Civilinė byla Nr. e2S-74-1041/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18826-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį (skundą) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Askolt“ dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą panaikinimo ir ginčo išsprendimo iš esmės, išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė teismo priimti teikiamą naują skundą, tinkamai išnagrinėti jo reikalavimus, reikšmingas ir esmines bylos aplinkybes bei įrodymus, taip pat panaikinti išvadą duodančios institucijos (toliau – institucija) priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo nutarimas).

2.       Ieškovas nurodė, kad institucija ginčo nutarimu nepagrįstai nutraukė vartojimo ginčo nagrinėjimą. Ieškovas patikslintą skundą pateikė gavęs naujus įrodymus ir nurodė faktines aplinkybes (jų visumą). Ginčo nutarimas priimtas nesant objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebuvo įmanoma išnagrinėti skundo, jis yra nelogiškas, per daug formalus ir nepagrįstas. Institucija neišnagrinėjo skundo motyvų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovo procesinį dokumentą, ieškovo įvardintą „skundu“, o teismo – „ieškiniu“, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovas skundžia ne institucijos nutarimą, bet raštą (atsakymą) į jo pateiktą prašymą. Šis raštas (atsakymas) pats savaime nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme objektu.

5.       Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17843-466/2022 netenkintas pareiškėjo (ieškovo) skundas dėl institucijos sprendimo nutraukti prašymo nagrinėjimą ir nutartis yra įsiteisėjusi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 
2024 m. spalio 4 d. nutartį ir skundą tenkinti – priimti naują skundą, tinkamai išnagrinėti jo reikalavimus, bylos reikšmingas ir esmines aplinkybes (jų visumą) bei įrodymus (priedus), ir panaikinti ginčo nutarimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Ginčo nutarimas „Adoc“ sistemoje nurodytas kaip „nutarimas“, taip pat jo metaduomenyse nurodoma, kad tai yra „sprendimas“, be to, jis yra skundžiamas pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 29 straipsnio 3 dalį.

6.2.                      Ieškovas (apeliantas) kreipėsi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas sukelia materialius teisinius padarinius ir tokio reikalavimo nepriėmimas yra neteisėtas. Teismas turėjo tokį reikalavimą arba priimti nagrinėti, arba nustatyti trūkumus.

6.3.                      Ieškovas (apeliantas) pateikė naujus įrodymus ir argumentus, kurie buvo esminė priežastis atmesti ankstesnį skundą ir jo net nenagrinėti. Pašalinus trūkumus, ieškovas (apeliantas) turėjo teisę pateikti naują ieškinį (skundą) ir jis turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas, nes pasikeitė skundo pagrindas (įrodymai), kuris nebuvo išnagrinėtas ir kuris iš esmės keičia ir institucijos, ir teismų padarytas išvadas. Skundžiama nutartis priimta formaliai ir netinkamai įvertinus skundžiamą nutarimą kaip atsakymą.

6.4.                      Teismas ignoravo skundžiamą nutarimą. Ieškovas (apeliantas) pateikė patikslintą prašymą dėl atsakovės veiksmų, kurie galimai pažeidžia ieškovo (apelianto) teises, nes jis gavo iš atsakovės naujus įrodymus (pasirašytų ir patvirtintų sutarčių kopijas).

6.5.                      Ieškovas (apeliantas) patikslino dokumentais, iki kada įsipareigojo atsakovei grąžinti paskolą, paaiškino, kad pati atsakovė apskaičiavo mokėtinų palūkanų dydžius, taip pat pateikė pakartotinio kreipimosi raštu į atsakovę kopiją ir pateikė institucijai visus turimus įskaitomus rašytinius dokumentus.

6.6.                      Nagrinėjamu atveju nėra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas ir nėra įsigaliojęs vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą buvo priimtas dėl įrodymų trūkumo.

6.7.                      Institucija negalėjo nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimo, nes nebuvo objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebuvo įmanoma išnagrinėti ginčą, nes ieškovas (apeliantas) tik dabar pateikė visus jo turimus dokumentus.

6.8.                      Institucijos sprendimas turėjo būti logiškas, bet ne formalus.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įrodymų prijungimo

7.       Ieškovas (apeliantas) su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. rugsėjo 23 d. elektroninį (toliau – el.) laišką, kuriuo gavo institucijos atsakymą į savo prašymą.

8.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

9.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo (apelianto) teikiamą papildomą įrodymą, atkreipia dėmesį, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. el. laiškas jau buvo teiktas kartu su bylą inicijuojančiu procesiniu dokumentu (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 9), todėl apeliacinis teismas šio dokumento pakartotinį pateikimą laiko pertekliniu ir atsisako jį priimti.

Dėl ginčo esmės

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo (apelianto) procesinį dokumentą, ieškovo įvardintą „skundu“, o teismo – „ieškiniu“ (toliau – procesinis dokumentas), kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).

