Administracinė byla Nr. eA-2374-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02393-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 25S95093 (toliau – ir 2025 m. balandžio 16 d. sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 25S95878 (toliau – ir 2025 m. balandžio 17 d. sprendimas); 3) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 25S100517 (toliau – ir 2024 m. balandžio 24 d. sprendimas) (toliau kartu – ir Sprendimai); 4) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą naujai įforminti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva). Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1.       Atsakovas 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu panaikino savo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 22S148394 išduoti pareiškėjai 2022 m. lapkričio 14 d. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir LLG) Nr. 760202176 (išduodant, galiojusį iki 2025 m. spalio 14 d.; galiojimas sutrumpintas iki 2024 m. gruodžio 25 d. dėl pareiškėjos turimo kelionės dokumento galiojimo) tuo pagrindu, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, t. y. dėl to, kad pareiškėja 2011–2022 m. dirbo „Alfa-Bank Baltarusijos Respublikoje (toliau – ir Baltarusija). Taip pat atsakovas 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu bei 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu atsisakė pareiškėjai naujai įforminti LLG ir uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių. Pareiškėja nesutinka su Migracijos departamento Sprendimais.

2.2.       Iš 2025 m. balandžio 16 d. sprendimo matyti, kad pareiškėjai panaikintas LLG vien dėl pačios pareiškėjos nurodytos (sąžiningai atskleistos) aplinkybės, kad ji 2011–2022 m. dirbo „Alfa-Bank“ Baltarusijos Respublikoje bankinių produktų kūrėja, projekto vadove. Kitų esminių aplinkybių dėl jos neva galimo pavojaus Lietuvos Respublikos saugumui nėra nurodyta.

2.3.       Pareiškėjos sutuoktinis D. S. nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. dirbo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke (toliau – ir ERPB) asocijuotu bankininku. ERPB Minsko biuras ir jo darbuotojai su šeimomis (įskaitant pareiškėjos sutuoktinį su šeima) 2022 m. kovo–balandžio mėn. buvo evakuoti į Lietuvą. ERPB yra viena svarbiausių tarptautinių finansinių institucijų, investuojanti didžiules Europos Sąjungos (toliau – ir ES) pinigų sumas Ukrainoje ir kitose šalyse. Todėl yra akivaizdu, kad ERPB darbuotojai (ir ypač tiesiogiai susiję su ERPB pinigų skirstymu) yra nuolat tikrinami jų (ir jų šeimų, kitų artimųjų asmenų) lojalumo ir (ne)pavojingumo atžvilgiu. Pareiškėjos sutuoktiniui, kaip ERPB darbuotojui (ir jo šeimai), buvo taikomi Jungtinių Tautų Organizacijos (toliau – ir JTO) pareigūno prioritetai (teisės) ir imunitetas, o jo šeimai – ir prioritetinė teisė gauti darbą Lietuvoje perkraustant ERPB Minsko biurą į Vilnių. Pareiškėjos sutuoktinis, dirbdamas ERPB bei turėjęs JTO pareigūno statusą, bei jo šeima buvo privalomai nuolat tikrinti dėl jų lojalumo ir (ne)pavojingumo ES šalių narių saugumui. Minėtos pareiškėjos darbo pareigos nebuvo traktuojamos kaip keliančios pavojų Lietuvos Respublikos ir ES valstybių saugumui. Taigi, vien pareiškėjos 2011–2022 m. darbo „Alfa-Bank“ Baltarusijos Respublikoje faktas savaime negali būti traktuojamas (neturint kitų esminių papildomų įrodymų) kaip pareiškėjos buvimo Lietuvoje galimas pavojingumas Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

2.4.       Pareiškėjai yra prieinama tik viešai skelbiama „Alfa-Bank“ Baltarusijos Respublikoje informacija, kad minėtas bankas yra atskiras ir nepriklausomas Baltarusijos juridinis asmuo. Taip pat tai, kad jam nėra taikomos nei ES nei Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) sankcijos. Pareiškėjai nėra žinoma VSD išvadoje nurodyta informacija apie „Alfa-Bank“ Baltarusijos Respublikoje galimas sąsajas su palankiais Putinui Rusijos Federacijos (toliau – ir Rusija) oligarchais, todėl pareiškėja jos negali komentuoti. Pareiškėjos darbo pobūdis nebuvo susijęs su politika, ryšiais su valdžios struktūromis ir kitais potencialiai pavojingais Lietuvos Respublikos valstybės ir ES saugumui aspektais: pareiškėjos darbas apėmė tik išimtinai techninį bankinių produktų kūrimą, banko vidinių procesų automatizavimą, ji neturėjo pavaldinių, neturėjo administracinių ar vadovų įgaliojimų, nebendravo su valstybinėmis įstaigomis ir nedarė įtakos banko politikai, taip pat neturėjo prieigos prie klientų finansinių duomenų, nepriimdavo su užsienio ekonomine veikla susijusių sprendimų, o išimtinai užsiėmė apskaitos, ataskaitų teikimo organizavimu ir automatizavimu bei rankinių operacijų banko viduje optimizavimu. Todėl vien pareiškėjos 2011–2022 m. darbo „Alfa-Bank“ Baltarusijos Respublikoje techninio pobūdžio pareigose faktas savaime negali būti traktuojamas kaip pareiškėjos buvimo Lietuvoje galimas pavojingumas Lietuvos valstybės saugumui.

