Civilinė byla Nr. 2-585-918/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09723-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2; 2.6.10.5.2.1;3.2.6.1. 

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rokauta“ atstovui advokatui Vidmantui Plėdžiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Magneta ir transportas“ atstovui advokatui A. G. (A. G.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Rokauta“ ieškinį atsakovei UAB „Magneta ir transportas“ dėl negautų pajamų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas pateikė ieškinį atsakovui dėl 513 Eur negautų pajamų priteisimo. Dublike palaiko savo reikalavimą ir prašo jį tenkinti. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo vairuotojas E. L. transporto priemonių junginiu – vilkiku MB ACROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Lamberet SR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė krovinį tarptautiniu maršrutu. 2018-12-17 apie 7 val. ryto sustojusį poilsiui Baltarusijos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje prie degalinės Nr. (duomenys neskelbtini)  esančioje stovėjimo aikštelėje vairuotoją pažadino atsakovės vairuotojas V. S., pranešdamas apie ieškovo vilkiko ir puspriekabės užsidegimą. Abu vairuotojai gaisrą užgesino. Ieškovas gavo draudiko pranešimą, kad prastovos nebus atlyginamos. Ieško 2019-01-22 kreipėsi į atsakovą prašydamas apmokėti 400 negautų pajamų už vilkiko 4 parų prastovas dėl jo remonto. Atsakovo vairuotojo kaltė dėl gaisro, taip pat jo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys dėl nuostolių konstatuoti Baltarusijos Šumilino rajono VRS nutarimu. Atsisakyti kelti baudžiamąją bylą. 2018-12-23 – 2019-01-05 laikotarpiu (vilkiko remonto laikotarpiu) įmonėje kitų vilkikų ir puspriekabių, parengtų krovinių pervežimui, nebuvo, pagal krovinių užsakymas ir krovinių pasiūlos platformų internete duomenis nurodytu laikotarpiu buvo krovinių pasiūla, ieškovas patyrė 513,68 Eur nuostolius - negautas pajamas, pasireiškiančias negautu pelnu). Ieškovo parengta buhalterinė pažyma dėl negauto pelno yra oficialus įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią. Atsakovas buhalterinės pažymos duomenų neginčija. Ikiteisminiame susirašinėjime negautų pajamų dydį nurodė preliminariai, tokį dydį būtų taikę, jei būtų apmokėta iki ieškinio pareiškimo. Atsakovui nesutinkant prastovos dieną įvertinti 100 Eur, ieškovas prastovą įvertino pagal buhalterinius duomenims. Įrodyti, kad atsakovo darbuotojas nesukėlė gaisro, privalo atsakovas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą ir tripliką, kuriame su ieškiniu nesutinka. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti. 2018 m. gruodžio 29 d. Baltarusijos Šumilino rajono VRS nutarime paminėti faktai negali būti laikomi prejudiciniais faktais šioje byloje, preziumuoti esant civilinės atsakomybės sąlygoms ar eliminuoti ieškovo pareigos įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Ieškovui neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų ar bent vienos iš sąlygų, atsakovui negali kilti atsakomybė. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų ar motyvų, patvirtinančių ieškovo teisę į negautų pajamų atlyginimą bei jų konkretų dydį. Įrodymų patikimumo prasme kvestionuotina ieškovo techninės tarnybos vadovo L. T. pažyma apie vilkiko MERCEDES BENZ ACTROS 1845, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Ieškovas neįrodė 513,68 Eur dydžio reikalavimo pagrįstumo. Ieškovo teiktuose atsakovui raštuose nurodyta, jog negautų pajamų suma sudaro 400 Eur, ieškinyje negautų pajamų suma padidėjo iki 513,68 Eur. Lietuvoje nepripažįstama baudimo funkcija taikant civilinę atsakomybę. Ieškovo direktoriaus patvirtinta Buhalterinė pažyma nėra oficialus rašytinis įrodymas ir neturi didesnės įrodomosios galios. Ieškovui neįrodžius nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumo ir dydžio, negali būti konstatuotas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir patirtos ieškovo žalos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų negautų pajamų faktą, pvz., jog vilkikas turėjo vykdyti iš anksto suplanuoto krovinio gabenimą, kokia krovinio vertė, įrodymai, kurie patvirtintų, jog būtent dėl Atsakovo veiksmų vilkikas negalėjo toliau vykdyti iš anksto suplanuoto krovinio gabenimo. Prie dubliko pateiktas neva išrašas iš palydovinės sekimo sistemos neįrodo, kad prastovas buvo dėl atsakovo kaltės, taip pat, kad reikalavimas 513,68 Eur pagrįstas. Taip pat išrašas iš palydovinės sekimo sistemos neatitinka CPK nustatytiems reikalavimams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

byloje nėra ginčo, kad 2018 m. gruodžio 17 d. apie 7 val. Baltarusijos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje prie degalinės Nr. (duomenys neskelbtini)  esančioje stovėjimo aikštelėje kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas ieškovui vilkikas MB Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019).

Ieškovo pateiktas 2018 m. gruodžio 29 d. Šumilino rajono vidaus reikalų skyriaus kriminalinio poskyrio vyresniojo operatyvinio įgaliotinio milicijos kapitono surašytas ir šio skyriaus viršininko 1-ojo pavaduotojo milicijos papulkininkio patvirtintas nutarimas atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą neatitinka CPK 182 str. 2 p. reikalavimų ir prejudicinės galios neturi, nes prejudicinę galią turi tik teismo, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų ar jų pareigūnų priimti nutarimai administracinėse, baudžiamosiose ar civilinėse bylose. Be to, kaip matyti iš šio nutarimo turinio, priimant šį nutarimą, UAB „Magneta ir transportas“ nebuvo suteiktas joks procesinis statusas.

CPK 197 str. 2 d. numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Pažymėtina, kad teismui pateiktoje 2018 m. gruodžio 29 d. Šumilino rajono vidaus reikalų skyriaus kriminalinio poskyrio vyresniojo operatyvinio įgaliotinio milicijos kapitono surašyto ir šio skyriaus viršininko 1-ojo pavaduotojo milicijos papulkininkio patvirtinto nutarimo kopijoje nėra jokių žymų apie tai, ar šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Dar daugiau, teismas neturi galimybių įvertinti, ar šis užsienio valstybės pareigūnų surašytas dokumentas yra parengtas neviršijant jų kompetencijos. Tai reiškia, kad teismas neturi pagrindo šio dokumento traktuoti kaip oficialaus rašytinio įrodymo, todėl 2018 m. gruodžio 29 d. Šumilino rajono vidaus reikalų skyriaus nutarimas atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą (12-16 b. l.) laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu ir vertintinas kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais.

Pažymėtina, kad ieškovo atstovas nepagrįstai ieškovo parengtas pažymas, įskaitant 2019 m. kovo 28 d. buhalterinę pažymą ir ataskaitas, prilygina oficialiems rašytiniams įrodymams. Kaip jau minėta, oficialiais rašytiniais įrodymais yra tik valstybės ir savivaldybių institucijų išduoti, kitų valstybės įgaliotų asmenų patvirtinti dokumentai. Ieškovas nėra nei valstybės, nei savivaldybės institucija, ieškovo darbuotojai nėra valstybės įgalioti asmenys, todėl ieškovo parengti dokumentai yra paprasti rašytiniai įrodymai, neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintini kartu su visais kitais įrodymais.

Rašytinių įrodymų bei liudytojais apklaustų E. L. ir V. S. parodymų pagrindu teismas laiko esant įrodyta, kad gaisras kilo dėl atsakovo darbuotojo V. S. neatsargaus elgesio su ugnimi – atsakovo vilkike vairuotojui neatsargiai naudojantis dujine virykle ir užsidegusį rankšluostį išmetus į lauką, kur stovėjo ieškovo vilkikas. Tokias aplinkybes pripažino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovo darbuotojas V. S.. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kilusio gaisro vilkikas buvo apgadintas ir turėjo būti remontuojamas. Tokią aplinkybę patvirtina ne tik „If P&C Insurance“ pranešimas (20 b. l.) ir duomenys draudiko sudaryta regreso išklotinė (80 b. l.), bet ir kiti į bylą pateikti įrodymai: ieškovo pateikta pažyma (25 b. l.), tiek išrašas iš palydovinės sekimo programos (47-52 b. l.), taip pat liudytojais apklaustų E. L. ir L. T. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovo vilkikas MB Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gruodžio 23 d. iki 2019 m. sausio 2 d.  buvo remontuojamas.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtinta, kad žala yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio realumą.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo, visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-60-555/2020).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška deliktų teisėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad kiekvienas subjektas civiliniuose teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis yra saistomas bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos pažeidimas, esant kitoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms, gali būti savarankiškas deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas.

