Civilinė byla Nr. e2-627-553/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00259-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Vilnius 

                Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santumas 1597 growth fund limited“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Algirdo namai“ bankroto bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Santumas 1597 growth fund limited“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Algirdo namai“ bankroto bylą. Nurodė, kad pagal 2021 m. kovo 16 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjo atsakovei 23 700 Eur avansą. UAB „Algirdo namai“ per nustatytą terminą preliminariosios sutarties neįvykdė, šiuo metu ji yra pasibaigusi. Atsakovė ieškovei turi mokėti 1 801,20 Eur delspinigių. Pagal UAB „Algirdo namai“ balanso duomenis atsakovė 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo 3 829 023 Eur vertės turto, jos skolas ir įsipareigojimus sudarė 4 278 437 Eur. Ieškovė 2023 m. vasario 3 d. elektroniniu paštu ir 2023 m. vasario 7 d. registruotu paštu išsiuntė UAB „Algirdo namai“ pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą, kuriuo nustatė 15 d. terminą prievolei įvykdyti. Atsakovė neįvykdė pranešime nurodytų įpareigojimų.

2.       Atsakovė atsiliepimu nesutinko su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė priklauso UAB „Ilgam“ įmonių grupei, kurią jungia keletas įmonių (UAB „Ilgam“, UAB „Alpra LT“, UAB „Kalnų parko vilos“). Kiekviena iš šių grupių įgyvendina skirtingus nekilnojamojo turto projektus. UAB „Algirdo namai“ buvo įsteigta įgyvendinti nekilnojamojo turto projektą „Totorių sodas“. Pagal projektą buvo suplanuota pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą su 26 gyvenamosios paskirties ir komercinės paskirties butais, požemine automobilių stovėjimo aikštele (27 vietomis), sandėliukais, vidiniu kiemu, vaikų žaidimų aikštele. Atsakovė iš viso sudarė 22 būsimų butų pirkimo–pardavimo sutartis ir kelias sandėliukų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovė gavo iš viso 3 568 700 Eur avansus. Sudariusi pagrindines sutartis, atsakovė gaus apie 7 137 514 Eur.

3.       Atsakovė sutinka, kad dalis statybos rangos darbų vėlavo, kilo ginčas su vienu iš rangovų, su kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2-1176-981/2023 ginčą pavyko baigti taikos sutartimi. Atsakovė turėjo ieškoti naujo rangovo, dėl to atsakovė pradėjo atsilikti nuo darbų grafiko, kuris turi tiesioginės įtakos su pirkėjais sudarytų sutarčių vykdymui. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis neatsisakė ir sudarė susitarimus su pirkėjais dėl terminų statybos, apdailos ir kitiems įrengimo darbams atlikti bei butams įregistruoti pratęsimo. Šiuo metu yra artėjama prie daugiabučio gyvenamojo namo statybos užbaigimo.

4.       Ieškovė pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nesąžiningai naudojasi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, manipuliuoja procesu, siekdama išvengti sutarties sudarymo taip, kad sutartis būtų laikoma nutraukta dėl atsakovės kaltės. Ieškovė nuo 2022 m. gruodžio 8 d. neturi nei vieno darbuotojo, galimai yra nutraukusi veiklą ir nebėra pajėgi sumokėti visos kainos už įsigyjamą turtą. Atsakovė visiems statomų patalpų pirkėjams yra suteikusi teisę apsilankyti statybų aikštelėje, iš anksto suderinus laiką. Kiekvienas iš pirkėjų gali patys įvertinti pastatyto daugiabučio namo situaciją ir sužinoti, kokiame etape yra projektas. Ieškovė nereiškia pretenzijų dėl to, kad sutartimi prisiimti įsipareigojimai būtų buvę visiškai nevykdomi. Ieškovei yra žinoma, kad daugiabutis yra pastatytas. Pabaigus visus apdailos ir įrengimo darbus, daugiabutis namas ir butai bus registruojami registre, kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Su didžiąja dalimi pirkėjų yra pratęsti terminai sutartyse numatytiems statybos, apdailos ir kitiems įrengimo darbams atlikti bei butams įregistruoti iki 2023 m. pabaigos.

