Civilinė byla Nr. e2A-1183-553/2020

                      Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01693-2018-5

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.11.4.5;

                                                                                                                          3.3.1.19.8.

                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“ ir trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos delikatesai“ ir SIA „Zenetes Zivju Kombinats“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“ ieškinį atsakovei Europos socialinio fondo agentūrai dėl vienašališko sutarties dalies nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo, tretieji asmenys SIA „Taimins“, SIA „Zvani Ltd“, SIA „Zenetes Zivju Kombinats“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos delikatesai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti atsakovės Europos socialinio fondo agentūros 2018 m. rugsėjo 16 d. vienašalį sprendimą nutraukti su ieškove 2017 m. lapkričio 13 d. sudarytos sutarties Nr. S-2017-00143 (toliau – Sutartis) dalį, susijusią su skumbrės aliejuje konservų tiekimu, neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovės 368 435,93 Eur skolą bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. lapkričio 13 d. sudarė Sutartį, kuria ieškovė, be kita ko, įsipareigojo atsakovei teikti penkių rūšių maisto produktus. Ieškovė pagal atsakovės pateiktą grafiką 2018 m. birželio mėn. pristatė 543 165 skumbrės aliejuje konservų dėžutes (21 skirtingos partijos) į atsakovės partnerių sandėlius, 2018 m. birželio 28 d. pateikė atsakovei maisto produktų pristatymą patvirtinančius dokumentus, tačiau pastaroji elektroniniu paštu įpareigojo pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslintus dokumentus, kurie vėliau buvo pateikti. Atsakovė 2018 m. liepos 3 d. informavo ieškovę, kad buvo gauti vartotojų nusiskundimai ir paskleista žinia apie dalinamus kokybės reikalavimų neatitinkančius skumbrės aliejuje konservus, taip pat jog dalis konservų neatitinka kokybės reikalavimų. Atsakovė nurodė ketinanti nutraukti Sutartį dalyje, susijusia su skumbrės aliejuje konservų tiekimu. Atsižvelgusi į gautą informaciją, ieškovė pateikė atsakovei pristatytų partijų mėginius nepriklausomai akredituotai laboratorijai tyrimams, kuri konstatavo, jog skumbrės aliejuje konservai atitinka visus keliamus kokybės reikalavimus. Apie gautas išvadas ieškovė informavo atsakovę ir prašė susitikti deryboms. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) jokių neatitikimų ar kokybės trūkumų ginčo produkcijoje nenustatė. Nepaisant to, atsakovė 2018 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu nurodė nutraukianti Sutarties dalį dėl skumbrės aliejuje konservų tiekimo ir atsisakė apmokėti už jai pristatytą produkciją.

3.       Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai reikalavo papildomų itin brangių tyrimų protokolų, kurių neprašo nei iš vieno kito savo tiekėjo. Pabrėžė, kad pagal Sutartį ieškovė kartu su pristatytais skumbrės aliejuje konservais turėtų pristatyti tik maistingumo tyrimo protokolus, bet ne visų įmanomų maisto produktų tyrimų protokolus. Tuo tarpu pristatytų skumbrės konservų maistingumo tyrimo protokolai atsakovei yra pateikti. Be to, atsakovės užsakyti juslinės analizės tyrimai atlikti neakredituotoje laboratorijoje, todėl jais nėra pagrindo vadovautis. Pažymėjo, kad Lietuvoje vienintelė tokiems tyrimams akredituota laboratorija yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau – NMVRVI), kuris, ieškovei kreipusis, ir atliko tyrimus bei nenustatė jokių konservų kokybės trūkumų. Atsakovės turimų tyrimų rezultatus galbūt nulėmė netinkamas pakuočių sandėliavimas ir (ar) gabenimas, netinkamas mėginių paėmimas, laikymas ar pristatymas į laboratoriją. Ieškovei saugiai pristačius skumbrės aliejuje konservus atsakovės partneriams, už dėl vėlesnio netinkamo tokių konservų sandėliavimo ar gabenimo atsiradusias pasekmes atsakomybė negali kilti. Be to, atsakovė privalėjo ieškovę informuoti apie planuojamus atlikti tyrimus ir sudaryti galimybes dalyvauti atrenkant tyrimams teikiamus mėginius, įsitikinti, kad atrenkami mėginiai buvo ir yra tinkamai sandėliuojami, tinkamai gabenami ir pakuotės nepažeistos pristatomos į laboratorijas.

4.       Ieškovė teigė, kad atsakovė privalo atsiskaityti už pristatytus ginčo produktus

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei – 8 349 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 15,71 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų.

6.       Teismas nustatė, kad ginčo Sutartis sudaryta viešojo pirkimo pagrindu, kuriuo atsakovė pirko maisto produktus, be kita ko, skumbrės aliejuje konservus, skirtus labiausiai skurstantiems asmenimis, įgyvendinant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšomis finansuojamus projektus (toliau – Pirkimas). Nurodyti konservai atsakovei buvo pristatyti 2018 m. birželio 4-18 d. 2018 m. birželio 19 d. atsakovė sulaukė vartotojų skundų dėl netinkamos skumbrės aliejuje konservų kokybės, dėl ko sustabdė jų dalinimą ir kreipėsi į UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ dėl konservų atitinkamų partijų kokybės įvertinimo. Tarp šalių nėra ginčo, kad UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ laboratorija nėra akredituota juslinės analizės tyrimams atlikti. 2018 m. rugpjūčio mėn. NMVRVI atsakovės užsakymu atliko produktų kokybės tyrimus. Ieškovė teikė atsakovei jos iniciatyva UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ ir NMVRVI atliktus produktų kokybės tyrimus, siekdama įrodyti, jog produkcijos kokybė yra tinkama. 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė informavo ieškovę, kad vadovaujantis Sutarties 7.5.2 punktu dėl esminio sutarties pažeidimo ji nutraukia Sutartį 10, 27, 44, 61, 78, 95, 112, 129, 146 ir 163 dalyse (skumbrės aliejuje konservai) nuo 2018 m. rugsėjo 15 d., nustačius, kad žuvies konservai yra netinkami žmonių mitybai. Be to, atsakovė atsisakė sumokėti už visą produkciją (nors didesnė dalis produkcijos buvo išdalinta gavėjams) vadovaujantis Sutarties 4.4, 4.3 punktais, nes, atsakovės teigimu, maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede, bei ieškovė nepateikė Sutartyje reikalaujamų kokybę patvirtinančių dokumentų (teršalų tyrimo protokolų, mikrobiologinių tyrimų protokolai ginčo nagrinėjimo metu panaikinti). 2018 m. rugpjūčio 23 d., t. y. po pranešimo apie Sutarties nutraukimą, NMVRVI pateikė tyrimo protokolus, kuriuose konstatuotas histamino kiekio konservuose viršijimas.

7.       Teismas nurodė, kad pirmiau paminėtų faktinių bylos aplinkybių šalys neginčija, tačiau nesutinka dėl jų abiejų pateiktų produktų kokybės tyrimo protokolų vertinimo, taip pat dėl Sutarties 7.5.2 punkto aiškinimo, dėl bendradarbiavimo vykdant Sutartį bei atsakovės pareigos atsiskaityti už visą jai perduotą produkciją.

Dėl Sutarties 7.5.2  punkto aiškinimo

8.       Teismas nurodė, kad Sutarties 7.5.2 punktas nustato, jog tuo atveju, jeigu institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai parodo, kad maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede, ir išdalintas maisto produktas yra netinkamas žmonių mitybai, atsakovė tokį Sutarties nuostatų pažeidimą laiko esminiu, pasinaudoja Sutarties įvykdymo užtikrinimu ir nutraukia Sutartį arba, kai Sutartis yra sudaroma su tuo pačiu tiekėju dėl kelių Pirkimo dalių, atsisako tos (tų) Pirkimo dalies (dalių) maisto produkto (produktų) tiekimo, kurioje (kuriose) tiekėjas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus.

9.       Pažymėjo, kad aiškinant Sutarties 7.5.2 punktą, atsižvelgtina į Sutarties 10.2.3 punkte nustatytą Sutarties nutraukimo atvejį, kai kita šalis nevykdo arba netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

10.       Nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta dėl skirtingų maisto produktų pirkimo. Pirkimas buvo suskaidytas į 170 pirkimo dalių ir Pirkimo sąlygose buvo numatyta, kad kiekvienai Pirkimo daliai bus sudaroma atskira Pirkimo sutartis, išskyrus atvejus, kai tas pats tiekėjas keliose Pirkimo dalyse bus pripažintas laimėtoju. Susidarius tokiai situacijai, kuomet ieškovė buvo pripažinta laimėtoja keliose Pirkimo dalyse, su ieškove buvo sudaryta viena Pirkimo sutartis.

11.       Įvertinęs aptartą Sutarties specifiką, teismas sprendė, kad gramatinis sąvokų „nutraukimas“ ar „atsisakymas“ aiškinimas nėra teisiškai reikšmingas – akivaizdu, kad, nustačius esminį Sutarties pažeidimą tam tikroje Pirkimo dalyje, dėl kurios galėjo būti sudaryta atskira viešojo pirkimo sutartis (šiuo atveju – dėl skumbrės aliejuje konservų pardavimo), Sutartis visoje atitinkamoje Pirkimo dalyje turėjo būti nutraukta.

Dėl produktų kokybės vertinimo ir šalių bendradarbiavimo

12.       Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad abi šalys netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, sprendžiant klausimą dėl produkcijos kokybės vertinimo: siekdama maksimaliai objektyviai nustatyti jai perduotos produkcijos kokybę, atsakovė galėjo paimti produkcijos mėginius ir juos pristatyti tyrimo laboratorijai pakviečiant šiame procese dalyvauti ieškovę, o pastaroji, siekdama įrodyti atsakovei perduotos produkcijos kokybę, galėjo paimti mėginius būtent iš tos produkcijos, kuri buvo perduota atsakovei.

13.       Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad pagal Sutarties 6.1 punktą, vertinant maisto produktų kokybę ir ją kontroliuojant, teikiami tyrimų protokolai turi būti išduoti akredituotos laboratorijos. Pažymėjo, kad ši Sutarties sąlyga yra skirta ieškovei, kuri su pristatoma maisto produktų siunta turėjo pateikti tyrimo protokolą, patvirtinantį, kad pristatytas maisto produktas atitinka kokybės ir ženklinimo reikalavimus. Tuo tarpu Sutarties 7.5.2 punktas reglamentuoja atsakovės prievolę nutraukti Sutartį, jei institucijos ar kitos kompetentingos įstaigos kokybės patikros rezultatai parodo, kad maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad laboratorijos akreditacijos neturėjimas nesudaro pagrindo nesivadovauti šios įstaigos tyrimo protokolais, jei ji buvo kompetentinga šiuos tyrimus atlikti.

14.       Teismas nurodė, kad atsakovė, reaguodama į vartotojų skundus dėl skumbrės aliejuje konservų, užsakė šio produkto tyrimus UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“, kuri akredituota atlikti laboratorinius tyrimus pagal LST EN ISO/ISC 17025:2005 Standartą. Nurodė, kad nepaisant to, jog šios laboratorijos atlikti maisto produktų išvaizdos, kvapo ir skonio tyrimai negali būti prilyginti oficialiems rašytiniams įrodymams, nėra pagrindo išvadai, kad ši bendrovė buvo nekompetentinga atlikti laboratorinius tyrimus. Tuo labiau kad pati ieškovė 2018 m. liepos 12 d. raštu taip pat teikė atsakovei jos 2018 m. birželio 29 d. užsakytus UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ juslinių tyrimų ir histamino tyrimo protokolą, siekdama patvirtinti tiekiamų produktų kokybę. Sprendė, kad tokiais veiksmais ieškovė iš esmės pripažino, jog paminėta bendrovė yra kompetentinga atlikti nurodytus laboratorinius tyrimus.

15.       Teismas nustatė, kad UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2018 m. birželio 26-27 d. tyrimų protokoluose užfiksuota, jog mėginyje jaučiamas pašalinis kvapas, jaučiamas specifinis kvapas ir spalva nebūdinga produktui, spalva pakitusi, kartus skonis, nepriimtinas vartotojui, kad skonis cheminės kilmės. 2018 m. liepos 19 d. tyrimų protokole užfiksuota, kad mėginyje žuvies gabalėliai yra tamsiame, neskaidriame, produktui nebūdingame skystyje, taip pat jaučiamas rūgštokas prieskonis. 2018 m. liepos 12 d. tyrimų protokole nurodyta, kad mėginyje iš perduotos atsakovei partijos Nr. 340L74A006096 nustatytas 411 mg/kg histamino kiekis. 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. NMVRVI atliktų tyrimų metu nustatyta, kad atsakovei perduotos produkcijos gaminių atitinkamose partijose yra itin didelis histamino kiekis bei šios medžiagos kiekio neleistinas viršijimas.

16.       Teismas nurodė, kad atsakovė nėra žuvies konservų gamintoja ir (ar) pardavėja, byloje nėra duomenų, kad ji galėjo turėti kitų (ne iš ieškovės įsigytų) žuvies konservų, tyrimus atsakovė užsakė reaguojant į maisto produktų gavėjų skundus, taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovės teisinį suinteresuotumą gauti neigiamus tyrimų rezultatus. Dėl paminėtų aplinkybių teismas sprendė nesant pagrindo abejoti, jog atsakovė pristatė tyrimų įstaigoms būtent tuos konservus, kuriuos jai pristatė ieškovė.

17.       Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog NMVRVI tyrimų rezultatai buvo nustatyti po pranešimo apie Sutarties nutraukimą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovės sprendimas nutraukti Sutartį dėl žuvies konservų pirkimo, remiantis netinkama jų kokybe, yra nepagrįstas.

