Civilinė byla Nr. 3K-3-189/2007
Procesinio sprendimo kategorija
78.2.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. rugsėjo 12d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl išlaikymo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas, gimęs (duomenys neskelbtini), kreipdamasis į teismą, nurodė, kad atsakovas yra jo tėvas, iš kurio teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas iki ieškovo pilnametystės. Ieškovas teigė, kad 2004 m. lapkričio 26 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio pakeitimo įstatymui (2004 m. lapkričio 11 d. redakcijos; Nr. IX-2571), jis, kaip pilnametis sūnus, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo išlaikymo, nes mokosi Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos dieniniame skyriuje, gauna tik 95 Lt stipendiją, todėl finansinė parama yra reikalinga. Ieškovas nurodė, kad jo mokslai tęsis iki 2005 m. birželio 30 d., jam paramą teikia tik motina, todėl pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus vieno mėnesio išlaikymo vertei apskaičiuoti iš atsakovo priteistina po 202,50 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 202,50 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2004 m. lapkričio 26 d. iki 2005 m. birželio 30 d.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovui galėtų mokėti išlaikymo po 50 Lt kas mėnesį, nes vienas išlaiko savo kitą sūnų, gimusį 1996 m. vasario 29 d., kurio motina mirė 2000 m. rugpjūčio 21 d., vidutinis darbo užmokestis yra tik 370 Lt per mėnesį, be to, yra įsiskolinęs už komunalines paslaugas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko visiškai.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba teismui pateikė išvadą, kad, sprendžiant pagal atsakovo atlyginimą, jis neturi galimybės mokėti pilnamečiam sūnui prašomo dydžio išlaikymą, nes tokiu atveju labai nukentėtų jo mažamečio sūnaus interesai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas mokosi Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos dieniniame skyriuje, studijos baigsis 2005 m. birželio 30 d., kartu su 95 Lt mėnesine stipendija ieškovas atlikdamas gamybinę praktiką AB „Baltijos laivų statykla“ gauna darbo užmokestį, kuris 2005 m. yra nuo 96 Lt iki 216 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas nuo 2005 m. kovo 8 d. yra atleistas iš darbo, išlaiko savo mažametį sūnų, gimusį 1996 m. vasario 29 d., šio vaiko motina mirė 2000 m. rugpjūčio 20 d., atsakovas 2004 m. gavo 5450,90 Lt draudžiamųjų pajamų, 2005 m. - 1525,38 Lt bei našlaičių ir našlių pensiją po 103 Lt per mėnesį. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad nėra pagrindo priteisti išlaikymą pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. liepos 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymėjo, kad ieškovas išlaikymo būtinumą turėjo įrodyti (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), pateikti įrodymus, kad jam nepakanka 300 Lt, kuriuos jis gauna kiekvieną mėnesį. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas gyvena su motina ir už komunalinius patarnavimus nemoka, teismui nepateikta įrodymų dėl ieškovo patiriamų išlaidų papildomuose užsiėmimuose ar dėl sveikatos priežiūros, jo pajamos ne daug mažesnės už atsakovo, tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis yra itin sunki, jis vienas išlaiko mažametį vaiką, turi skolų už komunalinius patarnavimus. Teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog atsakovas iš dalies pripažino ieškinį, nes laikė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka būtų pripažinęs ieškinį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 4 d. nutartį, priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Ieškovas kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais:
1. Teismai netinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl gaunamo darbo užmokesčio dydžio ir dėl to netinkamai nustatė ieškovo pajamas ir paramos reikalingumą. Taip teismai netinkamai pritaikė CK 3.192 straipsnio nuostatas, pagal kurias išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismai, spręsdami ieškinio pagrįstumo klausimą, nenustatė visos atsakovo turtinės padėties, neatsižvelgė į tai, kad ieškovui finansiškai padeda tik motina, kuri iš kitos santuokos taip pat turi mažametį vaiką ir kt.
2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio pripažinimo pasekmes, nes atmetė ieškinį, nors atsakovas pagal CPK 42 straipsnį ir 140 straipsnio 2 dalį su ieškiniu sutiko iš dalies, todėl akivaizdu, kad jis gali teikti išlaikymą, o pagal CPK 182 straipsnį ieškovas turėjo būti atleistas nuo pareigos įrodinėti, kad jam yra reikalinga atsakovo finansinė parama.
