Civilinė byla Nr. e2A-177-516/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07332-2014-1

   Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.2.1.;2.5.6.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Yglė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4517-565/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „YIT Kausta“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Yglė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Yglė“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „YIT Kausta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei įskaitymų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir neprotingai didelių netesybų mažinimo institutų aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „YIT Kausta“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Yglė“ 261 957,98 Lt skolą, 1 040,82 Lt palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2012 m. balandžio 25 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr.02-12/045 (toliau – ir Subrangos sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti vidaus vandentiekio, nuotekų, priešgaisrinio vandentiekio, šildymo, vėdinimo, dūmų šalinimo, oro kondicionavimo ir automatikos su PVS sistemų įrengimo darbus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo atliktus statybos darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis. Darbus atsakovė įsipareigojo atlikti iki 2013 m. balandžio 2 d. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė vėlavo atlikti Subrangos sutartyje nustatytus darbus, taip pat dalį darbų atliko su defektais. Ieškovės teigimu, Subrangos sutarties 9.3. punkte nustatyta, kad jei atsakovė ne dėl ieškovės kaltės vėluoja atlikti statybos darbus daugiau nei 5 darbo dienas, atsakovė už kiekvieną pavėluotą dieną moka ieškovei 5 000 Lt baudą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės atliktų darbų defektai buvo ištaisyti ir darbai perduoti užsakovei tik 2013 m. spalio 23 d. Ieškovė pareiškė atsakovei pretenziją dėl 500 000 Lt baudos už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. liepos 11 d. sumokėjimo ir pretenziją dėl 250 000 Lt baudos už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. sumokėjimo. Ieškovė taip pat paaiškino, kad 2013 m. liepos 4 d. ieškovė, atsakovė ir atsakovės subrangovė UAB „Veda“ pasirašė susitarimą Nr.02-12/045-07, pagal kurį ieškovė perėmė pareigą sumokėti UAB „Veda“ 129 696,26 Lt atsakovės skolą. Šia suma buvo sumažintas ieškovės įsiskolinimas atsakovei pagal Subrangos sutartį. Ieškovė paaiškino ir tai, kad 2013 m. liepos 4 d. ji ir atsakovės subrangovė UAB „Veda“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr.10-13/012, pagal kurią ieškovė perėmė iš UAB „Veda“ 911 981,64 Lt reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovės teigimu, kadangi ji ir atsakovė viena kitos atžvilgiu turėjo vienarūšių priešpriešinių reikalavimų, ieškovė 2013 m. liepos 24 d. ir 2014 m. vasario 7 d. pranešimais atliko šių reikalavimų įskaitymą, po kurio atsakovė liko skolinga ieškovei 261 957,98 Lt.

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2013 m. liepos 24 d. ir 2014 m. vasario 7 d. pranešimus dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, taip pat priteisti iš ieškovės 924 343,39 Lt skolą, 83 190,91 Lt delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ji neturėjo galimybės atlikti įrengimų montavimo, paleidimo ir sumontuotų sistemų subalansavimo darbų, o taip pat pateikti išpildomosios dokumentacijos iki 2013 m. balandžio 2 d., nes ieškovė nebuvo užbaigusi statybos darbų konferencijų salėje. Ieškovė šiuos statybos darbus baigė tik 2013 m. balandžio 29 d., ir atsakovė nedelsdama pradėjo darbus. Techninis prižiūrėtojas UAB „Cowi“ pareiškė kelias pastabas, į kurias atsakovė atsižvelgė ir pagal galimybes trūkumus ištaisė. Atsakovės įsitikinimu, už atliktus darbus pagal Subrangos sutartį ieškovė liko skolinga atsakovei 924 343,39 Lt. Atsakovė taip pat paaiškino, kad kadangi ji negalėjo laiku atlikti statybos darbų dėl ieškovės kaltės, jai negalėjo būti skaičiuojamos netesybos. Atsakovės teigimu, ieškovė, pateikdama sąskaitas dėl 500 000 Lt ir dėl 250 000 Lt baudų sumokėjimo, kartu su šiomis sąskaitomis nepateikė tikslaus laiku neatliktų darbų sąrašo, darbų vertės, sąskaitose nėra nurodyta, už kokį laikotarpį skaičiuojamos baudos. Be to, atsakovės vertinimu, net jei teismas nuspręstų, kad atsakovė privalo mokėti baudas, nurodytos baudos yra aiškiai per didelės ir turi būti sumažintos. Atsakovė pažymėjo, kad ginčo pranešimų dėl įskaitymo turinys atsakovei yra neaiškus, su pranešimais nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, jog ieškovė turėjo galiojančius reikalavimus į atsakovę. Patikrinus 2014 m. vasario 7 d. pranešimo turinį matyti, kad ieškovė įskaitė skolas už atsakovei pateiktas prekes, kurių atsakovė nėra gavusi, o dalis PVM sąskaitų faktūrų, kuriose nurodytas sumas ieškovė įskaitė, yra be atsakovės parašų. Be to, atsakovė nėra gavusi ir 2013 m. liepos 12 d. sąskaitos dėl 274 319,10 Lt delspinigių sumokėjimo. Atsakovė taip pat prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams dėl netesybų ir delspinigių sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei AB „YIT Kausta“ iš atsakovės BUAB „Yglė“ 10 078,84 Eur skolą ir 778,55 Eur palūkanas, pripažino negaliojančiais 2014 m. vasario 7 d. pranešimu Nr.01.S-96 ieškovės atliktus 111 357,65 Lt delspinigių, 160 156,91 Lt baudos ir 22 842,23 Lt baudos įskaitymus bei priteisė iš ieškovės atsakovei BUAB „Yglė“ 85 251,62 Eur skolą ir 7 672,64 Eur delspinigius.

Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė nei abiejų šalių, nei atsakovės vienašališkai pasirašytų darbų perdavimo ir priėmimo aktų, kurie patvirtintų, jog atsakovė Subrangos sutartyje nustatytais terminais atliko ir perdavė ieškovei visus sutartyje nurodytus darbus, atitinkančius normatyvinių statybos dokumentų ir sutartyje nustatytus kokybės reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčijo tos aplinkybės, jog vėdinimo sistemų paleidimo ir balansavimo darbų konferencijų salėje atsakovė nustatytu laiku negalėjo atlikti ne dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių ir todėl suteikė atsakovei šių darbų atidėjimo terminą, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė nustatytu terminu nebuvo atlikusi ir kitų Subrangos sutartyje nurodytų darbų, darbus buvo atlikusi su defektais, taip pat neištaisiusi nustatytų defektų. Teismas akcentavo, kad ta aplinkybė, jog 2013 m. liepos 31 d. statybos užbaigimo aktu statybos užbaigimo komisija nustatė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), atitinka statinio projekto sprendinius, neįrodo, jog iki 2013 m. liepos 31 d. atsakovė atliko ir perdavė ieškovei visus Subrangos sutartyje nurodytus darbus, atitinkančius reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodinėjo, jog statybos užbaigimo aktas negalėjo būti pasirašytas nesant atliktiems ir ieškovei perduotiems visiems Subrangos sutartyje nurodytiems darbams.

Teismo vertinimu, kadangi atsakovė darbus atliko pažeisdama Subrangos sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, nesant įrodymų, kad darbus atsakovė pavėlavo atlikti dėl ieškovės kaltės, atsakovė privalo mokėti ieškovei sutarties 9.3. punkte nustatyto dydžio baudą. Teismas pastebėjo, kad 2013 m. liepos 12 d. ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. raštais ieškovė pranešė atsakovei apie baudų mokėjimo pagrindus ir laikotarpį, už kurį mokamos baudos, todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, kad jai nėra aišku, už kokius laiku neatliktus darbus ir už kokį laikotarpį ieškovė reikalauja sumokėti baudas pagal ieškovės atsakovei pateiktas sąskaitas dėl baudų apmokėjimo.

Teismas taip pat padarė išvadą, kad nėra pagrindo baudų pripažinti neprotingai didelėmis ir jas sumažinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad abi sutarties šalys yra verslininkai, todėl turėjo vienodas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taigi ir dėl baudos dydžio. Subrangos sutarties 3.2. punkte nustatyta, kad statybos darbų įvykdymo terminai ieškovei yra ypatingai svarbūs ir esminiai, o atsakovė esmingai pažeidė nustatytus terminus. Teismas akcentavo, kad dėl atsakovės vėlavimo atlikti darbus, ieškovė patyrė 620 928 Lt nuostolius. Bendra baudų suma (750 000 Lt) sudaro apie 8 proc. visos Subrangos sutarties kainos, todėl baudos nelaikytinos neprotingai didelėmis.

Teismas be kita ko pažymėjo, kad iki ieškovės atliktų įskaitymų atsakovė teisme neginčijo ieškovės reikalavimų, kurie buvo įskaityti, todėl ta aplinkybė, jog atsakovė su šiais reikalavimais nesutiko ar nesutinka, nedaro įskaitymų negaliojančiais. Tačiau teismas pastebėjo, kad į atsakovei mokėtinas sumas ieškovė yra įskaičiusi 111 357,65 Lt delspinigius (iš 274 319,10 Lt delspinigių pagal 2013 m. liepos 12 d. sąskaitą), 500 000 Lt baudą ir 22 842,23 Lt baudos dalį iš 250 000 Lt baudos), o atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimams dėl delspinigių ir baudų. Teismas nustatė, kad 274 319,10 Lt delspinigiai susidarė už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. gegužės 15 d. ir 111 357,65 Lt šių delspinigių dalies įskaitymas buvo atliktas 2014 m. vasario 7 d. pranešimu dėl įskaitymo, taigi, praleidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą ieškinio senaties terminą. Teismas taip pat nustatė, kad 500 000 Lt bauda susidarė už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. liepos 11 d. ir 160 156,91 Lt šios baudos dalis 2014 m. vasario 7 d. pranešimu įskaityta jau suėjus ieškinio senaties terminui, kaip ir 22 842,23 Lt dalis 250 000 Lt baudos, susidariusios už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d.