18.       Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų apie tai, kokia temperatūra buvo palaikoma saugojant ir transportuojant tyrimams ginčo produktus. Ieškovė neginčija, kad centrinis sandėlis ir maisto dalinimo punktai turi maisto tvarkymo subjekto pažymėjimus produktų sandėliavimui ir laikymui. Duomenų, patvirtinančių sandėliavimo ir maisto produktų laikymo reikalavimų pažeidimus, nėra. Byloje nėra duomenų, kad tyrimo laboratorijoms buvo pristatytos prekės su pažeistomis pakuotėmis. Nurodė, kad liudytoja G. Z., kuri asmeniškai NMVRVI vežė tyrimams šaldiklyje produktus,  2018 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdyje davė parodymus, jog, pristačius konservus, iš nurodytos institucijos negavo jokių pastabų dėl mėginių tinkamumo. Teismas nurodė neturįs duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, per kokį konkrečiai laikotarpį konservuose susidarytų padidintas histamino kiekis juos laikant virš + 25? C temperatūroje. Įvertinęs atsakovės paaiškinimus apie konservų transportavimo eigą ir trukmę, teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie dienos metu oro temperatūrą 2018 m. vasarą neturėjo esminės reikšmės konservų kokybei (histamino kiekiui konservuose).

19.       Nurodytų aplinkybių pagrindu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsniu, teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog atsakovės veiksmai – produktų saugojimas, transportavimas, pristatymas tyrimo įstaigoms – nedarė įtakos tyrimo rezultatams. Tuo tarpu tai, kad nėra duomenų apie susirgusius žmones dėl netinkamos konservų kokybės, nepaneigia tyrimo išvados apie tyrimui pateiktos produkcijos neatitikimą kokybės reikalavimams bei nepanaikina atsakovės pareigos nutraukti Sutartį dėl konservų pirkimo, nepriklausomai nuo to, kiek perduotų atsakovei produktų buvo netinkamos kokybės (Sutarties 7.5.2 punktas).

20.       Teismas pažymėjo, kad dėl skirtingų ginčų dalykų ir faktinių aplinkybių nagrinėjamu atveju nesivadovautina ieškovės nurodytais Vilniaus apygardos administracinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2020 m. vasario 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eI3-1344-1066/2020.

21.       Pažymėjo ir tai, kad ieškovė, skirtingai negu atsakovė, turi tiesioginį turtinį suinteresuotumą dėl tyrimo rezultatų. Be to, ieškovė yra žuvies konservų pardavėja ir ji savo dispozicijoje turi žuvies konservų, neperduotų atsakovei. Teismas nurodė, kad dėl to, aplinkybė, jog tyrimo įstaigoms ieškovė pateikė konservus, kurie atsakovei nebuvo perduoti, sudaro pakankamą pagrindą abejoti ieškovės pateiktų tyrimų protokolų įrodomąja verte, sprendžiant dėl atsakovei perduotų produktų kokybės. Dėl nurodyto teismas atsisakė remtis ieškovės pateiktais tyrimų protokolais.

22.       Įvertinęs atsakovės pateiktus tyrimų protokolus bei gautus vartotojų skundus dėl skumbrės konservų kokybės, atsakovei pateiktas šių produktų nuotraukas, kuriose pavaizduota aiškiai netinkama vartojimui produkcija, teismas konstatavo, jog ieškovė netinkamai įvykdė Sutartį – pateikė netinkamos kokybės prekes. Teismas sprendė, kad toks pažeidimas yra esminis ir atsakovė turėjo pareigą Sutartį nutraukti. Nurodė, kad aplinkybę, jog pažeidimas yra esminis, patvirtina ir tai, kad maisto produktai buvo įsigyjami visuomenės poreikiams ir tuo pačiu viešajam interesui tenkinti – aprūpinti labiausiai skurstančius asmenis maistu.

23.       Sprendė, kad nėra teisiškai reikšminga nustatyti, kokia produkcijos partija, kiek produktų buvo netinkamos kokybės, todėl faktinė aplinkybė, kuris konkrečiai trečiasis asmuo ieškovei pardavė nekokybišką produkciją – neturi teisinės reikšmės, nes ieškovės ir trečiųjų asmenų tarpusavio teisiniai santykiai nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko.

Dėl atsiskaitymo už perduotą produkciją

24.       Teismas nurodė, kad pagal Sutarties 4.4 punktą atsakovė nemoka tiekėjui už pristatytus maisto produktus, kurie neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede. Pagal Sutarties 4.3 punktą atsakovė turi teisę sustabdyti mokėjimus, jei nepateikti Sutartyje reikalaujami kokybės dokumentai, kol tiekėjas ištaisys trūkumus. Pagal sutarties 6.1, 6.2 punktus ieškovė įsipareigojo pateikti tyrimo protokolus, patvirtinančius, kad pristatyti maisto produktai atitinka kokybės ir ženklinimo reikalavimus, nustatytus Sutarties priede Nr. 1.

25.       Nustatęs, kad dalis produkcijos turėjo kokybės trūkumų, teismas sprendė, kad atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 4.4 punktu, neturi prievolės už ją atsiskaityti.

26.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad jai nėra suprantama, kokius kokybės dokumentus ji turi pateikti atsakovei. Iš 2018 m. rugpjūčio 28 d. ieškovės rašto teismas nustatė, kad pastaroji aiškiai suprato, kokių kokybės dokumentų ji nepateikė atsakovei (mikrobiologinių, juslinių, teršalų rodiklių protokolų). Nurodęs, kad nepaisant to, jo Sutartyje nubuvo konkrečiai nurodyta, kokius kokybę patvirtinančius dokumentus turi pateikti ieškovė, teismas sprendė, kad, būdama profesionalia verslininke ir Pirkimo dalyve, kuriai nekilo neaiškumų Pirkimo procedūrų atlikimo metu dėl sąlygos pateikti kokybės dokumentus, ieškovė žinojo ir turėjo žinoti, kokius būtinus dokumentus ji turės pateikti atsakovei, siekdama įrodyti žuvies konservų kokybę.

27.       Nurodė, kad Sutarties sąlygos dėl mokėjimo sustabdymo tikslas yra atsakovės teisės įsitikinti prekių kokybe užtikrinimas. Teismas sprendė, kad ginčo faktinėje situacijoje atsakovė turėjo pagrindo abejoti visos jai perduotos produkcijos kokybe, todėl pagrįstai pasinaudojo Sutartyje numatyta teise pareikalauti kokybę patvirtinančių dokumentų ir sustabdyti mokėjimą, kol tokie dokumentai nepateikti.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

28.       Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoju (duomenys neskelbtini) M. B., išreikalauti iš atsakovės informaciją apie ginčo konservus dalinusius ir už jų laikymą atsakingus asmenis ir atitinkamai tuos asmenis apklausti liudytojais teismo posėdyje, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.       Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi kardinaliai prieštaringais argumentais, neatskleidė bylos esmės. Sprendimas priimtas klaidingai įvertinus bylos faktus.

28.2.       Teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutarties nutraukimo metu atsakovė neturėjo jokio objektyvaus pagrindo nutraukti Sutartį. Atsakovė neturėjo jokios kompetentingos institucijos išvados dėl pristatytų maisto produktų netinkamos kokybės ir netinkamumo žmonių mitybai, tuo tarpu ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad pristatyta produkcija atitiko visus keliamus kokybės reikalavimus.

28.3.       Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Sutartis buvo nutraukta pagrįstai, jei nebuvo įgyvendintos dvi privalomos sąlygos: kompetentingos institucijos atliktos kokybės patikros rezultatai turi rodyti, kad maisto produktas neatitinka kokybės reikalavimų, ir toks produktas yra netinkamas žmonių mitybai (Sutarties 7.5.2 punktas).

28.4.       Teismas sprendimą grindė prielaidomis. Nors ir pripažino, kad atsakovė neturi kompetencijos priimti sprendimus dėl maisto produktų kokybės, toliau sprendimą argumentavo preziumuodamas, kad atsakovė visus veiksmus, įskaitant ir mėginių paėmimą, atliko tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nors teisės aktai, bylos medžiaga ir ieškovės ne kartą išsakyta pozicija patvirtina priešingai.

28.5.       Teisę priimti sprendimus dėl maisto produktų pripažinimo netinkama produkcija turi tik VMVT, tačiau ginčo atveju atsakovė nusprendė perimti VMVT funkcijas ir remdamasi prielaidomis konstatavo, kad ieškovės pristatyta produkcija neva yra netinkamos kokybės.

28.6.       Galima suprasti, kad teismas pripažino, jog atsakovė nesilaikė mėginių paėmimo tvarkos, bet vis tiek priėjo prie išvados, kad tyrimų rezultatais galima vadovautis, nors tokia išvada prieštarauja fundamentaliems teisės principams. Mėginių ėmimo tvarkos nesilaikymas negali būti teisėtų rezultatų pagrindas.

28.7.       Mėginių paėmimo tvarka yra reguliuojama VMVT direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu patvirtintais Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymais (toliau – Nurodymai), kurių 5 punktas nustato, jog produktų mėginiai imami vadovaujantis atitinkamais mėginių paėmimą reglamentuojančiais teisės aktais. Žuvies ir jų produktų mėginių, skirtų jusliniams, fizikiniams ir cheminiams rodikliams nustatyti paėmimas reglamentuojamas LST ISO 1613:2000 Standarto. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad paminėti teisės aktai nagrinėjamu atveju netaikytini, nes ginčas yra kilęs dėl žuvies konservų, o ne dėl žuvies produktų kokybės.

28.8.       Teismo išvada, kad žuvies konservai nėra žuvies produktas, yra visiškai nelogiška ir nepagrįsta. Žuvies konservai yra tie patys žuvies produktai, uždaryti į specialią tarą ir apdoroti specialiu būdu. Tokia teismo išvada tik patvirtina bylos esmės neatskleidimą. Akivaizdu, kad teismas neturėjo būtinų žinių ir kompetencijos spręsti klausimus, susijusius su maisto pramonės ir saugos sritimi. Pažymėtina, kad ieškovė ne kartą prašė kreiptis į VMVT dėl išvados pateikimo, tačiau teismas šio prašymo netenkino.

28.9.       2020 m. birželio 29 d. teismo posėdyje apklausta atsakovės darbuotoja G. Z., kuri gabeno produkcijos mėginius tyrimams atlikti, patvirtino, jog mėginiai buvo imami bet kaip. Tuo tarpu pirmiau paminėtuose teisės aktuose yra nustatytas preciziškas mėginių ėmimas, nes tik tokio mėginio rezultatai bus patikimi. Tai yra, jeigu mėginys bus paimtas ar transportuotas netinkamai, produkcijos tyrimo rezultatai gali būti neigiami būtent dėl šios priežasties. Dėl to šiuo atveju negalima vadovautis atsakovės inicijuotų tyrimų rezultatais.

28.10.       Ieškovei, net ir paprašius, nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti atsakovei atrenkant tyrimams teikiamus mėginius.

28.11.       LST ISO 1613:2000 Standarto reikalavimų nesilaikymas tyrimo paėmimo metu yra esminė aplinkybė, dėl kurios tyrimo aktas gali būti laikomas negaliojančiu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-1344-1066/2020). Nurodyta teismo praktika yra aktuali ir nagrinėjamu atveju, nes abiejose bylose yra sprendžiamas mėginių paėmimo tyrimams klausimas.

28.12.       Teismas nevertino ir neanalizavo, kad atsakovės užsakyti juslinės analizės tyrimai atlikti neakredituotoje laboratorijoje. Ieškovės byloje pateiktų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų visuma patvirtina, kad tokiais tyrimais nėra pagrindo vadovautis.

28.13.       Atsakovė skumbrės aliejuje konservų mėginius juslinės analizės tyrimams pateikė UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ laboratorijai. Tačiau, kaip patvirtino Nacionalinis akreditacijos biuras, ši laboratorija nėra akredituota atlikti tokio pobūdžio tyrimų. Vienintelis akredituotas atlikti nurodyto pobūdžio tyrimus – NMVRVI, kuris, ieškovei kreipusis, atliko tyrimus ir nenustatė jokių konservų kokybės trūkumų. Vertinant aplinkybę, kad vėliau užsakytiems tyrimams atsakovė irgi rinkosi NMVRVI, manytina, jog ir atsakovė abejojo UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ gebėjimu tinkamai atlikti tyrimus. Taigi teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo remtis atsakovės pasirinktoje neakredituotoje laboratorijoje atliktais juslinės analizės tyrimų rezultatais, ypač atsižvelgiant, kad akredituotos laboratorijos tyrimų rezultatai yra priešingi.

28.14.       Teismas ignoravo įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovės pristatyti skumbrės aliejuje konservai visiškai atitiko jiems keliamus reikalavimus. Kompetentingos institucijos atlikti visų pristatytų konservų partijų įvairiapusiški tyrimų rezultatai patvirtina, kad pristatyta produkcija yra kokybiška ir tinkama žmonių mitybai, todėl atsakovės sprendimas nutraukti Sutartį yra visiškai nepagrįstas.

28.15.       Visi gamintojai ieškovei pateikė ne tik pažymėjimus, patvirtinančius, jog šių įmonių gaminami žuvų gaminiai visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, bet ir kokybės atitikties deklaracijas, patvirtinančias, jog konkrečių ieškovės užsakytų partijų konservai visiškai atitinka pramoninio sterilumo ir teisės normų reikalavimus. Atitinkamai ieškovė neturėjo pagrindo abejoti tokių produktų kokybe.

