Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-346-337/2015

Proceso Nr. 4-08-3-01150-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

Teisėjas Kęstutis Venckus

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu M. J. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., bei, vadovaujantis ATPK 301 str. ir 33 str. 2 d., paskyrė jai subendrintą administracinę nuobaudą – 868 Eur baudą, kurios mokėjimą išdėstė 9 mėnesių laikotarpiui, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Pažeidėja nubausta už tai, kad 2015-04-20 apie 12 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus.

Apeliaciniu skundu M. J. prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl jos pripažinimo kalta pagal ATPK 130 str. 1 d. ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba už šio pažeidimo padarymą panaikinti skirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Mano, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, ją pripažįstant kalta padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, yra visiškai nepagrįstas bei neatitinka kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos. Pažeidėja tvirtina, kad byloje nėra jokių jos tyčią pasišalinti iš eismo įvykio patvirtinančių duomenų. Tą papildomai patvirtina aplinkybės, jog ji turėjo galiojančią privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pasilikusi eismo įvykio vietoje būtų išvengusi administracinės atsakomybės bei gavusi draudimo išmoką už šio įvykio metu apgadintą savo automobilį, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant asmens veiksmų pagal ATPK 130 str. 1 d. kvalifikavimo klausimą akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės ir neigiamų pasekmių. Apeliaciniame skunde M. J. papildomai pabrėžia ir tai, kad ji tik nežymiai apgadino stovintį automobilį, kuris, be kita ko, jau buvo įvairiai apibraižytas ir apgadintas, kadangi naudojamas daug metų, o šiai transporto priemonei, kaip ir jos vairuotam automobiliui, padaryti apgadinimai nėra akivaizdūs, nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime visiškai nepagrįstai padarė priešingą išvadą. Pripažįsta, jog įvykio metu automobilius apžiūrėjo paviršutiniškai, tačiau nieko akivaizdaus nepamačiusi pagalvojo, kad tokį garsą galėjo sukelti įvažiavimas į duobę ar mašinoje buvusio vaiko žaidimas barškučiu. Visa tai, kaip ir aplinkybės, kad ji automobilį pastatė atvirtoje vietoje, dar kartą patvirtina, jog ji neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Negana to, ji, grįžusi namo, neslėpė nuo eismo įvykio likusių žymių ir neplovė transporto priemonės, o nukentėjusysis jokių pretenzijų jai neturi.

Pažeidėja apeliaciniu skundu taip pat nurodo, jog tuo atveju, jei bus pripažinta jos kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, jai turėtų būti taikytos ATPK 301 str. nuostatos ir išvis neskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas. Tvirtina, kad skundžiamu nutarimu už ATPK 130 str. 1 d. padarytą pažeidimą paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra neadekvati ir neproporcinga nuobauda. Tokią išvadą patvirtina aplinkybės, kad padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, nukentėjusiojo automobilis apgadintas itin nežymiai, yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga norint vykdyti darbines funkcijas. Be to, neturėdama teisės vairuoti ji netektų darbo, negalėtų pasirūpinti savo mažamečiu vaiku – nuvežti jo į darželį, kadangi gyvena Panevėžio rajone, o darželis yra mieste, o kartu negalėtų pasirūpinti ir silpnos sveikatos sutuoktinio tėvu. Viso to jos sutuoktinis padaryti negali dėl jo darbo ypatumų – komandiruotės, kintantis darbo grafikas.

Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir M. J. apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

Tenkinamas dalis apeliacinio skundo.

