Civilinė byla Nr. e2-2543-840/ 2020

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01597-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3;

2.3.4.4.5; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8;

3.4.1.1; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 14 d.

Kaišiadorys

Kauno

sekretoriaujant Almai Kazlauskienei,

dalyvaujant ieškovės L. S. atstovui advokatui B. V. ir

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. M.,

nedalyvaujant ieškovei L. S.,

atsakovui L. S. ir

trečiojo asmens B2KAPITAL, UAB atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui L. S., trečiajam asmeniui B2KAPITAL, UAB ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams pritiesimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškinys

1. Ieškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (2019 m. CBP-27604) prašydama:

1.1. Nutraukti jos – ieškovės L. S. – ir atsakovo L. S. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo L. S. kaltės.

1.2. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. S. palikti santuokinę pavardę – S..

1.3. Nustatyti nepilnamečių vaikų B. S., gimusios (duomenys neskelbtini), S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove – L. S..

1.4. Priteisti iš atsakovo – tėvo – L. S. nepilnamečiams vaikams B. S., S. S., E. S. ir L. S. išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną – ieškovę – L. S..

1.5. Priteisti iš atsakovo L. S. visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos

2. Teismo posėdžio metu ieškovės L. S. atstovas advokatas B. V. palaikė pareikštą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Be to, atstovas prašė teismo atsakovo L. S. nurodytą prievolę B2KAPITAL, UAB pripažinti asmenine atsakovo L. S. prievole kreditoriui.

3. Atsakovas L. S. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nepranešė. Apie šią civilinę bylą atsakovas žino, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsakovas L. S. atsiliepimo dėl ieškovės L. S. jam pateikto ieškinio nepateikė.

2020 m. liepos 16 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas L. S. nurodė, kad su ieškovės L. S. ieškiniu iš dalies sutinka, t. y. sutinka dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės ir dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su jų motina, tačiau nesutinka dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio. Be to, atsakovas L. S. nurodė, kad turi kreditorių – B2KAPITAL, UAB, – tačiau teismui nepateikė jokių duomenų apie piniginę prievolę šiam kreditoriui: nei koks jos dydis, nei koks jos pagrindas.

4. Į teismo posėdį taip pat neatvyko trečiojo asmens B2KAPITAL, UAB atstovas. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui pranešta tinkamai, prašymo atidėti teismo posėdį negauta. Trečiasis asmuo nėra pateikęs teismui atsiliepimo į ieškovės L. S. ieškinį ir taip pat duomenų apie atsakovo L. S. piniginę prievolę bei šios prievolės likimą po šalių santuokos nutraukimo.

III. Ieškovės argumentai

5. Ieškovės L. S. ieškinio reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje (2019 m. CBP-27604) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovės L. S. atstovas advokatas B. V.:

5.1. Ieškovė L. S. ir atsakovas L. S. susituokė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje susilaukė keturių vaikų: B. S., gimusios (duomenys neskelbtini), S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. S., gimusio (duomenys neskelbtini) Šeimyninis gyvenimas nenusisekė – santuoka faktiškai yra iširusi dėl atsakovo L. S. kaltės. Atsakovas L. S. piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirbo, retkarčiais vertėsi atsitiktiniais nelegaliais darbais. Net gimus vaikams, atsakovas L. S. neatsisakė alkoholio, neprižiūrėjo vaikų ir šeimos neišlaikė. Be to, atsakovas L. S. smurtauja prieš sutuoktinę – ieškovę L. S. – ir net vaikus. Už smurtą prieš sutuoktinę 2015 m. atsakovas yra nuteistas. Neapsikentusi, ieškovė L. S. kartu su mažamečiais vaikais paliko atsakovą L. S. – išėjo gyventi atskirai, nuomojasi butą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina – tai teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-225-686/2015).

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas L. S. iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, visiškai nesirūpino šeima, smurtavo ieškovės L. S. atžvilgiu, dėl ko bendras santuokinis gyvenimas tapo negalimas, t. y. santuoka iširo dėl atsakovo L. S. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. S. paliktina santuokinė pavardė – S..