5.       Ieškovė dar neturi reikalavimo teisės į UAB „Algirdo namai“. Pagal šalių sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 3.1 punktą atsakovė darbus buvo įsipareigojusi atlikti iki 2022 m. rugsėjo 30 d., o pagal 5.2.1 ir 5.2.2 punktus atsakovė turėjo teisę vienašališkai pratęsti šį terminą 180 kalendorinių dienų. Atsakovė šia teise pasinaudojo ir pratęsė sutarties 3.1. punkte nurodytą terminą 180 dienų, t. y. iki 2023 m. kovo 29 d. Kadangi pagal sutarties 7.2. punktą delspinigiai skaičiuojami tik pasibaigus sutarties 3.1. punkte nurodytam, o taip pat ir pratęstam terminui, ieškovė į teismą kreipėsi, neturėdama teisės reikalauti iš atsakovės mokėti delspinigius. Pagal sutarties sąlygas tik nuo 2023 m. kovo 30 d. galima buvo pradėti skaičiuoti delspinigius, kurie šiuo metu sudaro 616,20 Eur. Be to, ieškovė, teigdama, kad yra įspėjusi atsakovę apie vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2023 m. gegužės 8  d., tuo pačiu teigia, kad sutartis yra pasibaigusi. Kadangi pasibaigusi sutartis šalims nebesukelia sutartyje nustatytų teisių ir pareigų, pasibaigusios sutarties vienašališkai nutraukti yra teisiškai neįmanoma. Sutartis nėra pasibaigusi ir galėtų pasibaigti tik suėjus ieškovės pranešime apie vienašalį sutarties nutraukimą nurodytam terminui.

6.       Atsakovė nėra nemoki, o pagrindinė negalėjimo atsiskaityti su visais kreditoriais priežastis yra atsakovės vykdomos veiklos specifiškumas, tačiau tai nesudaro pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą. Pagal 2022 m. balanso ir tarpinio balanso duomenis atsakovė nėra nemoki. Atsakovė tęsia ūkinę komercinę veiklą. Atsakovė yra pastačiusi daugiabutį. Nepriklausomai nuo to, ar butai bus parduoti pirkėjams, su kuriais šiuo metu yra sudarytos sutartys, ar kitiems pirkėjams, projektas „Totorių sodas“ bus itin sėkmingas ir leis atsakovei ne tik atsiskaityti su kreditoriais, bet ir gauti pelną. Atsakovė pagal pagrindines sutartis su dabartiniais pirkėjais gaus apie 7 137 514 Eur (kartu su sumokėtais avansais), kurių pakaks padengi atsakovės kreditorinius įsipareigojimus, kartu ir 616,20 Eur įsipareigojimą ieškovei. Be to, atsakovei sudarius sutartis su dabartiniais pirkėjais, nereikės grąžinti pirkėjų sumokėtų avansų, sudarančių 3 568 700 Eur. Dėl to bankroto bylos atsakovei iškėlimas neatitiktų nemokumo teisės reabilitacinio tikslo, prieštarautų pačios valstybės interesams, nes iš rinkos būtų pašalintas ūkinę komercinę veiklą vykdantis, mokesčius valstybei mokantis ūkio subjektas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarė netenkinti UAB „Santumas 1597 growth fund limited“ prašymo iškelti atsakovei UAB „Algirdo namai“ bankroto bylą.

8.       Teismas, įvertinęs tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. kovo 16 d. sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas dėl statybos darbų atlikimo termino pratęsimo ir sutarties nutraukimo, pripažino, kad ieškovė yra atsakovės kreditorė, todėl turi teisę keiptis į teismą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo.

9.       Vertindamas atsakovės finansinę padėtį teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovė faktiškai buvo nemoki. Pagal atsakovės balansą 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Algirdo namai“ turėjo 3 829 023 Eur vertės turto, jos mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 4 278 437 Eur, iš kurių mokėtinos per vienerius metus buvo 3 005 647 Eur. Atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2021 m. ji negavo jokio pelno, patyrė 77 029 Eur nuostolių.

10.       Pagal teismui pateiktą balansą 2022 m. gruodžio 31 d. teismas nustatė, kad atsakovė turėjo
6 598 705 Eur vertės turto, jos mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 6 477 656 Eur, iš kurių mokėtinos per vienerius metus buvo 3 880 800 Eur. Atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2022 m. ji gavo 570 463 Eur grynojo pelno. Pagal atsakovės teismui pateiktą balansą 2023 m. vasario 28 d. ji turėjo 6 629 984 Eur vertės turto, jos mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 6 563 648 Eur, iš kurių mokėtinos per vienerius metus buvo
3 853 222 Eur. Atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2023 m. ji negavo jokio pelno, patyrė 54 713 Eur nuostolių.

