Civilinė byla Nr. e3K-3-43-469/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18631-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.1.3.8.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“, dalyvaujant tretiesiems asmenims T. J., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, dėl dalykinės reputacijos pažeidimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai, procesinius teisinius padarinius, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „SKR Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Delfi“, prašydama:
2.1. pripažinti, kad atsakovės UAB „Delfi“ 2022 m. gegužės 30 d. paskelbtoje T. J. publikacijoje ,,Po Delfi tyrimo valstybė persigalvojo – žinomam verslininkui aukso vertės sklypo be aukciono neparduos“ yra paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija: „Po Delfi tyrimo valstybė persigalvojo – žinomam verslininkui aukso vertės sklypo be aukciono neparduos“; ,,Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nesiafišuodama pasirašė taikos sutartį ir aukso vertės sklypą be aukciono pigiau nei rinkos kaina būtų pardavusi Lietuvoje žinomam verslininkui. Tačiau po Delfi tyrimo situacija kardinaliai pasikeitė. NŽT dabar pati kreipėsi į teismą prašydama nutraukti taikos derybas“; ,,Tyrimą atlikusi Žemės ūkio ministerija, kuriai yra pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba, nustatė, kad pastarosios darbuotojai priimdami sprendimus bei atlikdami kitus veiksmus, susijusius su 2021-12-17 taikos sutarties tarp NŽT ir UAB ,,SKR Baltic“ dėl žemės sklypo adresu Oslo g. 1 sudarymu, galimai neatliko savo tarnybinių pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo jiems suteiktus įgaliojimus“; ,,Sklypą bandė parduoti be aukciono“; ,,Anksčiau jame buvo didžiuliai komerciniai šiltnamiai. Tačiau galiausiai jau ilgą laiką jie stovi apleisti“; „Tačiau aišku viena: pastatų vertė yra labai nedidelė. Esminė kova vyksta dėl sklypo ir teisės jame statyti“; ,,Pagal galiojančią praktiką, statinius valstybinėje žemėje įgijęs savininkas gali prašyti Nacionalinės žemės tarnybos, kad ši jam suformuotų ir išnuomotų valstybinės žemės sklypą. Net ir tais atvejais, jei įsigyjami statiniai beverčiai“; ,,Tačiau šioje istorijoje daugiausia klausimų kelia tai, kad didžiulį valstybinės žemės sklypą į privačias rankas bandoma perduoti be aukciono“; „Tai – 7 mln. 345 tūkst. eurų. Delfi bendravo su keliais skirtingais turto vertintojais ir jie nurodė, kad rinkoje už šį sklypą šiuo metu būtų galima gauti gerokai daugiau. Tarpusavyje nesusijusių ekspertų vertinimu, sklypo kaina galėtų prasidėti nuo 8 mln. eurų, o kainos lubos – 12 mln. eurų. Tiesa, kad valstybė gautų tokią sumą, reikėtų skelbti aukcioną. <...> Vis dėlto šiuo atveju buvo bandyta aukciono bandyta išvengti“; ,,NŽT paprašė nutraukti taikos derybas“;
2.2. įpareigoti atsakovę UAB „Delfi“ tokia pačia forma (analogiškai, kaip buvo paskelbta publikacija) ir intensyvumu (paneigimą laikyti aktualų tiek pat laiko, kiek buvo skelbta publikacija, ir tokioje pačioje puslapio pozicijoje) paskelbti paneigimą: ,,T. J. 2022 m. gegužės 30 d. publikacijoje ,,Po Delfi tyrimo valstybė persigalvojo – žinomam verslininkui aukso vertės sklypo be aukciono neparduos“ paskelbta informacija, kad valstybiniame žemės sklype, esančiame Oslo g. 1, Vilniuje, esantys „SKR Baltic“, UAB, priklausantys statiniai yra beverčiai; kad „SKR Baltic“, UAB, sudarydama su Nacionaline žemės tarnyba taikos sutartį siekė išvengti valstybinės žemės sklypo, esančio Oslo g. 1, Vilniuje, pardavimo aukciono; kad susitarė dėl pardavimo kainos, kuri yra mažesnė nei žemės sklypo rinkos vertė; kad dėl Delfi tyrimo Nacionalinė žemės tarnyba nutraukė taikos derybas, neatitinka tikrovės“;
2.3. įpareigoti atsakovę UAB „Delfi“ paneigimą paskelbti su antrašte: „Teismas pripažino, kad T. J. publikacijoje ,,Po Delfi tyrimo valstybė persigalvojo – žinomam verslininkui aukso vertės sklypo be aukciono neparduos“ paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija“;
2.4. priteisti iš atsakovės UAB „Delfi“ 10 000 Eur žalos atlyginimą.
3. Atsakovė UAB „Delfi“ prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 951 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsakovė nurodė, kad valdo informacinės visuomenės informavimo priemonę – naujienų portalą www.delfi.lt. Pareikštas ieškinys vertintinas kaip SLAPP (SLAPP yra termino anglų k. Strategic Lawsuits Against Public Participation (strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo) trumpinys) įrodymas. SLAPP patvirtina šios aplinkybės: ieškovė nuolat baugina atsakovę, grasina inicijuoti daugiau bylų dėl panašių reikalavimų; nuolat žemina, diskredituoja UAB „Delfi“ ir žurnalistą T. J.; reikalauja tariamos žalos atlyginimo; bando nurodyti UAB „Delfi“, kaip turi būti vykdoma visuomenės informavimo veikla, rengiami konkretūs straipsniai. Tai jau trečia byla, kurioje ieškovė bylinėjasi su atsakove, visos trys yra dėl UAB „Delfi“ vykdomos visuomenės informavimo veiklos.
