Civilinė byla Nr. 2YT-3381-721/2020
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01268-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.4.5.11
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. birželio 29 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą dėl antstolio Svajūno Degimo procesinių veiksmų, suinteresuoti asmenys V. K., V. L. ir antstolis Svajūnas Degimas.
Teismas
nustatė:
2020 m. birželio 4 d. teisme gautas pareiškėjo S. M. skundas dėl antstolio Svajūno Degimo procesinių veiksmų. Skunde pareiškėjas nurodo, kad būdamas 2019 m. spalio 25 d. mirusio palikėjo E. K. kreditoriumi pagal 2019 m. rugsėjo 24 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, jis 2020 m. balandžio 17 d. pareiškė prieštaravimus dėl antstolio Svajūno Degimo 2020 m. kovo 6 d. sudaryto Paveldimo turto apyrašo Nr. S0362528, į kurį įtraukta pareiškėjo turima reikalavimo teisė. Pareiškėjo nuomone antstolis įrašydamas nekilnojamo turto objektus į apyrašą nesilaikė nurodytų reikalavimų, kadangi nekilnojamojo turto objektai ir jų vertė apyraše nurodyti formaliai, remiantis vien tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tačiau nenurodyti visi į apyrašą įtrauktuose žemės sklypuose faktiškai esantys kiti nekilnojami (pilnai įrengtas gyvenamasis namas) ir kilnojami daiktai. Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, jog antstolis nesudarė jam galimybės dalyvauti aprašant E. K. turtą, nes apie turto apyrašo sudarymo laiką ir vietą neinformavo pareiškėjo. Taip pat antstolis 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. S0362846 dėl informacijos suteikimo atsisakė nagrinėti pareiškėjo prieštaravimus dėl netinkamai sudaryto paveldimo turto apyrašo Nr. S0362528, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas nepateikė dokumento kopijos, patvirtinančios jo, kaip kreditoriaus statusą ir jis nėra vykdomosios bylos šalis. Pareiškėjo nuomone ta aplinkybė, jog antstolis pateikė jam susipažinti apyrašą, į kurį įtraukta jo turima reikalavimo teisė, patvirtina, jog jis buvo tinkamai įrodęs teisėtą interesą susipažinti su apyrašu.
Antstolis Svajūnas Degimas atsisakydamas patenkinti pareiškėjo skundą, 2020 m. birželio 3 d. priėmė patvarkymą atsisakyti tenkinti S. M. skundą Nr. S0363451, kuriame nurodo, jog pagrindinė apyrašo sudarymo priežastis – įtraukti į jį ir aprašyti visas pavedimiems asmenims žinomas prievoles, turtines teises, visą turtą ir pan., aprašomo turto vertė yra fakultatyvus reikalavimas, nes vykdant išieškojimą iš paveldėto turto, šis turtas bus vertinamas išieškojimo metu, kad atitiktų pagrindinį turto vertinimo reikalavimą – rinkos vertę. Antstolis taip pat pažymėjo, jog norėdamas apginti savo interesus pareiškėjas turėtų pareikalauti sudaryti turto apyrašą, kadangi vykdomoji byla dėl paveldimo apyrašo sudarymo pagal pareiškėjo reikalavimą, kurioje jis būtų šalis, nėra užvesta. Taip pat antstolis nurodė, jog pareiškėjas į apyrašą yra įtrauktas todėl, kad įpėdinis pateikė informaciją apie žinomą palikėjo skolą pareiškėjui. Ir nurodė tvarką, kurios laikantis pareiškėjas būtų pripažintas kreditoriumi.
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Svajūnas Degimas vykdo vykdomąją bylą dėl paveldėto turto apyrašo sudarymo Nr. 0156/19/01751, pagal 2019 m. gruodžio 11 d. Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M. vykdomąjį pavedimą, notarinio registro Nr. 2-8131, skolininkas E. K., išieškotojas V. L..
Iš civilinės bylos ir vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolis Svajūnas Degimas 2020 m. kovo 6 d. sudarė paveldimo turto apyrašą Nr. S0362528, pagal Akmenės r. 2-ojo notaro biuro notarės S. M. 2019 m. gruodžio 11 d. vykdomąjį pavedimą Nr. 2-8131, dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, įpėdinio atstovė V. L. yra pateikusi pareiškimą priimti E. K. palikimą. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 17 d. pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Antstolis atsakydamas į pareiškėjo prieštaravimus 2020 m. balandžio 20 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos suteikimo Nr. S0362846, kuriame nurodė, kad pareiškėjas nėra bylos šalis ir jokie procesiniai veiksmai vykdomojoje byloje, kuri jai yra užbaigta, nebus atliekami. Turto apyrašas pateiktas tik susipažinimui. Pareiškėjas savo skundu prašo panaikinti antstolio patvarkymą Nr. S0362846 ir išspręsti iš esmės pareiškėjo prieštaravimus dėl 2020 m. kovo 6 d. sudaryto paveldimo turto apyrašo Nr. S0362528.