11.       Naujausi finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad UAB „Algirdo namai“ finansinė padėtis per 2022-2023 m. laikotarpį pagerėjo ir įmonės būsena nebeatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos nemokumo sąvokos. Tačiau pagal 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovės balansą jos turto vertės ir skolų skirtumas sudaro 121 049,00 Eur, o pagal 2023 m. vasario 28 d. balansą – 66 336 Eur. Taigi 2023 m. pradžioje atsakovės finansinė padėtis yra pablogėjusi, nors dar nerodo įmonės nemokumo.

12.       Atsakovės pateiktame kreditorių sąraše nurodyta, kad ji turi 25 kreditorius, kurių bendra reikalavimų suma yra 2 995 437,53 Eur, iš kurių 26 983 Eur yra skola Valstybinei mokesčių inspekcijai, 6 320 Eur – su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. Pagal patikslintą kreditorių sąrašą bendra visų kreditorių reikalavimų suma – 2 994 947,27 Eur. Atsakovė teismui buvo nurodžiusi, kad turi 6 debitorius, kurių bendra skolų suma yra 230 598,54 Eur, pagal pateiktą atsakovės patikslintą debitorių sąrašą UAB „Algirdo namai“ turi 7 debitorius, kurių bendra skolų suma yra 271 527,75 Eur.

13.       Nuosavybės teise transporto priemonių atsakovė neturi. Atsakovė nuosavybės teise turi
810 000 Eur vidutinės rinkos vertės administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbiami), kuriam nuo 2020 m. lapkričio 11 d. registruota sutartinė hipoteka, taip pat įkeista žemės sklypo nuomos teisė. Atsakovė pateikė savo materialiojo turto sąrašą, kurį sudaro 1 453,33 Eur vertės kompiuterinė įranga. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad administracinio pastato (nebaigto rekonstruoti daugiabučio namo) vertė 2022 m. gruodžio 5 d. buvo 6 980 000 Eur, žemės sklypo nuomos teisių vertė – 2 000 Eur.

14.       Pagal antstolių informacinės sistemos registro duomenis šiuo metu nėra vykdoma jokių priverstinių išieškojimų iš atsakovės turto. Šiuo metu atsakovė neturi skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, turi tik vieną darbuotoją nuo 2020 m. lapkričio 5 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad šiuo metu teismuose nėra nagrinėjama bylų, kuriose atsakovei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai.

15.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 3 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą vykdo daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbiami), statybą. Atsakovė 2021-2022 m. su būsimais pirkėjais sudarė 26 preliminariąsias pirkimo – pardavimo sutartis dėl patalpų minėtame name statybos ir pardavimo, pagal kurias jai buvo sumokėta iš viso 3 568 700 Eur avanso. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2022 m. gruodžio mėnesį su didžiąja dalimi pirkėjų sudarė papildomus susitarimus, kuriuose numatė statybos darbus atlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Pagal pateiktas sutartis ir atsakovės paaiškinimus po statybos darbų pabaigimo ir patalpų pardavimo atsakovė turėtų gauti 7 137 514 Eur, taip pat jai nereikėtų grąžinti sumokėtų avansų. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje yra pateiktos 2022 m. gruodžio mėnesį darytos rekonstruojamo ir naujo statomo daugiabučio nuotraukos, kurios patvirtina, kad dalis statybos darbų jau yra faktiškai atlikta.

16.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad UAB „Algirdo namai“ nėra nemoki ir pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktą atsisakė atsakovei kelti bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo argumentai

17.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino 2023 m. balandžio 21 d. ieškovės paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, patvirtinančių atsakovės faktinį nemokumą. Atsakovė net nepateikė aiškių duomenų apie savo kreditorius ir turtą, tačiau pirmos instancijos teismas vis tiek konstatavo, jog atsakovė yra moki. Atsakovė kelis kartus tikslino kreditorių sąrašą, tačiau paskutiniame sąraše bendra atsakovės įsipareigojimų kreditoriams suma taip ir liko nurodyta 2 994 947,27 Eur, tuo tarpu pagal balanso duomenis bendrai įsipareigojimų atsakovas turėjo 6 563 648 Eur sumai. Pirmos instancijos teismui atsakovė nepateikė jokių duomenų ar paaiškinimų apie tai, jog atsakovė turi hipotekos kreditorių (NTR išrašas, duomenys iš EstateGuru sistemos) su pradelstais vykdyti įsipareigojimais.

