VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 28 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dovilė Sanačinienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė UAB „Skycop.com“ ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovės 250 Eur kompensaciją, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad ieškinį grindžia Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004). Paaiškina, kad atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas 2024 m. liepos 23 d. skrydžiu Zagrebas (ZAG) – Frankfurtas (FRA), Nr. LH1405; Frankfurtas (FRA) – Vilnius (VNO), Nr. LH886, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivės E. Š. atžvilgiu, nes jungiamojo skrydžio dalis Nr. LH 1405 buvo atšaukta. Remiantis, Reglamento Nr. 261/2004 nuostatomis, atšaukus skrydį, keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatyta, kad keleiviai gauna 250 Eur kompensaciją visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju (šiuo atveju atstumas buvo 1 185,70 km). Ieškovės teigimu, atsakovės pareigą įvykdyti prievolę pagrindžia ir tai, kad skrydžio metu nebuvo nustatytos jokios ypatingos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos skrydžio sutrikdymui.

3.       Atsakovė užsienio bendrovė Deutsche Lufthansa AG su ieškiniu nesutiko.

4.       Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Deutsche Lufthansa AG nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Atsižvelgiant į viešai prieinamą informaciją, 2024 m. liepos 23 d. Zagrebas (ZAG) – Frankfurtas (FRA), skrydį Nr. LH 1405 faktiškai vykdė oro linijos „CityJet“, o ne oro linijos Deutsche Lufthansa AG. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 skrydžio vykdytojas yra ta oro linija, kuri faktiškai vykdo skrydį, o ne ta, kuri parduoda bilietą ar veikia kaip tarpininkas. Ieškovė ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo atveju atsakovė buvo faktinis skrydžio vykdytojas, todėl reikalavimai yra nepagrįsti. Be to, atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad keleivė faktiškai skrido 2024 m. liepos 23 d. Zagrebas (ZAG) – Frankfurtas (FRA), Nr. LH 1405.