28.16.       Daugelis įrodymų teismo nebuvo ištirti ir įvertinti. Teismas neanalizavo ir nevertino, kad NMVRVI atliktų tyrimų išvadose pažymėta, kokių gamintojų ir kokių partijų konservų pakuotės yra tiriamos, todėl atsakovės argumentai dėl neva negalėjimo įsitikinti, kokių partijų mėginiai buvo tiriami, yra visiškai nelogiški. Ieškovė lygiai taip pat negali įsitikinti, kad atsakovė laboratorijai pateikė būtent ieškovės pristatytų skumbrės konservų mėginius, nes atsakovė nepateikė tokių įrodymų. Nėra suprantama, kodėl teismo vertinimu, turėtų būti vadovaujamasi atsakovės atliktų tyrimų rezultatais, ypač atsižvelgiant į tai, kad mėginius tyrimams pristatė net ne pati atsakovė ir ne jos pasitelkti partneriai, o mėginiai, mėnesį laikyti dalinimo punktuose, buvo siunčiami per autobusų siuntas.

28.17.       Atsakovė pakartotinius tyrimus, kurių rezultatai įforminti 2018 m. rugsėjo 14 d. protokole, užsakė jau priėmusi sprendimą nutraukti Sutarties dalį. Toks pakartotinis tyrimų užsakymas tik patvirtina, kad atsakovė suprato savo sprendimo nepagrįstumą ir siekė rasti argumentų šiam sprendimui pagrįsti.

28.18.       Teismas nebuvo objektyvus, į bylą pateiktus įrodymus vertino selektyviai ir išimtinai tik atsakovės naudai. Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų dėl žuvies konservų laikymo ir gabenimo sąlygų įtakos konservų kokybei. Ieškovės pateikti argumentai ir dokumentai patvirtina, kad netinkamos konservų pakuočių laikymo ir gabenimo sąlygos neabejotinai galėjo turėti įtakos atsakovės atliktų tyrimų rezultatams. Teismas dėl šių aplinkybių sprendime nepasisakė. Net jeigu, teismo vertinimu, ieškovės pozicija yra nepagrįsta, teismas turėjo motyvuoti savo išvadas.

28.19.       2018 m. birželio 14-16 d. skumbrės aliejuje konservų pakuotės buvo pristatytos į dalinimo punktus, 2020 m. birželio 20 d. atsakovei sustabdžius konservų dalinimą, pakuotės jau buvo dalinimo punktuose. Neatsargus konservų gabenimas ar laikymas tam tikromis sąlygomis, netinkamoje temperatūroje rekordiniu karščiu pasižymėjusią vasarą galėjo sukelti žuvies mikroorganizmų pakitimus.

28.20.       Atsakovė, siekdama įsitikinti, ar jos turima informacija apie privalomas žuvies konservų laikymo sąlygas, yra pagrįstą, ne kartą kreipėsi į ekspertus, dirbančius su maisto produktų saugumu, tačiau šią aplinkybę nusprendė nutylėti. Atsakovei pateiktame Kauno technologijos universiteto vadovės dr. G. G. atsakyme, be kita ko, pažymėta, jog daugiausiai histamino susidaro esant aukštesnei temperatūrai (+ 30? C).

28.21.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį teigė, kad tyrimams pateikti konservų mėginiai buvo paimti iš Tauragės ir Marijampolės dalinimo punktų, kurių patalpose užtikrintos laikymo sąlygos, tačiau atsakovės pateikti duomenys nepatvirtina, kad nurodytose punktuose yra užtikrintas tinkamas temperatūros rėžimas, reikalingas skumbrės konservų sandėliavimui (iki + 25? C). Tuo tarpu remiantis viešai prieinama informacija apie oro temperatūrą 2018 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais, Marijampolėje faktinė oro temperatūra nemažą vasaros dalį siekė + 29-32? C, Tauragėje – + 28-33? C.

28.22.       Įvertinus istorinę informaciją matyti, kad vidutinė temperatūra nurodytose vietovėse nurodytu laikotarpiu buvo + 20-24? C, todėl suprantama, jog patalpų higienos normos ir reikalavimai gali būti nepritaikyti tokiam itin karštam orui, kaip buvo 2018 m. Pažymėtina, kad ant konservų pakuočių yra aiškiai nurodytos jų laikymo sąlygos, todėl konservus sandėliuojant tam aiškiai per aukštoje temperatūroje ir juose įvykus mikroorganizmų pokyčiams, ieškovė negali būti laikoma atsakinga už tai, ko nepagrįstai siekia atsakovė.

28.23.       Be to, ne tik netinkamos laikymo, bet ir gabenimo sąlygos tam aiškiai per aukštoje temperatūroje gali sukelti histamino kiekio padidėjimą konservų pakuotėse. 2020 m. birželio 29 d. teismo posėdyje apklausta atsakovės darbuotoja G. Z. patvirtino, jog paimti žuvies konservų mėginiai iki ištyrimo ilgą laiką buvo laikomi senuose šaldymo krepšiuose, kurie nėra elektriniai, įkraunami ir neužtikrina temperatūros rėžimo. Negana to, G. Z. mėginius buvo pasiėmusi pas save į namus visai nakčiai, įdėjusi į savo šaldytuvą. Akivaizdu, kad iki ištyrimo konservų mėginiai buvo laikomi kardinaliai skirtinguose temperatūros rėžimuose. Tikėtina, kad bet kokį maisto produktą laikant rekordiniu karščiu pasižymėjusios vasaros dieną skirtingoje temperatūroje galima tikėtis tokio maisto produkto gedimo.

28.24.       Priimdamas sprendimą teismas bet kokį ieškovės pateiktą įrodymą vertino kaip prieštaringą, tuo tarpu atsakovės pateiktus įrodymus pripažino tikėtinai pagrįstais. Galima spręsti, kad teismas siekė pateisinti atsakovės veiksmus, o ieškovės – be objektyvaus pagrindo laikyti kone neteisėtais. 

28.25.       Ieškovė į bylą pateikė VMVT protokolą, kuris patvirtina, jog nebuvo nustatyta jokių ginčo konservų kokybės trūkumų. Teismas visiškai nesivadovavo nurodyto protokolo išvadomis.

28.26.       Teismas buvo šališkas ieškovės atžvilgiu. Vien tai, kad padarė išvadą apie tariamą Sutarties pažeidimą, remdamasis žuvies konservų nuotrauka, yra racionaliai nepaaiškinama, nes iš nuotraukos nustatyti histamino kiekio žuvies konservuose nėra įmanoma.

28.27.       Teismas netinkamai teisiškai kvalifikavo atsakovės veiksmus dėl Sutarties atsisakymo. Teismas be jokio teisinio pagrindo nusprendė, kad atsakovė tinkamai taikė Sutarties 7.5.2 punktą, t. y. pagrįstai nutraukė, o ne atsisakė Sutarties dalies. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir nesuderinama su sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), įskaitant ir CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, bei teismų praktikoje.

28.28.       Ieškovės nuomone, jeigu ji netinkamai įvykdė Sutarties dalį, atsakovė turėjo teisę ne nutraukti Sutartį, o atsisakyti Sutarties dalyje, kurią ieškovė netinkamai vykdo. Tai atsakovė faktiškai ir padarė. Nors teismas nurodė, kad Sutarties 7.5.2 punkte nurodytas žodis „atsisako“ turi būti vertinamas kaip žodis „nutraukia“, nėra aišku, kodėl tokiu atveju tai tiesiogiai nebuvo nurodyta Sutarties tekste. Manytina, kad toje pačioje Sutarties sąlygoje ir net tame pačiame sakinyje dviejų skirtingų sąvokų vartojimas turi prasmę ir abi jos turi skirtingą paskirtį. 2018 m. spalio 26 d. atsakovės paskelbtame naujame analogiškame viešajame pirkime sutarties projekto tekste vartojama viena bendra sąvoka „nutraukia“, todėl, manytina, kad ir atsakovė sąvokas „atsisako“ ir „nutraukia“ vertina skirtingai.

28.29.       Neaišku kodėl, ieškovė turėtų sulaukti pačių griežčiausių sankcijų, kai kitas Sutarties dalis įvykdė tinkamai. Teismas visiškai nevertino, kad sprendimas vienašališkai nutraukti Sutarties dalį, kuris priimtas esant abejotiniems atsakovės veiksmams, sukels itin skaudžias pasekmes – ieškovė bus priversta bankrutuoti ir atleisti šimtus darbuotojų.

28.30.       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neprivalo atsiskaityti su ieškove už pristatytus ir suvartotus žuvies konservus. Atsakovei neįrodžius kitaip, laikytina, kad visi ieškovės atsakovei perduoti žuvies konservai yra išdalinti ir suvartoti, todėl atsakovė privalo atsiskaityti. Atsakovė neįrodė, kad ji ar kiti subjektai būtų uždraudę atitinkamus konservus vartoti, kad jie būtų nesuvartoti ir grąžinti ieškovei. Faktiškai nebuvo grąžinta nei viena dėžutė, bet tuo pačiu nesumokėtas nei vienas euras.

28.31.       Ieškovė yra pateikusi atsakovei visus Sutartyje nustatytus tyrimų protokolus, todėl pastaroji neturi jokio teisinio pagrindo neatsiskaityti. Nei iš Sutarties, nei iš atsakovės paaiškinimų, nei iš teismo išaiškinimų skundžiamame sprendime nėra aišku, kokio konkrečiai tyrimo ieškovė neatliko ir pagal kokį konkretų teisės akto punktą atitinkamus tyrimus reiktų atlikti.

28.32.       Atsakovė tendencingai ir klaidingai interpretuodama Sutarties dalį dėl menamai neatliktų mikrobiologinių ir teršalų tyrimų, nėra nuosekli, nes tokiu atveju turėtų būti dar atliekami ir (ne)leistinų maisto priedų tyrimai, dėl kurių atsakovė visiškai nepasisako. Tik po Sutarties nutraukimo, atsisakydama sumokėti už dalį produkcijos, dėl kurios kokybės nekyla ginčų, atsakovė pradėjo nepagrįstai remtis nuostata, kad ieškovė neva privalo pateikti pirmiau nurodytus tyrimus, tokiu būdu klaidindama ieškovę ir teismą, nes Sutartyje tokia ieškovės pareiga nenustatyta.

28.33.       Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovei bendradarbiauti trukdė piktybiški atsakovės veiksmai, tuo tarpu atsakovė elgėsi savo nuožiūra, turėdama akivaizdų siekį piktybiškai pašalinti ieškovę iš rinkos.

28.34.       Atsakovė, jeigu jos vertinimu, jai buvo pateikta netinkamos kokybės produkcija, pasirinko kraštutinę priemonę savo pažeistų teisių gynybai. Atsakovė nesikreipė į ieškovę su prašymu pakeisti neva netinkamus produktus tinkamais, neprašė sumažinti produkcijos kainą ir pasirinko būdą, kuris, ieškovei net nesudarius galimybės objektyviai įvertinti situacijos, veda prie to, kad kyla grėsmė sužlugdyti ieškovės verslą.

28.35.       Skundo argumentai patvirtina, kad bylos esmė nebuvo atskleista, todėl byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka. Tokią būtinybę patvirtina ir didelė ginčo apimtis, ginčo sudėtingumas. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme VMVT turi būti įtraukta į bylą kaip išvadą teikianti institucija ir pateikti išvadą dėl esminių šioje byloje keliamų klausimų.

28.36.       Teismas nemotyvuotai netenkino ieškovės prašymo apklausti liudytoju (duomenys neskelbtini) M. B., kuris buvo atsakingas už konservų paskirstymą nepasiturintiems asmenims. Šiam asmeniui turi būti žinomos reikšmingos aplinkybės apie tai, kokioje patalpoje ir kiek laiko buvo laikomi konservai prieš paskirstant juos nepasiturintiems asmenims.

28.37.       Be to, teismas 2018 m. gruodžio 3 d. atsisakė iš atsakovės išreikalauti bet kokią informaciją apie konservų laikymą, gabenimą. Nebuvo išreikalauti jokie duomenys apie atsakovės partnerius ir nebuvo apklaustas nei vienas iš asmenų, kurie buvo atsakingi už ginčo konservų laikymą, gabenimą, dalinimą, vartojimo leidimą ar draudimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje pagrindą.

29.       Trečiasis asmuo UAB „Baltijos delikatesai“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria teismas atsakovės vienašališką sprendimą nutraukti su ieškove sudarytos Sutarties dalį, susijusią su trečiojo asmens UAB „Baltijos delikatesai“ patiektais skumbrės aliejuje konservais, pripažino teisėtu, arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.       Teismas be jokio pagrindo nusprendė, kad atsakovė tinkamai taikė Sutarties 7.5.2 punktą ir nutraukė Sutarties dalį dėl skumbrės aliejuje konservų tiekimo. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir nesuderinama su sutarčių aiškinimo taisyklėmis, numatytomis CK, tame tarpe ir CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, bei teismų praktika.

29.2.       Trečiojo asmens gaminama produkcija yra tinkama vartojimui ir atitinka visus tokiai produkcijai keliamus reikalavimus. Skundžiamu sprendimu nėra nustatyta, kad trečiojo asmens produkcija būtų buvusi nekokybiška, nesaugi ir netinkama vartoti, todėl už ją turi būti atsiskaityta.

29.3.       UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ nėra akredituota atlikti juslinės analizės tyrimus, ji neturi teisės atlikti tokius tyrimus, todėl šios bendrovės tyrimų laboratorijos parengti tyrimų protokolai ir tyrimų rezultatai iš esmės yra niekiniai ir negaliojantys.

