Civilinė byla Nr. e2A-25-894/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00810-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2.; 3.3.1.21.
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. O. ir V. M. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys E. O., O. R., V. R..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės A. O. ir V. M. (toliau – ieškovės) ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – atsakovė) nuo 2015 m. sausio 1 d. perskaičiuoti ieškovėms nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, pagal ieškovių sudarytų Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutarčių sąlygas ir priedų „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ bei Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 2, 3, 4 punktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 138 redakcija) nuostatomis:
1) ieškovei A. O. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. liepos 2 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-613 sąlygas ir 2009 m. liepos 2 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;
2) ieškovei V. M. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. liepos 1 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-608 sąlygas ir 2009 m. liepos 1 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas;
3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės nurodė, kad vykdant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, ieškovė A. O. ir jos šeimos nariai – tretieji asmenys, bei ieškovė V. M. buvo iškeldinti iš savininkams grąžintinų butų. Ieškovės turėjo pasirinkti vieną iš Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų garantijų. Pasirinkus Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą valstybės garantiją, ieškovėms Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius valstybės vardu išdavė valstybės garantinius dokumentus, pagal kuriuos valstybė (garantas) įsipareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Esminis kriterijus, lėmęs ieškovių ir trečiųjų asmenų valstybės garantijos pasirinkimą, buvo atsakovės sukurtas lūkestis, jog nuomos kaina bus tokia, kokia nurodyta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktuose, ir iš esmės nebus didinama, bei atitinkamą laiko tarpą (galimai ir iki gyvenimo galo) nuomos mokesčio mokėti nereikės, o pakaks savininkui grąžinto buto vertės, į kurią įskaičiuojami nuompinigiai. Vykdydamas šias garantijas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymus dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo valstybės garantinio dokumento turėtojams, kurių pagrindu buvo nutarta išnuomoti savivaldybės nuosavybės teise priklausančius butus, esančius name (duomenys neskelbtini). Vykdant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, buvo sudarytos Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartys (toliau – Nuomos sutartis) su ieškovėmis: A. O. – 2009 m. liepos 2 d. Nuomos sutartis Nr. 201-9-613, kurios pagrindu išnuomota 71,08 kv. m. gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nuomos kaina – 49,58 Eur (171,18 Lt); V. M. – 2009 m. liepos 1 d. Nuomos sutartis Nr. 201-9-608, kurios pagrindu išnuomota 38,04 kv. m. gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nuomos kaina – 30,97 Eur (106,95 Lt). Iš pradžių nuomos mokestis buvo įskaičiuojamas į grąžinto buto vertę vadovaujantis nuomos sutarčių sąlygomis ir nuomos sutarties priede (Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akte) nustatytu dydžiu. Tačiau laikui bėgant, dėl ieškovėms nesuprantamų priežasčių, nuomos mokestis pradėjo didėti, o terminas, per kurį ieškovės buvo atleistos nuo nuomos mokesčio mokėjimo, automatiškai mažėti. Ieškovės suprato, jog atsakovė neteisėtai ir vienašališkai pakeitė Nuomos sutarties sąlygas ir kiekvienais metais perskaičiuoja nuomos kainą, taip pažeisdama ieškovių teises bei teisėtus interesus. Ieškovės su pretenzija kreipėsi į atsakovę reikalaudamos nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus ir perskaičiuoti ieškovėms nuomos kainą, kuri buvo apskaičiuota ir nustatyta 2009 metų nuomos sutarčių prieduose, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. Ieškovės siekia apginti savo pažeistas teises, prašydamos teismo įpareigoti atsakovę perskaičiuoti nuomos kainą, vadovaujantis Nuomos sutartimis ir jų priedų nuostatomis, pagal šiems nuomos teisiniams santykiams taikomą norminį reglamentavimą. Ieškovės nurodė, kad išnagrinėtose civilinėse bylose (Nr. e2-1478-962/2022, Nr. e2A-546-587/2023) ieškovais buvę asmenys, gyvena tame pačiame name (duomenys neskelbtini), kuriame Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu nuomojasi savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, kadangi buvo iškeldinti iš savininkams grąžintų gyvenamųjų patalpų, teismai įpareigojo atsakovę perskaičiuoti valstybės garantijos turėtojams (nuomininkams) tenkantį mokėti nuomos mokestį, tačiau atsakovė kvestionuoja įsiteisėjusius teismo sprendimus ir valstybės garantijos turėtojams piktybiškai atsisako perskaičiuoti nuomos kainą, kurią eilę metų neteisėtai vis didino, vadovaudamasi besikeičiančiu įstatyminiu reglamentavimu.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovių pareiga mokėti nuomos mokestį kyla iš ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, kuriose yra nustatyti konkretūs nuomos mokesčio sudėtinių dalių dydžiai. Ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių 8.4. papunktyje aiškiai nurodyta, kad padidėjus ar sumažėjus patalpų nuomos mokesčio tarifams arba pastebėjus jo apskaičiavimo klaidų, nuomotojas nedelsiant jį perskaičiuoja normatyvinių aktų nustatyta tvarka. Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika buvo patvirtina 2014 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1487 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau - Metodika), kuriuo 2001 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ išdėstė nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Metodikos 10 punkte nustatyta, jog socialinio būsto ir kito savivaldybės būsto nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas kartą per metus, skaičiuojant nuo socialinio būsto ar kito savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo. Atsakovė vieną kartą metuose turėjo teisę perskaičiuoti nuomos mokestį. Apie tai ieškovės buvo informuotos Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2023 m. gruodžio 22 d. raštu. Atsakovė skaičiuodama nuomos mokestį ieškovėms vadovavosi galiojančiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime patvirtintoje tvarkoje nustatyta imperatyvia formule nuomos mokesčiui apskaičiuoti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo. Nurodė, kad ieškovių nurodytos jau išnagrinėtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1478-962/2022 faktinės aplinkybės nesutampa su šios nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, nes joje nuomos mokestį buvo prašoma perskaičiuoti ne tik nuo 2015 m. sausio 1 d., bet ir nuo 2012 m. sausio 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, įpareigojo atsakovę perskaičiuoti nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal ieškovių sudarytas nuomos sutarties sąlygas ir jos priedo nuostatas, tai yra: nuo 2015 m. sausio 1 d.: ieškovei A. O. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. liepos 2 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-613 sąlygas ir 2009 m. liepos 2 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas; ieškovei V. M. paskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. liepos 1 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-608 sąlygas ir 2009 m. liepos 1 d. jos priedo „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas“ nuostatas; priteisė iš atsakovės kiekvienai ieškovei po 841,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovės valstybei 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad vykdydamas 2004 m. rugsėjo 28 d. garantiją, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius ieškovės A. O. atžvilgiu 2009 m. gegužės 13 d. priėmė įsakymą Nr. A-1969 dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo valstybės garantinio dokumento turėtojai, kurio pagrindu išnuomotas savivaldybės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo įsakymu buvo nustatyta savininkui grąžinto buto rinkos vertė (34 465 Eur (119 000 Lt)), kuri įskaičiuojama į išnuomojamo buto nuomos mokestį. Su ieškove A. O. 2009 m. liepos 2 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, kuria ieškovei ir kartu su ja gyvenantiems asmenims Kauno miesto savivaldybė suteikė neterminuotai naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). 2009 m. liepos 2 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktu nuomininkei A. O. buvo paskaičiuotas 49,58 Eur (171,18 Lt) nuomos mokestis. Šiuo metu ieškovei A. O. yra skaičiuojamas 272,75 Eur nuomos mokestis.
6. Vykdydamas 2007 m. kovo 29 d. garantiją, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius ieškovės V. M. atžvilgiu 2009 m. gegužės 13 d. priėmė įsakymą Nr. A-1965 dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo valstybės garantinio dokumento turėtojai, kurio pagrindu buvo nutarta išnuomoti ieškovei V. M. savivaldybės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo įsakymu buvo nustatyta savininkui grąžinto buto rinkos vertė (30 989 Eur (107 000 Lt)), kuri įskaičiuojama į išnuomojamo buto nuomos mokestį. Su ieškove V. M. 2009 m. liepos 1 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, kuria ieškovei V. M. Kauno miesto savivaldybė suteikė neterminuotai naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). 2009 m. liepos 1 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktu nuomininkei V. M. buvo paskaičiuotas 30,97 Eur (106,95 Lt) nuomos mokestis. Šiuo metu atsakovei V. M. yra skaičiuojamas 151,61 Eur nuomos mokestis. Ieškovės 2023 m. lapkričio 26 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl nuomos kainos perskaičiavimo ir permokos grąžinimo, tačiau atsakovė atsisakė perskaičiuoti nuomos mokestį.
7. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos mokesčio dydžio bei jo apskaičiavimo tvarkos. Ieškovės prašo teismo įpareigoti atsakovę, vadovautis sudarytomis nuomos sutartimis ir jų priedais, perskaičiuoti nuomos mokesčius ieškovėms atitinkamai 49,58 Eur ir 30,97 Eur, pagal nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusį ir šiems nuomos teisiniams santykiams taikytiną norminį reglamentavimą. Ieškovių ir atsakovės valstybės garantijų pagrindu (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nuomos teisiniai santykiai susiklostė 2009 metais. Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų namų išnuomojimą ieškovėms reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 363 redakcija) patvirtintas Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 5 punktu, ieškovėms nuomos mokestis nuomos sutarčių sudarymo metu buvo apskaičiuotas ir nustatytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“. Į nuomos mokestį įskaičiavus visą nuomininko nuomotų savininkui grąžintų patalpų vertę, nuomininkas savivaldybės apskaičiuotą ir nustatytą nuomos mokestį įsipareigojo mokėti savo lėšomis (Tvarkos aprašo 5 punktas), tai yra ne periodiškai apskaičiuojamą ir nustatomą, o jau nustatytą ir apskaičiuotą nuomos mokestį, kuris yra įtvirtintas sutartyse. Kokia tvarka buvo apskaičiuotas nuomos mokestis ir kaip nustatomas nuomos mokesčio dydis, įtvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 2–3 ir 4 punktais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 138 redakcija). Nuomos mokesčio dydis nustatytas nuomos sutarčių prieduose – Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos apskaičiavimo akte.
8. Teismas nurodė, kad nei nuomos sutartyse (Nuomos sutarties 10 punktas, CK 6.580 straipsnio 4 dalis), nei Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše nebuvo nuostatos leidžiančios atsakovei vienašališkai periodiškai perskaičiuoti nuomos mokesčio dydį, vadovaujantis besikeičiančiais teisės aktais, išskyrus tik tuo atveju, jei vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis, padidėja ar pamažėja patalpų nuomos mokesčio tarifai, nurodyti nuomos sutartyje (8.4 punktas). Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 3 ir 4 punktuose nurodyta kokia tvarka yra apskaičiuojami nuomos mokesčio tarifų dydžiai. Kadangi nuomos sutartys su ieškovėmis nebuvo pakeistos, nutrauktos ar panaikintos, todėl ieškovių ir atsakovės teisėtai sudarytos sutartys yra galiojančios ir šalims turi įstatymo galią. Tačiau nepaisant to, nuo 2015 metų atsakovė pradėjo ieškovėms skaičiuoti nuomos mokestį pagal pakeistą Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką.
9. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad atsakovė vienašališkai pakeitė nuomos sutarties sąlygas, ir, besikeičiant Vyriausybės nustatytoms tvarkoms dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo socialinio būsto nuomininkams ar savivaldybės būsto nuomininkams, vienašališkai perskaičiavo nuomos mokesčio dydį, kuris įskaičiuojamas į grąžintino turto vertę. Tokiu būdu atsakovė nepagrįstai įskaitė didesnį nuomos mokestį į grąžintų patalpų vertę. Teismas neatmetė, jog tai atsakovė daro siekdama, kad būtų kuo greičiau įskaityta grąžintinų patalpų vertė į nuompinigius, ir ieškovams savo lėšomis tektų mokėti nuomos mokestį komercinėmis sąlygomis.
10. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovės nėra socialinio būsto nuomininkės, jos neatitinka socialiai remtinų asmenų statuso, jos taip pat nėra ir savo valia nuomojantys savivaldybės būstus asmenys komercinėmis sąlygomis, kadangi nuomos teisiniai santykiai susiklostė Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, tai yra ieškovės yra valstybės garantijos turėtojos, kurioms išnuomoti gyvenamieji būstai, į nuompinigius įskaičiuojant savininkui grąžintų patalpų vertę, o nuomos kaina apskaičiuota pagal išskirtinai joms taikomą tuometinį reglamentavimą ir nustatyta šalių sudarytose sutartyse.
11. Teismas pažymėjo, kad šis statusas yra ypatingas tuo, kad visi asmenys, gyvenę ne grąžintinuose būstuose turėjo teisę gyvenamuosius būstus privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau asmenys, kurie gyveno grąžintinuose būstuose tokios teisės ir galimybės, ne dėl savo kaltės, neįgijo, todėl jiems buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, nei socialinio būsto nuomininkams, nuomotis būstus, nuomos mokestį įskaičiuojant į turėto būsto kainą. Taigi jie tam tikra prasme šiuo aspektu yra nukentėję, todėl sąlygos jiems negali būti bloginamos, kas keliant mokestį vienašališkai, akivaizdžiai vyksta. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš įsakymų „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išnuomojimo valstybės garantinio dokumento turėtojoms buvo nustatyta, jog į išnuomojamo būsto nuomos mokestį įskaičiuojama savininkams grąžintų buto (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, atitinkamai 119 000 Lt ir 107 000 Lt. Šios rinkos vertės nėra perskaičiuojamos, todėl negali būti perskaičiuojamas ir nuomos mokestis, kadangi nuomos kaina, norint kompensuoti asmeniui praradimus dėl negalėjimo privatizuoti jo gyvenamojo būsto, negali didėti. Priešingu atveju, greitu metu ieškovėms būstą teks nuomotis rinkos kainomis, kas akivaizdu nebuvo įstatymo leidėjo tikslas, kadangi tokia būsto nuoma buvo orientuota į kompensavimo už praradimus (negalint privatizuoti gyvenamo būsto) mechanizmą.
12. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytose nuomos sutartyse ir tuometiniame įstatyminiame ir poįstatyminiame reglamentavime nebuvo nuostatos leidžiančios atsakovei vienašališkai pakeisti nuomos mokesčio dydį už nuomojamas patalpas, ar periodiškai perskaičiuoti, vadovaujantis besikeičiančiais teisės aktais. Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika buvo patvirtina 2014 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1487 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo 2001 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ išdėstė nauja redakcija, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Metodikos 10 punkte nustatyta, jog socialinio būsto ir kito savivaldybės būsto nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas kartą per metus, skaičiuojant nuo socialinio būsto ar kito savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo, kas reiškia, jog nuomos sutartims, sudarytoms po 2015 m. sausio 1 d., taikoma nauja nuomos mokesčio apskaičiavimo formulė, nustatyta Metodikoje, ir kartą per metus nuo nuomos sutarties sudarymo gali būti perskaičiuojamas nuomos mokestis. Ginčo nuomos sutartys su ieškovėmis sudarytos iki šios metodikos, todėl atsakovė nuomos kainos apskaičiavimo formulę nepagrįstai taiko ir nuomos kainą kartą per metus perskaičiuoja su ieškovėmis sudarytoms sutartims, o tai reiškia iš esmės pažeidžia sutarties nuostatas (Nuomos sutarties 8.4. punktas, 10 punktas). Tokiu būdu yra pažeidžiami ieškovių lūkesčiai, susiję su sutarties nuostatomis, atitinkamai nuomojamo būsto nuomos terminu, pagal sutartyje nustatytas sąlygas.
13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei taikant norminių teisės aktų reglamentavimą, kuris negaliojo nuomos sutarties sudarymo metu, o šalims nuomos sutartimi susitarus dėl nuomos mokesčio dydžio bei apskaičiavimo tvarkos, kuri galiojo sandorio sudarymo dienai, yra pažeidžiami ieškovių teisėti lūkesčiai, todėl ieškinį teismas pripažino pagrįstu, įrodytu ir tenkinamu visiškai.
14. Teismas priimdamas sprendimą šioje byloje taip pat vadovavosi Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1478-962/2022 2022 m. gruodžio 21 d. priimtu sprendimu ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-546-587/2023 2023 m. birželio 9 d. priimta nutartimi, nes šiose bylose nagrinėtas ginčas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės yra analogiškas nagrinėjamai bylai, nepaisant to, kad ieškinių reikalavimai bylose skyrėsi dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo laikotarpio.