5.2. Nepilnamečių vaikų B. S., S. S., E. S. ir L. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su vaikų motina – ieškove L. S., – kadangi vaikai nuo gimimo yra su ja, ji jais rūpinasi ir juos sieja artimas ryšys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnis). 

5.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016, 19 punktas). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas ir jame nurodyta praktika), protingi vaiko gabumų ir jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2009).

Nepilnamečių vaikų B. S., S. S., E. S. ir L. S. poreikiai yra pakankamai protingi ir būtini. Duktė B. S. ir sūnus S. S. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Būtinos išlaidos jų nuvykimui į mokyklą. Tuo pačiu vaikai lanko papildomojo ugdymo užsiėmimus. Visa tai reikalauja papildomų išlaidų. Vaikų, atskirai kiekvieno, poreikiai maistui yra 100,00 Eur per mėnesį. Vaikų, atskirai kiekvieno, poreikis turėti gyvenamąjį būstą: būstas yra nuomojamas ir mokami komunaliniai mokesčiai, todėl kiekvienam asmeniui, taip pat ir vaikams, tenka po 100,00 Eur. Vaikų poreikiai aprangai turėtų būti 100,00 Eur. Vaikų, atskirai kiekvienam, mokymo ir neformalaus ugdymo, ikimokyklinio ir specialaus ugdymo išlaidoms padengti (išlaidas sudaro išlaidos mokymosi priemonėms įsigyti, popamokinei veiklai, transporto ir kitos būtinos išlaidos) turėtų būti 50,00 Eur. Vaikų, atskirai kiekvienam, poreikiai sveikatai ir vaikų teisei į poilsį ir laisvalaikį (ekskursijos, muziejai, diskotekos ir panašiai) turėtų būti 50,00 Eur. Iš viso: 100,00 Eur + 100,00 Eur + 100,00 Eur + 50,00 Eur + 50,00 Eur = 400,00 Eur. Kadangi išlaikymą privalo teikti abu tėvai, nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų: ir ieškovė L. S., ir atsakovas L. S., kiekvienam vaikui turėtų teikti 200,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovas – tėvas – L. S. neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, iš jo nepilnamečiams vaikams B. S., S. S., E. S. ir L. S. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną – ieškovę – L. S..

5.4. Santuokos metu ieškovė L. S. ir atsakovas L. S. neįgijo jokio turto: nei nekilnojamojo, nei vertingo kilnojamojo, nei transporto priemonių. Ieškovė L. S. kreditorių neturi, o apie atsakovo L. S. kreditorius nieko nežino, todėl atsakovo L. S. nurodyta prievolė B2KAPITAL, UAB pripažintina asmenine atsakovo L. S. prievole kreditoriui, kurią po santuokos nutraukimo atsakovas vykdytų asmeniškai.

IV. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada

6. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovė L. M. palaikė teismui pateiktą išvadą (2020 m. DOK-7793) – neprieštarauja dėl ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina ir dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš tėvo, atsižvelgus į kiekvieno vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: turimą turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, o ypač į tėvų elgesį bei pastangas, siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaikui išlaikyti (kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių, profesines bei sveikatos galimybes gauti pajamas, iš kurių būtų teikiamas tinkamas išlaikymas vaikui). Išvadą teikianti institucija siūlo teismui nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką, nes šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški.

7. Ieškovė L. S. ir atsakovas L. S. yra keturių mažamečių vaikų B. S., gimusios (duomenys neskelbtini), S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

Atsakovas L. S. yra ir nepilnamečio S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6021-840/2019 L. S. neterminuotai apribota tėvo valdžia jo nepilnamečio sūnaus S. S. atžvilgiu.

Ieškovė L. S. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-559-946/2019 pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nepilnamečio S. S. atžvilgiu.

Ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. šeimai nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. yra teikiamos socialinės paslaugos dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo rūpintis vaikais, o nuo 2018 m. liepos 1 d. šeimai taikoma atvejo vadyba.

Ieškovė L. S. nuo 2019 m. kovo 19 d. faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Moteris su keturiais mažamečiais vaikais nurodytame centre buvo apgyvendinta dėl sudėtingos situacijos šeimoje – sutuoktiniai girtavo, konfliktavo tarpusavyje, nesprendė gyvenamosios vietos problemos.