4. Ieškovė UAB „SKR Baltic“ atsakovės prašymą prašė atmesti. Ieškovė nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023 konstatuota, jog naujienų portalo „Delfi“ žurnalisto T. J. 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje paskleistos žinios neatitinka tikrovės, o žurnalisto teiginiai nepagrįsti ir paskleisti nesąžiningai. Tokie teiginiai buvo paskelbti ne tik 2022 m. sausio 11 d. publikacijose, bet ir visose vėlesnėse publikacijose, įskaitant ir 2022 m. gegužės 30 d. publikaciją, dėl kurios ir pareikštas šis ieškinys.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi tenkino atsakovės UAB „Delfi“ prašymą ir ieškovės UAB „SKR Baltic“ ieškinį paliko nenagrinėtą.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje turi būti patikrinta, ar nėra CPK 951 straipsnyje nustatytų sąlygų kvalifikuoti pareikštą ieškinį kaip strateginį ieškinį dėl visuomenės dalyvavimo (kitaip – SLAPP) ir palikti nenagrinėtą.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pareikštas ieškinys neabejotinai sukuria atsakovei ir žurnalistui T. J., rašiusiam straipsnių ciklą (2022 m. sausio 11 d. du straipsniai, 2022 m. vasario 23 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. gegužės 30 d. publikacijos naujienų portale „Delfi“) apie 8 ha valstybinės žemės sklypą, esantį Vilniuje, Oslo g. 1, spaudimą – jie turi skirti bylinėjimuisi ne tik finansinių išteklių, bet ir laiko. Ieškinys yra pareikštas išimtinai dėl atsakovės vykdomos veiklos – visuomenės informavimo apie visuomenei reikšmingą viešąjį turtą, t. y. daugiau nei 8 ha valstybinės žemės sklypą, galimybę jį įgyti privačion nuosavybėn. Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovės netenkina aktyvus atsakovės veikimas, kai visuomenė yra informuojama apie vertingo, didelio valstybinės žemės sklypo įgijimo galimybes iš valstybės bei žurnalisto atliktą tyrimą, rengiant publikacijų ciklą. Akcentuodama atsakovės veiklos pobūdį – viešą informavimą, ieškovė ignoruoja faktą, kad visuomenė privalo būti informuojama apie reikšmingą viešąjį turtą – valstybinės žemės sklypą ir su jo įgijimu susijusius procesus. Vien dėl to, kad atsakovė ir jos žurnalistas šiuo klausimu supažindina visuomenę, leisdami pasisakyti publikuojamame ginčo straipsnyje ir suinteresuotoms pusėms, ir veikia aktyviai, atsakovės veikla negali būti ribojama. Atsakovė iš esmės pagrįstai teigia, kad ieškinys turi atgrasomojo poveikio požymių.
8. Pirmosios instancijos teismo nuomone, šias išvadas patvirtina ir iki šio ieškinio 2024 m. rugsėjo 27 d. pateikimo ieškovės veikimas ir teikti prašymai, nurodymai atsakovei, kaip visuomenės informavimo atstovei, kaip ir kokiu būdu reikia teikti informaciją visuomenei. Kaip matyti iš atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytų faktinių aplinkybių, ieškovė, prasidėjus straipsnių ciklui apie 8 ha valstybinės žemės sklypą bei galimybes jį įsigyti privačion nuosavybėn 2022 m. sausio 11 d., ne kartą teikė raštus, reikalaudama parengti straipsnį ta pačia tema su pateiktais nurodymais dėl informacijos turinio, o siekiant po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023 taikaus susitarimo, aktyviai siūlė naujo straipsnio redakcines galimybes ir naujo žurnalisto parinkimą korekcijoms atlikti, taip diskredituodama ir publikacijas rengusio žurnalisto veiklą. Tai, kad yra diskredituojamas ir žeminamas žurnalistas, ieškovei ir jos atstovui teikiant įvairaus pobūdžio skundus ir raštus, pažymėjo Žurnalistų etikos inspektorė, priimdama 2024 m. spalio 10 d. sprendimą, kuriame pasisakė dėl ieškovės atstovo advokato ir advokatų profesinės bendrijos skundo, bei Lietuvos žurnalistų sąjunga, reaguodama į savo nario T. J. kreipimąsi dėl patiriamo persekiojimo atliekant žurnalisto darbą.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, šalims nepavykus suderinti taikaus susitarimo po 2023 m. spalio 24 d. teismo sprendimo byloje Nr. e2-744-984/2023, kuriuo iš keturiolikos teiktų reikalavimų paneigti duomenis buvo patenkinti penki, pripažinus vieną žinią – „vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti“ – neatitinkančia tikrovės ir pripažinus nesąžiningai paskleistais teiginius: „pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“; „Nacionalinė žemės tarnyba nesiafišuodama bando pasirašyti taikos sutartį ir aukso vertės sklypą be aukciono pigiau nei rinkos kaina parduoti Lietuvoje žinomam verslininku“; „tačiau aišku viena: pastatų vertė yra labai nedidelė. Esminė kova vyksta dėl sklypo ir teisės jame statyti“, „tačiau šioje istorijoje daugiausia klausimų kelia tai, kad didžiulį valstybinės žemės sklypą į privačias rankas bandoma perduoti be aukciono. Taikos sutartis 2021 m. gruodžio 17 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto apylinkės teisme“, ir atsakovei 2024 m. vasario 7 d. paneigus teismo konstatuotus neteisėtus teiginius, tik 2024 m. vasario 7 d. buvo gauta pretenzija dėl 2022 m. gegužės 30 d. straipsnio „Po Delfi tyrimo valstybė persigalvojo: žinomam verslininkui aukso vertės sklypo be aukciono neparduos“. Vėliau ieškovės pretenzijomis 2024 m. kovo 5 d. ir 2024 m. kovo 25 d. buvo akcentuojama tęstinė ieškovei daroma žala ir toliau keliant klausimus dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu aptartų teiginių sąžiningumo, objektyvumo.
10. Pirmosios instancijos teismas šio ieškinio pateikimą vertino kaip tęstinę spaudimo priemonę, nurodydamas, kad ginčo publikacija, dėl kurios teiginių yra ginama ieškovės dalykinė reputacija, buvo paskelbta dar 2022 m. gegužės 30 d., o ieškinys teismui pateiktas tik 2024 m. rugsėjo 27 d., t. y. po daugiau nei dvejų metų. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų ir paties ieškovės atstovo pozicijos, teikiant nuomonę dėl SLAPP procedūros, dalis ginčijamų teiginių yra identiški ar artimi teiginiams, aptartiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendime Nr. e2-744-984/2023, o ginčo straipsnis buvo publikuotas po 20 dienų, kai ieškovė 2022 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą minėtoje byloje dėl dalykinės reputacijos gynimo. Nei minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu reikalavimai nebuvo tikslinti, nei po 2022 m. gegužės 30 d. publikacijos paskelbimo naujienų portale „Delfi“ ieškovė savo galimai pažeistų teisių iš karto nesiekė ginti ir negynė.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ne tik šis ginčo ieškinys, bet ir kreipimasis į antstolį, siekiant baudos priteisimo, vykdant įsiteisėjusį 2023 m. spalio 24 d. teismo sprendimą (civilinė byla Nr. e2VP-12056-808/2024), leidžia sutikti su atsakovės pozicija, kad tokiais veiksmais ieškovė siekia primesti savo valią dėl visuomenės informavimo turinio tiek skleidžiant informaciją, tiek ir ją paneigiant, vykdant teismo sprendimą, ieškovei nesutikus su atsakovės sprendimo įvykdymu 2024 m. vasario 7 d. svetainėje https://www.delfi.lt/news/lithuania/paneigimas-95819875. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad teismo nustatytų teiginių paneigimas yra įvykdytas tinkamai, ir atmetė prašymą skirti baudą. Tokiai pozicijai pritarta ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi byloje Nr. e2S-641-866/2025.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės argumentai kuria preliminarų įspūdį, jog dalis ieškinio reikalavimų yra pertekliniai, pasikartojantys su išnagrinėtoje civilinėje byloje ginčytais teiginiais ir (ar) neproporcingi. Iš ieškinio turinio preliminariai aišku, kad ieškovė prašo įpareigoti atsakovę paneigti ginčo informaciją ne tik tokiu būdu, kokiu informacija buvo paskleista, bet taip pat nurodo ir savo paneigimo antraštę, paneigiant visą straipsnį. Negana to, ieškovei aiškiai neišskiriant tam tikrų teiginių vertinimo kaip žinios ar nuomonės, ieškiniu bandoma pateikti, kad visa publikacija skleidžia žinią, pažeidžiančią ieškovės dalykinę reputaciją, dėl to būtinas ir atitinkamo paneigimo antraštės formulavimas.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, be reikalavimo dėl dalykinės reputacijos gynimo ir įpareigojimo teiginius paneigti, ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 10 000 Eur žalos atlyginimą, neįvardindama žalos pobūdžio. Preliminariai įvertinus ieškovės pateiktus argumentus, kuriais ji grindžia šį reikalavimą ir jo apimtį, darytina išvada, kad toks reikalavimas pareikštas siekiant ne realiai apginti ieškovės teises, bet bauginti atsakovę. Ieškovė, prašydama priteisti jai 10 000 Eur žalos atlyginimą, ieškinyje nurodė, kad patyrė didesnius nuostolius, t. y. 33 401,15 Eur. Tačiau prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio ieškovė iš esmės nesieja su ginčo teiginių paskleidimu šioje konkrečioje publikacijoje, o pirmojoje civilinėje byloje, ginant dalykinę reputaciją, žalos klausimas iš viso nebuvo keltas ir įrodinėtas, nors teikiama informacija iš dalies buvo tapati kaip ir ginčo publikacijoje. Be to, ieškovė ieškinyje ne kartą vartoja įžeidžiamojo pobūdžio teiginius ir apie publikacijos autorių žurnalistą T. J..