Pagal generalinio delikto taisyklę deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. birželio 26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 yra nustatyta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gaisras 2018 m. gruodžio 17 d. Baltarusijos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančioje stovėjimo aikštelėje kilo V. S. neatsargiai elgiantis su atvira ugnimi. Tai reiškia, kad V. S. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, todėl kilo gaisras, apgadinęs ieškovui priklausantį turtą. Byloje nėra ginčo, kad V. S. yra atsakovo darbuotojas, įvykio metu atlikęs savo darbines pareigas. Tai reiškia, kad atsakovas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 str. 1 d.).

Nustačius asmens neteisėtus veiksmus, kaip bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Procesinė pareiga paneigti kaltę tenka už žalą atsakingam asmeniui, jei jis, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remiasi kaltės ar atitinkamos kaltės formos nebuvimu. Šioje byloje atsakovas įstatyme numatytos kaltės prezumpcijos nebandė paneigti.

Pagal CK 6.247 straipsnyje įtvirtintą priežastinio ryšio sampratą atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Pagal neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį skiriama tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius (t. y. negautas pajamas), turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Skaičiuojant nuostolius negautoms pajamoms atlyginti, negautos pajamos suprantamos kaip grynos pajamos, iš kurių atskaitomos visos sąnaudos, reikalingos pajamoms uždirbti, bei mokesčiai, jeigu gautas žalos atlyginimas nėra apmokestinamas. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos yra grynasis pelnas, apskaičiuotas atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį.

Tam, kad žala būtų atlyginta, būtina įrodyti ne tik jos faktą, bet ir dydį, t. y. ji turi būti apibrėžta. Nuostolių dydis įrodinėjamas šalių teikiamais įrodymais, o įrodymai renkami rungtyninio proceso metu. Turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Teismo vertinimu ieškovo pasirinktas negautų pajamų skaičiavimo būdas, išvedant pajamų, gautų per paskutinius tris su puse mėnesius iki įvykio ir nuo jų atskaičius darbo užmokesčio, technikos nusidėvėjimo, komandiruočių, kuro įsigijimo ir kitas sąnaudas, aritmetinį vidurkį, savaime neįrodo aplinkybės ieškovą patyrus 513 Eur nuostolių negautų pajamų forma. Pažymėtina, jog į bylą ieškovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas dėl remontuojamo vilkiko negalėjo vykdyti realiai sudarytų vežimo sutarčių ir dėl to jai atsiradusias pasekmes ar kad turėjo realiai galimybę sudaryti naujas vežimo sutartis, tačiau to negalėjo padaryti būtent dėl remontuojamo vilkiko. Dar daugiau, iš pateiktų ieškovo sudarytų lentelių matyti, kad vilkikas ir ankstesniais mėnesiais dalį mėnesio dienų nebūdavo išvykęs į reisą (tai galėjo būti tiek dėl būtinybės vilkiko vairuotojui užtikrinti poilsio laiką, tiek dėl to, kad tam tikru laikotarpiu nebuvo užsakymų). Pažymėtina ir tai, kad ieškovo pateiktoje suvestinėje už 2018 m. gruodžio mėnesį yra nurodoma, kad kompensacijos už prastovą reikalaujama už reisą, turėjusį vykti nuo 2018 m. gruodžio 15 d. (30 b. l.). kaip jau nustatyta šioje byloje, gaisras, kurio metu apgadintas ieškovo vilkikas, įvyko 2018 m. gruodžio 17 d., ieškovo vilkikui jau būnant reise. Kaip nurodė teismo posėdyje apklaustas ieškovo darbuotojas E. L., po gaisro jis tęsė reisą ir krovinį vežė į Rusijos Federaciją, iš kur grįžo į Lietuvą. Taigi, akivaizdu, kad ieškovo vilkikas į reisą, turėjusį būti nuo 2018 m. gruodžio 15 d., buvo išvykęs, užsakymą įvykdė ir gavo pajamas. Pažymėtina ir tai, kad vilkiko vairuotojas E. L. nepatvirtino aplinkybių apie tai, kad, jei nebūtų kilusio gaisro, būtų buvę planuota šiuo vilkiku iš karto vykdyti kitą vežimą, o nurodė, kad jam apie iš anksto suplanuotus ir dėl atliekamo remonto negalimus atlikti reisus nėra žinoma.

Įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, teismas negali daryti išvados apie ieškovo pagrįstą lūkestį tikėtis konkretaus pelno gavimo dėl remontuojamo vilkiko. Ieškovo pateiktos anksčiau vykdytų sutarčių (pajamų ir sąnaudų) suvestinės (27-30 b. l.) ar PVM sąskaitų – faktūrų bei vilkiko kelionės lapų kopijos (81-113 b. l.) galėtų patvirtinti anksčiau įvykusius sandorius, jų apimtis, tačiau šie duomenys, ieškovui neįrodžius, jog buvo užtikrintas nurodyto dydžio pajamų gavimas laikotarpiu, kai vilkikas buvo remontuojamas, nepakankami ieškovo prašomą priteisti nuostolių atlyginimą pripažinti realiomis negautomis pajamomis. Neturint duomenų apie realias sudarytas ir negalėtas įvykdyti sutartis ar realius užsakymus pervežimui už tam tikrą kainą, spręstina, kad ieškovas negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl konkrečių pajamų gavimo ateityje, todėl prašomos priteisti negautos pajamos laikytinos hipotetinėmis, o ne realiomis.

Pažymėtina ir tai, kad į bylą nepateikti įrodymai ir apie tai, jog visas laikas, praleistas remonto dirbtuvėse buvo pagrįstas ir būtinas: ieškovas vilkiką remontavo savo remonto dirbtuvėse ir nėra pateikti duomenys, kad vilkiko nebuvo galima suremontuoti per trumpesnį laiką, juolab kad vilkiko apgadinimai dėl gaisro nebuvo itin dideli, vilkiko techninė būklė leido jam po gaisro pabaigti užsakymą (t. y. vykti į paskirties tašką Rusijoje ir grįžti į Lietuvą). Pažymėtina ir tai, kad iš pateiktų suvestinių matyti, kad ir ankstesniais laikotarpiais vilkikas į reisą būdavo išvykęs su tam tikromis kelių dienų pertraukomis, taigi tam tikri neilgi nevykimo į reisą periodai yra normali įprastinė praktika.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė dviejų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, t. y. ieškovas neįrodė, kad jo prašoma priteisti suma kvalifikuotina kaip negautos pajamos, taip pat neįrodė, kad yra priežastis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo hipotetinių negautų pajamų. Dėl nurodytų motyvų ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.). 

CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė duomenis, jog patyrė 281,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis (5 b. l.), 200 Eur išlaidų už advokato pagalbą (10-11 b. l.) , 61,23 Eur vertimo išlaidų (17-18 b. l.). Ieškinį atmetus, šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Atsakovas pateikė duomenis apie 773,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (114-120 b. l.). Nurodytos išlaidos neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių, be to, teismo vertinimu, yra pagrįstos ir būtinos, todėl, ieškinį atmetus, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas šioje byloje patyrė 17,21 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį atmetus, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Rokauta“, j. a. k. 173106322, atsakovės UAB „Magneta ir transportas“, j. a. k. 303073921, naudai 773,50 Eur (septyni šimtai septyniasdešimt trys eurai penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „Rokauta“, j. a. k. 173106322, valstybės naudai 17,21 Eur (septyniolika eurų dvidešimt vienas centas) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė