Administracinio nusižengimo byla Nr. II-267-729/2021
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00063-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos 21.10.4
(S)
N U T A R T I S
2021 m. balandžio 20 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,
sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui A. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-375-2021.
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. vasario 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-375-2021 A. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (du nusižengimai), 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 2 dalį 300 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. vasario 26 d., 14:05 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Gargžduose, Klaipėdos – Kretingos plento gatvių sankryžoje vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, taip pat rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, bei automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruota nustatyta tvarka.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas A. Š. skundas, kuriame jis nurodo, jog dėl padarytų administracinių nusižengimų visiškai prisipažįsta ir labai gailisi. Teismo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti jam paskirtą subendrintą nuobaudą. Skundą motyvuoja tuo, kad 2021m. vasario 26 d. policijos pareigūnas E. B. sustabdė jį netoli namų už tai, kad vairavo automobilį naudodamasis rankomis telefonu. Šį faktą jis iš karto pripažino. Policijos pareigūnui patikrinus automobilio dokumentus, pasirodė, kad pasibaigęs jų galiojimo terminas. Tada pareigūnas liepė jam laukti, kol bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Po kelių minučių, pareigūnas sugrįžo prie jo, ir didelei jo nuostabai, pareiškė, kad jis vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės to daryti, dėl ko turės jį nubausti ir už šį nusižengimą. Jis su pareigūnu nesutiko ir sakė, kad tai kažkokia sistemos klaida ar nesusipratimas. Pareigūnui paaiškino, kad teisė vairuoti iš jo buvo atimta daugiau nei prieš metus laiko; ši administracinio poveikio priemonė buvo paskirta 6 mėnesiams, jos terminas baigėsi 2020 m. birželio 27 d. Taip pat sumokėjo teismo paskirtą 800 Eur baudą. Pareigūnui paminėjo, kad vakar jį buvo sustabdžiusi pareigūnė Violeta Capienė, kuri norėjo jį nubausti už vairavimą neturint teisės to daryti, tačiau jo išklausiusi pasakė, kad reikia pasitikslinti jo pateiktą informaciją. Pareigūnas, grįžęs po kelių minučių, pareiškė, kad kompiuterinė sistema neklysta, kad jis iš tiesų dabar vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, nes po ankstesnio nusižengimo jis privalėjo baigti kažkokį kursą prasižengusiems vairuotojams. Jis paaiškino pareigūnui, kad nieko apie tai nežinojo, teismo nutartyje apie kursus nėra užsiminta, iš jo net nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, jis taip pat negavo su tuo susijusios informacijos (laiško, skambučio, ar pranešimo iš VĮ „Regitra“ ar iš policijos komisariato). Pareigūnas jam negalėjo paaiškinti, kaip jis gali jį už tai bausti ir iš kur jis turėjo gauti (sužinoti) informaciją apie kursus, tačiau užpildė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą skirti A. Š. nuobaudą. Pareiškėjas labai gailisi kad taip susiklostė aplinkybės, pripažįsta, kad padarė nusižengimą, pats neišsiaiškindamas, kaip turi susigrąžinti teisę vairuoti, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad turi mažametį sūnų, yra paėmęs būsto kreditą ir turi kitų finansinių įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti, tame tarpe ir pandemijos laikotarpiu, kai sunku išlaikyti stabilius šeimos finansus, taip pat – kad yra teigiamai charakterizuojamas tiek aplinkinių, tiek savo darbdavio, įstaigos vadovo. Pažeidimą padarė dėl nežinojimo, nes jeigu būtų žinojęs, kad būtina išklausyti papildomą mokymo kursą, būtų tai tikrai padaręs.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo parodė, kad pripažįsta padaręs jam nutarimus inkriminuotus nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 417 straipsnio 3 dalyje, tačiau nesutinka su nubaudimu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį tais pagrindais, kurie detaliai nurodyti jo skunde, nes 2021-02-25 jį sustabdžiusi pareigūnė jam nebepaskambino, kaip žadėjo, ir jis 2021-02-26 vairavo vėl, nes reikėjo dirbti ir buvo įsitikinęs, kad nedaro jokio pažeidimo. Policijos pareigūnas pasakė, kad jis vairuoja, neturėdamas teisės vairuoti, nes buvo baustas už vairavimą neblaiviam, todėl turėjo baigti kažkokį privalomą vairuotojų kursą ir atgauti teisę vairuoti, o kadangi to nepadarė, dabar vairuoja neturėdamas teisės vairuoti. Anksčiau minėta pareigūnė jam paskambino ir surašė protokolą už 2021-02-25 vairavimą tik maždaug po savaitės. Sužinojęs apie kursus, apie juos pasidomėjo ir išklausė, šiuo metu turi naują vairuotojo pažymėjimą, todėl prašo visa tai įvertinti ir panaikinti jam paskirtą nuobaudą.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą nepateikė atsiliepimo į skundą, jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Teismas
konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad A. Š. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. vasario 26 d., 14:05 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Gargžduose, Klaipėdos – Kretingos plento gatvių sankryžoje vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, taip pat rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruota nustatyta tvarka. Institucija atsižvelgusi į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą A. Š. paskyrė subendrintą nuobaudą – 300 Eur baudą.
Byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje (du nusižengimai) ir 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tačiau A. Š. nesutinka su nubaudimu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį 300 Eur bauda ir prašo pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti jam paskirtą subendrintą nuobaudą.
ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
ANK 686 straipsnyje 4 dalyje nustatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, asmeniui, kuriam ši specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienų metų terminui, specialioji teisė grąžinama tik po to, kai jis nustatyta tvarka užbaigia papildomą vairuotojų mokymą. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis taip pat numato, jog asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams A. Š. buvo vykdoma nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. birželio 26 d., todėl teisės vairuoti atėmimo 6 mėnesių terminas baigėsi 2020 m. birželio 26 d. (b. l. 9–14). Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. Š. 2021 m. vasario 26 d. vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Šio vairavimo fakto pareiškėjas neginčija. Byloje nėra duomenų, kad A. Š. išklausė papildomus vairuotojų kursus ir susigrąžino teisę vairuoti iki 2021 m. vasario 26 d. Taigi, teismo nustatytos aplinkybės bei aukščiau minėtos įstatyminės nuostatos yra pagrindas teigti, jog A. Š. 2021 m. vasario 26 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šie jo veiksmai atitinka ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
A. Š. tvirtina nežinojęs, kad suėjus specialiosios teisės atėmimo terminui jis turėjo išklausyti papildomus vairuotojų mokymus, nes iš jo nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, apie specialiosios teisės grąžinimo tvarką nebuvo pažymėta teismo nutarime, kuriuo skirtas specialiosios teisės atėmimas, apie tai negavo jokios informacijos iš VĮ „Regitra“, taip pat nurodo 2021 m. vasario 26 d. suklydęs ir manęs turįs teisę vairuoti, nes 2021 m. vasario 25 d. jį sustabdžius policijos pareigūnei buvo paleistas, nesurašius jam protokolo.
ANK 682 straipsnyje numatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą. Taigi, ANK nenumato, kad vykdant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą vairuotojo pažymėjimas turėtų būti paimtas iš vairuotojo, todėl laikytina, kad institucija, surašiusi 2019 m. gruodžio 27 d. protokolą bei 2020 m. sausio 27 d. nutarimą, pagrįstai nepaėmė A. Š. vairuotojo pažymėjimo.
ANK nuostatos nenumato teismo pareigos teismo sprendime, kuriuo atimama specialioji teisė vairuoti transporto priemones, informuoti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apie teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką; tokią informaciją sprendime teismas gali (ne)nurodyti savo nuožiūra. Tačiau akivaizdu, kad nesant tokio informavimo gali susidaryti situacija, kai asmuo, neišmanantis teisės aktų, gali vėliau šią tvarką pažeisti dėl savo teisinio tamsumo. Tačiau net ir tokiu atveju turi būti vadovaujamasi galiojančiu teisės principu ignorantia legis non excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje. Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, o vairuotojo pareiga, siekiant susigrąžinti teisę vairuoti, po medicininės švietėjiškos atestacijos baigti papildomą vairuotojų mokymą yra įtvirtinta šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, kaip jau nurodyta aukščiau, ir vairuotojas šią nuostatą, kaip ir visas kitas kelių eismo taisyklių ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, turi žinoti pats, kad galėtų tinkamai dalyvauti eisme. Todėl ta aplinkybė, kad teismo nutarime, kuriuo atimta A. Š. specialioji teisė vairuoti transporto priemones, nebuvo pažymėta apie šios teisės susigrąžinimo tvarką, dėl ko jis galėjo šios tvarkos nežinoti, nešalina jo administracinės atsakomybės dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo; į tai, kaip ir į faktines šios situacijos aplinkybes, gali būti atsižvelgta tik individualizuojant nuobaudą.