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės vykdomą visuomenės informavimo veiklą ir tai, kad 2022 m. gegužės 30 d. ginčo publikacijai yra daugiau nei dveji metai, kad didelė dalis ginčo publikacijos teiginių buvo įvertinti 2023 m. spalio 24 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023, kvestionuojant 2022 m. sausio 11 d. bei 2022 m. kovo 31 d. paskelbtas publikacijas „Delfi“ naujienų portale, nusprendė, kad egzistuoja pakankamai požymių ieškinį palikti nenagrinėtą, kaip pareikštą siekiant atgrasyti atsakovę nuo tolesnės visuomeninės veiklos informuoti visuomenę apie didelės vertės valstybinę žemę, kaip viešąjį turtą, iš kurios ir kildinami ieškovės reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareikštu ieškiniu siekiama ne ieškovės deklaruojamo tikslo – ginti dalykinę reputaciją praėjus jau daugiau nei dvejiems metams nuo ginčo straipsnio publikacijos (publikuota 2022 m. gegužės 30 d.), o bausti, siekti apriboti visuomenės informavimą, atgrasyti nuo tolesnio domėjimosi valstybinės žemės sklypo likimu. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja pakankamas pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą dėl to, kad juo siekiama pakenti UAB „Delfi“ veiklai, daryti spaudimą dėl tolesnio visuomenės informavimo apie ketinamą įsigyti 8 ha didelės vertės valstybinės žemės sklypą, su tuo susijusią procedūrą.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 28 d. papildoma nutartimi priteisė atsakovei UAB „Delfi“ iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ 2600 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas atlyginimo.
16. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB „SKR Baltic“ atskirąjį skundą, 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis paliko nepakeistas.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šioje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekdama įbauginti ir nutildyti atsakovę, pakenkti atsakovės vykdomai su viešojo intereso tenkinimu ir gynimu susijusiai veiklai ir atgrasyti atsakovę nuo šios veiklos. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pareiškė neleistiną SLAPP ieškinį, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 951 straipsniu, tokį ieškinį paliko nenagrinėtą, nereiškia ieškovės teisės kreiptis į teismą pažeidimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „SKR Baltic“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį ir 2025 m. balandžio 28 d. papildomą nutartį, ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismų sprendimai palikti ieškinį nenagrinėtą neatitinka nei CPK 951 straipsnyje, nei 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos priimtoje direktyvoje (ES) 2024/1069 dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo) (toliau – ir Direktyva (ES) 2024/1069) nustatytų SLAPP kriterijų, o jų taikymas šiuo atveju iš esmės reiškia nepagrįstą teisės kreiptis į teismą apribojimą. Pagal Direktyvą (ES) 2024/1069, SLAPP ieškinys neturi tikslo apginti pažeistą subjektinę asmens teisę, o juo siekiama užkirsti kelią dalyvauti visuomenei tam tikruose įvykiuose ir apie juos žinoti. Tai nepagrįsti ieškiniai, kurie su asmens teisių gynyba neturi nieko bendra, todėl teisiniu reguliavimu imtasi priemonių užkirsti kelią reikšti nepagrįstus ieškinius. Bylą nagrinėję teismai SLAPP institutą pritaikė priešingai, t. y. apribojo konstitucinę teisę į teisminę gynybą, nors prieš tai ieškovė buvo pareiškusi pagrįstą ieškinį (jį teismai patenkino) dėl vieno delikto ir dabar pareiškė ieškinį dėl naujo delikto. CPK 951 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad esminė sąlyga norint palikti ieškinį nenagrinėtą yra nustatymas, kad ieškinys pareikštas nesąžiningai ir yra nepagrįstas. CPK 951 straipsnio 3 dalis nustato tik nebaigtinį požymių sąrašą, kuris leidžia atpažinti nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį. SLAPP procedūrai taikyti išleistos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2024 m. balandžio 5 d. rekomendacijos CM/Rec(2024)2 valstybėms narėms dėl kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) 8 punkte įtvirtinti požymiai, kurie vertintini, sprendžiant SLAPP instituto taikymo klausimą. Nagrinėjamu atveju jokių šioje rekomendacijoje nurodytų požymių bylą nagrinėję teismai nenustatė, tačiau ieškovės ieškinį vis tiek pripažino SLAPP ir paliko nenagrinėtą.
