Civilinė byla Nr. e2-590-912/2023

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00306-2022-2

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00295-2023-8

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.13; 3.3.2.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. B. ir B. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“ ieškinį atsakovui G. B. ir B. B. dėl žalos atlyginimo, 

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ladavas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų G. B. ir B. B. 161 431,96 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė 2023 m. balandžio 19 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 161 431,96 Eur apimtimi atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, esančius pas juos ir (ar) trečiuosius asmenis, leidžiant areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o šių daiktų nepakankant – trūkstama dalimi areštuoti lėšas, esančias atsakovų bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose.

3.       Ieškovė nurodė, kad jai 2023 m. balandžio 14 d. tapo žinoma, jog atsakovai imasi nesąžiningų veiksmų, siekdami perleisti savo turtą. Jie galbūt siekia išvengti tikėtinai ieškovės naudai priimto teismo sprendimo vykdymo. Nesąžiningus turto perleidimo veiksmus atsakovai atliko po Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įsiteisėjimo. Atsakovė 2023 m. vasario 17 d. padovanojo V. M. 0,0957 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 74/10 015 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kitas atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, neviršijant ieškinio sumos (161 431,96 Eur), uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti bei mažinti turto vertę, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų (161 431,96 Eur sumos).

5.       Teismas nurodė, kad tai, jog  prima facie  (lot. iš pirmo žvilgsnio) doktrinos požiūriu ieškinys yra tikėtinai pagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai), teismas konstatavo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Ta pačia nutartimi teismas, įvertinęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą, konstatavo, kad ieškovė nepagrindė teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos.

6.       Nagrinėjamos bylos dalykas yra žalos atlyginimo klausimas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra vertinamas atsakovų sąžiningumas (ar nesąžiningumas) dėl ginčo esmės, bet analizuojamas galimas nesąžiningumas, kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Teismas sutiko su ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovės B. B. veiksmai po civilinės bylos iškėlimo negali būti laikomi sąžiningais. Atsakovė 2023 m. vasario 17 d. dovanojimo sutartimi padovanojo jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus trečiajam asmeniui. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad nurodyta atsakovė atliko konkrečius veiksmus neatlygintinai perleisdama jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bylos nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, tokie atsakovų veiksmai kelia pagrįstas abejones dėl jų sąžiningumo vykdant atsakovams galbūt nepalankų teismo sprendimą. Atsakovo veiksmai taip pat negali būti vertinami kaip sąžiningi.

7.       UAB „Plienas“ bankroto byloje nustatyta, kad atsakovai, būdami sutuoktiniais, kartu vadovavo bendrovei ir ją valdė visu laikotarpiu nuo finansinių sunkumų susidarymo iki bankroto bylos iškėlimo. Iš valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. balandžio 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad trečiajam asmeniui dovanotas 0,0957 ha sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2021 m. spalio 27 d. buvo bendroji jungtinė sutuoktinių (atsakovų) nuosavybė, po to šis turtas tapo asmenine atsakovės nuosavybe. Taigi dar iki BUAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atsakovai ėmėsi veiksmų turtui apsaugoti, t. y. bendroji sutuoktinių nuosavybė tapo tik asmenine atsakovės nuosavybe ir vėliau turtas padovanotas trečiajam asmeniui.

8.       Teismo vertinimu, ieškovė pateikė pakankamai argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių atsakovų tikėtiną nesąžiningumą, sprendžiant dėl poreikio laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (CPK 178, 185 straipsniai). Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrina šalių teisėtus interesus, yra ekonomiškos ir proporcingos.

9.       161 431,96 Eur ieškinio suma yra didelė, nes atsakovų turtui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas keliose bylose, taip pat atsakovai yra fiziniai asmenys.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovai G. B. ir B. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Atsakovai nėra sutuoktiniai – nuo 2004 metų nebeveda bendro ūkio ir nebegyvena kartu. 2009 metais jų santuokos nutraukimas įformintas oficialiai. Dėl to teismas nepagrįstai sutapatino atsakovus. Atsakovas nieko nežino apie atsakovės gyvenimą, taip pat ir apie tai, kad ji padovanojo sklypą V. M..

