Administracinė byla Nr. eI-1761-463/2019 |
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00034-2019-2 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.5.1; 55.1.3 (S) |
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovui advokato padėjėjui M. V.,
atsakovės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovėms R. P. ir S. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir MGK) 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. S-218 (7-194/2018) (toliau – ir 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas, MGK Sprendimas) ir atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-299 (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimas, VMI Sprendimas (kartu su 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu – ir sprendimai).
2. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
2.1. Nei įstatymai, nei teismų praktika neriboja įrodymų pateikimo vykstant mokestiniam ginčui. Pareiškėja dar net neprasidėjus mokestiniam tyrimui kartu su rašytinėmis pastabomis, t. y. dar iki sprendimo dėl patikrinimo akto priėmimo pateikė dokumentus, patvirtinančius savo poziciją ir tai, kad sandoriuose pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) atskaita buvo pritaikyta pagrįstai ir tinkamai. Tačiau nei MGK, nei VMI, kuri nagrinėjo pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas, šių dokumentų turinio neanalizavo. Šiuo atveju aptariami dokumentai net nebuvo vertinti, teigiant, kad jie nebuvo pateikti mokestinio patikrinimo metu. Tačiau, kaip matyti, tai neatitinka tikrovės ir pažeidžia pareiškėjos teises, prieštarauja lygiateisiškumo ir teisingumo principams, protingumo kriterijui. Nei MGK, nei VMI nepateikė įrodymų ar argumentų, kurie leistų abejoti pateiktų dokumentų autentiškumu ar jų tikrumu. Nors pareiškėja ir neįvykdė VMI nurodymų, tačiau kiekvienu atveju buvo pateiktos objektyvios priežastys, lėmusios tai, ir todėl tai negali daryti įtakos mokestinio patikrinimo rezultatams. Kadangi vien aplinkybė, kad įrodymai nebuvo pateikti mokestinio patikrinimo metu, nepaneigia jų buvimo, todėl aptarti dokumentai turėjo būti tinkamai įvertinti priimant skundžiamus sprendimus. Pažymėtina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą, kurio metu tiriamos nusikalstamos veikos, kurias galimai padarė ir pareiškėja ir jame analizuojami sandoriai yra tie patys, kurie analizuoti ir mokestinio patikrinimo metu. Todėl pasinaudodama teise prieš save neduoti parodymų, pareiškėja pasirinko dalies dokumentų nepateikti ir VMI mokestinio patikrinimo metu. Bet koks informacijos pateikimas VMI galėjo ir gali pabloginti pareiškėjos padėti ikiteisminio tyrimo metu. Vadovaudamasi šiais argumentais, pareiškėja laikosi pozicijos, kad VMI ir MGK nepagrįstai neįvertino pareiškėjos pateiktų dokumentų, todėl juos būtina vertinti teisminio nagrinėjimo metu.
2.2. Mokestinio patikrinimo metu apie įvykusias ar neįvykusias ūkines operacijas buvo spręsta tik iš turimų dokumentų, t. y. buvo vertinama tik formalioji sandorio pusė. Pareiškėjos įsigytas paslaugas galima įvertinti turto apžiūrą. Be to, nors ir hipotetiškai sutinkant, kad VMI buvo teisi, teigdama, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų statybos darbų realumą, tai neatleidžia VMI nuo pareigos taikyti turinio viršenybės prie formą principą. Todėl šiuo konkrečiu atveju nors ir nesant darbų užsakymo dokumentų, darbų sąmatų, turi būti vertinamas realus tokių sandorių turinys ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina, kad darbai buvo realiai atlikti. Kad tai būtų pasiekta, tiek VMI, tiek MGK buvo pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir eksperto išvada. Tačiau VMI padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad tie patys baldai buvo įsigyti pagal mokestiniame ginče analizuojamus sandorius. Pažymėtina, kad viso mokestinio patikrinimo metu, VMI specialistai nebuvo nuvykę į ne vieną objektą ir vizualiai neįvertino, ar juose panaudoti pareiškėjos įsigyti baldai. VMI prieštaringos išvados nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais, kurie pagrįstų kitą baldų kilmę bei kada ir iš ko baldai galėjo būti įsigyti. Tokiu atveju antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo užfiksuoti baldai turi būti laikomi įsigytais mokestiniame ginče nagrinėjamu sandorių metu. Pagal VMI turimus ir surinktus duomenis statybos darbai buvo realiai atlikti. Vien faktas, jog dalis darbų buvo atlikta pažeidžiant statybas reglamentuojančius įstatymus, nepaneigia pačių darbų atlikimo fakto. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė prašomų statybos leidimų, kadangi didžiajai daliai darbų statybos leidimų nereikėjo. Todėl nepagrįstas VMI reikalavimas pateikti statybos leidimus. Atitinkamai nepagrįsta daryti išvadą, kad nepateikus statybos leidimų – jokie darbai nebuvo atlikti. Nepagrįsta VMI išvada, kad nei UAB „Construction ACE“, nei kitos įmonės, teikusios statybos darbus ar statybines medžiagas, neturėjo žmogiškųjų išteklių, turto, kadangi tai nepaneigia mokestinio patikrinimo metu surinkti duomenys. Tai patvirtina ir viešai prieinama informacija. Nors posėdyje MGK prašė nurodyti, su kokiomis įmonėmis UAB „Construction ACE“ bendradarbiavo, ir tai buvo padaryta, ši informacija nebuvo panaudota vertinant 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Construction ACE“ turėjo subrangovų, iš kurių įsigydavo arbus ir (ar) medžiagas, reikiamas medžiagas pirkdavo iš kitų įmonių ir tiekėjų. UAB „Construction ACE“ veikla yra teisėta ir neuždrausta įstatymų. VMI išvada, kad statybos darbo atliko netinkamos kvalifikacijos darbuotojai, yra neparemta objektyviais duomenimis, todėl vertinama kaip priimta, vadovaujantis tik prielaidomis. Nėra aišku, kuo remiantis, buvo padaryta išvada, kad UAB „Construction ACE“ nesamdė kitų įmonių remonto ir valymo darbams atlikti, kadangi byloje esanti medžiaga patvirtina, kad UAB „Construction ACE“ buvo sudariusi sutartis su daugeliu įmonių, kurios darbus atlikdavo pagal poreikį. Visus nurodytus prieštaringumus paneigti gali tik VMI. Išvada, kad UAB „Construction ACE“ nesiekė atgauti iš pareiškėjos skola, yra neatitinkanti tikrovės (duomenys apie civilines bylas dėl skolos buvo pateikti MGK, tačiau nebuvo įvertinti) ir paneigiama viešais duomenimis. Darbų atlikimo adreso kaip vieno iš privalomo PVM sąskaitos faktūros rekvizito sąraše nėra. Papildomas darbų atlikimo aktas nebuvo sudarytas, kadangi tokio dokumento teisės aktai nereikalauja sudaryti, o atliktų darbų priėmimas buvo įformintas pasirašant PVM sąskaitą faktūrą. Tai, kad VMI nei UAB „Construction ACE“, nei kitos įmonės nepateikė dokumentų, negali būti vada pripažinti, kad darbai faktiškai nebuvo įvykdyti. Iš bylos medžiagos nėra aišku, ar VMI, siekdama nustatyti objektyvią tiesą, davė privalomus nurodymus, už kurių nevykdymą skiriamos administracinės baudas, ar tik geranoriškai paprašė pateikti turimus dokumentus.
2.3. Tiek VMI, tiek pareiškėjos surinkti įrodymai patvirtina, kad mokestiniame patikrinime analizuotos paslaugos ir prekės buvo pateiktos taip kaip jos buvo atvaizduotos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Mokestinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, nebuvo įvertinta viešai prieinamos informacijos, kuri patvirtina pareiškėjos teiginius, nenuvykta į pareiškėjai priklausančius objektus. Baldai yra naudojami. Skundžiamuose sprendimuose klaidingai nurodyta, kad pareiškėjos ir UAB „Construction ACE“ kontrahentų buhalterinę apskaitą vedė tas pats asmuo. Neišanalizuotas įsigytų baldų panaudojimas bei UAB „Construction ACE“ bandymas atgauti skolas iš pareiškėjos. VMI ir MGK analizavo pareiškėjos skundus bendrai, neišskirdama į atskirus epizodus, dėl ko buvo netinkamai atskleista mokestinio ginčo esmės, kadangi įvertinus sandorių kiekį, jų pobūdį, kontrahentų skaičių, akivaizdu, jog siekiant objektyvaus ir teisingo ginčo nagrinėjimo yra tikslinga ginčą nagrinėti atskirais epizodais. Nėra duomenų, kad pareiškėjos kontrahentai nedeklaravo ir nesumokėjo PVM, arba teisėtai pasinaudoję PVM atskaita, užskaitė mokėtiną PVM iš turimos PVM atskaitos. Duomenys patvirtina, kad pareiškėjos kontrahentai yra atsiskaitė su valstybės biudžetu, kas reiškia, kad valstybės biudžetui žala nebuvo padaryta, todėl naikinant pareiškėjos teisę į PVM atskaitą yra pažeidžiamas neutralumo principas. Nėra įrodymų, patvirtinančių, kad neteisėtai buvo pasinaudota PVM atskaita.
2.4. UAB „Construction ACE“ visus pardavimo sandorius deklaravo ir visas iš šių sandorių kylančias prievoles įvykdė. Jeigu UAB „Construction ACE“ savo prievolių neįvykdė, VMI turėtų įstoti kreditoriumi į kreditorių eilę ir taip riboti UAB „Construction ACE“ teisę į PVM atskaitą. Pareiškėja negali atsakyti už kitų, pvz., UAB „Construction ACE“ neįvykdytas prievoles.
2.5. VMI buvo pateikti detalūs duomenys apie sandorius, sudarytus su UAB „Monlera“ ir UAB „Novenus invest“, kurie pagrindžia atliktus darbus. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių pateiktų dokumentų VMI nepakako. Buvo nurodyti ir adresai, kur darbai buvo atlikti, todėl VMI specialistai galėjo nuvykti ir įvertinti, ar darbai iš tikrųjų buvo atlikti. Nors VMI laikėsi pozicijos, kad minėtos bendrovės neturėjo transporto priemonių statybinių medžiagų gabenimui, tačiau joms jų turėti ir nereikėjo, nes šios medžiagos buvo perkamos iš didmeninių tiekėjų, kurie visas jas pristatydavo adresu, kur vyko darbai. Medžiagos nebuvo sandėliuojamos, jos buvo iš karto naudojamos statybose. Atsiskaitymai buvo vykdomi ne tiesiogiai bendrovėms, o atliekant užklausas ir už atliktas paslaugas ir įsigytas medžiagas sumokant bendrovių kreditoriams. Šiuo aspektu VMI nesurinko objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad statybos darbų bendrovės neatliko.
2.6. Buvo surinkti visi įrodymai, pagrindžiantys baldų įsigijimą iš UAB „GJ baldai“ ir UAB „Baldų meistras“, tačiau jų VMI neįvertino. VMI nurodoma informacija, kuri nėra nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, yra detali baldų specifikacija, kuri PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodoma. Pažymėtina, kad teritorinis mokesčių administratorius atliko UAB „Baldų meistras“ mokestinį patikrinimą, tačiau tokiu neatitikimų, kuriuo nurodo VMI, nerado. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad baldai buvo naudojami skunde nurodytais adresais. Nėra nurodyta, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad šios bendrovės neturėjo pakankamai darbuotojų įsigytam baldų kiekiui gaminti, todėl su tuo susiję teiginiai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad jokių paskolos sutarčių pareiškėja su UAB „Baldų meistras“ nėra sudariusi. Atkreiptinas, kad tarp pareiškėjos ir UAB „GJ baldai“ vyksta civilinis ginčas dėl atsiskaitymo už baldus.
2.7. Su UAB „Extra švara“ buvo sudaryta sutartis dėl tarpininkavimo paslaugų, pagal kurią bendrovės įsipareigojo surasti pirkėją pareiškėjos turimoms užsienio įmonės akcijoms nupirkti. Kadangi sutartis buvo įvykdyta, buvo atliktas atsiskaitymas už paslaugas. Tačiau dėl šio sandorio nei VMI, nei MGK nepasisakė.
2.8. Pareiškėja 2011 m. rugsėjo 2 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį su UAB „Finiens“ pagal kurią pastaroji įmonė kaip įnašą į bendrą veiklą įnešė pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėja įsipareigojo finansuoti pastato rekonstrukcijos darbus.
2.9. Mokestinio ginčo metu pareiškėja pateikė kelias eksperto išvadas dėl statybos darbų nustatymo datos ir specialisto išvadą, kuria buvo įvertinti pareiškėjos pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai bei pateikta išvada, ar iš jų galima daryti išvadas, kad statybos darbai nebuvo atlikti, arba buvo atlikti ne tomis sąlygomis kaip yra atvaizduota buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tačiau MGK tik lakoniškai pasisakė, kad šiuos įrodymus vertina kritiškai. Ekspertas D. G. yra ne tik turto vertintojas, bet yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą kaip nekilnojamojo turto vertinimo ekspertas. Nesant duomenų, kad dokumentų parengusių asmenų kvalifikacijas, jie turėjo būti įvertinti tinkamai. Nepagrįsti argumentai dėl specialisto šališkumo, kadangi jie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Todėl byloje pateiktos eksperto ir specialisto išvados turi būti vertinamos kaip įrodymai gauti panaudojant specialias žinias.
3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą.
4. Atsakovė VMI atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. VMI nė kartą davė nurodymus pateikti statybos darbus pagrindžiančius dokumentus, tačiau per 2,5 metus vykusį patikrinimą pareiškėja pateikė tik dalį dokumentų arba nurodydavo, kad kiti dokumentai paimti FNTT. Pasak pareiškėjos, ji pateikė visus turimus dokumentus ir daugiau jokiais dokumentais nedisponuoja. Tačiau VMI surašius patikrinimo aktą, pareiškėja pateikė didelį kiekį naujų papildomų dokumentų, nepaaiškindama, kodėl jų negalėjo pateikti patikrinimo metu, iš kur juos gavo. Nebuvo pateikti įrodymai, kad FNTT iš tikrųjų atsisakė išduoti pareiškėjos prašomų dokumentų kopijas.
5.2. VMI vertino ne atskiras statybos leidimų, atsiskaitymų ar techninių bei žmogiškųjų išteklių neturėjimo aplinkybes, bet nustatytų faktų visumą. Pareiškėjos nuomonė šiais klausimais nepateikus realių bendrovių veiklos įrodymų yra nepagrįsta.
5.3. Bylose dėl teisės į PVM atskaitą nesuteikimo ginčo dalykas yra konkretaus mokesčių mokėtojo, o ne kitų asmenų mokestinės prievolės, t. y. atsisakymas suteikti teisę į atskaitą asmeniui kaip PVM mokėtojui. Todėl šiuo konkrečiu atveju buvo sprendžiamas pareiškėjos teisės į PVM atskaitą klausimas, vadinasi, nėra pagrindo sutikti, kad byloje VMI turėjo vertinti kitų teisės institutų reguliuojamus santykius.
5.4. Pareiškėjos pirminiai paaiškinimai apie visus patikrinimo metu pateiktus dokumentus yra objektyvesni nei nurodyta versija, kad ji pateikė surastus dokumentus, todėl VMI, priimdama skundžiamą 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą nevertino pateiktų pranešimų dėl apmokėjimo, sutarčių ir pan., pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutartis nėra įregistruota, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai neatspindi baldų naudojimo faktinės situacijos, pareiškėjos sudarytos sutartys su UAB „Monlera“ neatspindi projektavimo darbų ir kitų objektų pirkimo, nes nėra realiai perduoto objekto, UAB „Golbena“ techninis projektas yra be datos, kompetentingų asmenų įvardijimo, t. y. neatitinka teisės normų reikalavimų. VMI vertino ne atskiras sutarčių sudarymo ar vykdymo aplinkybes, bet nustatytų faktų visumą, todėl pareiškėjos nuomonė, nepateikus bendrovių realią veiklą patvirtinančių įrodymų, nėra pagrįsta.
5.5. Pirminiai paaiškinimai laikomi objektyvesniais nei teikiami po mokestinio patikrinimo. Įvykių versijos keitimas lemia siekis išvengti mokestinių prievolių. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjai buvo duoti 17 nurodymų, kurių pareiškėja neįvykdė arba įvykdė nevisiškai. Teikiant rašytinius paaiškinimus, buvo pateikta daug papildomų įrodymų. Nors šie įrodymai buvo įvertinti, tačiau konstatuota, kad jie nėra pakankami. Todėl argumentas, kad pareiškėjos pateikti duomenys nebuvo įvertinti, yra nepagrįstas.
5.6. VMI sutinka su MGK išvadomis, kad ataskaitose padarytos išvados nepagrindžia pareiškėjos pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų kontrahentų atliktų statybinių darbų realumo datomis, kurias turto vertintojas nurodė pateiktuose dokumentuose. Sutiktina ir su MGK išvada, kad taip pareiškėja siekia pasinaudoti specialia įrodinėjimo priemone, įrodyti aplinkybes, kurių nepagrindžia ūkines operacijas įforminantys dokumentai bei kita byloje esanti medžiaga.
5.7. Tai, kad pareiškėja turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą nepagrindžia jos teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų medžiaga leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko ir įvyko ne tomis sąlygomis, kokios yra akivaizdžios buhalterinės apskaitos dokumentuose. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja neįrodė deklaruotų operacijų realumo, ar kad ūkines operacijas atliko būtent apskaitos dokumentuose nurodyti subjektai.
