Civilinė byla Nr. 2A-624-260/2013

proceso Nr. 2-19-3-00919-2012-9

                                                                procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.21;                                                                                                                                                                                

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1051-714/2012 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

Ieškovė L. V. prašė pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 1996-09-03 nutarimą civilinėje byloje Nr.AV2-61/1996 ir priteisti iš atsakovo D. V. nepilnametei dukrai U. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, pakeitė Jurbarko rajono apylinkės teismo 1996-09-03 nutarimu civilinėje byloje Nr.AV2-61/1996 iš D. V. priteisto išlaikymo nepilnametės dukters U. V. išlaikymui dydį ir priteisė iš atsakovo D. V. nepilnametei dukrai U. V. išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2012-09-01 iki U. V. pilnametystės. Teismas nustatė, kad išlaikymas iš atsakovo buvo priteistas 1996 metais, tuo metų šalių dukrai U. V. buvo vieneri metai amžiaus. Priteisto išlaikymo dydis nebuvo peržiūrėtas. Šiuo metu U. V. yra sulaukusi 17-os metų amžiaus, mokosi vienuoliktoje klasėje, atsižvelgiant į tai,  jos poreikiai yra žymiai išaugę, todėl jai skiriamo išlaikymo dydis 168,00Lt per mėnesį yra nepateisinamai menka suma, nepakankama tokio amžiaus vaikui išlaikyti. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį teismas nustatė, kad atsakovas dirba Norvegijoje pas ūkininkus, įrodymų, kad dėl savo sveikatos būklės atsakovas dirbti negalėtų, nepateikė. Atsakovas su savo sutuoktine Šakių rajone turi žemės sklypą, gyvenamąjį namą. Teismas sprendė, jog atsakovo teiginiai apie jo sunkią turtinę padėtį yra deklaratyvūs, neparemti jokiais rašytiniais įrodymais.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 52-53) atsakovas D. V. prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki jos pilnametystės. Apeliantas nurodo, kad sutinka mokėti po 200 Lt, nes neturi galimybių mokėti didesnio išlaikymo. Atsakovas neturi nuosavo būsto, dirbo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje ir dėl sveikatos stovio 2004 m. buvo atleistas iš tarnybos. Gauna 600 Lt pensiją, iš kurios atskaitomas išlaikymas nepilnametei U. V. ir kitai dukrai L. V. 183,03 Lt pagal Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą, todėl pragyvenimui lieka 264 Lt. Negalėdamas pragyventi Lietuvoje, atsakovas išvyko dirbti į Norvegiją. Dirba Norvegijoje pas ūkininkus nelegaliai. Uždirba per mėnesį įvairiai, kartais visai mažai ir vos užtenka pragyvenimui. Teismas priteisdamas iš atsakovo po 400 Lt, nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog jo turtinė padėtis yra bloga. Tačiau atsakovas negali tokių duomenų pateikti, kadangi dirba nelegaliai ir oficialių pažymų apie gaunamą uždarbį nėra galimybės pateikti. Lietuvos   Respublikos   Darbo   biržoje registruotis negali, nes uždarbiauja Norvegijoje ir Lietuvoje retai būna. Atsakovo sutuoktinės V. V. vardu registruotas 2,50 ha žemės sklypas ir gyvenamas namas su pastatais yra jos nuosavybė, o ne atsakovo. Atsakovas savo vardu registruoto turto neturi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame  skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliantas nesutinka su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu, kuriuo teismas iš atsakovo nepilnametės dukros U. V. naudai priteisė išlaikymą po 400 Lt periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį. Apeliantas pagal savo gaunamas pajamas neišgalintis mokėti tokio dydžio išlaikymo, sutinka mokėti po 200 Lt nepilnametei per mėnesį.

Teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir byloje pateiktus duomenis, sprendžia, jog apelianto nurodyti argumentai nepagrįsti.

Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K3-154/2011).

Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir pagrįstai konstatavo, kad išlaikymo dydis didintinas iki 400 Lt per mėnesį. Atsakovas, nurodydamas, jog jis dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, o Norvegijoje dirba nelegaliai, neteikė teismui jokių įrodymų jo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Nesant duomenų, jog atsakovas yra nedarbingas ar iš dalies darbingas, bei įvertinus, jog atsakovas yra 43 metų amžiaus, uždarbiauja užsienyje, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nepilnametės poreikius. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog vieno mėnesio išlaikymo vaikui dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, kuri sprendimo priėmimo metu jau buvo 850 Lt. Nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas priteisė nepilnametei iš atsakovo 400 Lt išlaikymą. Tokiu būdu 17 metų amžiaus nepilnametės poreikiams tenkinti būtų skiriama 800 Lt per mėnesį. Šios sumos mažinimas, arba įpareigojimas ieškovę teikti didesnę išlaidymo dalį nei atsakovui, neatitiktų protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė labai svarbią aplinkybę, jog išlaikymas buvo priteistas 1996 m. ir iki ieškovei pareiškiant ieškinį (2012-09-05) teisme keistas nebuvo, o atsakovas nuo pat išlaikymo priteisimo dienos papildomai prie dukros išlaikymo neprisidėjo.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas  pripažįsta, kad  pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2012 m. lapkričio 19 d.  sprendimą,  tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio nepilnamečiams nustatymą, todėl teismo sprendimo  apeliaciniame skunde nurodytais motyvais  keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio  pirmosios  dalies pirmu punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                          Raimondas Buzelis