10.2.                      Atsakovai neslepia jokio vertingo turto. Atsakovas per paskutinius dvylika mėnesių neperleido jokio turto ir neslėpė pinigų. Nurodytą faktą patvirtina atsakovams priklausančio turto, kuris yra areštuotas, sąrašas.

10.3.                      Atsakovė ginčo sklypą padovanojo savo seseriai dėl tokios susidariusios gyvenimo situacijos: sesers sūnus (atsakovės sūnėnas) norėjo statytis namą, bet bankas nesuteikė kredito. Tada atsakovės sūnėnas, kuriam finansiškai padėjo atsakovė, jos sesuo ir jų motina, surinko pradinį įnašą, gavo banko kreditą ir nusipirko sodo namą, Tam, kad atsakovės sesuo atiduotų lėšas jųdviejų 94 metų motinai ir organizuotų atsakovė sklypo Kauno rajone pardavimą, atsakovė šį sklypą padovanojo seseriai.

10.4.                      Padovanoto sklypo vertė ne itin didelė – jį atsakovė įsigijo už 16 500 Eur, o Nekilnojamojo turto registre nurodyta 8 850 Eur vertė. Antros padovanotos sklypo dalies, kuri yra prie kelio, vertė yra 169,21 Eur. Šis sklypas nėra „investicinis“.

10.5.                      Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi buvo iškėlęs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Plienas“ restruktūrizavimo bylą. Nurodyta byla nutraukta. Teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi dar kartą iškėlė UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą. Antroji restruktūrizavimo byla nutraukta 2018 m. spalio 1 d. Teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Plienas“ bankroto bylą. Teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi pripažino nurodytos bendrovės bankrotą tyčiniu. Šiuo metu UAB „Plienas“ yra likviduojama. Ieškovė nuslėpė nurodytas aplinkybes nuo teismo. Dėl LUAB „Plienas“ turto pardavimo sprendė kreditorių susirinkimas.

10.6.                      Areštavus atsakų turtą tokiu mastu, iš esmės apsunkintas ir suvaržytas jų gyvenimas. Nagrinėjamoje byloje nėra vienos iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti– realios grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teisės aktuose nepreziumuojamas atsakovų nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Atsakovai buvo ir yra sąžiningi. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad dėl tyčinio UAB „Plienas“ bankroto kaltas bendrovės vadovas. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu savaime neįrodo asmenų, susijusių su bendrovės privedimu prie bankroto tyčia, civilinės atsakomybės, nesprendžiamas konkretaus subjekto atsakomybės klausimas. Atsakovai nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovas privedė UAB „Plienas“ prie bankroto. Nuo 2011 iki 2019 metų vyko restruktūrizavimo procesai. Visi veiksmai, perleidžiant UAB „Plienas“ turtą, atlikti restruktūrizavimo metu, vadovaujantis restruktūrizavimo planu.

10.7.                      Ieškovė nepagrįstai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad atsakovų turtas areštuotas taip pat ir kitoje civilinėje byloje. Nurodytoje byloje teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui (civilinė byla

11.       Ieškovė UAB „Ladavas“ atsiliepime  į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovų skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Atskirąjį skundą pasirašė ir padavė tik atsakovo atstovas – advokatas Deividas Poška. Atskirojo skundo dalis, kurioje pateikiami atsakovės argumentai, nepasirašyta ją padavusio asmens. Šis trūkumas yra esminis.