2.5.       Pareiškėjos sutuoktinis dirbo ERPB, kurio darbuotojai niekaip negalėjo būti lojalūs Lukašenkos (ir arba Putino) režimui, kadangi ERPB finansinė veikla yra ir visada buvo nukreipta prieš minėtus (ne demokratinius) režimus, turint ERPB tikslą „skatinti ekonomines reformas, kurios paspartina valstybių perėjimą prie atviros ir demokratiškos rinkos ekonomikos“. Pareiškėja palaikė ir palaiko savo sutuoktinio, dirbusio ERPB ir evakuoto į Vilnių, europietišką ir priešingą Lukašenkos, Putino režimams pilietinę poziciją.

2.6.       2025 m. balandžio 16 d. sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų. Pareiškėjos neva keliama grėsmė valstybės saugumui yra netinkamai konstatuota vien dėl jos darbinių pareigų (netgi nesigilinus į jų turinį), sprendimas nėra individualizuotas. Priimant ginčo Sprendimus kaip nereikšmingais buvo vertinti pareiškėjos rašytiniai pareiškimai, kad ji nepalaiko dabartinio politinio režimo Baltarusijos Respublikoje, nepalaiko Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, kad Krymas turi priklausyti Ukrainai, nebuvo vertinta, kad jokie faktiniai duomenys neįrodo pareiškėjos galimo bendradarbiavimo su Baltarusijos spec. tarnybomis, nebuvo vertinta, kad pareiškėjai jau anksčiau buvo išduodamos vizos, taigi pareiškėjos atveju buvo pritaikyti dvigubi standartai (VSD nenustatė jokio pareiškėjos pavojingumo, tačiau dabar, nesant jokių pareiškėjos duomenų pasikeitimo, nustatė, kad pareiškėja yra neva pavojinga valstybės saugumui), taip pat nebuvo tinkamai įvertintas faktas, kad Lietuvoje gyvena ir dirba pareiškėjos sutuoktinis bei gyvena ir mokosi jų trys nepilnamečiai vaikai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad gero administravimo principo nesilaikymas yra savarankiškas pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtu viešojo administravimo subjekto sprendimą. Migracijos departamento 2025 m. balandžio 16 d. sprendimas yra priimtas formaliai ir paviršutiniškai, nustačius keliančias abejonių aplinkybes, tačiau į juos neįsigilinus, jų nepasiaiškinus, taigi, nesilaikant privalomų viešojo administravimo ir gero administravimo principų, todėl yra neteisingas, neteisėtas ir naikintinas.

2.7.       Migracijos departamentas iki šiol pareiškėjai nėra pateikęs 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo, tačiau tikėtina, kad minėtas sprendimas yra išvestinis iš 2025 m. balandžio 16 d. sprendimo (LLG panaikinimo dėl neva pareiškėjos pavojingumo Lietuvos valstybės saugumui). Todėl, panaikinus 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą, 2025 m. balandžio 24 d. sprendimas taptų nepagristu ir naikintinu. Be to, nagrinėjant klausimą dėl šių sprendimų panaikinimo, yra būtina kruopščiai ir motyvuotai įvertinti pusiausvyrą tarp pareiškėjos tariamo pavojingumo valstybės saugumui realumo ir jos susiformavusių Lietuvoje šeimyninių ir socialinių ryšių (Lietuvoje gyvena ir dirba pareiškėjos sutuoktinis, čia gyvena ir mokosi jų 3 nepilnamečiai vaikai, pareiškėja mokosi lietuvių kalbą ir aktyviai socialiai integruojasi bei ieško darbo Lietuvoje).

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4.       Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.       Ginčijami Sprendimai yra individualizuoti ir juose įvertinta pareiškėjos situacija bei visos aplinkybės. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja dirbo „Alfa-Bank“. Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjos pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Vien faktas, kad pareiškėjos ankstesnis darbas galbūt nebuvo susijęs su politika ar valstybės veikla, o šiuo metu pareiškėja tokių pareigų nebeužima, savaime nereiškia, kad ji neturėjo ryšių su režimui lojaliais asmenimis ar kad jos ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) bei ji nebegali kelti grėsmės. Pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės (sutuoktinio darbas ir darbovietė) nesudaro pagrindo paneigti pareiškėjos nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai, kurį ji privalėjo demonstruoti, dirbdama Baltarusijos Respublikos banke. Susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste asmens ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama bei grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi, nes pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ar kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis.

4.2.       2024 m. balandžio 24 d. sprendime, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, buvo įvertintos pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės (ryšiai su Lietuvos Respublika). Atsižvelgus į juos bei vadovaujantis Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatomis, priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus ir 6 mėnesius. Toks laikotarpis vertinamas kaip proporcinga priemonė siekiant užtikrinti valstybės nacionalinį saugumą. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją, o reguliarūs vizitai į Baltarusiją gali būti interpretuojami kaip pažeidžiamumo veiksnys, atsižvelgiant į šios šalies vykdomą politiką ir tarptautinius veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Pareiškėja nepateikė nei įrodymų, nei įtikinamų argumentų, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką taip esmingai suvaržytų jos teises, kad galėtų nusverti valstybės saugumo interesus. Vien tai, kad pareiškėjos sutuoktinis turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą darbo pagrindu, savaime neužkerta kelio nustatyti pareiškėjai draudimą atvykti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos teisės į šeiminius ryšius negalėtų būti įgyvendintos kilmės valstybėje ar trečiojoje šalyje, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jos asmeninės teisės prioriteto prieš valstybės interesus.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad Migracijos departamento Sprendimai yra priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir ES teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Pareiškėjos darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėja, dirbdama Rusijos Federacijos banke „Alfa-Bank“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Vien faktas, jog pareiškėja nebedirba „Alfa-bank“, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis įstaigomis, institucijomis, tarnybomis yra išnykusi. „Alfa-Bank“ Baltarusijos Respublikoje yra Rusijos „Alfa Group“ dalis, kuriai sankcijas taiko Kanada ir Jungtinė Karalystė. „Alfa-Bank“ yra „Alfa Group“ dalis ir yra vienas didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai „Alfa-Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. Iki 2022 m. kovo mėn. daugiau nei 80 proc. AO „Alfa-Bank“ akcijų valdė Rusijos oligarchai M. F., G. C., A. K. ir P. A.. M. F. yra „Alfa Group“, kuriai priklauso Rusijos „Alfa-Bank“, steigėjas ir vienas pagrindinių akcininkų. Pastarasis turi ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir jo aplinka, yra vertinamas kaip vienas svarbiausių Rusijos finansininkų, užtikrinančių paramą V. Putinui artimiems asmenims. V. Putinas už „Alfa Group“ lojalumą Rusijos valdžios institucijoms teikė politinę paramą „Alfa Group“ investuojant užsienyje. P. A. – V. Putinui ir jo aplinkai artimas oligarchas. Jis yra vienas iš Rusijos verslininkų, turinčių galimybę reguliariai susitikti su V. Putinu Kremliuje. Remiantis viešųjų šaltinių informacija, jis palaiko ryšius su Rusijos bendrovės „Rosneft“ vadovu, Kremliuje įtakingu I. S..

II.

7.       Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjos V. S. skundą.

8.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad V. S. yra Baltarusijos Respublikos pilietė. Pareiškėja per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) 2024 m. rugsėjo 17 d. pateikė prašymą naujai įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovas gavo VSD 2025 m. sausio 28 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietės V. S. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgiant į gautą VSD išvadą bei įvertinęs ir kitus duomenis, atsakovas priėmė ginčijamus Sprendimus.

9.       Teismas pažymėjo, kad būtent VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą dėl LLG pareiškėjai panaikinimo, vadovavosi VSD 2025 m. sausio 28 d. rašte Nr. 18-1108 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ pateikta išvada, jog tikėtina, kad pareiškėja, dirbdama Rusijos Federacijos banke „Alfa-Bank“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Be to, pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomų rizikų ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.

10.       Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, pagrįstai ir tinkamai įvertino kompetentingos institucijos VSD pateiktą išvadą, nes pareiškėjos darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas.

11.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad Migracijos departamentas Sprendimus priėmė neatlikęs individualaus vertinimo. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, nes surinko ir kitus faktinius duomenis apie pareiškėjos gyvenimą Lietuvos Respublikoje: 2024 m. balandžio 24 d. sprendime nurodyti duomenys apie pareiškėjai anksčiau išduotas vizas, jos šeimos narius, socialinius ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.

12.       Teismas akcentavo, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Geopolitinės situacijos ir Lietuvos saugumo kontekste pareiškėjos argumentai apie tai, kad jos darbo pobūdis nebuvo susijęs su politika, ryšiais su valdžios struktūromis ir kitais potencialiai pavojingais Lietuvos valstybės ir ES saugumui aspektais, darbas apėmė tik išimtinai techninį bankinių produktų kūrimą, banko vidinių procesų automatizavimą, nėra pagrįsti jokias duomenimis ir, teismo vertinimu, nepaneigia fakto, kad pareiškėjos darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų, nes tokias valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog Baltarusijoje gyvena pareiškėjos tėvai, pareiškėja ten turi turto, o tai gali suponuoti pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, nes atitinkamos Rusijos tarnybos gali daryti poveikį pareiškėjai per jos artimuosius ar grasinimus sukelti turto praradimą.

13.       Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nėra pasiekusi labai aukšto integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas vertino, kad pareiškėjos darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje nagrinėjamu atveju sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjos galimus ryšius su Rusijos ar Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir jos potencialų pavojų Lietuvos saugumui, kuris nebuvo paneigtas teisminio nagrinėjimo metu. Aplinkybė, kad pareiškėjai buvo išduotos vizos ir leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad ji turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jai šis leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais, jeigu užsienietis neatitinka Įstatymo reikalavimų. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Be to, keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėja susijusių aplinkybių vertinimas.

14.       Dėl 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo, kuriuo atsakovas nusprendė pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025 m. balandžio 24 d. iki 2027 m. spalio 23 d., teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė jokių individualių argumentų, kodėl šis sprendimas yra neteisėtas ir kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką taip esmingai suvaržytų jos teises, kad galėtų nusverti valstybės saugumo interesus. Teismas akcentavo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį laikotarpis, kuriam uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti ir ilgesnis negu penkeri metai. Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punktas taip pat nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu nusprendė 30 mėnesių uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvą, t. y. nustatė trumpesnį terminą nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir turinčiam Lietuvoje šeiminių ryšių. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir pažeidžia pareiškėjos teises.