17.2.                      Teismas nustatė, jog atsakovės turtas 2023 m. vasario 28 d. viršija įsipareigojimus
66 336 Eur suma. Visgi, atsakovė nepaneigė pareiškėjo paaiškinimuose nurodytų aplinkybių dėl atsakovės finansinės atskaitomybės netikslumų (atsakovės įsipareigojimų vertės sumažinimo ne mažesnei negu 148 783 Eur sumai). Iš atsakovės pateiktų preliminariųjų sutarčių matyti, jog atsakovė iki 2023 m. vasario 28 d. faktiškai buvo gavusi 3 717 483 Eur avansu (neskaičiuojant sutartyse numatytų sąlyginių gautinų sumų, apie kurių gavimo sąlygų atsiradimą atsakovas duomenų nepateikė - pvz. pagal preliminariąsias sutartis Nr. A-1, R-1 ir C-1), tuo tarpu 2023 m. vasario 28 d. FA dokumentuose tarp gauto avanso, kaip įmonės įsipareigojimai, yra nurodomi tik 3 568 700 Eur įsipareigojimai avansu lėšas davusiems asmenims, t. y. 148 783 Eur mažesnė suma negu nurodoma preliminariosiose sutartyse.

17.3.                      Atsakovės balanso C eilutėje nurodyta, jog jos pagrindinę turto dalį sudaro iš būsimų turto pirkėjų gautinos sumos (ateinančių laikotarpių pajamos). Atsakovė nurodo, jog tokių sumų ji planuoja gauti 5 898 772 Eur. Tačiau pagal atsakovės pateiktas preliminariąsias sutartis, atsakovė faktiškai yra gavusi avansu bendrai 3 717 483 Eur sumą, o bendrosios pardavimo pajamos pirkėjams visiškai įvykdžius savo įsipareigojimus, nurodytus preliminariosiose sutartyse, maksimaliai gali siekti 7 147 614 Eur. Apskaičiavus skirtumą tarp viso gauto avanso ir bendros maksimaliai atsakovo gautinos kainos už turtą, jau dabar matyti, jog būsimos atsakovės pardavimo pajamos balanse yra nurodytos neteisingai ir turi būti ne 5 898 772 Eur, tačiau tik 3 430 131 Eur (7 147 614-3 717 483). Tai reiškia, jog atsakovės turto eilutėje nurodomi duomenys apie sukauptas ateinančių laikotarpių pajamas yra netikslūs (nurodoma 2 468 641 Eur didesnė suma).

17.4.                      Teismas visiškai nevertino ieškovės argumentų apie atsakovės nebaigto statyti daugiabučio namo rinkos vertę ir neatsižvelgė į ieškovės pastabas, dėl kurių turto vertinimo ataskaita negalėjo būti vadovaujamasi.

17.5.                      Realios papildomos atsakovės pajamos, kurios bus gautos atsakovei įvykdžius preliminariąsias sutartis, gali būti tik 3 430 131 Eur, kurios negalės padengti statybai pabaigti šiandien reikalingų 4,5-5 mln. Eur investicijų, o tai reiškia, jog atsakovė yra faktiškai nemoki ir mokumo atkurti neturi jokių galimybių. Teismas pareiškėjo 2023 m. balandžio 21 d. paaiškinimuose atliktų skaičiavimų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė.

18.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nėra nemoki, todėl teismas neturėjo pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą. Pagal 2022 m. balanso duomenis atsakovė turėjo iš viso 6 598 705 Eur turto (iš jo - 160 076 Eur ilgalaikio turto), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 6 477 656 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 3 880 800 Eur). Pagal 2022 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovės turto vertės ir skolų skirtumas yra 121 049,00 Eur (t. y. atsakovės turtas nurodyta suma viršija įsipareigojimus). 2022 m. atsakovė baigė pelningai – turėjo 597 446 Eur pelną. Iš tarpinės finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad atsakovė turi iš viso 6 629 984 Eur turto (iš jo – 196 064 Eur ilgalaikio turto), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro
6 563 648 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro –
3 853 222 Eur). Pagal tarpinį balansą atsakovės turto vertės ir skolų skirtumas yra
66 336 Eur (t. y. atsakovės turtas nurodyta suma viršija įsipareigojimus).