18.2. Teismai nenustatė, kad ieškovės pareikštas ieškinys būtų buvęs nepagrįstas ar nesąžiningai pareikštas siekiant pakenkti atsakovės veiklai, susijusiai su visuomenės informavimu. Priešingai, bylos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovė teisėtai naudojosi savo procesine teise ginti dalykinę reputaciją nuo pasikartojančių ir tarpusavyje susijusių publikacijų, tęsiant tą patį jos reputaciją žeminantį naratyvą. Pirma, ginčijama 2022 m. gegužės 30 d. publikacija buvo paskelbta Vilniaus miesto apylinkės teisme tebenagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-744-984/2023, kurioje buvo ginčijama pirmoji 2022 m. sausio 11 d. publikacija. Rengdama pirmąjį ieškinį ieškovė negalėjo žinoti, kad atsakovė paskelbs visą publikacijų ciklą, kuriuo žemins ieškovės dalykinę reputaciją, ir nuo šių veiksmų dar negalėjo gintis. Bylą nagrinėję teismai ieškovės piktnaudžiavimą įžvelgė dėl to, kad dar civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023 ieškovė galėjo ginti pažeistas teises, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad teisė tikslinti ieškinį nėra absoliuti ir pagal proceso taisykles tai galima daryti tik pasirengimo nagrinėti bylą metu, vėliau tai galima daryti tik išimtiniais atvejais (CPK 141 straipsnis). Antra, tai, kad ieškinys pareikštas po dvejų metų nuo ginčijamos publikacijos paskelbimo, nesuponuoja piktnaudžiavimo ar nesąžiningai pareikšto ieškinio. Nagrinėjamu atveju nauja deliktinė informacija buvo paskelbta 2022 m. gegužės 30 d. dar tebenagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-744-984/2023 dėl senosios deliktinės informacijos, kuri įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau buvo pripažinta žeidžiančia dalykinę reputaciją. Kaip ir žalos atlyginimo atvejais, taip ir dalykinės reputacijos pažeidimo atvejais yra aktualus sutrumpintas trejų metų senaties terminas ieškiniui pareikšti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalis). Šiuo atveju teismo nurodytas argumentas dėl dvejų metų tariamo delsimo suponuoja, kad ieškovė neva praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą, tačiau bylose dėl žalos atlyginimo, taip pat ir dalykinės reputacijos gynimo bylose aktualus trejų metų senaties terminas, o šio ieškovė nepraleido (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Trečia, ieškovė pagrįstai kreipėsi dėl baudos skyrimo atsakovei į antstolį dėl netinkamai įvykdyto 2023 m. spalio 24 d. teismo sprendimo. Ieškovės pažeistų teisių gynimas priverstiniame vykdymo procese negali būti laikomas nesąžininga praktika ir priežastimi pareikštą ieškinį pripažinti SLAPP. Ketvirta, ir svarbiausia, ieškovės pareikštas pirmasis ieškinys dėl dalykinės reputacijos gynimo buvo pripažintas pagrįstu ir buvo patenkintas, todėl nesuprantama, kodėl bylą nagrinėjusių teismų pareikštas antras panašus ieškinys buvo pripažintas nepagrįstu ir nesąžiningai pareikštu. Bylą nagrinėję teismai visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovės dalykinę reputaciją žeidžia ne viena publikacija, o jų ciklas, susidedantis iš penkių atskirų publikacijų. Visos publikacijos tęsia tą patį naratyvą ir yra tarsi vientisas publicistinis kūrinys. Pripažinus pirmąją publikaciją neteisėta ir nesąžiningai paskleista, teismai, nagrinėdami antrą panašią bylą, galėjo remtis civilinės bylos Nr. e2-744-984/2023 prejudiciniais faktais ir taip tik greičiau ir paprasčiau išnagrinėti civilinę bylą. Teismai taip ir neatsakė į klausimą, kokiu būdu gintis nuo atsakovės daromos žalos ieškovės dalykinei reputacijai. Byloje iš esmės susiklostė situacija, kai ieškovė, pagrįstai pareiškusi ieškinį ir laimėjusi bylą, nebegali reikšti ieškinio dėl kitų atsakovės publikacijų, kuriose taip pat skelbiama asmens dalykinę reputaciją pažeidžianti tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. asmuo negali įgyvendinti dalykinės reputacijos gynimo teisės, kai dalykinė reputacija pažeidžiama ne viena publikacija, o visa straipsnių serija. SLAPP praktikos pritaikymas konkrečioje byloje iškėlė rimtą teisės taikymo ir aiškinimo klausimą – kur baigiasi teisėta subjektinių teisių gynyba ir kur prasideda piktnaudžiavimas šia teise. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad, laimėjus pirmąją bylą, t. y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustačius, jog pirmasis ieškinys dėl labai panašaus dalyko buvo pagrįstas, nebuvo galima nuspręsti, kad antrasis ieškinys jau yra nepagrįstas ir nesąžiningai pareikštas. Priešingai, konstatavus deliktą, pakartotinis deliktas ir civilinė atsakomybė už jį turi būti dar griežtesni (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Delfi“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Kasaciniu skundu ginčijami tik kai kurie apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju ieškinys kvalifikuotinas kaip SLAPP. Taigi ieškovė turėjo ginčyti ne tik apeliacinės instancijos teismo, bet ir pirmosios instancijos teismo motyvus. Kadangi ieškovė to nepadarė, jos prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui yra atmestinas.
19.2. Pažymėtina, kad SLAPP institutas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 142, 296, 297 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 951 straipsniu įstatymu Nr. XIV-1748, priimtu 2022 m. gruodžio 22 d. ir įsigaliojusiu 2022 m. gruodžio 31 d., dar iki Direktyvos 2024/1069 priėmimo. Pagal Direktyvos (ES) 2024/1069 konstatuojamosios dalies 29 punktą, taip pat pagal 2022 m. balandžio 27 d. Europos Komisijos rekomendacijos (ES) 2022/758 dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo) konstatuojamosios dalies 9 ir 10 punktus, ieškinys nebūtinai turi būti visiškai nepagrįstas, kad būtų laikoma, jog procesas yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju pagal Direktyvos (ES) 2024/1069 4 straipsnio 3 dalį ieškinys vertintinas kaip SLAPP, nes: 1) kaip pertekliniai, neproporcingi ir nepagrįsti turi būti vertinami reikalavimai paneigti ieškovės interpretaciją dėl neva apibendrintų teiginių, nors realiai tokie teiginiai nebuvo paskleisti, o jų dalis yra nuomonė. Be to, ieškovė reikalauja 10 000 Eur žalos (neaišku, neturtinės ar turtinės) atlyginimo, minėdama savo veikloje patirtas išlaidas; 2) ieškovė dėl panašių klausimų inicijavo jau tris civilines bylas; 3) ieškovė nuo 2022 m. sausio mėn. sistemingai baugino atsakovę, kišdavosi į jos redakcinę veiklą, reikalaudavo mokėti po 10 000 Eur už straipsnį, baugino teiginiu apie didėjančią žalą (plačiau žr. atsiliepimo į ieškinį I skyrių). Ieškovė raštu ir žodžiu žemino žurnalistą T. J. ir pan. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2024 m. balandžio 5 d. rekomendacijos CM/Rec(2024)2 valstybėms narėms dėl kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) 8 punkte išdėstytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Byloje nustatytos aplinkybės atitinka minėtos rekomendacijos 8 punkto b, c, g, h, i, j papunkčiuose nurodytus kriterijus. Be to, tiek pagal CPK 951 straipsnio 3 dalį, tiek pagal minėtos rekomendacijos 8 punktą teismai gali vertinti ir kitas aplinkybes. Todėl nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai įvertino tai, kad paskutinis ieškinys pareikštas po dvejų metų.