29.4.       UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ atlikti tyrimai negalėtų būti pripažinti galiojančiais dar ir dėl padarytų pažeidimų – nėra mėginio paėmimo akto, mėginio paėmimas vyko nesilaikant mėginio paėmimo procedūros ir galiojančių taisyklių, mėginio paėmimo metu nedalyvavo nei gamintojo, nei kompetentingos valdžios institucijos atstovai.

29.5.       Atsakovė savo atsiliepime pateikia, jos vertinimu, neigiamas tyrimų protokolų išvadas, tame tarpe ir dėl trečiojo asmens produkcijos, nors tokių išvadų jos pasitelkta tyrimų laboratorija nėra padariusi. Tyrimų protokole Nr. TP18-11234 nėra nurodyta, kad jame pateiktos išvados yra neigiamos, atsakovė tokias išvadas daro pati, nors jos kompetencijai tokie klausimai nėra priskirti. Nurodytame protokole nėra paminėta, kuo vadovaujantis atliktas tyrimas ir ar jis atliktas tinkamai, laikantis visų tokiam tyrimui nustatytų reikalavimų.

29.6.       Trečiasis asmuo patvirtina, kad jo produkcija yra saugi ir tinkama vartoti, nėra jokių nukrypimų, kaip ir nėra jokio kompetentingos institucijos sprendimo, patvirtinančio, kad yra priešingai.

29.7.       Teismas nepagrįstai nurodo, kad gramatinis sąvokų „nutraukimas“ ir „atsisakymas“ aiškinimas nėra teisiškai reikšmingas. Priešingai nei sprendė teismas, šios sąvokos turi skirtingą paskirtį. Atsakovė būtų galėjusi nutraukti visą Sutarties dalį dėl žuvies konservų, jei būtų įrodžiusi, kad visi konservai yra netinkami žmonių mitybai. Tačiau Sutarties dalies nutraukimas dėl trečiojo asmens patiektos produkcijos yra neteisėtas, nes nurodyta produkcija yra kokybiška, byloje nebuvo nustatyta priešingai.

29.8.       Atsakovė neturi kompetencijos priimti sprendimų dėl maisto produktų pripažinimo netinkamais. Atsakovė peržengė savo kompetencijos ribas. Tokias teises turi tik VMVT, kuri nėra priėmusi sprendimo uždrausti tiekti rinkai trečiojo asmens gaminamus žuvies konservus.

29.9.       Atsakovė, gavusi iš ieškovės trečiojo asmens patiektą kokybišką žuvies konservų produkciją, bei ją suvartojusi, tačiau atsisakydama atsiskaityti už kokybišką produkciją, elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise.

29.10.       Byloje buvo argumentuota, kad mėginių paėmimas laboratoriniams tyrimams yra teisės aktais reglamentuota procedūra, kurios privalu laikytis. CK 1.6 punktas nustato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose nustatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.  

30.       Trečiasis asmuo SIA „Zenetes Zivju Kombinats“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 20 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.       Nagrinėjamu atveju teismas byloje priėmė sprendimą esant situacijai, kada trečiajam asmeniui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, nebuvo pranešta apie teismo posėdį. Sprendimas byloje buvo priimtas teismui žinant, kad procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui nebuvo įteikti, į bylą nebuvo pateikta jo pozicija, trečiasis asmuo nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, neturėjo galimybės pateikti įrodymų dėl produkcijos kokybės.

30.2.       Trečiojo asmens vertinimu, teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia jo teises bei teisėtus interesus.

30.3.       Tokia situacija vienareikšmiškai pažeidžia trečiojo asmens teisę į teisminę gynybą – trečiasis asmuo bus priverstas gintis nuo pasekmių, kylančių iš teismo proceso, apie kurį nebuvo informuotas.

30.4.       Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija.

31.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.       Atlikus tyrimus kompetentingose laboratorijose, atitinkamose ieškovės patiektose žuvies konservų partijose nustatytas teisės aktuose įtvirtintas ribas viršijantis histamino kiekis. Taigi ieškovės pateikta produkcija, kurios didžioji dalis buvo išdalinta paramos gavėjams, buvo netinkama žmonių mitybai. Šios aplinkybės suponavo pareigą nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo pagal Sutarties 7.5.2 punkto nuostatas. Po Sutarties nutraukimo, 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo gauta papildoma kompetentingos laboratorijos išvada, kurioje vienareikšmiškai nurodyta, kad tirti mėginiai neatitinka 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų reikalavimų.

31.2.       Ieškovės abejones dėl galimai netinkamų produktų sandėliavimo sąlygų paneigia aplinkybės, kad žuvies konservai, kurių mėginiuose nustatytas viršytas histamino kiekis, buvo laikomi išimtinai tiktai sandėliuose ir dalinimo punktuose, turinčiuose VMVT išduotus maisto tvarkymo subjektų pažymėjimus.

31.3.       2018 m. rugsėjo 14 d. gauta papildoma kompetentingos laboratorijos išvada taip pat paneigia ieškovės argumentus dėl ankstesnių mėginių galimo sugedimo juos transportuojant, nes vėliau pristatyti mėginiai buvo gabenti atsakovės transportu, užtikrinant, kad konservų pakuotės nebūtų veikiamos aukštesnės nei + 25? C temperatūros.

31.4.       Ieškovė iki šiol nėra pateikusi visų tyrimų protokolų, kurie privalo būti pateikiami vadovaujantis Sutarties 6.2 punkto ir 1 priedo nuostatomis.

31.5.       Dalis ieškovės pateiktų tyrimų protokolų apskritai buvo pripažinti negaliojančiais dėl jų suklastojimo fakto (žr. tripliko 2 priedą).

31.6.       Didelė dalis ieškovės pateiktų tyrimų protokolų yra atlikti po to, kai produktai buvo pristatyti atsakovei ir atsakovė informavo apie nustatytus neatitikimus. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą aplinkybę dėl dokumentų klastojimo, atsakovei kyla pagrįstų abejonių dėl šių protokolų tikrumo bei teisėtumo. Ieškovės inicijuoti tyrimai buvo atlikti ne iš atsakovei pateiktų, o pačios ieškovės turimų produktų, todėl nėra aktualūs sprendžiant būtent dėl atsakovei pagal Sutartį pateiktos produkcijos kokybės.

31.7.       Teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

31.8.       Ieškovės pateiktų produktų netinkamumas žmonių mitybai buvo patvirtintas dviejų skirtingų partijų atveju net dviejų skirtingų nepriklausomų tyrimo laboratorijų. Be to, siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl netinkamai atrinktų ir nugabentų laboratorijai mėginių, atsakovė pristatė net po devynis atitinkamų partijų mėginius bei užtikrino, kad jie būtų pervežami tinkamomis sąlygomis. Šio papildomo tyrimo rezultatai galutinai patvirtino, kad ieškovės produkcija yra netinkama žmonių mitybai. Nurodytų aplinkybių visuma pagrindžia Sutarties 7.5.2 punkte nustatytų aplinkybių egzistavimą ir pagrindą Sutarties dalies nutraukimui.

31.9.       Ne atsakovė laikytina priėmusia sprendimą dėl maisto produktų pripažinimo netinkamais. Atsakovė tik priėmė sprendimą, kad kompetentingų laboratorijų tyrimų rezultatai, kuriuose užfiksuoti ieškovės pateiktos produkcijos trūkumai, sudaro pagrindą taikyti Sutarties 7.5.2 punkto nuostatą.

31.10.       Dėl mėginių netinkamo paėmimo pažymėtina, kad pirma, mėginiai imti ne vykdant valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę, o siekiant įvertinti prievolės, kylančios iš sutartinių santykių, įvykdymo tinkamumą. Antra, Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad Lietuvos standartai taikomi savanoriškai ir tampa privalomi tik savanorišką pasirikimą deklaravusiems subjektams. Trečia, skunde akcentuojamas LST ISO 1613:2000 Standarto 5.4.2 punktas taikomas tik kontrolės organizacijoms. Ketvirta, pati ieškovė, teikdama įvairius tyrimo protokolus, nesivadovavo nurodytu teisės aktu.

31.11.       Nesutiktina su skundo argumentu, kad mėginiai atsakovės darbuotojų buvo imami bet kaip. Teikiant mėginius NMVRVI, atsitiktine tvarka atrinkta net po devynis mėginius, konservai buvo vežami šaldymo krepšyje, kuris buvo laikomas keleivio vietoje, kur yra kondicionierius, taip pat gabenimo metu konservai (per naktį) buvo laikomi šaldytuve. Tokiu būdu buvo užtikrinta, kad konservai nebūtų aukštesnėje nei + 25? C temperatūroje. Be to, NMVRVI 2019 m. sausio 3 d. raštu patvirtino, kad atsakovės pateiktų mėginių tara nepažeista, tyrimams atlikti tinkama. Pažymėtina ir tai, kad vartotojų skundai dėl ginčo produkcijos buvo gauti iki produktų transportavimo.

31.12.       Teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi. Nurodyta nutartis buvo priimta byloje, kurioje buvo nagrinėtas klausimas dėl valstybinės maisto kontrolės, atliktos VMVT, mėginys buvo paimtas iš šaldytos žuvies.

31.13.       Nors UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ nėra akredituota atlikti juslinius tyrimus, ji akredituota laboratorija pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC17025:2005. Be to, ieškovė atsakovei teikė nurodytos bendrovės 2018 m. liepos 12 d. atliktų juslinių tyrimų ir histamino tyrimo protokolą. Taigi pačios ieškovės veiksmai rodo, kad šią laboratoriją ji laikė tinkama įvertinti produktų juslinius rodiklius.

31.14.       Pažymėtina, kad atsakovė į kitą laboratoriją kreipėsi tik dėl histamino, o ne dėl juslinių tyrimų. Histamino tyrimus nutarta atlikti kitoje laboratorijoje, siekiant galutinai įsitikinti produkto netinkamumu žmonių mitybai, nes nustačius šią aplinkybę, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, privaloma taikyti ultima ratio  priemonę – Sutarties nutraukimą.

31.15.       Nesutiktina su skundo argumentu dėl neįvertintų ieškovės įrodymų. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, sprendė, kad ieškovės pateiktų dokumentų patikimumas abejotinas. Be to, sprendimo 57 punkte teismas aiškiai įvardino, kodėl nesiremia ieškovės pateiktais tyrimų protokolais.

31.16.       Ieškovės nesąžiningumą patvirtina šios aplinkybės: Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – FNTT) ieškovės atžvilgiu atliko ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo sukčiauti, dokumentų klastojimo, siekiant neteisėtai gauti ES paramos lėšas atsakovės įgyvendiname projekte, šio tyrimo pagrindu ieškovės darbuotojas pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo; bandant įteikti teismo procesinius dokumentus vienam iš ieškovės pasitelktų gamintojų, paaiškėjo, kad šis ūkio subjektas buvo melagingai nurodęs savo buveinės adresą, o atsakingas asmuo vengė priimti siunčiamus dokumentus; abejotina, ar ieškovė savo sandėliuose galėjo turėti visų atsakovei pateiktų partijų likučius; kadangi ieškovės tyrimų protokolai pateikti po to, kai atsakovė informavo apie produktų kokybės neatitikimus, ieškovė turi neabejotiną suinteresuotumą įrodyti pateiktos produkcijos tinkamumą; ieškovės pateikti produkcijos tyrimai buvo atliekami tiriant ne atsakovei pateiktą, o pačios ieškovės turimą produkciją.

31.17.       Vien tai, kad mėginiai laboratorijoms buvo siunčiami autobusų siuntomis, neįrodo ieškovės teiginių dėl netinkamo jų gabenimo. Pažymėtina, kad žuvies konservai yra ilgai negendantis produktas, kurio gabenimui nėra nustatyta ypatingų sąlygų, dėl to gabenimas autobusu atitinka įprastinį šio produkto naudojimą. Be to, siekdama pašalinti bet kokias abejones dėl galimai netinkamo mėginių pristatymo, atsakovė pakartotinai atliko atitinkamų produkcijos partijų mėginių tyrimus, užtikrindama praktiškai idealias gabenimo į laboratoriją sąlygas. Pakartotinio tyrimo duomenys pašalina bet kokias abejones dėl galimai netinkamo mėginių gabenimo.

31.18.       Ieškovė atsakovei teikė ir kitus produktus, pavyzdžiui, konservuotus žirnelius, kurių laikymo sąlygos yra identiškos ginčo produkcijai, tačiau konservuotų žirnelių atžvilgiu nebuvo sulaukta jokių vartotojų nusiskundimų.

31.19.       Vien tai, kad tam tikromis dienomis maksimali temperatūra lauke viršijo + 25? C, niekaip neįrodo, kad uždarose patalpose, kuriose buvo laikomi ginčo produktai, temperatūra viršijo nustatytą + 25? C ribą.

31.20.       Įvertinus tai, kad Sutartis su ieškove sudaryta ne dėl vieno konkretaus produkto, bet dėl didelio kiekio skaičiaus skirtingų produktų, Sutartyje pavartota sąvoka „atsisako“ aiškintina taip, kad nustačius vieno iš nurodytų produktų netinkamumą žmonių mitybai, Sutartis yra nutraukiama tik šios kategorijos produkto apimtyje.

31.21.       Atsisakymą apmokėti už visą produkciją lemia ne tik tai, kad dalies partijų atžvilgiu nustatyta juslinių ir mikrobiologinių rodiklių neatitiktis, bet ir tai, kad ieškovė nepateikė visų pagal Sutartį reikalaujamų tyrimų protokolų (pavyzdžiui, dėl teršalų). Be to, dalis protokolų buvo pripažinti negaliojančiais. Galiausiai, ieškovės pateikto tyrimo protokolai buvo atlikti tiriant ne atsakovei pagal Sutartį perduotą, o ieškovės turimą produkciją.