6. Teismo posėdyje VMI atstovės palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Teismas
konstatuoja:
7. Byloje ginčas kilęs dėl Sprendimo, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, kuriuo papildomai apskaičiuota 6 517 901,36 Eur PVM, apskaičiuoti 3 431 505,31 Eur PVM delspinigių ir skirta 1 862 257,00 Eur PVM bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės.
8.1. Vykdydama 2016 m. sausio 8 d. pavedimą tikrinti Nr. (4.65) FR0773-71 VMI Kontrolės skyriaus IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus I poskyrio vyriausioji specialistė patikrino mokesčių mokėtoją – pareiškėją ir 2018 m. birželio 29 d. surašė patikrinimo aktą (MGK byla, 5 t., b. l. 1 – 71).
8.2. VMI Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti 6 517 901,36 Eur PVM, 3 431 505,31 Eur PVM delspinigių ir skyrė 1 862 257,00 Eur PVM baudą (MGK byla, 2 t. b. l. 1–8). VMI, įvertinusi patikrinimo metu nustatytus faktus ir aplinkybes, padarė tokias išvadas:
8.2.1. UAB „Construction ACE“ 2012 m. gruodžio 30 d. – 2013 m. balandžio 29 d. laikotarpiu UAB „Grangeras“ ir UAB „Bordolina“ vardais išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos: darbų objektuose: (duomenys neskelbtini) neįvyko; kad, nei Bendrovė statybos darbų minėtais adresais iš UAB „Construction ACE“, nei UAB „Construction ACE“ iš kitų ūkio subjektų neįsigijo, o pati jų atlikti negalėjo, nes neturėjo materialinių ir žmogiškųjų išteklių. Bendrovė žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydama prekes ir (ar) paslaugas pagal UAB „Construction ACE“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ir (ar) kito ūkio subjekto, dalyvaujančio šių tiekimų ir (ar) paslaugų grandinės pirkimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu ir nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus (Patikrinimo aktas, 51, 52, 55, 127, 128 psl.).
8.2.2. UAB „Construction ACE“, UAB „Extra švara“, UAB „Golbena“, UAB „Monlera“ ir UAB „Novenus Invest“ realiai statybinių medžiagų Bendrovei nepardavė, sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos realiai neįvyko, tik buvo įforminti dokumentai, kurių pagrindu įmonės sudarė sąlygas Bendrovei atskaityti PVM už statybines medžiagas (Patikrinimo aktas, 67, 68, 77–81, 85–88, 96, 97, 131–133 psl.).
8.2.3. Tarpininkavimo paslaugų UAB „Extra švara“ Bendrovei nepardavė, sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos realiai neįvyko, tik buvo įforminti dokumentai, kurių pagrindu įmonė sudarė sąlygas Bendrovei atskaityti PVM už paslaugas (Patikrinimo aktas, 68, 133,134 psl.).
8.2.4. UAB „Golbena“ ir UAB „Monlera“ projektavimo ir ekspertizės darbų Bendrovei nepardavė, sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos realiai neįvyko, tik buvo įforminti dokumentai, kurių pagrindu įmonė sudarė sąlygas Bendrovei atskaityti PVM už darbus (Patikrinimo aktas, 77–78, 85–88, 134 psl.);
8.2.5. UAB „Grangeras“, UAB „Construction ACE“ ir UAB „Extra švara“ įformintos ūkinės operacijos (medžiagų pardavimas) neįvyko, todėl UAB „GJ baldai“ ir UAB „Baldų meistras“ neturėjo medžiagų, skirtų Bendrovei įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems baldams pagaminti, t. y. tik buvo įforminti dokumentai, kurių pagrindu įmonės sudarė sąlygas Bendrovei atskaityti PVM už baldus (Patikrinimo aktas, 107–109, 120–122 psl.).
8.3. Pareiškėja, nesutikdama su VMI Sprendimu, su skundu kreipėsi į MGK (MGK byla, 1 t., b. l. 1–23), kuri 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. S-218 (7-194/2018) patvirtino VMI Sprendimą (MGK 8 t., b. l. 169–202).
8.4. Pareiškėja, nesutikdama su VMI Sprendimu bei su MGK Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti sprendimus.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutikimų su VMI nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nenurodo, tačiau savo poziciją dėl neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų grindžia nesutikimu su VMI ir MGK atlikti teisiniu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pagrindinius skundo argumentus, bus vertinama, ar VMI ir MGK padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas dėl mokestiniame ginče įvertintų sandorių ir pareiškėjos teisės į PVM atskaitą. Taip pat bus atsakoma į pareiškėjos skundo argumentus dėl: pareiškėjos teisės teigti dokumentus mokestinio ginčo metu; mokestinio ginčo išskyrimo į atskirus epizodus; būtinybės atlikti turto apžiūrą; eksperto ir specialisto išvadų vertinimo; prašymo skirti ekspertizę dėl pareiškėjos ūkinės veiklos tyrimo.
10. Prieš pereinant prie kilusio ginčo teisinio vertinimo, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. balandžio 11 d. gautas FNTT 2019 m. balandžio 8 d. raštas Nr. 25/9-1-2-6492 „Dėl informacijos pateikimo administracinėje byloje Nr. eI-1761-463/2019“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos atstovų į bylą pateikta 2018 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. 04/10-2-6-1279 „Dėl UAB „Construction ACE“ ūkinės finansinės veiklos“ (toliau – ir Raštas) yra neatsiejama šiuo metu vykdomo ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-11011-13 duomenų dalis. Pareiškėjos atstovai nėra ikiteisminio tyrimo proceso dalyviai, nėra pateikę prašymų ir gavę prokuroro leidimų susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, daryti dokumentų kopijas bei pateikti (atskleisti) ikiteisminio tyrimo duomenis. Todėl prašoma nesiremti pareiškėjos atstovų pateikta 2018 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. 04/10-2-6-1279 „Dėl UAB „Construction ACE“ ūkinės finansinės veiklos“. Pareiškėja pateikė teismui paaiškinimus, jog minėtą specialisto išvadą gavo nepažeisdama teisės aktų, t. y. specialisto išvadą pareiškėjos atstovui pateikė R. B., kurią jam davė baudžiamosios bylos įtariamas S. R.. Paaiškinime nurodyta, kad minėtas asmuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nebuvo įspėtas dėl to, kad negalima šių dokumentų atskleisti kitiems asmenims. Teismas, įvertinęs FNTT poziciją bei pareiškėjos paaiškinimą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju 2018 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. 04/10-2-6-1279 „Dėl UAB „Construction ACE“ ūkinės finansinės veiklos“ šioje administracinėje byloje nebus vertinama, nes ši specialisto išvada laikytina neatsiejama ikiteisminio tyrimo dalimi.
Dėl pareiškėjos teisės teigti dokumentus mokestinio ginčo metu
11. Bendrovė paaiškino, kad ji patikrinimo metu neteikė paaiškinimų, kuriuose būtų nurodžiusi, kad neturi reikalaujamų dokumentų kopijų ar atsisako juos pateikti, priešingai, stengėsi vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymus bei pateikdavo prašomus dokumentus pagal turimas galimybes, tačiau nepilna apimtimi. Dokumentai patikrinimo laikotarpiu nebuvo pateikti dėl to, kad Bendrovė turėjo įsiskolinimą buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, kuri atsisakė atlikti papildomus darbus iki kol nebuvo išspręsti visi finansiniai klausimai, taip pat Bendrovės vadovas mokestinio patikrinimo metu susirgo onkologine liga, todėl minėtu laikotarpiu gydėsi ir turėjo nedarbingumo pažymas. Pareiškėjos teigimu, nei įstatymai, nei teismų praktika neriboja įrodymų pateikimo vykstant mokestiniam ginčui, tačiau nei MGK, nei VMI neanalizavo pareiškėjos kartu su pastabomis dėl Patikrinimo akto pateiktų papildomų dokumentų. Atsakovė nurodė priešingai – pirminiai paaiškinimai yra objektyvesni nei teikiami po mokestinio patikrinimo, įvykių versijos keitimas lemia siekis išvengti mokestinių prievolių. Pareiškėjai mokestinio patikrinimo metu buvo duota 17 nurodymų, kurių pareiškėja neįvykdė arba įvykdė nepilnai. VMI pabrėžė, jog nepaisant to, jog dokumentai buvo patekti jau po mokestinio patikrinimo atlikimo, atsakovė, priimdama Sprendimą, juos įvertino, tačiau laikė nepakankamais.
12. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 153 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus.
MAĮ 153 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, neturėtų būti taikoma pernelyg formaliai, nes besąlyginis draudimas asmeniui pateikti, o teismui vertinti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui (arba buvo pateikti Mokestinių ginčų komisijai, pažeidžiant MAĮ 155 straipsnio 6 dalies reikalavimus), net ir tais atvejais, kai egzistuoja pagrįstos priežastys, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau arba naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau, būtų nesuderinamas su teisės būti išklausytam principu, teisės į tinkamą teismo procesą principu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-954/2008 ir kt.).