19.3. Ieškovė nesutinka, kad reikalavimai dėl visų publikacijų galėjo būti išnagrinėti vienoje byloje (t. y. civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023). Paskutinė publikacija („Po Delfi tyrimo valstybė persigalvojo: žinomam verslininkui aukso vertės sklypo be aukciono neparduos“) buvo paskelbta 2022 m. gegužės 30 d. UAB „SKR Baltic“ ieškinys priimtas 2022 m. gegužės 25 d. Parengiamasis teismo posėdis įvyko 2022 m. gruodžio 13 d. Pagal CPK 226 straipsnį ieškovė pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje turėjo galimybę patikslinti savo ieškinį ir galutinai suformuluoti savo reikalavimus. Ieškovė nepagrįstai tapatina sąžiningą teisių gynimą su ieškinio senaties termino laikymusi. SLAPP kriterijai nesusiję su ieškinio senaties institutu. Tačiau kreipimosi į teismą momentas išties svarbus analizuojant tikruosius asmens ketinimus. Ieškovė nepateikė jokio logiško paaiškinimo, kodėl taip ilgai delsė su antruoju ieškiniu.
19.4. Ieškovė patenkintu ieškiniu vadina vieną tikrovės neatitinkančiu pripažintą teiginį (reikalavimas dėl kitų šešių teiginių atmestas, jie atitinka tikrovę), taip pat keturias nuomones be pakankamo faktinio pagrindo. Taigi ieškinys patenkintas iš dalies. Patenkinta mažiau nei pusė ieškinio reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas neįpareigojo atsakovės pašalinti publikaciją, taigi ji buvo pataisyta ir skelbiama iki šiol. Ne tik pasirinktas antrojo ieškinio pareiškimo momentas, bet ir antrojo ieškinio turinys (ypač ieškinio reikalavimai) yra toks, kuris leidžia konstatuoti SLAPP. Formuluojant ieškinio reikalavimus, įžeidinėjamas žurnalistas T. J., reikalaujama paneigti nuomones, sugalvojama paneigimo antraštė, atsiranda reikalavimas dėl žalos (nekonkretizuojant to, ar neturtinės ar turtinės) atlyginimo, o jos suma dėl nepaaiškintų priežasčių pasirinkta 10 000 Eur. Be to, išvadą dėl SLAPP patvirtina ir kitos reikšmingos aplinkybės, t. y. ieškovės dar iki antrojo ieškinio atlikti veiksmai. Tai yra ieškovės laisva valia atlikti veiksmai, kišantis į portalo „Delfi“ redakcinę politiką, diktuojant straipsnių turinį, grasinant atsakovei ir ją bauginant, reikalaujant atlyginti tariamai patirtą žalą ir įspėjant apie didėjančią žalą, žeminant žurnalistą T. J. ir t. t.
20. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad teismas tinkamai įvertino terminą nuo ginčo publikacijos paskelbimo dienos iki dienos, kai šioje byloje buvo pateiktas ieškinys, bei kitas aplinkybes, aktualias dėl CPK 951 straipsnio 2 dalies taikymo.
21. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyse argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, teismai išsamiai pagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju ieškinys kvalifikuotinas kaip SLAPP.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai, procesinių teisinių padarinių
22. Šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalyką (CPK 353 straipsnis) sudaro ieškovės iškeltas teisės klausimas dėl kriterijų, kurių pagrindu teismas pripažino ieškovės ieškinį atitinkančiu SLAPP požymius, – ieškovės teigimu, teismų taikyti kriterijai neatitinka nei CPK, nei Europos Sąjungos, nei tarptautinės teisės. Kiti kasacinio skundo teiginiai, kuriais ieškovė pateikia kitokį negu bylą nagrinėjusių teismų bylos aplinkybių vertinimą (kaip nepagrindžiančių išvados dėl SLAPP), neatitinka kasacijos pagrindų, nes jais nėra keliami teisės klausimai, todėl nesudaro šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko.
23. Nagrinėjamo ginčo teisinis pagrindas – CPK 951 straipsnio (nagrinėjamam ginčui aktuali 2022 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-1748 redakcija), reglamentuojančio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai (vadinamieji SLAPP ieškiniai), procesinius padarinius, normos. CPK 951 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas mano, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, jis turi teisę atsiliepime į ieškinį pateikti teismui prašymą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. Atitinkamai, pagal CPK 951 straipsnio 2 dalį, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atsakovo prašymą ir preliminariai įsitikinęs jo pagrįstumu, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos persiunčia jo kopiją ieškovui. Kartu su prašymo kopija teismas ieškovui nusiunčia pranešimą, kuriuo įpareigoja jį ne vėliau kaip per keturiolika dienų raštu pateikti atsikirtimus į atsakovo prašymą, tikėtinai pagrindžiant savo ieškinio reikalavimą ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, taip pat informuoja apie atsikirtimų nepateikimo pasekmes. CPK 951 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateikia atsikirtimų į atsakovo prašymą arba nepateikia įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, arba teismas nustato, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Teismas, vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė šioje dalyje nurodytą nepagrįstą ieškinį, atsižvelgia į šią teismo byloje turimą informaciją: į ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį pobūdį, į tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų, į tai, kad yra požymių, kad ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina, į kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi, CPK 951 straipsnio 3 dalyje pateiktas nebaigtinis piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinio (SLAPP) požymių sąrašas, paliekant teismui diskreciją pripažinti reikšmingomis ir kitas aplinkybes.
24. Kaip matyti iš 2022 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-1748, kuriuo CPK papildytas CPK 951 straipsniu, aiškinamojo rašto, šiuo įstatymo pakeitimu siekiama nacionalinėje teisėje įgyvendinti kovos su piktnaudžiavimu strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo priemones, skatinamas Europos Sąjungos institucijų. Aiškinamajame rašte, be kita ko, remiamasi Europos Komisijos 2020 m. gruodžio 2 d. paskelbto Europos demokratijos veiksmų plano teiginiais, kad šie ieškiniai yra „tam tikra persekiojimo forma, kuri vis dažniau naudojama prieš žurnalistus ir kitus viešą interesą saugančius subjektus. Tai nepagrįsti arba pernelyg išpūsti ieškiniai, kuriuos reiškia valstybės institucijos, verslo įmonės ir galingi pavieniai asmenys prieš silpnesnius subjektus, kurie tokius pareiškėjus kritikuoja arba teikia jiems nepalankią informaciją su viešuoju interesu susijusiais klausimais. Jie siekia cenzūruoti, įbauginti ir nutildyti kritikus, juos apkraunant teisinės gynybos išlaidomis.“ Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 84.4 papunktyje įtvirtintą siekį nacionaliniu mastu sustiprinti žurnalistų apsaugą nuo persekiojimo už kritiką.