Teismas taip pat nustatė, kad 227 157,77 Lt dalis prašomos priteisti skolos yra 250 000 Lt baudos, susidariusios nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d., dalis, todėl, įvertinęs, jog pirminis ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą teisme gautas 2014 m. kovo 3 d., taigi praleidus nustatytą ieškinio senaties terminą, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 227 157,77 Lt skolos dalį, kurią sudaro bauda, atmestinas.

Pripažinus negaliojančiu 294 356,79 Lt įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 294 356,79 Lt (85 251,62 Eur) skola už atsakovės atliktus darbus pagal Subrangos sutartį, taip pat 26 492,11 Lt (7 672,64 Eur) delspinigiai už 180 dienų pagal Subrangos sutarties 9.2. punkto nuostatas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė BUAB „Yglė“ apeliaciniame skunde prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės vienašališkai sudarytus 2013 m. liepos 24 d. ir 2014 m. vasario 7 d. aktus dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir priteisti iš ieškovės 924 343,39 Lt skolą, 83 190,91 Lt delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Nesutiktina su teismo išvada, kad nėra pagrindo baudų pripažinti neprotingai didelėmis ir sumažinti. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Ieškovė neteisėtai skaičiavo atsakovei baudas. Atsakovė negalėdama vykdyti darbus dėl ieškovės kaltės, 2013 m. balandžio 26 d. kreipėsi į techninę priežiūrą atliekančią UAB „Cowi“, kuri uždraudė atsakovei vykdyti toliau darbus, kol ieškovė nepašalins statybinių dulkių bei uždengimo plėvelių iš patalpos. Vien tai, kad ieškovė sumokėjo užsakovei 620 938 Lt delspinigius, nereiškia, jog ji gali iš atsakovės nuskaičiuoti kur kas didesnę nei sumokėjo už visą objektą netesybų sumą. Be to, ieškovė ir pati vėluoja atlikti darbus objekte. Bendra sutarties kaina yra 8 881 127,75 Lt, vadinasi 5 000 Lt bauda už kiekvieną dieną sudaro 0,0563 proc. visos sutarties kainos, o tokio dydžio netesybos yra aiškiai per didelės, prieštarauja gerai verslo praktikai, šalių interesų pusiausvyrai, sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams, tuo labiau, kad darbai pradelsti ne dėl atsakovės ir pradelsta tik nedidelė dalis darbų. Netesybos didesnės, nei įmonės pelnas, vykdant sutartį.
2. Kadangi atsakovė negalėjo atlikti inžinierinių sistemų montavimo ir derinimo darbų būtent dėl ieškovės kaltės, todėl, vadovaujantis Sutarties 9.3 punktu, netesybos neturėjo būti skaičiuojamos. Be to, baudą galima buvo skaičiuoti tik po raštiško ieškovės reikalavimo atsakovei, kurio atsakovė nėra gavusi. Be to, kartu su siųstomis sąskaitomis dėl baudų, ieškovė nepateikė atsakovei pažymų dėl baudų apskaičiavimo, laiku neatliktų darbų sąrašo, jų vertės. Taigi sąskaitos išrašytos nepagrįstai ir yra neteisėtos. Kilus ginčui dėl netesybų dydžio, kreditorius turi pagrįsti jų protingumą, adekvatumą, o to ieškovė nepadarė.
3. 2013 m. liepos 12 d. sąskaitos dėl 274 319,10 Lt delspinigių sumokėjimo atsakovė nebuvo gavusi. Ant šios sąskaitos nėra atsakovės parašo. Jokie byloje esantys įrodymai nepagrindžia šios sąskaitos įteikimo atsakovei, tačiau teismas ją pripažino. Nors ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės vėlavimo atlikti darbus ieškovė patyrė nuostolių (sumokėjo 620 938 Lt užsakovei), nėra aišku, kokiu pagrindu ir kaip ši bauda buvo apskaičiuota, todėl šie nuostoliai negalėjo būti išskaičiuoti iš atsakovei pagal sutartį mokėtinų sumų.
4. Net teismui pripažinus, kad ieškovės priskaičiuotos baudos ar jų dalys yra teisėtos, yra suėjęs joms priteisti nustatytas ieškinio senaties terminas. Ieškovė kreipėsi į teismą 2014 m. kovo 3 d., o sąskaita dėl 500 000 Lt baudos įteikta atsakovei 2013 m. liepos 12 d., taigi senaties terminas ieškiniui suėjo dar 2014 m. sausio 12. Sąskaitą dėl 250 000 Lt baudos įteikė atsakovei 2013 m. rugpjūčio 30 d., taigi senaties terminas suėjo 2014 m. vasario 28 d. Sąskaita dėl 274 319,10 Lt delspinigių atsakovei nebuvo įteikta, tačiau sudaryta 2013 m. liepos 12 d., taigi senaties terminas taip pat suėjo 2014 m. sausio 12 d. Taigi ieškinys turėjo būti atmestas. Ieškovei atstovauja teisininkas, dirbantis įmonėje nuo 2012 m. kovo 12 d., taigi ieškovė galėjo laiku kreiptis į teismą, tačiau to nepadarė.
5. 2013 m. liepos 24 d. pranešimo dėl įskaitymo turinys atsakovei buvo visiškai neaiškus, nes su pranešimu nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad ieškovė į atsakovę turėjo galiojančių reikalavimų. Be to, be kitų įskaitomų sumų nurodoma yra jau minėta neteisėta 500 000 Lt bauda. Minėtas pranešimas dėl įskaitymo atsakovės buvo atmestas. Pagal 2014 m. vasario 7 d. pranešimą ieškovė yra įskaičiusi sąskaitas už pateiktas prekes, kurių atsakovė nėra gavusi, taip pat 250 000 Lt baudą, su kuria atsakovė nesutiko. Ant dalies sąskaitų faktūrų, kurias ieškovė įskaitė, nėra atsakovės parašų. Pareiškimo dėl įskaitymo turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turi būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiavo susidariusia situacija. Nekreipdama dėmesio į atsakovės argumentus dėl priskaičiuotų netesybų ir suprasdama, kad netesybos yra užprogramuotas ginčo objektas tarp šalių, vienašališkai ir nepagrįstai įskaitė reikalavimus.

