VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos D. S. atstovui advokato padėjėjui Andriui Mažučiui,

atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei I. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja D. S. 2018-06-25 teismui pateikė skundą, prašydama pripažinti 2018-05-22 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) sprendimą Nr. BRK-2313 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ neteisėtu ir jį panaikinti.

Paaiškino, kad pareiškėja pateikė paramos paraišką (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Priemonė). Pareiškėja ir NMA 2013-04-11 pasirašė paramos sutartį dėl projekto Nr. 2IM-KK-12-1-011338-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią pareiškėjai kompensuojama iki 71 347,31 Eur visų tinkamų projekto išlaidų. Pareiškėja, įvykdžiusi projektą, 2014-11-27 pateikė mokėjimo prašymą 43 008,57 Eur išlaidų kompensavimui (toliau – ir Mokėjimo prašymas). NMA ginčijamu 2018-05-22 sprendimu nurodė, kad paramos suma yra sumažinama 19 310,49 Eur ir vietoje mokėjimo prašyme nurodytos 43 008,57 Eur paramos sumos išmokama 19 397,23 Eur dydžio suma.

Pažymėjo, kad situacija pagal pareiškėjos NMA pateiktą Mokėjimą prašymą jau buvo nagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – ir VAAT) ir Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT). LVAT šiuo konkrečiu atveju įpareigojo NMA pareiškėjos Mokėjimo prašymą įvertinti iš naujo, nes ataskaita Nr. C-69 (kurios pagrindu buvo priimtas pirmasis 2015-04-13 NMA sprendimas Nr. BRK-3547(12.4)), neatitiko ekspertinio tyrimo objektyvumui (patikimumui) keliamų reikalavimų dėl padarytų išvadų pagrįstumo. Šioje byloje skundžiamas sprendimas pagrįstas patikslintoje ataskaitoje Nr. C-69 pateiktais duomenimis, tačiau turinio prasme ataskaita Nr. C-69 ir patikslinta ataskaita Nr. C-69 nesiskiria (skiriasi tik šių ataskaitų forma). Tokius NMA veiksmus pareiškėja vertina kaip piktnaudžiavimą ir 2017-12-06 LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017 nevykdymą, t. y. NMA šiuo atveju tik formaliai atliko naują pareiškėjos Mokėjimo prašymą vertinimą, nepateikė jokių argumentų, kodėl priimant ginčijamą sprendimą NMA vadovavosi tais pačiais duomenimis (ataskaita Nr. C-69). Papildomai pažymėjo, kad patikslinta ataskaita Nr. C-69 turi būti vertinama tik kaip duomenų šaltinis, o ne kaip neginčijamas pagrindas priimti sprendimą skirti sankciją.

Pareiškėja nesutinka su patikslintoje ataskaitoje Nr. C-69 nurodyta išvada, kad realios rinkos vertės neva neatitinka lauko tualetų, laužaviečių, šiukšlių dėžių ir konteinerių, medinių atrakcionų, skulptūrų, suolų ir stalų kainos. Pareiškėja visas nurodytas prekes įsigijo pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. pareiškėja apklausė pasirinktus prekių bei paslaugų teikėjus ir gavo konkrečius pasiūlymus. Pareiškėja, atsižvelgdama į mažiausios pasiūlytos kainos kriterijų, sudarė sutartis su prekių ir paslaugų pardavėju (teikėju). NMA dėl šių prekių įsigijimo ir darbų atlikimo pirkimo procedūros jokių pažeidimų nenustatė ir ginčijamame sprendime nenurodė. Pastebi, kad teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos, jog asmuo, atlikdamas pirkimus, bet kokiu atveju turėtų siekti, kad pirkimo kaina būtų absoliučiai mažiausia rinkoje, nes pačią mažiausią pirkimo kainą galima surasti tik kreipiantis į visus prekių pardavėjus ir (ar) paslaugų teikėjus, tačiau, tokių veiksmų atlikimas faktiškai yra neįmanomas, t. y. pareikalautų neproporcingai didelių išlaidų bei laiko ir pastangų sąnaudų. Todėl mano, kad NMA neturi pagrindų teigti, jog pareiškėjos patirtos išlaidos neatitinka nustatytų reikalavimų ar kad prašoma suma viršija mokėtiną sumą, o be to, Paramos sutarties sudarymas patvirtina, jog tiek NMA, tiek Žemės ūkio ministerija Paraišką ir visas joje nurodytas planuojamas atlikti išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti.

Pareiškėjos įrengtų skulptūrų kaina grindžiama teikėjų apklausos pažyma (šia pažyma grindžiama patikslinta ataskaita Nr. C-69). Ta pačia pažyma nustatant skulptūrų rinkos kainą NMA rėmėsi ir kitų paramos gavėjų atveju (įgyvendinant Priemonę). Kadangi ginčijamas sprendimas yra grindžiamas identiška pažyma dėl skulptūrų rinkos kainos nustatymo, daro išvadą, kad NMA neteisėtai sumažino paramą už pareiškėjos įrengtas skulptūras. Be to, pažymos parengtos atmestinai ir selektyviai surinkus duomenis, nepateikti jokie duomenys apie tai, kokiu būdu buvo paskaičiuotos pristatymo išlaidos, šių objektų įrengimo išlaidos. 

