Teikimas Nr. T-61-966/2023
Baudžiamoji byla Nr. 1-377-966/2022
Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00122-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14; 2.5.15
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė,
nerengdama teismo posėdžio išsprendė klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo iš nuteistojo V. S., pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. kovo 28 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas
nustatė:
1. Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 6 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams 14 dienų. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 6 d.
2. Kauno apygardos teisme 2023 m. kovo 29 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus (toliau – Tarnyba) pažyma (patikslinta) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad Tarnyba 2022 m. spalio 28 d. gavo advokato Mečislovo Norvaišo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą V. S. pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal advokato prašymą apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 507 Eur.
3. Nuteistojo gynėjas ir prokuroras apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimo nagrinėjimą teisme, buvo informuoti išsiunčiant pranešimus 2023 m. balandžio 4 d., išaiškinant teisę pateikti atsiliepimus, prašymus, pareikšti nušalinimus. Atsiliepimai, prašymai, pareiškimai dėl nušalinimo negauti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.
4. Nustatyta, kad nagrinėjant V. S. bylą Kauno apygardos teisme, jį gynė advokatas Mečislovas Norvaiša, kuris buvo paskirtas pagal Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytam pagrindu. Advokatas Mečislovas Norvaiša dalyvavo 2022 m. spalio 12 d., 2022 m. spalio 18 d. teisiamuosiuose posėdžiuose.
5. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-336-870/2020). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turi pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, toks prašymas turi būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-76-453/2017).
6. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą V. S. teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Kauno apygardos teisme buvo gautos 2022 m. spalio 11 d. ir 2022 m. spalio 17 d. Teisiamieji posėdžiai vyko 2022 m. spalio 12 d., 2022 m. spalio 18 d., 2022 m. spalio 27 d. Taigi, Tarnyba dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą kreipėsi laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Tačiau Kauno apygardos teismas, priimdamas 2022 m. spalio 27 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-377-966/2022, šių išlaidų klausimo neišsprendė. Po nuosprendžio priėmimo, 2023 m. kovo 28 d. buvo gauta patikslinta pažyma.
7. BPK 361 straipsnyje numatyta galimybė nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio vykdymo metu teismas turi teisę priimti sprendimą, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017).
8. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje advokatas nuteistajam V. S. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuris nepatenka į baudžiamojo proceso įstatyme nurodytus atvejus (BPK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), kada antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltu pripažinto asmens nepriteisiamos. Vis tik BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir klausimą, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia situaciją vertindamas individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Paminėtina ir tai, kad aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti turint tikslą užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją, bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.
9. Kaip nurodyta pirmiau, advokatas nuteistajam V. S. buvo paskirtas bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas. V. S. yra užsienio valstybės ((duomenys neskelbtini)) pilietis, nemokantis proceso kalbos, todėl gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo neatsiejamas nuo kaltinamojo galimybės tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis baudžiamajame procese, vykstančiame ne jo pilietybės valstybėje ir ne jo gimtąja kalba. Taigi gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas nepriklausomai nuo to, ar pasinaudoti teisine advokato pagalba pageidavo pats kaltinamasis.
10. Be to, pagal pirmiau aptartas BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, atsižvelgia ir į kaltinamojo (nuteistojo) turtinę padėtį. Šiuo atveju, V. S. kaip minėta, yra užsienio valstybės pilietis, gyvenantis Lenkijos Respublikoje. 2022 m. spalio 12 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad iki suėmimo dirbo tolimųjų reisų vairuotoju individualioje įmonėje, tačiau kokios iš šios veiklos buvo gaunamos pajamos, kaltinamasis nekonkretizavo. Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, be kita ko, nuspręsta iš V. S. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 600 Eur. Ši suma iš nuteistojo dar nėra išieškota, sprendžiamas klausimas dėl šios nuosprendžio dalies perdavimo vykdyti Ukrainos Respublikos kompetentingai institucijai.
11. Svarstomo klausimo kontekste būtina pažymėti ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privalomas atstovo paskyrimas vertinamas kaip priemonė kaltinamojo interesams baudžiamajame procese tinkamai apsaugoti ir nacionaliniai teismai jį skirti gali nuspręsti net ir tuo atveju, kai kaltinamasis tam prieštarauja, o teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo tokiu atveju savaime Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatų nepažeidžia (EŽTT Didžiosios kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Correia de Matos prieš Portugaliją, peticijos Nr. 56402/12). Baudžiamosiose bylose nemokamai teisinei pagalbai gauti gali būti nustatytos tam tikros sąlygos: pirma, tokia pagalba kaltinamajam nemokamai suteikiama tik tada, kai tas asmuo neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, ir, antra, tokios teisinės pagalbos būtinumą lemia teisingumo interesai (EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Dvorski prieš Kroatiją, peticijos Nr. 25703/11). Šias nuostatas savo praktikoje akcentuoja ir nacionaliniai teismai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-16-478/2023).
12. Pirmiau aptarti duomenys teikia pagrindą išvadai, kad nuteistojo galimybės realiai atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra ribotos, o priverstinis šių išlaidų išieškojimas užsitęstų pernelyg ilgai arba būtų iš viso neįmanomas. Taigi įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, taip pat tai, kad gynėjas V. S. buvo paskirtas baudžiamojo proceso įstatyme nurodytu pagrindu, siekiant užtikrinti proceso kalbos nemokančio kaltinamojo (nuteistojo) teises bei teisingumo interesus, daroma išvada, kad valstybės patirtų proceso išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą, priteisimas iš nuteistojo yra netikslingas. Šių išlaidų priteisimas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl jos iš nuteistojo neišieškotinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. kovo 28 d. patikslintą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. 1-377-966/2022, iš nuteistojo V. S. neišieškoti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Jurga Vasiliauskienė