18.2.                      Finansinėje atskaitomybėje nurodoma gauta avansų suma yra teisinga ir siekia
3 568 700 Eur. Atsakovė nurodo, kad su dalimi pirkėjų yra sudaryti susitarimai dėl tam tikros avansų dalies mokėjimų atidėjimų, dėl ko faktiškai gauto ir finansinėje atskaitomybėje užfiksuoto avanso suma nėra lygi preliminariosiose sutartyse nurodytoms avanso sumoms. Tai, kad tokie susitarimai buvo sudaromi, patvirtino kartu su atsiliepimu pateiktas vienas iš susitarimų (žr. atsiliepimo priedo Nr. 5 7 psl.), tačiau visų susitarimų teikti atsakovė nematė pagrindo, o ir įstatymas nenumato pareigos pagrįsti pirminiais visų finansinėje atskaitomybėje nurodytų skaičių (tai būtų perteklinis reikalavimas, kuris reikštų neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo naštos priskyrimą asmeniui, kuriam siekiama iškelti bankroto bylą).

18.3.                      Atsakovės balanse nurodyta ateinančių laikotarpių pajamų eilutė yra apskaičiuota vadovaujantis 25-uoju verslo apskaitos standartu ir ji nėra dirbtinai padidinta – balanso C eilutėje gautinos pajamos sudarius pagrindines sutartis yra apskaičiuotos proporcingai daugiabučio baigtumo procentui (skaičiavimai atliekami remiantis iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos gautomis iš pirkėjų lėšomis ir apskaičiavus kokį procentą jos sudaro nuo bendros pirkimo–pardavimo sutartyje numatytos pardavimo pajamų sumos), todėl balansuose nurodyta suma nėra tapati pajamoms, kurios bus gautos sudarius pagrindines sutartis su dabartiniais pirkėjais (t. y. balanse nurodyta mažesnė suma). Atsakovei nesuprantama, kokiu pagrindu pareiškėja daro išvadą, kad ateinančių laikotarpių pajamos turi būti apskaičiuojamos iš bendros pardavimo sumos atėmus gautus avansus. Avansai sudaro dalį įsigyjamo turto kainos ir sudarius notarines sutartis nebus grąžinami. Ateinančių laikotarpių pajamas apskaičiuojant taip, kaip skaičiuoja pareiškėja (t. y. atimant avansų sumas iš bendrų gautinų pajamų), avansu gautos sumos neturėtų atsispindėti ir prie balansinių finansinių įsipareigojimų, o turėtų būti įrašomos prie atsakovės balansinio turto.

18.4.                      Pareiškėja, ginčydama turto vertinimo ataskaitoje nustatytą pastato ir žemės sklypo nuomos teisės vertę, duomenų, paneigiančių šios turto vertinimo ataskaitos pagrįstumą, nepateikia. Tuo tarpu vien pareiškėjos samprotavimai, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodyta to paties turto vertė yra per didelė dėl to, kad tas pats turtas tik 17 proc. mažesnio baigtumo yra įvertintas vos 167 614 Eur mažiau nei bus gauta pardavimo pajamų, yra ne tik deklaratyvūs, bet ir klaidingi. Pareiškėja nevertina, kad šiuo metu yra likę dar 3 laisvi gyvenamosios paskirties butai, dėl kurių nėra sudarytos būsimos butų pirkimo – pardavimo sutartys (žr. atsiliepimo 12 p.), o galutinė visų butų, dėl kurių sudarytos sutartys, netgi galimai bus didesnė padidėjus butų plotui (žr. sutarčių 4.7 p.). Dėl nurodytų priežasčių, atsakovės vertinimu, nėra pagrindo lyginti rekonstruoto pastato vertę su gautinomis pardavimo pajamomis pagal šiuo metu sudarytas sutartis.

18.5.                      Šiuo metu jau yra artėjama prie daugiabučio gyvenamojo namo statybos užbaigimo, todėl ieškovės skaičiavimas, kad atsakovei reikės investuoti į statybą dar beveik 5 mln. Eur dėl vos 17 proc. baigtumo, vadovaujantis 2022 m. gruodžio 5 d. (o ne dabartiniais) duomenimis, yra nepagrįstas.