25. Taigi, CPK 951 straipsnyje įtvirtintas specialus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai, institutas turi būti aiškinamas ir taikomas Europos Sąjungos teisės kontekste.
26. Įgyvendindama Europos demokratijos veiksmų planą, Europos Komisija 2022 m. balandžio 27 d. priėmė Rekomendaciją (ES) 2022/758 dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo). Šioje rekomendacijoje valstybėms narėms pateikiamos gairės, kaip imtis veiksmingų, tinkamų ir proporcingų priemonių klausimams, susijusiems su akivaizdžiai nepagrįstais ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesais, nukreiptais prieš visuomenės dalyvavimą, spręsti ir kaip visų pirma apsaugoti žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus nuo tokių procesų, visapusiškai gerbiant demokratines vertybes ir pagrindines teises (1 straipsnis). Rekomendacijoje, apibūdinant SLAPP procesus, nurodoma, kad tokie teismo procesai yra arba akivaizdžiai nepagrįsti, arba visiškai ar iš dalies nepagrįsti, turintys piktnaudžiavimo požymių, kurie pagrindžia prielaidą, kad pagrindinis teismo proceso tikslas – užkirsti kelią visuomenės dalyvavimui, jį apriboti arba bausti už jį. Tokio piktnaudžiavimo požymiai yra neproporcingas, perteklinis arba nepagrįstas reikalavimas ar jo dalis, keli ieškovo pareikšti reikalavimai, susiję su panašiais klausimais, arba ieškovo ar jo atstovų vykdomas bauginimas, priekabiavimas ar grasinimai prieš pradedant akivaizdžiai nepagrįstą ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesą. Tokios bylos yra piktnaudžiavimas teismo procesu ir nereikalinga našta teismams, nes jomis siekiama ne teisingumo, o priekabiauti prie atsakovų ir juos nutildyti (9 įžanginė pastraipa).
27. Rekomendacijoje kalbant apie SLAPP ieškinių daromą žalą visuomenės interesams, be kita ko, nurodoma, kad akivaizdžiai nepagrįsti arba piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai, nukreipti prieš visuomenės dalyvavimą, gali turėti neigiamo poveikio žurnalistų ir visų pirma žmogaus teisių gynėjų patikimumui bei reputacijai ir išeikvoti jų finansinius bei kitus išteklius. Jie gali turėti neigiamų psichologinių pasekmių asmenims, kurių atžvilgiu vyksta šie procesai, ir jų šeimos nariams. Akivaizdžiai nepagrįsti arba piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai, nukreipti prieš visuomenės dalyvavimą, kelia pavojų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų gebėjimui vykdyti savo veiklą. Dėl tokių procesų informacijos, susijusios su viešuoju interesu, paskelbimas gali būti atidėtas arba visiškai neįmanomas. Tokių procesų egzistavimas apskritai gali turėti atgrasomojo poveikio žurnalistų ir visų pirma žmogaus teisių gynėjų darbui, nes gali prisidėti prie savicenzūros laukiant galimų teismo procesų ateityje, dėl to nukenčia viešos diskusijos ir tai nėra naudinga visai visuomenei. Teismo procesų trukmė, finansinis spaudimas ir baudžiamųjų sankcijų grėsmė yra veiksmingos priemonės siekiant įbauginti ir nutildyti kritišką nuomonę (12 įžanginė pastraipa).
28. Įgyvendinant Europos demokratijos veiksmų planą, 2024 m. balandžio 11 d. priimta ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1069 dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimo veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo). Šioje direktyvoje nurodyta, kad ji taikoma civiline tvarka nagrinėjamoms tarpvalstybinio pobūdžio civilinėms ar komercinėms byloms (2 straipsnis). Valstybės narės įpareigotos perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 7 d. (22 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Sąjungos direktyvos nėra tiesioginio taikymo teisės aktai, todėl į nacionalinę teisę neperkeltos jų nuostatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, be kita ko, kai valstybės narės laiku neįgyvendina privalomųjų direktyvos nuostatų nacionaliniuose įstatymuose ir šiomis nuostatomis remiasi privatūs asmenys ginčuose su valstybe. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad Direktyvos (ES) 2024/1069 nuostatos nagrinėjamam ginčui tiek pagal reglamentavimo dalyką, tiek pagal galiojimo laiko atžvilgiu taisykles tiesiogiai negali būti taikomos. Vis dėlto, vertinant tai, kad Europos Sąjungoje siekiama suderinti kovos su piktnaudžiavimu strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) reglamentavimą valstybėse narėse, Direktyva (ES) 2024/1069 gali būti naudojama lyginamuoju aspektu įstatymo aiškinimo tikslais.
29. Direktyvoje (ES) 2024/1069 aktualiais nagrinėjamam ginčui aspektais konstatuota, kad teisė į saviraiškos laisvę yra viena pagrindinių teisių, kuria turi būti naudojamasi pareigingai ir atsakingai, atsižvelgiant į pagrindinę asmenų teisę gauti nešališką informaciją, taip pat gerbiant pagrindinę teisę į asmens reputacijos apsaugą, asmens duomenų bei privatumo apsaugą. Kilus tų teisių kolizijai, visos šalys turi turėti galimybę kreiptis į teismą, tinkamai paisant teisingo bylos nagrinėjimo principo. Tuo tikslu šioje direktyvoje bylą nagrinėjančiam teismui turėtų būti palikta diskrecija nuspręsti, ar konkrečioje byloje tikslinga taikyti atitinkamas apsaugos priemones. Naudodamasis tokia diskrecija teismas turėtų netaikyti atitinkamų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, jei visuomenės dalyvavimo veiksmai vykdomi nesąžiningai, kaip antai visuomenės dalyvavimo veiksmais atsakovas skleidžia dezinformaciją ar išgalvotus teiginius, o jų tikslas – pakenkti ieškovo reputacijai (7 įžanginė pastraipa). Piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai dėl visuomenės dalyvavimo paprastai pasižymi bylinėjimosi taktika, kurią nesąžiningai taiko ieškovas, pavyzdžiui, taktika, susijusia su jurisdikcijos pasirinkimu, rėmimusi vienu ar keliais visiškai ar iš dalies nepagrįstais teiginiais, pernelyg didelių reikalavimų reiškimu, proceso vilkinimo taktikų naudojimu arba bylos nutraukimu vėlesnėse proceso stadijose, kelių ieškinių dėl panašaus dalyko teikimu; dėl to atsakovas procese patiria neproporcingas išlaidas. Nustatant, ar teismo procesas yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio, taip pat reikėtų atsižvelgti į ankstesnį ieškovo elgesį ir, visų pirma, į bet kokias teisinio bauginimo apraiškas praeityje. Tokią bylinėjimosi taktiką, kuri dažnai derinama su įvairių formų bauginimu, priekabiavimu ar grasinimais prieš procesą ar jo metu, ieškovas taiko kitais tikslais nei įgyvendinti teisę kreiptis į teismą ar iš tiesų pasinaudoti kokia nors teise ir tokia taktika siekia padaryti atgrasomąjį poveikį visuomenės dalyvavimui, susijusiam su iškilusiu klausimu (28 įžanginė pastraipa). Ieškiniai, pateikiami piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų dėl visuomenės dalyvavimo atveju, gali būti visiškai ar iš dalies nepagrįsti. Tai reiškia, kad ieškinys nebūtinai turi būti visiškai nepagrįstas, kad būtų laikoma, jog procesas yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio. Pavyzdžiui, net ir smulkaus asmens teisių pažeidimo, dėl kurio pagal taikytiną teisę galėtų būti teikiamas nedidelis ieškinys dėl kompensacijos, atveju procesas gali būti piktnaudžiaujamojo pobūdžio, jeigu reikalaujama akivaizdžiai pernelyg didelės sumos ar žalos atlyginimo. Kita vertus, jeigu ieškovas teismo procese kelia reikalavimus, kurie yra pagrįsti, šios direktyvos tikslais neturėtų būti laikoma, kad toks procesas yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio (29 įžanginė pastraipa).
