Civilinė byla Nr. 2A-948-198/2016

                                          Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00400-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16.1.; 2.5.16.8.; 3.3.1.14; 3.3.1.21. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N  U  T  A  R  T  I  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-786/2016 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams P. Z., E. Z., J. Z., trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl veiksmų uždraudimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. prašė teismo uždrausti atsakovams dirbti, valdyti ir naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad žemės sklypu naudojosi nuo 2007-05-25 iki 2012-10-30 žemės nuomos sutarčių su sklypo savininke S. P. pagrindu. Pasibaigus sutarties terminui žeme naudojosi ir ją dirbo toliau iki 2013 m. rudens.
3. 2013 m. rudenį žemės sklypo savininkė S. P. mirė.
4. 2014 m. žemės sklypą pradėjo dirbti atsakovai ūkininkai E. Z., J. Z., nurodę, jog šį žemės sklypą jiems išnuomojo atsakovas P. Z. ir jie šį sklypą deklaravo savo ūkyje. Žemės sklypas buvo išregistruotas iš jo ūkio valdos.
5. Vėliau ieškovas sužinojo, kad atsakovas P. Z. nėra paveldėjęs S. P. turto, neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą. 
6. Mano, kad atsakovai neteisėtai ir nepagrįstai naudojasi ir dirba S. P. priklausiusį žemės sklypą. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.481 straipsniu, mano, kad žemės nuomos sutartis tapo neterminuota, nes pasibaigus sutarčiai jis žemę dirbo daugiau kaip dešimt dienų, todėl teisę naudoti ir valdyti žemės sklypą turi ieškovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo A. M. priteisė 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovui P. Z., 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovams J. Z. ir E. Z., 32,46 Eur teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
8. Nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog buvo pažeistos ieškovo teisės ir kad ieškovas turi reikalavimą atsakovams J. Z. ir E. Z.. Atsakovai J. Z. ir E. Z. pretenzijų ieškovui dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nereiškia, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimo ir jas ginti teisme.
9. Nurodė, kad pagal CK 5.59 str. nuostatas įpėdinis, pradėjęs valdyti paveldimą turtą, neturi teisės juo disponuoti, tačiau turi pareigą juo rūpintis, ką atsakovas P. Z. ir daro – prižiūri žemės sklypą. Tačiau tai, kad padeda prižiūrėti ginčo žemės sklypą atsakovas E. Z., o ne ieškovas, nereiškia kad pažeidžiamos ieškovo teisės į žemės sklypą.
10. Nustatė, kad ieškovo su S. P. sudarytos žemės sklypo nuomos sutartys nebuvo registruotos viešame registre. CK 6.559 straipsnyje numatyta, kad kai dėl žemės savininko mirties žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujam žemės savininkui, jeigu sutartis įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruota viešame registre.
11. Pažymėjo, kad ieškovas įrodymų, kad su S. P. buvo žodžiu sutaręs pratęsti žemės sklypo nuomos sutartį, nepateikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas ir S. P. nesitarė dėl tolimesnių nuomos santykių. Nuomos sutartis neterminuota tapo ne dėl šalių susitarimo, o įstatyme nustatytu pagrindu - vadovaujantis CK 6.481 straipsniu, numatančiu, kad jeigu pasibaigus nuomos sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. 2013 metus jis naudojosi žemės sklypu, sėjo jame grūdines kultūras, o žemės sklypo savininkė tam neprieštaravo. Būtent todėl 2010-05-25 nuomos sutartis, kurios termino pabaiga – 2012-10-30, tapo neterminuota.
14. Nurodo, kad CK 6.559 straipsnio nuostata įtvirtina, jog žemės nuomos sutartis galioja naujam savininkui, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, nenurodant, kokiame registre sutartis turi būti įregistruota. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registras yra įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas viešas registras, kurio paskirtis registruoti žemės ūkio valdas. Ieškovo ir S. P. nuomos sutartis buvo įregistruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, todėl ši nuomos sutartis liko galioti ir naujajam žemės savininkui.