31.22.       Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė visą bylos nagrinėjimo laiką nepateikė informacijos apie turimą konservų likutį. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 13 d. pateikė ieškovės prašytą informaciją apie ginčo produktų likučius.

31.23.       Ieškovės skundo argumentai dėl neva neatskleistos bylos esmės atmestini kaip nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eiga, kurios metu ieškovė teikė gausybę prašymų, teismo pripažintų nepagrįstais, rodo, kad ieškovė visais įmanomais būdais siekia vilkinti teismo procesą. Iš ieškovės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo argumentų matyti, kad ji siekia pakartotinio bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo, kas neatitinka apeliacinio proceso esmės. Dėl nurodytų priežasčių nepagrįstais pripažintini ir prašymai į bylą įtraukti VMVT, išreikalauti iš atsakovės informaciją apie tai, kaip ginčo konservai buvo laikomi, gabenami bei apklausti liudytojais atitinkamus asmenis.

32.       Atsakovė atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Baltijos delikatesai“ apeliacinį skundą prašo atmesti skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

32.1.       Skundžiamas sprendimas nėra nepalankus trečiajam asmeniui, nepažeidžia jo teisių bei teisėtų interesų, todėl trečiojo asmens skundas turi piktnaudžiavimo apeliacijos teise požymių. Teismas sprendime apskritai nepasisakė dėl trečiojo asmens produkcijos kokybės, nes tai išeina už bylos nagrinėjimo ribų ir šiai bylai teisiškai nereikšminga. Taigi sprendimas trečiajam asmeniui nėra nepalankus ir nesukelia jokių neigiamų prejudicinių faktų, todėl, teikdamas apeliacinį skundą, trečiasis asmuo iš esmės veikia prieš operatyvų ir ekonomišką bylos išnagrinėjimą (CPK 95 straipsnis).

32.2.       Skundo argumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo netinkamai suvokia sprendimo turinį bei įtaką jo teisėms ir pareigoms, dėl ko neaiškiai formuoja savo skundo dalyką. Iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas Sutartį pripažino atsakovės vienašališkai nutraukta ne dėl to, kad būtent trečiojo asmens patiekta produkcija buvo nekokybiška, o dėl to, jog kitų tiekėjų pateikta produkcija buvo netinkama žmonių mitybai. Tuo tarpu atsiskaitymo pagal Sutartį ieškovei teismas nepriteisė nepriklausomai nuo Sutarties nutraukimo teisėtumo ir trečiojo asmens produkcijos nekokybiškumo, o dėl to, kad ieškovė nepateikė visų reikiamų produkcijos kokybę patvirtinančių įrodymų.

32.3.       Skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovei taikytini Nuostatai ir LST ISO 1613:2000 Standartas ir atsakovė privalėjo imti ginčo konservų mėginius, laikydamasi nurodytame Standarte nustatytos tvarkos, ko nepadarius, NMVRVI išvados dėl histamino kiekio viršijimo nustatytose partijose esą yra niekinės. Tokiais argumentais trečiasis asmuo, kaip ir ieškovė, nepagrįstai atsakovę sutapatina su valstybinės maisto ir veterinarijos kontrolę atliekančiais subjektais.

32.4.       Trečiasis asmuo nepagrįstai apeliuoja teismo išvadą, kad konservai nėra žuvies produktai. Klausimas, ar mėginių ėmimas iš konservų patenka į LST ISO 1613:2000 Standarto taikymo sritį yra fakultatyvus, atitinkamai ir teismo išvada, kad tai nėra žuvies produktai paminėto teisės akto prasme irgi yra šalutinė.

32.5.       Skundo argumentas, kad atsakovė būtų galėjusi nutraukti visą Sutarties dalį dėl žuvies konservų, jei būtų įrodžiusi, kad visi konservai yra netinkami žmonių mitybai, akivaizdžiai prieštarauja Sutarties 7.5.2 punktui.

33.       Atsakovė atsiliepimu į trečiojo asmens SIA „Zenetes Zivju Kombinats“ apeliacinį skundą prašo atmesti skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

33.1.       Bylos duomenys patvirtina, kad teismas dėjo maksimalias pastangas įteikti procesinius dokumentus trečiajam asmeniui, t. y. iš pradžių šiuos dokumentus įteikinėjo ieškovė per Latvijos antstolį registruotu adresu, (duomenys neskelbtini), po to teismas keletą kartų bandė juos įteikti trečiojo asmens registruotu ir su advokatu sudarytoje atstovavimo sutartyje nurodytu adresais, tačiau to nepavyko padaryti, nes, kaip nurodė Latvijos antstolis, tokiu adresu nėra trečiojo asmens biuro, o įmonė registruota be patalpų savininko sutikimo ir žinios. Po to, teismas procesinius dokumentus trečiajam asmeniui bandė įteikti pastarojo internetinėje svetainėje nurodytu elektroninio pašto adresu, tačiau atsakymo nebuvo gauta. Galiausiai dokumentus buvo bandoma įteikti pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas Nr. 1393/2007) nuostatas per Latvijos antstolį, tačiau trečiojo asmens atstovas A. L. atsisakė atsiimti dokumentus. Nurodytos aplinkybės nesutrukdė trečiajam asmeniui gauti ieškovės atstovo siųstų pranešimų apie priimtą teismo sprendimą, o nurodytam trečiojo asmens atstovui sudaryti su advokatu atstovavimo sutartį bei pateikti apeliacinį skundą.

33.2.       Trečiasis asmuo veikia nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia vilkinti bylos nagrinėjimą ieškovės naudai, nes teismo siųstų procesinių dokumentų nepriėmė nei registruotu, nei veiklos adresais, nei elektroniniu paštu, tuo tarpu jo atstovas akivaizdžiai vengė dokumentus priimti iš antstolio, tačiau tik teismui priėmus ieškovei nepalankų sprendimą ir ieškovės atstovui „netikėtai“ sėkmingai susisiekus su trečiuoju asmeniu tas pats jo atstovas jau ėmėsi ginti tariamai pažeistas savo teises.

33.3.       EŽTT, aiškindamas Reglamento Nr. 1393/2007 nuostatas, yra pasisakęs, kad nusprendus, jog adresatas dokumentus atsisakė priimti nepagrįstai, nėra jokių kliūčių nacionaliniam teismui taikyti nacionalinėje proceso teisėje numatytų padarinių dėl adresato nepagrįsto atsisakymo priimti dokumentą (EŽTT sprendimo Alta Realitat 78-81 punktai).

33.4.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. EŽTT praktikoje, visų pirma, akcentuojama atsakovo, t. y. asmens, prieš kurį pradėtas procesas, informavimo apie tokį faktą svarba. Ginčo atveju apeliantas yra trečiasis asmuo ieškovės pusėje. Antra, akcentuojamas teismo rūpestingumas ir pareiga dėti ne formalias, bet maksimalias pastangas informuojant būtent atsakovą apie prieš jį pradėtą procesą. Nagrinėjamu atveju teismas dėjo maksimalias pastangas informuoti trečiąjį asmenį apie pradėtą teismo procesą.

34.       Ieškovė atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinius skundus prašo juos tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

34.1.       Į bylą pateikta Latvijos advokato nuomonė patvirtina, kad nei Latvijos antstolės, nei teismo elektroniniu paštu atliktas procesinių dokumentų įteikimas trečiajam asmeniui negali būti laikomas teisėtu ir sėkmingu procesinių dokumentų įteikimu. Remiantis šia nuomone, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui turėjo būti bandomi įteikti pakartotinai per antstolį, tačiau tai nebuvo padaryta. Įvertinus šias aplinkybes, trečiojo asmens skundo argumentai dėl jo neinformavimo apie bylą laikytini pagrįstais.

34.2.       Sutiktina su trečiojo asmens UAB „Baltijos delikatesai“ skundo argumentais, kad atsakovė neturi kompetencijos priimti sprendimo dėl žuvies konservų kokybės, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino mėginių paėmimo tyrimui tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Pritartina ir trečiojo asmens pozicijai, kad teismas netinkamai kvalifikavo atsakovės veiksmus dėl Sutarties atsisakymo. Skunde pagrįstai nurodoma, kad atsakovės užsakyti juslinės analizės tyrimai atlikti neakredituotoje laboratorijoje, todėl tokiais tyrimais nėra pagrindo vadovautis, kad teismas visiškai atmestinai vertino byloje esančius įrodymus dėl žuvies konservų laikymo ir gabenimo sąlygų įtakos konservų kokybei.

35.       Trečiasis asmuo UAB „Baltijos delikatesai“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

35.1.       Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai pripažino atsakovės vienašališką sprendimą nutraukti su ieškove Sutarties dalį teisėtu. Atsakovė neturėjo jokio objektyvaus pagrindo nutraukti Sutartį, nes neturėjo jokios kompetentingos institucijos išvados, kuri patvirtintų, jog ieškovės pristatyti produktai neatitinka kokybės reikalavimų ir yra netinkami žmonių mitybai.

35.2.       Sutiktina su ieškove, kad teismas sprendimą pagrindė prielaidomis. Nesutiktina su teismo išvadomis, ypač susijusiomis su mėginių paėmimo vertinimu.

35.3.       Trečiasis asmuo sutiko ir sutinka su ieškovės prašymu į bylos nagrinėjimą įtraukti VMVT.

35.4.       Pritartina ieškovės skundo argumentams, kad teismas be jokio teisinio pagrindo nusprendė, jog atsakovė tinkamai taikė Sutarties 7.5.2 punktą.

35.5.       Teismo sprendime yra viena kitai prieštaraujančių išvadų, pavyzdžiui, teismas nurodo, kad byloje nėra teisiškai reikšminga nustatyti, kokia produkcijos partija, kiek produktų buvo netinkamos kokybės (sprendimo 59 punktas), vėliau teigia, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą abejoti visos ieškovės perduotos produkcijos kokybe (sprendimo 67 punktas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų

37.       Byloje nustatyta, kad ieškovė vykdė viešojo pirkimo, skirto įsigyti maisto produktus labiausiai skurstantiems asmenims (Pirkimo Nr. 189478), pagrindu su atsakove 2017 m. lapkričio 13 d. sudarytą Sutartį, pagal kurią tiekė atitinkamus maisto produktus į atsakovės partnerių sandėlius. 2018 m. birželio 19 d. atsakovė sulaukė vartotojų skundų dėl 2018 m. birželio 4-18 d. ieškovės pristatytų maisto produktų – skumbrės aliejuje konservų, netinkamos kokybės. Dėl nurodyto atsakovė kreipėsi į maisto produktų tyrimo laboratoriją UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ dėl atitinkamų skumbrės aliejuje konservų partijų kokybės įvertinimo, kuri 2018 m. birželio 26, 27 d. tyrimų protokoluose nurodė, kad atitinkamų partijų produktuose jaučiamas pašalinis kvapas, kartus skonis, pakitusi spalva, kurie vartotojui nėra priimtini. Dėl gautų rezultatų atsakovė nusprendė atlikti ir daugiau ieškovės pateiktų skumbrės aliejuje konservų tyrimų ir informavo pastarąją apie ketinimą nutraukti Sutartį dalyje dėl nurodytos produkcijos įsigijimo ir tiekimo. Gavusi papildomų tyrimų rezultatus, atsakovė 2018 m. rugpjūčio 16 d. pranešė ieškovei, kad, vadovaudamasi Sutarties 4.3, 4.4, 7.5.2 punktais, vienašališkai nutraukia Sutartį paminėtoje dalyje dėl esminio jos pažeidimo ir atsisako atsiskaityti už visą skumbrės aliejuje konservų produkciją.

38.       Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu siekė pripažinti atsakovės inicijuotą vienašalį Sutarties dalies nutraukimą neteisėtu ir prisiteisti iš atsakovės 368 435,93 Eur skolą už patiektą produkciją. Byloje įrodinėjo, kad atsakovė nepagrįstai jos reikalavo pateikti papildomus ginčo maisto produktų kokybę patvirtinančius dokumentus, kad atsakovės pasitelkta maisto tyrimo laboratorija nėra kompetentinga atitinkamų tyrimų srityje, todėl gauti tyrimų rezultatai nepatvirtina ištirtų produktų neatitikimo kokybės reikalavimams, kad atsakovei pristatė tinkamos kokybės skumbrės aliejuje konservus, kad šių produktų kokybei bei atsakovės inicijuotų tyrimų rezultatams įtakos galėjo turėti netinkamos jų laikymo, mėginių paėmimo tvarkos ir transportavimo sąlygos.

39.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimus atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovės pasitelktos tyrimų laboratorijos kompetencija yra pakankama pateikti išvadoms, reikalingoms atsakovės, kaip Sutarties šalies, sprendimui dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo priimti. Teismas vadovavosi atsakovės pateiktais UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ tyrimų protokolais, patvirtinančiais netinkamą dalies ieškovės pateiktų skumbrės aliejuje konservų kokybę, pažymėdamas, kad tokią išvadą patvirtina ir kitos atsakovės pasitelktos institucijos – NMVRVI, ginčo produktų mėginių tyrimų rezultatai. Sprendė, kad ieškovės iniciatyva atlikti skumbrės aliejuje konservų mėginių, neperduotų atsakovei, tyrimų rezultatai neįrodo jos pozicijos dėl atsakovei pristatytų ginčo produktų tinkamos kokybės. Atmetė ieškovės argumentus dėl netinkamo ginčo produktų laikymo, mėginių tyrimams paėmimo ir transportavimo. Nustatytų aplinkybių pagrindu bei vadovaudamasis Sutarties 4.3, 4.4, 6.1, 6.2, 7.5.2 punktais konstatavo, kad atsakovė pagrįstai nutraukė ginčo Sutarties dalį ir atsisakė apmokėti už visą jai patiektą skumbrės aliejuje konservų produkciją.