Lankantis dabartinėje ieškovės L. S. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), – nustatyta, kad moteris su vaikais gyvena šeimai skirtuose dviejuose kambariuose. Buitinės sąlygos atitinka vaikų interesus – aplinka švari, tvarkinga, saugi. Ieškovė L. S. paaiškino, kad, padedant socialiniams darbuotojams, stengiasi rūpintis vaikais. Moters nuomone, ji visada daugiau rūpinosi vaikais nei atsakovas L. S., nes pastarasis linkęs nusišalinti nuo vaikų priežiūros. Ieškovė L. S. teigia, kad atsakovas L. S. linkęs smurtauti, prieš ją naudodavo fizinį smurtą net atvykęs į Paramos šeimai centrą aplankyti vaikų. Pastaruoju metu, pasak ieškovės, atsakovas prie vaikų išlaikymo beveik neprisideda. Moteris mano, kad atsakovas turi daug skolų, nes galimai yra paėmęs greitųjų kreditų. Ieškovė L. S. paaiškino, kad nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. sausio 3 d. gydėsi priklausomybę alkoholiui pagal Minesotos programą. Moteris mano, kad gydymas buvo sėkmingas – alkoholio ji nebevartoja, jaučiasi psichologiškai tvirtesnė. Ieškovė L. S. nurodė, kad visi keturi vaikai sveiki, specialiųjų poreikių neturi, vyresnieji lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją. B. ir S. lanko Kaišiadorių meno mokyklą, taip pat B. lanko dainavimo studijos „(duomenys neskelbtini) " užsiėmimus, o S. lanko futbolo būrelį. Ieškovės L. S. teigimu, ji ketina su vaikais gyventi išsinuomotame trijų kambarių bute, kurio nuomos sutartį yra sudariusi savo vardu. Šiuo meru butas dar nėra baigtas remontuoti, tačiau moters teigimu, (duomenys neskelbtini) ji dar gali gyventi keletą mėnesių.

Atsakovas L. S. paaiškino, kad šiuo metu gyvena išnuomotame bute (buto nuomos sutartį su nuomotoju sudariusi L. S.). Vyro teigimu, jis butą remontuoja. Lankantis minėtame bute nustatyta, kad bute yra trys kambariai ir virtuvė. Butas apleistas. Kambarių sienos tapetuotos, išvedžiota elektros instaliacija. Yra sofa, lova, minkštasuolis. Kitų baldų nėra. Virtuvė, vonia ir tualetas neremontuoti, patalpos visiškai apleistos. Virtuvėje yra tik sena dujinė viryklė ir kriauklė. Atsakovas L. S. paaiškino, kad su ieškove L. S. pastaruoju metu konfliktuoja, tačiau, vyro manymu, jis stengiasi pagelbėti šeimai – remontuoja butą. Kur gyventų po santuokos nutraukimo, vyras nežino. Nuosavo gyvenamojo būsto neturi. Dirba, gauna apie 400,00 Eur darbo užmokestį. Turi skolų, tačiau kokia skolos suma – nežino. Nors nutraukti santuokos nenori, tačiau ištuokos atveju neprieštarauja, kad vaikai gyventų su motina L. S.. Mokėtų vaikams išlaikymą pagal savo pajamas. Norėtų su vaikais bendrauti – pasimatyti kiekvieną savaitgalį.

Su šalių nepilnamečiais vaikais B., S. ir E. bendrauta tėvams nedalyvaujant. Vaikai papasakojo, kad jie jau beveik vienerius metus su mama gyvena centre ((duomenys neskelbtini)). Tėtis atvažiuodavo savaitgaliais jų aplankyti. Tėvai dabar visai susipyko, nors pykdavosi ir anksčiau, dar tuomet, kai visi gyveno pas močiutę ir kartu gyveno S.. Bet mama yra gera, ji visada jais rūpinasi – gamina valgyti, rūpinasi jų mokslais, taip pat kai jie suserga. Tėtis dažniausiai vakare laiką leidžia naršydamas telefone. Mamai jis nieko nepadeda. Anksčiau „šnapso“ gerdavo ir mama, ir tėtis. Bet dabar mama pasigydė ir „šnapso“ negeria. Jeigu tėvai nesusitaikys, tai visi trys norėtų gyventi su mama, o su tėčiu pasimatyti savaitgaliais. Pasimatyti norėtų kiekvieną savaitgalį. Norėtų, kad tėtis pas juos ateitų į svečius. Su mama norėtų gyventi todėl, kad su mama jie visada praleisdavo daugiausiai laiko, mama jais visada pasirūpindavo.