15. Teigia, kad nuosavybės teisė į mirusiajai S. P. priklausiusį žemės sklypą iki šios dienos nėra perėjusi jokiems asmenims, įskaitant ir atsakovą P. Z.. Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro 2015-09-14 rašte „Dėl palikimo priėmimo“ Nr. 96 nurodyta, jog paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dar neišduotas, nes nėra giminystę įrodančių dokumentų. Iš įsiteisėjusios Panevėžio apygardos teismo 2015-10-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-691-278/2015 matyti, kad atsakovas P. Z. nėra mirusiosios S. P. giminaitis. Todėl teismo nurodyti argumentai, jog atsakovas P. Z. žemės sklypą prižiūri ir rūpinasi kaip įpėdinis CK 5.59 straipsnio pagrindu, yra nepagrįsti ir neatitinka byloje esančiais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių.
16. Pažymi, kad nuo 2015 metų žemės sklypą P. Z. įgaliotinės R. P. paprašytas faktiškai dirba atsakovas E. Z., kuris ginčo žemės sklype augina įvairias kultūras ir tai neabejotinai daro savo ir savo šeimos, įskaitant J. Z., interesais.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai P. Z., E. Z., J. Z. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiąsias ir procesines teisės normas, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
19. Teigia, kad pats ieškovas nurodė, jog po nuomos sutarties pabaigos jis paliko žemę, jos nebedirbo, už nuomą nemokėjo, nes žemės savininkė neleido jam sodinti kanapių, ir tik 2013 m. pavasarį su žemės sklypo savininke sutarė, kad pasodins grikius ir rudenį juos nusiims.
20. Pažymi, kad ieškovas jokių pretenzijų į žemę neturėjo iki 2015 m. pavasario, nors žinojo, jog žemę dirba J. Z.. Tik sužinojęs, kad atsakovui P. Z. dar neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ieškovas kreipėsi į teismą, pateikdamas klaidingą informaciją.
21. Atkreipia dėmesį, kad E. Z. ir J. Z. yra įregistravę du atskirus ūkius. Žemės sklypo panaudos sutartį buvo sudariusi atsakovė J. Z. nuo 2014-04-02 iki 2014-10-30. Ieškovui kreipiantis į teismą J. Z. žemės sklypo jokiais pagrindais jau nedirbo.
22. Pažymi, kad sudarant 2014-04-02 žemės sklypo panaudos sutartį J. Z. kartu su P. Z. įgaliotu asmeniu kreipėsi į Debeikių seniūnijos darbuotojus, kur pasitikslino, kad jokių sutarčių į žemės sklypą, apribojimų ar draudimų įregistruota nėra.
23. Nurodo, kad ieškovas, be jokio teisinio pagrindo 2013-11-25 įtraukė žemės sklypą į savo žemės ūkio valdą, nors jo nebenuomojo, nebedirbo ir nuslėpdamas faktą, kad sklypo savininkė mirusi. Minėtas žemės sklypas iš ieškovo žemės ūkio valdos buvo išjungtas, pateikus VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui duomenis apie tai, kad pagal panaudos sutartį žemės sklypą dirba J. Z., kuri gavo išmokas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
24. Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu žemės sklypas yra deklaruotas atsakovo P. Z. ir tik jis turi pareigą žemės sklypu rūpintis, kad jis nedirvonuotų, nebūtų apleistas, o jis pats nebūtų baudžiamas už žemės nepriežiūrą.
25. Pažymi, kad žemės sklypo įtraukimas į žemės ūkio valdą negali būti prilygintas viešajam registrui. Duomenys privalo būti registruojami Nekilnojamojo turto registre.
26. Atkreipia dėmesį, kad liudytoja R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad žemės savininkė S. P. nebuvo patenkinta ieškovo požiūriu į žemę, sąmoningai nepratęsė sutarties ir nenorėjo, kad ieškovas toliau dirbtų jos žemę, leido trumpam laikui pasėti grūdines kultūras, tačiau ieškojo kito nuomininko ar pirkėjo.