40.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują, kuriuo būtų visiškai patenkinti ieškinio reikalavimai, arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pagrindiniai nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentai – sprendimo motyvų prieštaringumas, teismo objektyvumo stoka, netinkama atsakovės veiksmų dėl Sutarties dalies atsisakymo kvalifikacija, teismo išvadų dėl atsakovės bendradarbiavimo pareigos ir pareigos atsiskaityti nepagrįstumas.

41.       Trečiasis asmuo UAB „Baltijos delikatesai“ apeliaciniame skunde ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas atsakovės vienašališką sprendimą nutraukti Sutarties dalį, susijusią su trečiojo asmens patiektais skumbrės aliejuje konservais, pripažino teisėtu, prašo šią sprendimo dalį panaikinti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nesutikimą su skundžiama teismo sprendimo dalimi iš esmės grindžia netinkamu įrodymų vertinimu bei ginčo Sutarties nuostatų aiškinimu.

42.       Trečiasis asmuo SIA „Zenetes Zivju Kombinats“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvuodamas nagrinėjamu atveju egzistuojančiu CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu – byla išnagrinėta apeliantui neįteikus procesinių dokumentų bei neinformavus jo apie teismo posėdžius.

Dėl ieškovės apeliaciniame skunde pareikštų procesinių prašymų

43.       Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Tokį prašymą motyvuoja bylos esmės neatskleidimu, skundžiamo sprendimo motyvų prieštaringumu. Be to, ginčas – sudėtingas, jį žymia dalimi sudaro specifinių žinių maisto pramonės srityje reikalaujančios aplinkybės bei tokių aplinkybių teisingas nustatymas, ir yra didelės apimties.

44.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Taigi įstatymas nustato teismo diskrecijos teisę nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kuri gali būti ribojama tik išimtinais atvejais.

45.       Kolegijos vertinimu, apeliantės akcentuojamos aplinkybės neįrodo bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje būtinybės.

46.       Pirma, nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodiniuose teismo posėdžiuose, kurių buvo ne vienas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Atsižvelgiant į tai, kad visapusiškai savo poziciją dėl ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių šalys galėjo ir turėjo išdėstyti pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kad teisėjų kolegija gali išklausyti pirmojoje instancijoje vykusių teismo posėdžių garso įrašus, nėra pagrindo ginčo faktinių aplinkybių analizę atlikti pakartotinai išklausant šalis, kaip turėtų būti vertinamos atitinkamos faktinės aplinkybės, įrodymai.

47.       Antra, nekvestionuotina, kad šio ginčo išsprendimui buvo reikalingos specialios maisto pramonės srities žinios. Kita vertus, nėra pagrindo teigti, kad tokiomis žiniomis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pasinaudota. Tiek apeliantė, tiek atsakovė teikė į bylą kompetentingų institucijų išvadas dėl ginčo produktų kokybės įvertinimo. Aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvams pagrįsti rėmėsi atitinkamų tyrimų rezultatais, o kitų tyrimų išvadas atmetė, yra susijusi su tinkamo įrodymų vertinimo klausimu, į kurį teisėjų kolegija gali atsakyti visapusiškai išanalizavusi bylos medžiagą, tam nėra būtinybės pakartotinai išklausyti šalių žodinius paaiškinimus.

48.       Trečia, didelė šalių procesinių dokumentų apimtis, byloje nustatinėtų faktinių aplinkybių gausa bei skunde akcentuojamos aplinkybės dėl byloje egzistuojančio viešojo intereso ir apeliantės teisių ateityje užtikrinimo (galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose) taip pat pačios savaime nelemia poreikio ginčą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.

49.       Atmestinas ir apeliantės prašymas į bylos nagrinėjimą įtraukti išvadą teikiančią instituciją – VMVT, kuris grindžiamas tuo, kad tai vienintelė kompetentinga institucija, galinti atsakyti į klausimą, susijusį su ginčo produktų mėginių tyrimams paėmimu ir laikymu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti šį prašymą.

50.       Visų pirma pažymėtina, kad apeliantė nurodytą prašymą pirmosios instancijos teismui pateikė, nesilaikydama proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Nors poziciją dėl netinkamo ginčo produktų mėginių laboratoriniams tyrimams paėmimo išreiškė dar ieškinyje, prašymą dėl VMVT įtraukimo į bylą pareiškė jau pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai ir pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės.

51.       Be to, valstybės ir savivaldybės institucijos į bylą įtraukiamos proceso dalyviais, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai susiję su viešojo intereso gynimu (CPK 49 straipsnio 3 dalis). Nurodytoje normoje nustatytos sąlygos VMVT įtraukimui į bylą išvadai pateikti neegzistavo (šios institucijos pareigų vykdymas niekaip nesusijęs su išvadų teismų nagrinėjamose tokio kaip šio pobūdžio bylose teikimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 445 patvirtintos VMVT nuostatos)). Apeliantė galėjo savo iniciatyva kreiptis į nurodytą instituciją, kad ši pateiktų atsakymus į ginčui aktualius klausimus, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo net ir po to, kai pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti jos prašymą dėl VMVT įtraukimo į bylą išvadai pateikti.

52.       Pažymėtina ir tai, kad išvadą teikiančios institucijos pozicija atitinkamu klausimu teismui neturi privalomosios galios ir ją teismas vertina visų bylos duomenų kontekste (CPK 185, 252 straipsniai).

53.       Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė aptariamą jos prašymą ir dėl pirmiau nurodytų argumentų nemato pagrindo jį patenkinti šioje proceso stadijoje.

54.       Netenkinus apeliantės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje, netenkinti ir jos prašymai apklausti liudytoju (duomenys neskelbtini) M. B. bei išreikalauti iš atsakovės informaciją apie ginčo konservus dalinusius ir už jų laikymą atsakingus asmenis bei atitinkamai šiuos asmenis apklausti teismo posėdyje. Papildomai pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartoti visos bylos nagrinėjimą iš naujo. Tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, kurią reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebūdingus procesui pirmosios instancijos teisme. Tai ne tik skirtingos bylos nagrinėjimo ribos, bet ir kitokia įrodymų pateikimo bei jų tyrimo apimtis (CPK 314, 320 straipsniai). Kolegijos vertinimu, aplinkybės dėl ginčo konservų laikymo ir dalinimo nepasiturintiems asmenims sąlygų iš esmės nėra susijusios su ginčo dalyku, be to, abejotina ir pavienių asmenų atsiminimų, jeigu tokių būtų, apie 2018 m. vasarą buvusias apeliantės atsakovei perduotų produktų, įvertinus, kad šiuos produktus sudarė ne tik skumbrės aliejuje konservai, laikymo bei dalinimo sąlygas, įrodomoji vertė.

Dėl trečiojo asmens SIA „Zenetes Zivju Kombinats“ apeliacinio skundo argumentų

55.       Kaip minėta, šio apelianto skundo pagrindinis argumentas – absoliutus teismo spendimo negaliojimas dėl apelianto neinformavimo apie jo teisėms ir pareigoms įtakos ateityje turėsiantį teismo procesą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas) – procesinių dokumentų bei teismo šaukimų į teismo posėdžius neįteikimas.

56.       Kasacinis teismas, civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020 aiškinęs CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymą, rėmėsi EŽTT praktika, kurioje pažymima, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr.38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

57.       EŽTT yra pabrėžęs, kad svarbu, jog atsakovui būtų tinkamai įteiktas pirmasis pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 77). EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent), informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53).

58.       EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).

59.       EŽTT jurisprudencijos analizė rodo, kad nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžianti formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Strizhak prieš Ukrainą, peticijos Nr. 72269/01; 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje Prokopenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 8630/03; 2009 m. spalio 13 d. sprendimą byloje Ovus prieš Turkiją, peticijos Nr. 42981/04; ir kt.). Šio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise. Vis dėlto taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT kiekvieną situaciją analizuoja individualiai ir vertina proceso visumą; tam tikri informavimo trūkumai gali būti vertinami kaip iš esmės nepažeidžiantys Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jei iš proceso visumos matyti, kad asmuo galiausiai turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2007 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Zagorodnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 66941/01, par. 30, 34).

60.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės prašymą įtraukti į bylą atitinkamus trečiuosius asmenis, tame tarpe ir apeliantą – Latvijos Respublikoje registruotą juridinį asmenį, procesinius dokumentus jam bandė įteikti ne vieną kartą ir įvairiais būdais. Visų pirma, procesinius dokumentus apeliantui buvo bandoma įteikti per Latvijos antstolę jo registruotos buveinės adresu, (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo neįteikti kartu su antstolės S. R. paaiškinimu, jog nurodytu adresu apelianto atstovo nerasta, kad šiuo adresu nematyti jokių nuorodų į apelianto bendrovę. Vėliau, ieškovės prašymu, procesinius dokumentus tretiesiems asmenims – Latvijos įmonėms, tame tarpe ir apeliantui, buvo nuspręsta įteikti pagal Reglamentą Nr.1393/2007, tačiau apeliantui siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, nurodant, kad pastarasis pirmiau nurodytu jo registruotos buveinės adresu negali būti surastas, kad apeliantas šiuo adresu savo buveinę yra užregistravęs be pastato savininko sutikimo. Po to, teismas procesinius dokumentus apeliantui išsiuntė jo internetinėje svetainėje nurodytu elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) adresu, o šaukimą į 2019 m. spalio 21 d. paskirtą teismo posėdį – registruotos buveinės adresu. Ieškovei pateikus į bylą Latvijos advokato nuomonę, kad pirmiau aptartas procesinių dokumentų apeliantui įteikimas nebuvo tinkamas, nes dokumentus turėjo būti bandoma įteikti ir kitu žinomu apelianto veiklos adresu, teismas nutarė procesinius dokumentus pagal Reglamento Nr.1393/2007 nuostatas apeliantui išsiųsti ir adresu, (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 30 d. teisme gautas Latvijos institucijos pranešimas, kuriame nurodyta, kad antstolis P. B. bandė įteikti procesinius dokumentus apelianto valdybos nariui – A. L., su kuriuo antstolis papildomai susisiekė telefonu ir paaiškino, jog reikia atsiimti teismo siųstus dokumentus. Apelianto atstovas pažadėjo dokumentus atsiimti antstolio kontoroje, tačiau neatvyko jų atsiimti ir į antstolio telefono skambučius neatsakė.

61.       Aptarti bylos duomenys, kolegijos vertinimu, tvirtina, kad nagrinėjamu atveju teismas dėjo visas pastangas informuoti apeliantą apie šį teismo procesą, kad pastarasis buvo informuotas apie teismo procesą, tačiau atsisakė pasinaudoti teise būti išklausytu.

62.       Tokia išvada grindžiama tuo, kad apeliantui, konkrečiai jo valdymo organo nariui – A. L., buvo žinoma aplinkybė apie siekiamus įteikti teismo procesinius dokumentus, tačiau juos priimti nurodytas apelianto atstovas piktybiškai vengė – pasakęs, jog atvyks jų atsiimti į antstolio kontorą, to nepadarė, vėliau neatsiliepė į antstolio skambučius. Toks elgesys neatitinka pakankamai protingo ir rūpestingo asmens, kokiu laikytini ir apeliantas, atsižvelgiant į tai, kad yra juridinis asmuo, atitinkama veikla užsiimantis verslo subjektas, ir jo atstovas – juridinio asmens valdymo organo narys, standarto, todėl pareiga prisiimti tokio elgesio pasekmes tenka apeliantui. Pažymėtina, kad ieškovės atstovo siųstą teismo sprendimą, nors ir adresuotą tuo pačiu pirmiau paminėtu registruotos buveinės adresu bei nenurodytu elektroninio pašto adresu, apeliantas priėmė ir savo neva pažeistas teises ėmėsi ginti atstovavimo su advokatu sutartį sudarydamas per tą patį atstovą – A. L.. Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad A. L. yra ne formaliai, o realiai apelianto interesus atstovaujantis asmuo, turintis įgaliojimą prisiimti teises ir pareigas apelianto vardu, todėl pirmiau nurodytas jo elgesys, kuomet žinodamas apie apeliantui norimus įteikti teismo procesinius dokumentus ir neabejotinai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą protingo ir rūpestingo asmens standartą, suvokdamas tokių dokumentų neatsiėmimo galimas teisines pasekmes, nesudaro pagrindo spręsti apie nagrinėjamu atveju pažeistą apelianto teisę būti išklausytu.

Dėl ieškovės skundo argumentų

63.       Vienas iš argumentų, kuriuo apeliantė grindžia savo nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu yra tai, kad teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog atsakovės sprendimas nutraukti ginčo Sutarties dalį yra pagrįstas ir nepažeidžia Sutartyje nustatytos tvarkos. Teigia, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo Sutarties 7.5.2 punkte nustatytos sąlygos vienašališkam Sutarties nutraukimui.

64.       Paminėtas Sutarties punktas nustato, kad tuo atveju, jeigu institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai parodo, jog maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede, ir išdalintas maisto produktas yra netinkamas žmonių mitybai, Agentūra tokį Sutarties nuostatų pažeidimą laiko esminiu, pasinaudoja Sutarties įvykdymo užtikrinimu ir nutraukia Sutartį arba, kai Sutartis yra sudaroma su tuo pačiu tiekėju dėl kelių Pirkimo dalių, atsisako tos (tų) Pirkimo dalies (dalių) maisto produkto (produktų) tiekimo, kurioje (kuriose) tiekėjas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus.

65.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pagal pacituotą Sutarties nuostatą, Sutarties ar jos atitinkamos dalies vienašališkam nutraukimui yra būtinos dvi sąlygos: 1) institucijos arba kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai rodo, kad maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų; 2) maisto produktas yra netinkamas žmonių mitybai.

