Civilinė byla Nr. 2-1071-979/2018
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00004-2018-4
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.2.4.1.; 3.1.7.1.15.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.4.16.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 14 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ir atsakovo G. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. A., išvadą byloje teikianti institucija – Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo bei atsakovas G. A. kreipėsi su priešieškiniu ieškovei S. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė ir atsakovas dėl ginčo susitarė geruoju, pateikė teismui prašymą pereiti iš ginčo teisenos į bylos nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir nepilnamečių vaikų bei pareiškėjų interesams, nenustatyta, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 540 straipsnio 1 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
prašymas tenkintinas.
Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudarymo tarp sutuoktinių ir tvirtinimo atveju preziumuotina, kad šalys visus tarpusavio ginčus išsprendė nuolaidų ir derybų būdu, kas reiškia taikaus susitarimo pasiekimą tarpusavio ginče nuolaidų ir derybų būdu (CK 6.985 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-161-464/2012).
Teismui perėjus iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną, ieškovė ir atsakovas pripažintini pareiškėjais. Pareiškėjai prašo nutraukti santuoką ne ginčo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.52 straipsnis). Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai S. A. ir G. A. prašo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Nurodė, kad pareiškėjai jau metai laiko negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, tarpusavio santykiai atšalo, tapo svetimi, todėl nesitiki, kad jų santykiai pasikeis. Turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimus aptarė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad yra visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs, yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjų santuoka sudaryta 2012 m. rugsėjo 8 d. Pareiškėjai ilgiau nei metus gyvena skyrium, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Nurodo, jog šeima yra iširusi ir negali būti išsaugota. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, todėl nutrauktina (CK 3.53 straipsnio 1-2 dalys). Pareiškėjai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. 2018 m. birželio 4 d. sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai aptarė vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimus, ginčo tarp pareiškėjų šiais klausimais nėra (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjų sudaryta rašytinė sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, nepilnamečių vaikų interesams, nepažeidžia nei vieno iš pareiškėjų ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškimas pagrįstas (CK 3.53 straipsnio 3-4 dalys).
Nutraukus santuoką pareiškėjai paliktina santuokinė pavardė, pareiškėjui jo pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjams yra žinoma, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), abu arba vienas iš pareiškėjų gali kreiptis į teismą dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjams išaiškintina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo užkerta kelią ateityje reikšti ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tuo atveju, jeigu buvo nurodytas visas santuokoje įgytas ir dalintinas turtas (CK 3.127 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), be to, nepranešus apie turimus kreditorius, kreditoriai turės teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo byloje (CK 3.126 straipsnio 2 dalis, CPK 47 straipsnis, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Bylą išnagrinėjus iš esmės, sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93, 96 straipsniai). Byloje buvo patirtos 7,89 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 94 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjai (sutuoktiniai) už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu yra atleisti nuo žyminio mokesčio.
Pareiškėja, teikdama ieškinį teismui, nemokėjo žyminio mokesčio, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas, teikdamas priešieškinį teismui, sumokėjo 50,00 Eur žyminio mokesčio, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas. Pareiškėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos atitinkamai priteitinos iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjui įskaičius priteistinas išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, grąžintina žyminio mokesčio suma – 46,05 Eur (50,00 Eur – (7,89 Eur x 50 proc.)).
Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 7 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai S. A. yra 319,29 Eur. Duomenų, apie pareiškėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nepateikta.
Šalims sudarius taikos sutartį, nagrinėjamu atveju sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, teismui ją patvirtinus spręstinas išlaidų už antrinę teisinę pagalbą priteisimo klausimas.
Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė taikų susitarimą dėl ginčo esmės, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), iš pareiškėjo priteistina 79,83 Eur išlaidos už antrinę teisinę pagalbą (319,29 Eur x 25 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 94 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 541 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Prašymą tenkinti.
Nutraukti S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Palikti pareiškėjai S. A. po santuokos nutraukimo santuokinę pavardę – A., pareiškėjui G. A. – jo pavardę – A.
Patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią pareiškėjai sutaria, kad:
1. Kreditoriniai įsipareigojimai
1.1. Pareiškėja turi įsiskolinimų kreditoriams: pagal Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas 85,91 Eur, pagal antstolės A. K. pateiktą 2018-05-23 pažymą susidarė palūkanų skola 1,92 Eur ir vykdymo išlaidų 131,19 Eur; pagal Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas 227,76 Eur, pagal antstolio G. S. pateiktą 2018-06-01 pažymą susidarė 17,25 Eur palūkanų skola ir vykdymo išlaidų 157,97 Eur. Pareiškėja pripažįsta, kad šie įsipareigojimai yra jos asmeniniai, po santuokos nutraukimo skolas dengs iš savo asmeninių lėšų.
1.2. Pareiškia, kad jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris gali būti dalintinas nutraukiant santuoką, neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi.
1.3. Pareiškia, jog jokių kitų kreditorių, išskyrus nurodytus šios sutarties 1.1. punkte nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai neturi.
2. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymas, bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo tvarka
2.1. Šalys susitaria, jog nepilnamečio vaiko K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su pareiškėju G. A., o dukros G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su pareiškėja S. A..
2.2. Priteisti iš G. A. išlaikymą nepilnametei dukrai G. A. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, pinigus pervedant į motinos banko sąskaitą, pavedant jai tvarkyti lėšas uzufrukto teise, lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
2.3. Priteisti iš S. A. išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. A. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pinigus pervedant į vaiko tėvo banko sąskaitą, pavedant jam tvarkyti lėšas uzufrukto teise, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
2.4. Kadangi kiekvienas iš tėvų augins po vaiką, išlaikymas vienas kitam nemokamas, o bendravimo tvarka nenustatoma. Šalys sutaria gražiuoju, kad vaikai bendraus tiek tarpusavyje, tiek su kitu, atskirai gyvenančiu tėvu ar motina.
2.5. Šalims yra žinoma, kad bet kurios Šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.
4. Šalys susitaria, jog po santuokos nutraukimo neįsipareigoja viena kitai dėl viena kitos išlaikymo.
Grąžinti pareiškėjui G. A. 46,05 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 5 centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. kovo 19 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą. Sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo G. A. 79,82 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 82 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos įteikimu. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtis: „antrinė teisinė pagalba“, nurodyti bylos numerį, įmokos kodas: (duomenys neskelbtini). Mokėjimą patvirtinantis dokumentas pateikiamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų Civilinių bylų raštinei (206 kab.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė