Civilinė byla Nr. e2A-692-186/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-0004-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 3.3.4.2.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Poškaus, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. K. (V. K.) ir N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir N. K. ieškinį atsakovams D. S. ir I. S. dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. K. ir N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutraukti 2008 m. balandžio 18 d. sudarytą buto pirkimo–pardavimo sutartį, nes atsakovai (pardavėjai) D. S. ir I. S. ją pažeidė iš esmės, ir taikyti dvišalę restituciją, priteisiant ieškovams iš atsakovų 130 000 Lt sumokėto avanso už buto pardavimą, taip pat 3 237,80 Lt notarinės rinkliavos išlaidų už buto pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą, 5 proc. dydžio palūkanas už naudojimąsi 130 000 Lt avanso suma nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki bus ieškovams visiškai grąžintas avansas, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2008 m. balandžio 7 d. ginčo šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovai kartu su antstoliu nuvyko užfiksuoti bute esančius baldus, buitinę techniką, santechninę vonios kambario įrangą, jų būklę, nes jų vertė buvo įskaičiuota į buto kainą. Pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2008 m. balandžio 18 d. Pagal ją butas parduodamas už l 390 000 Lt, sumokant 130 000 Lt prieš sutarties patvirtinimą, o likusią sumą per 2009 m. kovo mėn.
3. Ieškovai nurodė, kad po sandorio sudarymo sužinojo, jog buto grindų perdengimai yra supuvę ir būtina juos kuo skubiau kapitališkai remontuoti, o butą pavojinga eksploatuoti. Ieškovų žiniomis, atsakovai bandė sutvirtinti perdengimus metaline sija. Šis faktas buto pardavimo metu nuo ieškovų buvo nesąžiningai nuslėptas ir jo nebuvo įmanoma pastebėti buto apžiūros metu. Esant netinkamam eksploatuoti perdengimui tarp buto ir pirmo aukšto patalpų, perkamo buto negalima naudoti pagal jo paskirtį – t. y. yra pavojinga tiek jame gyventi, tiek ir būti po juo esančiose pirmojo aukšto kavinės patalpose. Tai reiškia, kad atsakovai iš esmės pažeidė su ieškovais sudarytą buto pirkimo–pardavimo sutartį, nes butas yra su esminiais trūkumais, kuriuos sąmoningai nuslėpė nuo ieškovų – buto naudojimas pagal tiesioginę paskirtį gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.
4. Ieškovai taip pat paminėjo, kad atsakovai pažeidė ir pirkimo–pardavimo sutarties 5.2. punktą, kuriuo jie įsipareigojo, kad iki buto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, butu nesinaudos tretieji asmenys, išskyrus nurodytą nuomininką ir pirkėją.
5. Ieškovų nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra aiškus ir pagrįstas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas nutraukti su atsakovais 2008 m. balandžio 18 d. sudarytą buto pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir taikyti dvišalę restituciją, priteisiant iš atsakovų jiems sumokėtą avansą už buto pardavimą. Kadangi buto pirkimo–pardavimo sutartis yra nutraukiama dėl atsakovų esminio pažeidimo, iš atsakovų priteistinos ir ieškovų patirtos išlaidos notarui, tvirtinant buto pirkimo–pardavimo sutartį.
6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.
7. Ieškovai 2014 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti  civilinę bylą pagal ieškovų ieškinį dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi. Ieškovai nurodė, kad jie kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl buto pirkimo kainos sumažinimo. Iš toje byloje (civilinės bylos Nr. 2-5345-640/2012) eksperto T. M. atliktos buto grindų perdangos ekspertizės ir kitų surinktų įrodymų paaiškėjo naujos esminės aplinkybės apie esminius buto trūkumus, t. y. kad grindų perdangos faktinė būklė ir defektai leidžia daryti išvadą dėl perdangos konstrukcijos kapitalinio remonto būtinumo, jog būtų užtikrintas perdangos konstrukciją eksploatuojančių žmonių saugumas ir pirmame aukšte po perdanga esančios kavinės lankytojų saugumas. Nurodė, kad ekspertas T. M. taip pat konstatavo, jog atsakovai, 1999 metais bute įrengdami metalines sijas, atliko savavališką statybą, kurios padarinius būtina likviduoti. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Projektų ekspertizė“ paskirti specialistai M. S. ir I. Š. projektų ekspertizės požiūriu įvertino T. M. teismo ekspertizės aktą Nr. 2-5345-640/2012 ir akte užfiksuotų pažeidimų sąlygas ir kaštus bei pateikė išvadą, jog T. M. ekspertizės aktas yra teisingas ir pagrįstas. Ekspertas L. U. pateikė išvadą, kad eksperto T. M. nustatyti perdangos trūkumai yra priskiriami prie esminių nekilnojamojo daikto trūkumų ir buto pagal paskirtį negalima saugiai eksploatuoti. Ieškovų nuomone, nauji įrodymai paneigia teismo išvadą, kad aplinkybės dėl būtinybės atlikti buto perdangų kapitalinį remontą ir galimą pavojų eksploatacijai atsakovų parduodamas patalpas nėra pagrįstos objektyviais įrodymais.
8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą atnaujinti procesą. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį ir atnaujino procesą civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovams dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų V. K. ir N. K. atsakovui D. S. lygiomis dalimis 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas konstatavo, kad buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovai buvo namo bendrojo naudojimo objektų, tame tarpe ir namo medinių perdangų, dėl kurių būklės kilo ginčas, bendrasavininkai ir turėjo pareigą bei galimybę tinkamai prižiūrėti šias perdangas, t. y. domėtis perdangų būkle, ir, reikalui esant, spręsti klausimą dėl perdangų remonto. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog metalinė sija po buto patalpa Nr. 9-10 buvo įrengta atsakovų, siekiant sustiprinti po butu esančios perdangos būklę, ir kad tik atsakovams buvo žinoma po buto patalpa Nr. 9-10 esančios perdangos būklė. Eksperto T. M. teismo ekspertizės akte padarytų išvadų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų pagrindu konstatavo, kad metalinė sija buvo sumontuota ne iš buto, o iš po butu esančių ir UAB „Vilniaus bočiai“ priklausančių kavinės patalpų. Šią aplinkybę, anot teismo, patvirtina ir J. M. 2012 m. spalio 19 d. atliktas Perdangos tarp II aukšte esančio buto (duomenys neskelbtini), ir I aukšto viešojo maitinimo įmonės patalpų techninės būklės įvertinimas. 
11. Kadangi ieškovai pirkimo–pardavimo sutartyje deklaravo, kad yra susipažinę su buto nuosavybės dokumentais bei kadastro duomenų byla, 2007 m. lapkričio 21 d. teikė prašymus valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui susipažinti su namo kadastro ir registro dokumentų byla, teismas padarė išvadą, kad iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovams buvo žinoma kokie buto perplanavimo darbai buvo atlikti, taip pat buvo žinomi (turėjo būti žinomi) J. M. 1999 m. rugpjūčio 27 d. atliktos ekspertizės akte nurodyti duomenys apie perdangų būklę. Teismas nurodė, kad UAB „Astena“ buvo išduotas leidimas buto patalpų perplanavimui pagal projektavimo komercinės firmos „Expromera“ parengtą projektą. J. M. 1999 m. rugpjūčio 27 d. atliko pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini) UAB „Astena“ ofiso vidaus patalpų architektūrinių sprendimų konstrukcinės ekspertizę. Pagal šiuos dokumentus buvo numatyta išgriauti dalį autentiškų ir vėlyvesnių pertvarų, kurios nėra laikančios ir gali būti pašalintos be neigiamos įtakos pastato laikančių konstrukcijų stiprumui, standumui bei pastovumui. Taip pat pažymėjo, kad po buto perplanavimo, 2006 m. balandžio 12 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-836 butas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Be to, J. M., 2012 m. spalio 13 d. atlikęs vizualinius san. mazgo tyrimus, nustatė, jog grindys neturi defektų, atlikęs atodangas ir pamatavęs grindų bei laikančių sijų įlinkius lazeriniu nivelyru, nenustatė medinės perdangos būklės pokyčių per laikotarpį nuo 1999 m. iki 2012 m. spalio 13 d.