15.       Teismas konstatavo, kad Sprendimuose faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimus, o jų nepanaikinus, nėra pagrindo spręsti dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus.

16.       Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

17.       Pareiškėja V. S. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. panaikinti Migracijos departamento 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą, 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą, 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą naujai įforminti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėja taip pat prašo priimti į bylą pridedamus papildomus dokumentus ir priteisti iš atsakovo visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18.       Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1.       Pareiškėja skunde ir per visą bylos nagrinėjimą akcentavo, kad informacija apie jos šeimos patikrinimus, sutuoktiniui dirbant ERPB ir jų šeimą evakuojant į Lietuvą, nėra prieinama nei pareiškėjai, nei jos sutuoktiniui, tačiau yra prieinama byloje dalyvaujančiam VSD (per neviešus šaltinius ir paklausimus bendradarbiaujant su ERPB ir jo Vilniaus skyriumi) ir turi būti VSD pateikta į bylą, įgyvendinant teismo ir valdžios institucijų administracinėje teisenoje privalomą aktyvumą siekiant tinkamai surinkti visus prieinamus duomenis objektyviam ir nešališkam sprendimui priimti. Tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei Migracijos departamentas, nei VSD visiškai nereagavo bei teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos prašytos išreikalauti iš VSD minėtos informacijos, kuri yra vienas svarbiausių argumentų patvirtinti pareiškėjos poziciją byloje dėl jos (ne)pavojingumo Lietuvai.

18.2.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl šių esminių pareiškėjos argumentų: 1) dėl sutuoktinio D. S. darbo ERPB su JTO statusu ir nuolatinių tarptautinių tikrinimų; 2) dėl ERPB Minsko biuro evakuacijos į Vilnių ir Lietuvos specialiųjų tarnybų atliktų patikrinimų (teismo sprendime visiškai nevertinama aplinkybė, kad ERPB Minsko biuro evakuacija į Vilnių vyko bendradarbiaujant su Lietuvos specialiomis tarnybomis ir kad pareiškėjos šeima turėjo būti patikrinta Lietuvos tarnybų evakuacijos ir LLG jiems išdavimo metu); 3) dėl viešojo administravimo ir gero administravimo principų pažeidimo bei informacijos rinkimo trūkumų (teismo sprendime nepasisakyta, ar Migracijos departamentas ir VSD, priimdami sprendimus, aktyviai rinko visą galimą informaciją apie pareiškėją, ypač atsižvelgiant į VSD prieinamus duomenis apie ankstesnius tikrinimus dėl ERPB evakuacijos; teismas neįvertino, ar institucijos elgėsi rūpestingai ir profesionaliai, kaip to reikalauja VAĮ 3 straipsnis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika; teismas neanalizavo institucijų pareigos išsamiai rinkti ir vertinti visus įrodymus prieš priimant neigiamą sprendimą, taip pat to, ar institucijos, jau turėdamos dalį informacijos, nepažeidė pareigos būti aktyviomis renkant visus duomenis); 4) dėl teisės į šeimos gyvenimą ir socialinės adaptacijos ignoravimo (teismas visiškai nepasisakė ir ignoravo pareiškėjos akcentuotą aplinkybę, kad ji yra išskiriama su Lietuvoje teisėtai gyvenančia šeima, nepilnamečiais vaikais ir kad visa šeima sparčiai socialiai adaptuojasi Lietuvoje); teismo sprendime nėra jokių motyvų, pagrindžiančių, kodėl nebuvo atsižvelgta į proporcingumo principą ir šeimos gerovę, kaip to reikalauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika; 5) dėl pareiškėjos reiškiamos pilietinės pozicijos ignoravimo (teismas išvis nepasisakė dėl pareiškėjos aiškiai raštu išreikštos jos pilietinės pozicijos, kad ji palaikė ir palaiko jos sutuoktinio, dirbusio ERPB ir evakuoto į Vilnių, europietišką ir priešingą Lukašenkos, Putino režimams pilietinę poziciją; teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjos teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų dėl jos rizikos patirti Baltarusijos valdžios tarnybų priespaudą dėl jos pilietinės pozicijos).

18.3.       Teismo sprendimas yra priimtas netinkamai paviršutiniškai išnagrinėjus bylą, neužtikrinus privalomos (teismo aktyvumo principas) realiai įgyvendinamos pagalbos pareiškėjai surinkti (išreikalauti iš VSD) palankią jos pozicijai byloje informaciją. Tai turėjo lemiamos reikšmės skundžiamo sprendimo nepagrįstumui.