Pareiškėjos įsitikinimu, ji siekdama pritraukti miško lankytojus naudotis Priemonės pagalba sukurtu parku ir tokiu būdu apsaugoti gamtą nuo neigiamo poveikio (t. y. šiukšlinimo, žolės ir miško paklotės išdeginimo, miško paklotės sunaikinimo ir pažeidimo transporto priemonėmis ir pan.), atliko Mokėjimo prašyme nurodytas investicijas tam, kad projektas būtų įgyvendintas. Pareiškėja, įgyvendindama paskutinį Paramos sutartyje numatytą projekto etapą, įrengė pavėsines, lauko tualetus, laužavietes, šiukšlių dėžes ir konteinerius, medinius atrakcionus, skulptūras, suolus ir stalus, taip pat pagal projektą jau buvo atlikti kiti numatyti darbai, kurie kartu užtikrins, kad būtų apsaugota gamta ir patenkintas visuomenės interesas ilsėtis bei leisti laisvalaikį gamtoje. Projekto sėkmingą įgyvendinimą patvirtina ir NMA užsakymu atlikta ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog buvo atlikti realūs darbai, kurie, kaip numatyta, ateityje atneš realią naudą tiek visuomenei, tiek gamtos apsaugai. Mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos pareiškėjos yra faktiškai patirtos ir pagrįstos sąskaita-faktūra.

Pareiškėjos teigimu, ginčijamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Sprendime nurodomos skirtingos teisės aktų normos, tačiau nepasisakoma kaip nagrinėjamos situacijos atveju pasireiškė jų pažeidimas ir kaip šios normos taikomos. Be to, NMA remiasi abstrakčiomis ir vertinamojo pobūdžio normomis, kurios pareiškėjai, neturinčiai teisinio išsilavinimo, yra neaiškios. Sprendime NMA savo argumentus, jog Mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos nėra būtinos, iš esmės grindžia tuo, kad prašoma parama nėra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma bei tuo, kad pareiškėjos įsigytų prekių ir atliktų darbų kaina nepagrįstai didelė. Tačiau NMA sprendime nenurodo kaip šios normos turėtų būti suprantamos ir vertinamos, taip pat kaip jos taikomos atsižvelgiant į šios nagrinėjamos situacijos faktines aplinkybes. Iš ginčijamo sprendimo teksto lieka neaišku kaip turėtų būti suprantamos „mažiausios projektui įgyvendinti reikalingos sumos“ ir „nepagrįstai didelės kainos“ sąvokos, taip pat kokias išlaidas NMA laiko „būtinomis“. Be to, NMA skiriant sankciją (šiuo atveju paramos sumažinimą) turėjo būti nustatyta pareiškėjos kaltė, o vien tariama investicijų neatitiktis rinkos kainai negali būti pagrindas skirti sankciją. NMA ginčijamame nenurodo, kodėl pareiškėjos patirtos išlaidos nebuvo būtinos (nors buvo pripažintos tinkamomis patvirtinus Paraišką), kodėl NMA laiko, kad išlaidos faktiškai nebuvo patirtos, kodėl pareiškėjos patirtos išlaidos yra nesusijusios su projektu ir remiama veikla.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. 

Atsakovė NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėja, pasirašydama 2012-07-25 NMA pateiktos paramos paraiškos deklaracijoje patvirtino, jog prašoma parama yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma. Atliekant ekspertizę nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų vertė rinkoje yra 21 552,47 Eur, neįskaitant PVM, o deklaruojama minėtų investicijų suma yra 43 008,57 Eur be PVM. Atliekant ekspertizę buvo tikrinamos pirkimo dokumentuose nurodytos investicijos: pavėsinės (4 vnt. po 25 kv. m), lauko tualetai (3 vnt.), skulptūros (11 vnt.), laužavietės (5 vnt.), šiukšlių dėžės ir konteineriai (11 vnt.), suolai (15 vnt.), stalai (5 vnt.), mediniai atrakcionai (9 vnt.). Ekspertai išnagrinėjo pirkimo dokumentus, patikslino ekspertizės išvadą ir nustatė, kad lauko tualetų rinkos vertė viršija 1 400,73 Eur deklaruotą sumą, skulptūrų rinkos vertė viršija 12 126,51 Eur deklaruotą sumą, laužaviečių rinkos vertė viršija 1 323,80 Eur deklaruotą sumą, šiukšlių dėžių ir konteinerių rinkos vertė viršija 724,48 Eur deklaruotą sumą, suolų rinkos vertė viršija 460,50 Eur deklaruotą sumą, stalų rinkos vertė viršija 249,07 Eur deklaruotą sumą, mediniai atrakcionai viršija 5 171,01 Eur deklaruotą sumą.