5.       Ieškovė dublike nurodė, kad keleivė iš atsakovės įsigijo kelionės bilietą ir tokiu būdu kartu su atsakove sudarė vežimo sutartį. Atsakovė keleivei rezervavo 2024 m. liepos 23 d. jungiamąjį skrydį Zagrebas – Frankfurtas Nr. LH 1405; Frankfurtas – Vilnius Nr. LH 886. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio b punktą, „skrydį vykdantis oro vežėjas“ tai oro vežėjas, vykdantis arba ketinantis vykdyti skrydį pagal sutartį su keleiviu arba kito su keleiviu sutartį sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu. Pagal minėto Reglamento 3 straipsnio 5 dalį, šis reglamentas taikomas bet kuriam skrydį vykdančiam oro vežėjui, teikiančiam transporto paslaugas keleiviams, kuriems taikoma 1 ir 2 dalis. Kai skrydį vykdantis oro vežėjas, nesudaręs sutarties su keleiviu, vykdo prievoles pagal Reglamentą Nr. 261/2004, laikoma, kad jis tai daro asmens, sudariusio sutartį su tuo keleiviu, vardu. Ieškovės teigimu, nagrinėjamuoju atveju ji turi teisę reikalauti kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 būtent iš atsakovės, remdamasi Reglamento Nr. 261/2004 3 straipsnio 5 dalies paskutiniu sakiniu, nors atsakovė ir nevykdė pirmosios skrydžio atkarpos, kuris buvo sutrikdytas, nes iš straipsnio formuluotės matyti, kad atsakovė yra tiesiogiai atsakinga keleiviui už žalą, kurią jis patyrė dėl sutrikdyto skrydžio, nes teisinė sąvoka „atstovavimas“ pasižymi tuo, kad atstovaujamasis visada tiesiogiai atsako už atstovo veiksmus. Ieškovės teigimu, nepaisant to, kad, atsižvelgiant į viešai prieinamą informaciją, skrydį faktiškai vykdė oro linijos „CityJet“, kurių orlaiviu turėjo būti vykdoma jungiamojo skrydžio dalis, tačiau būtent atsakovė, su keleiviais sudarydama vežimo sutartį, organizuodama kelionės maršrutą ir parduodama bilietus, prisiėmė atsakomybę už šiuos skrydžius, todėl būtent ji pagrįstai ieškinyje yra nurodyta atsakove. Netgi tokiu atveju, jei atsakovė būtų vykdžiusi 2024 m. liepos 23 d. ne jungtinį skrydį Zagrebas – Frankfurtas Nr. LH 1405; Frankfurtas – Vilnius Nr. LH 886, o tik skrydį, t. y. Zagrebas – Frankfurtas Nr. LH 1405, kuris buvo atšauktas, atsakovė vis tiek būtų laikytina skrydį vykdančiu oro vežėju, kadangi skrydį vykdančiu oro vežėju laikytinas vežėjas, kuris, vykdydamas savo keleivių vežimo veiklą, nusprendžia įvykdyti konkretų skrydį, įskaitant nustatyti jo maršrutą, ir taip suinteresuotiems asmenims sukurti oro transporto pasiūlymą. Toks oro vežėjas atsako už tokio skrydžio įvykdymą, įskaitant, be kita ko, už sutrikdymą. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad oro linijos „CityJet“ savo oficialiame tinklapyje skelbia, kad „CityJet“ vykdo skrydžius tik klientų oro transporto bendrovių vardu pagal „šlapiosios nuomos“ (angl. wet lease) sutartis, kurios reiškia, kad „CityJet“ suteikia orlaivį ir įgulą šiems skrydžiams, taip pat orlaivio techninę priežiūrą ir draudimą, tai tik dar kartą patvirtina, kad ieškinyje atsakovė nurodyta tinkamai. Remiantis Reglamento Nr. 261/2004 13 straipsniu, įvykdytos pareigos neapriboja skrydį vykdančio oro vežėjo teisės pagal taikytiną nacionalinę teisę reikalauti kompensacijos iš bet kurio asmens, įskaitant trečiąsias šalis, atsakingo už tai, kad šis vežėjas neįvykdė įsipareigojimų. Be to, ieškovė pažymėjo, kad keleiviai, turintys patvirtintą skrydžio rezervaciją ir išskridę šiuo skrydžiu, turi būti laikomi tinkamai įvykdžiusiais reikalavimą atvykti registruotis prieš skrydį, nereikalaujant pateikti įlaipinimo kortelės ar kito dokumento, patvirtinančio jų atvykimą registruotis atidėtam skrydžiui nustatytu laiku. Atitinkamai, oro vežėjas turėtų įrodyti, kad šie keleiviai nebuvo vežami šiuo skrydžiu. Su ieškiniu buvo pateikta Keleivės įlaipinimo kortelė, kurioje nurodyta, kad atsakovė rezervavimą patvirtino ir įregistravo, o tai reiškia, jog keleivė turėjo reikalavimo teisę į kompensaciją, kurią perleido ieškovei. Skrydis buvo atšauktas, todėl akivaizdu, kad keleivė skrydžiu neskrido ir skristi negalėjo, kadangi jis neįvyko.

