Civilinė byla Nr. e2-1194-186/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00383-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija: 126.8.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties dalies, kuria prašymas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Eurofasadas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestas, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4048-577/2015 dėl bankroto bylos iškėlimo.
Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,
n u s t a t y t a :
I. Ginčo esmė
ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eurofasadas“. Be to, ieškovas prašė teismo UAB „Eurofasadas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, kadangi įmonės veikla buvo organizuota taip, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neturėtų galimybės nukreipti išieškojimą į UAB „Eurofasadas“ turtą.
Atsakovas UAB „Eurofasadas“ atsiliepimu į pareiškimą sutiko su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Eurofasadas“ iškėlimo, tačiau pažymėjo, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nenurodė nei vieno tyčinio bankroto požymio, todėl prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu prašė atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi iškėlė UAB „Eurofasadas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Relina“. Prašymą dėl UAB „Eurofasadas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmetė.
Teismas nurodė, kad iš UAB „Eurofasadas“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog 2013 metais ir 2014 metais įmonės turtą sudarė tik trumpalaikis turtas, kuris buvo įvertintas 1967,97 Eur (6 795 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė beveik 24 038,46 Eur (83 000 Lt). Teismas taip pat nustatė, kad įmonės vardu nėra įregistruotas joks nekilnojamas turtas ar transporto priemonės. Kadangi įmonės veikla buvo akivaizdžiai nuostolinga, teismas sprendė, jog UAB „Eurofasadas“ yra nemoki ir iškėlė jai bankroto bylą. Teismas pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje nenustatė jokių duomenų, patvirtinančių įmonės privedimą prie bankroto tyčia, todėl ieškovo prašymą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas (ieškovas) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas VMI prašymas pripažinti UAB „Eurofasadas“ bankrotą tyčiniu ir šioje dalyje grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. UAB „Eurofasadas“ vadovas V. S. privalėjo laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nes dar 2012 metais įmonės turtas sudarė beveik tokią pačią sumą kaip ir įmonės mokėtinos sumos bei pradelsti įsipareigojimai per vienerius metus. Turto įmonėje nebuvimas esant pradelstiems ir nepatenkintiems kreditorių finansiniams reikalavimams savaime suponuoja išvadą, kad įmonė yra nemoki. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apelianto nuomone, dėl įmonės vadovo delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra pažeidžiami kreditorių interesai, todėl bandrovės vadovui turėjo būti taikyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje numatyta sankcija.
2. UAB „Eurofasadas“ vadovas V. S. nuo 2012 metų Juridinių asmenų registrui neteikia bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, nors tai privalo daryti kiekvienais metais. Įmonės vadovas nėra pateikęs jokios informacijos apie kitus debitorius, išskyrus UAB „Statybų kursas“ ir UAB „Baldų detalių centras“, be to, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant išieškoti skolas iš bendrovės debitorių. Apeliantas pažymėjo, kad nors bendrovės vadovas teigė, jog kartą jau buvo kreiptasi į teismą dėl UAB „Eurofasadas“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Todėl šių aplinkybių visuma, apelianto nuomone, sudaro pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.
Trečiasis asmuo V. S. 2015 m. rugpjūčio 25 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo ieškovo VMI atskirąjį skundą atmesti, kadangi nėra pagrindo UAB „Eurofasadas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodo, kad įmonės vadovas V. S. visą įmonės veiklos periodą veikė išimtinai įmonės interesais, siekė išlaikyti įmonės veiklą ir niekada nesiekė tyčinio įmonės bankroto.
