Civilinė byla Nr. 2-1189/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 116.5.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė
ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Algirdo Gailiūno, teismo posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. N. atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010
m. balandžio 19 d. nutarties, kuria
atmestas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-566-258/2010
pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Parex
bankas“ ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas AB
,,Parex bankas“ 2009-07-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas
priteisti iš atsakovo A. N. skolą – 146
101,38 EUR, bei 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi
išlaidas. Nurodė, kad 2008-01-07 Kreditavimo sutartimi Nr. BKS/1195 (toliau –
Kreditavimo sutartis) L. N. ir J. N. buvo
suteiktas kreditas, kurį jie turėjo grąžinti iki 2047-01-07. Skolininkų
prievolės įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Be to, atsakovas A. N. 2008-01-07 laidavimo
sutartimi Nr. LS/BKS1195 įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti
Bankui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjai
laiku ir tinkamai nevykdys savo prievolių arba jų dalies pagal šią sutartį.
Ieškovo teigimu, skolininkai nevykdė savo įsipareigojimų pagal šią sutartį,
todėl Bankas ją nutraukė, o skolą privalo grąžinti laiduotojas atsakovas A. N..
Vilniaus
apygardos teismas 2009-09-21 išsiuntė atsakovui ieškinio nuorašą su priedais ir
pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kuriame nurodė 30 d. terminą nuo
teismo pranešimo gavimo dienos atsiliepimui į ieškinį pateikti. Šie dokumentai
atsakovui buvo įteikti 2009-10- 30 pasirašytinai.
Per teismo
nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į minėtą ieškinį teismui nepateikė,
todėl teismas 2010 m. sausio 27 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą,
atliko formalų pateiktų įrodymų vertinimą ir, ieškovui prašant, priėmė
sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino.
Atsakovas
A. N. 2010-02-08 pateikė teismui pareiškimą dėl šio sprendimo
už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė jį panaikinti ir atnaujinti bylos
nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad jam minėti dokumentai nebuvo įteikti, todėl
jis negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį.
Ieškovas AB
,,Parex bankas“ atsiliepimu prašė šio atsakovo prašymo netenkinti. Teigė, kad
atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos
sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, o be to, minėti dokumentai jam
buvo įteikti asmeniškai.
Teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovo
pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė, nusprendęs, kad
buvo pagrindas priimti sprendimą už akių, nes per nustatytą terminą be
pateisinamos priežasties atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142
str. 4 d.). Atsakovo teiginius, jog minėtų procesinių dokumentų jis negavo,
teismas vertino kritiškai, nurodydamas, kad bylos medžiagoje esanti pažyma
rodo, jog ieškinys su priedais bei pranešimas buvo įteikti pasirašytinai. Be
to, atsakovas, prašydamas panaikinti teismo sprendimą už akių, nenurodė
aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Atskiruoju
skundu atsakovas A.
N. prašo panaikinti minėtą teismo nutartį ir
klausimą išspręsti iš esmės. Skunde teigia, kad priešingai nei nurodė teismas, procesiniai
dokumentai 2009-10-30 atsakovui
nebuvo ir negalėjo būti įteikti, nes nuo 2009 m. spalio iki gruodžio mėnesio
jis gydėsi ligoninėje, nurodė, kad nežino, kas pasirašė byloje esančioje
pažymoje apie įteikimą. Todėl teismas, priimdamas sprendimą už akių, pažeidė proceso
teisės normas, rungimosi ir teisės į teisingą teismą principus. Pažymėjo, kad
procesiniai dokumentai byloje buvo siunčiami adresu, kuriuo jis nebegyvena.
Ieškovas AB ,,Parex bankas“ atsiliepimu
prašo
skundą atmesti kaip nepagrįstą, o minėtą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą
grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir aukščiau nurodytą
atsiliepimą.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Teisėjų
kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos
teismas, spręsdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tinkamai
išaiškino bei pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias civilinio
proceso teisės normas ir, atmesdamas šį
pareiškimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Teisėjų
kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog šios bylos nagrinėjimo
procese paneigta jo teisė į teisingą teismą bei teisė būti išklausytu. Kaip
žinoma, teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė,
skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso
vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų,
kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per
įmanomai trumpą laiką (CPK 7 str.). Šio instituto taikymo sąlygos griežtai
apibrėžtos įstatyme, kartu numatant šaliai galimybę kreiptis į teismą dėl
teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuria atsakovas pasinaudojo. Dėl to
tinkamas minėtų teisės normų taikymas, priešingai, nei mano apeliantas, negali
būti laikomas asmens teisių pažeidimu (CPK 178 str.).