27. Pažymi, kad po S. P. mirties priėmus palikimą atsakovo P. Z. įgaliotas asmuo ieškojo ūkininkų, kurie galėtų apdirbti S. P. priklausantį žemės sklypą, kad jis nebūtų apleistas, buvo pasiūlyta ir ieškovui, bet jis atsisakė. Tai įrodo, kad jis nesiekė dirbti žemės sklypo, nemanė, kad jo teisės yra pažeistos.
28. Mano, kad ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovui E. Z. dirbti, valdyti ir naudotis žemės sklypu yra nelogiškas, nes atsakovas E. Z. jokiais pagrindais niekada nedirbo. E. Z. neatlygintinai padėjo P. Z. apdirbti žemės sklypą, kad jis nedirvonuotų.
29. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovei J. Z. dirbti, valdyti ir naudotis žemės sklypu yra nepagrįstas, nes atsakovė dirbo panaudos sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2014-04-02 iki 2014-10-30, daugiau šio žemės sklypo nedirbo.
30. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovui P. Z. dirbti, valdyti ir naudotis žemės sklypu yra neteisėtas, nes atsakovas yra S. P. įpėdinis ir turi pareigą rūpintis paveldimu turtu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
33. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė S. P. (t. I, b. l. 9). Ieškovas minėtą žemės sklypą iš S. P. nuomojo laikotarpiu nuo 2007-05-25 iki 2012-10-30 Privačios žemės nuomos 2007-05-25, 2010-05-25 sutarčių pagrindu (t. I, b. l. 6, 7). Privačios žemės nuomos sutartys Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nebuvo. (duomenys neskelbtini) S. P. mirė, po jos mirties dėl palikimo priėmimo į Anykščių rajono savivaldybės 1-ąjį notarų biurą kreipėsi ir palikimą priėmė atsakovas P. Z. (t. I, b. l. 137). 2014-04-02 atsakovai P. Z. ir J. Z. sudarė žemės sklypo panaudos sutartį, kuri sutarties šalių sutarimu nutraukta 2014-10-30 (t. I, b. l. 156, 157).
34. Ieškovas, reikalavimą uždrausti atsakovams P. Z., J. Z. ir E. Z. dirbti, valdyti ir naudotis ginčo žemės sklypu grindė tuo, kad 2012-10-25 pasibaigus nuomos sutarties terminui jis ir toliau naudojosi žemės sklypu, vykdė žemės ūkio veiklą, todėl CK 6.481 straipsnio pagrindu žemės nuomos sutartis tapo neterminuota.
35. Pagal CK 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina joje nurodytas nuomos terminas. CK XXVIII skyriaus nuomos bendrųjų nuostatų skirsnio 6.481 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pasibaigus nuomos terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Civilinio kodekso skirstymas į atitinkamus skyrius, o tų skyrių skirstymas į skirsnius leidžia daryti išvadą, kad kodekso XXVIII skyriuje yra reglamentuojama nuomos sutarčių grupė, kuriai yra taikytinos ir šios grupės nuomos sutarčių bendrosios nuostatos, taip pat ir CK 6.481 straipsnis, reglamentuojantis šios grupės terminuotų nuomos sutarčių tapimo neterminuotomis tvarką. Tuo tarpu žemės nuomos sutarties nuostatos yra neatsitiktinai išdėstytos jau kitame – CK XXIX skyriuje, kuris nustato būtent žemės nuomos sutarties, kuri dėl specifinio sutarties dalyko turi savitus bruožus, pasibaigimo nuostatas. Pagal CK XXIX skyriaus 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Todėl pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas, taigi po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sąlygomis nedaro tokios sutarties neterminuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2006).
36. CK 6.549 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, šalys gali sudaryti ir neterminuotą žemės nuomos sutartį. Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė (CK 6.547 str. 1 d.). Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Todėl ieškovo rėmimasis liudytojų A. S., R. R. parodymais, įrodinėjant sutarties tęsimo faktą, nepagrįstas. Pažymėtina, kad faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, ieškovui nesukuria teisėto naudotojo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626/2013). 
37. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad suėjus ieškovo su S. P. sudarytos terminuotos žemės nuomos sutarties nuomos terminui, sutartis toliau nesitęsė, kadangi ieškovas nepateikė nurodomas aplinkybes - kad su S. P. buvo žodžiu sutaręs pratęsti žemės sklypo nuomos sutartį, patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija su apylinkės teismo išvada sutinka ir pritaria, kad žemės nuomos sutartis baigėsi pasibaigus jos terminui, t. y. 2012-10-30. Šią išvadą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės - 2012 metais besibaigiant žemės nuomos sutarties terminui ieškovas su S. P. pradėjo diskusijas dėl tolimesnio žemės sklypo naudojimo, šalys tarėsi dėl žemės sklypo pardavimo; sutarties šalys nesutarė dėl kultūrų auginimo, sklypo savininkė neleido ieškovui sėdi kanapių; ieškovas paliko žemės sklypą ir jo nebedirbo, už nuomą nemokėjo; tik 2013 metų pavasarį šalys susitarė, kad ieškovas pasės grūdines kultūras, o rudenį jas nusiims, t. y. sutarties šalys susitarė dėl tolesnio žemės sklypo naudojimo sąlygų, kai nuomos sutartis jau buvo pasibaigusi; 2013-11-25 pateikdamas prašymą atnaujinti žemės ūkio valdos registracijos duomenis, ieškovas į savo žemės ūkio valdą įtraukė ginčo žemės sklypą, tačiau duomenų apie naujai sudarytą sutartį nepateikė, nurodė sutarties pabaigą – 2012-10-30 (t. I, b. l. 192). Be to, pastebėtina, kad ieškovas neįrodinėjo, jog konkrečiai po terminuotos žemės nuomos sutarties termino pasibaigimo (2012-10-30) jis daugiau kaip dešimt dienų naudojosi ginčo žemės sklypu. Tai, kad 2013 metų pavasarį sutarties šalims pavyko susitarti dėl žemės sklypo naudojimo sąlygų, negali būti laikoma nepertraukiamu nuomos santykių tęsimu. Taip pat byloje nenustatyta, kad sutarties šalių valia buvo pakeisti žemės nuomos sutartį iš terminuotos į neterminuotą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, išdėstytą įstatyminį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad 2010-05-25 privačios žemės nuomos sutartis tapo neterminuota CK 6.481 straipsnio pagrindu.
38. Pažymėtina, kad būtent Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.). Juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, tame tarpe nuomos sutartys, registruojami padarant žymas atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše (Nekilnojamojo turto registro įstatymas 15 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro objektas – žemės ūkio valdos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-27 nutarimu Nr. 1351, 3 p.). Todėl teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutarties registracija Žemės ūkio ir kaimo verslo registre yra tinkama registracija viešame registre, šiuo atveju CK 6.559 straipsnio prasme, nes akivaizdu, jog juridiniai faktai, susiję su nekilnojamais daiktais, registruojami Nekilnojamojo turto registre. Be to, pačiose ieškovo ir S. P. privačios žemės nuomos sutartyse nurodyta, kad sutartys turėjo būti registruojamos Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro registro valstybinėje įmonėje (vėlesnis pavadinimas valstybinė įmonė „Registrų centras“).
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis, jų nekartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Apeliantas neįrodė savo reikalavimų atsakovams J. Z., E. Z., P. Z., kuris kaip įpėdinis turi įstatyme nustatytą pareigą rūpintis paveldimu turtu (CK 5.50 str. 2 d., 5.59 str.), todėl pirmos instancijos teismas ieškinį pagrįstai atmetė. Pastebėtina, jog aplinkybė, kad S. P. įpėdiniui atsakovui P. Z. paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, šiuo atveju nesukuria daugiau teisių į ginčo žemės sklypą ieškovui.
40. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina.
41. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teisingai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimo atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
42. Netenkinus ieškovo A. M. apeliacinio skundo iš jo atsakovams J. Z., E. Z., P. Z. priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 300 Eur išlaidos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas – E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas – P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teisėjai                                                                       Eigirdas Činka

                                                                      Birutė Jonaitienė

                                                                      Nijolė Danguolė Smetonienė