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Trečiasis asmuo pateikė teismui rašytinius paaiškinimus į apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties. Civilinio proceso kodeksas nenumato tokių procesinių dokumentų, kaip rašytiniai paaiškinimai į atskirąjį skundą, tačiau iš pateikto dokumento matyti, kad savo turiniu jie atitinka atsiliepimą į pateiktą skundą. Atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas (CPK 318 str. 3 d.) Šios taisyklės taikytinos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.). Atsižvelgiantį tai, kad atsiliepimas paduotas praleidus terminą bei nesant prašymo jį atnaujinti, taip pat nenurodant svarbių jo praleidimo priežasčių, šį procesinį dokumentą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą UAB „Eurofasadas“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
Galiojančios Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) redakcijos 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato asmenų ratą, kurie gali kreiptis į teismą su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu, t. y. esant tyčinio bankroto požymiams teismas gali savo iniciatyva pripažinti bankrotą tyčiniu arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas įvertina įmonės (ne)mokumą, paskiria bankroto administratorių ir nustato terminą, per kurį įmonės kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau neturi procesinės galimybės iš karto spręsti klausimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Šio klausimo sprendimo procesinę tvarką nustato ĮBĮ, kurios teismas, gavęs tokį prašymą, privalo laikytis. Aktualioje ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodyta, kad teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir administratoriui (jeigu prašymą pateikė ne administratorius). Pranešime teismas nurodo, kad kreditoriai ir administratorius per teismo nustatytą, ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Kol nėra išnagrinėtas prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu, negali būti atliekami šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti patikrinimai. Teismas gali šioje dalyje nurodytą pranešimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos pateikti administratoriui (neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikė kreditorius (kreditoriai) ar administratorius) ir pavesti jam ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pranešti kreditoriams apie teismo gautą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę pateikti teismui šioje dalyje nurodytą informaciją per teismo nustatytą terminą.
Paminėtas reglamentavimas yra pagrindas išvadai, kad įstatymų leidėjas nustato galimybę ir pareigą teismui, siekiant išsamiai išsiaiškinti susijusias su įmonės veikla aplinkybes, sudaryti sąlygas gauti kuo daugiau informacijos, galinčios turėti reikšmės išvadai apie galimą tyčinį bankrotą pagrįsti (arba paneigti), t.y. ne tik iš administratoriaus ar kreditoriaus(ių), inicijavusių prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teikiamos informacijos, bet ir iš kitų kreditorių, o taip pat kitų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytų asmenų. Akivaizdu, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje šių veiksmų teismas negali atlikti, nes nėra galimybės gauti informacijos iš kitų įmonės kreditorių, savo pozicijos šiuo klausimu negali pateikti ir įmonės administratorius, o pagrindinį – bankroto bylos iškėlimo klausimą, būtina spręsti neatidėliotinai. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditoriai ĮBĮ 21 straipsnyje įtvirtintas teises, tame tarpe ir teisę kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.) įgyja tik po to, kai teismas patvirtina jų reikalavimus (ĮBĮ 21 str. 2 d.). Be to, nutartis kuria įmonei iškeliama bankroto byla ir paskiriamas administratorius, paprastai įsiteisėja tik pasibaigus jos apskundimo terminui arba patikrinus nutarties teisėtumą bei pagrįstumą apeliacine tvarka (CPK 279 str., ĮBĮ 10 str. 13 d.). Vadinasi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, nei bankroto administratorius, nei kreditoriai dar neturi procesinės galimybės pasisakyti tyčinio bankroto klausimu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl UAB „Eurofasadas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atmesdamas prašymą apygardos teismas susiklosčiusią procesinę situaciją išsprendė teisingai, nes netinkamoje proceso stadijoje pareikšto prašymo atmetimas neužkerta kelio tolimesnėje bylos eigoje, (pasikeitus procesinėms aplinkybėms) teismui ex officio ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu spręsti klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Nustačius paminėtas procesines aplinkybes atskirojo skundo argumentai, kurių pagrindu UAB „Eurofasadas“ bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu, tampa teisiškai nereikšmingi ir todėl neaptariami.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas prašymas bankrotą pripažinti tyčiniu, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Eurofasadas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, palikti nepakeistą.
Teisėjas Egidijus Žironas