13. Teismas pastebi, jog pareiškėja neneigia, kad nevykdė VMI nurodymų, tačiau teigė, kad tam turėjo objektyvių priežasčių, t. y. turėjo įsiskolinimą buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei; vadovas sirgo onkologine liga, todėl sprendė, kad šios aplinkybės laikytinos objektyviomis aplinkybėmis. Tačiau pareiškėja nurodė ir tai, kad dokumentų VMI neteikė dar ir todėl, kad tuo pat metu vyko ikiteisminis tyrimas dėl tų pačių sandorių kaip ir mokestiniame ginče, todėl bet koks informacijos pateikimas mokesčių administratoriui galėjo pabloginti mokesčio mokėtojo padėtį ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, šiuo atveju pareiškėja pripažįsta, jog dokumentų atsakovei neteikė sąmoningai. Teismas įvertinęs šiuos pareiškėjos argumentus pastebi, jog pareiškėja teikia prieštaringus paaiškinimus dėl dokumentų pateikimo, t. y. vienu metu nurodo, kad dokumentų VMI nepateikė dėl objektyvių priežasčių (liga), kitu atveju, nurodo, kad nenorėjo pakenkti sau ikiteisminio tyrimo metu, kas teismo vertinimu, kelia abejonių paaiškinimų pagrįstumu. Tačiau teismas pabrėžia, kad nepaisant to, tiek iš VMI Sprendimo, tiek iš MGK Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjos papildomai pateikti rašytiniai įrodymai buvo vertinti. Tai, kad pareiškėjos papildomi rašytiniai įrodymai buvo įvertinti kaip nepakankami dėl ginčo ūkinių operacijų, nesudaro pagrindo teigti, jog jie nebuvo vertinti.
Mokestiniame ginče įvertintų sandorių ir pareiškėjos teisės į PVM atskaitą
14. Kadangi ginčas keliamas dėl pareiškėjos teisės į PVM atskaitą realizavimą, visų pirma, pažymėtina, kad teisės į PVM atskaitą realizavimo sąlygos yra nustatytos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) nuostatose. Atitinkamai tiek pareiškėja, tiek VMI savo argumentus grindžia PVMĮ normomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika nagrinėjamu klausimu, tačiau skirtingai vertina byloje esančius dokumentus, patvirtinančius reikšmingas faktines aplinkybes. Todėl toliau pateikiama teisės į PVM atskaitą teisinio reguliavimo analizė.
15. PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ar paslaugas, jeigu šios prekės skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui. PVMĮ 64 straipsnis nustato, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai). Jeigu PVM mokėtojas buvo į PVM atskaitą įtraukęs pirkimo PVM nuo prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui sumokėtų avansų, tokia (tokiomis) pirkimo PVM suma (sumomis) atitinkamai mažinama pagal galutinę PVM sąskaitą faktūrą į PVM atskaitą įtrauktina pirkimo PVM suma. To paties įstatymo 80 straipsnis nustato, kad PVM sąskaita faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus. PVMĮ 64 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad MAĮ nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimuose apskaitos dokumentuose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus; gali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita faktūra atitinka ne visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
16. MAĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Vadinasi, sprendžiant dėl teisės į PVM atskaitą, lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais formaliai atitinkančiais reikalavimus, keliamus tokiam dokumentui (pvz., įrašyti bet kokie ūkio subjektai, kurie arba neegzistuoja, arba nevykdo veiklos ar pan., nors jų duomenys nurodyti tiksliai). Buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. PVM sąskaitų faktūrų juridinė galia, nuo kurios priklauso mokesčių mokėtojo teisė atskaityti pirkimo PVM, priklauso ne tik nuo to, ar apskaitos dokumente užfiksuoti formalieji apskaitos rekvizitai, bet ir nuo to, ar realiai buvo prekės ar paslaugos įsigytos, taip pat, kaip minėta, ar realiai ūkinėje operacijoje dalyvavo dokumente nurodyti ūkio subjektai, t. y. esminę reikšmė teikiama nustatymui ar tokia ūkinė operacija įvyko. Sukurti PVM objektą bei teisėtai išrašyti PVM sąskaitą faktūrą gali tik PVM mokėtojai, todėl nustačius, kad prekių ar paslaugų įsigijimas realiai nebuvo vykdomas arba buvo vykdomas ne iš PVM sąskaitoje nurodytų asmenų, t. y. ne iš PVM mokėtojų, PVM sąskaitos faktūros pripažįstamos neturinčiomis juridinės galios ir teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teisė į PVM atskaitą nagrinėjamu atveju buvo paneigta tik neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, nes net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM, jeigu paaiškėja, kad tarp nurodytų ūkio subjektų tokios operacijos vykti negalėjo, ar, kad tokios operacijos nevyko iš vis.
17. VMI teigimu, Bendrovė nepateikė pakankamų įrodymų, grindžiant apskaitos dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų turinį – pateikti dokumentai (pvz., sutartys, aktai) buvo išimtinai formalaus pobūdžio, pagal kuriuos nebuvo galimybės identifikuoti ūkinių operacijų turinio; dalis PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis buvo grindžiamos atskaitytinos PVM sumos, nebuvo pateiktos apskritai; informacija apie PVM sąskaitomis faktūromis įformintas operacijas prieštarauja viešuosiuose registruose esančiai informacijai apie atliktas statybas, rekonstrukcijas, remontus; Bendrovė nepateikė apskaitos registrų už tam tikrus laikotarpius; informacija apie Bendrovės deklaruotas ūkines operacijas nėra patvirtinta Bendrovės kontrahentų apskaitos duomenimis ir informacija, nes šių ūkio subjektų dokumentai visais atvejais (išskyrus UAB „GJ baldai“ ir UAB „Baldų meistras“) mokesčių administratoriui nebuvo pateikti ir mokesčių administratorius negalėjo jų atžvilgiu atlikti kontrolės veiksmų.
18. Remiantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad:
18.1. Bendrovė deklaravo vykdžiusi sandorius su UAB „Construction ACE“ laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., bendra paslaugų vertė 19 458 030,45 Eur ir 4 086 186,38 Eur PVM, iš viso 23 544 216,083 Eur (PVM sąskaitų faktūrų sąrašas pateiktas Patikrinimo akto 16 psl. esančioje lentelėje). Už visą laikotarpį Bendrovė UAB „Construction ACE“ pervedė 5 633 742,00 Lt (1 631 644,46 Eur) per banką. Laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (duomenys už 2016 metus nepateikti) per atskaitingą asmenį įformino 3 435 491,89 Eur mokėjimus grynaisiais pinigais, iš viso yra įforminta mokėjimų 5 067 136,35 Eur sumai, kas sudaro 21,52 proc. pagal UAB „Construction ACE“ išrašytus dokumentus mokėtinos sumos. Patikrinimo metu Bendrovė visas ūkines operacijas grindė bendro pobūdžio 2012 m. birželio 1 d. statybos rangos sutartimi Nr. ACE /20120601 (Patikrinimo akto 13–14 psl.). Nors Bendrovė gaunamų PVM sąskaitų registre deklaravo duomenis apie UAB „Construction ACE“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. kovo 5 d. (iš viso šiuo laikotarpiu buvo išrašyti dokumentai už 3 3907 875,36 Lt (9 820 399,49 Eur) ir 7 120 653,83 Lt (2 062 283,89 Eur) PVM), tačiau tarp kratos metu rastų dokumentų nebuvo rasta (Bendrovė taip pat nepateikė) PVM sąskaitų faktūrų už 9 654 440,31 Eur ir 2 027 432,47 Eur PVM. Kratos metu buvo rastos 4 PVM sąskaitos faktūros, išrašytos laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. kovo 5 d. (CON Nr. 006, CON Nr. 0011, CON Nr. 0012, CON Nr. 0036) už 573 023,86 Lt (165 959,18 Eur) ir 120 335,01 Lt (34 851,43 Eur) PVM (Patikrinimo akto 17 psl.). Pagal UAB „Construction ACE“ kratos metu rastus dokumentus nustatyta, kad ši įmonė 2012 m. gruodžio 31 d. – 2014 m. kovo 5 d. laikotarpiu Bendrovei įformino 8 PVM sąskaitas faktūras (Patikrinimo akto