3. Teismas nepagrįstai motyvavo, kad nustatant išlaikymo dydį reikia vadovautis nustatytu minimaliu gyvenimo lygiu, kuris yra 125 Lt, o ne CK 6.461 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu kriterijumi, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Be to, tai, kad minimalus gyvenimo lygis nėra kriterijus nustatant išlaikymo dydį, patvirtina ir faktas, jog jis paskutinį kartą buvo keistas 1998 m. ir nebeatitinka Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto turinio.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 3 51 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Teismai nustatė, kad ieškovo tėvas negali teikti paramos pilnamečiam sūnui, kuris mokosi profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresnis nei 24 metų, nes jo materialinė padėtis yra sunkesnė nei paramos prašančio pilnamečio sūnaus, kuris gauna savarankiškų pajamų ir kuriam paramą gera valia teikia motina.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu yra keliami CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcijos; Nr. IX-2571) taikymo ir aiškinimo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571), ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad, aiškinant Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatą, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, yra skirta tėvų ir jų nepilnamečių vaikų santykiams reguliuoti ir nereguliuoja tėvų ir vaikų santykių po to, kai vaikai tapo pilnamečiai. Kartu teismas pažymėjo, kad šios konstitucinės nuostatos negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokią pareigą galima pagrįsti. Tačiau CK įtvirtintas nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas (tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus) ir pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, nes visiškai skirtingi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Išlaikymas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams, nes priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Pažymėtina tai, kad pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir panašiai, konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti). Įstatymų leidėjui apsisprendus įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni nei 24 metų, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Nagrinėjamoje byloje pagal bylos nagrinėjimo iš esmės metu egzistavusias faktines aplinkybes teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad ieškovas mokosi profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, gauna stipendiją, taip pat darbo užmokestį, už atliekamą gamybinę praktiką, ieškovo motina paramą jam teikia gera valia: ieškovas gyvena motinos bute, komunalinių mokesčių nemoka. Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad ieškovo tėvo (atsakovo) materialinė padėtis yra sunki, jo gaunamos pajamos yra panašios kaip ir ieškovo, tačiau jis dar turi išlaikyti vieną nepilnametį vaiką. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją ir, nustatę, kad atsakovas negali teikti paramos pilnamečiam sūnui (ieškovui), pagrįstai netenkino jo reikalavimo priteisti iš tėvo (atsakovo) paramą, kol jis mokosi profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresnis nei 24 metų. Kasacinio skundo argumentai dėl ieškovo gaunamų pajamų, atsakovo galimybės teikti paramą yra fakto klausimai, kurie buvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų. Bylą nagrinėję teismai atsakovo turtinę padėtį vertino pagal byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgė į tai, kad atsakovas vienas išlaiko mažametį sūnų, pagal skolos grąžinimo sutartį moka įsiskolinimą už komunalinius mokesčius, atsakovo pajamos nedaug didesnės už ieškovo, tačiau jos skiriamos dviem asmenims pragyventi (CPK 185 straipsnis). Kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų procesiniuose sprendimuose pagal bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvusias faktines aplinkybes padarytų išvadų dėl ieškovo tėvo turtinės padėties ir jo galimybių teikti pilnamečiam vaikui (ieškovui) paramą.
Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, jog teismai privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas iš dalies pripažino ieškinį. CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, t. y. teismui atsakovo ieškinio pripažinimas nėra besąlygiškai įpareigojantis. Be to, atsakovo atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, todėl nelaikytina, kad atsakovas ieškinį iš dalies pripažino CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Minėta, kad teismas, spręsdamas dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571) taikymo, turi nustatyti visas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, taip pat ir pilnamečio vaiko tėvų galimybę teikti paramą. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje pateiktus įrodymus apie atsakovo pajamas, išlaikytinius, kitus turtinius įsipareigojimus, sprendė, jog atsakovas dėl sunkios turtinės padėties negali teikti paramos pilnamečiam sūnui. Nenustačius CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571) įtvirtintų pagrindų teikti paramą, nesvarstytinas kasacinio skundo argumentas dėl priteistinos paramos dydžio. Pažymėtina, kad paramos dydis negali būti susietas su tais pačiais kriterijais, taikomais sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nes šiuo atveju, taikant CK 3.194 straipsnio 3 dalį (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571), sprendžiama ne dėl išlaikymo, o dėl paramos teikimo.
Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo keisti ar naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Janina Januškienė
Juozas Šerkšnas