18.4.       Pareiškėja prašo priimti papildomus dokumentus (įrodymus): M. Č., kuris, pasak pareiškėjos, yra žymus Baltarusijos politikas ir veikėjas, dėl politinių įsitikinimų atsisakė postų Lukašenkos vyriausybėje ir režimo buvo įkalintas, 2025 m. liepos 1 d. pareiškimą „V. Š. palaikymui“; 2025 m. birželio 23 d. „Freedom House“ raštą; M. G. K. (M. G. K.), kuris, pasak pareiškėjos, yra buvęs JAV nepaprastuoju įgaliotuoju ambasadoriumi Baltarusijos Respublikoje bei šiuo metu yra vyresniuoju pareigūnu Vakarų pusrutulio reikalų biure JAV Valstybės departamente, apsilankymo pareiškėjos tėvų name fotonuotraukas. Pareiškėja nurodo, kad jos sutuoktinis D. S. buvo asmeniškai susitikęs su ERPB Vilniaus biuro vadovu dėl šio banko rašto teismui pateikimo. Preliminariai minėtas ERPB raštas turėtų būti pateiktas, tačiau tai gali užimti apie du mėnesius, todėl pareiškėja prašo bylos nagrinėjimą skirti ne anksčiau kaip po 2–3 mėnesių.

19.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą.

20.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

20.1.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs tai, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus, teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis.

20.2.       Teismo posėdžio metu pareiškėjos sutuoktinis buvo apklaustas kaip liudytojas ir dėl apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės (sutuoktinio darbas ERPB su JTO pareigūno statusu ir neva nuolatinių tarptautinių tikrinimų) nurodė, kad jis buvo tikrinamas rimtai tik vieną kartą kai darbinosi, o prie tokios išvados priėjo dėl to, kad tarp sprendimo priimti į darbą ir įdarbinimo praėjo 4–5 mėn. ir turėjo pateikti visą informaciją apie šeimos narius. Taip pat nurodė, kad kiekvienais metais pildė klausimyną, kuriame turėjo pateikti informaciją apie tai, ar jo šeimos nariai neinvestuoja į tas programas, į kurias investuoja bankas ir ar šeimos nariai yra politiškai pažeidžiami. Be to, buvo rengiami „sąskrydžiai“ darbuotojų šeimomis, kur galbūt netiesiogiai buvo vertinamos jų vertybės ar jos sutampa su banko vertybėmis, tačiau niekur neturėjo nurodyti specifinių šeimos narių pareigų, darbo vietos ar funkcijų. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pareiškėja, kaip JTO pareigūno šeimos narys, nebuvo tikrinama, ar ji kelia grėsmę Lietuvos Respublikai ar ES. Priešingai, iš pareiškėjos sutuoktinio pateiktų paaiškinimų, galima daryti išvadą, kad buvo vertinamos darbuotojų ir galbūt jų šeimos narių vertybės, ar jos atitinka banko vertybes.

20.3.       Kritiškai vertinami pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, jog ji yra išskiriama su jos šeima. Pareiškėja nepateikė nei įrodymų, nei įtikinamų argumentų, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką taip esmingai suvaržytų jos teises, kad galėtų nusverti valstybės saugumo interesus. Teismo posėdžio metu buvo pateikti papildomi įrodymai – Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjos šeimos nariai (vaikai ir sutuoktinis) kirto Lietuvos–Baltarusijos sieną, t. y. buvo nuvykę pas pareiškėją, ką ji taip pat patvirtino teismo posėdyje. Taigi byloje neįrodyta, kad pareiškėja yra išskiriama su šeima, nes byloje esantys tiesioginiai įrodymai ir pačios pareiškėjos paaiškinimai atsakant į klausimus liudija priešingai, kad jos šeima gali laisvai lankytis Baltarusijoje. Be to, Sprendimais pareiškėjai yra uždrausta atvykti tik į Lietuvos Respubliką, tačiau nėra draudžiama atvykti į kitą ES valstybę narę.

20.4.       Pareiškėjos politinė pozicija apsiriboja tik tuo, kad ji palaiko savo sutuoktinio politinę poziciją, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad pati pareiškėja kaip nors viešai išreiškė savo politinę poziciją. Migracijos departamento vertinimu, įsitikinimai, jei tokių ir buvo, neturėjo prioriteto prieš ekonominius, o tai, kad pareiškėjos darbo santykiai truko ypatingai ilgai (11 metų) ir buvo nutraukti ne dėl jos vidinį ar politinį įsitikinimų, o dėl to, kad pasikeitė sutuoktinio darbo vieta, suponuoja, kad ji buvo lojali Baltarusijos valdžiai. Pareiškėja nepateikė ne tik jos lojalumą paneigiančių įrodymų, bet apskritai jokių jos pažiūras darbo metu ar po jo demonstruojančių įrodymų. Be to, faktas, kad Baltarusijoje yra likę pareiškėjos artimieji (sesuo, sutuoktinio tėvai), pareiškėja nuolat lankydavosi Baltarusijoje, bei ten turi nekilnojamojo turto, t. y. jos ryšiai su Baltarusija nėra nutrūkę, taip pat sustiprina išvadą dėl jos galimo pažeidžiamumo išnaudojant ją Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti.