31–37 psl., CON Nr. 002, CON Nr. 006, CON Nr. 003, CON Nr. 004, CON Nr. 005, CON Nr. 0011; CON 0012, CON 0036). Pas Bendrovę registre apskaityti kitu numeriu, skiriasi nurodyta prekių apmokestinamoji vertė ir PVM suma (pavyzdžiui, Bendrovės registre – 2012 m. gruodžio 31 d. Nr. 8604, pas UAB „Construction ACE“ – 2012 m. gruodžio 31 d. CON Nr. 002; Bendrovės registre – 2013 m. vasario 28 d. Nr. 9696, pas UAB „Construction ACE“ – CON Nr. 004, Bendrovė šių sąskaitų nepateikė). Nustatyta, jog už minėtą laikotarpį nei Bendrovės, nei UAB „Construction ACE“ kratos metu nebuvo rastos 11 PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis Bendrovė grindė savo teisę į PVM atskaitą: 2013 m. balandžio 26 d. Nr. CON009, 2013 m. gegužės 29 d. Nr. CON0010, 2013 m. birželio 28 d. Nr. CON0014, 2013 m. liepos 31 d. Nr. CON0015, 2013 m. rugpjūčio 31 d. Nr. CON0055, 2013 m. rugsėjo 27 d. Nr. CON0026, 2013 m. spalio 31 d. Nr. CON0027, 2013 m. lapkričio 29 d. Nr. CON0031, 2013 m. gruodžio 30 d. Nr. CON0034, 2014 m. sausio 31 d. Nr. CON0038, 2014 m. vasario 27 d. Nr. 0046 (Patikrinimo akto 8 lentelė, 40 psl.), todėl nėra nustatyta, kokių paslaugų (prekių) įsigijimas buvo įformintas šiais apskaitos dokumentais. Pagal kratos metu rastus dokumentus įforminta: travilatoriaus remontas (2013 m. sausio 30 d. CON Nr. 006, Patikrinimo akto 33, 17 psl.), nepateikti darbų atlikimo aktai, sąmatos, užsakymai, susirašinėjimas dėl šių darbų, nepateikta jokia informacija apie darbų atlikimo vietą; aliuminio langai, vitrinos ir montavimas (duomenys neskelbtini) (2013 m. birželio 5 d. Nr. CON 0011 (Patikrinimo akto 17, 36 psl.), nėra pridėti darbų atlikimo, montavimo aktai; vėdinimo ir kondicionavimo sistemos montavimas (duomenys neskelbtini) (2013 m. birželio 17 d. CON Nr. 0012, Patikrinimo akto 17, 36 psl.), nėra nurodytas vėdinimo, kondicionavimo sistemų kiekis, nepridėti atliktų darbų (suteiktų) paslaugų atlikimo aktai, užsakymai ir kt.; pastato valymas ir remontas pagal lokalinę sąmatą (duomenys neskelbtini) (2014 m. sausio 15 d. CON Nr. 0036, Patikrinimo akto 17, 36–37 psl.). Prie sąskaitos pridėta sąmata, kasos pajamų orderis (neapskaitytas nei Bendrovės, nei jos kontrahentės apskaitos registruose), nėra pateikta užsakymų, baigiamųjų aktų; darbai objektuose: (duomenys neskelbtini): 2012 m. gruodžio 31 d. CON Nr. 002 (pas Bendrovę registre apskaityta 2012 m. gruodžio 31 d. sąskaita Nr. 8604, su kitokia darbų verte), darbų kaina nurodytuose objektuose atitinkamai 3 500 000 Lt, 2000 000 Lt, 1 639 728,57 Lt (Patikrinimo akto 31–33 psl.); 2013 m. sausio 31 d. CON Nr. 003, darbai (duomenys neskelbtini) (Patikrinimo akto 33–34 psl.), 875 500 Lt darbų vertė ir 183 855 Lt PVM; 2013 m. vasario 28 d. CON Nr. 004, darbai (duomenys neskelbtini) (Patikrinimo akto 35–36 psl.); 2013 m. kovo 31 d. CON Nr. 005, darbai (duomenys neskelbtini) (Patikrinimo akto 33–34 psl.), 875 500 Lt darbų vertė ir 183 855 Lt PVM. Prie PVM sąskaitų faktūrų pridėti darbų atlikimo aktai be atsakingų asmenų vardų, pavardžių ir pareigų, tik su parašais. UAB „Construction ACE“ darbų įsigijimas buvo įformintas iš UAB „Bordolina“ ir UAB „Grangeras“, pagal šių įmonių išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pridėti ir atliktų darbų aktai be darbus atlikusių įmonių atstovaujančių asmenų pavardžių, parašų, pareigų, tik su spaudu ir parašu. Pagal rastus dokumentus nustatyta, kad statybos darbų perpardavimas įformintas arba be antkainio arba kitais su 0,2 proc. antkainiu. Laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Bendrovė UAB „Construction ACE“ pervedė 4 717 745 Lt (pagal išrašytas 8 PVM sąskaitas faktūras buvo įformintas darbų pardavimas už 11 838 528,43 Lt (3 428 674,82 Eur) ir 2 486 090 Lt (720 021 Eur) PVM, iš viso už 14 325 619,40 Lt (4 148 696,54 Eur), UAB „Construction ACE“ atgal pervedė 4 340 337,72 Lt, nurodant mokėjimus pagal sutartį (sutartys patikrinimo metu nenurodytos ir nepateiktos). Laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. buvo įforminti UAB „Construction ACE“ atlikti statybos darbai Bendrovei priklausančiuose objektuose: (duomenys neskelbtini) ir kituose objektuose. Šias ūkines operacijas Bendrovė grindė jau aptarta sutartimi, PVM sąskaitomis faktūromis, statybos leidimu ir statybos projektu dėl prekybos paskirties pastato, adresu: Juodasis kelias 34, Vilnius; projektiniais pasiūlymais ir nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla dėl (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nepateikti užsakymai, darbų sąmatos, išduoti statybos leidimai, rašytiniai pritarimai statinių projektams, statybos užbaigimo aktai, deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties) pakeitimą, statybos žurnalai ar kiti dokumentai, kuriuose būtų nurodyta darbų pradžia ir pabaiga, adresai, atliktų darbų (paslaugų) pavadinimai, kada ir kokie darbai buvo atlikti, kokios darbų apimtys bei koks buvo medžiagų ir darbo jėgos poreikis nurodytiems darbams atlikti, medžiagų ir darbų nurašymo pagal objektus bei pastatytų (statomų) objektų detalius savikainos apskaitos registrus ir pan. Dėl darbų objekte Juodasis kelias 34, Vilniuje (PVM sąskaitos faktūros 2014 m. birželio 30 d. CON Nr. 040, 2015 m. balandžio 30 d. CON Nr. 66), VMI rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartyje civilėje byloje
Nr. 2A-1592-565/2015 konstatuotomis aplinkybėmis, kad praėjus beveik dviem metams po statybos leidimo išdavimo (2013 m. sausio 31 d.) darbai nepradėti, taip pat informacija, jog Statybos inspekcijos pažyma apie statinio statybą išduota 2016 m. lapkričio 18 d. Dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini) (darbai įforminti 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. liepos 31 d., 2015 m. vasario 26 d., 2015 m. vasario 27 d. PVM sąskaitomis faktūromis). Kaip matyti, Bendrovė nepagrindė savo dalyvavimo šio objekto projekte, nes pateikti projektiniai pasiūlymai įforminti kito subjekto vardu, VĮ Registrų centro duomenimis, deklaracija apie statybos užbaigimą (paskirties) pakeitimą įregistruota 2014 m. sausio 20 d., vėlesnių įregistruotų dokumentų šiame objekte nenustatyta. Dėl kitų objektų ((duomenys neskelbtini)) konstatuotina, jog darbai pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras buvo įforminti vėliau nei statybos darbus pagrindžiantys dokumentai: statybos užbaigimo aktai, deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties) pakeitimą ir kiti dokumentai. Dėl objektų ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad nors ir registruotos atitinkamos deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties) pakeitimą, tačiau Bendrovė jų nepateikė, todėl negalima nustatyti, kas buvo minėtų statinių rangovai, statybų vadovai, techniniai prižiūrėtojai, taip pat nepateikti užsakymai, sąmatos, statybos žurnalai, statybos projektai ir kiti dokumentai, įrodantys darbų atlikimą.