Kaip žinoma,
pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo būtina nurodyti aplinkybes, pirma,
dėl kurių, pareiškėjo nuomone, sprendimas nepagrįstas bei neteisėtas, pridėti
šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus, antra, būtina pagrįsti tai, jog
pareiškėjo neatvykimas į teismo posėdį ar procesinių dokumentų nepateikimas
buvo nulemtas svarbių priežasčių (CPK 288 str.). Taigi tam, kad toks
teismo sprendimas būtų panaikintas, nepakanka įrodyti vien minimas svarbias
priežastis, dėl kurių nedalyvauta teismo posėdyje, ar nepateikti procesiniai
dokumentai, nes šios aplinkybės yra aktualios tik tuomet, jei yra nurodytas
pakankamas pagrindas abejoti, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir
neteisėtas. Teismas, spręsdamas pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių nagrinėja
tik minėtas aplinkybes, tai yra tik šiose ribose.
Kaip matyti iš
bylos medžiagos, teismas nagrinėjamu atveju, atmesdamas atsakovo prašymą,
teisingai konstatavo, jog jis nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti
priimto sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, ir laikė, jog nėra vienos
iš būtinų sąlygų, numatytos CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje, todėl
atsakovo prašymas galėjo būti atmestas jau vien tuo pagrindu. Tokių aplinkybių
apeliantas nenurodė ir atskirajame skunde (CPK 178 str.).
Apeliantas,
nesutikdamas su teismo sprendimu už akių, tiek savo prašymą jį peržiūrėti, tiek
atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, kad nei ieškinio nuorašas, nei teismo
pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo jam nebuvo ir negalėjo būti
įteikti nei vienu CPK nustatytu būdu. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios
pažymos apie procesinių dokumentų nuorašų įteikimą: ieškinio, teismo pranešimo,
kuriame buvo nurodytos ir atsiliepimo nepateikimo pasekmės, o taip pat teismo
2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, - šie dokumentai buvo įteikti pasirašytinai asmeniškai atsakovui (b. l. 61).
Apeliantas savo teiginiui pagrįsti nurodo, kad tuo laikotarpiu gydėsi ir
pateikia tai patvirtinančius įrodymus – nedarbingumo pažymėjimą (b. l. 84-86).
Iš šio pažymėjimo matyti, kad apeliantas minimu laikotarpiu, tai yra nuo
2009-10-21 iki 2009-11-06, iš tiesų gydėsi medicininės reabilitacijos ir
sanatorinio gydimo įstaigoje, tačiau nepateikta duomenų, kad tai buvo
stacionarus gydymas. Be to, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, jeigu
procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje
vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu gyvenančių pilnamečių
šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį
suinteresuotumą bylos baigtimi, kurį priėmęs asmuo privalo esant pirmai
galimybei jį perduoti adresatui (CPK 123 str. 5 d.). Apeliantas nurodo,
jog procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami adresu, kuriuo jis nebegyvena –
Antakalnio g. 99-95, Vilnius. Tačiau jis pats, kreipdamasis į teismą dėl
sprendimo už akių peržiūrėjimo, pareiškime buvo nurodęs tą patį adresą, kuriuo,
iš tiesų, minėti dokumentai iš pradžių buvo siunčiami ir grįžo su žyma
,,neatsiėmė“. Ieškovui pateikus pažymą apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją
vietą, jie buvo įteikti tuo adresu, kurį atskirajame skunde nurodo ir pats
apeliantas – Aitvarų g. 25, Vilnius (CPK 178 str.). Beje, su atskiruoju skundu
apeliantas nepateikė pašto duomenų, kad tokia registruota pašto siunta šiuo
adresu iš viso nebuvo įteikiama. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes
sprendžia, kad teismas taip pat teisingai sprendė ir dėl antrojo pagrindo, tai
yra, kad atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog minėti procesiniai dokumentai jam buvo
tinkamai įteikti (CPK 185 str.).
Teisėjų
kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad teismas turėjo
pagrindą netenkinti atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jo
atskirtąjį skundą atmeta, o skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginija
Čekanauskaitė
Danutė Milašienė
Algirdas Gailiūnas