Baudžiamoji byla Nr. 1S-60-491/2024

Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Donatai Petraško,

dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, R. J.,

jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. J. (toliau – ir Asmens), skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

nustatė:

1.       R. J. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma pagal Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį, kuria jam nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. To paties teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis jam pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis toje pačioje įstaigoje.

2.       Skundžiama apylinkės teismo nutartimi Asmeniui stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pratęstas. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad dabartinė jo psichikos sveikatos būklė išlieka nepakankami stabili, jo pavojingumas aplinkiniams nesumažėjęs ir išlieka pakankamai aukštas.   

3.        R. J. savo skunde nurodo, kad jis yra sveikas, pilnas jėgų žmogus. Jis neigia padaręs nusikalstamą veiką, už kurią jam šiuo metu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, tvirtina, jog į ligoninę pateko „sufalsifikavus“ bylą, nes negavo 5 šaukimų į teismą. Neturėjo laiko paduoti apeliacinį skundą, nes civiliškai apsirengusių žmonių iš namų buvo išvežtas į ligoninę. Nurodo, jog ligoninėje gydytoja H. B. liepė jam pasirašyti vekselį, kad jis jai skolingas didelę pinigų sumą – tokią, kokią jis buvo pasiskolinęs iš greitojo kredito. Jis rašytis atsisakė, buvo išvytas iš kabineto, dar jam buvo suleista vaistų, dėl kurių jo sveikata pablogėjo. Todėl, paėmęs iš ligoninėje dirbusių statybininkų geležtę 2018-01-02 ryte sužalojo gydytoją. Prašo įvertinti, kad jis laikomas labai blogomis sąlygomis, blogiau nei sovietmečiu, ir peržiūrėti teismo nutartį.

4.       Teismo posėdyje Asmuo ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, pakeisti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Prokurorė prašė Asmens skundą atmesti.  

5.       Skundas atmetamas.

6.       Apygardos teismas, įvertinęs Asmens skunde išdėstytus argumentus, skundžiamos nutarties motyvus bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad šiuo metu keisti Asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į švelnesnę pagrindo nėra – pirmos instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad jis ir toliau turėtų būti gydomas bendrojo stebėjimo sąlygomis toje pačioje įstaigoje.

7.       Apygardos teismas pritaria esminei pirmos instancijos teismo išvadai, kad R. J. psichikos būklė šiuo momentu nėra pakankamai stabili, jis nėra pakankamai kritiškas nei savo ligai, nei jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl jam šiuo metu būtinas tolimesnis gydymas tomis pačiomis sąlygomis.

8.       Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK

9.       Iš bylos matyti, kad Asmeniui diagnozuota paranoidinė šizofrenija, šia liga jis serga jau daug metų. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo pagrįstai vadovavosi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisijos) 2024 m. kovo 29 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu Asmens elgesys įstaigoje formaliai teisingas – jis laikosi rėžimo, vartoja paskirtus medikamentus, lanko užimtumo reabilitacijos užsiėmimus. Tačiau skyriuje išlieka įtemptas, dirglus, gynybiškas, klinikoje vyrauja šizoafektinis asmenybės defektas, stokojantis logikos mąstymas, kritikos ligai, gydymuisi nebuvimas. Taip pat nurodyta, kad komisijos metu prasmingas kontaktas su juo apsunkintas, kalba piktai, kaltina gydytojus, kad ligoninėje laikomas neteisėtai. Pats savo laiko (duomenys neskelbtini) giminaičiu, žino, kur paslėptas (duomenys neskelbtini) žiedas. Užsiminė, kad ketina kažką iš skyriaus personalo paimti įkaitu, išsikviesti televiziją ir atstatyti teisingumą. Apie jo sužalotą gydytoją kalba piktai, poelgio nesigaili, netgi juo didžiuojasi. Išvadoje jo psichikos būklė apibūdinama taip: stebimas emocinis neadekvatumas, šaltumas (kalbėdamas apie nusikalstamas veikas bei savo ligą šypsosi), teigia esąs sveikas, daktarei dūrė ne su peiliu, o tik su pirštu.

10.       Teismo posėdyje R. J. pakartojo, kad jis supranta, jog jam reikia vartoti vaistus, nes serga, pats ketina tuo pasirūpinti, kaip kad šiuo metu pats save pilnai apsitarnauja skyriuje (pats apsirengia, pasigamina valgyti, išgeria vaistus, ir pan.). Pasak jo, gydytoja H. B. su juo elgėsi neteisingai, liepė pasirašyti vekselį, o jam atsisakius tai padaryti – supyko, liepė suleisti jam vaistus. Tai jį ir išprovokavo. Į klausimą, kodėl anksčiau taikyto ambulatorinio stebėjimo metu jis nevartojo vaistų ir nesilankė pas gydytoją, jis neatsakė.  

11.       Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo ar jos panaikinimo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir visus duomenis apie asmens pavojingumą tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti balansą tarp reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymo ir asmens, kuriam tokios priemonės taikomos, stebėjimo bei jo gydymo. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Jei taip nėra, teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Tuo tarpu panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę teismas gali tik tuo atveju, jeigu asmuo pasveiksta ir išnyksta reikalas jam tokią priemonę taikyti (BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

12.       Nagrinėjamu atveju J. J. skunde išsakyta nesavikritiška nuomonė apie jo psichikos būklę, jo tik dalinis ir tik formaliai kritiškas požiūris į daromas nusikalstamas veikas, nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina to, kad jo socialinis pavojingumas esmingai sumažėjo. Iš bylos matyti, kad Asmuo daug kartų priverstinai buvo gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežčiausiomis stebėjimo sąlygomis, kurios vėliau palaipsniui buvo švelninamos, stacionarinis stebėjimas buvo keičiamas į ambulatorinį. Bet, ambulatorinio stebėjimo ir gydymosi metu jis darė naujas nusikalstamas veikas, už kurias jam vėl griežtinamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. Byloje yra duomenys, kad gydomas ambulatoriškai jis vaistų arba nevartojo, arba juos vartojo nesistemingai, pas gydytojus nesilankė, todėl, pvz., jo gydymas ambulatorinėmis sąlygomis 2017 m. spalio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeistas į jo stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Patekęs ten jis su peiliu užpuolė gydytoją ir ją sunkiai sužalojo, todėl gydymas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į gydymą griežto stebėjimo sąlygomis. Šiuo metu R. J. bendro stebėjimo sąlygomis gydomas nuo 2022 m. spalio 11 d., t. y. pakankamai neilgą laiko tarpą.

13.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Asmens skundo argumentus, jo paaiškinimus teismo posėdyje, bylos duomenis konstatuoja, jog jo psichikos būklė šiuo metu dar yra nepakankamai stabili ir jo socialinis pavojingumas neišnykęs, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas jam išties buvo pratęstas pagrįstai. Duomenų, paneigiančių ar sukeliantys abejonių Komisijos išvada, nėra, išvada pateikta trijų specialistų, turinčių ilgametę darbo patirtį, įtikinama. Tokiu būdu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją keisti Asmens skunde nurodytais argumentais ir taikyti jam švelniausią priverčiamąją medicinos priemonę šiuo metu pagrindo nėra.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. J. skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas          Valdas Petras Meidus