Kaišiadorių

Ieškinys iš dalies tenkintinas

V. Faktinės aplinkybės

8. Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:

8.1. Ieškovė L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (santuokos liudijimas).

8.2. Santuokoje šalys susilaukė keturių vaikų: B. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (gimimo akto išrašas ir gimimo liudijimai, pažyma apie šeimos sudėtį).

8.3. B. S. ir S. S. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (ketvirtoje ir antroje klasėje) ir Kaišiadorių meno mokyklos Birbynės pradinio ugdymo grupėje. B. S. lanko dainavimo studijos „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimus, o S. S. lanko futbolo būrelį. E. S. lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos priešmokyklinę grupę (Mokinių registro duomenys).

8.4. Ieškovė L. S. ir atsakovas L. S. nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, tačiau 2019 m. rugsėjį sudarė trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nuomos sutarties terminas – iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ pažymos).

8.5. Ieškovė L. S. nedirba, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. birželio 19 d. yra drausta valstybiniu socialinio draudimo kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys).

8.6. Atsakovas L. S. yra ir nepilnamečio S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6021-840/2019 L. S. neterminuotai apribota tėvo valdžia jo nepilnamečio sūnaus S. S. atžvilgiu ir iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur nuo 2019 m. sausio 21 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Atsakovas L. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius ir teismo priteistą išlaikymą vyriausiam nepilnamečiui sūnui, 2019 m. buvo 295,00 Eur (pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys). Pagal 2020 m. birželio mėnesio Antstolių informacinės sistemos duomenis iš atsakovo L. S. priverstine tvarka išieškomas tik nepilnamečiui sūnui priteistas išlaikymas.

8.7. Duomenų apie ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. kreditorius, išskyrus atsakovo nepilnametį sūnų, nėra, taip pat nėra duomenų apie atsakovo nurodytą prievolę trečiajam asmeniui B2KAPITAL, UAB (šio teismo sprendimo 4 punktas ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).

VI. Teisinis vertinimas

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas L. S. su ieškovės L. S. ieškiniu iš dalies sutinka, t. y. sutinka dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės ir dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su jų motina, tačiau nesutinka dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio. Be to, atsakovas L. S. pageidauja bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (šio teismo sprendimo 3 ir 7 punktai).

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

13. Teismas, įvertinęs šalių pozicijas ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovė L. S. ir atsakovas L. S. daugiau kaip metus nebegyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio, nepalaiko šeimyninių santykių ir šiuo metu nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi santuokinį gyvenimą, todėl laikytina, kad santuoka faktiškai iširo ir ji nutrauktina dėl atsakovo L. S. kaltės, nes atsakovas pažeidė sutuoktinių pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60–3.61 straipsniai), t. y. ieškovės L. S. ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo L. S. kaltės tenkintinas. Taip pat tenkintinas ieškovės L. S. ieškinio reikalavimas dėl pavardės, t. y. po santuokos nutraukimo ieškovei L. S. paliktina santuokinė pavardė S. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. nepilnamečių vaikų B. S., S. S., E. S. ir L. S. gyvenamosios vietos kartu su motina – ieškove L. S. – nustatymo, taip pat nėra ginčo ir dėl tėvo – atsakovo L. S. – bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo.

Atsižvelgus į tai, taip pat į šalių nepilnamečių vaikų nuomones (2020 m. DOK-7793 priedas), tenkintini ieškovės L. S. ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų B. S., S. S., E. S. ir L. S. gyvenamosios vietos kartu su motina – ieškove – L. S. nustatymo.

Be to, atsižvelgus į šalių pozicijas, šalių nepilnamečių vaikų nuomones ir išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą (2020 m. DOK-7793, šio teismo sprendimo 6–7 punktai), taip pat į atsakovo L. S. gyvenimo sąlygas (iš esmės neturi nuolatinės gyvenamosios vietos), nustatytina atsakovo L. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka: tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną savaitgalį, lankydamas juos jų gyvenamojoje vietoje šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 18.00 val.