Nesutinka su skundo argumentais, kad ekspertinio vertinimo ataskaita C-69 neatitinka Turto ir verslo vertinimo įstatymo reikalavimų, nes ataskaita Nr. C-69 jokiu būdu ir negali būti laikoma turto vertinimo ataskaita, nes jai nėra taikomi Turto ir verslo vertinimo įstatymo reikalavimai. Priešingai, ekspertai neturėjo užduoties įvertinti konkretaus pareiškėjos turto, o turėjo suteikti ekspertinio konsultavimo paslaugą, t. y. apskaičiuoti, kiek rinkoje kainuotų įsigyti analogiškus objektus ir savo skaičiavimus pateikė minėtoje atskaitoje. Pažymėjo, jog patikslintame ekspertizės akte atsižvelgta į LVAT nutarties 55 punkte išdėstytus argumentus ir nurodyta, kad suolų, stalų ir skulptūrų rinkos kaina nustatyta remiantis palyginamuoju metodu. Ekspertinio konsultavimo ataskaita yra skirta NMA išimtinai kaip pagalbinė priemonė, padedanti priimti galutinį sprendimą (individualų administracinį aktą), bei pažymi, kad ekspertinio tyrimo išvadose nustatytos faktinės aplinkybės buvo nurodytos NMA ginčijamame sprendime.

Pareiškėjos teiginys, jog NMA, prieš sudarydama Paramos sutartį su pareiškėja Paraiškoje nurodytas planuojamas išlaidas iškart pripažino tinkamomis, yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams bei pačiai paramos skyrimo proceso esmei, nes skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjos deklaruotų išlaidų pagrįstumą, atitiktį teisės aktų ir paramos sutartyje įtvirtintiems reikalavimams ir jų tinkamumą finansuoti, o ne dėl visų planuojamų atlikti išlaidų sumos, kuri galėtų būti skiriama Projektui, sumažinimo. NMA turi pareigą pripažinti tinkamomis kompensuoti tik tas išlaidas, kurios yra būtinos, t. y. realiai rinkoje egzistuojančių (ne padidintų) kainų vertę, o išlaidų, patirtų įsigyjant projekto investicijas už padidintą kainą dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti ir tokios išlaidos negali būti kompensuojamos. Pareiškėja jau Paramos sutarties sudarymo metu ir pirkimų metu žinojo (turėjo žinoti), kad dėl taikytų padidintų kainų NMA turi ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Tiek Paramos sutartimi, tiek Paraiška pareiškėja įsipareigojo užtikrinti, jog investicijų išlaidos atitiks realiai rinkoje egzistuojančias kainas, todėl investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas neatitinka nei Paramos sutarties, nei teisės aktų reikalavimų.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo, kuriuo netinkamomis finansuoti pripažintos 21 456,1 Eur išlaidos, neįskaitant PVM, remiantis NMA užsakytu pareiškėjos mokėjimo prašyme deklaruotų investicijų rinkos kainų ekspertiniu tyrimu, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į pareiškėjos ginčijamo sprendimo turinį teismas analizuos ar šiuo sprendimu pareiškėjos trečiajame mokėjimo prašyme nurodyta sumos dalis pagrįstai pripažinta viršijanti ginčo investicijų rinkos vertę 21 456,1 Eur suma.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo                      2015-10-31), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-03-20 įsakymu Nr. 3D-163 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklės (toliau ir – Įgyvendinimo taisyklės, aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-06-19).

Pagal Administravimo taisyklių 3.29 papunktį, tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (ar) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms), NMA paramos gavėjams išmokamos paramos lėšos, atitinkančios Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms).

NMA, siekdama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos ir (ar) įrangos naujumo ir (ar) nusidėvėjimo atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos ir (ar) įrangos naujumo ir (ar) nusidėvėjimo ekspertizę, ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti NMA gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus) (Administravimo taisyklių 5.10 papunktis).

Administravimo taisyklių 197 punkte bei Įgyvendinimo taisyklių 110 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (ar) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (ar) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: 1) paramos sumažinimas, 2) paramos neskyrimas; 3) paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Paramos sumažinimas taikomas, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad paramos gavėjo atlikto pirkimo prekių, paslaugų ar darbų kaina yra nepagrįstai didelė, tuomet paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos konkrečios investicijos didžiausios rinkos kainos (Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktis). 

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas pastebi, kad pareiškėjos argumentas, jog NMA, vertindama paramos paraišką Projektui įgyvendinti ir pareiškėjos pateiktus mokėjimo prašymus, visas Projekto investicijų išlaidas buvo pripažinusi tinkamomis finansuoti, laikytinas nepagrįstu. Aplinkybė, kad Projekto investicijų išlaidos buvo pripažintos tinkamomis finansuoti, nepaneigia NMA teisės per Projekto kontrolės laikotarpį tikrinti pareiškėjos atliktas investicijas ir, kilus įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę bei vadovaujantis jos rezultatais priimti galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėja 2012-07-25 pateikė Paraišką, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, siekdama gauti paramą projektui „Miško parko poilsio aikštelės Raseinių raj.“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinti. Pareiškėja nurodė iš viso prašanti 73 953,89 Eur (255 348,00 Lt) paramos sumos, pasirašydama patvirtino, kad ši suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Paraiškos V dalies 6.6, 6.8–6.12, 6.14 punktuose pareiškėja nurodė 3 475,44 Eur (12 000 Lt) išlaidų už 3 vnt. lauko tualetų, 15 929,10 Eur (55 000 Lt) išlaidų už 11 vnt. skulptūrų, 1 448,10 Eur (5 000 Lt) išlaidų už 5 vnt. laužaviečių, 1 592,91 Eur (5 500 Lt) išlaidų už 11 vnt. šiukšlių dėžių ir konteinerių, 2 606,58 Eur (9 000 Lt) išlaidų už 15 vnt. suolų, 1 448,10 Eur (5 000 Lt) išlaidų už 5 vnt. stalų ir 7 819,74 Eur (27 000 Lt) išlaidų už 9 vnt. medinių atrakcionų (bokšteliai, tilteliai ir čiuožyklos) įrengimą (b. l. 10).  