6.       Atsakovė Deutsche Lufthansa AG triplike prašo ieškinį atmesti, nurodo, kad ginčo skrydį vykdė „City Jet“ oro linijų bendrovė. Ši bendrovė prisiėmė atsakomybę už skrydžio vykdymą, atitinkamų paslaugų keleiviams užtikrinimą bei visų teisės aktuose numatytų keleivių teisių laikymąsi, įskaitant galimą kompensacijų išmokėjimą pagal reglamento nuostatas. „Faktinio oro vežėjo“ (angl. operating air carrier) sąvoka apibrėžiama ES reglamentuose, kurie nustato kompensavimo ir pagalbos taisykles keleiviams, pirmiausia – Reglamente (EB) Nr. 261/2004. Reglamentu nustatytų teisių ir pareigų subjektas yra būtent tas vežėjas, kuris faktiškai vykdo skrydį, t. y. valdo orlaivį ir turi įgulą, priima sprendimus dėl skrydžio operacijų. Net jei „Lufthansa“ palaiko tam tikrą bendradarbiavimą ar teikia rinkodarinę pagalbą „CityJet“ skrydžiams, tai nereiškia, kad būtent „Lufthansa“ tampa atsakinga už faktinį skrydžio atidėjimą arba saugos reikalavimų nesilaikymą. Atsakomybė tenka faktiniam vežėjui – t. y. tam, kas fiziškai organizuoja ir vykdo skrydį. Remiantis oficialiais aviakompanijų pranešimais spaudai ir oro transporto naujienų portalais (pvz., Simple Flying, Aviation24.be, kitais tarptautiniais bei lietuviškais aviacijos naujienų tinklalapiais), dar 2023 m. pabaigoje / 2024 m. pradžioje buvo viešai paskelbta, kad „CityJet“ sudarė sutartį su „Lufthansa“ dėl penkių „CRJ1000“ orlaivių nuomos su įgula. Planas – bazuoti šiuos lėktuvus Frankfurte ir vykdyti regioninius skrydžius visoje Europoje. Tokiu būdu keleiviai iš pirmo žvilgsnio mato „Lufthansa“ pavadinimą, tačiau faktiškai skrydį atlieka „CityJet“. Taigi, reikalavimus dėl galimų pažeidimų ar priskaičiuotinų kompensacijų reikėtų nukreipti ne į „Lufthansa“, o į „CityJet“. Skrydis buvo atšauktas dėl apgadinto radomo (angl. radome) – orlaivio nosies dalies, kurioje paprastai montuojama navigacijos įranga (radaras). Tokia žala galėjo kilti dėl oro sąlygų, smūgio su pašaliniu objektu ar kitų išorinių veiksnių. „Lufthansa“ pasirūpino tik maršruto platinimu, tačiau neturi tiesioginės kompetencijos bei atsakomybės už orlaivio techninę priežiūrą, jo nuolatinį tvarkingumą ar galimą žalos remontą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas visiškai

7.       Byloje kilo ginčas dėl žalos, kilusios dėl atšaukto skrydžio, atlyginimo, remiantis Reglamentu Nr. 261/2004.

8.       Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2024 m. liepos 23 d. buvo vykdomas skrydis Zagrebas (ZAG) – Frankfurtas (FRA), Nr. LH1405; Frankfurtas (FRA) – Vilnius (VNO), Nr. LH886, atstumas 1 185,70 km. 2024 m. liepos 23 d. Zagrebas (ZAG) – Frankfurtas (FRA), skrydis Nr. LH 1405 buvo atšauktas (ieškinio priedas Nr. 2). Pretenzija buvo kreiptasi į atsakovę dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijos pretenzijos pagrindu nesumokėjo (ieškinio priedas Nr. 3).

9.       Ieškovė su keleive E. S. 2024 m. liepos 24 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu keleivė perleido ieškovei reikalavimo teisę į piniginį reikalavimą pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dėl to, kad jungiamojo skrydžio dalis Nr. LH 1405 buvo atšaukta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.103 straipsnis). Apie reikalavimo teisių perleidimo faktą atsakovė informuota, kai jai buvo įteiktas ieškinys su priedais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

10.       Nagrinėjamu atveju byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad jurisdikciją nagrinėti ieškinį turi tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra lėktuvo išvykimo ar atvykimo vieta, teismas (2009 m. liepos 9 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimas byloje Rehder, bylos Nr. C-204/08). Tokią jurisdikcijos taisyklę yra pripažinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-541/2009). Taigi ieškovė turi teisę ieškinį pateikti Lietuvos teismams.

11.       Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Reglamente Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus.

12.       Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keleiviai gauna: a) 250 Eur kompensaciją visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju, b) 400 Eur kompensaciją visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500–3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju, c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.

13.       Remiantis Reglamento 5 straipsnio 3 dalimi, skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

14.       Atsakovė nagrinėjamu atveju neneigia, kad neišmokėjo kompensacijos ieškovei, ir neįrodinėja ir jokių ypatingų aplinkybių. Atskirsdama į jos atžvilgiu pareikštą reikalavimą, tvirtina, kad ji nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi, atsižvelgiant į viešai prieinamą informaciją, 2024 m. liepos 23 d. Zagrebas (ZAG) – Frankfurtas (FRA) skrydį Nr. LH 1405 faktiškai vykdė oro linijos „CityJet“, o ne oro linijos Deutsche Lufthansa AG, todėl būtent „CityJet“ šiuo atveju būtų tinkamas atsakovas.