20.5.       Pareiškėja nepaaiškino ir nenurodė, dėl kokių priežasčių ji negalėjo naujų įrodymų pateikti anksčiau ir kodėl poreikis juos pateikti atsirado tik dabar. Pateiktas įrodymas (M. Č. pareiškimas) yra surašytas bylos baigtimi suinteresuoto asmens, paremtas tik asmens subjektyviu vertinimu, kurio neįmanoma patikrinti ar pagrįsti objektyviais įrodymais. „Freedom house“ raštas yra paremtas iš esmės pačios pareiškėjos ar jos sutuoktinio pasakojimais, todėl negali būti vertinamas kaip objektyvus įrodymas byloje. Taip pat ir pareiškėjos pridedamos nuotraukos nėra objektyvus įrodymas, paneigiantis jos lojalumą Baltarusijos valdžiai. Todėl minėti įrodymai neturi būti prijungti prie nagrinėjamos bylos. Pareiškėja nei paaiškino, nei nurodė, kokiu klausimu jos sutuoktinis kreipėsi į ERPB, kokio turinio raštą turėtų gauti, ar tas raštas yra susijęs su nagrinėjama byla ir ginčo dalyku. Todėl dėl tokio abstraktaus pareiškėjos nurodomo įrodymo, kuris neaišku kada bus pateiktas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, tokio pobūdžio bylos yra prioritetinės ir turi būti išnagrinėtos per trumpesnį laiką, todėl vertintina, kad pareiškėja su tokiu prašymu siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

21.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

22.1.       Pagal suformuotą ir nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką užsieniečių darbas Lietuvai priešiškų valstybių (Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos) bankuose (t. y. strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje) pripažįstamas grėsme Lietuvos valstybės saugumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartyje analogiškoje administracinėje byloje Nr. eA-2340-442/2024 konstatavo, jog tai, kad pareiškėja nebedirba „Alfa-bank“ banke, savaime nereiškia, jog grėsmė dėl pareiškėjos ryšių su buvusia darboviete išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą. Todėl pareiškėjos argumentas, kad byloje buvo nepagrįstai nustatyta pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui, laikytinas nepagrįstu.

22.2.       Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei pareiškėja teigia, iš byloje esančių duomenų pagrįstai nustatė, jog Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, nes surinko ir kitus faktinius duomenis apie pareiškėjos gyvenimą Lietuvos Respublikoje, t. y. apie pareiškėjai anksčiau išduotas vizas, jos šeimos narius, socialinius ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.

22.3.       Pareiškėja nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Rusijos / Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Tarnybos / darbo pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Rusijos / Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

22.4.       Pareiškėjos argumentai, jog ji yra atskiriama nuo Lietuvoje teisėtai gyvenančios šeimos, negali patvirtinti skundžiamo Migracijos departamento sprendimo nepagrįstumo. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu.

22.5.       Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, tačiau nenurodė priežasčių, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, ar kodėl atsirado būtinybė juos pateikti kartu su apeliaciniu skundu, todėl VSD prašo atsisakyti priimti papildomus įrodymus.

23.       Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose teigia, kad ji objektyviai neturi ir negali turėti prieigos prie Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB, angl. EBRD) vidaus atitikties mechanizmų ar tarpžinybinių patikrinimų duomenų. Tačiau Migracijos departamentas / VSD tokią prieigą turi pagal savo funkcijas ir įgaliojimus. Be to, bylos rašytiniai įrodymai (ERPB raštai) patvirtina, kad Lietuvos institucijos, įskaitant nacionalinio saugumo, 2022 m. tiesiogiai koordinavo ERPB Minsko biuro evakuaciją į Vilnių (pagal byloje esančius sąrašus tarp evakuotųjų – D. ir V. S. šeima), o Vilniuje veikianti ERPB atstovybė lemia objektyviai palankias sąlygas operatyviam instituciniam duomenų apsikeitimui. Tokiame kontekste Migracijos departamentas / VSD turėjo pareigą ex officio (pagal pareigas) aktyviai gauti ir teismui pateikti minėtą informaciją, to nepadarius, buvo neteisėtai perkelta įrodinėjimo našta pareiškėjai. Pareiškėja taip pat pažymi, kad jos šeima, kurią sudaro sutuoktinis ir trys nepilnamečiai vaikai, gyvena Lietuvoje (vaikai lanko mokyklas Vilniuje, pareiškėja studijuoja viešojoje įstaigoje „Europos Humanitarinis Universitetas“). Pagal EŽTT praktiką (žr., pvz., Üner prieš Nyderlandus, Ahmut prieš Nyderlandus) šeimos išskyrimas ir nepilnamečių vaikų atskyrimas nuo jų tėvų yra kraštutinė (ultima ratio) priemonė, o vaikų interesai (ugdymas, stabilumas, ryšys su tėvais) turi pirmenybę. EŽTT nuosekliai pabrėžia, kad tėvų ir vaikų buvimas kartu yra pamatinis šeimos gyvenimo elementas; valstybės privalo imtis pozityvių priemonių ryšiams užtikrinti ir atkurti, o ilgalaikė atskirtis pateisinama tik itin siaurose išimtyse (pvz., Elsholz prieš Vokietiją, Ignaccolo-Zenide prieš Rumuniją). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnis įtvirtina vaiko teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesioginį kontaktą su abiem tėvais, išskyrus atvejus, kai tai priešinga vaiko interesams. Todėl motinos atskyrimas nuo nepilnamečių vaikų negali būti teisėtai „kompensuotas“ vien nuotoliniu bendravimu. Migracijos departamentas nepagrindė, kodėl šiuo atveju nepakanka švelnesnių alternatyvų ar trumpesnio laikotarpio. Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimai remiasi bendrais naratyvais, neindividualizuojant pareiškėjos šeimos situacijos ir nevertinant ilgalaikio atskyrimo poveikio vaikams.