Pažymėtina, kad teismo nustatyta tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka yra minimalūs standartai, kurių privalų laikytis, tačiau tai neužkerta kelio tėvams bendru sutarimu vienas kitam suteikti palankesnių sąlygų bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

15. Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad, spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis), nustato turto vertę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.119 straipsnis), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 2 ir 3 dalys).

16. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė L. S. ir atsakovas L. S. santuokoje turto neįgijo (šio teismo sprendimo 5.4 ir 8.4 punktai), tačiau 2020 m. liepos 16 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas L. S. nurodė, kad turi kreditorių – B2KAPITAL, UAB, – tačiau teismui nepateikė jokių duomenų apie piniginę prievolę šiam kreditoriui: nei koks jos dydis, nei koks jos pagrindas. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo B2KAPITAL, UAB nėra pateikęs teismui atsiliepimo į ieškovės L. S. ieškinį ir taip pat duomenų apie atsakovo L. S. piniginę prievolę bei šios prievolės likimą po šalių santuokos nutraukimo (šio teismo sprendimo 3 ir 4 punktai). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko ir Antstolių informacinėje sistemoje duomenų apie ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. kreditorius, išskyrus atsakovo nepilnametį sūnų, nėra, taip pat nėra duomenų apie atsakovo nurodytą prievolę trečiajam asmeniui B2KAPITAL, UAB (šio teismo sprendimo 4, 8.6 ir 8.7 punktai). Atsižvelgus į tai, atsakovo L. S. nurodytos pinginės prievolės B2KAPITAL, UAB klausimas nespręstinas.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovas L. S. su ieškovės L. S. ieškiniu iš dalies sutinka, t. y. nesutinka dėl nepilnamečiams vaikams B. S., S. S., E. S. ir L. S. priteistino mėnesinio išlaikymo dydžio – 200,00 Eur (šio teismo sprendimo 3 ir 7 punktai).

18. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydį ir formą, taip pat jų pakeitimą ir kita.

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 ir 3.196 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

21. Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 39,00 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžio patvirtinimo“), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis. Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2018 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme atsirado nauja sąvoka – minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, kas šiuo metu yra 257,00 Eur, tačiau jis taip taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai; 2 straipsnio 2 dalies 1punktas). Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 607,00 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ aktualią redakciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/ 2006; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-209-916/ 2016 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/ 2013 ir kitos). Nors minimalus darbo užmokestis ir nėra lemiantis kriterijus, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau, vertinant vaiko poreikius, į jį tikslinga atsižvelgti, nes minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

22. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą.

23. Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009 ir kitos). Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/ 2008; 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/ 2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/ 2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010 ir kitos).

25. Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad išlaikymo sąlygos, kiek pagal aplinkybes galima, vaikams būtų sudarytos panašios. Vis dėlto šis vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. 3K-3-331/ 2009; 2010 m. spalio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-419/ 2010 ir kitos).

26. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos).

27. Be to, kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020 ir 2020 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. e3K-3-96-687/2020).

28. Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis).

29. Ieškovė L. S. prašo teismo priteisti iš atsakovo – tėvo – L. S. nepilnamečiams vaikams B. S., S. S., E. S. ir L. S. išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną – ieškovę – L. S..

30. Teismas, įvertinęs ieškovės L. S. argumentus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, daro šias išvadas:

30.1. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nepilnamečių B. S., S. S., E. S. ir L. S. tėvai – ieškovė L. S. ir atsakovas L. S. – skyrium gyvena nuo 2019 m. kovo 19 d., kai neapsikentusi atsakovo elgesio, ieškovė kartu su mažamečiais vaikais išėjo gyventi atskirai ir iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini) (šio teismo sprendimo 5.1 ir 7 punktai).