Ieškovė AB „YIT Kausta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės reikalavimų netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Objekto techninę priežiūrą atliekanti UAB „Cowi“ ir ieškovė nustatė esminius atsakovės įrengtų vėdinimo sistemų neatitikimus projektavimo užduotyje nurodytiems triukšmo lygio reikalavimams, o šių reikalavimų neišpildimas buvo esminis defektas, dėl kurio ieškovė negalėjo priduoti objekto užsakovei ir gauti užbaigimo aktą, todėl patyrė nuostolių – sumokėjo užsakovei 620 938 Lt baudą. Be to, be konferencijų salės vėdinimo sistemos balansavimo darbų atsakovė iki nurodyto termino nebuvo atlikusi ir kitų darbų (pvz., šaldymo įrangos permontavimo darbų, nepateikė vėdinimo sistemų balansavimo protokolų ir t.t.). Pagal sutartį statybos darbai laikomi pilnai užbaigtais, kai šalių pasirašomas Baigiamasis statybos darbų atlikimo aktas, tačiau toks aktas nepasirašytas. Taigi ieškovė įrodymais pagrindė, kad atsakovė pažeidė sutarties terminus, darbus atliko su defektais ir juos pripažino bei žadėjo pašalinti, o pati atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog darbus atliko tinkamai.
2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad netesybų dydis yra neprotingai didelis. Subrangos sutarties šalys yra verslininkai, turėjo vienodą galimybę derėtis dėl sąlygų, sutartyje aiškiai nurodyta, kad terminai ieškovei yra ypatingai svarbūs, o atsakovė esmingai pažeidė terminus. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, ji ribojama šalių susitarime išreikšta valia ir draudimu sumažinti netesybas žemiau tikrosios patirtų nuostolių sumos. Iš viso ieškovės dėl atsakovės vėlavimo, netinkamai atliktų darbų be garantinių įsipareigojimų nevykdymo patirti nuostoliai sudaro 268 678,14 Eur. Be to, kaip nurodė teismas, bendra baudų suma sudaro tik apie 8 proc. sutarties kainos, taigi netesybos nelaikytinos neprotingai didelėmis.
3. Ieškovė pranešė atsakovei 2013 m. balandžio 26 d., 2013 m. gegužės 20 d. ir 2013 m. liepos 12 d. raštais apie tai, kad pradėjo skaičiuoti netesybas. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų teiginiui, kad atsakovė negalėjo atlikti darbų dėl ieškovės kaltės, pagrįsti. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė informavo tiek apie baudos pagrindą, tiek apie baudos skaičiavimo laikotarpį. Atsakovė melagingai nurodo, kad negavo sąskaitos dėl 274 319,10 Lt delspinigių mokėjimo. Ši sąskaita buvo pateikta apeliantei pagal šalių sudarytą 2012 m. spalio 6 d. sutartį dėl statybos darbų objekte (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl šios sąskaitos, o atsakovė nepateikė įrodymų, neigiančių jos pareigą sumokėti šiuos delspinigius.
4. Nepagrįstai nurodyta, kad baudoms priteisti yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. 2014 m. sausio 15 d. ieškovė pateikė atsakovei sutarties projektą ir tarpusavio skolų suderinimo aktus, o 2014 m. sausio 29 d. atsakovė pateikė atsakymą, jog sutartis ir skolų suderinimo aktai tinka, taigi atsakovė pripažino prievolę, šalys bendradarbiavo, vedė derybas, tačiau dėl neaiškių priežasčių nuo 2014 m. sausio 30 d. atsakovė nustojo bendrauti su ieškove. Ieškovė kreipėsi į teismą tuoj pat, kai suprato, kad atsakovė nutraukė derybas. Derybos dėl taikaus ginčo sprendimo buvo vedamos nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. sausio 29 d., tačiau 2014 m. vasario mėnesį atsakovei nustojus bendrauti, ieškovė atliko 2014 m. vasario 7 d. įskaitymą ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Taigi dėl atsakovės veiksmų nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. sausio 30 d. ieškinio senaties terminas neskaičiuotinas.
5. Atsakovė nė karto nesikreipė į ieškovę prašydama išaiškinti nurodytus įskaitymus, kurie, apeliantės teigimu, jai buvo neaiškūs. Be to, pranešimuose aiškiai nurodyti apskaitos dokumentai, iš kurių kyla reikalavimai bei įskaitomos sumos. 2013 m. liepos 24 d. pranešime nurodytas sumas atsakovė patvirtino pasirašydama 2013 m. liepos 4 d. susitarimą prie sutarties ir skolų suderinimo aktą. Priešingai nei nurodė apeliantė, sąskaitas, numatytas 2014 m. vasario 7 d. pranešime dėl įskaitymo, atsakovė pasirašė, taip pat pasirašė suteiktų paslaugų aktą.
6. Ieškovė laiku ir tinkamai atliko savo prievoles pagal sutartį, atsakovė nenurodė už ką ieškovė nėra atsiskaičiusi, taigi atsakovė nepagrįstai prašo priteisti delspinigius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl reikalavimų įskaitymo taikymo ir netesybų (baudų) skaičiavimo teisėtumo bei šių netesybų dydžio protingumo. Apeliantės nuomone, kadangi statybos darbų atlikimo terminai pradelsti ne dėl atsakovės kaltės, ieškovė pagal sutartį neturėjo pagrindo skaičiuoti atsakovei netesybų, be to, net ir pripažinus, kad netesybų skaičiavimas buvo teisėtas, priskaičiuotos baudos turėtų būti mažinamos kaip nepagrįstai didelės, o ir toms baudų dalims, kurios teisėtos, priteisti yra suėjęs senaties terminas. Apeliantė taip pat nurodė, kad ieškovės atlikti 2013 m. liepos 24 d. ir 2014 m, vasario 7 d. įskaitymai yra nepagrįsti ir neteisėti.