A. Š. nurodo ir tai, kad suklydo dėl pareigūnės veiksmų. Pažymėtina, kad A. Š. 2021 m. vasario 25 d. sulaukęs pareigūnės skambučio, kurio metu ji jam nurodė, kad sistemoje pastebėjo, kad jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti, elgdamasis pagal protingo, apdairaus žmogaus elgesio standartą, nesant išsklaidytų visų abejonių dėl to ar jis turi teisę vairuoti ar ne, turėjo neskubėti sėsti už vairo kitą dieną, o imtis veiksmų išsiaiškinti susidariusią situaciją.
A. Š. taip pat kvestionuoja tai ar nebuvo pažeistas dvigubo nubaudimo draudimo principas (lot. non bis in idem). Kasacinė praktika dėl dvigubo nubaudimo draudimo principo formuojama remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama pozicija šiuo klausimu. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje šį principą aiškina taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (pvz., Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Asadbeyli ir kiti prieš Azerbaidžaną, peticijų Nr. 3653/05, 14729/05, 20908/05, 26242/05, 36083/05 ir 16519/06, 2017-06-13 sprendimas Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11, Kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-435-677/2016).
Teismas nesutinka, kad šiuo atveju yra pažeidžiamas dvigubo nubaudimo draudimo principas. Nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento; ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas laikomas baigtu nuo transporto priemonės vairavimo neturint teisės ją vairuoti momento. ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas daugeliu atveju yra trunkamasis nusižengimas ir yra apibūdinamas nuolatiniu, nepertraukiamu nusižengimo sudėties realizavimu tam tikrą laiką. Trunkamasis nusižengimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai. Kadangi, kaip nurodo pats A. Š., jis vairavo transporto priemonę 2021 m. vasario 25 d. bei pabaigęs vairuoti kitą dieną vėl sėdo už vairo, tai yra vairavo transporto priemonę du kartus skirtingose vietose, skirtingu laiku, tarp šių veiksmų esant laiko tarpui, kuomet jis transporto priemonės nevairavo, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami atskirai, kaip dvi atskiros veikos. Todėl tai ar buvo padaryti nusižengimai ir ar yra A. Š. kaltė dėl jų padarymo turi būti sprendžiama atskirai ir tai nepažeidžia dvigubo nubaudimo draudimo principo reikalavimų.
A. Š. prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Š. nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. A. Š. pripažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. A. Š. anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas sumokėjęs, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą (b. l. 9–14). A. Š. darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 4), kartu su sutuoktine yra paėmęs kreditą iš banko (b. l. 5–6), turi mažametį vaiką (b. l. 7–8). A. Š. nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje padarė dėl neatidumo, nerūpestingumo bei teisės aktų neišmanymo.
A. Š. taip pat nurodė, kad siekdamas daugiau nepadaryti tokio nusižengimo užbaigė papildomą vairuotojų mokymą bei gavo naują pažymėjimą; tai vertintina kaip jo tinkamas elgesys, siekiant nebedaryti tokių pažeidimų.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad A. Š. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-375-2021 (ROIK: 21128920051) keičiamas – A. Š., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina 150 Eur bauda, už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina 60 Eur bauda, už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina 30 Eur bauda, už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina 30 Eur bauda, už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina 50 Eur bauda, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, skirtina galutinė subendrinta nuobauda – 150 Eur bauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas
n u t a r i a :
skundą tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-375-2021 (ROIK: 21128920051) ir A. Š., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 150 Eur baudą, už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 60 Eur baudą, už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 30 Eur baudą, už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 30 Eur baudą, už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 50 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 150 Eur baudą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Jurgita Grigonienė