Pareiškėja su NMA 2013-04-11 pasirašė Paramos sutartį, pagal kurią įsipareigojo iki 2014-12-31 įgyvendinti Projektą, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, o NMA įsipareigojo teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti iki 90 proc. visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (Paramos sutarties 1.1 ir 2 punktai). Paramos sutartimi sulygta, kad Paramos mokėjimas bus skaidomas į tris dalis, t. y. pagal pirmą mokėjimo prašymą bus suteikta paramos dalis iki 8 268,07 Eur (28 548 Lt), pagal antrąjį – iki 24 371,52 Eur (84 150 Lt), pagal trečiąjį – 38 707,72 Eur (133 650 Lt) (b. l. 11–16).

Pareiškėja 2013-12-31 pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 8 268,07 Eur (28 548 Lt) paramos sumą už kraštovaizdžio formavimo kirtimo darbus, aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbus, transporto priemonių aikštelės įrengimą, užtvarų gamybą ir statybą, miškotvarkos projekto parengimą. Pareiškėja 2014-06-30 pateikė antrąjį mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 24 371,52 Eur (84 150 Lt) paramos sumą už išlaidas dėl rekreacinį pažintinį taką, informacinį stendą, stacionarius žemėlapius, rodykles, apžvalgos aikštelę. Pagal trečiąjį mokėjimo prašymą, pateiktą 2014-12-31, pareiškėja prašė išmokėti 38 707,72 Eur (133 650 Lt) paramos sumą šioms investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) kompensuoti: viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros, stovyklaviečių, poilsiaviečių įrengimui ir gerinimui (pavėsinė 4 vnt., suolai 15 vnt., stalai 5 vnt., šiukšlių dėžės ir konteineriai 11 vnt., skulptūros 11 vnt., mediniai atrakcionai 9 vnt., laužavietė 5 vnt. lauko tualetai 3 vnt.).

NMA 2015-04-13 priėmė sprendimą, kuriuo netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 21 456,10 Eur sumą, neįskaitant PVM. Atsižvelgiant į 90 proc. finansavimą, nustatė, kad nekompensuojama pareiškėjai 90 proc. netinkamų finansuoti pripažintų išlaidų, t. y. 19 310,49 Eur (21 456,10 Eur x 90 proc.). Pažymėtina, kad pareiškėja pastarąjį NMA 2015-04-13 sprendimą apskundė VAAT, kuris             2016-02-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3295-142/2016 pareiškėjos skundą tenkino – panaikino NMA 2015-04-13 sprendimą „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir įpareigojo NMA iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2014-11-27 pateiktą mokėjimo prašymą tiek, kiek tai susiję su pareiškėjos prašymu skirti paramą skulptūrų (11 vnt.), suolų (15 vnt.) ir stalų (5 vnt.) išlaidų kompensavimui ir priimti naują sprendimą dėl minėto mokėjimo prašymo įvertinimo. LVAT pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir įpareigojo NMA iš naujo atlikti viešojo administravimo procedūrą dėl visų VAAT 2016-02-23 sprendimu panaikintų ir NMA 2015-04-13 sprendimu Nr. BRK-3547(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ D. S. netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų vertinimo ir priimti naują individualų administracinį aktą. 

NMA, vykdydama LVAT nutartį pradėjo iš naujo nagrinėti 2014-11-27 Mokėjimo prašymą ir 2018-01-24 raštu paprašė pareiškėjos per 10 darbo dienų pateikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, kurie gali turėti įtakos priimant naują individualų administracinį aktą. Pareiškėja, atsakydama į 2018-01-24 raštą 2018-02-20 informavo NMA, kad visi dokumentai ir paaiškinimai, susiję su atliktomis investicijomis įgyvendinant Projektą buvo pateikti administracinėse bylose. NMA ginčijamu 2018-05-22 sprendimu konstatavo, kad pareiškėjos pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų vertė rinkoje yra 21 552,47 Eur, neįskaitant PVM, o deklaruota šių investicijų vertė nurodyta 43 008,57 Eur, todėl netinkamomis finansuoti pripažįstamos 21 456,10 Eur išlaidos neįskaitant PVM.  

NMA kilus įtarimų dėl nepagrįstai didelių prekių, darbų ir paslaugų kainų, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu buvo nustatinėjamos pareiškėjos investicijų rinkos ar vidutinės rinkos kainos, ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priėmė galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą. NMA savo sprendimą grindė UAB „Civitta“ 2018-04-12 pateikta patikslinta ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-69, kurioje palyginamuoju metodu nustatytos pareiškėjos investicijų rinkos kainos 2014-07-25 dienai, padaryta išvada, kad pareiškėjos deklaruojama investicijų suma yra 43 008,57 Eur be PVM, tuo tarpu pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų vertė rinkoje yra 21 552,47 Eur. Šioje patikslintoje ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nustatyta, kad lauko tualetų (3 vnt.) deklaruota vertė 1 400,73 Eur viršija rinkos kainą, laužaviečių (5 vnt.) 1 323,80 Eur viršija rinkos kainą, šiukšlių dėžių ir konteinerių (11 vnt.) deklaruota suma 724,48 Eur viršija rinkos kainą, medinių atrakcionų (9 vnt.) deklaruota suma 5 171,01 Eur viršija rinkos kainą, skulptūrų (11 vnt.) deklaruota suma 12 126,51 Eur viršija rinkos kainą, suolų (15 vnt.) deklaruota suma 460,50 Eur viršija rinkos kainą, stalų (5 vnt.) deklaruota suma 249,07 Eur viršija rinkos kainą.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153, 5.9 ir 5.10 punktai suteikia teisę atsakovei pasitelkti nepriklausomus ekspertus atliekant kainų ekspertizę ir tikrinant ar išlaidos atitinka rinkos kainas, ar kaina nėra dirbtinai padidinta, lyginant jas su rinkoje egzistuojančiomis kainomis.

Iš UAB „Civitta“ 2018-04-12 patikslintos ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-69 turinio matyti, kad stalų ir suolų vidutinė rinkos kaina buvo įvertinta remiantis palyginamuoju metodu, pavėsinių, lauko tualetų, laužaviečių, šiukšlių dėžių, konteinerių, medinių atrakcionų rinkos kaina įvertinta remiantis 2014 m. spalio mėn. galiojusiomis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis, skulptūrų kaina įvertinta remiantis palyginamuoju metodu ir gavus Tautodailininkų sąjungos išvadą. Iš patikslintos ekspertinio konsultavimo ataskaitos matyti paramos gavėjos, t. y. pareiškėjos, 2014-07-25 rangos sutartyje numatytų investicijų kainų palyginimas su ekspertų nustatytomis sumomis (rinkos kaina ar vidutine rinkos kaina), iš kurių matomas atitinkamos investicijos rinkos kainos viršijimas su ir be PVM.

ABTĮ 61 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę.

Esant pareiškėjos prašymui ir teismui nagrinėjamoje byloje kilus abejonių dėl NMA pasitelkto eksperto apskaičiuotos mažiausios rinkos kainos ir siekdamas nustatyti, ar pareiškėjos investicijų išlaidų vertė atitinka rinkos kainą, paskyrė ekspertizę, kurią atlikus ekspertas pateikė išvadą, jog dalis pareiškėjos pagal paramos sutartį patirtų išlaidų yra nepagrįstos. Eksperto išvadoje nurodyta, kad lauko tualetų (3 vnt.) įsigijimo išlaidos 392,44 Eur viršijo rinkos kainą, laužaviečių (5 vnt.) įsigijimo išlaidos 938,10 Eur viršijo rinkos kainą, šiukšlių dėžių ir konteinerių (11 vnt.) įsigijimo išlaidos 837,91 Eur viršijo rinkos kainą, medinių atrakcionų (9 vnt.) įsigijimo išlaidos 737,74 Eur viršijo rinkos kainą, suolų (15 vnt.) įsigijimo išlaidos 587,58 Eur viršijo rinkos kainą, stalų (5 vnt.) įsigijimo išlaidos 84,1 Eur viršijo rinkos kainą (b. l. 151). Pažymėtina, kad dėl skulptūrų kainos eksperto išvadoje nurodyta, jog skulptūros yra autoriniai kūriniai, todėl gali būti įvertintas tik paties autoriaus, autoriaus nustatyta kaina 15 929,1 Eur (b. l. 142). 

Taigi nei NMA pasitelktų ekspertų (UAB „Civitta“ 2018-04-12 ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-69) nei teismo paskirta ekspertizė nepatvirtino pareiškėjos visų prašomų išmokėti investicijų išlaidų pagrįstumo už lauko tualetų (3 vnt.), laužaviečių (5 vnt.), šiukšlių dėžių ir konteinerių (11 vnt.), medinių atrakcionų (9 vnt.), suolų (15 vnt.) ir stalų (5 vnt.), skulptūrų (11 vnt.) įrengimą. Nepaisant to, tiek teismo paskirtas ekspertas, tiek UAB „Civitta“ nustatė atitinkamas pareiškėjos prašomos priteisti išmokos sumos viršijančias rinkos kainai dalis. Kaip matyti iš UAB „Civita“ patikslintos ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-69, rinkos kainą viršijanti pareiškėjos deklaruotų investicijų dalis (išskyrus medines skulptūras) nustatyta 9 329,59 Eur, o teismo paskirtas ekspertas investicijų rinkos kainą viršijantį dydį (išskyrus skulptūras) nurodė 3 577,87 Eur (b. l. 151). Tuo tarpu pareiškėjos 2014-07-25 sutartyje su M. B. investicijų (lauko tualetų, laužaviečių, šiukšlių dėžių ir konteinerių, medinių atrakcionų, suolų ir stalų) kaina yra 18 390,87 Eur. Iš šių duomenų matyti, kad teismo paskirtas ekspertas apskaičiavo mažesnį investicijų rinkos kainos perviršio dydį (3 577,87 Eur) nei NMA pasitelktas ekspertas UAB „Civitta“ (9 329,59 Eur) (neskaičiuojant skulptūrų rinkos kainos perviršio). 

Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB ,,Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitos, nors ir šiuose dokumentuose naudojamas terminas „ekspertas“, nėra teismo paskirtų, kaip tai yra numatyta ABTĮ 61 straipsnyje, ekspertų išvados, todėl šiems dokumentams nekeliami turinio ir formos reikalavimai, kurie yra nustatyti teismo ekspertizės aktui. Tokie dokumentai byloje vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal ABTĮ 56 straipsnyje 6 dalyje įtvirtintus kriterijus. Tuo tarpu teismo paskirtos ekspertizės išvados, vertinant jas patikimumo ir tikslumo aspektais, atsižvelgiant į tai, jog teismo paskirtas ekspertas yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados davimą, yra svarbesnis ir didesnę įrodomąją reikšmę turintis dokumentas (LVAT 2019-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-326-525/2019).

Teismas, išanalizavęs tiek UAB „Civitta“ patikslintos ekspertinio konsultavimo ataskaitos, tiek teismo ekspertizės duomenis, daro išvadą, kad teismo ekspertizės duomenys nagrinėjamu atveju yra išsamesni bei labiau atitinka tikslumo kriterijų ir laikytini objektyvesniais toliau nurodytų konkrečių ginčo investicijų rinkos kainos apskaičiavimo aspektu. 

Pažymėtina, kad tiek UAB „Civitta“, tiek teismo ekspertui buvo skirta užduotis nustatyti, ar investicijos, numatytos sutartyje, sudarytoje 2014-07-25, atitinka rinkos kainą sutarties pasirašymo metu. Iš UAB „Civitta“ patikslintos ekspertinio konsultavimo ataskaitos matyti, kad apskaičiuojant lauko tualetų, laužaviečių, šiukšlių dėžių ir konteinerių, medinių atrakcionų rinkos kainą, buvo remiamasi statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis, kurios atnaujintos 2014 m. spalio mėn. Taigi UAB „Civitta“ apskaičiavo dalies investicijų kainas remiantis rekomendacijomis, kurios buvo atnaujintos vėliau nei pareiškėja pasirašė 2014-07-25 sutartį su M. B.. Tuo tarpu teismo paskirtas ekspertas vidutines rinkos kainas apskaičiavo remiantis iki 2014-07-25 sutarties buvusiomis 2014 m. kovo mėn. kainomis, todėl tokia investicijų vidutinės rinkos kainos apskaičiavimo tvarka laikytina tikslesnė, nes 2014 m. spalio mėn. kainos jau galėjo skirtis (būti didesnės), negu pareiškėjos sutarties su M. B. 2014-07-25 sudarymo metu. Pabrėžtina, jog teismo skirtos ekspertizės metu ir buvo siekiama nustatyti investicijų rinkos kainą, buvusią būtent 2014-07-25 sutarties sudarymo metu, o ne vėliau. Be to, medinių atrakcionų vertė teismo ekspertizės akte apskaičiuota ne tik pagal 2017 m. kovo mėn. buvusias darbų ir įrengimų kainas, tačiau ir palyginant panašių medinių atrakcionų kainų pasiūlymus internetiniuose tinklapiuose, taigi toks medinių atrakcionų rinkos kainos nustatymas laikytinas tikslesniu. Todėl konstatuotina, jog apskaičiuojant pareiškėjai skiriamos paramos dydį lauko tualetų, laužaviečių, šiukšlių dėžių ir konteinerių, medinių atrakcionų rinkos vertė turi būti skaičiuojama pagal teismo ekspertizės akte nurodytas vertes, nes jos laikytinos tikslesnės bei išsamesnės.

Dėl apskaičiuotų stalų ir suolų rinkos kainos, teismas pažymi, kad dėl šių investicijų rinkos kainų apskaičiavimo teismo eksperto išvada taip pat yra išsamesnė bei tikslesnė. Teismo eksperto išvadoje suolų kainos apskaičiuotos remiantis 2014 m. kovo mėn. atnaujintomis įrengimo išlaidų vertės kainomis, be to, pateikti detalūs suolų įrengimo darbų aprašymai, tuo tarpu UAB „Civitta“ patikslintoje ekspertinio konsultavimo ataskaitoje pateikta tik vidutinė suolų rinkos kaina, apskaičiuota palyginant kelis skirtingus tiekėjus, nepateikiant detalių jų įrengimo paskaičiavimų. Be to UAB „Civitta“ patikslintoje ekspertinio konsultavimo ataskaitoje tiekėjų apklausos pažymoje dėl medinių suolų kainos nurodyti duomenys yra netikslūs: suolų vidutinė rinkos kaina apskaičiuota pagal suolų, kurių matmenys yra ne mažiau nei 2 m ilgio, 0,5 m. aukščio ir 0,5 m. pločio, kai tuo tarpu iš šių investicijų nuotraukų matyti, kad mažiausias nustatytas suolo ilgis yra 2,23 m., o didžiausias 3,47 m. (b. l. 143). Tuo tarpu suolų kaina teismo paskirtas ekspertas apskaičiavo pagal konkrečius šių investicijų išmatavimus. Tokie patys pastebėjimai taikytini ir apskaičiuojant stalų įrengimo rinkos kainas. Todėl konstatuotina, kad apskaičiuojant pareiškėjai skiriamos paramos dydį stalų bei suolų investicijų rinkos vertė taip pat skaičiuotina pagal teismo ekspertizės akte nurodytas vertes.