66.       Apeliuodama į tai, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo pirmiau nurodytos būtinosios sąlygos Sutarties dalies vienašaliam nutraukimui, apeliantė, visų pirma, teigia, jog atsakovė neturėjo teisės imti žuvies konservų mėginių tyrimams atlikti, taip pat neturi kompetencijos maisto priežiūros srityje ir neturi teisės priimti sprendimų dėl maisto produktų pripažinimo netinkama produkcija. Anot apeliantės, tokias teises turi tik VMVT. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, kad atsakovė neturi kompetencijos priimti sprendimus dėl maisto produktų kokybės, sprendimą motyvavo tarsi atsakovė visus veiksmus, įskaitant ir mėginių paėmimą, atliko tinkamai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų.

67.       Prieš pasisakydama dėl nurodyto, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė savo skundo argumentams pagrįsti teismo sprendimo motyvus vertina ne visapusiškai ir vadovaudamasi sisteminiu metodu, o akcentuodama vieną jos pozicijai palankų motyvuojamosios dalies sakinį.

68.       Iš tiesų, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad VMVT vykdant valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę, mėginių ėmimo laboratoriniams tyrimams reikalavimus nustato atitinkami teisės aktai (Nurodymai, LST ISO 1613:2000 Standartas). Kita vertus, teismas nurodė ir tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas nėra susijęs su mėginių laboratoriniams tyrimams paėmimu vykdant valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę, todėl atsakovė, imdama ginčo produkcijos – skumbrės aliejuje konservų, mėginius neprivalėjo vadovautis apeliantės akcentuojamais teisės aktais. Teismas pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamu atveju gauti ginčo produktų tyrimų rezultatai buvo skirti įvertinti ieškovės prievolės, kylančios iš sutartinių teisinių santykių, vykdymo tinkamumą. Taigi sisteminiu metodu vertinant nurodytus teismo motyvus, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad jie yra prieštaringi.

69.       Neginčytina, kad atsakovė neturi kompetencijos priimti sprendimo dėl maisto produkto kokybės įvertinimo, tačiau tokio sprendimo ginčo atveju ji ir nepriėmė. Atsakovė, vadovaudamasi atitinkamų institucijų atliktų laboratorinių tyrimų rezultatais, priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti Sutarties dalį ir tokios jos teisės įgyvendinimui pirmiau paminėtas Sutarties 7.5.2 punktas nenustatė reikalavimo gauti būtent VMVT atlikto laboratorinio tyrimo rezultatus ar šios institucijos poziciją dėl kitų subjektų atliktų laboratorinių tyrimų rezultatų įvertinimo.

70.       Skundžiamo sprendimo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, imdama skumbrės aliejuje konservų mėginius, neprivalėjo laikytis LST ISO 1613:2000 Standarto reikalavimų, buvo grindžiama ir tuo, kad ginčas yra kilęs dėl konservų, o ne dėl žuvies produktų kokybės. Apeliantė kvestionuoja šią išvadą, teigia, kad žuvies konservai taip pat yra žuvies produktai, tačiau kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšminga.

71.       Kaip minėta, pareiga vadovautis atitinkamais teisės aktų reikalavimais, imant mėginius laboratoriniams tyrimams, nustatyta vykdant valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, žuvies ir jų produktų mėginių, skirtų jusliniams, fizikiniams ir cheminiams rodikliams nustatyti, paėmimas reglamentuojamas LST ISO 1613:2000 Standarto 5.4.2 punkte. Tačiau tai, ar žuvies konservų mėginių paėmimui taip pat yra taikomas nurodytas teisės aktas, nėra reikšminga, nes, kaip pagrįstai konstatavo apygardos teismas, šiuo atveju nėra sprendžiamas žuvies konservų mėginių paėmimo, vykdant valstybinę šio maisto produkto kontrolę, tinkamumo klausimas.

72.       Teigdama, kad ginčo produkcijos mėginiai buvo paimti netinkamai, apeliantė akcentuoja pirmiau paminėto teisės akto 5.4.2 punktą, kuris nustato, kad kontrolės organizacijai vykdant produktų kokybę, kiekvieno pavadinimo mėginys dalijamas į tris dalis. Dvi mėginio dalys supakuojamos į tarą, kuri plombuojama arba žymima spaudu taip, kad neatidarius taros, būtų neįmanoma pakeisti mėginį. Jos siunčiamos į kontrolės organizacijos laboratoriją. Trečioji mėginio dalis nepakuojama ir tiriama įmonės gamintojos laboratorijoje arba, kaip dvi pirmosios, siunčiama į pasirinktą laboratoriją. Kontrolės organizacijos laboratorijoje tiriama tik viena mėginio dalis. Antroji išpakuojama tik tuo atveju, kai kyla nesutarimų su gamintoju dėl pirmosios mėginio dalies kokybės. Tada antroji mėginio dalis tiriama dalyvaujant įmonės gamintojo atstovui.

73.       Pacituotos teisės akto nuostatos pagrindu spręsti, ar ginčo atveju atsakovė tinkamai paėmė mėginius ir pateikė juos jų laboratorinius tyrimus atlikusiems subjektams, nėra pagrindo ne tik dėl to, kad, kaip jau buvo minėta, ginčo produktai buvo tiriami vykdant ne valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę, bet ir įvertinus tai, jog ginčo produktai – žuvies konservai, t. y. šie produktai jau yra sandarioje taroje, kurią atsakovei reikėjo tik paimti ir perduoti atitinkamiems jų kokybę ir tinkamumą vartoti žmonėms galintiems įvertinti subjektams. Taigi ginčo produkcijos pobūdis lemia, kad mėginių paėmimui konservai nebuvo atidarinėjami ir skirstomi į skirtingas taras, tyrimams jie buvo perduoti tokia forma, kokia apeliantės buvo pateikti atsakovei. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės laboratoriniams tyrimams perduotų mėginių – konservų, pakuotės būtų pažeistos ar kaip nors kitaip paveiktos.

74.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-1344-1066/2020 pateiktais išaiškinimais dėl privalomo LTS ISO 1613:2000 Standarto laikymosi, motyvuodamas, jog šioje byloje, priešingai nei paminėtoje, nagrinėjamas klausimas nėra susijęs su laboratorinių tyrimų atlikimu vykdant valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę.

75.       Teisėjų kolegija sutinka su tokia apygardos teismo pozicija, pagrįsta teismų praktikoje suformuota bendro pobūdžio taisykle, kuri apeliantei, atstovaujamai profesionalaus teisininko, taip pat turėtų būti žinoma, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Tuo tarpu apeliantės teiginys, kad pirmiau nurodyta administracinio teismo praktika nagrinėjamu atveju turi būti taikoma, nes abejose bylose yra sprendžiamas maisto produktų mėginių tyrimams paėmimo klausimas, vėlgi yra grindžiamas ne visapusišku ginčo faktinių aplinkybių vertinimu, o suabsoliutinant tam tikrą ginčų faktinę aplinkybę, t. y. neatsižvelgiant, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra sprendžiamas maisto produktų mėginių paėmimas valstybinei maisto kontrolei užtikrinti.

76.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė dėl apeliantės argumentų, jog atsakovės užsakyti juslinės analizės tyrimai buvo atlikti neakredituotoje laboratorijoje, kaip tai nustato šalių sudarytos Sutarties 6.1 punktas. Teismas nurodė, kad paminėta sutarties nuostata nustato pareigą pateikti akredituotos laboratorijos tyrimų protokolus, vertinant maisto produktų kokybę ir ją kontroliuojant, ir ši pareiga skirta būtent apeliantei, tuo tarpu Sutarties 7.5.2 punktas atsakovės prievolės nutraukti Sutartį privalomai nesieja su akredituotos laboratorijos tyrimų protokolais, pakanka institucijos ar kitos kompetentingos įstaigos kokybės patikros rezultatų. Kaip jau buvo minėta, apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartoti visos bylos nagrinėjimą iš naujo (CPK 314, 320 straipsniai), todėl apeliantei, skunde pakartotinai teikiant argumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė, nenurodant nesutikimo su pirmiau nurodyta teismo išvada motyvų, teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl tokių skundo argumentų pasisakyti.

77.       Kolegijos vertinimu, apeliantės teiginiai, kad UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ nėra akredituota laboratorija, todėl jos gautais ginčo maisto produktų tyrimų rezultatais atsakovė negalėjo vadovautis sprendimui dėl Sutarties dalies nutraukimo priimti, neatitinka minėto Sutarties 7.5.2 punkto nuostatų. Be to, bylos duomenys tvirtina, kad ir pati apeliantė, siekdama pagrįsti savo tiekiamos produkcijos kokybę, naudojosi nurodytos laboratorijos paslaugomis (apeliantė 2018 m. liepos 12 d. atsakovei teikė 2018 m. birželio 29 d. užsakytus UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ juslinių tyrimų ir histamino tyrimo protokolą). Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, tokiais savo veiksmais apeliantė iš esmės pripažino, kad ši laboratorija yra kompetentinga atlikti nurodytus tyrimus (CPK 185 straipsnis).

78.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apygardos teismo pozicija, kad apeliantės pateikti jos tiekiamų maisto produktų tyrimų protokolai nepatvirtina ginčo produktų kokybės. Tokia teismo išvada buvo grindžiama tuo, kad atitinkamoms laboratorijoms tirti buvo pateikti ne atsakovei perduoti skumbrės aliejuje konservai, t. y. ne ginčo maisto produktai.

79.       Šios išvados, kolegijos vertinimu, nepaneigia skundo argumentas, kad NMVRVI atliktų tyrimų išvadose pažymėta, kokių gamintojų ir kokių partijų konservų pakuotės yra tiriamos. Ginčo dalykas yra susijęs su būtent atsakovei perduotų skumbrės aliejuje konservų, o ne apskirtai apeliantės platinimų šių produktų kokybe, todėl tai, kad apeliantės iniciatyva atliktų tyrimų protokolų rezultatai rodo, jog kitų nei ginčo skumbrės aliejuje konservų kokybė atitinka nustatytus reikalavimus, nepaneigia į bylą pateiktų atsakovės iniciatyva atliktų tyrimų protokolų rezultatų, kuriuose užfiksuota, jog dalis atsakovei perduotos skumbrės aliejuje konservų produkcijos – nekokybiška ir netinkama vartoti žmonėms (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovės partnerių atstovams kiti subjektai ginčo Sutarties vykdymo metu taip pat tiekė skumbrės aliejuje konservus, t. y. atsakovės dispozicijoje buvo kitų nei apeliantės patiektų tokių produktų. Atsižvelgiant į tai, apeliacija, kad nėra galimybės įsitikinti, jog atsakovė laboratorijai pateikė būtent apeliantės pristatytus skumbrės aliejuje konservų mėginius, atmestina kaip nepagrįsta. Atsakovės iniciatyva atliktų laboratorinių tyrimų rezultatų, kuriais buvo patvirtina netinkama ginčo produktų kokybė, nepaneigia ir skunde akcentuojama aplinkybė, jog mėginiai, mėnesį laikyti dalinimo punktuose, buvo siunčiami per autobusų siuntas. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovės iniciatyva buvo atliktas ne vienas ginčo produkcijos tyrimas, juos atliko skirtingos laboratorijos – UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ ir NMVRVI, ir ne visi mėginiai šioms įstaigoms buvo pristatyti pirmiau nurodytu būdu. Dalis jų taip pat buvo nuvežti atsakovės atstovės automobiliu mėginius laikant atitinkamose šaldikliuose.

80.       Nesutiktina su apeliantės vertinimu, kad atsakovės inicijuotas pakartotinių ginčo produktų kokybės tyrimų atlikimas suponuoja, jog ji suprato savo sprendimo, priimto UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ tyrimų protokolų pagrindu, nepagrįstumą ir siekė rasti argumentų šiam sprendimui pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepasiūlė apeliantei dalyvauti atrenkant konkrečius ginčo produktų mėginius ir pateikiant juos UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ kokybės tyrimams atlikti, o apeliantė nesutiko su nurodytos laboratorijos gautais rezultatais, kolegijos nuomone, atsakovė tinkamai pasielgė, nusprendusi pasitelkti kitą instituciją papildomų ginčo produktų tyrimų atlikimui. Svarbu pažymėti, kad tiek UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“, tiek NMVRVI atliktų laboratorinių tyrimų rezultatai iš esmės patvirtino tą pačią faktinę aplinkybę – dalis ginčo produkcijos neatitiko kokybės reikalavimų ir nebuvo tinkami vartoti žmonėms.

81.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentui, kad vien tai, jog NMVRVI tyrimų rezultatai buvo pateikti 2018 m. rugsėjo 14 d., t. y. po atsakovės sprendimo nutraukti Sutarties dalį, nėra pakankamas pagrindas pripažinti paminėto sprendimo nepagrįstumą. Tuo labiau kad iki šio sprendimo priėmimo gauti UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ tyrimų rezultatai taip pat patvirtino ginčo maisto produktų netinkamą kokybę.

82.       Atmestinas skundo argumentas, kad teismas į bylą pateiktus įrodymus vertino selektyviai ir išimtinai tik atsakovės naudai.

83.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visapusiškai įvertinus bylos medžiagą.

84.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas atmestinai vertino byloje esančius įrodymus dėl ginčo produktų laikymo ir gabenimo sąlygų įtakos jų kokybei.