18.2. Deklaruotos ūkinės operacijos, vykusios su UAB „Extra švara“, vyko laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Įforminta sandorių už 4 948 666,05 Eur ir 1 039 219,87 Eur PVM, iš viso už 5 987 885,92 Eur: pagal 2015 m. gegužės 27 d., 2015 m. birželio 25 d. PVM sąskaitas faktūras darbų atlikimas (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. įformintas įvairių statybinių medžiagų ir statybinių darbų įsigijimas; laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. įformintas didelės vertės tarpininkavimo paslaugų įsigijimas (Patikrinimo akto 56 psl.). Pagal surinktus banko išrašus ir kasos dokumentus nenustatyta, kad Bendrovė būtų mokėjusi UAB „Extra švara“, tačiau apskaitos sąskaitoje 2435 užfiksuoti atskaitingo asmens 371 000 Eur mokėjimai šiai įmonei, kas sudaro apie 6 proc. visos mokėtinos sumos. Nepateikus atsiskaitymų su tiekėjais registro, nenustatyta, ar šiai įmonei fiksuotas įsiskolinimas, taip pat nėra duomenų, jog ši įmonė būtų siekusi susigrąžinti skolą iš Bendrovės. Operacijas Bendrovė grindė dalimi sutarčių, PVM sąskaitomis faktūromis ir dalimi pateiktų darbų atlikimo aktų. Dėl atliktų statybos darbų Inspekcija surinko informaciją, jog (duomenys neskelbtini) esančios patalpos pripažintos tinkamomis naudoti 2007 m. spalio 15 d. aktu, duomenų apie vėliau vykdytus darbus, rekonstrukciją nepateikta (nustatyta, kad patalpos aptariamu laikotarpiu buvo išnuomotos kitam juridiniam asmeniui), nepateiktos sutartys, užsakymai, sąmatos, išduoti statybos leidimai. Dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad paskutiniojo paprastojo remonto pradžia – 2010 m., pabaiga – 2014 m., 2014 m. gegužės 22 d. surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą (paskirties) pakeitimą Nr. 1. Dėl statybos darbų ir medžiagų pardavimo 2015 m. rugsėjo – lapkričio mėn. laikotarpiu objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pateikta sutartis, tačiau prie jos nepateikti užsakymai, detalios sąmatos, kiti dokumentai, kuriuose būtų įvardyti darbų pavadinimai, darbų apimtys, atlikimo laikotarpiai bei technikos, medžiagų ir darbo jėgos poreikis. Kaip matyti, kad dėl tarpininkavimo paslaugų Bendrovė nepateikė jokių sutarčių, atliktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktų bei kitų dokumentų, kurie pagrįstų tarpininkavimo paslaugų realumą, o nenustatyta, jog dėl galimai įsigytų tarpininkavimo paslaugų būtų pasikeitęs veiklos pobūdis, nes įmonė ir toliau vykdė savo įprastinę veiklą. Nustatyta, kad UAB „Extra švara“ laikotarpiu iki 2015 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijose deklaravo pirkimo PVM, artimą pardavimo PVM, todėl faktiškai PVM į biudžetą nemokėjo, 2015 metų gruodžio mėnesį PVM deklaracijos nepateikė, todėl 489 429,99 Eur pardavimo PVM nedeklaravo.
18.3. Deklaruotos įvykusios ūkinės operacijos su UAB „Golbena“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio iki 2016 m. liepos 2 d. Nustatyta, kad už 3 469 672 Eur ir 728 631,12 Eur PVM, iš viso už 4 198 303,12 Eur Bendrovė įsigijo įvairių darbų: projektavimo, ekspertizės ar pan. bei statybinių medžiagų (Patikrinimo akto 12 lentelė). Įvykusias ūkines operacijas Bendrovė grindė PVM sąskaitomis faktūromis, 2016 m. sausio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (dėl statybinių medžiagų įsigijimo, sutarties pobūdis aptartas Patikrinimo akto 70 psl.). Bendrovei nepateikus visų suvestinių apskaitos registrų, nenustatyta, ar šios įmonės PVM sąskaitos faktūros apskaitytos Bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Bendrovė į UAB „Golbena“ atsiskaitomąsias sąskaitas ir kitų ūkio subjektų sąskaitas laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pervedė 475 770,44 Eur (apie 11 proc. nuo UAB „Golbena“ PVM sąskaitomis faktūromis įformintos sumos), nenustatyta, kad būtų įforminti mokėjimai grynaisiais pinigais, ar per atskaitingą asmenį. Nepateikus atsiskaitymų su tiekėjais registro, nenustatyta, ar šiai įmonei fiksuotas įsiskolinimas, taip pat negauta duomenų, jog ši įmonė būtų siekusi susigrąžinti skolą iš Bendrovės. VMI nustatė, kad, nors įformintose PVM sąskaitose faktūrose įvardyti įvairūs darbai: interjero projektavimas, statybinių konstrukcijų ekspertizė, rekonstrukcijos projektavimas, naujo pastato projektavimas, tačiau pateiktuose apskaitos dokumentuose nėra informacijos, kokių objektų (nurodant pavadinimą, paskirtį) atžvilgiu šie darbai buvo atlikti. Nebuvo pateikta sudarytų sutarčių, pasirašytų darbų priėmimo-perdavimo aktų, pačių projektų, ekspertizių aktų ir kt. Dėl medžiagų įsigijimo Bendrovė nepateikė prekių priėmimo-perdavimo aktų, susirašinėjimų, užsakymų ir kt. Nustatyta, kad UAB „Golbena“ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, tačiau Bendrovė, nepaisant šių aplinkybių, nevykdė PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos pareigos apskaičiuoti pardavimo PVM pagal 2014 m. gegužės 2 d., 2016 m. birželio 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Golbena“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Nustatyta, kad UAB „Golbena“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. deklaravo tik vieną Bendrovei įformintą 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą. UAB „Golbena“ 2016 m. sausio – balandžio mėnesiais PVM deklaracijose deklaravo 737 016 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių ir 154 774 Eur standartinio pardavimo PVM, nors tuo pat metu Bendrovė atskaitė 406 161,42 Eur pirkimo PVM, tai yra UAB „Golbena“ deklaravo 251 387,42 Eur mažiau pardavimo PVM, 2016 m. gegužės 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 2 d. laikotarpio PVM deklaracijų įmonė nepateikė visai, tai yra Bendrovei išrašytuose dokumentuose nurodytas 322 469,70 Eur pardavimo PVM nebuvo deklaruotas ir sumokėtas.
18.4. Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaitė statybinių medžiagų ir projektavimo darbų, ekspertizės įsigijimo sandorius iš UAB „Monlera“ pagal keturias UAB „Monlera“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 864 053 Eur ir 181 451,13 Eur PVM. Bendrovė šias ūkines operacijas grindė PVM sąskaitomis faktūromis. Pagal Bendrovės pateiktus banko išrašus ir kasos dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neatliko mokėjimų UAB „Monlera“ ar kitiems ūkio subjektams už šią įmonę. Nepateikus atsiskaitymų su tiekėjais registro, nenustatyta, ar šiai įmonei fiksuotas įsiskolinimas, taip pat negauta duomenų, jog ši įmonė būtų siekusi susigrąžinti skolą iš Bendrovės. Pagal UAB „Monlera“ pateiktus banko išrašus nustatyta, kad Bendrovė 2017 m. kovo–balandžio mėnesiais į UAB „Monlera“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 5220 Eur (kas sudaro apie 0,5 proc. pagal PVM sąskaitas faktūras įformintos sumos), pati UAB „Monlera“ neatliko mokėjimų kitiems ūkio subjektams už statybines medžiagas bei projektavimo darbus. UAB „Monlera“ apskaitos dokumentuose nėra informacijos, kokiuose objektuose šie darbai buvo atlikti, nepateikta sudarytų sutarčių, pasirašytų darbų priėmimo-perdavimo aktų, pačių projektų, ekspertizių aktų ir kt., dėl statybinių medžiagų tiekimo taip pat nenurodyta prekių tiekimo vieta, nepateikta medžiagų pirkimo-pardavimo sutarčių, prekių gabenimo važtaraščių ir kitos informacijos. UAB „Monlera“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre nenurodė duomenų apie 2016 m. lapkričio, gruodžio mėn. Bendrovei įformintas PVM sąskaitas faktūras.
18.5. Bendrovė apskaitė didelių kiekių baldų įsigijimus iš UAB „GJ baldai“ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. liepos 18 d. bei iš UAB „Baldų meistras“ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. liepos 18 d. (Patikrinimo akto 98–99 psl., 113–115 psl.). Pirmuoju atveju pagal pateiktus dokumentus įsigyta: 112 komp. virtuvės baldų, 96 komp. miegamojo baldų, 112 komp. viengulių ir dvigulių lovų, 75 komp. holo spintų, 97 komp. miegamojo spintų ir kitų baldų, antruoju atveju: 190 komp. virtuvės baldų, 178 komp. miegamojo baldų, 124 komp. dvigulių lovų, 97 komp. komodų, 83 komp. holo spintų, 74 komp. drabužinių, 68 komp. viengulių spintų ir kitų baldų. Įvykusias ūkines operacijas Bendrovė grindė sutartimis (2013 m. liepos 17 d. Nr. GJ/2013/07/12 (Patikrinimo aktas 99 psl.) ir 2013 m. rugsėjo 2 d. Nr. BM/2013/09/09 (26 priedas) ir PVM sąskaitomis faktūromis, kiti ūkines operacijas pagrindžiantys dokumentai nebuvo pateikti. VMI vertino, kad sutartys su šiomis įmonėmis yra identiškos, numatyta, jog užsakymas dėl baldų gamybos yra įforminamas priedu prie sutarties, kuriame turi būti numatyti užsakomi gaminiai, jų kiekis, kaina, terminai, atsakovei Bendrovė šių priedų nepateikė. Nors dalis šių dokumentų yra pateikta (UAB „GJ baldai“ pateikė 2014 m. rugsėjo 29 d. – 2015 m. gruodžio 30 d. laikotarpio priedus), tačiau juose nėra jokios konkretizuojančios informacijos (išmatavimų, komplektacijos), išskyrus prekių pavadinimus, kiekius, kurie nurodyti ir PVM sąskaitose faktūrose. Nors pagal sutartis numatyta, kad pati Bendrovė (užsakovas) turėjo tiekti medžiagas baldams gaminti, brėžinius, pavyzdžius ir katalogus, tačiau Bendrovė mokesčių administratoriui nepateikė brėžinių, katalogų ar kitų dokumentų, kurie pagrįstų medžiagų perdavimą gamintojams, konkrečių baldų specifikaciją. Nustatyta ir tai, jog, pavyzdžiui, pagal sutartis numatytas atsiskaitymas už prekes per 15 kalendorinių dienų nuo produkcijos gavimo dienos, tuo tarpu pirmieji mokėjimai šioms įmonėms buvo atlikti daug anksčiau. Mokėjimas UAB „GJ baldai“ atliktas 2013 m. birželio 14 d., tai yra prieš mėnesį iki sutarties sudarymo ir prieš 10 mėnesių iki pirmosios PVM sąskaitos faktūros (2014 m. balandžio 29 d.) išrašymo; mokėjimas (2013 m. sausio 15 d.) UAB „Baldų meistras“ – prieš 8 mėnesius iki sutarties įforminimo ir daugiau nei prieš metus iki pirmosios PVM sąskaitos faktūros išrašymo. Nors keliose PVM sąskaitų faktūrų yra nurodytas adresas, kur galimai turėjo būti gabenami baldai, tačiau nepateikta informacija, kas baldus gabeno, iškraudavo, kas juos surinkinėjo (tik keliais atvejais į PVM sąskaitas faktūras įtraukta minkštų baldų surinkimo paslaugos kaina; pavyzdžiui, UAB „GJ baldai“ nurodyta 11 komp. surinkimo paslauga, o iš šios įmonės įsigyta apie 900 komplektų įvairių baldų). Inspekcija nustatė, kad UAB „GJ baldai“ ir UAB „Baldų meistras“ didžiąją dalį atskaitytinos pirkimo PVM sudarė pirkimo PVM sumos pagal UAB „Gangreras“, UAB „Construction ACE“ ir UAB „Extra švara“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už medžiagų, skirtų baldų gamybai, įsigijimą (pirmuoju atveju tai sudarė 99,34 proc., antruoju – 99,10 proc. pirkimo PVM sumos). Nustatyta, kad aptartos įmonės turėjo darbuotojų, tačiau jiems buvo įforminami nedraudiminiai laikotarpiai, nenustatyta, kad įmonės kitiems asmenims būtų išmokėjusios B klasės pajamų pagal verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas. Abiejose įmonėse įvairiais laikotarpiais vadovaujančias pareigas užėmė tie patys asmenys: UAB „GJ baldai“ vadovu nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2014 m. liepos 24 d. buvo I. K. (jo vardu deklaracijos buvo teiktos iki 2016 m. rugsėjo 26 d.), jis buvo šios įmonės akcininku nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. kovo 23 d., nuo 2014 m. liepos 24 d. vadovas – V. U.; UAB „Baldų meistras“ vadovu nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2014 m. liepos 25 d. buvo I. K., nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2014 m. balandžio 11 d. – V. U., šios įmonės akcininku iki 2013 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. buvo D. K. (UAB „Golbena“ (duomenys neskelbtini)).
19. Pareiškėja esminių nesutikimų su šiomis nustatytomis aplinkybėmis nepateikia. Jos teigimu, kartu su pastabomis ji VMI pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo įrodinėtinas aplinkybes ir vertina, jog pateikti papildomi rašytiniai įrodymai paneigia pagal šias nustatytas faktines aplinkybes padarytas išvadas. Kaip matyti, dalis pareiškėjos pateiktų dokumentų – statybos užbaigimo aktai, pažymos apie statybos užbaigimą – buvo įvertinti patikrinimo metu, o kiti papildomi rašytiniai įrodymai – pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Monlera“ ir 2014 m. kovo 18 d., 2015 m. sausio 6 d., 2015 m. sausio 8 d., 2015 m. sausio 20 d., 2015 m. sausio 6 d., 2014 m. birželio 10 d., 2014 m. vasario 28 d., 2014 m. kovo 10 d. statybos rangos sutartis su UAB „Construction ACE“, lokalinės sąmatos ir darbų atlikimo aktai, parengtų rekonstrukcijos projektai, ekspertizės aktų kopijos – yra nepakankami. Pareiškėjos pateikta tarpininkavimo sutartis su UAB „Extra švara“, 2016 m. sausio 20 d. atsiskaitymo turtu su UAB „Extra švara“ sutartis, sutartys su UAB „Monlera“ ir kiti dokumentai (iš šios įmonės deklaruotas statybinių medžiagų, projektavimo, ekspertizės darbų įsigijimas) patvirtina, kad pateiktos sutartys (2016 m. lapkričio 29 d. sutarties objektas – prekės, 2016 m. lapkričio 29 d. sutarties objektas – (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektas, pastato konstrukcijų ekspertizė, techninis projektas) nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovės nustatytų aplinkybių. Kaip matyti, prekių pirkimo sutartyje nėra apibrėžtas konkretus sutarties objektas, nurodyta – (prekės), o tai pagrindžiantys sutartyje aptariami dokumentai (užsakymas raštu arba elektroniniu paštu, kuriame būtų nurodomos prekės, jų pristatymo vieta ir laikas) nepateikti; nors ir yra aptartos atsiskaitymo sąlygos (sumokėti per 60 d. nuo prekių pardavimo mokėjimo pavedimu į sutartyje nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą (sąskaita sutartyje nėra nurodyta) ar grynaisiais pagal kasos pajamų orderį, tačiau VMI nenustatė, kad aktualiuoju laikotarpiu Bendrovė kokiu nors būdu būtų mokėjusi šiai įmonei už prekes ar už projektus, ekspertizę (mokėjimai 5 220,00 Eur sumai, kas sudaro 0,5 proc. sumos pagal PVM sąskaitas faktūras, atlikti 2017 m. kovo – balandžio mėnesiais). Iš projektavimo ir kitų darbų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad sutartyje yra nurodomas perduotinas objektas, jo kaina, nurodant, kad jo perdavimą patvirtintina PVM sąskaitos faktūros išrašymas, tačiau sutartyje nėra keliami jokie reikalavimai darbų atlikimui, nėra aptariami atsiskaitymo būdai, priešingai, nurodoma, kad sutartis yra pasirašyta 2016 m. lapkričio 29 d., o jau kitą dieną – 2016 m. lapkričio 30 d. turi būti perduota dalis su sutarties objektu susijusių dokumentų. Kaip matyti ir pateiktame projekte ir ekspertizės akte nėra duomenų apie projektavimo, ekspertizės darbus atlikusius asmenis, projekto vadovus, tokios pat išvados darytinos kaip ir UAB „Golbena“ pateiktų projektinių darbų.
20. Pareiškėja skunde teismui taip pat nurodė, kad nei MGK, nei VMI nepasisakė dėl tarpininkavimo sandorio su UAB „Extra švara“. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog priešingai nei teigia pareiškėja šis sandoris buvo įvertintas (MGK sprendimo 21, 27 32 psl.), tai, kad tarpininkavimo paslaugų realumas nebuvo patvirtintas, nesudaro pagrindo teigti, jog jis nebuvo įvertintas. Iš pareiškėjos skunde teismui nurodytų aplinkybių, kuriomis yra grindžiamas skundžiamų sprendimų neteisėtumas pažymėtina, kad Bendrovė ne tik visapusiškos informacijos nepateikė patikrinimo metu, tačiau jos nepateikė ir pastabose, skunde MGK bei skunde teismui. Pritartina MGK pozicijai, kad pareiškėja savo argumentus grindžia prielaidomis, nurodydama, jog galimai prekės tiesiogiai buvo vežamos iš didmenininkų ar pan., ar nurodydama konkrečias vietas, kur buvo atlikti darbai, gabentos statybinės medžiagos, baldai. Pažymėtina, jog Bendrovė deklaravo didelio kiekio baldų, kuriuos pagal su UAB „GJ baldai“ ir UAB „Baldų meistras“ sudarytas sutartis iš Bendrovės perduotų medžiagų turėjo pagaminti įmonės-gamintojos, įsigijimą. Tačiau, kaip teisingai atsakovė nustatė, kad Bendrovė nepateikė nei sutarčių priedų dėl gaminių užsakymo, pagaminimo terminų (dalį šių dokumentų, kuriuose nurodyta bendro pobūdžio informacija iš sąskaitų faktūrų (baldų pavadinimas ir kiekis) pateikė Bendrovės kontrahentai), nei brėžinių, katalogų, kuriuose būtų aptarta prekių specifikacija, nei dokumentų, pagrindžiančių sutartyse aptartų medžiagų perdavimą baldų gamintojams. Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai, kad baldai buvo pagaminti ir naudojami yra užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių protokole su nuotraukomis, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, nes toks faktinių aplinkybių konstatavimas negali pagrįsti deklaruotų ūkinių operacijų realumo – įsigijimo būtent iš minėtų bendrovių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad mokestinio patikrinimo metu pateiktų dokumentų pobūdis yra formalus, nepagrindžiantis realiai vykusių ūkinių operacijų.