Teismas pažymi, kad nustatant medinių skulptūrų rinkos kainą teismo ekspertas šių investicijų rinkos kainos neįvertino, nurodydamas, kad skulptūros, kaip meno kūriniai, neturi rinkos kainos, o kainą nustato autorius. Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad autorius nustatė skulptūroms (11 vnt.) kainą – 15 929,10 Eur (b. l. 142). Teismas dėl šios investicijų dalies rinkos kainos apskaičiavimo pastebi, kad LVAT praktikoje tokio pobūdžio bylose apskaičiuojant skulptūrų kainą atsižvelgiama į kompetentingo subjekto nuomonę dėl tokių investicijų vertės, o konkrečiai, Lietuvos tautodailininkų sąjungos teikiama nuomonė dėl skulptūrų ir jų kainų nustatymo metodikos parinkimo laikytina reikšminga jų rinkos kainai nustatyti (LVAT 2018-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3889-575/2018). LVAT praktikoje taip pat išaiškinta, kad skulptūros, nors būdamos menkos meninės vertės, gali būti padaromos naudojant įvairią techniką ir technologijas, t. y. gali reikšmingai skirtis sugaištas darbo laikas. Pagal LVAT vertinimą, vidutinės rinkos kainos nustatymas, kai vertė nustatoma apklausiamiems asmenims apžiūrėjus kūrinius, ženkliai padidina įrodymo patikimumą (LVAT 2018-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3889-575/2018).

Pažymėtina, kad teismo ekspertas medinių skulptūrų rinkos kainos neįvertino, kompetentingo subjekto nuomonės nepasitelkė, pateikdamas tik išvadą, jog skulptūros yra paties autoriaus nustatytos kainos meno kūriniai. Pastebėtina, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnio 4 dalimi, eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Teismo ekspertui nepateikus jokių papildomų skaičiavimų dalyje dėl medinių skulptūrų rinkos kainos ir vadovaujantis nurodyta LVAT praktika, šių investicijų (medinių skulptūrų 11 vnt.) rinkos vertės, vadovaujantis teismo ekspertizės aktu, nustatyti nėra galimybės. Apskaičiuojant skulptūrų rinkos kainą vien pagal autoriaus nurodytas sumas būtų nepaisoma Administravimo taisyklių 3.29 papunkčio, pagal kurį, tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos tik būtinosios ir faktiškai patirtos projekto įgyvendinimui išlaidos, nes autoriaus asmeninis savo autorinio darbo įvertinimas gali kur kas viršyti būtinąsias tokių investicijų išlaidas.

Vertinant UAB „Civitta“ patikslintos ekspertinio konsultavimo ataskaitos turinį matyti, kad UAB „Civitta“ kreipėsi į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendriją dėl ginčo medinių skulptūrų meninės vertės ir kainos, pateikė jų nuotraukas. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija          2017-03-08 raštu nurodė, jog skulptūros yra menkos meninės vertės, stokojantys techninio ir technologinio profesionalumo, todėl vertintini kaip mėgėjiška saviraiška, nurodė, kad tokių skulptūrų kaina galėtų būti vertinama pagal panašių medžio drožinių pardavimo kainas (b. l. 98). Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis šio kompetentingo subjekto pateikta nuomone, UAB „Civitta“ apklausė skirtingus tiekėjus dėl medinių skulptūrų pagaminimo kainos ir gavo keturis komercinius pasiūlymus, pagal kuriuos apskaičiuota bendra vidutinė 11 vnt. medinių skulptūrų rinkos kaina yra 3 802,59 Eur be PVM.

Teismas pažymi, kad UAB „Civitta“ apskaičiuota 11 vnt. medinių skulptūrų rinkos kaina 3 802,59 Eur be PVM laikytina netiksli. Pagal UAB „Civitta“ tiekėjų apklausos pažymą dėl medinių skulptūrų kainos matyti, kad vidutinė skulptūrų rinkos kaina apskaičiuota už 1 m. Taigi minėtoje pažymoje pateikti duomenys kokia siūloma 1 m. ąžuolo impregnuotos medienos naudojimui lauke kaina, pagal kurią apskaičiuota vidutinė rinkos kaina vienai skulptūrai yra 432,85 Eur be PVM (1 494,56 Lt). Tačiau iš skulptūrų nuotraukų matyti, kad skulptūros yra skirtingų aukščių bei pločių, taigi skulptūrų rinkos kaina apskaičiuota jos neindividualizuojant pagal konkrečius pareiškėjos nurodytų investicijų išmatavimus, o pateikiant tik bendrą 1 m. kainą, jokių papildomų skaičiavimų individualiai situacijai neatliekant. Be to, UAB „Civitta“ nustatydama skulptūrų rinkos kainą neatsižvelgė į jų meninę vertę (nors ji ir menka, pagal Lietuvos tautodailininkų sąjungos pateiktą nuomonę). Taip pat pastebėtina, jog pagal tiekėjų apklausos pažymą apskaičiuota vieno vieneto skulptūros rinkos vertė yra 432,85 Eur be PVM, tačiau bendra visų 11 vnt. skulptūrų vertė tokio tiekėjų pažymoje pateikto skaičiavimo neatitinka, t. y. jeigu vienos skulptūros nustatyta kaina yra 432,85 Eur be PVM, tai 11 vnt. tokių skulptūrų kaina būtų 4 761,35 Eur be PVM, tuo tarpu UAB „Civitta“ patikslintoje ekspertinėje konsultavimo ataskaitoje nurodyta bendra 11 vnt. skulptūrų rinkos kaina yra 3 802,59 Eur be PVM, ji nedetalizuota. Taigi teismas konstatuoja, kad medinių skulptūrų (11 vnt.) rinkos vertės, vadovaujantis UAB „Civitta“ patikslinta ekspertinė konsultavimo ataskaita Nr. C-69, nustatyti taip pat nėra galimybės.

