Civilinė byla Nr. 3K-3-140/2014

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02936-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.2; 75.4.1; 124.2.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kurioje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujintas procesas civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. B. ir V. B. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami klausimai dėl proceso atnaujinimo teisėtumo, teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių nustatyto uzufrukto, nesant banko, kuriam įkeistas uzufrukto objektas, sutikimo, teisėtumo ir hipotekos kreditoriaus interesų bei vaiko teisės į būstą santykio.

V. B. ir L. B. kreipėsi į teismą prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5558-726/2010 santuoką nutraukė, patvirtino V. B. ir L. B. sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (toliau – ir Sutartis), kurioje, be kita ko, šalys susitarė, kad iki sūnaus M. B., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės L. B. uzufrukto teise naudosis ¼ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.4 punktas).

Pareiškėjas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5558-726/2010 dėl uzufrukto ¼ daliai AB ,,Swedbank“ įkeisto nekilnojamojo turto nustatymo (Sutarties 2.4 punktas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 30 d. gavo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5558-726/2010, kuriuo patvirtinta V. B. ir L. B. sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Pareiškėjo teigimu, Sutarties 2.4 punkte įtvirtintas sutuoktinių susitarimas pažeidžia jo, kaip V. B. kreditoriaus, interesus. V. B. ir pareiškėjas 2007 m. sausio 25 d. (iki santuokos) sudarė Kredito sutartį, kurios įsipareigojimų tinkamo įvykdymo užtikrinimui kredito gavėjas įkeitė kreditoriui butą, esantį (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakšto 8 punkte šalys susitarė, kad įkeičiamojo daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šiuo lakštu įkeičiamo daikto, taip pat be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą. V. B. tinkamai nevykdžius įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, ji vienašališkai nutraukta, kreditorius kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi šis turtas areštuotas, o 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi leista išieškoti skolą. Pareiškėjas nurodė, kad, ruošdamasis pateikti vykdomąjį dokumentą antstolių kontorai, pastebėjo, jog daliai įkeisto turto nustatytas uzufruktas. Pareiškėjo vertinimu, jo neįtraukus į santuokos nutraukimo bylą, tvirtinant Sutartį nustačius uzufruktą, buvo pažeistos pareiškėjo teisės – pakeista kredito davėjo Kredito sutartimi prisiimta rizika; pasunkintas galimas turto realizavimas priverstine tvarka; apribota galimybė realizuoti turtą už įmanomai didžiausią kainą.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-5558-726/2010 dėl Sutarties 2.4 punkto.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu AB „Swedbank“ prašymą tenkino, pakeitė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5558-726/2010, dalį – panaikino sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių 2.4 punktą.