11.2.                      Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovai nuo 2004 metų nebeveda bendro ūkio, o nuo 2009 metų nutraukė santuoką, nereikšminga, nes ieškovė nesirėmė tokia aplinkybe. Atsakovė 2023 m. vasario 17 d. padovanojo turtą artimam žmogui. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia to, kad atsakovė siekė išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

11.3.                      Atskirajame skunde nurodytos neteisingos aplinkybės apie padovanoto turto vertę. Ieškovė prašyme pagrindė turto vertė gali būti 59 000–65 000 Eur (ieškovė rėmėsi nekilnojamojo turto tinklapio „aruodas.lt“ skelbimų duomenimis). Prieš beveik metus laiko atsakovė siekė parduoti ginčo turtą už 22 000 Eur.

11.4.                      Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl tyčinio LUAB „Plienas“ bankroto susijusios su ginčo išnagrinėjimu iš esmės. Didžioji atskirojo skundo dalis nukopijuota nuo atsakovų atsiliepimo į ieškinį ir kitų procesinių dokumentų bei nesusijusi su ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Be to, atsakovų turtas areštuotas ne tik atskirajame skunde nurodytoje, bet taip pat ir kitoje byloje. Tai, kad atsakovas nėra perleidęs turto, reiškia, jog jis nesitikėjo, kad jam bus taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

Teismas

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne.

13.       Visų pirma, pasisakydamas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą argumento, kad skundą padavė tik atsakovas, bet jo nepadavė atsakovė, nes ji nepasirašė skundo, skundą į elektroninės bylos procesą padavė advokatas D. Poška tik atsakovo vardu (taip įrašyta atskirojo skundo pabaigoje), apeliacinės instancijos teismas atkreipia į tokias toliau nurodytas reikšmingas aplinkybes. Atskirojo skundo įžanginėje dalyje nurodyta, kad jį paduoda abu atsakovai. Iš LITEKO duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje prie atsiliepimo į ieškinį pridėtas išrašas iš teisinių paslaugų sutarties, kurią sudarė taip pat ir atsakovė. Visus abiejų atsakovų procesinius dokumentus į nagrinėjamą bylą jiems atstovaujantis advokatas teikė abiejų atsakovų vardu. Atskirajame skunde išdėstyti argumentais ir aptartos aplinkybės, susijusios ne tik su vienu atsakovu, bet taip pat ir su atsakove. Pranešus apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, atsakovė nepateikė prieštaravimo dėl taip pat ir jos vardu paduoto atskirojo skundo. Įvertinęs aptartų aplinkybių visetą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirąjį skundą padavė abu atsakovai.

14.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir nustatė antrąją būtinąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

15.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).

16.       Atskirajame skunde neginčijama pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kuria nagrinėjamoje byloje nustatė esant pirmosios instancijos teismas, t. y. kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Dėl to dėl nurodytos sąlygos apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako. Apeliantai kvestionuoja antrąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir teigia, kad jos nėra, t. y. ieškovė neįrodė abiejų atsakovų nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu – jog atsakovai atliko kokius nors nesąžiningus veiksmus, dėl kurių kilo grėsmė būsimam ir galbūt ieškovei palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais apeliantai siekia paneigti savo nesąžiningumą, t. y. duomenis apie sandorius, sudarytus vykstant UAB „Plienas“ restruktūrizavimo procesams, laikantis patvirtinto restruktūrizavimo plano, taip pat duomenis iš viešųjų registrų apie nekilnojamąjį turtą ir turto areštą, apie atsakovų ištuoką bendru sutarimu, apie atsakovės seseriai padovanotą turtą.

17.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18.       Susipažinus su nagrinėjamos elektroninės civilinės bylos proceso įvykiais ir procesiniais dokumentais, užfiksuotais elektroninės bylos LITEKO duomenų bazėje, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės 2023 m. balandžio 19 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjo per tris dienas, rašytinio proceso tvarka, nesudaręs galimybės apeliantams atsiliepti. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinybės pranešti apeliantams apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Byloje ieškovė pasinaudojo teise atsiliepti į apeliantų atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties ir pateikė atsiliepimą į nurodytą skundą. Taigi ieškovė turėjo galimybę susipažinti su apeliantų atskirojo skundo priedais ir dėl juo pateikti savo nuomonę. Tai ir padaryta pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą. Įvertinęs aptartas procesines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantų kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus ir apskųstą nutartį patikrina taip pat ir nurodytų įrodymų kontekste. 