Teismas papildomai pastebi, kad NMA ginčijamame sprendime papildomų argumentų dėl medinių skulptūrų rinkos vertės ar kitų investicijų rinkos vertės nepateikė, savo sprendimo papildomai neargumentavo, o apskaičiuodama pareiškėjai skiriamos paramos dydį rėmėsi išimtinai UAB „Civitta“ pateikta patikslinta konsultacine ataskaita, perrašydama šioje ataskaitoje apskaičiuotas sumas į ginčijamą sprendimą. Atsakovė nemotyvavo, kodėl patikslintoje konsultacinėje ataskaitoje skulptūrų rinkos vertė nurodyta 3 802,59 Eur be PVM, nors pagal tiekėjų apklausos pažymą dėl medinių skulptūrų kainos bendra skulptūrų rinkos kaina turėtų būti 4 761,35 Eur be PVM. Atsakovė taip pat nemotyvavo skulptūrų kainos apskaičiavimo remiantis jų menine verte tautodailės ir tradicinės liaudies skulptūros požiūriu, nors ji ir menka, tačiau konkreti kaina nustatyta nebuvo. Atsakovė neargumentavo ir neatliko papildomų skaičiavimų dėl skulptūrų rinkos kainos pagal jų kiekvienos išmatavimus. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad atsakovė, apskaičiuodama rėmėsi UAB „Civitta“ patikslintoje konsultacinėje ataskaitoje nurodytais duomenimis kaip savo pagrindiniais argumentais ir jokių papildomų motyvų nepateikė.

Teismas pažymi, jog lauko tualetų (3 vnt.), laužaviečių (5 vnt.), šiukšlių dėžių ir konteinerių (11 vnt.), medinių atrakcionų (9 vnt.), suolų (15 vnt.), stalų (5 vnt.) rinkos kaina 2014-07-25 sutarties tarp pareiškėjos ir M. B. pasirašymo metu apskaičiuotina pagal 2019-05-08 teismo ekspertizės akte nurodytas sumas, o medinių skulptūrų rinkos kainos apskaičiuoti nei pagal teismo ekspertizės aktą, nei pagal UAB „Civitta“ pateiktą patikslintą ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-69 nėra galimybės, nesant tikslių medinių skulptūrų (11 vnt.) rinkos kainos skaičiavimų. Todėl apskaičiuojant pareiškėjai skirtinos paramos dydį turėtų būti nustatyta konkreti medinių skulptūrų rinkos kaina pagal aukščiau teismo pateiktus kriterijus.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad NMA ginčijamu sprendimu netinkamai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų nepagrįstomis, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ginčijamas 2018-05-22 NMA sprendimas                     Nr. BRK-2313 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ yra neteisėtas ir naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias detalizuojantys dokumentai bus pateikti. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, nes jos skundas tenkintas visiškai, ji įgyja teisę reikalauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis; nurodyto straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2018-12-29). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie bylos nagrinėjimo išlaidų taip pat priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms.

Pareiškėjos į bylą iki išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, taip pat 2018-11-13 sumokėjo 1 300 Eur į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą už teismo 2018-10-30 teismo nutartimi paskirtą ekspertizę, šią sumą teismas išmokėjo ekspertui L. U. 2019-05-22, gavus ekspertizės aktą. Pažymėtina, kad teismas paskyrė ekspertizę tenkinant pareiškėjos 2018-10-09 prašymą skirti teismo ekspertizę. Teismo paskirto eksperto ekspertizės aktu buvo remtasi priimant teismo sprendimą ir tenkinant pareiškėjos skundą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 1 300 sumos už ekspertizę sumokėjimą, o teismo ekspertizė buvo skirta pačios pareiškėjos iniciatyva, teismas tenkina pareiškėjos prašymą ir priteisia pareiškėjai D. S. 1 300 Eur iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros už paskirtą ekspertizę nagrinėjamoje byloje. Pagrindo mažinti šią už ekspertizę sumokėtą sumą nenustatyta, ji laikytina, teisinga ir pagrįsta objektyviais rašytiniais įrodymais, nėra duomenų, kad pareiškėja prašydama skirti ekspertizę ar kitais savo veiksmais piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Kadangi iš aukščiau aptartų dokumentų taip pat matyti, jog pareiškėja, teikdama skundą, sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, ši suma jai taip pat priteistina iš atsakovės.

Teismas papildomai pastebi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė papildomų dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo teiktas teisines paslaugas atlyginimo, nors tokią teisę galėjo įgyvendinti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis; nurodyto straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2018-12-29).

Taigi pareiškėjai D. S. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos iš viso priteistina 1 323 Eur (1 300 Eur + 23 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. eI-357-281/2019.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos D. S. skundą tenkinti.

Panaikinti  Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018-05-22 sprendimą Nr. BRK-2313 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“.

Priteisti pareiškėjai D. S. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 323 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.