18.6.                      Ieškovė klaidiną teismą, teigdama, kad atsakovė nepateikė teismui aiškių duomenų apie savo kreditorius, turtą, hipotekos kreditorių. Atsakovė teismui pateikė visus duomenis taip, kaip to reikalauja JANĮ 17 straipsnio 1 dalis, o dėl hipotekos kreditoriaus atsakovė pasisakė teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad EstateGuru tagatisagent OÜ nėra ir nebuvo suteikusi atsakovei pareiškėjos nurodytos paskolos. Tokios informacijos nepatvirtina ir pareiškėjos pateikti įrodymai. Atsakovė tėra svetimo daikto hipotekos pagrindu įkeitusi atsakovei priklausantį turtą EstateGuru tagatisagent OÜ. Kaip žinia, svetimo daikto hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad hipotekos davėjas nėra kredito (paskolos) santykių šalis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymą tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą (CK 4.181 straipsnis). Kitas sutartinės svetimo daikto hipotekos ypatumas tai, kad skolos išieškojimo atveju įkeisto daikto savininkas kreditoriui už skolininko įsipareigojimo neįvykdymą atsako tik įkeistu savo daiktu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo įtraukti EstateGuru tagatisagent OÜ į kreditorių sąrašą.

18.7.                      Tuo atveju, jei teismas būtų patenkinęs pareiškėjos prašymą ir iškėlęs bankroto bylą atsakovei, būtų buvęs pažeistas nemokumo teisės reabilitacinis tikslas, o pats bankroto bylos iškėlimas prieštarautų atsakovės darbuotojų bei pačios valstybės interesams, nes iš rinkos būtų pašalintas ūkinę komercinę veiklą vykdantis, darbo vietas sukūręs bei mokesčius valstybei mokantis ūkio subjektas. Bankroto bylos iškėlimas taip pat būtų neatitikęs ir proporcingumo principo, kadangi iškėlus bankroto bylą būtų visiškai sužlugdytas veiklą vykdantis verslas vien dėl jo vykdomos veiklos specifiškumo. Be to, bankroto bylos atsakovei iškėlimas būtų pažeidęs ir trečiųjų asmenų (pirkėjų, su kuriais atsakovė yra sudariusi būsimų butų pirkimo-pardavimo sutartis bei papildomus susitarimus) teises bei teisėtus interesus, kadangi atsakovei iškėlus bankroto bylą ir administratoriui nusprendus netęsti iki bankroto bylos iškėlimo neįvykdytų sutarčių, kurios buvo sudarytos su atsakove (vadovaujantis JANĮ 61 straipsniu visos sutartys laikomos pasibaigusiomis nebent administratorius nusprendžia, kad atitinkamą sutartį toliau yra naudinga vykdyti), pirkėjai tegalėtų reikalauti grąžinti jiems sumokėtus avansus.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

20.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti UAB „Algirdo namai“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

21.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio
2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

22.       JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertę.

23.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

24.       Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-1128-381/2019). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis,  JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

25.       Atsakovės pateikti 2022 m. finansinės atskaitomybės ir tarpinės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina pirmosios instancijos padarytą išvadą, kad atsakovė neatitinka nemokaus juridinio asmens būklės.

26.       Iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo 6 598 705 Eur vertės turto (iš jo – 160 076 Eur ilgalaikio turto), jos mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 6 477 656 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 3 880 800 Eur). Pagal 2022 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovės turto vertės ir skolų skirtumas buvo 121 049,00 Eur, t. y. atsakovės turtas nurodyta suma viršija įsipareigojimus. 2022 m. atsakovė baigė pelningai – turėjo 597 446 Eur pelną.

27.       Pagal atsakovės teismui pateiktą balansą 2023 m. vasario 28 d. ji turėjo 6 629 984 Eur vertės turto (iš jo – 196 064 Eur ilgalaikio turto), jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė
6 563 648 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro – 3 853 222 Eur). Pagal tarpinį balansą atsakovės turto vertės ir skolų skirtumas sudaro 66 336 Eur sumą, t. y. atsakovės turtas nurodyta suma viršija įsipareigojimus). Atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2023 m. ji negavo jokio pelno ir patyrė 54 713 Eur nuostolių.