19.       Pasisakydamas dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistuoja tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Atsakovo (nagrinėjamoje byloje – atsakovų) nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga jį įrodyti. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan.

20.       Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, įvertino tai, kad apeliantė 2023 m. vasario 17 d. dovanojimo sutartimi padovanojo jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus seseriai. Taigi ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad apeliantė atliko konkrečius veiksmus neatlygintinai perleisdama jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bylos nagrinėjimo metu. Atskirajame skunde nurodyta, kad turtą apeliantė perleido, nes siekė padėti sūnėnui įsigyti gyvenamąjį būstą ir grąžinti skolą močiutei (kuri yra apeliantės ir jos sesers motina). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie ginčo turto perleidimo vienkartiškumą, apie apeliantės norą padėti giminaičiams ir padovanoto turto vertę nepaneigia fakto, kad iš esmės apeliantė aptariamais veiksmais sumažino galimybę įvykdyti teismo sprendimą, jeigu išnagrinėjus bylą jis bus priimtas ieškovės naudai. Turto perleidimo neatlygintinai seseriai faktas yra pakankamas apeliantės nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu konstatuoti. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tokie apeliantės veiksmai kelia pagrįstas abejones dėl jos sąžiningumo vykdant apeliantams galbūt nepalankų teismo sprendimą.

21.       Visgi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad visa apskųsta Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pirmiau aptartais apeliantės veiksmais ir teismo nutartyje, kuria UAB „Plienas“ (jos vadovu buvo apeliantas) bankrotas pripažintas tyčiniu, išdėstytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad taip pat ir apeliantas yra nesąžiningas laikinųjų apsaugos priemonių aspektu ir dėl nesąžiningų veiksmų kyla grėsmė ateityje priimtinam teismo sprendimui, kuris galbūt bus palankus ieškovei.

22.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama taikyti taip pat ir apeliantui turtinius suvaržymus, nurodė konkrečių duomenų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nors būtent jai teko pareiga įrodyti tokio pobūdžio aplinkybes. Ieškovės pareikšta ir pirmosios instancijos teismo palaikyta pozicija, kad apelianto turto areštui taikyti pakako bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu fakto, yra nepagrįsta. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės nesusiejo su tyčinio bankroto faktu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik BUAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu faktas, ieškovei nepateikus kitų duomenų ar įrodymų apie tai, jog apeliantas ketina sumažinti (ar jau sumažino) savo turimo turto masę arba vertę, turėdamas tikslą išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog apeliantas tikrai gali atlikti nesąžiningus veiksmus, keliančius grėsmę sprendimo įvykdymui, padaryti. Nagrinėjamoje byloje apeliantas pateikė duomenis, kad per praėjusius dvylika mėnesių nesudarė jokių sandorių, kuriais būtų perleidęs ar suvaržęs savo turtą.

23.       Apibendrindamas išdėstytus visa tai, kas pirmiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepateikus konkrečių argumentų bei duomenų, tikėtinai patvirtinančių apelianto nesąžiningą elgesį, nukreiptą į siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto išimtinumo ir tokių priemonių taikymo sąlygų įrodinėjimo, todėl šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Dėl to atskirasis skundas patenkinamas iš dalies ir apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama – laikinosios apsaugos priemonės pritaikomos tik atsakovei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos  apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti iš dalies.

Areštuoti atsakovei B. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, neviršijant ieškinio sumos (161 431,96 Eur), uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti bei mažinti turto vertę, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų (161 431,96 Eur sumos).

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“ (juridinio asmens kodas 135807588) pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

Nutarties kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.