Dėl netesybų skaičiavimo teisėtumo ir jų dydžio pagrįstumo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2012 m. balandžio 25 d. sudarė statybos subrangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti vidaus vandentiekio, nuotekų, priešgaisrinio vandentiekio, šildymo, vėdinimo, dūmų šalinimo, oro kondicionavimo ir automatikos su PVS sistemų įrengimo darbus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Bendra numatyta Subrangos sutarties kaina – 8 881 127,75 Lt.

Subrangos sutarties 4.3 punkte šalys sulygo, kad rangovė (ieškovė), pripažindama, jog perduodami darbai atlikti tinkamai, aktuose (t. y. statybos darbų akte ir pažymoje apie atliktų statybos darbų vertę) nurodytos darbų apimtys atitinka faktines ir nėra pastebimų defektų, per 15 darbo dienų nuo tokių aktų pateikimo pasirašo šiuos aktus. Pagal sutarties 3.1 punktą statybos darbų termino pabaiga numatyta 2013 m. vasario 11 d., tačiau vėlesniais šalių susitarimais galutinis darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. balandžio 2 d. Subrangos sutarties 3.2 punkte subrangovė (atsakovė) patvirtino supratusi, kad statybos darbų atlikimo terminai yra ypatingai svarbūs ir esminiai ieškovei, o sutarties 9.3 punkte šalys nustatė, jog jei subrangovė ne dėl rangovės kaltės vėluoja atlikti daugiau nei 5 darbo dienas statybos darbus, subrangovė už kiekvieną pavėluotą dieną privalo mokėti 5 000 Lt baudą.

Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad rangovė, remdamasi Subrangos sutarties 9.3 punktu, 2013 m. liepos 12 d. pateikė atsakovei sąskaitą dėl 500 000 Lt baudos, apskaičiuotos už vėlavimą atlikti darbus nuo 2013 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. liepos 11 d., sumokėjimo, o taip pat 2013 m. rugpjūčio 30 d. 250 000 Lt baudos sąskaitą už vėlavimą atlikti statybos darbus nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d.

Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti netesybų pagal minėtą Subrangos sutarties punktą, nes apeliantė neatliko visų darbų laiku dėl pačios ieškovės kaltės, pažymėtina, kad jokių šiuos teiginius tikėtinai pagrindžiančių įrodymų atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė tiek apeliaciniame skunde, tiek ir kituose procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad techninę priežiūrą atliekanti UAB „Cowi“ uždraudė atsakovei toliau vykdyti darbus, kol ieškovė nepašalins statybinių dulkių bei uždengimo plėvelių iš patalpos. Būtent todėl, apeliantės vertinimu, atsakovė neįvykdė darbų laiku dėl ieškovės kaltės. Tačiau iš pačios atsakovės 2013 m. gegužės 2 d. rašto Nr. 13/05/02 matyti, kad minėtas argumentas (negalėjimas atlikti darbų dėl patalpoje esančių dulkių ir uždengimo plėvelių) susijęs tik su vėdinimo sistemos įrengimu ir (ar) paleidimu konferencijų salėje, o, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pagal Subrangos sutartį atsakovė turėjo atlikti ne tik vėdinimo sistemos paleidimo, jos triukšmo lygio suderinimo darbus konferencijų salėje. Byloje esantys įrodymai, be kita ko šalių susirašinėjimas po 2013 m. balandžio 2 d. (ieškovės pretenzijos, raštai atsakovei ir atsakovės atsakymai į juos) patvirtina, kad atsakovė neatliko laiku (t. y. iki 2013 m. balandžio 2 d.) ar atliko su defektais ne tik vedinimo sistemų paleidimo ir balansavimų darbus konferencijų salėje, bet ir kitus atsakovės prisiimtus pagal sutartį įsipareigojimus. Antai iš ieškovės 2013 m. balandžio 26 d. rašto atsakovei matyti, kad atsakovei buvo reiškiamos pretenzijos dėl neatlikto šaldymo įrangos vamzdynų antstate permontavimo, dėl netinkamo cirkuliacinių siurblių, esančių šiluminiame punkte, galingumo, nepateiktų dalies įrangos deklaracijų ir kt. Įvairių darbų trūkumai įvardyti ir vėlesniuose iki pat 2014 metų ieškovės siųstose atsakovei raštuose, o atsakovė savo atsakymais į pretenzijas bei garantiniais raštais garantuodavo šių defektų ištaisymą (taigi pripažindama jų buvimą), be kita ko, pastebėtina, vienašališkai nurodydama jų ištaisymo laiką ir tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, faktiškai raštuose ignoruodama aplinkybę, kad jau pats savaime darbų defektų buvimas (kuriuos reikės taisyti ir tam skirti dar laiko) negali būti laikomas tinkamu darbų atlikimu per sutartyje nustatytą laiką, taigi ir tinkamu sutarties sąlygų, inter alia sąlygos dėl terminų, laikymusi.

Galiausiai, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė, šioje byloje teigdama, jog visi darbai buvo atlikti laiku, o tie kurie neatlikti laiku, buvo neatlikti dėl ieškovės kaltės, nepateikė ne tik abiejų šalių pasirašytų statybos darbų aktų (kaip kad tai numato Subrangos sutarties 4.3 punktas ir CK 6.694 straipsnis), bet ir atsakovės vienašališkai pasirašytų darbų aktų, kuriuose būtų pažymėtina, jog ieškovė nepagrįstai atsisakė priimti laiku ir tinkamai atliktus ir atsakovės perduotus darbus.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad pagal Subrangos sutarties 9.3 punktą ieškovė visiškai pagrįstai, atsakovei laiku ir tinkamai neatlikus prisiimtų įvykdyti darbų ir neištaisius defektų iki termino visiems darbams atlikti pabaigos, skaičiavo baudą. Pastebėtina ir tai, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė ne kartą perspėjo atsakovę apie netesybų skaičiavimą (taip pat ir 2013 m. balandžio 26 d. rašte atsakovei), todėl apeliantės išsakytas argumentas, kad ieškovė negalėjo skaičiuoti netesybų dar ir dėl to, jog atsakovė nebuvo gavusi raštiško perspėjimo (pareikalavimo) atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip visiškai nepagrįstą, atsakovės motyvą, kad ieškovės sąskaitos dėl baudų sumokėjimo išrašytos nepagrįstai ir dėl to, jog kartu su jomis atsakovei nebuvo pateiktas baudų apskaičiavimas, tikslus neatliktų darbų sąrašas, jų vertė ir pan. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir ką patvirtina byloje esantys duomenys, baudos mokėjimo pagrindas (laiku neatliktų darbų sąrašas) ir baudos skaičiavimo laikotarpiai buvo aiškiai įvardyti ieškovės 2013 m. liepos 12 d. Nr. 01.S-253 bei 2013 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 01.S-325 raštuose atsakovei. Savo ruožtu neatliktų darbų konkreti vertė, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nebuvo būtina, nes pagal sutarties sąlygas šalys sulygo dėl konkrečios už vieną praleistą dieną mokėtinos baudos sumos, o ne dėl tam tikro procento nuo neatliktų darbų vertės skaičiavimo. Be to, akcentuotina ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog tarp šalių buvo sulygtas kitoks pranešimo apie skaičiuojamas netesybas būdas ar skaičiuojamų sumų pagrindimas, nei kad buvo padaryta ieškovės.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovės priskaičiuotos baudos yra neprotingai (neadekvačiai) didelės ir turėjo būti teismo mažinamos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ne tik ieškovė, bet ir atsakovė yra verslininkė, savo noru ir laisva valia sudariusi minėtą Subrangos sutartį, kurios 9.3 punkte sulygo 5 000 Lt baudos sumą už kiekvieną pradelstą darbų atlikimo terminų dieną. Rangovė atsakovei (subrangovei) iš anksto sutartyje atskleidė aplinkybę, kad terminų laikymasis yra esminė sąlyga ieškovei, o atsakovė patvirtino supratusi šią aplinkybę. Savo ruožtu teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Kaip pažymėjo pati atsakovė, sąvoka „aiškiai per didelės netesybos“ įstatyme nėra konkretizuota, todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ar netesybos yra neprotingai didelės kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, inter alia, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį ir kitus kriterijus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės nurodytą kasacinio teismo praktiką bei atsižvelgusi į tai, kad atsakovė žymiai pažeidė nustatytus darbų atlikimo terminus, nors žinojo, jog jie yra esminiai ieškovei, ilgą laiką neištaisė ieškovės nustatytų ir iš esmės atsakovės pripažintų darbų defektų, taip pat įvertinus aplinkybę, kad ieškovė pateikė, o atsakovė nepaneigė, įrodymus, jog ieškovė už termino pažeidimą sumokėjo užsakovui 620 928 Lt baudą, galiausiai ir tą faktą, kad ieškovė priskaičiavo baudas tik iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. ir šių baudų bendra suma sudaro maždaug 8 procentus visos sutarties kainos, priėjo išvadą, kad neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, jog netesybos (750 000 Lt bauda) šiuo konkrečiu atveju nelaikytinos neprotingai didelėmis ir todėl nemažintinos. Papildomai pažymėtina, kad priešingai nei skunde nurodo apeliante, iš byloje esančių įrodymų, be kita ko, ieškovės pateikto 2013 m. rugpjūčio 1 d. papildomo susitarimo su užsakovu turinio, visiškai aišku, dėl kokių priežasčių (t. y. dėl vėlavimo laiku užbaigti objektą ir perduoti jį užsakovui) ieškovei priskaičiuoti 620 928 Lt delspinigiai, kurios ji privalėjo sumokėti užsakovui.

Dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymų

Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodytą praktiką; 2016 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016; kt.)

Taigi, kaip ir nurodė savo apeliaciniame skunde atsakovė, cituodama teismų praktiką, įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su būtent tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, tačiau kita prievolės šalis išlaiko teisę ginčyti tokio įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo tenkintos pirmiau kasacinio teismo praktikoje akcentuotos būtinosios įskaitymo atlikimo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantė, siekdama pripažinti negaliojančiais ieškovės atliktus įskaitymus, tokių aplinkybių (sąlygų įskaitymui nebuvimo) neįrodė.

Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau buvo išaiškinta, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, gali būti taikomas tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai, kurioje keliamas ginčas dėl įskaitomų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011). Kitaip tariant, atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji su priskaičiuotomis baudomis nesutiko (ir šiuo metu nesutinka) bei įskaitymų ir pateiktų sąskaitų nepriėmė, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti įskaitymo neteisėtumą, nesant byloje įrodymų, jog minėtų baudų skaičiavimas buvo ginčijamas teisme įskaitymų atlikimo metu.

Taip pat atmestinas, kaip visiškai deklaratyvus, atsakovės teiginys, kad ji nesuprato 2013 m. liepos 24 d. pranešimo dėl reikalavimų įskaitymo turinio, nes atsakovei nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, jog ieškovė į atsakovę turėjo galiojančių reikalavimų. Kaip jau minėta šioje nutartyje, 500 000 Lt baudos skaičiavimo ir atitinkamai susiformavimo iki 2013 m. liepos 12 d. pagrindimas buvo siųstas atsakovei dar 2013 m. liepos 12 d. rašte. Savo ruožtu UAB „Veda“ 2013 m. liepos 22 d. raštu (kuris įteiktas atsakovei liepos 23 d.) pranešė atsakovei apie UAB „Veda“ turimos reikalavimo teisės į atsakovę dėl 911 981,64 Lt sumos sumokėjimo perleidimo ieškovei. Kartu su minėtu raštu atsakovei buvo siunčiamas ir reikalavimo perleidimo sutarties nuorašas. Be to, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pranešimuose dėl įskaitymo buvo nurodyti tiek ieškovės, tiek atsakovės turimi reikalavimai, įvardijant konkrečius sąskaitų numerius, sumas, taigi, įvertinus visas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ji negalėjo suprasti 2013 m. liepos 24 d. rašto dėl atlikto įskaitymo turinio.