30.2. Ieškovė L. S. nurodo, kad kiekvieno nepilnamečio vaiko mėnesiniams poreikiams patenkinti reikia 400,00 Eur dydžio išlaikymo, tačiau ieškovė nepateikė teismui nė vieno nepilnamečių vaikų poreikius patenkinančių išlaidų įrodymo. Suprantama, kad vaikams reikia pavalgyti, apsirengti, lavintis, pramogauti ir gyventi visavertį gyvenimą, kas reikalauja piniginių lėšų. Atsižvelgęs į ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. vaikų lytį (dvi mergaitės ir du berniukai), amžių (B.i vienuolika, S. devyneri, E.i septyneri, L. dveji), kuriam būdingas spartus augimas, sveikatos būklę (visi vaikai sveiki, specialių poreikių neturi), užimtumą (B. ir S. yra moksleiviai, lanko muzikos mokyklą, E. yra ikimokyklinukė, pradės lankyti pradinę mokyklą, o L. yra motinos prižiūrimas namuose) ir poreikius (būstas, maistas, apranga, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, ugdymas ir laisvalaikis), teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. nepilnamečiams vaikams kas mėnesį teiktinas 300,00 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas pripažįsta, jog ieškovės L. S. nurodyti nepilnamečių vaikų poreikiai aprangai, būsto komunaliniams mokesčiams, kai ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), ir transportui yra šiek tiek padidinti, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

30.3. Nors abi šalys yra sveikos ir darbingo amžiaus, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. turtinė padėtis yra sunki: abu neturi registruoto nekilnojamojo ir vertingo kilnojamojo turto; abu turi ne vieną išlaikytiną asmenį: ieškovė – keturis nepilnamečius vaikus, atsakovas – penkis nepilnamečius vaikus; ieškovė šiuo metu nedirba, augina šalių mažamečius vaikus, o atsakovas nors ir dirba, tačiau jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius ir teismo priteistą išlaikymą vyriausiam nepilnamečiui sūnui, yra maždaug 300,00 Eur (šio teismo sprendimo 8 punktas). Nors teismui nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, tačiau pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ieškovė L. S. kiekvieną mėnesį turi iš valstybės gauti vaikų pinigus – 400,00 Eur, t. y. po 100,00 Eur kiekvienam vaikui.

30.4 Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, į protingus ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. nepilnamečių vaikų B. S., S. S., E. S. ir L. S. poreikius, į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, bei vadovaudamasis išimtinai nepilnamečių vaikų interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės L. S. ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra iš dalies tenkintini, t. y. iš atsakovo L. S. priteistinas nepilnamečiams vaikams B. S., S. S., E. S. ir L. S. išlaikymas kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 23 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo vaikams lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaikų motina – ieškovė L. S. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 

VII. Bylinėjimosi išlaidos

31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos, pavyzdžiui, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai). Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai, o jei ieškinys patenkinamas tik iš dalies, proceso išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 96 straipsniai), – tačiau teismas gali nukrypti nuo šios įstatyme įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis ir 96 straipsnio 5 dalis).

32. Ieškovei L. S. šioje byloje teikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, iš valstybės apmokant 100,00 procentų teisinės pagalbos išlaidų, kas reiškia, kad ieškovė šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai). 

33. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleista ieškovė L. S., išieškotinos iš atsakovo L. S. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

34. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas net gali iš dalies atleisti asmenį, iš kurio priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalis).

35. Įvertinęs atsakovo L. S. elgesį šios bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat atsižvelgęs į sunkią atsakovo turtinę padėtį bei atsakovo išlaikomų asmenų skaičių (penki nepilnamečiai vaikai), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atsakovas L. S. atleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, nes priverstinis jų išieškojimas iš atsakovo iš esmės pablogintų atsakovo ir ypač jo mažamečių vaikų turtinę padėtį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės L. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Nutraukti L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl L. S. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo L. S. palikti santuokinę pavardę – S..

3. Nustatyti nepilnamečių vaikų B. S., gimusios (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) S. S., gimusio (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) E. S., gimusios (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., gimusio (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą kartu su motina L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

4. Nustatyti tėvo L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais B. S., gimusia (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) S. S., gimusiu (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) E. S., gimusia (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., gimusiu (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)), ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką: tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną savaitgalį, lankydamas vaikus jų gyvenamojoje vietoje šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 18.00 val.

5. Priteisti iš tėvo L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams B. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) S. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) E. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)), išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 23 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Atleisti L. S. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                                                          Joana Kvaselytė