Pažymėtina, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Šis pavedimas vykdomas CPK nustatyta tvarka. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo. Tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, turto apyrašą antstolis privalo sudaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius (CK 5.53 str. 3 d.). Įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti (CK 5.53 str. 4 d.). Turto apyraše turi būti: 1) visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; 2) įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus (CK 5.53 str. 5 d.). Turto apyrašą pasirašo antstolis ir įpėdinis, dalyvavęs sudarant apyrašą. Apyrašo pabaigoje turi būti įpėdinio pasirašytas paliudijimas, tolygus priesaikai, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (CK 5.53 str. 6 d.). Įpėdinis, po turto apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą papildyti turto apyrašą įpėdinis ne vėliau kaip per tris darbo dienas pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Antstolis, vadovaudamasis įpėdinio pateiktais duomenimis, ne vėliau kaip per tris savaites privalo turto apyrašą papildyti (CK 5.53 str. 7 d.).
CK 5.54 straipsnis įtvirtina reikalavimo dėl sudaromo apyrašo duomenų teisingumo nesilaikymo teisines pasekmes: įpėdinis atsako už palikėjo skolas visu savo turtu. Tam, kad kiltų įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas visu savo turtu, turi būti nustatomi ne tik CK 5.54 straipsnyje nurodyti veiksmai, bet ir tai, dėl kokių priežasčių įpėdinis neatliko šių veiksmų, t. y. ar dėl savo kaltų veiksmų, pavyzdžiui, tyčios ar didelio neatsargumo, ar dėl kitų priežasčių. Įpėdinio kaltė preziumuojama. Konstatavus, jog įpėdinis kaltas dėl neteisingo apyrašo sudarymo, vėlesnis turto apyrašo papildymas nepašalina įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas visu savo turtu. Priešingas aiškinimas sudarytų įpėdiniui galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis ir pareigomis, CK 5.53 straipsnyje įtvirtintos įpėdinio pareigos taptų deklaratyvios, o CK 5.54 straipsnio norma – neveiksminga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-611/2016).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija byloje Nr. e3K-7-315-915/2018 išaiškino, kad paveldėjimą reglamentuojančiose CK normose nėra apibrėžta tikrosios turto vertės nustatymo procedūra, kriterijai ir momentas. Nors turto apyraše ir turi būti nurodytas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti (CK 5.53 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tačiau vien vertės nurodymas turto apyraše ir (arba) paveldėjimo teisės liudijime savaime nereiškia, kad ši vertė objektyviai atspindi kainą, už kuria paveldėtas turtas gali būti realizuotas. Pirma, turto vertės nurodymas turto apyraše nėra atliekamas turint tikslą apriboti įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas vien ta verte, kuri nurodyta paveldimo turto apyraše. Jei paveldėtas turtas galėtų būti realizuotas už didesnę kainą, kuri yra būtina siekiant tenkinti palikėjo kreditorių reikalavimus, vien apyraše nurodytos mažesnės sumos sumokėjimas kreditoriams pažeistų pastarųjų teisę gauti kuo didesnį reikalavimo patenkinimą iš paveldėto turto ir neatitiktų jau minėtos CK 5.53 straipsnio 1 dalies, pagal kurią įpėdinis už palikėjo skolas atsako paveldėtu turtu. Antra, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turto apyraše nurodomos informacijos surinkimo ir pateikimo našta tenka įpėdiniui, antstolis tik surašo į apyrašą įpėdinio pateiktą informaciją ir neturi pareigos tikrinti nurodomos paveldimo turto vertės teisingumo. Taigi nurodant paveldimo turto apyraše turto vertę nėra užklausiama visų suinteresuotų asmenų nuomonės; į apyrašą įrašant daiktų, sudarančių palikimą, vertę, nedalyvauja kreditoriai, šioje procedūroje nėra sprendžiami galimi ginčai dėl paveldimo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018 26 punktas).
Nagrinėjamu atveju, sutiktina su antstolio išsakyta pozicija, jog aprašomo turto vertė yra tik fakultatyvus reikalavimas, kadangi vykdant išieškojimą iš paveldėto turto, šis turtas bus vertinamas išieškojimo metu, atitinkamai pagal rinkos vertę. Vadovaujantis CK 5.53 straipsnio 4 dalimi, visus duomenis reikalingus palikėjo turto parašymui sudaryti privalo pateikti įpėdinis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pažymėtina, jog pareiškėjo skunde išsakyti deklaratyvūs pasisakymai nėra paremti jokiais įrodymais ir niekaip nėra susiję su antstolio atlikto skundžiamo veiksmo teisėtumu ar pagrįstumu, todėl skundo argumentai negali būti pagrindu pripažinti antstolio veiksmą nepagrįstu ar neteisėtu ir nėra pakankami esminiam pareiškėjo teisių pažeidimui konstatuoti.
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad antstolis nepažeidė teismų praktikoje ir CPK įtvirtintų nuostatų, jos veiksmai, neprieštarauja įstatymo nuostatoms ir yra teisėti, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510–513 straipsniais, teismas,
nutaria:
pareiškėjo S. M. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0156/19/01751 grąžinti antstoliui Svajūnui Degimui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.
Teisėja Nadežda Kiubienė