15. Teismas, patenkinęs ieškinį, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovių patirtas 1 682 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovėms iš atsakovės priteisė lygiomis dalimis, o 23,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisė iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Ieškovių pareiga mokėti ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį kilo iš ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (CK 6.576 straipsnis). Ieškovių sudarytų ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių 3.6. papunktyje yra numatyta, kad nuomininkas ir sutarties 2 punkte nurodyti asmenys turi pareigą į nuomos mokestį įskaičiavus visą nuomininko ir sutarties 2 punkte nurodytų asmenų nuomotų savininkui grąžintų patalpų vertę, mokėti savo lėšomis savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo akte nurodytą nuomos mokestį, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tvarką. Nuomos sutarčių 8.4. papunktyje yra numatyta, kad nuomotojas įsipareigoja padengti nuomos mokestį iš lėšų, skirtų valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti, iki bus įskaičiuota visa nuomininko ir sutarties 2 punkte nurodytų asmenų nuomotų savininkui grąžintų patalpų (nurodomas grąžintų patalpų adresas, rinkos vertė, valstybės garantijos data ir numeris). Padidėjus ar sumažėjus patalpų nuomos mokesčio tarifams arba pastebėjus jo apskaičiavimo klaidų, nuomotojas turi nedelsiant jį perskaičiuoti normatyvinių aktų nustatyta tvarka. Su ieškovėmis sudarytose sutartyse nebuvo nustatyto fiksuoto ir nekintančio nuomos mokesčio už gyvenamąsias patalpas ar už vieną nuomojamų patalpų kvadratinį metrą kainos, nebuvo apskaičiuotas ir numatytas konkretus terminas, per kurį ieškovėms išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuompinigiai įskaičiuojami į savininkui grąžintų nuomotų gyvenamųjų patalpų vertę. Nuomos mokesčio dydžio nurodymas buvo galimas tik gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutarties sudarymo momentu ir tik iki jo perskaičiavimo teisės aktų nustatyta tvarka, ką numatė įsakymu patvirtintos tipinės nuomos sutarties formos ir su ieškovėmis sudarytų nuomos sutarčių 3.6. ir 8.4. papunkčių nuostatos. Valstybės garantijų ieškovėms vykdymo laikotarpiu galioję, tiek šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o formulė pagal kurią turi būti skaičiuojamas ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis, numatyta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472 (toliau – Tvarka), o nuo 2015 m. sausio 1 d. Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikoje, kuri buvo patvirtina 2014 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1487 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Metodika).
1.2. Nepagrįsta ir prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms teismo išvada, kad ieškovės yra valstybės garantijos turėtojos, kurioms išnuomoti gyvenamieji būstai, į nuompinigius įskaičiuojant savininkui grąžintų patalpų vertę, o nuomos kaina apskaičiuota pagal išskirtinai joms taikomą tuometinį reglamentavimą ir nustatyta šalių sudarytose sutartyse, todėl atsakovė negalėjo vienašališkai keisti ieškovų nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio pagal besikeičiančius teisės aktus.
1.3. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusioje Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 10 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Tvarka. Nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančio Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatos numato analogišką reglamentavimą. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Metodika, nustato nuomos mokesčio dydį. Sistemiškai vertinant teisės aktus, reglamentuojančius nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, darytina išvada, kad atsakovė negalėjo daryti ir nedarė įtakos ieškovių nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžiui ar jo kitimui. Atsakovė, priimdama sprendimus dėl gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio kitimo, vadovavosi imperatyviomis teisės aktų nuostatomis ir negalėjo daryti įtakos nuomos mokesčio didėjimui ar mažėjimui, nes tiek ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo metu, tiek ginčo nagrinėjimo teisme metu, gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis buvo apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė yra patvirtinusi vieną bendrą visų valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, neišskirdama asmenų, išsikėlusių iš savininkams grąžintų namų, jo dalių ar butų, todėl ieškovėms gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis buvo pagrįstai skaičiuojamas pagal Metodiką. Priešingą išvadą leidžiančių daryti nuostatų nėra nei Kompensacijų įstatyme, nei kituose poįstatyminiuose teisės aktuose, įskaitant Tvarkos aprašą.
1.4. Teismas nepagrįstai, nesivadovaudamas teisės aktais, o remdamasis tik Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1478-962/2022 priimtu sprendimu ir 2023 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-546-587/2023 priimta nutartimi konstatavo, kad ieškovės turi išskirtinį statusą visų kitų asmenų, besinuomojančių savivaldybės būstą, kontekste, tačiau nenurodė kokiame teisės akte tokia išskirtinė nuomos mokesčio skaičiavimo tvarka yra numatyta.
1.5. Nuomos mokesčio apskaičiavimui ir jo kitimui reikšmę turi labai daug veiksnių, kurie nepriklauso nuo atsakovės, o pagrindinė formulė tokio mokesčio apskaičiavimui yra įtvirtinta Metodikoje, kurios keisti atsakovė negali. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai konstatavo, kad šalių sudarytose nuomos sutartyse ir tuometiniame įstatyminiame ir poįstatyminiame reglamentavime nebuvo nuostatos leidžiančios atsakovei vienašališkai pakeisti nuomos mokesčio dydį už nuomojamas patalpas, ar periodiškai perskaičiuoti, vadovaujantis besikeičiančiais teisės aktais.
1.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014 konstatavo, kad „Nuomos mokesčio mokėjimas už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis yra viena iš esminių nuomos sutarties sąlygų, todėl asmenys, kurie naudojasi savivaldybei priklausančiomis patalpomis, privalo CK ar nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti nuomos mokestį. <..> valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyta Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuo nutarimu yra patvirtinta bendra visų valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka.
1.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011 konstatavo, kad „Pasikeitus norminiais aktais nustatytai nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai, šalių nuomos sutartis neturi būti keičiama, jos sąlyga dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo dydžio lieka galioti, ja remiantis nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal pasikeitusį reglamentavimą. Minėta, kad tokia nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo tvarka nustatyta šalių susitarimu, taigi pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui atsižvelgiant į pasikeitusią šio mokesčio nustatymo tvarką naujai nustatytas nuomos mokesčio dydis šalių susitarimo nepažeidžia.“
1.8. Sistemiškai atlikus aukščiau nurodytų teisės normų bei teismų praktikos analizę, teismo išvada, kad atsakovei taikant norminių teisės aktų reglamentavimą, kuris negaliojo nuomos sutarties sudarymo metu, o šalims nuomos sutartimi susitarus dėl nuomos mokesčio dydžio bei apskaičiavimo tvarkos, kuri galiojo sandorio sudarymo dienai, yra pažeidžiami ieškovių teisėti lūkesčiai, yra nepagrįsta.
1.9. Kauno apylinkės teismo bylos Nr. e2-1478-962/2022 faktinės aplinkybės nesutampa su šios nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Jau išnagrinėtoje nurodytoje byloje buvo reiškiami kitokie reikalavimai, nei šioje nagrinėjamoje byloje, t. y. nuomos mokestį buvo prašoma perskaičiuoti ne tik nuo 2015 m. sausio 1 d., bet ir nuo 2012 m. sausio 1 d., todėl ginčo atveju negalima vadovautis bylose Nr. e2-1478-962/2022, Nr. e2A-546-587/2023 priimtais teismo procesiniais sprendimais.
1.10. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normų, reglamentuojančių valstybės garantijų vykdymą ir nuomos mokesčio už gyvenamąsias patalpas skaičiavimo bei mokėjimo tvarką, kuomet būstas suteikiamas iškeldinus asmenis iš natūra grąžinamų gyvenamųjų patalpų bei asmenys pasirenka išsinuomoti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę, nuostatas bei nepagrįstai asmenims, iškeldintiems iš natūra grąžintų gyvenamųjų patalpų, suteikė išskirtinį statusą kitų savivaldybės gyvenamąsias patalpas nuomojančių asmenų atžvilgiu.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
Dėl nuomos teisinių santykių susiklostymo teisinio pagrindo ir ieškovių statuso
2.1. Atsakovė neginčija fakto, jog nuomos teisiniai santykiai su ieškovėmis susiklostė 2009 metais, ir kad ieškovės yra valstybės garantijos turėtojos, su kuriomis nuomos teisiniai santykiai susiklostė Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, (t. y. ne savo laisva valia komercinėmis sąlygomis nuomojančios atsakovės gyvenamąsias patalpas asmenys), tačiau visiškai nepasisako, kodėl ieškovių atžvilgiu yra taikomos iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusios Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ar nuostatos, ar Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo nuostatos, kurių paskirtis - nustatyti taip pat ir socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką, kuri taikoma asmenims, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą ar teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimą. Ieškovės šioms kategorijoms nepriskirtinos, todėl šis norminis reglamentavimas ieškovių atžvilgiu negali būti taikomas. Atsakovė teigdama, jog ieškovėms turi būti taikomi teisės aktai, reglamentuojantys nuomos teisinius santykius, nuomos mokėjimą bei kainos nustatymą kaip socialinio būsto nuomininkams, ar asmenims, kurie komercinėmis sąlygomis nuomoja atsakovei priklausančius būstus, savo teiginius privalo įrodyti ir pagrįsti.
Dėl nuomos mokesčio
2.2. Teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, jog nei Nuomos sutartyse (Nuomos sutarties 8.4. punktas, CK 6.580 straipsnio 4 dalis), nei Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše nebuvo nuostatos leidžiančios atsakovei vienašališkai periodiškai perskaičiuoti nuomos mokesčio dydį, vadovaujantis besikeičiančiais teisės aktais, išskyrus tik tuo atveju, jei vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis, padidėja ar pamažėja patalpų nuomos mokesčio tarifai.
2.3. Tai, kad nuomos mokestis gali kisti dėl nuomos mokesčio tarifų padidėjimo ar sumažėjimo, ieškovės žinojo, tačiau atsakovė nuo 2015 m. sausio 1 d. ieškovių atžvilgiu pradėjo taikyti šių nuomos teisinių santykių nereglamentuojantį norminį teisės aktą – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, kurio pagrindu buvo patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika). Tai yra nuomos mokestis pasikeitė ne padidėjus ar sumažėjus patalpų nuomos mokesčio tarifams (Sutarties 8.4. punktas), o dėl atsakovės taikomos vis naujos nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos ir formulių, atsižvelgiant į besikeičiantį poįstatyminį reglamentavimą. Kadangi nuomos sutartys su ieškovėmis nebuvo pakeistos, nutrauktos ar panaikintos, iš to seka, kad ieškovių ir atsakovės teisėtai sudarytos sutartys yra galiojančios ir šalims turi įstatymo galią, dėl ko turi būti vykdomos.
2.4. Metodikos 10 punkte nustatyta, jog socialinio būsto ir kito savivaldybės būsto nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas kartą per metus, skaičiuojant nuo socialinio būsto ar kito savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo. Iš to seka, jog socialinio būsto ir kito savivaldybei priklausančio būsto nuomos sutartims, sudarytoms po 2015 m. sausio 1 d., taikoma nauja nuomos mokesčio apskaičiavimo formulė, nustatyta Metodikoje, ir kartą per metus nuo nuomos sutarties sudarymo gali būti perskaičiuojamas nuomos mokestis, tačiau atsakovė neteisėtai ir neteisingai naują nuomos kainos apskaičiavimo formulę taiko ir nuomos kainą kartą per metus perskaičiuoja iki šios Metodikos sudarytoms sutartims, kas iš esmės pažeidžia sutarties nuostatas (Nuomos sutarties 8.4. punktas, 10 punktas) bei lex retro non agit taisyklę, jog teisės norminiuose aktuose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Tokią išvadą padarė ir Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-546-587/2023, sukurdamas teismo precedentą ir pasisakydamas, jog nuomos mokestis negali būti didinamas, perskaičiuojamas, o Metodika negali būti taikoma Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir Kompensacijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu susiklosčiusių nuomos teisinių santykių šalių – ieškovių atžvilgiu.
Dėl teismo precedento taikymo
2.5. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011, visiškai neatsižvelgdama į tai, jog kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje iš šioje civilinėje byloje dalyvaujančių šalių susiklosčiusius nuomos teisinius santykius reglamentuoja skirtingi norminiai teisės aktai. Ieškovės nėra nei socialinio būsto nuomininkės, nei asmenys komercinėmis sąlygomis nuomojantys atsakovei priklausančias gyvenamąsias patalpas. Ieškovės yra valstybės garantijos turėtojos, kurių nuomos teisiniai santykiai susiklostė Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, o gyvenamųjų patalpų išnuomojimo tvarką reglamentavo Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 (Vyriausybės 2004 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 363 redakcija) patvirtintas Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos aprašas, o nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentavo Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas (Vyriausybės 2004 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 138 redakcija), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472.
2.6. Atsakovės cituojamoje kasacinio teismo nutartyje buvo nagrinėjami kitu teisiniu pagrindu susiklostę šalių nuomos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentavo Valstybės paramos įstatymas, o ginčo šalys buvo savivaldybė ir socialiai remtinų asmenų teisinį statusą turintis asmuo, kuris nuomojo iš savivaldybės socialinį būstą. Tai yra kasacinės instancijos teismas analizavo ir pasisakė dėl norminių teisės aktų, kurie reglamentuoja iš esmės skirtingus susiklosčiusius nuomos teisinius santykius, bei nuomos mokesčio apskaičiavimo bei nustatymo tvarką. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje, teismas analizuodamas nuomos mokesčio nustatymo ir apskaičiavimo tvarką už socialinio būsto nuomą, įtraukiant į jo sudėtį kaupiamąsias lėšas, pasisakė, jog šios teisės normos užtikrina tinkamą savivaldybės socialinės funkcijos įgyvendinimą. Tačiau šiuo atveju atsakovė vykdė ne socialines funkcijas, o valstybės garantijas asmenims, iškeldintiems iš savininkams grąžintinų butų, kadangi valstybė garantavo ieškovėms gyvenamąją patalpą, taip užtikrinant ieškovių teises į gyvenamąjį būstą. Iš to seka, jog vadovautis atsakovės cituojama kasacinio teismo praktika kaip teismo precedentu nėra pagrindo, kadangi teismo precedentas sukurtas iš esmės skirtingose bylose tiek faktiniu, tiek ir teisiniu pagrindu. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1478-962/2022 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-546-587/2023 buvo nagrinėjamas tiek faktiniu, tiek ir teisiniu pagrindu analogiška civilinė byla, kurioje teismai pateikė šiame atsiliepime cituojamus išaiškinimus, todėl teismas pagrįstai rėmėsi minėtose bylose pateiktais išaiškinimais priimdamas ginčijamą sprendimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Ginčas tarp šalių kilo dėl valstybės išduoto garantinio dokumento pagrindu ieškovėms išnuomotų savivaldybės gyvenamųjų patalpų, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę, nuomos mokesčio dydžio. Ieškovės įrodinėjo, kad atsakovė, pažeisdama šalių sudarytas nuomos sutartis, nepagrįstai perskaičiavo šalių sudarytų nuomos sutarčių prieduose – 2009 m. liepos 1 d. ir 2009 m. liepos 2 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktuose nurodytą mokesčio dydį. Ieškovių teigimu, šis nuomos mokesčio dydis turi išlikti nepakitęs. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad nuomos mokesčio dydžio nurodymas sutartyse buvo galimas tik sutarties sudarymo momentui ir tik iki jo perskaičiavimo Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi apeliacijos dalykas yra teismo sprendimo, kuriuo tenkinus ieškovių reikalavimus, atsakovė įpareigota nuo 2015 m. sausio 1 d. ieškovėms paskaičiuotą nuomos mokestį perskaičiuoti pagal 2009 metais šalių sudarytų sutarčių bei jų priedų nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių aplinkybių
20. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2004 m. rugsėjo 28 d. Valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute valstybė (garantas) įsipareigojo savininkui grąžinto buto Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkei V. T. ir jos šeimos nariams (E. O., A. O., O. R., V. R.) įvykdyti šią pasirinktą valstybės garantiją – ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Vykdydamas 2004 m. rugsėjo 28 d. garantiją, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gegužės 13 d. priėmė įsakymą Nr. A-1969 dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo valstybės garantinio dokumento turėtojai, kurio pagrindu buvo nutarta išnuomoti V. T., E. O., A. O., V. R., O. R., savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo įsakymu buvo nustatyta, kad savininkui grąžinto buto rinkos vertė (34 465 Eur (119 000 Lt)) įskaičiuojama į išnuomojamo buto nuomos mokestį. Vykdant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. A-1969, su ieškove A. O. 2009 m. liepos 2 d. buvo sudaryta savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartis Nr. 201-9-613, kuria ieškovei ir kartu su ja gyvenantiems asmenims Kauno miesto savivaldybė suteikė neterminuotai naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). 2009 m. liepos 2 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktu nuomininkei A. O. buvo paskaičiuotas 49,58 Eur (171,18 Lt) nuomos mokestis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei A. O. yra skaičiuojamas 272,75 Eur nuomos mokestis.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2007 m. kovo 29 d. Valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, valstybė (garantas) įsipareigoja savininkui grąžinto buto Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkei V. M. įvykdyti šią pasirinktą valstybės garantiją – ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Vykdydamas 2007 m. kovo 29 d. garantiją, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius ieškovės V. M. atžvilgiu 2009 m. gegužės 13 d. priėmė įsakymą Nr. A-1965 dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo valstybės garantinio dokumento turėtojai, kurio pagrindu buvo nutarta išnuomoti ieškovei V. M. savivaldybės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo įsakymu buvo nustatyta, kad savininkui grąžinto buto rinkos vertė (30 989 Eur (107 000 Lt)) įskaičiuojama į išnuomojamo buto nuomos mokestį. Vykdant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. A-1965, su ieškove V. M. 2009 m. liepos 1 d. buvo sudaryta savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartis Nr. 201-9-608, kuria ieškovei V. M. Kauno miesto savivaldybė suteikė neterminuotai naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). 2009 m. liepos 1 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktu nuomininkei V. M. buvo paskaičiuotas 30,97 Eur (106,95 Lt) nuomos mokestis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei V. M. yra skaičiuojamas 151,61 Eur nuomos mokestis.
22. Ieškovės 2023 m. lapkričio 26 d. pretenzija kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl nuomos kainos perskaičiavimo ir permokos grąžinimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2023 m. gruodžio 22 d. atsakymu į pretenziją atsisakė perskaičiuoti nuomos mokestį.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 metų liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos (akto redakcija galiojusi nuo 2006 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. lapkričio 28 d. ) patvirtinto Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4 punkte buvo nustatyta, kad tarp savivaldybės administracijos ir nuomininko sudaroma neterminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXXI skyriaus nuostatas. Tvarkos aprašo 5 punkte buvo nustatyta, kad kai nuomojamos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, savivaldybės administracija nuomos mokestį padengia iš lėšų, skirtų valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti. Į nuomos mokestį įskaičiavus visą nuomininko nuomotų savininkui grąžintų patalpų vertę, nuomininkas savivaldybės apskaičiuotą ir nustatytą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ nuomos mokestį moka savo lėšomis.
24. Ieškovėms su Kauno miesto savivaldybe sudarius ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis atsirado pareiga mokėti nuomos mokestį (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.576 straipsnis). Civilinio kodekso 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Ginčo sutarčių prieduose (Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktuose) nurodytas nuomos mokestis apskaičiuotas pagal tuo metu galiojusį Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 (akto redakcija galiojusi nuo 2006 m. liepos 28 d.). Šiuo nutarimu patvirtinta bendra visų valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011).
25. Ieškovių sudarytų ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių 3.6. punkte nustatyta, kad nuomininkas ir sutarties 2 punkte nurodyti asmenys turi pareigą į nuomos mokestį įskaičiavus visą nuomininko ir sutarties 2 punkte nurodytų asmenų nuomotų savininkui grąžintų patalpų vertę, mokėti savo lėšomis savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo akte nurodytą nuomos mokestį, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tvarką. Nuomos sutarčių 8.4. punkte, be kita ko, nustatyta, kad „Padidėjus ar sumažėjus patalpų nuomos mokesčio tarifams arba pastebėjus jo apskaičiavimo klaidų, nuomotojas turi nedelsiant jį perskaičiuoti normatyvinių aktų nustatyta tvarka“.
26. Savivaldybių turtu kaip viešuoju turtu galima disponuoti tik įstatymo nustatytais atvejais ir būdais. Tokį imperatyvą nustato Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punktas, pagal kurį sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.
27. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustatančios teisės normos užtikrina tinkamą savivaldybės socialinės funkcijos įgyvendinimą, jos yra imperatyviojo pobūdžio, taigi šalys, sudarydamos nuomos sutartį, negali pažeisti šių normų reikalavimų. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos santykiuose susitarimo elementas dėl nuomos mokesčio dydžio yra tas, kad nuomininkas, sudarydamas konkretaus būsto nuomos sutartį, laisva valia sutinka mokėti įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoto dydžio nuomos mokestį, o nuomotojas sutinka už tokį mokestį atitinkamas patalpas išnuomoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011).
28. Sprendimo 23-27 punktuose nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis nėra sutarties šalių susitarimo dalyku, tačiau yra reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savivaldybės pareiga apskaičiuoti ir perskaičiuoti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį pagal aktualią Vyriausybės nustatytą tvarką, yra pagrįsta įstatymo (CK 6.583 straipsnio 2 dalis) nuostata. Todėl priešingai, nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo sutartimis nustatytas nuomos mokestis nebuvo fiksuotas ir nekintantis.
29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su ieškovėmis sudarytose sutartyse nebuvo nustatyto fiksuoto ir nekintančio nuomos mokesčio už gyvenamąsias patalpas ar už vieną nuomojamų patalpų kvadratinį metrą kainos, nebuvo apskaičiuotas ir numatytas konkretus terminas, per kurį ieškovėms išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuompinigiai įskaičiuojami į savininkui grąžintų nuomotų gyvenamųjų patalpų vertę. Nuomos mokesčio dydžio nurodymas buvo galimas tik gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo momentu ir tik iki jo perskaičiavimo teisės aktų nustatyta tvarka, ką numatė įsakymu patvirtintos tipinės nuomos sutarties formos ir su ieškovėmis sudarytų nuomos sutarčių 3.6. ir 8.4. papunkčių nuostatos. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais sutinka.
30. Minėta, kad ginčo nuomos sutarčių 8.4. punktas nustatė, kad „Padidėjus ar sumažėjus patalpų nuomos mokesčio tarifams arba pastebėjus jo apskaičiavimo klaidų, nuomotojas turi nedelsiant jį perskaičiuoti normatyvinių aktų nustatyta tvarka“. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasikeitus norminiais aktais nustatytai nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai, šalių nuomos sutartis neturi būti keičiama, jos sąlyga dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo dydžio lieka galioti, ja remiantis nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal pasikeitusį reglamentavimą. <...> Tais pačiais argumentais atmestinas ir kasacinio skundo motyvas dėl teisės aktų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklių pažeidimo. Šiuo atveju teisės aktų negaliojimo atgaline tvarka principas nebuvo pažeistas, nes, šalims susitarus taikyti nuomos mokestį, apskaičiuotą pagal konkrečiu metu galiojančią tvarką, jo dydis nustatomas taikant būtent apskaičiavimo ir mokėjimo metu galiojančias nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011). Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija nepagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė vienašališkai pakeitė nuomos sutarties sąlygas, ir, besikeičiant Vyriausybės nustatytoms tvarkoms dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo socialinio būsto nuomininkams ar savivaldybės būsto nuomininkams, vienašališkai perskaičiavo nuomos mokesčio dydį, kuris įskaičiuojamas į grąžintino turto vertę.
31. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės ir savivaldybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Minėta, jog ginčo sutarčių sudarymo metu galiojo įstatyminė nuostata, jog valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.583 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu ginčo sutarčių 8.4. punktas įpareigojo savivaldybę pasikeitus nuomos mokesčių tarifams, nedelsiant perskaičiuoti juos norminių aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės nėra nurodžiusios jokių teisės aktų, pagal kuriuos jos būtų įgijusios teisę savivaldybės gyvenamąsias patalpas neterminuotai nuomotis už fiksuotą ir nekintamą kainą. Apibendrindamas nurodytą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nei valstybė, nei ieškovėms valstybės suteiktą garantiją įgyvendinusi savivaldybė nebuvo prisiėmusi įsipareigojimo jų atžvilgiu netaikyti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustatančių teisės aktų. Ieškovės taip pat nebuvo įgijusios teisės į fiksuotą ir nekintantį joms išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį. Todėl ieškovėms negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, kad tarp šalių tęsiantis neterminuotos savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniams santykiams nuomos mokesčio dydis išliks nepakitęs. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nepagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovei taikant norminių teisės aktų reglamentavimą, kuris negaliojo nuomos sutarties sudarymo metu, o šalims nuomos sutartimi susitarus dėl nuomos mokesčio dydžio bei apskaičiavimo tvarkos, kuri galiojo sandorio sudarymo dienai, yra pažeidžiami ieškovių teisėti lūkesčiai.
32. 2014 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1487 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2001 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ išdėstytas nauja redakcija. Pagal naujai nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusią šio akto redakciją, savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2014 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1487 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nėra numatytų išimčių asmenims, pasinaudojusiems Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta garantija, t. y. nėra numatyta, kad skaičiuojant nuomos mokestį už gyvenamąsias patalpas tokiai asmenų grupei Metodika netaikoma.
33. Apeliantė nurodo, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančio Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Metodika, nustato savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydį. Sistemiškai vertinant teisės aktus, reglamentuojančius nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, darytina išvada, kad atsakovė negalėjo daryti ir nedarė įtakos ieškovių nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžiui ar jo kitimui. Teisėjų kolegija pritaria tokiems atsakovės argumentams.
34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.583 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, įgyvendindama Vietos savivaldos įstatymu savivaldybės tarybai priskirtą kompetenciją priimti sprendimus dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio, pagrįstai perskaičiavo ginčo patalpų nuomos mokesčio dydį pagal Metodiką.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius teisiškai reikšmingus apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės garantijų vykdymą, nuomos mokesčio už savivaldybės gyvenamąsias patalpas skaičiavimo bei mokėjimo tvarką, asmenims pasinaudojus Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta garantija. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą patenkinti, teismo sprendimą, kuriuo patenkintas ieškinys bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
45. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą ieškinį atmesti, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria ieškovėms iš atsakovės buvo priteistos 1 682 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 109 Eur žyminis mokestis.
47. Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovių A. O. ir V. M. priteistina iš kiekvienos po 11,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovėms nepriteistinos jų patirtos advokato pagalbos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidos. Atsakovei nepateikus prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, šių išlaidų paskirstymo klausimas nėra sprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovių A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 11,90 Eur (vienuolika eurų 90 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Laima Kriaučiūnaitė
Tomas Romeika
Rasa Urbanavičiūtė