24.       Atsakovas pateikė nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų papildomų paaiškinimų, kurioje teigia, kad pareiškėjos argumentai, jog Migracijos departamentas ir / arba VSD turėjo pareigą surinkti ir teismui pateikti prieinamus duomenis apie ERPB vidaus atitikties mechanizmų ar tarpžinybinių patikrinimus, yra nepagrįsti ir nekonkretūs bei akivaizdžiai prieštarauja rungimosi principui nagrinėjant bylas teisme. Šis principas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Be to, pareiškėja nepaaiškina, kokią tiksliai informaciją turėtų pateikti kitos proceso šalys ir kaip ši informacija yra susijusi su bylos medžiaga. Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia pagrįstai spręsti, kad pareiškėjos gyvenimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos teisingumu bei pagrįstumu. Dėl tariamos pareiškėjos sutuoktinio atžvilgiu nuoseklios kontrolės ir priežiūros mechanizmo lojalumo / neutralumo vykdymo ERPB, atsakovas pažymi, kad pareiškėjos sutuoktinis posėdžio metu buvo apklaustas, o apklausos duomenys rodo, jog pareiškėja, kaip JTO pareigūno šeimos narys, nebuvo tikrinama ar ji kelia grėsmę Lietuvos Respublikai ar ES. Priešingai, iš pareiškėjos sutuoktinio pateiktų paaiškinimų, galima daryti išvadą, kad buvo vertinamos darbuotojų ir galbūt jų šeimos narių vertybės, ar jos atitinka banko vertybes. Atitinkamai, jeigu pareiškėja teigia priešingai, kad ji ir jos sutuoktinis buvo tikrinami grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui aspektu, pareiškėja ir turi tai įrodyti bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Šeiminiai ryšiai negali tapti pretekstu ignoruoti užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, o pareiškėjos šeiminiai ryšiai buvo aptarti ir įvertinti priimant ginčijamą sprendimą. Atsižvelgus į jos individualias aplinkybes, pareiškėjai nustatytas tik 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 25S95093, 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 25S95878 ir 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 25S100517 bei įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą naujai įforminti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

26.       Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo pagrindu) 2022 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 22S148394 išduoti pareiškėjai iki 2025 m. spalio 14 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi. 2022 m. lapkričio 14 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760202176, galiojantis iki 2024 m. gruodžio 25 d. (galiojimo laikas sutrumpintas dėl turimo kelionės dokumento galiojimo). 

27.       Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė 2024 m. rugsėjo 17 d. prašymą Nr. 2409-LLGĮ-0300 naujai įforminti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte (leidimas laikinai gyventi įforminamas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti laikotarpį, kuriam išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi) nustatytu pagrindu.

28.       Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą, pateiktą 2025 m. sausio 28 d. raštu Nr. 18-1108 ir 2025 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 18-3938, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, ginčijamu 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu nusprendė panaikinti Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 22S148394 išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Remdamasis tuo pačiu Įstatymo pagrindu atsakovas priėmė ginčijamą 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą nutraukti prašymo naujai įforminti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą, t. y. atsisakyti įforminti naują leidimą laikinai gyventi, nes priimtas sprendimas panaikinti sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi. Ginčijamu 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu Migracijos departamentas nusprendė pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos (2025 m. balandžio 24 d.) 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 133 str. 5 d.).

29.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos situaciją, įvertino visus tiek pareiškėjos pateiktus, tiek VSD nurodytus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Migracijos departamento Sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais ir nėra pagrindo juos panaikinti remiantis pareiškėjos nurodytais argumentais.

30.       Pareiškėja, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir priimtas paviršutiniškai išnagrinėjus bylą, neišreikalavus iš VSD pareiškėjos poziciją pagrindžiančios informacijos bei nepasisakius dėl visų pareiškėjos nurodomų argumentų. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pridėti prie bylos papildomus įrodymus: M. Č. 2025 m. liepos 1 d. pareiškimą „V. Š. palaikymui“, 2025 m. birželio 23 d. „Freedom House“ raštą ir M. G. K. apsilankymo pareiškėjos šeimoje fotonuotraukas, taip pat prašo bylos nagrinėjimą skirti ne anksčiau kaip po 2–3 mėnesių, kad ERPB spėtų pateikti raštą.

31.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

32.       Pažymėtina, kad pareiškėjos prašomi pridėti prie bylos nauji įrodymai (2025 m. liepos 1 d. pareiškimas, 2025 m. birželio 23 d. raštas) yra sudaryti po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė papildomų įrodymų nepateikimo pirmosios instancijos teismui priežasčių, taip pat nepaaiškino, kokias bylos aplinkybes patvirtinti ar paneigti galėtų papildomai teikiami įrodymai. Todėl, atsižvelgdama į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas, teisėjų kolegija nutaria nepridėti prie bylos ir nevertinti pareiškėjos kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų. Taip nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl ERPB rašto pateikimo, kadangi neaišku, kokias aplinkybes šis raštas galėtų patvirtinti ar paneigti, be to, pareiškėja nepaaiškino, kodėl šis raštas negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir tokia būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

33.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34.       Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. To paties įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

35.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

36.       Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).