12. Teismas atsižvelgė į tai, jog ekspertas T. M. padarė išvadą, kad perdangos konstrukcija apkrauta neprojektinėmis papildomomis apkrovomis, neįvertinus esamų laikančių konstrukcijų (medinių sijų) būklės, t. y. neturint darbo brėžinių, skaičiavimų ir statybos leidimo, ties patalpomis: Nr. 9-9 (WC patalpa) – įrengiant šildomas grindis (su betono pasluoksniu) bei išklijuojant keramikinėmis plytelėmis; Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 (koridoriaus patalpa), plieninio lovinio profilio Nr. 16 sijos sumontavimas perdangos konstrukcijoje. Tačiau sprendė, kad niekuo nemotyvuota, nepagrįsta skaičiavimais ekspertizės akto išvada, kad, apkrovus perdangos laikančias konstrukcijas (medines sijas) neprojektinėmis papildomomis apkrovomis, neįvertinus esamų medinių sijų būklės, galima perdangos kritinė deformacija ir/arba griūtis. Pažymėjo, kad ekspertizės akto tiriamosios dalies 2.8.1. punkte nurodyta, jog plieninio lovinio profilio Nr. 16 sija buvo įrengta atliekant patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 9-9, perdangos konstrukcijos remonto darbus, t. y. įrengiant betoninį grindų pasluoksnį, todėl galima daryti išvadą, kad plieninio lovinio profilio Nr. 16 sija buvo įrengta siekiant sustiprinti perdangos konstrukciją. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad J. M. 2012 m. spalio 19 d. įvertinime nurodė, jog papuvusios sijos remontas, įrengiant gelžbetoninę sijos stiprinimo konstrukciją, buvo atliktas laikantis šiuolaikinių perdangos tvirtinimo reikalavimų. Teismo vertinimu, 2008 m. balandžio 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovas apžiūrėjo visas buto patalpas, todėl turėjo galimybę įvertinti ir WC patalpoje atlikto remonto ir įrengimo pobūdį (šildomos grindys, plytelės) ir šio remonto galimą įtaką namo perdangų konstrukcijoms. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ir M. Ž. 2015 m. rugsėjo 14 d. parengtame Buto (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių patikslinime nurodė, jog realios apkrovos bute nėra padidėjusios.
13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad T. M. teismo ekspertizės akte nebuvo nustatyta, jog minėta sija turėtų kokią nors įtaką buto būklei, taip pat įvertinęs šio eksperto teismo posėdžio metu duotus parodymus, padarė išvadą, kad sija, įrengta buto patalpos Nr. 9-10 lubose, neturi neigiamos įtakos buto būklei.
14. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog eksperto T. M. išvadoms, kad perdangos konstrukcijos, esančios tarp I ir II aukšto ties patalpomis, pažymėtomis indeksais Nr. 9-9, Nr. 9-10, Nr.9-11, Nr.9-12 ir Nr. 9-13, sijų įlinkis ribinį įlinkį viršija 3,3 karto ir tai neatitinka statybos techninių reglamentų 2.01.01(1):2005 reikalavimų, kad perdangos tolimesnė eksploatacija negalima, perdangą reikia stiprinti, prieštarauja M. Ž. 2015 m. rugsėjo 14 d. parengtam Buto (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių patikslinimui, kuriame nurodyta, kad ekspertas T. M. priėmė neteisingą sijų deformacijos schemą, matuojant deformacijas nuo 1 - 2 taškų, todėl matavo ne sijų įlinkius, o grindų altitudžių skirtumus. Nurodė, kad M. Ž., atlikęs matavimus pateikė išvadą, jog 10 sijų įlinkiai yra normos ribose, o kitų 5 sijų įlinkiai nėra avarijos grėsmės požymių lygyje, todėl butas laikančių konstrukcijų požiūriu neturi avarijos grėsmės požymių ir yra tinkamas tolesnei eksploatacijai. Dėl minėtų priežasčių teismas sprendė, jog nėra pagrindo vadovautis eksperto T. M. ekspertizės akto išvadomis dėl sijų įlinkių ribinių reikalavimų viršijimo, nes jie pateikti galimai netinkamai atlikus matavimus.
15. Teismas pažymėjo, kad net ir nustačius, jog perdangos sijų įlinkiai po butu viršija ribinius, dėl ko perdangos tolimesnė eksploatacija negalima, o perdangą reikia stiprinti, perdangos, taip pat ir perdanga po butu, yra bendroji dalinė namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, taigi ir ieškovų, kurie yra daugiau kaip pusės name esančių butų savininkai, nuosavybė. Todėl ieškovai turėjo pareigą tinkamai prižiūrėti šias perdangas – t. y. domėtis perdangų būkle ir, esant reikalui, spręsti klausimą dėl perdangų remonto. Teismas sprendė, kad byloje nebuvo įrodyta, jog perdangos po butu būklė buvo pabloginta neteisėtais atsakovų veiksmais, apie kuriuos ieškovams nebuvo ir negalėjo būti žinoma iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
16. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nutraukti buto pirkimo–pardavimo sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes ieškovai, būdami namo perdangų bendrasavininkiais, iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turėjo ir galėjo žinoti apie namo perdangų būklę, taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovai įsigijo butą, kuris neturi tų savybių, kurių ieškovai galėjo protingai tikėtis (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17. Apeliaciniame skunde ieškovai V. K. ir N. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų patikslintą ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovų apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas neatskleidė atnaujintos bylos esmės. Pirma, teismas nieko nepasisakė dėl galiojančio sprendimo – jokia apimtimi ir pagrindais neanalizavo ir nevertino jo teisėtumo ir pagrįstumo. Antra, nenurodė ir nemotyvavo kokį procesinį sprendimą, vadovaujantis CPK 371 straipsnio 1 dalimi, jis priėmė. Todėl skundžiamas sprendimas laikytinas esančiu be motyvų (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 365 straipsnio 1 dalis, 371 straipsnio 1 dalis).
2. Teismas, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes ieškovai, būdami namo perdangų bendrasavininkais, iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turėjo ir galėjo žinoti apie namo perdangų būklę, peržengė atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, nes naujai perkvalifikavo šalių teisinius santykius
3. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius. Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovų savavališkai įrengtos neprojektinės metalinės sijos viršutinėje ir apatinėje ginčo buto perdangoje, o ne dėl pačių perdangų būklės.
4. Ieškovai nežinojo, neturėjo ir negalėjo žinoti apie ginčo buto perdangos būklę. Pirma, vien tai, kad ieškovai (duomenys neskelbtini) name turėjo butų, savaime nepreziumuoja fakto, kad jie turėjo ir galėjo žinoti apie atsakovų buto perdangos būklę bei buto trūkumus. Antra, buto trūkumai nebuvo akivaizdūs, jų nebuvo įmanoma pastebėti buto apžiūros metu (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Trečia, ieškovai namo perdangų neadministravo ir jų priežiūros nevykdė, jie neturi tam specialių žinių ir negali to daryti. Ketvirta, iš buto nuosavybės dokumentų bei kadastrų duomenų bylos, taip pat namo kadastro ir registro duomenų bylos ieškovai negalėjo sužinoti apie atsakovų buto perdangų būklę ir kitus buto trūkumus. Penkta, J. M. 1999 m. rugpjūčio 27 d. ekspertizės aktą ieškovai gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos po sutarties sudarymo. Šešta, pačių atsakovų procesinis elgesys teisme įrodo, kad ieškovai negalėjo žinoti apie buto trūkumus.
5. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog metalinė sija po atsakovų buto patalpa Nr. 9-10 buvo įrengta atsakovų, kad atsakovai žinojo apie šios metalinės sijos buvimą, kad ši metalinė sija galėjo būti sumontuota tik iš UAB „Vilniaus bočiai“ priklausančių patalpų. Pats atsakovas 2010 m. kovo 1 d. teismo posėdyje pripažino, kad metalinę siją po buto Nr. 9-10 patalpa sumontavo atsakovai. Tai patvirtina ir byloje esančių specialistų bei ekspertų išvados. Kita vertus, teismas, aiškindamasis kokiu būdu atsirado buto trūkumas, išplėtė įrodinėjimo dalyką, nes nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės tai, kaip plieninė sija po buto patalpa Nr. 9-10 buvo sumontuota (iš viršaus ar iš apačios), nes atsakovų atsakomybės klausimas keliamas ne dėl to, kodėl atsirado buto trūkumai, o dėl to, kad atsakovai sąmoningai neatskleidė ieškovams trūkumų.
6. Teismo išvada, kad gelžbetoninės buto perdangos stiprinimo konstrukcijos, surišusios kelias perdangos sijas buto patalpoje Nr. 9-9, ir buto patalpų Nr. 9-9 ir 9-11 sandūroje papildomos plieninės sijos įrengimas atsakovų buvo atliktas laikantis šiuolaikinių perdangos tvirtinimo reikalavimų, paremtas vien tik deklaratyviu J. M., kuris neabejotinai turėjo suinteresuotumą, patvirtinimu. Be to, J. M. išvada, kad gelžbetoninės perdangos stiprinimo konstrukcijos, surišusios kelias sijas, įrengimo darbai buvo atlikti laikantis šiuolaikinių perdangos tvirtinimo reikalavimų, nėra pagrįsta jokiais teisės aktais, nemotyvuota. Atsakovai turėjo pareigą įrodyti, kad buto patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 perdangos buvo sustiprintos laikantis šiuolaikinių reikalavimų, tačiau to nepadarė. Pažymi, kad 1999 m. leidimas buvo išduotas tik patalpų perplanavimui griaunant pertvaras, bet ne buto perdangos remontui, įrengiant papildomas metalines konstrukcijas medinės perdangos sustiprinimui.
7. Teismo išvada, kad buto patalpos Nr. 9-10 lubose įrengta trečia metalinė sija neturi neigiamos įtakos buto būklei, niekuo neparemta.
8. Teismo išvadą, kad buto perdangų stiprinimo darbai buvo atlikti tinkamai, paneigia teismo eksperto ir kitų kompetentingų statybų srities specialistų išvados.
9. 2006 m. balandžio 12 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-836 buvo surašytas ne dėl buto patalpų perplanavimo ar atsakovų savavališkai atliktų perdangos stiprinimo darbų. Juo konstatuota buto, kaip gyvenamosios patalpos, atitiktis formaliems reikalavimams 2006 m., pakeičiant patalpų paskirtį iš administracinės į gyvenamąją.
10. Nepagrįstai teismas nusprendė nesivadovauti teismo eksperto T. M. ekspertizės aktu. Pirma, teismas neargumentavo kodėl T. M. buto perdangų įlinkių matavimus atliko netinkamai, o M. Ž. – tinkamai. Antra, T. M. detaliai pagrindė savo matavimus tiek ekspertizės akte, tiek teismo posėdžio metu, nurodė, kodėl kartu su M. Ž. patikslinimo dokumentu pateikti matavimai yra neteisingi. T. M. išvadas patvirtino ir dar du kvalifikuoti specialistai. Trečia, M. Ž. pasirašytas faktinių aplinkybių patikslinimo dokumentas yra neaiškus (nenurodyta kokiomis priemonėmis ir kaip buvo atlikti matavimai), jame nurodyti teiginiai apie neteisingai teismo eksperto pasirinktas sijų deformacijų matavimo schemas nepagrįsti. Ketvirta, priešingai nei M. Ž., T. M. yra teismo ekspertas.
11. Byloje įrodyta, kad atsakovai iš esmės pažeidė sutartį, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir šalių sudarytą sutartį nutraukti, nes: byloje įrodyti buto trūkumai, sutarties 4.1.5 ir 4.1.6 punktų pažeidimas, todėl atsakovams kyla atsakomybė už tai, kad jie tyčia neatskleidė ieškovams buto trūkumų ir melagingai tvirtino, kad jų nėra (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 6.333 straipsnio 2 ir 3 dalys); įrodytas esminis sutarties pažeidimas ir šis pažeidimas atitinka visus CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus – ginčo butas dėl jo trūkumų neatitinka butui, kaip civilinių teisių objektui, teisės aktais keliamų reikalavimų, dėl ko negalima jo naudotis pagal tiesioginę paskirtį ir būtina jį kapitališkai remontuoti, o tai reiškia, jog jis yra netinkamos kokybės (CK CK 6.333 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys); ginčo sutarties nutraukimas nepažeistų CK 1.5 straipsnyje numatytų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. S. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
1. Teismo sprendimas atitinka CPK 370 straipsnio 4 dalies ir 371 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat yra motyvuotas, todėl atitinka ir CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
2. Nepagrįstai apeliantai teigia, kad teismas perkvalifikavo teisinius santykius. Teismo išvada, kad nėra pagrindo nutraukti buto pirkimo–pardavimo sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes ieškovai, būdami namo perdangų bendrasavininkiais, iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turėjo ir galėjo žinoti apie namo perdangų būklę, neprieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimui.
3. Teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas. Pagrįstai sprendė, jog ieškovams buvo žinoma apie po butu esančios perdangos būklę, nes: ieškovai iki buto pirkimo jau 10 metų gyveno šiame name, ne kartą lankėsi bute, įskaitant ir laikotarpį, kai 1999 metais buvo atliekamas remontas; prieš sudarant ginčo sandorį atsakovai ieškovui perdavė visus su buto remontais iki 2006 metų susijusius dokumentus, įskaitant projektavimo komercinės firmos „Exprometa“ 1999 m. parengtą patalpų perplanavimo projektą; ieškovas V. K., nuo 2004 m. gruodžio 20 d. būdamas UAB „Vilniaus bočiai“, kuri valdo patalpas pirmame aukšte po butu, bendrasavininkis, galėjo ir turėjo žinoti apie perdangos būklę; ieškovai susipažino su buto nuosavybės dokumentais ir kadastro duomenų byla, taip pat su namo kadastro ir registro dokumentų byla; ieškovams name priklauso daugiau kaip pusė gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų, taip pat kavinė, todėl jie žinojo su kokiomis namo konstrukcijomis perka butą, jos aprašytos kiekvieno nupirkto buto inventorinėse bylose.
4. Perdanga name priskiriama prie pagrindinių daugiabučio namo konstrukcijų ir yra bendro naudojimo objektas – dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, o ne buto savininko nuosavybė. Šiuo atveju perdangos būkle turi rūpintis namą prižiūrintis administratorius ar namo bendrija, kurios pirmininkas šiuo metu yra ieškovas.
5. Ieškovai turėjo žinoti, kad name saugomos kultūros vertybės, įskaitant medinę sijinę perdangą, galimai neatitinka šiuolaikinių statybą ir statinių būklę reglamentuojančių aktų, tačiau dėl jų vertingųjų savybių negali būti pertvarkomos, remontuojamos ar kitaip pritaikomos pagal šiuolaikinius reikalavimus. Todėl ieškovų nurodomi eksperto T. M. teiginiai, kad medinė sijinė perdanga neatitinka šiuo metu galiojančių statybos techninių reglamentų reikalavimų yra iš esmės neteisingi, nes tokie reikalavimai taikytini naujos statybos statinių konstrukcijoms. Be to, T. M. ekspertizės akte pateiktos išvados dėl medinės sijinės perdangos būklės, jos remonto būtinybės ir kaštų vertintinos kritiškai, nes T. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atlikdamas ekspertizę nesivadovavo KVAD nustatytais reikalavimais, taikomais nekilnojamojo kultūros paveldo objektams, kad nežino kokie statybos techniniai reglamentai turėtų būti taikomi senoms medinėms perdangoms, o ekspertizę atliko taikydamas tuo metu galiojusius statybos techninius reglamentus, kurie taikomi naujam ar rekonstruotam statiniui, be to, išvadas apie perdangos būklę padarė apžiūrėjęs perdangos fragmentus tik iš viršaus. Pats L. U. nurodė, kad T. M. nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados apie perdangos ir buto būklę yra neteisingos, o butą galima saugiai naudoti pagal paskirtį.
6. Byloje neįrodyta, kad perdangos būklė atsakovų veiksmais buvo pabloginta.
7. Byloje neįrodyta, kad butas yra netinkamas naudoti pagal paskirtį, byloje esantys ekspertų, specialistų bei kompetentingų institucijų aktai bei išvados vienareikšmiškai patvirtina, kad butas neturi esminių trūkumų, nėra varinės būklės ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas D. S. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia iš esmės panašiais argumentais, kuriuos nurodė atsakovė I. S. savo atsiliepime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl faktinių aplinkybių

21. Bylos medžiaga nustatyta, kad bylos šalys 2008 m. balandžio 7 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (c. b. 2-3343-104/2011 I t., b. l. 9-13), 2008 m. balandžio 18 d. sudarė minėto buto pirkimo–pardavimo sutartį (c. b. 2-3343-104/2011 I t., b. l. 14-20). Sutartyje nurodė, kad butas parduodamas su baldais ir buitine technika už 1 390 000 Lt, sumokant 130 000 Lt prieš sutarties patvirtinimą, o likusią sumą per 2009 m. kovo mėn. Pirkimo–pardavimo sutartimi šalys taip pat susitarė, kad butas ieškovų nuosavybėn bus perduotas per 10 dienų po 1 260 000 Lt pervedimo į notaro depozitinę sąskaitą. Ieškovai            2008 m. balandžio 7 d. sumokėjo atsakovams 130 000 Lt, tačiau nėra įmokėję į notaro depozitinę sąskaitą 1 260 000 Lt buto kainos dalies. Sutarties 4.1.6. punktu pardavėjas (šiuo atveju atsakovai) garantavo, kad parduodamas turtas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių šio turto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kaip pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Taip pat šiame punkte nurodyta, kad pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po nuosavybės teisės perėjimo į minėtą turtą, dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos.
22. Pastatas (duomenys neskelbtini), yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą kaip Julijono Januševskio namas bei paskelbtas valstybės saugomu objektu, Departamento antroji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2010 m. lapkričio 24 aktu Nr. KPD-AV-72 nustatė šio pastato vertingąsias savybes. Kultūros vertybių registre nurodyta, kad medinė sijinė perdanga yra šio pastato viena vertingųjų savybių (žr. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2014 m. gegužės 9 d. raštą dėl atsakymo pateikimo Nr. (1.29.-V) 2V-469).
23. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas yra kilęs dėl to, ar atsakovai nepažeidė minėtos pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.6 punkto, t. y. ar atsakovai ieškovui pardavė tinkamos kokybės butą.
24. Bylą nagrinėjant teisme pirmą kartą, ieškovas įrodinėjo, jog egzistuoja CK 6.334 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, 1 dalies 4 punkte numatytas pagrindas reikalauti grąžinti sumokėtą kainą už parduodamą daiktą (šiuo atveju butą) ir atsisakyti sutarties (šiuo atveju nutraukti sutartį), nes yra duomenų, įrodančių, jog buvo įsigytas netinkamos kokybės daiktas, o tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovai buto pirkimo–pardavimo sutarties esminį pažeidimą (buto trūkumus, dėl kurių, anot jų, jo negalima naudoti pagal paskirtį) įrodinėjo tokiais duomenimis: nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos specialisto bei inžinieriaus konstruktoriaus J. M. 2009 m. kovo 17 d. techninės būklės įvertinimo aktu, kuriame užfiksuota bloga (supuvusi) sijų galų ir fragmentų po drėgnomis patalpomis ir ties nuotekų vamzdynais būklė, nepakankamas sijų standumas, buto perdangos netinkamumas toliau eksploatuoti; V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ pastato perdangos tyrimo aktu, kuriame nurodyta, kad perdanga po antro aukšto patalpa yra įlinkusi iki 4 cm, sijų laikanti galia išnaudota 90 procentų, papildomos apkrovos nepageidautinos, perdangos standumas yra nepakankamas; projektavimo komercinės firmos „Exprometa“ parengtu patalpų perplanavimo projektu, kuris patvirtino, kad butas jau 1999 metais buvo su trūkumais, t. y. perdangos įlinkis siekia 2,5–3 cm, atskirose vietose (patalpose 9-2, 9-3) perdangos elementai yra supuvę.
25. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. sausio 22 d. sprendimu nusprendė atmesti ieškovų ieškinį, konstatavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl parduoto buto trukumų nesudaro esminio sutarties pažeidimo fakto. Teismo vertinimu, pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartį ieškovai gavo butą, kuris iš esmės atitinka jam taikytinus įprastus ir sutartyje nustatytus kokybės reikalavimus, bute galima gyventi ir juo naudotis. Ieškovai gavo didžiąja dalimi tai, ką pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, todėl jų teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų įgyvendinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.
26. Ieškovai, teikdami prašymą dėl proceso atnaujinimo, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. buto trūkumus, įrodinėjo eksperto T. M. 2013 m. kovo 21 d. – 2014 m. vasario 3 d. ekspertizės aktu, eksperto dr. L. U. 2014 m. rugsėjo 14 d. išvada, M. S. ir I. Š. 2014 m. birželio 17 d. – 2014 m. liepos 1 d. išvadomis. Anot ieškovų, šių duomenų pagrindu paaiškėjo ne vienos, o trijų metalinių sijų įrengimas, medinės originalios buto perdangos (grindų) įlinkimas iki 6,9 cm, metalinių sijų savavališkai, be apkrovų apskaičiavimo, neturint nei projektinės dokumentacijos, nei statybą leidžiančių dokumentų atlikti įrengimo darbai, o šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą ginčo butą vertinti kaip esantį su esminiais trūkumais.
27. Kaip jau minėta šios nutarties 8 punkte, kasacinis teismas nusprendė atnaujinti nagrinėjamoje byloje procesą, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad teismui kilo abejonių dėl ginčo šalių sudarytos ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo ir pagrindo ją nutraukti esant esminiam sutarties pažeidimui, taip pat nustatant, kada – sudarant sutartį ar ją vykdant – paaiškėjo pareiškėjų nurodomi pirkto buto trūkumai bei jų apimtis, leidžianti ar kliudanti naudoti butą pagal paskirtį. Teismas nurodė, kad naujos faktinės aplinkybės (trijų, o ne vienos metalinių sijų ir gelžbetoninės konstrukcijos įrengimas, autentiškos pertvaros išgriovimas, kitų darbų, neturint projektinės dokumentacijos ar statybą leidžiančių dokumentų, neapskaičiavus apkrovų, atlikimas, medinės perdangos įlinkis), užfiksuotos įrodymuose (V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ pastato perdangos tyrimo akte, eksperto T. M. ekspertizės akte, teismo eksperto L. U. pateiktoje išvadoje ir kituose kasatorių pateiktuose dokumentuose), dėl kurių prašoma atnaujinti procesą, turi būti patikrintos, sprendžiant klausimą dėl atsakovams priklausančio ginčo buto trūkumų nustatymo, ar šie yra esminiai, kada jie atsirado, ir ar yra pakankami konstatuoti kasatorių teisių pažeidimą bei jų pareikšto reikalavimo pagrįstumą.
28. Ieškovės atstovė 2016 m. birželio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose (28-29 puslapiuose) detalizavo naujai paaiškėjusius buto trūkumus. Pirma, buto perdangos konstrukcija apkrauta neprojektinėmis – papildomomis apkrovomis, neįvertinus esamų laikančių konstrukcijų (medinių sijų) būklės, t. y. apkrovomis, neįvertinus esamų laikančių konstrukcijų (medinių sijų) būklės, t. y. neturint darbo brėžinių, skaičiavimų ir statybos leidimo, ties buto patalpa Nr. 9-9 (WC patalpa) įrengiant šildomas grindis (su betono sluoksniu) bei išklijuojant keramikinėmis plytelėmis, ir buto patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sandūroje sumontuojant papildomą plieninę siją, dėl ko galima buto perdangos kritinė deformacija ir / ar griūtis. Antra, buto patalpos Nr. 9-10 lubose, toje vietoje kur 1999 – 2000 metais buvo išgriautos buto patalpos pertvaros, savavališkai sumontuota dar viena papildoma metalinė sija. Šiuos darbus atsakovai atliko neteisėtai 1999 metais. Trečia, plieninė sija, sumontuota iš perdangos apačios po buto patalpa Nr. 9-10, kuria bandyta paremti buto perdangos konstrukciją ir sustiprinti laikomąją jos galią, turi apie 4 cm įlinkį, ji sumontuota ne tik savavališkai, bet ir netinkamai, pavojingai susilpninant jos konstrukcines charakteristikas, dėl ko kyla grėsmė ir po butu esančios kavinės lankytojų saugumui. Ketvirta, buto perdangos konstrukcija yra praradusi stabilumą, reikšmingai juntama jos vibracija. Perdangos konstrukcijos, esančios tarp pirmo ir antro aukštų, ties patalpomis Nr. 9-9, 9-10, 9-11, 9-12, 9-13 sijų įlinkis ribinį įlinkį viršija apie 3,3 karto, dėl ko butas neatitinka STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimų. Penkta, grindų lygio horizontalumas neatitinka reikalavimų.

Dėl teisinio reglamentavimo

29. CK 6.327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviaisiais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).
30. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).
31. Pirkėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis neaptartų trūkumų, gali pasinaudoti įstatyme nurodytais pažeistų teisių gynybos būdais, kaip antai, pagal CK 6.334 straipsnio 1dalies 4 punktą pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo būdų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimą, nepakanka. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad CK 6.334 straipsnio 1dalies 4 punkte numatyta teise pirkėjas turėtų pasinaudoti, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo būdų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimą, nepakanka. Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

Dėl sijos po buto patalpa Nr. 9-10

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sija po buto patalpa Nr. 9-10, buvo įrengta atsakovų, siekiant sustiprinti po butu esančios perdangos būklę, ir kad atsakovams buvo žinoma po buto patalpa Nr. 9-10 esančios perdangos būklė.
33. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, minėta išvada buvo padaryta atsižvelgus į eksperto T. M. teismo ekspertizės akte nurodytą aplinkybę, kad metalinė sija ties buto patalpa Nr. 9-10 yra sumontuota iš perdangos apačios, taip pat šio eksperto teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad metalinė sija galėjo būti sumontuota iš po butu esančių kavinės patalpų. Taip pat buvo atsižvelgta ir į J. M. 2012 m. spalio 19 d. atliktame Esamos perdangos tarp II aukšte esančio buto (duomenys neskelbtini) ir I aukšto viešojo maitinimo įmonės patalpų techninės būklės įvertinime padarytą išvadą, kad metalinė sija galėjo būti sumontuota tik iš apačios, t. y. kavinės patalpų, nes 1999 m. remonto metu grindų danga (gabalinis parketas) nebuvo keista, 1999 m. buvo atliktas fragmentų remontas po buvusia autentiška išgriauta pertvara.
34. Apeliantai nesutinka, kad byloje nebuvo įrodyta, jog minėta metalinė sija po buto patalpa         Nr. 9-10 buvo įrengta atsakovų ir kad jie nežinojo apie šios sijos egzistavimą. Pažymi, kad pats atsakovas 2010 m. kovo 1 d. teismo posėdyje pripažino, kad metalinę siją po buto patalpa Nr. 9-10 sumontavo atsakovai, kad sumontavo ją toje vietoje, kur patalpoje Nr. 9-10 buvo išgriauta autentiška pertvara, siekiant ją sustiprinti. Šia aplinkybe apeliantai rėmėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
35. Kaip matyti iš 2010 m. kovo 1 d. teismo posėdžio protokolo, atsakovas D. S. parodė  – „Ponas V. K. (ieškovas) turi labai didelį susidomėjimą tuo butu ir stebėjo remontą ir pilnai žinojo perdangų būklę. Ir buvo iškilusi kalba dėl sijos – mes kalbėjome ar grindys nesvyruoja. Aš pasakiau, kad pas mane pastiprinimas. Kadangi jie nori daryti aukštesnes lubas tai statybininkai sutvirtino, kad nesvyruotų. O ten padarė, kad neįlūžtų ir tą išaiškino Mendelejevičiui (taip protokole). O dėl perdangos mes kalbėjome gal prieš 5 ar 6 metus. Pertvara yra dar palengvinta. Buvo išgriauta pertvara – ir po ja įdėta sija – aš galiu pasakyti, kad padaryta dėl patogumo. Kodėl atsiranda bėgis – aš manau ir kaip ne specialistas. Yra langai ir kitaip galbūt negalėjo padaryti. Sija toje pačioje vietoje“. Įvertinus šiuos parodymus, akivaizdu, jog atsakovas davė parodymus apie sijos įmontavimą po išgriauta pertvara, o ne perdanga, todėl šie parodymai negali būti vertinami kaip prisipažinimas apie sijos po buto patalpa Nr. 9-10, t. y. po perdanga, įmontavimą. Be to, D. S. atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo taip pat nurodė, kad pertvarkant patalpas, buvo išgriauta viena neautentiška pertvara, tarp 2 ir 3 aukšto vietoj išgriautos pertvaros buvo įmontuota kompensuojamoji metalinė sija, kuri nesusijusi su perdanga tarp 1 ir 2 aukštų. Patvirtino, kad jokių perdangos sutvirtinimo darbų iš 1-ojo aukšto kavinės neatliko ir perdangos metaline sija nestiprino (žr. atsiliepimo 2 puslapis).
36. Specialistų išvados ir ekspertų išvados, kuriomis ieškovai remiasi byloje įrodinėdami buto trūkumus, t. y. J. M. 2009 m. kovo 17 d. perdangos tarp buto, adresu (duomenys neskelbtini), II aukšte ir kavinės patalpų I aukšte techninės būklės įvertinimo aktas, firmos „Tyrimai ir projektai“ 2010 m. vasario 26 d. buto perdangos tyrimo aktas, pasirašytas statinio ekspertizės vadovo V. M. ir asistento G. J., T. M. 2012 – 2014 m. teismo ekspertizės aktas, taipogi nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą dėl sijos sumontavimo po patalpų Nr. 9-10 perdanga.
37. Apeliantų nuomone, specialistų ir ekspertų išvados patvirtina, jog metalinė sija buvo įrengta siekiant sustiprinti būtent atsakovų buto perdangą. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad specialias žinias turintys asmenys nustatė faktinę aplinkybę apie sijos įmontavimą po perdanga po patalpomis Nr. 9-10 nesuponuoja vienareikšmės išvados, kad sija buvo įmontuota būtent atsakovų ir jų naudai. Juk ginčo perdanga atskiria pirmame aukšte esančios kavinės patalpas nuo antrame aukšte esančio buto patalpų, yra pagrindinė pastato konstrukcija, todėl sijos įmontavimas perdangoje galėjo būti reikšmingas ir pirmame aukšte esančios patalpos savininkui (savininkams). Be to, pagrįstai teismas aiškinosi iš kur (iš pirmame aukšte esančių patalpų ar iš ginčo buto) buvo įmontuota ginčo sija, nes tik tokiu atveju galima daryti pagrįstas prielaidas apie atsakovų žinojimą arba nežinojimą apie ginčo sijos egzistavimą. Kadangi byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, jog ginčo sija buvo įmontuota iš apačios, taip pat yra duomenų, patvirtinančių, kad 1999 m. remonto metu ginčo buto patalpos Nr. 9-10 grindų danga (gabalinis parketas) nebuvo keista, galima pagrįstai manyti, kad atsakovams apskritai nebuvo žinoma apie įmontuotą siją po patalpa Nr. 9-10.

Dėl gelžbetoninės perdangos stiprinimo konstrukcijos patalpoje Nr. 9-9 ir plieninės sijos patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sandūroje  

38. Apeliantų nuomone, teismas išvadą, kad gelžbetoninės buto perdangos stiprinimo konstrukcijos, surišusios kelias perdangos sijas buto patalpoje Nr. 9-9, ir buto patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sandūroje papildomos plieninės sijos įrengimas atsakovų buvo atliktas laikantis šiuolaikinių perdangos tvirtinimo reikalavimų, yra paremtas tik deklaratyviu paties                          J. M., kuris, kaip atsakovų buto perplanavimo darbų sprendimų autorius ir priežiūrą vykdęs asmuo, neabejotinai turėjo suinteresuotumą, patvirtinimu.  Jų vertinimu, atsakovai, teigdami, kad buto patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 perdangos buvo sustiprintos laikantis šiuolaikinių reikalavimų, turėjo pareigą tokį savo teiginį įrodyti, tačiau to nepadarė.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas perdangos stiprinimo konstrukciją ir buto patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sandūroje esančią siją įvertino atsižvelgęs į J. M. išvadas, nes sprendė, kad kitais įrodymais nebuvo galima remtis dėl jų netikslumo.
40. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas analizavo ir T. M. teismo ekspertizės aktą, kuriuo naujai paaiškėjusias aplinkybes, įrodinėjo patys ieškovai, bei kitus byloje surinktus duomenis.
41. Teismas įvertino T. M. išvadą, kad perdangos konstrukcija apkrauta neprojektinėmis – papildomomis apkrovomis, neįvertinus esamų laikančių konstrukcijų (medinių sijų) būklės, t. y. neturint darbo brėžinių, skaičiavimų ir statybos leidimo, ties patalpomis: Nr. 9-9 (WC patalpa) – įrengiant šildomas grindis (su betono pasluoksniu) bei išklijuojant keramikinėmis plytelėmis; Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 (koridoriaus patalpa), plieninio lovinio profilio Nr. 16 sijos sumontavimas perdangos konstrukcijoje. Tačiau pažymėjo, jog ekspertizės akto 26 psl. esanti išvada, kad, apkrovus perdangos laikančias konstrukcijas (medines sijas) neprojektinėmis papildomomis apkrovomis, neįvertinus esamų medinių sijų būklės, galima perdangos kritinė deformacija ir/arba griūtis, nėra motyvuota. Taip pat buvo įvertinta T. M. išvada, kad plieninio lovinio profilio Nr. 16 sija buvo įrengta atliekant patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 9-9, perdangos konstrukcijos remonto darbus, t. y. įrengiant betoninį grindų pasluoksnį, kad plieninio lovinio profilio Nr. 16 sija buvo įrengta siekiant sustiprinti perdangos konstrukciją.
42. Nors T. M. padarė išvadą, jog perdangos konstrukcijos buvo apkrautos neprojektinėmis – papildomomis apkrovomis, neturint darbo brėžinių, skaičiavimų ir statybos leidimo (ekspertas taip pat išvardino teisės aktus, kurie buvo pažeisti atliekant tokius darbus), tačiau teismas įvertino tai, kad 1999 metais ginčo bute (taigi, ir ginčo patalpose) darbai buvo atlikti pagal Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1999 m. rugsėjo 28 d. išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. R-99-592 (teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčo buto vidaus patalpų remonto darbams (eiliniam remontui) atlikti leidimą išdavė ir Kultūros vertybių apsaugos departamentas 2000 m. rugpjūčio 30 d.) ir pagal projektavimo komercinės firmos „Exprometa“ parengtą projektą, taip pat atsižvelgiant į J. M. 1999 m. rugpjūčio 27 d. atliktos ekspertizės išvadas (kad perplanuojant buto patalpas buvo numatyta išgriauti dalį autentiškų ir vėlyvesnių pertvarų, kurios nėra laikančios ir gali būti pašalintos be neigiamos įtakos pastato laikančių konstrukcijų stiprumui, standumui bei pastovumui, kad perdangų įlinkis siekia 2,5 – 3 cm, atskirose patalpose ties kanalizacijos vamzdžiais pratekėjimų vietose perdangos elementai papuvę), kad po buto perplanavimo 2006 m. balandžio 12 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr.(101)-11.4-836 butas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Taip pat teismas atsižvelgė į J. M., kuris ir vykdė buto perplanavimo autorinę priežiūrą, 2012 m. spalio 19 d. Esamos perdangos tarp II aukšte esančio buto (duomenys neskelbtini) Ir I aukšto viešojo maitinimo įmonės patalpų techninės būklės įvertinime padarytą išvadą, kad gelžbetoninės perdangos stiprinimo konstrukcijos, surišusios kelias sijas, įrengimo darbai buvo atlikti laikantis šiuolaikinių perdangos tvirtinimo reikalavimų.
43. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad J. M. išvada, kad gelžbetoninės perdangos stiprinimo konstrukcijos, surišusios kelias sijas, įrengimo darbai buvo atlikti laikantis šiuolaikinių perdangos tvirtinimo reikalavimų, nėra pagrįsta jokiais teisės aktais, nemotyvuota. Kita vertus, išanalizavus eksperto T. M. išvardintus aktus, kurie, anot jo, buvo pažeisti įrengiant patalpoje Nr. 9-9 šildomas grindis ir išklijuojant keramikinėmis plytelėmis bei įmontuojant siją patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sankirtoje, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad šie darbai buvo atlikti neteisėtai. Visų pirma, ekspertas rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio, 6 straipsnio ir 23 straipsnio, redakcijomis, kurios dar nebuvo įsiteisėjusios vykdant ginčo statybos darbus. Kita vertus sąvokų apibrėžimai patys savaime negali paneigti atliktų darbų teisėtumo. Antra, 1994 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo NR. I-733 22 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių priešavariniams, remonto ar pritaikymo darbams bei tokiems darbams jų teritorijose atlikti reikalingas Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas, pritaikymo darbams reikalingas projektas suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, kas šiuo atveju ir buvo padaryta (1999 m. rugpjūčio 30 d. buvo gautas Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas atlikti ginčo bute remonto darbus). Kiti šio įstatymo straipsniai nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčo darbai buvo atlikti neteisėtai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamento 1999 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 29 9 punkto, reglamentuojančio nekilnojamųjų kultūros vertybių remonto darbų teisinį reglamentavimą, pažymi, kad jame taipogi numatytas reikalavimas gauti atitinkamą leidimą iš Kultūros vertybių apsaugos departamento, kas šiuo atveju, kaip minėta, ir buvo padaryta. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. M., kuris tuo laikotarpiu (1999 m.) buvo paminklotvarkos ekspertas ir atestuotas inžinierius konstruktorius, Kultūros vertybių apsaugos departamento leidime buvo įtrauktas kaip autorinės priežiūros vadovas. Tai taip pat patvirtina, kad buvo laikytasi aptariamo įsakymo 9 punkto reikalavimų. Pažymėtina, kad buvo gautas ir Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijos leidimas (1999 m. rugsėjo 28 d.), kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymo dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 patvirtinimo Nr. 20 4.5 punkte. Be to, leidimą ši inspekcija išduoda tik patikrinusi ar statybos vadovas ir techninis prižiūrėtojas turi kvalifikacijos atestatą, ar projektas suderintas nustatyta tvarka, ar projekte įvertintos ekspertizės išvados (jei privaloma), ar statinio paskirtis arba statinio (patalpų) paskirties keitimas neprieštarauja detaliajam plane nustatytam teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimui, taip pat ar prie projekto pridėti dokumentai, tarp jų ir eksperto T. M. paminėtame 4.5.4 punkte nurodyti dokumentai. Šio įsakymo 1.8 punkte nurodyta, kad leidimas tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes (vykdyti priešavarinius, remonto, pritaikymo, restauravimo, atkūrimo darbus) galioja tol, kol galioja Kultūros vertybių apsaugos departamento suderintas (patvirtintas) šių vertybių tvarkymo projektas. Kaip minėta, toks leidimas atlikti remonto darbus buvo išduotas.
44. T. M. teismo ekspertizės akto 2.8.1 punkte nurodyta, kad patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sandūroje buvo užfiksuota plieninio lovinio profilio Nr. 16 (h = 160 mm x b = 60 mm) sija, kurios kryptis sutampa su perdangos konstrukciją laikančių medinių sijų kryptimi. Šio eksperto nuomone, ši plieninė lovinio profilio Nr. 16 sija eina per dvi patalpas, t. y. per patalpas, pažymėtas indeksais Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 ir remiasi ant patalpų pažymėtų indeksais Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 laikančių galinių sienų. Padarė išvadą, kad ši plieninio lovinio profilio Nr. 16 sija buvo sumontuota, atliekant patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 9-9, perdangos konstrukcijos remonto darbus, t. y. įrengiant betoninį grindų pasluoksnį. Ši aplinkybė, taip pat, anot jo, paaiškina, kodėl patalpoje Nr. 9-11 (koridoriaus patalpa) parketas perklotas naujai.
45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš eksperto nustatytų aplinkybių ir pateiktos tyrimo analizės, negalima nustatyti, kad įrengiant šildomas grindis bei išklijuojant keramikinėmis plytelėmis ir patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sandūroje montuojant plieninio lovinio profilio Nr. 16 siją montavimui buvo reikalingi atskiri leidimai, projektai ir kad byloje pateiktų dokumentų šiems darbams atlikti nepakako. Kita vertus, turint omenyje tai, kad ginčo buto remonto darbus prižiūrėjo specialią atestaciją turintis specialistas (J. M.), yra pagrindas labiau tikėti tuo, kad minėti darbai buvo atlikti teisėtai. Be to, J. M., 2012 m. spalio 13 d. atlikęs vizualinius san. mazgo tyrimus, nustatė, kad grindys neturi defektų, o tą pačią dieną atlikęs atodangas ir pamatavimus grindų bei laikančių sijų įlinkius lazeriniu nivelyru nenustatė medinės perdangos, esančios (duomenys neskelbtini), būklės pokyčių per laikotarpį nuo 1999 m. iki 2012 m. spalio 13 d. M. Ž. 2015 m. rugsėjo 14 d. parengtame Buto (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių patikslinime nurodė, kad realios apkrovos bute nėra padidėjusios dėl šių priežasčių: pakeista paskirtis iš bibliotekos į gyvenamąją, t. y. norminė naudojimo pakrova sumažėjo nuo 300 iki 150 kg/m2; naujų pertvarų (pertvaros gipskartoninės ir stilinės) svoris žymiai mažesnis negu prieš tai buvusių autentiškų (mūrinių ir rąstinių); yra sumažėjęs perdangos nuosavas svoris (pašalintas lubų apkalas ir tinkas, daugelyje vietų užpilas pakeistas akmens vata; perplanuojant butą buvo pašalintas buvusių sanitarinių mazgų (2 vnt.) betoninis pagrindas. Taigi, iš bylos medžiagos negalima spręsti, jog aptariami darbai buvo atlikti neteisėtai, taip pat negalima spręsti, jog jie turėjo neigiamos įtakos buto kokybei.
46. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovai prikimo–pardavimo sutartyje deklaravo, jog yra susipažinę su buto nuosavybės dokumentais bei kadastro duomenų byla, 2007 m. lapkričio 21 d. teikė prašymą VĮ Registrų centrui susipažinti su namo kadastro ir registro dokumentų byla, padarė išvadą, kad iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovams buvo žinoma, kokie buto perplanavimo darbai buvo atlikti, taip pat buvo žinomi (turėjo būti žinomi) J. M. 1999 m. rugpjūčio 27 d. atliktos ekspertizės akte nurodyti duomenys apie perdangų būklę.
47. Apeliantai įrodinėja, kad iš buto nuosavybės dokumentų bei kadastrų duomenų bylos, taip pat namo kadastro ir registro duomenų bylos jie negalėjo sužinoti apie atsakovų buto perdangų būklę ir kitus buto trūkumus. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliantų teiginiais.
48. Turint omenyje tai, kad patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sandūroje įmontuota plieninė lovinio profilio Nr. 16 sija nėra iš išorės matoma, t. y. yra paslėpta, be to, byloje nėra duomenų, įrodančių, jog buto dokumentuose ar kadastrų duomenų byloje, ar namo kadastro ir registro duomenų byloje aiškiai užfiksuotas šios sijos egzistavimas, atsakovų į bylą pateiktoje dokumentacijoje, kuria buvo įrodinėjami 1999 m. atlikti remonto darbai, taip pat nėra atskirai fiksuojamas sijos įmontavimas, darytina išvada, jog minėta teismo išvada (žr. nutarties 10 punktą) nėra visiškai teisinga. Šiuo atveju galima spręsti tik apie tai, kad ieškovams turėjo būti žinoma apie WC patalpoje atliktą remontą ir įrengimo pobūdį (išgriautos pertvaros, įmontuotos šildomos grindys, sudėtos plytelės), tuo labiau, kad 2008 m. balandžio 7 d. antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo buto, taigi, ir šios patalpos būklę. Kita vertus, byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad aptariamų darbų rezultatai, kurie ieškovų vertinami kaip trūkumai, kokiu nors aspektu būtų pakenkę buto kokybei – t. y. kad patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sienos, grindys būtų praradusios savo saugias savybes, kad šiose patalpose esanti ir šioje byloje aptariama perdanga dėl sijos įmontavimo būtų praradusi savo, kaip statinio laikančiosios konstrukcijos, savybes, dėl kurių būtų neįmanoma ginčo bute gyventi saugiai, kad buto negalima būtų eksploatuoti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šie 1999 metais atliktų darbų rezultatai negali būti laikomi ne tik kad esminiais buto trūkumais, bet apskritai trūkumais.