15.       Teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija.

16.       Reglamento Nr. 261/2004 1 ir 7 konstatuojamosiose dalyse nurodyta: 1) Bendrijos veiksmais oro transporto srityje, be kita ko, turėtų būti siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį. Be to, turėtų būti visokeriopai atsižvelgiama į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai; 2) siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento taikymą, juo nustatytos prievolės turėtų tekti skrydį vykdančiam arba ketinančiam vykdyti oro vežėjui, nesvarbu, ar jis yra orlaivio savininkas, ar nuomoja lėktuvą be įgulos ir atsargų arba su įgula ir atsargomis, ar kuriuo nors kitu pagrindu.

17.       Pagal Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio b punktą, „skrydį vykdantis oro vežėjas“ tai oro vežėjas, vykdantis arba ketinantis vykdyti skrydį pagal sutartį su keleiviu arba kito su keleiviu sutartį sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu. Pagal minėto Reglamento 3 straipsnio 5 dalį, šis reglamentas taikomas bet kuriam skrydį vykdančiam oro vežėjui, teikiančiam transporto paslaugas keleiviams, kuriems taikoma 1 ir 2 dalis. Kai skrydį vykdantis oro vežėjas, nesudaręs sutarties su keleiviu, vykdo prievoles pagal Reglamentą Nr. 261/2004, laikoma, kad jis tai daro asmens, sudariusio sutartį su tuo keleiviu, vardu.

18.       ESTT 2018 m. liepos 4 d. sprendime byloje Wolfgang Wirth, Theodor Mulder, Ruth Mulder, Gisela Wirth, bylos Nr. C-532/17 yra išaiškinęs, kad sąvoka „skrydį vykdantis oro vežėjas“, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 261/2004, visų pirma jo 2 straipsnio b punktą, turi būti aiškinama taip, kad apima atvejį, kai oro vežėjas išnuomoja kitam oro vežėjui orlaivį su įgula pagal lėktuvo nuomos su įgula sutartį („wet lease“), bet kuris neprisiima šių skrydžių veiklos atsakomybės, įskaitant atvejus, kai keleiviams išduotame rezervacijos patvirtinime nurodyta, kad šį skrydį užtikrina šis pirmasis oro vežėjas. ESTT pažymėjo, kad sąvoką „skrydį vykdantis oro vežėjas“ reikia suprasti kaip reiškiančią, kad „tai oro vežėjas, vykdantis arba ketinantis vykdyti skrydį pagal sutartį su keleiviu arba kito su keleiviu sutartį sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu“. Šioje apibrėžtyje nustatytos dvi kumuliacinės sąlygos tam, kad oro vežėjas galėtų būti laikomas „skrydį vykdančiu oro vežėju“, šios sąlygos susijusios su: pirma, atitinkamo skrydžio įvykdymu, ir, antra, su sutartimi, sudaryta su keleiviu.

19.       Iš to matyti, kad skrydį vykdančiu oro vežėju laikytinas vežėjas, kuris, vykdydamas savo keleivių vežimo veiklą, nusprendžia įvykdyti konkretų skrydį, įskaitant nustatyti jo maršrutą, ir taip suinteresuotiesiems asmenims sukurti oro transporto pasiūlymą. Tokio sprendimo priėmimas iš tiesų reiškia, kad šis vežėjas atsako už to skrydžio įvykdymą, įskaitant, be kita ko, už galimą jo atšaukimą ar didelį vėlavimą atskristi į paskirties vietą.

20.       Tokią išvadą, patvirtina ir Reglamento Nr. 261/2004 1 konstatuojamojoje dalyje įtvirtintas tikslas užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį, nes jis leidžia garantuoti, kad vežamiems keleiviams bus sumokėta kompensacija arba jais bus pasirūpinta, neatsižvelgiant į oro vežėjo, kuris nusprendė vykdyti ginčytiną skrydį, ir kito vežėjo, kuris konkrečiai turi jį įvykdyti, susitarimus.

21.       Taigi, ESTT minėtoje byloje nusprendė, kad sąvoką „skrydį vykdantis oro vežėjas“, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 261/2004, reikia aiškinti taip, kad ji neapima oro vežėjo, kuris išnuomoja orlaivį su įgula kitam oro vežėjui pagal lėktuvo nuomos su įgula sutartį („wet lease“), bet neprisiima šių skrydžių veiklos atsakomybės, įskaitant tuos atvejus, kai keleiviams išduotame rezervacijos patvirtinime nurodyta, kad šį skrydį vykdo šis pirmasis vežėjas.

22.       Su dubliku pateiktas išrašas iš oro linijų „CityJet“ tinklapio www.cityjet.com, patvirtina, kad šios oro linijos nuo 2018 m. spalio 28 d. vykdo tik skrydžius „šlapiosios nuomos“ (angl. wet lease) sutarčių pagrindu. Taigi nagrinėjamu atveju „CityJet“ tik išnuomojo orlaivį su įgula, o šio skrydžio maršrutą nustatė ir jį vykdyti nusprendė atsakovė Deutsche Lufthansa AG.

23.       Keleivė įsigijo kelionės bilietą ir tokiu būdu su atsakove sudarė vežimo sutartį. Atsakovė keleivei rezervavo 2024 m. liepos 23 d. jungiamąjį skrydį Zagrebas – Frankfurtas Nr. LH 1405; Frankfurtas – Vilnius Nr. LH 886. Iš į bylą pateiktos įlaipinimo kortelės (ieškinio priedas Nr. 1) matyti, kad ir joje nurodytos oro linijos yra būtent „Lufthansa“.

24.       Atsižvelgiant į tai, nepaisant to, kad pagal viešai prieinamą informaciją skrydį faktiškai vykdė oro linijos „CityJet“, kurių orlaiviu turėjo būti vykdoma jungiamojo skrydžio dalis, darytina išvada, kad būtent atsakovė su keleive, sudarydama vežimo sutartį, organizuodama kelionės maršrutą ir parduodama bilietus, prisiėmė atsakomybę už šiuos skrydžius.

25.       Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio g punkte įtvirtinta, kad „rezervavimas“ – tai faktas, kad keleivis turi bilietą ar kitą įrodymą, kuriame nurodyta, jog oro vežėjas arba turizmo kelionių organizatorius rezervavimą patvirtino ir įregistravo.

26.       Iš Reglamento Nr. 261/2004 3 straipsnio 2 dalies a punkto formuluotės matyti, kad šis reglamentas taikomas tik tuo atveju, jei, pirma, keleiviai turi patvirtintą rezervaciją atitinkamam skrydžiui ir, antra, jeigu jie atvyksta registruotis per šioje nuostatoje numatytus terminus. Tai rodo, kad šioje nuostatoje nurodytos dvi sąlygos yra vertinamos bendrai, nes keleivio atvykimas registruotis gali būti preziumuojamas, tik kai jis turi patvirtintą rezervaciją atitinkamam skrydžiui. Be to, šioje nuostatoje patikslinama, kad reikalavimas registruotis netaikomas keleiviams skrydžių atšaukimo atveju.

27.       Su ieškiniu pateikta keleivės įlaipinimo kortelė, įrodo, kad atsakovė rezervaciją patvirtino ir įregistravo (ieškinio priedas Nr. 1).

28.       Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytas argumentas, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog keleivė faktiškai skrido 2024 m. liepos 23 d. skrydžiu.

29.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamuoju atveju ieškovė turi teisę reikalauti kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 iš atsakovės, remdamasi Reglamento Nr. 261/2004 3 straipsnio 5 dalimi.

30.       CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Kadangi atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (250 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 22 Eur žyminis mokestis ir 726 Eur už advokato pagalbą ruošiant ieškinį (2024 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymas ir 2024 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ZIP-1400), iš viso – 748 Eur.

32.       Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistini 748 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33.       Valstybė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nepatyrė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Deutsche Lufthansa AG (Aktiengesellschaft), registracijos Nr. HRB 2168, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (250 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 748 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu]                     Dovilė Sanačinienė