28.       Pareiškėja, ginčydama finansinės atskaitomybės duomenis, nurodo, kad jie netikslūs, nes vadovaujantis preliminariosiomis sutartimis atsakovė faktiškai gavo 3 717 483 Eur avanso, tačiau finansinėje atskaitomybėje nurodoma avansu gauta suma yra tik 3 568 700 Eur, t. y. 148 783 Eur mažesnė negu nurodyta preliminariosiose sutartyse. Toks netikslumas, pareiškėjos vertinimu, rodo, kad atsakovės įsipareigojimai vis tik viršijo turtą ne mažesne negu 82 447 Eur suma. Tačiau atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad dėl šių netikslumų atsakovė paaiškino, pateikdama atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovė nurodė, kad su dalimi pirkėjų yra sudaryti susitarimai dėl tam tikros avanso dalies mokėjimo atidėjimo, todėl faktiškai avansu gauta ir finansinėje atskaitomybėje užfiksuota suma nėra lygi preliminariosiose sutartyse nurodytoms avansu mokėtinoms sumoms. Tai, kad tokie susitarimai buvo sudaromi, patvirtino kartu su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai, todėl šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

29.       Atsakovė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, rašytiniuose paaiškinimuose, atsiliepime į atskirajį skundą) nurodė, kad ateinančių laikotarpių pajamos yra apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 5 patvirtintu 25-uoju verslo apskaitos standartu „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ – balanso C eilutėje gautinos pajamos sudarius pagrindines sutartis yra apskaičiuotos proporcingai daugiabučio baigtumo procentui (skaičiavimai atliekami remiantis iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos gautomis iš pirkėjų lėšomis ir apskaičiavus, kokį procentą jos sudaro nuo bendros pirkimo–pardavimo sutartyje numatytos pardavimo pajamų sumos), todėl balansuose nurodyta suma nėra tapati pajamoms, kurios bus gautos sudarius pagrindines sutartis su dabartiniais pirkėjais (t. y. balanse nurodyta mažesnė suma). Apeliantė, ginčydama balanse nurodytas atsakovės esą netinkamai apskaičiuotas ateinančių laikotarpių pajamas (7 147 614 Eur) ir nurodydama, kad ateinančių laikotarpių pajamos turi būti apskaičiuojamos iš bendros pardavimo sumos
(t. y. 7 147 614 Eur) atėmus avansu gautas sumas, t. y. 3 717 483 Eur, jokio tokius skaičiavimus pagrindžiančio teisinio pagrindo nenurodo, todėl jos argumentai, kad atsakovė neteisingai apskaičiavo ateinančių laikotarpių pajamas, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

30.       Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje yra pateiktos 2022 m. gruodžio mėnesį darytos rekonstruojamo ir naujo statomo daugiabučio nuotraukos, kurios patvirtina, kad dalis statybos darbų jau yra faktiškai atlikta. Nors ieškovė ginčija turto vertinimo ataskaitoje nustatytą statinio ir žemės nuomos teisės vertę, tačiau jokių šios turto vertinimo ataskaitos pagrįstumą paneigiančių duomenų nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdama atskirąjį skundą. Atsakovės paskaičiavimais statybos darbų užbaigimui reikės 4,5-5 mln. Eur, tačiau net ir tokiu atveju, iš turimų duomenų negalima daryti išvados, kad atsakovei neužteks jos turimo turto visiems statybos darbams užbaigti.

31.       Priešingai nei nurodo apeliantė, dėl hipotekos kreditoriaus atsakovė pasisakė teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuose nurodė, kad EstateGuru tagatisagent OÜ nėra ir nebuvo suteikusi atsakovei pareiškėjos nurodytos paskolos. Atsakovė tėra svetimo daikto hipotekos pagrindu įkeitusi atsakovei priklausantį turtą EstateGuru tagatisagent OÜ, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo įtraukti EstateGuru tagatisagent OÜ į kreditorių sąrašą.

32.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nėra nemoki, nėra patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų vykdyti veiklos ir atsiskaityti su kreditoriais. Nemokumo bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu yra moki ir vykdo veiklą, yra sudariusi sutartis bei papildomus susitarimus su pirkėjais dėl statomame daugiabutyje esančių butų pirkimo – pardavimo, dalis statybos darbų jau yra faktiškai atlikta, vertintinas kaip neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams, nes iš rinkos pašalinus atsakovę kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas galimai būtų minimalus.

33.       Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde ir atsiliepime išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

Dėl bylos procesinės baigties

34.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, dėl to priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Atskirojo skundo netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

36.       Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Aldona Tilindienė