Dėl patalpos Nr. 9-10 lubose įrengtos metalinės sijos

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent ieškovai nagrinėjamoje byloje privalo įrodyti faktą, kad buto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu egzistavo buto trūkumai, kurie buvo esminiai ir kuriuos žinodami jie būtų nesudarę šio sandorio.
50. Kaip jau minėta ne kartą, apeliantai ginčo sandorio sudarymo metu, anot jų, egzistavusius buto trūkumus įrodinėjo teismo ekspertizės metu eksperto T. M. padarytomis išvadomis, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šio eksperto paruoštame ekspertizės akte nebuvo nustatyta, kad buto patalpos Nr. 9-10 lubose įrengta metalinė sija turėtų kokią nors įtaką buto būklei. Taigi, byloje nesant duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šios sijos įmontavimas pakenkė virš buto esančios patalpos perdangos, kaip laikančiosios konstrukcijos, savybėms, kad butą eksploatuoti tapo nesaugu, negalima šios sijos laikyti trūkumu. 

              Dėl buto perdangos, esančios tarp pirmo ir antro aukšto, būklės

51. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas nutarė nesivadovauti eksperto T. M. teismo ekspertizės akto išvadomis dėl sijų įlinkio ribinių reikalavimų viršijimo dėl galimai netinkamai atliktų matavimų, kuriuos nustatė M. Ž. 2015 m. rugsėjo 14 d. parengtame Buto (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių patikslinime (M. Ž. nurodė, kad ekspertas T. M. priėmė neteisingą sijų deformacijos schemą, matuojant deformacijas nuo 1-2 taškų ir praktiškai gavo grindų plokštumos pasvirimus). Teismas įvertino, kad M. Ž. atliko matavimus pagal sijų kryptį virš sijų ir nustatė, kad sijų avarijos grėsmės požymių lygyje nėra, padarė išvadą, kad butas laikančių konstrukcijų požiūriu neturi avarijos grėsmės požymių ir yra tinkamas tolesnei eksploatacijai.
52. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju vertinant perdangos, esančios tarp pirmo ir antro aukšto, saugumą, neturėtų būti vadovaujamasi T. M. pateiktomis išvadomis. Visų pirma, M. Ž. ginčo laikančias konstrukcijas ištyrė paties eksperto L. U. prašymu, jam iškilus abejonėms dėl T. M. nustatytų faktinių aplinkybių. L. U., be kitko, turi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą (veiklos rūšis – paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimas; specializacija – tvarkomųjų paveldosaugos darbų specialioji ekspertizė; ekspertizės specialisto kat.), tuo tarpu T. M. tokios kvalifikacijos neturi. Antra, L. U. 2014 m. rugsėjo 16 d. ekspertizės akte išvadą, jog buto negalima saugiai naudoti pagal paskirtį, kad nustatyti buto perdengimo defektai yra priskiriami pastato (buto), kaip nekilnojamojo daikto, trūkumams, padarė atsižvelgęs į T. M. nustatytas aplinkybes. Tačiau iškilus abejonėms dėl pirmesnių perdangos išmatavimų ir paskaičiavimų, atliktų eksperto T. M., teisingumo ir kitam ekspertui (M. Ž.) atlikus tyrimą bei pateikus naujas išvadas, tas pats ekspertas L. U. padarė priešingą išvadą – kad T. M. nustatytų buto perdangos defektų negalima priskirti esminiams pastato (buto), kaip nekilnojamojo daikto, trūkumams, kad avarijos grėsmės požymių buto perdangoje ir sijose nėra, pagal patikslintą aktą analizuojamame bute nepažeisti esminiai statinio reikalavimai „Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ (STR 2.01.01(1):1999; STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai“) bei „Naudojimo sauga“ (STR 2.01.01(4):1999; STR 2.01.01(4):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“) ir tai reiškia, kad butą galima saugiai naudoti pagal paskirtį. Iš M. Ž. faktinių aplinkybių patikslinimo matyti, kad UAB „Sva projektai“ nustatė ginčo buto grindų aukštingumą ties tomis vietomis, kur yra išsidėsčiusios perdangoje sijos (pagal sijų kryptį virš sijų) ir paskaičiavo sijų įlinkius pagal atitinkamą formulę. T. M., kaip paaiškėjo, matavo deformacijas nuo 1-2 taškų ir atliko paskaičiavimus. Faktas, kad L. U. rėmėsi M. Ž. atliktais paskaičiavimais ir išvadomis, sudaro pagrindą daryti išvadą apie šio eksperto atliktų paskaičiavimų teisingumą ir šiuo atveju vien tai, kad M. Ž. nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, nesudaro pagrindo abejoti jo nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais išaiškinimais. Be to, apeliantai nenurodė konkrečių argumentų, kodėl, anot jų, M. Ž. atlikti matavimai ir paskaičiavimai buvo atlikti neteisingai ar pažeidžiant kokias nors teisės normas. Kadangi byloje duomenų, išskyrus T. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai (subjektyvi nuomonė) dėl M. Ž. atliktų matavimų ir paskaičiavimo, nėra, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje pastraipoje aptartas aplinkybes, sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas perdangos konstrukcijos, esančios tarp pirmo ir antro aukšto, būklę nustatė pagal šio eksperto pateiktas išvadas.
53. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog J. M. 2009 m. balandžio 28 d. raštu Nr. SR-104 D. S. informavo, kad perdangos tarp kavinės ir buto (duomenys neskelbtini) techninės būklės įvertinimo aktu nustatyta, kad perdangos laikančioji galia yra pakankama ir išnaudota tik 90 proc., t. y. sijų laikančioji galia turi 10 proc. rezervo, kas atitinka šiuolaikinius STR reikalavimus. Taip pat nurodė, kad standumo ir svirumo dydžiai viršija šiuolaikinius STR reikalavimus, tačiau atitinka 20 a. pradžios statybos praktiką ir yra 3 – 4 kartus mažesni nei avarinės būklės požymiai, nurodyti STR 1.12.01:2004 reikalavimus, t. y. perdanga neturi avarinės būklės požymių.

Dėl CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto netaikymo

54. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti buto pirkimo–pardavimo sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes ieškovai, būdami namo perdangų bendrasavininkiais, iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turėjo ir galėjo žinoti apie namo perdangų būklę, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovai įsigijo butą, kuris neturi tų savybių, kurių ieškovai galėjo protingai tikėtis (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
55. Apeliantai nurodo, kad teismas, darydamas išvadą, jog ginčas tarp šalių yra kilęs dėl namo perdangų būklės, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nes ginčas yra kilęs dėl atsakovų savavališkai įrengtos neprojektinės metalinės sijos, kuriomis jie bandė stiprinti savo buto viršutinę ir apatinę perdangas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sijų įmontavimas perdangose turi tiesioginę reikšmę perdangos būklei, yra sudėtinė jos dalis, todėl negalima sijos vertinti atskirai nuo perdangos. Ginčas dėl sijos byloje nėra savarankiškas (atskiras reikalavimas), o svarbus tiek, kiek gali turėti įtakos ieškovų ginčijama sutartimi įsigyto daikto kokybei. Kita vertus, teismas, apibendrindamas savo motyvus, netikslingai nurodė, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas šiuo atveju netaikytinas ir dėl to, kad ieškovai iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turėjo ir galėjo žinoti apie namo perdangų būklę, nes buvo namo perdangų bendrasavininkiais. Šiuo atveju vien tas faktas, kad ginčo buto perdangos (tiek iš viršaus, tiek iš apačios) butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrąja daline nuosavybės teise, nereiškia, jog ieškovams (nors ir jiems priklauso didžioji dalis pastato butų) turėjo ar galėjo būti žinoma apie ginčo buto viršutinėje ir apatinėje perdangoje įmontuotas sijas, nes, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, įrodančių, jog šių sijų įmontavimas yra atskirai užfiksuotas buto nuosavybės dokumentuose bei kadastrų duomenų bylose, taip pat namo kadastro ir registro duomenų bylose. Ieškovams galėjo būti žinoma tik apie tai, kad patalpų (taigi, ir ginčo buto) perdangos medinės (žr. pastato inventorines žinias iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo), tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės ieškovai nenurodo kaip trūkumo. Be to, perdangos būklę gali įvertinti specialias žinias turintis asmuo, o ieškovai tokių žinių neturi. Atitinkamai, ir šioje byloje sijų įtaka perdangos būklei buvo nustatyta, vadovaujantis specialistų ir ekspertų išvadomis.
56. Nors byloje buvo nustatytos paslėptos buto detalės (sijų įmontavimas), tačiau nei jos, nei kitos ieškovų nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, anot ieškovų, sudarančios pagrindu įsigytą butą laikyti su esminiais trūkumais, nagrinėjamu atveju negali būti laikomos apskritai trūkumais, nes bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo butą galima saugiai eksploatuoti, jis nėra avarinės būklės, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje nebuvo įrodyta esant pagrindui taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą – t. y.  byloje neįrodyta, kad ieškovai įsigijo butą, kuris neturi tų savybių, kurių ieškovai galėjo protingai tikėtis. Šiuo atveju tai, kad atsakovai neinformavo ieškovų apie sijų įmontavimą, nesudaro pagrindo taikyti minėtos teisės normos, nes byloje nebuvo įrodytos esminės šios pirkėjo pažeistų teisių gynybos būdo sąlygos ­– kad egzistavo buto trūkumai, kad apie šiuos trūkumus atsakovai neinformavo ieškovų ir ieškovai apie juos nežinojo, kad tie trūkumai buvo esminiai.

Dėl CPK 371 straipsnio

57. Apeliantai nurodo, kad teismas visiškai nieko nepasisakė dėl galiojančio sprendimo, jokia apimtimi ir pagrindais neanalizavo ir nevertino jo teisėtumo, nenurodė bei nemotyvavo kokį procesinį sprendimą, vadovaujantis CPK 371 straipsnio 1 dalimi, jis priima.
58. Patenkinus prašymą atnaujinti procesą ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas pakartotinai išnagrinėja bylą (CPK 370 straipsnio 4 dalis) ir priima vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų: prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmeta; teismo sprendimą ar nutartį pakeičia; priima naują sprendimą (nutartį).
59. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ir rezoliucinėje dalyje nurodė, jog atmeta ieškovų ieškinį. Taigi, buvo priimtas procesinis sprendimas, neatitinkantis nei vieno CPK 371 straipsnyje numatyto procesinio rezultato. Tačiau sprendimas atmesti ieškinį iš esmės reiškia tai, kad, ištyrus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nenustatyta pagrindų, įgalinančių priimti kitokį sprendimą, nei tas, kuris buvo priimtas byloje iki paaiškėjant naujoms aplinkybėms. Toks procesinis sprendimas iš esmės atitinka CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą teismo nutartį. Nors šiuo atveju neįgyja teisinės galios CPK 371 straipsnio 3 dalis, tačiau du procesiniai sprendimai (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimas), kuriais, ištyrus skirtingas faktines aplinkybes, netenkintas ieškinys dėl to paties dalyko, teisinio neapibrėžtumo nesukelia. Todėl netikslumas, kurį padarė pirmosios instancijos teismas taikydamas CPK 371 straipsnį, vertinamas kaip formalus ir nesudarantis pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 328 straipsnis).
60. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimo naikinti nėra pagrindo. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jų prašymas priteisti iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 straipsnis).
62. Atsakovei I. S. nepateikus duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos prašymas dėl jų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
63. Atsakovas D. S. pateikė 2017 m. kovo 22 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 813857 dėl 500 Eur advokatui sumokėjimo. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovų atsakovui lygiomis dalimis – t. y. po 250 Eur (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

Teisėjai               Alvydas Poškus

              Antanas Rudzinskas

              Egidijus Žironas