85.       Pažymėtina, kad apeliantė nepaneigė byloje atsakovės nurodytos aplinkybės, kad sandėliai, kuriuose buvo laikomi ginčo produktai, turi galiojantį VMVT išduotą Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą (CPK 12, 178 straipsniai). Ši aplinkybė, kolegijos nuomone, sudaro pagrindą preziumuoti, kad ginčo produktų laikymo sąlygos buvo tinkamos ir tokios prezumpcijos savaime nepaneigia nei tai, kad produktai buvo dalinami iš atitinkamų dalinimo punktų (seniūnijų patalpos, socialinės paramos centrai, mokyklos ir pan.), nei tai, kad produktų laikymas bei gabenimas vyko, anot apeliantės, rekordiniu karščiu pasižymėjusią vasarą. Pirma, byloje nėra duomenų, kad visi skumbrės aliejuje konservai atitinkamiems tyrimams atlikti buvo paimti ne iš sandėlių, kuriuose jie buvo laikomi, o iš maisto dalinimo punktų, todėl šiose punktuose buvusių sąlygų nustatymas ir jų įvertinimas nėra reikšmingas (CPK 12, 178 straipsniai). Antra, tai kad atitinkamomis vasaros dienomis Tauragės ir Marijampolės miestuose, kuriuose buvo dalinami ginčo maisto produktai, dėl kurių kokybės buvo gauti vartotojų skundai, lauko temperatūra viršijo + 25? C, neįrodo, kad analogiška temperatūra buvo patalpose, kuriose buvo laikomi ginčo skumbrės aliejuje konservai (CPK 185 straipsnis).

86.       Dėl skundo argumento, kad dalis ginčo produktų tyrimams buvo gabenami autobusų siuntomis, kolegija pasisakė šios nutarties 79 punkte, todėl pakartotinai skunde akcentuojamos šios aplinkybės nevertina. 

87.       Kolegijos nuomone, visas pirmiau nurodytas apeliantės prielaidas, susijusias su netinkamomis ginčo produktų laikymo ir gabenimo sąlygomis, tame tarpe ir tai, kad produktai buvo gabenami atitinkamame šaldiklyje, kuris neužtikrina temperatūros rėžimo, naktį buvo laikomi atsakovo darbuotojos šaldytuve, paneigia aplinkybė, jog tiek UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“, tiek NMVRVI, atliekant atsakovės pristatytų ginčo produktų tyrimus, nebuvo nustatyta, jog pristatyti mėginiai – konservai, būtų pažeisti ar kaip nors kitaip paveikti, dėl ko nebūtų buvę galima atlikti jų laboratorinių tyrimų (CPK 185 straipsnis).

88.       Pirmosios instancijos teismo šališkumo ir (ar) neobjektyvaus įrodymų vertinimo nepatvirtina skundo argumentai, kad išvadą dėl ginčo produkcijos kokybės teismas padarė, remdamasis atsakovės pateikta žuvies konservų nuotrauka, kad teismas, vertindamas apeliantės pateiktus atitinkamų institucijų tyrimų rezultatus, nurodė, jog pastaroji turi turtinį suinteresuotumą dėl tyrimų rezultatų.

89.       Pirma, teismo išvada dėl netinkamos kokybės apeliantės patiektų skumbrės aliejuje konservų, buvo grindžiama ne tik paminėta nuotrauka, bet ir kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir kompetentingų institucijų atliktų tyrimų rezultatais. Antra, teismo prielaida, kad apeliantė yra labiau suinteresuota, jog jos iniciatyva atliktų tyrimų rezultatai būtų jai palankūs, savaime nėra klaidinga, be to, sudaro pagrindą kritiškai vertinti jos pateiktus tyrimų rezultatus. Tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantės iniciatyva buvo tiriami ne ginčo produktai, t. y. ne būtent atsakovei perduoti skumbrės aliejuje konservai, bei byloje esančius duomenis apie ginčo sutarties su atsakove vykdymo metu apeliantės darbuotojo kartu su kitais asmenimis klastotus skumbrės aliejuje konservų kokybę patvirtinančius dokumentus (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. baudžiamasis įsakymas civilinėje byloje Nr. 1-1041-953/2019).

90.       Kita apeliantės skundo argumentų grupė susijusi su teismo atliktu atsakovės veiksmų nutraukiant ginčo Sutarties dalį kvalifikavimu. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai aiškino Sutarties 7.5.2 punkte pavartotas sąvokas, dėl ko priėjo prie nepagrįstos išvados, kad atsakovė teisėtai nutraukė Sutarties dalį dėl skumbrės aliejuje konservų tiekimo.

91.       Apeliantės nuomone, jeigu ji netinkamai įvykdė Sutarties dalį, atsakovė turėjo teisę ne nutraukti Sutartį, o atsisakyti Sutarties dalies, kurią apeliantė netinkamai vykdo. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

92.       Sutarties 7.5.2 punktas nustato, kad tuo atveju, jeigu institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai parodo, jog maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede, ir išdalintas maisto produktas yra netinkamas žmonių mitybai, Agentūra tokį Sutarties nuostatų pažeidimą laiko esminiu, pasinaudoja Sutarties įvykdymo užtikrinimu ir nutraukia Sutartį arba, kai Sutartis yra sudaroma su tuo pačiu tiekėju dėl kelių Pirkimo dalių, atsisako tos (tų) Pirkimo dalies (dalių) maisto produkto (produktų) tiekimo, kurioje (kuriose) tiekėjas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus.

93.       Kaip minėta, remiantis šia Sutarties nuostata, esminį Sutarties pažeidimą sudaro aplinkybės, jog tiekėjo pateiktas maisto produktas neatitinka kokybės reikalavimų ir yra netinkamas žmonių mitybai. Kolegijos vertinimu, tai, kad tiekėjas tiekia maisto produktus dėl kelių Pirkimo dalių (ne vienos rūšies maisto produktą), tuo tarpu pirmiau paminėtos aplinkybės, sudarančios esminį Sutarties pažeidimą, nustatomos tik vienos iš tiekėjo tiekiamų maisto produktų rūšių atžvilgiu, nesudaro pagrindo tiekėjui tikėtis, kad Sutartis toje dalyje, kurios pagrindu buvo patiekti nekokybiški ir žmonių mitybai netinkami produktai, nebus nutraukta ir jam bus taikoma švelnesnio pobūdžio sutartinė atsakomybė. Dėl nurodyto, kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sąvokų „nutraukimas“ ir „atsisakymas“ gramatinis aiškinimas nėra teisiškai reikšmingas, nes nustačius esminį Sutarties pažeidimą tam tikroje Pirkimo dalyje, dėl kurios galėjo būti sudaryta atskira Pirkimo sutartis, Sutartis visoje atitinkamoje Pirkimo dalyje turėjo būti nutraukta. Šios teismo išvados nepaneigia apeliantės prielaida, kad dviejų skirtingų sąvokų vartojimas toje pačioje Sutarties sąlygoje protingo asmens neabejotinai būtų vertinamas kaip reiškiantis du skirtingus dalykus, t. y. skirtingus veiksmus ir pasekmes. Kolegijos nuomone, protingas asmuo negalėtų ir neturėtų tikėtis, kad patiekus nekokybiškus ir žmonių mitybai neatitinkančius vienos rūšies maisto produktus, šių produktų pirkėjas jam netaikytų sutartinės atsakomybės vien dėl to, kad tiekėjas tiekia ne vienos, o kelių rūšių maisto produktus. Kitų atsakovės vykdytų viešųjų pirkimų pagrindu parengtų sutarčių sąlygos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl skundo argumento, susijusio su kito viešojo pirkimo sutarties sąlygos formuluote.

94.       Skunde apeliantė taip pat kvestionuoja teismo išvadą, kad atsakovė neprivalo atsiskaityti už ginčo maisto produktus. Teigia, kad Sutarties 4.4 punktas numato, jog atsakovė turi teisę nemokėti už produktus, kurie neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede, tačiau ne už visiškai visus patiektus maisto produktus. Pažymi, kad pačios atsakovės atliktų tyrimų rezultatai nerodo, jog visi jai patiekti skumbrės aliejuje konservai neatitiko kokybės reikalavimų.

95.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nurodytų Sutarties 4.4 punkto aiškinimu. Kita vertus, išvadą, kad atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su apeliante už visą pastarosios patiektą ginčo produkciją grindė ne tik paminėta Sutarties nuostata, bet ir bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybe, kad apeliantė kartu su ginčo produkcija nepateikė visų pagal Sutartį reikalaujamų tyrimų protokolų, kas suteikia teisę atsakovei sustabdyti mokėjimus (Sutarties 4.3 punktas).

96.       Bylos duomenys taip pat paneigia skundo argumentus, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie jos sandėliuose turimos ginčo produkcijos likučius, kad atsakovė nei karto konkrečiai nenurodė, kokio būtent tyrimo pagal Sutartį apeliantė nepateikė. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 13 d. rašte nurodė informaciją apie partnerių sandėliuose turimus skumbrės aliejuje konservų likučius (ieškinio priedas Nr. 13), 2018 m. rugpjūčio 16 d. rašte (ieškinio priedas Nr. 10) nurodė tyrimus, kurių apeliantė nebuvo pateikusi.

97.       Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į skundą argumentu, kad apeliantė yra maisto produktų tiekimo, viešųjų pirkimų profesionalė, nuolat dalyvaujanti panašaus pobūdžio pirkimuose (iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad viešuosiuose pirkimuose apeliantė dalyvauja nuo 2015 m., laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2019 m. kiekvienais metais laimėdavo daugiau nei 300 viešųjų pirkimų (CPK 179 straipsnio 3 dalis)), todėl preziumuotina, kad ji negalėjo nežinoti, kokie tyrimai patvirtina maisto produktų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

98.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovės atsiliepime į skundą išreikšta pozicija, kad, nustačiusi esminio Sutarties pažeidimo sąlygas, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo ginčo santykiuose su apeliante prioritetą teikti bendradarbiavimo pareigai, ieškant galimybių, kaip išspręsti klausimą dėl nekokybiškos ir žmonių mitybai netinkančios dalies maisto produkcijos pateikimo. Nustačiusi nurodytas aplinkybes atsakovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip nutraukti Sutarties dalį. Sutarties pobūdis, t. y. viešojo pirkimo sutartis, taip pat lemia, kad šiuo atveju atsakovė turėjo pareigą, o ne teisę nutraukti ginčo Sutarties dalį (VPĮ 91 straipsnis), todėl atmestini skundo argumentai dėl visiškai neproporcingo, neprotingo ir aiškiai apeliantės interesus pažeidžiančio atsakovės elgesio pasirenkant pažeistų teisių gynimo priemonę. Atsakovės elgesys su kitomis jos sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių šalimis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija skunde nurodomų šių aplinkybių pagrindu nevertina atitinkamų skundžiamo sprendimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl trečiojo asmens UAB „Baltijos delikatesai“ skundo argumentų

99.       Šio apelianto skundo argumentai dėl atsakovės nesilaikytos mėginių paėmimo laboratoriniams tyrimams tvarkos, dėl atsakovės teisės priimti sprendimą dėl ginčo maisto produktų pripažinimo netinkama produkcija ir dėl teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo bei Sutarties 7.5.2 punkto aiškinimo ir taikymo yra iš esmės analogiški ieškovės skundo argumentams, kuriuos teisėjų kolegija pirmiau nurodytais motyvais įvertino ir atmetė, todėl pakartotinai dėl jų nepasisakytina.

100.       Skundo dalyką – prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino atsakovės vienašališką Sutarties dalies, susijusios su apelianto patiektais skumbrės aliejuje konservais, nutraukimą teisėtu, arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliantas, be nurodytų argumentų, grindžia ir nesutikimu su teismo pozicija dėl apelianto patiektų ginčo produktų kokybės.

101.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į apelianto skundą argumentu, kad pastarasis, formuluodamas pirmiau nurodytą prašymą, netinkamai suvokia skundžiamo sprendimo turinį. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovė teisėtai nutraukė Sutarties dalį dėl apeliantės patiektos nekokybiškos ginčo produkcijos, nenustatė, kad šią produkciją apeliantė įsigijo būtent iš apelianto. Šią aplinkybę patvirtina ir skundžiamo sprendimo 59 punktas, kuriame nurodyta, kad byloje nėra teisiškai reikšminga nustatyti kokia produkcijos partija, kiek produktų buvo netinkamos kokybės, todėl faktinė aplinkybė, kuris konkrečiai trečiasis asmuo ieškovei pardavė nekokybišką produkciją (pvz., ar būtent trečiojo asmens UAB „Baltijos delikatesai“ ieškovei parduota produkcija buvo nekokybiška) – neturi teisinės reikšmės, nes ieškovės ir trečiųjų asmenų tarpusavio teisiniai santykiai nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko.

102.       Kiti apelianto skundo argumentai neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

103.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

104.       Atmetus ieškovės ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

105.       Iš į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 815 Eur atsiliepimo į ieškovės skundą parengimo išlaidų, 907,50 Eur atsiliepimo į trečiojo asmens SIA „Zenetes Zivju Kombinats“ skundą parengimo išlaidų ir 423,50 Eur atsiliepimo į trečiojo asmens UAB „Baltijos delikatesai“ skundą parengimo išlaidų, iš viso 3 146 Eur išlaidų.

106.       Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių už nurodytų procesinių dokumentų parengimą, yra pagrįstos, todėl priteistinos. Išlaidos priteistinos iš ieškovės ir trečiųjų asmenų pirmiau nurodytomis dalimis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Europos socialinio fondo agentūrai (j. a. k. 192050725) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“ (j. a. k. 166576122) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų), iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos delikatesai“ (j. a. k. 141776414) 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir 50 ct), iš trečiojo asmens SIA „Zenetes Zivju Kombinats“ (j. a. k. 40003710859) 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                        Artūras Driukas

                                        Aldona Tilindienė

                                        Jūratė Varanauskaitė