Dėl mokestinio ginčo išskyrimo į atskirus epizodus
21. Pareiškėja skunde teismui akcentuoja, kad tiek VMI, tiek MGK nagrinėdama pareiškėjos skundus analizavo visą mokestinį ginčą bendrai, neišskiriant šio mokestinio ginčo į atskirus epizodus, ko pasėkoje buvo netinkamai atskleista mokestinio ginčo esmė, nes įvertinus sandorių kiekį, jų pobūdį, kontrahentų skaičių, akivaizdu šį ginčą nagrinėti ne kaip įvykusių sandorių masę, o kaip pavienius epizodus. Pasisakant dėl šių pareiškėjos argumentų pažymėtina, kad šių savo argumentų pareiškėja visiškai nepagrindžia. Priešingai nei teigia pareiškėja tiek VMI, tiek MGK analizavo atskirus mokestinio ginčo epizodus, tačiau juos įvertino visų surinktų rašytinių įrodymų mokestinio ginčo kontekste bei vertino visą įrodymų visetą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai vertinti kritiškai.
Dėl būtinybės atlikti turto apžiūrą
22. Pareiškėja taip pat kelia abejonę, kad atsakovė vertino tik pateiktus ir esamus mokestinio ginčo byloje rašytinius įrodymus, t. y. formaliąją sandorio pusę, tačiau nebuvo įvertinta turto apžiūra. Pareiškėja tai siekdama įrodyti kreipėsi į antstolį ir nekilnojamojo turto ekspertą, kurie įvertino ar sąskaitose nurodyti darbai galėjo būti atlikti, ar pastatai nerekonstruoti nuo jų pastatymo, ar medžiagos panaudotos darant remontus, ar patalpose yra įsigyti baldai ir kt. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali ir pritaria MGK išdėstytai pozicijai, kad įprastinė mokesčių apskaičiavimo teisingumo kontrolė, atsižvelgiant į Buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – ir BAĮ) įtvirtintus buhalterinės apskaitos reikalavimus, vyksta remiantis dokumentiniu pateiktų buhalterinės apskaitos duomenų, dokumentų ir kitos informacijos tyrimu. Mokesčių administratoriui nėra nustatyta pareiga ūkinės operacijos turinį nustatinėti objektų apžiūros metu ar kažkokiu kitu metodu, tuo labiau, kad atlikta objekto apžiūra pati savaime neatspindi jame atlikto pagerinimo (rekonstrukcijos, remonto, statybos) atlikimo momento ir neidentifikuoja tuos pagerinimus atlikusio subjekto, jeigu tokie statybos darbai ir buvo atlikti.
Dėl eksperto ir specialisto išvadų vertinimo
23. Pareiškėja taip pat nesutinka su atsakovės ir MGK pateiktu vertinimu dėl eksperto ir specialisto išvadų ir nurodė, kad ekspertas nėra tik turto vertintojas, išklausęs atitinkamus kursus ir galintis nustatyti tik turto vertę. Pabrėžė, kad ekspertas įrašytas į teismo ekspertų sąrašą kaip nekilnojamojo turto vertinimo ekspertas, todėl jo kvalifikacija neturi būti kvestionuojama.
24. Teismas pasisakydamas dėl šių pareiškėjos argumentų pastebi, jog priešingai nei nurodė pareiškėja MGK eksperto turimos kvalifikacijos nekvestionavo. Tai, kad MGK sprendime ekspertą įvardijo turto vertintoju, nepagrindžia, jog buvo abejojama jo kvalifikacija. Iš MGK sprendimo matyti, jog turto vertinimo ataskaita buvo vertina kaip vienas iš įrodymų, tačiau pripažinta nepagrindžiančia darbų atlikimo momento, nurodoma, kad ji buvo surašyta remiantis pateiktais Bendrovės dokumentais bei paaiškinimais, kad buvo vertinama dabartinė statinių būklė naudojantis UAB „Sistela“ normatyvais, kurie įprastai naudotini sąmatoms sudaryti. MGK pabrėžė, kad ginčas vyksta dėl dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų turinio ir ūkinių operacijų realumo, tačiau tokia informacija vertinimo ataskaitoje nėra nurodyta, kas ir sudarė prielaidą abejoti pateiktos atskaitos objektyvumu. Teismas pritaria šioms MGK išvadoms ir jų sprendime nekartoja.
25. 2019 m. kovo 26 d. teismo posėdžio liudytojais buvo apklausti D. G. bei P. M..
25.1. D. G. parodė, kad atliko galimai atliktų statybos objektų apžiūrą ir surašė ataskaitą pagal pateiktus dokumentus bei paaiškinimus. Atliekant vertinimą naudojo natūrinio stebėjimo metodą – atliktų darbų įvertinimą ir nusidėvėjimą ir sąlyginai nustatė kada darbai buvo atlikti. Išdavos buvo padarytos laikantis teisės aktų reikalavimų, kainynuose ir aprašuose nustatytų metodų. Pažymėjo, kad atliktų darbų laikas nustatomas pagal apžiūrą, eliminuojant tam tikras vietas pagal ilgaamžiškumą, vertinant komponentus. Statybos tikslumo mėnesiais nustatyti nėra galimybių. Įmanoma nustatyti metų ar kelių metų tikslumu. Laibai tikslūs nustatymai galimi tik atliekant ekspertizes laboratorijose. Pažymėjo, kad patalpas apžiūrėjo pats, foto fiksacijas taip pat darė pats. Paaiškino, kad nurodė, jog patalpos buvo apžiūrėtos dalinai, nes kai kurių patalpų atrakinti nebuvo galimybės. Patalpas apžiūrinėjo kartu su pareiškėjos direktoriaus atsiųstu asmeniu atsakingu už patalpų nuomą. Kiek pareiškėja turi darbuotojų nežino. Surašant išvadą vertino sąmatas, darbų užbaigimo aktus, sutartys su rangovais, sąskaitas faktūras. Kad dėl šių vyko mokestinis ginčas ekspertui nebuvo žinoma.
25.2. P. M. parodė, kad pateikė konsultacinę išvadą pagal pateiktus dokumentus, gautus elektroniniu paštu, originalai nebuvo pateikti. Pareiškėja kreipėsi į jo darbovietę dėl konsultacinės išvados pateikimo, o užduotį ją atlikti jam pavedė vadovė ir pateikė dokumentus, kurie buvo gauti elektroniniu paštu. Tyrimo metu su jokiais asmenimis nesikonsultavo, pats vertino dokumentus ir padarė išvadą. Pažymėjo, jog vertinant dokumentus įmanoma nustatyti, ar ūkinės operacijos įvyko, nes tai matyti iš fiksuotų registrų. Darbai buvo įvykę, nes pastatai yra, buvo išduoti statybos leidimai, kai kuriais atvejais pareiškėja buvo baudžiama dėl savavališkų statybų. Vykusius pareiškėjos santykius statybų versle laikė galimais, kuomet yra paprasčiau pasamdyti rangovus, kartais rangovai samdo subrangovus, nes taip labiau apsimoka nei turėti savo darbuotojus. Ataskaitos sudarymo metu vertino registrus, sutartis, sąskaitas faktūras, įmonės finansinius dokumentus. Vertino dokumentus, kurie buvo FNTT kratos metu, tačiau vertino ne originalus, bet dokumentus, kurie buvo atsiųsti elektroniniu paštu. Mokestinį patikrinimą įvertino kaip atliktą formaliai, nes jo metu buvo žiūrima tik į įstatymo raidę ir ginant valstybės biudžetą, tačiau pastatai yra pastatyti.
25.3. Teismas, įvertinęs liudytojų paaiškinimus, sprendžia, jog jie nepagrindžia darbų atlikimo momento. Todėl palaikoma VMI pozicija, išdėstyta 2018 m. lapkričio 23 d. rašte
Nr. (24.10-31-5) R-6619 (MGK 8 t., b. l. 52–56) dėl pateiktos ataskaitos ir konsultacinės išvados vertinimo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl eksperto ir specialisto išvadų vertinimo yra nepagrįsti.
Dėl prašymo skirti ekspertizę dėl pareiškėjos ūkinės veiklos tyrimo
26. Teisme 2019 m. gegužės 13 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas skirti ekspertizę dėl UAB „Nekilnojamojo turto vertinimas“ ūkinės veiklos tyrimo, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekonominių ekspertizių skyriaus ekspertams. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 61 straipsnio 1 dalį, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Pažymėtina, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams (ABTĮ 11 straipsnis). Be to, eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju turi būti suabejota tam tikrų faktų buvimu ir nustatyta, kad šiems faktams nustatyti reikalingos specialiosios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Iš pareiškėjos prašymo matyti, jog pareiškėja prašo teismo skirti ekspertizę pareiškėjos ūkinės veiklos tyrimui, konkrečių klausimų nesuformulavo. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą bei pareiškėjos prašymo skirti ekspertizę argumentus, sprendžia, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog byloje kilo specialių žinių poreikis.
27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VMI ir MGK sprendimai yra priimti tinkamai taikant teisės normas, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų nepasisakyta atskirai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Teisėja | Jolanta Malijauskienė |