37.       Iš 2025 m. balandžio 16 d. sprendimo ir 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo turinio matyti, jog atsakovas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD, pateiktą išvadą, kuri yra grindžiama VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija, tačiau taip pat vertino ir kitas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos gyvenimu ir veikla Baltarusijoje (pareiškėja 2011–2022 m. dirbo „Alfa-Bank“ Baltarusijoje, jos pareigos buvo produkto savininkas (angl. „product owner“), projekto vadovas, darbo sutartį nutraukė savo noru, dėl asmeninio gyvenimo aplinkybių (sutuoktinio darbovietės perkėlimo iš Minsko į Vilnių)), nagrinėjo pareiškėjos socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika (pareiškėjos sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams 2022 m. yra išduoti leidimai laikinai gyventi, pareiškėjos nepilnamečiai vaikai mokosi Lietuvos ugdymo įstaigose, pareiškėja nuo 2023 m. spalio mėn. studijuoja viešojoje įstaigoje „Europos Humanitarinis Universitetas“). Migracijos departamentas surinko jam prieinamus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD išvada, t. y. buvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos visapusiškas vertinimas.

38.       VSD pateiktoje išvadoje nurodoma, kad „Alfa-Bank“ Baltarusijoje yra „Alfa Group“ dalis ir yra vienas didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje, o pagrindiniai „Alfa-Bank“ galutiniai naudos gavėjai yra su Rusijos režimu susiję asmenys. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pilietės V. S. darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad V. S., dirbdama Rusijos Federacijos banke „Alfa-Bank“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD taip pat nurodė, kad VSD turimais duomenimis, V. S. periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomų rizikų ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, V. S. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos ir Rusijos valdžiai asmuo.

39.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, dabartinę geopolitinę situaciją, VSD atliktą pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju VSD išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjos ankstesnę darbinę veiklą, leidžia spręsti, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o tai sudaro pagrindą priimti byloje ginčijamus Sprendimus.

40.       Pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateikta informacija. Tai, kad pareiškėja nebedirba ,,Alfa Bank“, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl pareiškėjos ryšių su buvusia darboviete išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą. Pažymėtina, kad tokios nuostatos laikomasi ir ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2340-442/2024). Kaip minėta, sprendžiant šį klausimą, atliekamas iš esmės tik perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, kurio metu vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, siekiant nustatyti, ar pagrįsta manyti, jog užsieniečio darbas Baltarusijos Respublikos banke kelia grėsmę valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių išvadą, kad toks manymas pagrįstas ir pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

41.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad į bylą nebuvo pateikta / išreikalauta informacija iš VSD apie pareiškėjos šeimos patikrinimus, pareiškėjos sutuoktiniui dirbant ERPB ir jų šeimą perkeliant į Lietuvą, teisėjų kolegija pažymi, kad skunde pirmosios instancijos teismui toks prašymas nebuvo suformuluotas. Be to, pareiškėja apeliaciniame skunde nepaaiškina, kokia konkrečiai informacija turėjo būti pateikta / išreikalauta iš kitų proceso dalyvių ir kaip ši informacija yra susijusi su bylos medžiaga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, skunde ir apeliaciniame skunde akcentuodama aplinkybes apie jos šeimos neva atliktus patikrinimus dėl (ne)pavojingumo Lietuvos valstybei ir ES saugumui, nenurodo nei kada, nei kokia institucija tikrino jų šeimą, kokia apimtimi patikrinimai buvo atliekami. Todėl tokie abstraktūs pareiškėjos teiginiai nesudaro pagrindo abejoti byloje esančioje VSD išvadoje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymėtina, kad būtent VSD teikia išvadą dėl konkretaus asmens keliamos (nekeliamos) grėsmės valstybės saugumui. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie jokią kitą VSD išvadą dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui.

42.       Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėja yra išskiriama su Lietuvoje teisėtai gyvenančia šeima, nepilnamečiais vaikais ir kad visa šeima sparčiai socialiai adaptuojasi Lietuvoje, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.

43.       Taigi, teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010). Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).

44.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis buvo aptarti ir įvertinti priimant ginčijamus Migracijos departamento 2025 m. balandžio 16 d. ir 2025 m. balandžio 24 d. sprendimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos teisė į šeiminius ryšius negalėtų būti įgyvendinta kilmės valstybėje ar trečiojoje šalyje. Iš atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų (Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos išrašo) matyti, kad pareiškėjos šeimos nariai (vaikai ir sutuoktinis), gyvendami Lietuvoje, buvo nuvykę į Baltarusiją. Taigi, pareiškėjos šeima, kuri Lietuvoje gyvena jiems suteiktų leidimų laikinai gyventi pagrindu, gali laisvai lankytis Baltarusijoje. Be to, pareiškėjai yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau nėra draudžiama atvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius) draudimo atvykti laikotarpis Migracijos departamento buvo nustatytas įvertinus pareiškėjos individualias aplinkybes. Byloje nėra duomenų, paneigiančių nustatyto draudimo proporcingumą individualioje pareiškėjos situacijoje.

45.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

46.       Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčijamų Sprendimų turinį, kitą byloje esančią medžiagą, pažymi, kad pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir remiantis jais nustatytų faktinių aplinkybių. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

47.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

48.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, laikėsi jau suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. S. (V. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                Arūnas Dirvonas

                                                                                Veslava Ruskan

                                                                                Milda Vainienė