Nagrinėjamu atveju M. J. nesutinka tik su jos nubaudimu pagal ATPK 130 str. 1 d. bei tvirtina, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuvokdama, jog apgadino savo ir nukentėjusiojo transporto priemones, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje turi būti nutraukiama arba, visgi pripažinus, jog ji padarė šį pažeidimą, skiriama administracinė nuobauda be specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino M. J. kalta dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo. Su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka, todėl nebesikartoja. ATPK 130 str. 1 d. yra numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET reikalavimus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto nusižengimo esmę, asmens kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Pažeidimo padarymo tikslai ir motyvai nėra būtinas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015). Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokusi, jog sukėlė eismo įvykį, ir tikėdamasi išvengti atsakomybės. Apklausta teismo posėdžio metu M. J. neneigė sukėlusi eismo įvykį, tai yra nurodė, jog važiuojant jai suskambo mobilaus ryšio telefonas, į kurį ji sureagavo ir staiga išgirdo kažkokį triukšmą – pagalvojo, kad atsitrenkė į bortelį, buvo išlipusi apsižiūrėti, tačiau nepastebėjusi jokių pažeidimų, išvažiavo (36 b.l.), o apeliaciniame skunde tvirtina, jog tai galėjo būti duobė, vaiko barškutis. Nukentėjusysis R. P. 2015-04-20 paaiškinime bei policijos pareigūnams nurodė, jog kaimynas jam nurodęs, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (5-6,10 b.l.). Byloje esančios nuotraukos taip pat patvirtina tiek apeliantės vairuotos, tiek nukentėjusiajam R. P. priklausančios, transporto priemonių apgadinimus (11-12 b.l.), kaip ir eismo įvykio vietos schemos esantys papildomi duomenys apie eismo įvykį (8 b.l.), kuriuose nurodyti R. P. priklausančio automobilio apgadinimai – automobilio užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad M. J., žinodama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokdama, kad įvyko eismo įvykis ir žinodama, kad tokioje situacijoje privalu iškviesti policijos pareigūnus, šios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl šių priežasčių pritartina nutarime padarytai išvadai, kad M. J. veika teisingai kvalifikuota ne tik pagal ATPK 127 str. 2 d., bet ir pagal ATPK 130 str. 1 d. Taigi apylinkės teismas tinkamai taikė bei aiškino teisės normas bei M. J. pagrįstai pripažino kalta padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, tai yra nustačius jos veikoje visus minėtame straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymius. Apeliantės skunde akcentuojama aplinkybė, jog jos automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu, pažeidimo kvalifikavimui įtakos neturi bei nekeičia surinktų įrodymų teisinio vertinimo.

Apeliantė taip pat prašo neskirti jai specialios teisės atėmimo. Apygardos teismas konstatuoja, jog šis prašymas yra pagrįstas.

ATPK 130 str. 1 d. numato, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 Eur iki 1558 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyti M. J. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (apgadintas automobilio užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas (8-12 b.l.)), iš esmės yra mažareikšmis. Pažeidėjos atsakomybę lengvina tai, kad ji savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio pripažino bei dėl jo nuoširdžiai gailisi, policijai išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir jos padarytus KET pažeidimus netrukdė. M. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka ji nebuvo bausta – kaip matyti, M. J. teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 2002 m. ir per šį laikotarpį nė karto nebuvo bausta (3 b.l.). Be to, iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, jog M. J. turi mažametę dukrą (naudojimasis automobiliu jai reikalingas, nes ji ją veža į ikimokyklinio ugdymo įstaigą), yra dirbanti (teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga vykdant darbines funkcijas (16 b.l.)), gyvena Panevėžio r. Upytės k., seniūnijos pagal gyvenamąją vietą bei darbovietės charakterizuojama išimtinai teigiamai (16, 18 b.l.).

Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad M. J. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kad ir 6 mėnesiams, yra neproporcingas administracinio teisės pažeidimo sunkumo laipsniui ir kilusiems padariniams, o ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl, įvertinus visas aptartas aplinkybes – tiek apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, tiek M. J. asmenybę, darytina išvada, kad yra pagrindas M. J. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., taikyti ATPK 301 str. 1 d. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažeidėjai už šį bei ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą paskirtų baudos nuobaudų dydžiai paliekami nepakeisti, taip pat nekeičiamas apylinkės teismo sprendimas išdėstyti M. J. skirtos galutinės subendrintos nuobaudos mokėjimą.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą pakeisti:

M. J., vadovaujantis ATPK 301 str. 1 d., pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirti nuobaudą – 868 Eur dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas pagal ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. subendrinti apėmimo būdu ir galutinę administracinę nuobaudą M. J. paskirti 868 Eur dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas              Evaldas Vanagas