30. Direktyvos (ES) 2024/1069 nuostatos perkeltos į nacionalinę teisę 2025 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XV-700, įsigaliosiančiu 2026 m. gegužės 7 d. Naujos redakcijos CPK 951 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas mano, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį atsakovui dėl to, kad jis užsiima visuomenės dalyvavimo viešojo intereso klausimais (toliau – visuomenės dalyvavimas), kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymą, veikla, jis turi teisę atsiliepime į ieškinį arba kitame dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios pateikti teismui prašymą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą siekiant akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio ankstyvo atmetimo. Pagal CPK 951 straipsnio 5 dalį, teismas, vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, atsižvelgia į teismo byloje turimą informaciją apie piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo proceso dėl visuomenės dalyvavimo tikslo požymius, nurodytus Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme, ir kitas reikšmingas aplinkybes.
31. Atitinkamai Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 3135 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesas dėl visuomenės dalyvavimo viešojo intereso klausimais – teismo procesas, kuris pradedamas ne siekiant iš tiesų pareikšti teisę ar ja pasinaudoti, bet turint tikslą užkirsti kelią visuomenės dalyvavimui viešojo intereso klausimais, jį apriboti arba už jį bausti, dažnai išnaudojant šalių galios disbalansą, ir kuriame pareiškiami visiškai ar iš dalies nepagrįsti ieškiniai. Tokio tikslo požymiai apima, pavyzdžiui: 1) ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį ar nepagrįstą pobūdį, įskaitant pernelyg didelę ginčo dalyko vertę; 2) tai, kad ieškovas ar su juo susiję asmenys dėl panašių reikalavimų yra inicijavę keletą bylų; 3) ieškovo ar ieškovo atstovų vykdomą bauginimą, priekabiavimą ar grasinimus iki proceso ar jo metu, taip pat panašų ieškovo elgesį panašiose ar tuo pačiu metu nagrinėjamose bylose; 4) nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, pavyzdžiui, proceso vilkinimą, nesąžiningą ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimą arba nesąžiningą bylų nutraukimą vėlesniame proceso etape.
32. Piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) patenka ir į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reglamentavimo sritį (žr., pvz., 2022 m. kovo 15 d. sprendimą byloje OOO Memo prieš Rusiją, Nr. 2840/10, kuriame Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) išreiškė susirūpinimą dėl teismo procesų, kuriais siekiama apriboti visuomenės dalyvavimą ir kištis į žiniasklaidos, žurnalistų ar kitų viešųjų sergėtojų saviraiškos laisvę, keliamos rizikos demokratijai). Europos Komisijos rekomendacijoje (ES) 2022/758 konstatuota, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos 52 straipsnio 3 dalimi ir su Chartija susijusiais išaiškinimais, Chartijos 11 straipsniui turėtų būti suteikta Konvencijos 10 straipsnio dėl saviraiškos ir informacijos laisvės, kaip jį aiškina EŽTT, reikšmė ir taikymo sritis.
33. Konvencijos 10 straipsniu saugoma saviraiškos ir informacijos laisvė. Bet koks apribojimas Konvencijos taikymo srityje turi būti nustatytas įstatymu, būtinas demokratinėje visuomenėje ir priimtas siekiant teisėtų tikslų, nustatytų Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siekiant apsaugoti kito asmens reputaciją ar teises. EŽTT praktikoje pabrėžiama šio straipsnio, kuris taikomas ne tik „informacijai“ ar „idėjoms“, kurios yra palankiai priimamos arba laikomos nekenksmingomis ar nesvarbiomis, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo, svarbą; tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir plačių pažiūrų reikalavimai, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“ (EŽTT 1976 gruodžio 7 d. sprendimas byloje Handyside prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 5493/72, 49 par.; 1991 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Observer ir Guardian prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 13585/88, 59 par). Konvencijos 10 straipsnyje nustatytos žodžio laisvei taikomos išimtys, turi būti aiškinamos griežtai, o bet kokių apribojimų būtinybė turi būti įtikinamai įrodyta (EŽTT 2007 m. gruodžio 10 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Stoll prieš Šveicariją, peticijos Nr. 69698/01, 101 par.; 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, 124 par.; 2015 m. spalio 20 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Pentikainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 11882/10, 87 par.). Teisė į saviraiškos laisvę nėra absoliuti, EŽTT praktikoje pabrėžiama būtinybė rasti teisingą EŽTK saugomų teisių pusiausvyrą. Reputacijos apsauga, kaip privataus gyvenimo dalis, gali būti priskirta Konvencijos 8 straipsnio taikymo sričiai, jeigu tenkinama viena sąlyga: turi būti viršytas „rimtumo slenkstis“, kad būtų apribotos Konvencijos 8 straipsniu garantuojamos teisės. Kad 8 straipsnis būtų taikomas šmeižto bylose, asmens reputacijos pažeidimas turi pasiekti tam tikrą rimtumo lygį ir būti toks, kad pakenktų asmens teisei į privatų gyvenimą (EŽTT 2012 m. vasario 7 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Axel Springer AG prieš Vokietiją, peticijos Nr. 39954/08, 83 par.).
34. Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2024 m. balandžio 5 d. paskelbė rekomendaciją CM/Rec(2024)2 valstybėms narėms dėl kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP). Šioje rekomendacijoje strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) suprantami kaip teisiniai veiksmai, kuriais grasinama, kurie inicijuojami ar vykdomi siekiant priekabiauti ar bauginti atsakovą ir kuriais siekiama užkirsti kelią, trukdyti, riboti ar bausti už laisvą saviraišką visuomenės interesų klausimais ir teisių, susijusių su visuomenės dalyvavimu, įgyvendinimą (Rekomendacijos priedo 1 straipsnis).
