Byla Nr. 1S-274/2013
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys,
sekretoriaujant Laurai Gruodienei,
dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo T. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. birželio 20 d.,
n u s t a t ė:
T. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 19 d. 23 val. iki 2012 m. lapkričio 20 d. 4.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išėjęs iš baro, esančio (duomenys neskelbtini), nusekė iš to paties baro išėjusį O. J. iki (duomenys neskelbtini) sankryžos, prie (duomenys neskelbtini) namo esančios medinės tvoros, kur dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas užvaldyti svetimą O. J. priklausantį turtą, užpuolė O. J., tyčia ne mažiau kaip tris kartus sudavė jam kumščiu į žandikaulio sritį, nuo šių smūgių O. J. griuvo ir galvos kaire viršutine dalimi trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą, tuo padarė O. J. odos nubrozdinimus veide, apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžimą, kairio smilkinkaulio-momenkaulio-kaktikaulio skeveldrinį lūžimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, nuo ko išsivystė galvos smegenų kompresija ir strigimas, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė svetimą O. J. priklausantį turtą: 100 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1280“, 2000 litų vertės auksinę grandinėlę, 1000 litų vertės auksinį žiedą, 60 litų vertės juodos spalvos medžiaginę kuprinę „Puma“, 400 svarų sterlingų pinigais, viso turto 4879,96 litų vertės.
T. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2012 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi T. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, kuris to paties teismo nutartimis buvo tęsiama iki 2013 m. birželio 20 d.
Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi kaltinamajam T. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad T. M. kaltinamas padaręs labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus, už kuriuos numatytos griežtesnės nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, T. M. nesaistomas tvirtų socialinių ryšių, nedirbo, anksčiau teistas du kartus, galimai nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje T. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamasis T. M. skundu prašo panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę, nurodo, kad suėmimo terminas jam pratęstas nepagrįstai. Kaltinamasis skunde pažymi, kad anksčiau nagrinėjant jo baudžiamąsias bylas, jis niekada nesislapstė nei nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei nuo teismo, prisiimdavo atsakomybę, nevengdavo atlikti jam paskirtų bausmių, jis pripažįsta savo kaltę ir dėl jam inkriminuojamų naujų nusikaltimų, nuoširdžiai gailisi. Skunde T. Mackevičius tvirtina, kad turi sugyventinę, nuolatinę gyvenamąją vietą, buvo užsiregistravęs Darbo biržoje. Kaltinamojo teigimu, būdamas laisvėje, jis dirbtų, todėl galėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Kaltinamojo T. M. skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
Baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys – paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialisto išvada, daiktiniai įrodymai bei kiti surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad T. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau kaltės klausimo nesprendžia iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.
Kauno apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam T. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y., jog yra pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. T. M. kaltinamas dviejų nusikaltimų padarymu, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. M. anksčiau už turtinius nusikaltimus jau teistas du kartus, tame tarpe ir už plėšimą, naujas nusikalstamas veikas galimai padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Be to, T. M., būdamas darbingas, niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Šios aplinkybės, taip pat nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, pobūdis (sunkus sveikatos sutrikdymas plėšimo tikslais) leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje T. M. gali toliau daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.
Pratęsdamas kaltinamajam T. M. suėmimo terminą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad yra pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje T. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors T. M. kaltinamas padaręs labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus, tačiau už juos galimai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ši aplinkybė negali būti vertinama atsiejamai nuo visų byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pobūdį. Vien nusikaltimo, kurio padarymu asmuo kaltinamas, sunkumas negali būti pagrindu skirti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Įstatymo normoje (BPK 122 straipsnio 2 dalis) nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tuo tarpu į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes yra būtina pirmiausiai atsižvelgti sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, t. y. būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai šia aplinkybe remiantis galima padaryti išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga nepaneigia kaltinamojo T. M. skundo teiginių, kad jis niekada nesislapstė nei nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei nuo teismo, jog jis turi pastovią gyvenamąją vietą, turi sugyventinę, buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, todėl nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje T. M. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas yra perteklinis, todėl šalintinas, paliekant tik vieną – BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo kaltinamajam T. M. taikymo pagrindą.
Atmestinas kaltinamojo T. M. prašymas skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Apeliacinės instancijos teismas patikrina dėl suėmimo pratęsimo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, bet negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, pratęsdamas kaltinamajam T. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė nei nacionalinių teisės aktų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Pagrįsta apygardos teismo išvada, kad be kaltinamojo T. M. teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
n u t a r i a:
kaltinamojo T. M. skundą atmesti.
Teisėjas Viktoras Kažys