12.       Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas (apeliantas) 2021 m. gruodžio 17 d. prašymu kreipėsi į instituciją, prašydamas netinkamos kokybės prekę (paslaugą) pakeisti tinkamos kokybės preke (paslauga); sumažinti prekės (paslaugos) kainą 11,10 Eur; panaikinti nesąžiningai paskaičiuotą ieškovo (apelianto) skolą, nes palūkanos nuo palūkanų nėra skaičiuojamos (pagal įstatymus ir teismų praktiką) (e. b. l. 39–41). Šiame prašyme ieškovas (apeliantas), be kita ko, nurodė, kad 2012 m. ir 2015 m. su atsakove (lombardu) sudarė sutartis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pasiskolino 225,90 Eur sumą bei įkeitė daiktus (žiedus). Ieškovas (apeliantas) pažymėjo, kad 2021 m. liepos 22 d. atsakovei sumokėjo 225,90 Eur, 2021 m. rugpjūčio 21 d. – 100,00 Eur, 2021 m. rugsėjo 28 d. – 50,00 Eur, tačiau 2021 m. gruodžio 10 d. nuvykus pas atsakovę sumokėti likusios 11,10 Eur sumos iš jo buvo pareikalauta sumokėti šešis kartus didesnę sumą.

13.       Institucija, vadovaudamasi VTAĮ 26 straipsnio 6 punktu, 2022 m. birželio 3 d. nutarimu
Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2022 m. birželio 3 d. nutarimas) nutraukė vartojimo ginčo nagrinėjimą, nes dėl objektyvių aplinkybių neįmanoma išnagrinėti ginčo ir priimti sprendimo. Institucija taip pat informavo ieškovą (apeliantą), kad jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka.

14.       Ieškovui (apeliantui) pateikus skundą dėl 2022 m. birželio 3 d. nutarimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17843-466/2022 skundą atmetė. Teismas taip pat nurodė ieškovui (apeliantui), kad skundo atmetimas neužkerta kelio ieškovo (apelianto) pažeistas teises ginti teismine tvarka CPK nustatyta tvarka teikiant ieškinį.

15.       Ieškovas (apeliantas) 2024 m. liepos 22 d. patikslintu prašymu pakartotinai kreipėsi į instituciją, teikdamas tokius pačius reikalavimus, kaip ir 2021 m. gruodžio 17 d. prašyme, papildomai patikslindamas vartojimo ginčo faktines aplinkybes bei pateikdamas papildomus įrodymus – sutartis su atsakove ir kita (e. b. l. 10–15). Institucija, vadovaudamasi VTAI 233 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ginčo nutarimu atsisakė nagrinėti ieškovo (apelianto) prašymą, nurodydama, kad 2022 m. birželio 3 d. nutarimu ieškovo (apelianto) vartojimo ginčo nagrinėjimas buvo nutrauktas.

16.       Ieškovas (apeliantas) nesutikdamas su ginčo nutarimu, pateikė skundą teismui, prašydamas jį panaikinti ir taip pat priimti naują skundą, tinkamai išnagrinėti jo reikalavimus, pateiktas visas bylos reikšmingas ir esmines aplinkybes bei įrodymus.

17.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo (apelianto) procesinį dokumentą, nurodydamas, kad jis yra nenagrinėtinas teisme, nes ginčo nutarimas savaime nesukelia teisinių pasekmių, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17843-466/2022 yra netenkintas ieškovo (apelianto) skundas ir nutartis yra įsiteisėjusi. Ieškovas (apeliantas) nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas, be kita ko, kad nutarimas yra skundžiamas pagal VTAĮ 29 straipsnio 3 dalį, jo reikalavimai sukelia materialiuosius teisinius padarinius, taip pat ieškovas (apeliantas) pateikė naujus argumentus, aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo esminė priežastis nenagrinėti ankstesnio skundo. Ieškovo (apelianto) nuomone, nėra priimtas įsigaliojęs vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą buvo priimtas dėl įrodymų trūkumo.