35. Rekomendacijoje CM/Rec(2024)2 nurodoma, kad SLAPP bylos pasireiškia įvairiais būdais ir jas galima atpažinti pagal įvairius požymius. Tokie požymiai apima šiuos elementus (bet jais neapsiriboja): a) ieškovas bando pasinaudoti galios disbalansu, pavyzdžiui, savo finansine persvara arba politine ar visuomenine įtaka, siekdamas daryti spaudimą atsakovui; b) ieškovo pateikti argumentai yra iš dalies arba visiškai nepagrįsti; c) ieškovo prašomos priemonės yra neproporcingos, pernelyg didelės arba nepagrįstos; d) ieškiniai yra piktnaudžiavimas įstatymais arba procedūromis; e) ieškovas taiko procedūrines ir bylinėjimosi taktikas, skirtas atsakovo išlaidoms padidinti, pavyzdžiui, vilkina bylos nagrinėjimą, pasirenka teismą, kuris yra nepalankus visuomenės dalyvavimui arba yra nemalonus atsakovui, sukelia didelę darbo naštą ir teikia apeliacinius skundus, kurių sėkmės tikimybė yra maža arba jos visai nėra; f) teisiniai veiksmai sąmoningai nukreipti prieš asmenis, o ne prieš organizacijas, atsakingas už ginčijamus veiksmus; g) teisminiai veiksmai yra lydimi viešųjų ryšių kampanijos, kuria siekiama bauginti, diskredituoti ar įbauginti viešose diskusijose dalyvaujančius asmenis arba nukreipti dėmesį nuo esminės problemos; h) ieškovas ar jo atstovai vykdo teisinį bauginimą, priekabiavimą ar grasinimus arba yra tai darę anksčiau; i) ieškovas ar susijusios šalys vykdo daugkartinius ir koordinuotus arba tarpvalstybinius teisinius veiksmus remdamosi tomis pačiomis aplinkybėmis ar susijusiomis panašiomis aplinkybėmis; j) ieškovas sistemingai atsisako naudotis neteisminiais mechanizmais, kad išspręstų ginčą (Rekomendacijos priedo 8 straipsnis).
36. Apibendrindama aptartas nuostatas teisėjų kolegija išaiškina, kad CPK 951 straipsnyje įtvirtintas specialus kovos su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti visuomenės dalyvavimui viešojo intereso procesuose, institutas, atitinkantis Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės strateginio pobūdžio ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) institutą. Tai piktnaudžiaujamojo pobūdžio, visiškai ar iš dalies nepagrįsti ieškiniai, kurių tikslas – ne iš tiesų pareikšti teisę ar ją apginti, bet pakenkti atsakovo vykdomai viešojo intereso labui veiklai, atgrasyti, nubausti atsakovą. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose kovos su SLAPP priemones, pateikiamas SLAPP požymių sąrašas yra pavyzdinio (neprivalomojo) ir nebaigtinio pobūdžio. Bylą nagrinėjantis teismas, įgyvendindamas diskreciją taikyti CPK 951 straipsnyje nustatytas priemones prieš piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinius, turi vertinti visumą reikšmingų aplinkybių – tiek tiesiogiai įstatyme nustatytus požymius (ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį ar nepagrįstą pobūdį, įskaitant pernelyg didelę ginčo dalyko vertę; tai, kad ieškovas ar su juo susiję asmenys dėl panašių reikalavimų yra inicijavę keletą bylų; ieškovo ar ieškovo atstovų vykdomą bauginimą, priekabiavimą ar grasinimus iki proceso ar jo metu, taip pat ieškovo elgesį panašiose ar tuo pačiu metu nagrinėjamose bylose; nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, kt.), tiek kitas reikšmingas aplinkybes, kurių visuma patvirtina, kad ieškinys yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio. Tokiu ieškiniu iš tikrųjų siekiama ne apginti pažeistą teisę, o užkirsti kelią atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai, nuo jos atgrasyti ar už ją nubausti.
37. Įvertinusi skundžiamų procesinių sprendimų turinį aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ieškovės kasacinio skundo argumentas, jog bylą nagrinėję teismai taikė neteisėtus SLAPP ieškinio kriterijus, yra nepagrįstas.
38. Kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, bylą nagrinėję teismai, tenkindami atsakovės prašymą taikyti CPK 951 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis priemonę ir palikti ieškinį nenagrinėtą, vertino atsakovės veiklos pobūdį (atsakovė yra visuomenės informavimo priemonė); aplinkybę, kad ginčas susijęs su ieškovės siekiu išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, t. y. ginčas kilo dėl šalių veiklos, susijusios su viešuoju interesu; ieškovės prašomų taikyti teisių gynimo priemonių pobūdį bei apimtį (proporcingumą); aplinkybes, kurios patvirtina, kad ieškovė aktyviai siekė paveikti atsakovės teikiamos informacijos apie vykstantį procesą dėl valstybinės žemės nuomos turinį; aplinkybes, kurios patvirtina, kad ieškovė ėmėsi priemonių tiesiogiai prieš žurnalistą, publikacijų autorių; aplinkybę, kad ieškovė inicijavo kelis teismo procesus dėl tų pačių atsakovės veiksmų, tikrai ar tariamai pažeidusių ieškovės teises; aplinkybę, kad ieškinys pareikštas po dvejų metų nuo publikacijos paskelbimo, kad didžioji dalis ieškovės reikalavimų jau buvo išnagrinėti teismo jai prašant taikyti kitas teisių gynimo priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjusių teismų nustatytos ir įvertintos aplinkybės atitinka CPK 95 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.
39. Tai, kad ieškovė kasaciniame skunde atskiras bylos aplinkybes vertina kitaip – kaip neatitinkančias SLAPP požymių, nepaneigia skundžiamų teismų sprendimų pagrįstumo. Iš aptarto teisinio reglamentavimo, be kita ko, išplaukia, kad sprendžiant dėl SLAPP turi būti vertinama visos reikšmingos aplinkybės ir jų tarpusavio kontekstas, nė viena vertinama atsietai aplinkybė nėra pakankama išvadai dėl SLAPP pagrįsti.
40. Įvertinusi visumą aptartų argumentų teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamus teismų sprendimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, teisę į kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašė priteisti 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, atlyginimo ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodytų dydžių, todėl atsakovei iš ieškovės priteistinas 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.
42. Kasacinis teismas patyrė 7,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidos kasaciniame teisme nesiekia minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.), tai šių išlaidų atlyginimas valstybei nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“ (j. a. k. 125483974) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ (j. a. k. 300512605) 3000 (tris tūkstančius) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Sigita Rudėnaitė
Egidija Tamošiūnienė