Prekės subrangovei buvo tiekiamos pagal subrangovės (atsakovės) ir rangovės (ieškovės) 2013 m. gegužės 29 d. sudarytą susitarimą dėl medžiagų tiekimo ir darbų atlikimo, pagal kurio 2 punktą, už patiektas medžiagas ir atliktus darbus rangovė išrašo ir pateikia sąskaitas faktūras ir jų sumą išskaito iš subrangovei pagal sutartį priklausančių sumų. Kaip visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje yra ieškovės pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė teikė medžiagas atsakovei, atliko dalį defektų šalinimo darbų, o atsakovė yra gavusi ir susipažinusi (ieškinio priedas Nr. 35,) su sąskaitomis už prekes, be kita ko, nurodytomis ir 2014 m. vasario 7 d. pranešime dėl įskaitymo, todėl atsakovės argumentas dėl prekių, už kurių pateikimą ieškovė išrašė sąskaitas ir kurių sumas įskaitė 2014 m. vasario 7 d. pranešimu, negavimo, vertintinas kritiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek 2013 m. liepos 24 d., tiek 2014 m. vasario 7 d. pranešimas dėl įskaitymo, priešingai nei teigia atsakovė, atitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimus.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad, skirtingai nei skunde teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė ir apie 2013 m. liepos 12 d. sąskaitą dėl 274 319,10 Lt delspinigių sumokėjimo, kurių 111 357,65 Lt dalį ieškovė įskaitė 2014 m. vasario 7 d. pranešimu, o likusią dalį dar ankstesniu 2013 m. liepos 12 d. įskaitymu, kurio šioje byloje atsakovė neginčija. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai (visų pirma, ieškovės 2013 m. liepos 25 d. raštas Nr. 01.S-265) patvirtina, kad ieškovė siuntė atsakovei informavimą apie minėtą 2013 m. liepos 12 d. sąskaitą dėl 274 319,10 delspinigių, priskaičiuotų pagal 2012 m. spalio 6 d. šalių sudarytą sutartį dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini). Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas, taikydamas ieškinio senatį, nepripažino teisėtu ieškovės atliktą minėtų delspinigių įskaitymą 2014 m. vasario 7 d. pranešimu ir faktiškai šią priešieškinio dalį tenkino, todėl detalesnis atsakovės šios sąskaitos gavimo aplinkybių vertinimas, atsižvelgus į tai, kad ieškovė apeliacinio skundo nepateikė, teisėjų kolegijos nuomone, neturi teisinės reikšmės.

Galiausiai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovė negalėjo įskaityti absoliučiai visų jos priskaičiuotų netesybų į atsakovei mokėtinas sumas, nes ieškinio pateikimo metu jau buvo suėjęs netesyboms prisiteisti nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju, vertinant atliktų įskaitymų (jų dalies, kiek tai susiję su įskaitytomis netesybomis) teisėtumą, svarbu nustatyti, ar įskaitymai buvo atlikti iki ieškinio senaties termino pasibaigimo konkretiems delspinigiams prisiteisti (tuo atveju, jeigu ieškovė ne įskaitytų, o reikštų ieškinį dėl jų įskaitymo) ar po jo, kadangi reikalavimas sumokėti delspinigių sumą, apskaičiuotą neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 274 319,10 Lt delspinigiai, nurodyti 2013 m. liepos 12 d. sąskaitoje SF Nr. DELSPINIGIAI-2013 susidarė nuo 2012-11-16 iki 2013-05-15, todėl jų dalies įskaitymas ginčo 2014 m. vasario 7 d. pranešimu buvo atliktas akivaizdžiai praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą (o kitos dalies įskaitymas šioje byloje nebuvo ginčijamas ir nagrinėjamas).

500 000 Lt bauda ieškovės buvo skaičiuota nuo 2013-04-03 iki 2013-07-11, todėl 339 843,09 Lt dalies įskaitymas 2013 m. liepos 24 d. buvo atliktas dar nesuėjus ieškinio senačiai prisiteisti visas minėtu laikotarpiu apskaičiuotas netesybas, tuo tarpu likusi dalis (160 156,91 Lt) baudos įskaityta jau 2014 m. vasario 7 d. pranešimu, taigi po ieškinio senaties termino, suėjusio 2014 m. sausio 12 d., pabaigos. Ieškovės nurodyta 250 000 Lt bauda priskaičiuota už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d., todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinio reikalavimas, susijęs su šios baudos dalies (227 157,77 Lt) priteisimu iš atsakovės, buvo pateiktas suėjus ieškinio senaties terminui (pirminis reikalavimas teismui pateiktas 2014 m. kovo 3 d.), todėl teismas šios ieškinio dalies netenkino.

Taigi faktiškai pirmosios instancijos teismas pripažino teisėtu tik 339 843,09 Lt sumos – 500 000 Lt baudos dalies – įskaitymą 2013 m. liepos 24 d. pranešimu. Šis įskaitymas įvyko dar iki apeliantės akcentuojamos 2014 m. sausio 12 d., kada suėjo ieškinio senaties terminas, o ta aplinkybė, kad ieškovė kreipėsi dėl likusios atsakovės skolos (neįskaitytos ir kitaip šalių nepadengtos) priteisimo jau praėjus minėtai 2014 m. sausio 12 d. datai, neturi jokios įtakos minėto 2013 m. liepos 24 d. atlikto 339 843,09 Lt įskaitymo teisėtumui. Savo ruožtu nustačius, kad 339 843,09 Lt įskaitymas buvo atliktas nepraleidus ieškinio senaties termino, apeliantės skunde dėstomi argumentai, susiję su tuo, jog ieškovė nenurodė jokių aiškių priežasčių, pateisinančių senaties termino praleidimą, nebėra aktualūs nagrinėjamam ginčui, tuo labiau, kad dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas pripažino neteisėtais kitus ieškovės atliktus netesybų įskaitymus ir tenkino dalį priešieškinio, ieškovė apeliacinio skundo nepateikė.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, nėra prieštaringas ir nenuoseklus, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                                                          Rasa Gudžiūnienė

Kazys Kailiūnas

Egidija Tamošiūnienė