18.       Minėta, kad ginčo nutarimu buvo atsisakyta nagrinėti vartojimo ginčą. Pirmosios instancijos teismas šį nutarimą vertino kaip raštą, kuris yra tik atsakymas į ieškovo (apelianto) prašymą, nesukeliantis materialiųjų teisinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad ginčo nutarimas yra institucinis procedūrinis sprendimas, kurio apskundimo tvarka yra tiesiogiai numatyta VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje, kad tokio pobūdžio sprendimai, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Tokia apskundimo tvarka yra nurodyta ir pačiame ginčo nutarime. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo nutarimas nėra skundžiamas kaip savaime nesukeliantis teisinių pasekmių, yra nepagrįsta.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos nutarties dalį, kuria ieškovo (apelianto) procesinį dokumentą atsisakyta priimti motyvuojant tuo, kad jau yra priimtas 2022 m. birželio 3 d. nutarimas, kurio pagrįstumas pripažintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17843-1041/2022, atkreipia ieškovo (apelianto) dėmesį į tai, kad 2022 m. birželio 3 d. nutarimu buvo nutrauktas vartojimo ginčas, kurį pradėjo ieškovas (apeliantas) atsakovės atžvilgiu. Šiame nutrauktame vartojimo ginče ieškovas (apeliantas) teikė tokius pačius reikalavimus tai pačiai atsakovei kaip ir nagrinėjamu atveju, ginčas buvo kildinamas iš savo esme tapačių faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovo (apelianto) su atsakove sudarytomis paskolos sutartimis bei, ieškovo (apelianto) teigimu, netinkamai apskaičiuotu skolos bei palūkanų likučiu. Pagal VTAĮ 233 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas arba yra įsigaliojęs vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija atsisako pradėti nagrinėti vartojimo ginčą. Esamu atveju būtent ir yra susidariusi tokia situacija, kai ieškovas (apeliantas) atsakovei teikia reikalavimą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir 2022 m. birželio 3 d. nutarimu nutrauktame vartojimo ginče. Vilniaus miesto apylinkės teismui jau esant priėmus nutartį, kuria institucijos procedūrinis sprendimas dėl tapataus vartojimo ginčo paliktas nepanaikintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti procesinio dokumento reikalavimą dėl ginčo nutarimo panaikinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai priimtai dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

20.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo (apelianto) institucijai pateiktas skundas nėra tapatus, nes buvo papildytas faktinėmis aplinkybėmis kartu pateikiant papildomus įrodymus. Vien tai, kad ieškovas (apeliantas) papildė skundą naujomis aplinkybėmis ir įrodymais, nereiškia, kad ginčo dalykas ar pagrindas pasikeitė, nes, kaip minėta nutarties 19 punkte, dalykas (t. y. reikalavimas) skunde institucijai liko tas pats ir jis kildinamas iš savo esme tapačių (nors ir papildytų) faktinių aplinkybių (t. y. pagrindo), susijusių su atsakove sudarytomis paskolos sutartimis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (ne)tinkamu paskolos ir palūkanų apskaičiavimu bei ieškovo (apelianto) atliktų mokėjimų užskaitymu.

21.       Ieškovas (apeliantas) procesiniu dokumentu prašė pirmosios instancijos teismo ne tik panaikinti skundžiamą nutarimą, bet ir priimti skundą, išnagrinėti jo reikalavimus, bylos aplinkybes bei įrodymus. Šis reikalavimas, atsižvelgiant į procesinio dokumento turinį, kuriame yra išsamiai pasisakoma apie ieškovo (apelianto) manymu, nepagrįstą ginčo nutarimą, yra laikytinas išvestiniu iš reikalavimo nutarimą panaikinti. Atsisakius priimti reikalavimą dėl ginčo nutarimo panaikinimo, nėra pagrindo priimti ir reikalavimo dėl paties skundo institucijai (jame nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų) nagrinėjimo iš esmės.

22.       Nagrinėjamos bylos kontekste atkreipiamas dėmesys, kad VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta konkreti procedūra, kuri turi būti taikoma nagrinėjant skundą dėl institucijos procedūrinio sprendimo. Šioje teisės nuostatoje tik pažymėta, kad teismas dėl procedūrinio sprendimo priima nutartį, kuri yra neskundžiama. Apygardos teismų praktikoje yra konstatuota, kad įvertinus tai, jog pagal VTAĮ 29 straipsnio 3 dalį byla baigiama neskundžiama nutartimi, sprendžiama, kad toks skundas nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-899-580/2018, 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1613-936/2024). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vertinama, kad esamu atveju pirmosios instancijos teismas, ieškovo (apelianto) procesinio dokumento priėmimo klausimą išsprendęs pagal ginčo teisenos taisykles, pažeidė procesinės teisės normas. Tačiau šis pažeidimas nelėmė neteisingo paties procesinio dokumento (ne)priėmimo klausimo išnagrinėjimo, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Taip pat minėtas pažeidimas nėra laikomas ir absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytų argumentų pagrindu nutaria palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

23.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo (apelianto) dėmesį, kad tai, jog institucija atsisakė pradėti nagrinėti vartojimo ginčą, neužkerta kelio ieškovui (apeliantui) savo galimai pažeistas teises ginti teikiant ieškinį bendrosios kompetencijos teismui civilinio proceso nustatyta tvarka (VTAĮ 29 straipsnio 1 dalis).

24.       Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

25.       Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors procesinio dokumento priėmimo klausimą išsprendė ir pažeisdamas procesinės teisės normas, tačiau jos nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pats klausimas iš esmės išspręstas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo (apelianto) skundas yra atsisakytinas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                 Simona Dementavičienė