1.2.4.6.2.1..;1.1.14. ; 2.10.1. 2.10.2.; 2.10.3.;
2.10.7.; 2.10.8.; 2.10.9.; 2.10.11.; 2.10.14.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,
sekretoriaujant Erikai Bernotaitei,,
dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui,
asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti medicinines priverčiamąsias priemones N. R. gynėjai advokatei Z. M.,
nukentėjusiajai ir N. R. šeimos narei ir motinai V. R.,
nukentėjusios V. R. atstovei, N. R. šeimos narei ir seserei E. J.,
teismo psichiatrui ekspertui M. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą (toliau-byla) dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyrusiam, bedarbiui (registruotas darbo biržoje), neteistam, tačiau 2007-08-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pripažintam padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) BK 135 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir buvo paskirta priverčiamoji medicinos poveikio priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, -
N. R. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis 2018 m. gruodžio 31 d., apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną V. R., tyčia dešinės rankos delnu du kartus sudavė nukentėjusiajai į kairįjį bei tris kartus - į dešinį skruostą, vėliau dešine ranka sugriebė V. R. už plaukų ir juos tampė, po to dešine ranka sugriebė už kaklo ir smaugė, taip padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvą kairiame smilkinyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeldamas fizinį skausmą (b.l. 48-53, 88).
Byloje surinkti duomenys
2019-05-02 - 2019-06-04 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos pasaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės ir pirminės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-101/2019 (toliau-ekspertizės aktas) nurodyta, kad šiuo metu N. R. konstatuojama paranoidinė šizofrenija ir psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Pagal savo psichikos būklę N. R. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, su juo negalima atlikti tyrimo veiksmų, jis negali stoti prieš teismą (b.l. 77, 81-84).
Teismo posėdžio metu dalyvavęs teismo psichiatras ekspertas M. J. (toliau-ekspertas) patvirtino ekspertizės akto išvadas apie N. R. psichinę būseną nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu. Jis paaiškino, jog N. R. yra konstatuojama paranoidinė šizofrenija ir psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholi vartojimo, kurie reikalauja gydymo. Toks poreikis išlieka ir šiuo metu, dėl to ir reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinines priemones. Pagal N. R. sveikatos būklę šiuo metu tikslingiausias būtų stacionarus gydymas, jo psichikos būklės stebėjimas. Alkoholio vartojimas tikrai turi įtakos N. R. elgesiui, jam nustatytas žalingas alkoholio vartojimas. Alkoholis apsunkina N. R. sveikatos būklę. Jam reikalingas nuoseklus gydymas (b.l. 137-140).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. R. (toliau-nukentėjusioji) parodė, kad 2018-12-31 apie 23.50 val. jai priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje sėdėjo ir kalbėjosi su savo sūnumi N. R., kuomet šis atsistojęs be jokios priežasties pradėjo ją mušti, t. y. dešinės rankos delnu jai trenkė 2 kartus į kairįjį skruostą, 3 kartus ta pačia ranka trenkė į dešinį skruostą, vėliau dešine ranka griebė už plaukų ir juos tampė. Galiausiai dešine ranka pradėjo ją smaugti. Visą laiką, kol sūnus smurtavo prieš ją, šis grasino ją ir jos artimuosius nužudyti, sakydamas: „ragana tu, maža tave pasmaugti“, „kumščiu aš tave užmušiu“. Dėl šio N. elgesio ji jautė fizinį skausmą. N. ją smaugiant, ji sušuko ir šis liovėsi ją smaugti, todėl ji iš karto nubėgo pas kaimynę, kuri gyvena šalia, ir iš ten paskambino savo dukrai, o ši iškvietė policiją. Sūnus dažnai girtauja ir konfliktuoja su ja (b. l. 28).
Nukentėjusiosios V. R. teismo posėdžio metu duoti parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus (b. l. 111-117).
Liudytojas T. J. parodė, kad neviską pamena kaip buvo, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019-01-01 apie 00.10 jam būnant su tėvais A. ir E. J., į jo tėvo telefoną kažkas paskambino ir pasakė, kad N. sumušė savo motiną. Sužinojęs apie tai, jis iškart pradėjo bėgti link automobilio ir skambinti policijai. Susisiekęs su policija, papasakojo situaciją, kurią jam pasakė tėvas. Susėdus į automobilį kartu su tėvais važiavo pas V. R., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Pakeliui važiuojant jis dar kartą paskambino į policiją ir pasiteiravo, ar šie jau vietoje taip pat, ar yra atvykusi greitoji pagalba. Jiems atvykus pas V. R., pamatė lauke stovintį pareigūną ir paklausė, kur yra V. R.. Šie nurodė, kad V. yra pas savo kaimynę, tikslaus adreso nežino. Nuėjus pas kaimynę, pamatė ten stovintį policijos pareigūną, savo močiutę V. R. ir pačią kaimynę. Močiutė atrodė išoriškai nesužalota, kiek pastebėjo, šios plaukai buvo suvelti, nors visada būdavo tvarkinga. Taip pat aiškiai buvo matyti, jog ši yra išsigandusi. Jam paklausus, kas atsitiko, ši atsakė, kad tarp močiutės ir N. kilo žodinis konfliktas, po ko šis pradėjo tampyti V. R. už plaukų ir porą kartų trenkė per veidą su delnu. Išklausęs močiutės, nuėjo į šios namus, kur užėjęs pamatė N., policijos pareigūnus ir medikus. N. atrodė ramus. Vėliau N. R. išsivežė policijos pareigūnai, o močiutė vyko su juo į jų namus, adresu (duomenys neskelbtini). Ši skundėsi, kad skauda veidą, tačiau neatsimena, kurią veido pusę. Jo tėvai žino tiek, kiek jis, nes visą laiką buvo šalia (b. l. 35, 36, 136-140).
Liudytoja J. J. parodė, kad 2018-12-31 ji Naujuosius metus sutiko su draugais, todėl namuose nebuvo, namuose buvo jos motina T. Č.. Jai grįžus namo, jos motina pasakojo, kad Naujųjų metų išvakarėse buvo atbėgusi kaimynė Vladislava, tačiau ji nežino kodėl, nes jos motina to nesakė. Jos motinai šiuo metu yra 90 metų, neseniai buvo ligoninėje, kurioje praleido ilgą laiką, kadangi patyrė insultą. Todėl šiuo metu mamos atmintis yra labai prasta, sunkiai bendrauja, todėl nieko pasakyti negali (b.l. 45, 110-117).
Liudytoja I. M. parodė, kad 2019-01-31 patruliuojant kartu su kolega M. L. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) smurtaujama, todėl nuvyko minėtu adresu. Nuvykus minėtu adresu, jie su porininku pasiskirstė, kur kuris eisiąs. Ji nuėjo pas kaimynę, nes ten buvo pareiškėja, o jos kolega nuėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Jai nuėjus į namą, esantį šalia, kuris buvo pareiškėjos kaimynės, pamatė ten 2 moteris, viena moteris pasakė, kad yra nukentėjusioji ir paaiškino, kad šią sumušė sūnus, kuris kartu buvo namuose. Moteris pasakojo, kad šią mušė ranka, daugiau ką sakė, neatsimena. Nukentėjusiąja prisistačiusi moteris buvo be išorinių smurto žymių, išvaizda tvarkinga. Pabendravus su minėta moterimi, ji nuėjo pas savo kolegą, kuris buvo nukentėjusiosios namuose. Jai nuėjus, matė, kaip kolega bendrauja su moters sūnumi. Stebint situaciją iš šono, pastebėjo, kad moters sūnus elgėsi ramiai, bendravo kultūringai ir adekvačiai, taip pat namuose nebuvo jokių grumtynių požymių. Atvykus medikams, šie apžiūrėjo galimai nukentėjusiąją moterį, tačiau smurto žymių nenustatė, todėl jie nusprendė, kad smurtas artimoje aplinkoje nepasitvirtino. Moteris priekaištavo, kad šios sūnus nėra pageidautinas, todėl jie išvežė šį į nakvynės namus. Būnant įvykio vietoje, atvažiavo moters šeimos nariai, kurie moterimi pasirūpino (b. l. 38, 39, 136-140)
Liudytojas M. L. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019-01-31 patruliuojant kartu su kolege I. M. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), smurtaujama, todėl nuvyko minėtu adresu. Ten nuvykus, jis nuėjo į namą, kuris buvo nurodytas iškvietime, o kolegė Ilona nuėjo į gretimai esantį namą, nes ten buvo pareiškėja. Jam užėjus į namą, jokios netvarkos ar grumtynių pėdsakų nematė. Galimai smurtavęs asmuo sėdėjo virtuvėje ir žiūrėjo televizorių. Jis bendravo su asmeniu, kuris sėdėjo virtuvėje, šis elgėsi ramiai, buvo šiek tiek nustebęs, kad jie atvyko. Ką konkrečiai su asmeniu kalbėjo, jis šiuo metu neatsimena. Tačiau asmuo bendravo normaliai, buvo adekvatus ir sąmoningai dėstė savo mintis. Būnant namuose ir bendraujant su minėtu asmeniu, atėjo kolegė Ilona, po kiek laiko atėjo ir galimai nukentėjusioji moteris. Jam moteris pasirodė be vizualių kūno sužalojimų, išvaizda buvo tvarkinga. Kiek vėliau atvažiavo greitoji, kuri apžiūrėjus moterį, nenustatė jokių kūno sužalojimų. Tuomet jie nusprendė, kad smurtas artimoje aplinkoje nepasitvirtino. Moteris priekaištavo, kad sūnus nėra pageidaujamas, todėl jie jos sūnų išvežė į nakvynės namus (b. l. 42, 43, 110-117).
V. R. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2018-12-31 apie 23.50 val. būdama savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje sukonfliktavo su savo sūnumi N. R., kuris jai grasino bei dešinės rankos delnu sudavė du kartus į kairįjį skruostą ir 3 kartus - į dešinį skruostą. Taip pat šis tampė ją už plaukų su ranka, vėliau sugriebė dešine ranka už kaklo, dėl to ji jautė fizinį skausmą (b. l. 1, 2).
Įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, t.y. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (b. l. 9-20).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau-BPC) 4 garso įrašai, kuriuose užfiksuota, jog pagalbos telefonu paskambino ir apie galimai panaudotą smurtą pranešė nukentėjusiosios žentas, taip pat moters anūkas, nurodydami, jog N. R. sumušė savo motiną V. R. ir galimai yra pavojingas, nes serga šizofrenija (b. l. 23, 24, 26).
N. R. dalyvavimas padarant baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 7, 32-33, 72, 77).
Dėl uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).
Teismas daro išvadą, jog surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog N. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nors asmens, kurio atžvilgius prašoma taikyti medicinines priverčiamąsias priemones gynėja nurodė, jog neįrodyta, kad N. R. padarė motinai V. R. sužalojimus. Tačiau, tai, jog N. R. sudavė savo motinai smūgius ir taip sukėlė fizinį skausmą patvirtina nukentėjusiosios parodymai. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017). Nagrinėjamu atveju pasakytina, kad iš surinktų duomenų matyti, jog V. R. nurodė, kad ją sumušė sūnus; liudytoja I. M. parodė, kad ant nukentėjusiosios skruosto buvo raudonumas, liudytojas T. J. parodė, kad V. R. buvo išsigandusi, plaukai buvo suvelti, nors visada būdavo tvarkinga, o paklausus kas atsitiko pasakė, kad tarp jos ir Narimanto kilo žodinis konfliktas, po ko šis pradėjo tampyti V. R. už plaukų ir porą kartų trenkė per veidą su delnu. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji visų apklausų metu nurodė, jog ją sumušė sūnus, jai skaudėjo nuo smūgių ir jos parodymai buvo nuoseklūs. Todėl įvertinus įrodymų visumą darytina išvada, kad N. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, motinos V. R. atžvilgiu.
Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo N. R.
Teismas, įvertinęs ekspertizės akto duomenis ir eksperto teisme duotus paaiškinimus, pripažįsta, kad N. R., darydamas pirmiau nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis).
BK 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas kokią priverčiamąją medicinos priemonę tikslinga taikyti N. R., atsižvelgia į ekspertizės akte ir teismo posėdyje eksperto pateiktas rekomendacijas ir išvadą, kad šiuo metu N. R. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotojo sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje). Todėl teismas konstatuoja, jog N. R. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotojo sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje) (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Tokio laiko taikomas, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta asmens pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis), (b.l. 56-140).
Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- kompaktinė laikmena su 2019-01-01 telefoninių pranešimų garso įrašais gautais iš BPC saugotini byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 26).
Nutarčiai įsiteisėjus, N. R. paskirtas rašytinis pasižadėjimas panaikintinas, nes pastarasis stacionariai teismo sprendimo pagrindu gydosi dėl paranoidinės šizofrenijos (F20.0) Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei dėl sveikatos būklės ir gydymo negalės vykdyti šios kardomosios priemonės įpareigojimų (b.l. 54-55, 67, 91).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,-
n u t a r i a :
N. R. pripažinti padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje esant nepakaltinamu ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
N. R. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nutarties įsiteisėjimo dieną.
Nutartį išsiųsti VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ administracijai, nutarties įsiteisėjimo dieną.
Nutartį išsiųsti arba įteikti susipažinti N. R. kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjai advokatei Z. M., jo šeimos narėms, motinai, nukentėjusiajai V. R. bei sesei E. J..
Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- kompaktinę laikmeną su 2019-01-01 telefoninių pranešimų garso įrašais gautais iš Bendrojo pagalbos centro saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėjas Tadeušas Volkovskis