Teismas nurodė, kad, prieš teikdami teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje pareiškėjui įkeistam turtui nustatomas uzufruktas, V. B. ir L. B. privalėjo kreiptis į hipotekos kreditorių su prašymu pakeisti įkeitimo sutarties sąlygas; įkaito davėjui nesikreipus į banką dėl uzufrukto nustatymo įkeisto turto daliai, bankas tokio klausimo nesprendė. Teismas konstatavo, kad, patvirtinus Sutartį ir joje nustačius uzufruktą pareiškėjui įkeisto nekilnojamojo turto daliai (Sutarties 2.4 punktas), buvo modifikuota prievolė, kurios tinkamas įvykdymas užtikrintas įkeitimu, nes be banko sutikimo iš esmės pakeista kredito davėjo kreditavimo sandoriu prisiimama rizika. Nustačius uzufruktą įkeistam turtui, taip pat pasunkintas galimas jo realizavimas priverstine tvarka ir apribota galimybė tai padaryti už įmanomai didžiausią kainą. Įvertinęs tai, kad nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrintos prievolės tinkamai nevykdomos, teismas padarė išvadą, jog, teismo sprendimu patvirtintoje Sutartyje nustačius uzufruktą ¼ daliai pareiškėjui įkeisto nekilnojamojo turto, buvo iš esmės pažeisti banko interesai, todėl jo prašymą tenkino (CK 3.53 straipsnio 4 dalis, 4.142 straipsnio 4 dalis, 6.189, 6.223 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. B. apeliacinį skundą, 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad civilinės bylos Nr. 2-5558-726/2010 duomenys patvirtina, jog pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas apie V. B. ir L. B. santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą, jame nurodyta, kad pagal prievoles, kylančias iš 2007 m. sausio 25 d. Kredito sutarties ir 2009 m. kovo 26 d. susitarimo, pareiškėjui atsakys V. B.; prie pranešimo pridėta Sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, inicijuodami santuokos nutraukimo bylą, V. B. ir jo sutuoktinė formaliai įvykdė CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, tačiau pažymėjo, jog patikimų duomenų, kad pareiškėjas gavo pranešimą ir Sutartį, nėra. Kadangi įkeičiamo daikto savininkas V. B. pagal hipotekos lakšto 8 punkto nuostatas turėjo teismui pateikti raštišką kreditoriaus sutikimą dėl įkeisto turto pasunkinimo uzufruktu, kitaip apriboti bei pasunkinti savo nuosavybės teisių į įkeistą daiktą jis negalėjo, tai teisėjų kolegija sprendė, kad uzufruktas butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), nustatytas neteisėtai, pažeidžiant įkeitimo sutarties sąlygas, kurios šalims yra privalomos. Sutikdama, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nepilnamečių vaikų interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal U. P. ir L. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-354/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. W. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-558/2010; kt.), teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nepilnamečių vaikų interesų prioritetas nesuteikia jų tėvams teisės atlikti veiksmų, kurių teisiniai padariniai daro esminę įtaką tėvų kreditorių teisėms ir interesams. Nustačiusi, kad Kredito sutartis pareiškėjo vienašališkai nutraukta 2010 m. spalio 5 d., turtas areštuotas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi, skolą iš įkeisto turto išieškoti leista 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi, teisėjų kolegija pripažino, jog Kredito sutartis nutraukta praėjus nedaug laiko po V. B. ir L. B. santuokos nutraukimo ir Sutarties patvirtinimo, todėl tikėtina, kad V. B. tinkamai nevykdė prievolių pagal Kredito sutartį jau civilinės bylos Nr. 2-5558-726/2010 nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad V. B. ir L. B. sūnus, kurio naudai nustatytas uzufruktas, pilnametystės sulauks (duomenys neskelbtini); iki to laiko pareiškėjo galimybė pasinaudoti savo kaip įkaito turėtojo teisėmis bus iš esmės suvaržyta, nors pareiškėjas dar 2011 m. gegužės 2 d. nutarties pagrindu įgijo teisę į priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5558-726/2010, nebuvo užtikrinta Sutarties sąlygų atitiktis sutuoktinių kreditorių interesams, neįsitikinta, ar pareiškėjas sutinka, kad jo naudai įkeistas turtas būtų pasunkintas papildoma daiktine teise – uzufruktu, kurio nustatymas apribojo pareiškėjo teises ir pažeidė jo interesus. Teisėjų kolegija nurodė, kad bylos aplinkybės (Sutarties patvirtinimo ir Kredito sutarties nutraukimo momentai, V. B. ir L. B. gyvenimas bute ir po santuokos nutraukimo) tikėtinai patvirtina, jog, sudarydami Sutartį ir daliai V. B. priklausančio turto nustatydami uzufruktą vaiko naudai, V. B. ir L. B. nebuvo visiškai sąžiningi ir taip pažeidė pareiškėjo teises bei interesus; toks apribojimas negali būti pateisinamas tariamu siekiu užtikrinti vaiko teisės į būstą įgyvendinimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-5558-726/2010, bei palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad apie teismo paskirtą pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą byloje nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką (2011 m. gruodžio 22 d.) suinteresuoti asmenys sužinojo tik po jo išnagrinėjimo, nes 2012 m. gruodžio 9 d. teismo pranešimą gavo 2011 m. gruodžio 24 d. Pagal CPK 370 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys iki teismo posėdžio dienos turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Kasatorius teigia, kad teismo pranešimas suinteresuotiems asmenims turėjo būti įteiktas tokiais terminais, jog jie turėtų pakankamai laiko pateikti atsiliepimą (CPK 370 straipsnio 2 dalis); prieš pradėdamas bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas privalėjo įsitikinti, ar įteikti pranešimai byloje dalyvaujantiems asmenims, ir, jeigu pranešimai nebuvo įteikti, kokios yra neįteikimo priežastys (CPK 239 straipsnio 2 dalis); nustatęs, kad suinteresuotiems asmenims nebuvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, teismas privalėjo bylos nagrinėjimą atidėti (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai; šių principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. ir kt. v. O. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-193/2010; kt.). Kasatoriaus manymu, išnagrinėjęs bylą negavus suinteresuotų asmenų atsiliepimo ir neįsitikinus, kad jie buvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės į teisminę gynybą, dispozityvumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir tai pripažintina absoliučiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 gruodžio 22 d. nutarties negaliojimo pagrindu. Kasatorius pažymi, kad dėl šių pažeidimų pateikė skundą pirmosios instancijos teismui, tačiau jis atsisakė tokį skundą priimti, taigi suinteresuoti asmenys neturėjo galimybės pasisakyti dėl proceso atnaujinimo pagrindų; apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tai pat nepasisakė dėl suinteresuotų asmenų procesinių teisių pažeidimo – nei dėl prašymo išnagrinėjimo nepranešus suinteresuotiems asmenims, nei dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti skundą dėl nurodyto pažeidimo.
2. Dėl prašymo įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą vaiko teisių apsaugos instituciją. Kasatorius įsitikinęs, kad teismai nepagrįstai, pažeisdami CPK 443 straipsnio 8 dalį, netenkino kasatoriaus prašymo įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrių institucijos, teikiančios išvadą, teisėmis bei įpareigoti jį pateikti išvadą dėl M. B. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina L. B., jos naudai nustatant naudojimosi ¼ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), uzufruktą. Pasak kasatoriaus, CPK 443 straipsnis, XXXV skyriaus normos nenustato ribojimų suinteresuotiems asmenims naudotis CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas tenkinti prašymą motyvuojant tuo, kad procesas atnaujintas byloje, nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka, todėl tokio pobūdžio prašymai byloje netenkintini, yra neteisėtas (apeliacinės instancijos teismas dėl šio klausimo skundžiamoje nutartyje nepasisakė).
3. Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino. Kasaciniame skunde teigiama, kad, ruošdamiesi santuokos nutraukimo procesui, suinteresuoti asmenys 2010 m. kovo 19 d. pateikė pareiškėjui pranešimą apie Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme nagrinėjamą prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prie jo pridėjo Sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių kopiją; pranešimo gavimo faktą pareiškėjas patvirtino 2011 m. lapkričio 29 d. prašyme atnaujinti procesą; šią aplinkybę 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje konstatavo Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas. Dėl to kasatorius laiko nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad nėra patikimų duomenų apie tai, jog pareiškėjas pranešimą gavo. Kasatorius daro išvadą, kad sutuoktiniai tinkamai įvykdė CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, todėl pareiškėjas (kuriam taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, protingumo ir atsakomybės reikalavimai) turėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl savo teisių gynimo. Kasatorius mano, kad 2010 m. kovo 19 d. pareiškėjas sužinojo apie bylos iškėlimą, o tai leidžia teigti, jog jis žinojo ir aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą – 2010 m gegužės 14 d. teismo sprendimą, todėl prašymas atnaujinti procesą pateiktas pasibaigus trijų mėnesių terminui nuo sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą dienos (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
4. Dėl vaiko interesų prioriteto. Kasatorius nurodo, kad teismo teisė sprendimu nustatyti vaiko naudai uzufruktą gyvenamajai patalpai, esančiai vieno sutuoktinio nuosavybe, įtvirtinta CK 3.71 straipsnio 1 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje reglamentuoti pagrindiniai vaiko teisių apsaugos principai, kurių privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys – nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto (5 dalis), sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos, rūpybos), kiti aktai, ribojantys ar kitaip varžantys įstatymų nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, pripažįstami negaliojančiais (6 dalis); Vaiko teisė į gyvenamąjį būstą saugoma įstatymų (13 straipsnis). Kadangi L. B. neturi kitos gyvenamosios patalpos, tai, kasatoriaus įsitikinimu, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.71 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagristai buvo nustatytas uzufruktas ¼ daliai buto. Skunde teigiama, kad tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, konstatavęs, jog nepilnamečio vaiko teisių apsaugai teikiamas prioritetas, todėl tai, kad šis turtas yra įkeistas bankui, o nustačius uzufruktą tam tikra apimtimi ribojamos banko teisinės galimybės, susijusios su šiuo turtu, nesudaro pagrindo panaikinti nustatytą uzufruktą, tokiu būdu neužtikrinant nepilnamečiam vaikui teisės į gyvenamąjį būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. W. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-558/2010).

Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas AB „Swedbank“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo ir prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde kvestionuojamas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atnaujintas procesas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, pagrįstumas ir teisėtumas, nors pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti kasacinio nagrinėjimo objektas, kasacine tvarka peržiūrimi tik apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Kadangi CPK neįtvirtinta nuostatų, pagal kurias atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis atnaujinti procesą, tai, pareiškėjo vertinimu, kasacinio skundo dalis dėl proceso atnaujinimo nenagrinėtina kasacine tvarka.
2. Dėl vaiko interesų prioriteto. Pareiškėjas mano, kad kasatoriaus nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, kurios aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos – joje kredito sutartimi prisiimti finansiniai įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai, suteikto kredito likutis, palyginti su įkeisto turto verte, buvo mažas, o šioje byloje prievolė, kurios įvykdymas užtikrintas įkeistu turtu, nevykdoma, įkeisto turto vertė daug mažesnė nei juo užtikrinta prievolė, todėl, kreditoriaus teises apribojus uzufruktu, būtų pažeista skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra bei nepamatuotai padidinta prievolės įvykdymo, realizuojant įkeistą turtą, rizika. Pareiškėjas pažymi, kad, pasisakant dėl uzufrukto teisėtumo, turi būti patikrinta, ar jis nustatytas teisėtai. Atsiliepime nurodoma, kad hipotekos lakšte šalims susitarus, jog įkeičiamo daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės pasunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą, uzufrukto nustatymas be kreditoriaus sutikimo pažeistų įkeitimo sutarties sąlygas, kurios sutarties šalims yra privalomos (CK 6.189 straipsnis). Pagal CK 1.64 straipsnio 3 dalį tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais, todėl kreditoriaus sutikimas dėl įkeisto turto pasunkinimo privalo būti aiškiai išreikštas; pasak pareiškėjo, prieštaravimų dėl Sutarties sąlygų nepateikimas negali būti laikomas kreditoriaus sutikimu dėl tokioje sutartyje suinteresuotų asmenų nustatytų sąlygų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos 3K-3-58/2012). Dėl to pareiškėjas mano, kad kasatoriaus teiginys, jog ginčo butas yra vienintelė nepilnamečio sūnaus motinos turima gyvenamoji vieta, pats savaime nesudaro pagrindo nustatytą uzufruktą laikyti teisėtu, L. B. gali užtikrinti sūnaus teisę naudotis būstu jį nuomojant ar įsigyjant būstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą.

Dėl proceso atnaujinimo

Kasaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis atnaujinti civilinį procesą byloje priimta pažeidus procesines šalių teises, todėl yra neteisėta, neišnagrinėta apeliacinį skundą nagrinėjusio teismo.

Kiekvienas teismo sprendimas turi būti priimamas remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galbūt neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrįstam pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. ir kt. v. O. A. T., bylos Nr. 3K-3-125/2005). Taigi, proceso atnaujinimo institutas užtikrina, kad nebūtų palikti galioti galbūt neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir sprendė, kad siekiant teisėto ir pagrįsto sprendimo byloje būtina atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Civilinio proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių tvirtinimo, nesiuntė pareiškėjui AB „Swedbank“ pranešimo apie bylos iškėlimą, teismo posėdžio vietą ir laiką, neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuri pažeidžia kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. CK 3.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga pareiškime dėl ieškinio nurodyti žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, byloje įvykdyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 straipsnis). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai byloje sprendžiami reikalavimai, kurių išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms, dėl jų dalyvavimo byloje teismas sprendžia savo iniciatyva – tokie kreditoriai traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje teismui sprendžiant reikalavimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kreditorius AB „Swedbank“ į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas. Teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, be kitų sąlygų, šalys susitarė, kad iki sūnaus pilnametystės L. B. uzufrukto teise naudosis ¼ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šis butas įkeistas kreditoriui AB „Swedbank“, hipotekos lakšte šalims susitariant, kad įkeičiamo daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės pasunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą. Atsižvelgdama į tai, kad, teismui sprendžiant dėl Sutarties sąlygos, kuria nustatytas uzufruktas į hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį daiktą, teisėtumo, kyla įstatyme nustatytos vaiko teisės į gyvenamąjį būstą ir sutartinio įsipareigojimo hipotekos kreditoriui santykio klausimas, kurio išsprendimas turės įtakos kreditoriaus teisėms ir teisėtiems interesams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokiais atvejais teismas privalo įtraukti kreditorių į bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kreditorius turėjo būti supažindintas su pareiškėjų – skolininkų sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turiniu ir įtrauktas į bylos nagrinėjimą, tačiau, teismams to nepadarius ir kreditoriui pareiškus prašymą atnaujinti procesą, laikytina, kad egzistuoja pakankamas pagrindas procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių atmestini kasacinio skundo argumentai dėl civilinio proceso atnaujinimo byloje nepagrįstumo.

Dėl uzufrukto nustatymo

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, spręsdami, jog teismas neteisėtai ir nepagrįstai nustatė, kad L. B. uzufrukto teise naudosis ¼ dalimi buto iki sūnaus, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina, pilnametystės, pažeidė Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais teisės aktais nustatytus bei teismų jurisprudencijoje įtvirtintus vaiko prioritetinės teisų apsaugos principus. Kasatorius teigia, kad, nenustačius uzufrukto teisės į butą, kurio įkeitimu užtikrintas jo prievolės įvykdymas kreditoriui, nepilnametis jo vaikas netektų vienintelio gyvenamojo būsto. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais kasatoriaus argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šioje normoje nurodytų principų – nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šioje ir kitose įstatymo normose (6, 11, 13 straipsniai) nustatyta, kad vaikui privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti. Siekiant užtikrinti šiame įstatyme įtvirtintą vaiko teisę į būstą, CK nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas (CK 3.71 straipsnis). Tokia gyvenamoji patalpa pripažįstama šeimos turtu (CK 3.84 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. (L.) v. V. U., bylos Nr. 3K-3-302/2006; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. W. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-558/2010).

Siekiant apsaugoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą, CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis) arba kai dalijamas sugyventinių bendrai naudojamas turtas (CK 3.234 straipsnio 5 dalis). CK 3.71 straipsnyje nustatytos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijos nutraukus santuoką. Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. (L.) v. V. U., bylos, Nr. 3K-3-302/2006).

Įvertinusi pirmiau apžvelgtą teisinį reglamentavimą ir formuojamą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010). Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sutuoktiniai – bendraskoliai – savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5, 1.137 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. V. ir J. V. prašymą, bylos Nr. 3K-3-96/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. Š. ir V. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-384/2008; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal U. P. ir L. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-354/2010). Vaiko teisių apsauga yra viešosios tvarkos elementas ir saugotina vertybė, tačiau aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir, vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas, būti apdairiam ir rūpestingam, pasverti savo galimybes grąžinti paskolą, turint galvoje ir vaikų interesus.

Teismas turi teisę nustatyti uzufruktą, kol vaikui sueis pilnametystė (CK 3.71 straipsnis), tai yra vaiko teisės į gyvenamąjį būstą sudėtinė dalis. Tokia teisė teismui nustatyta įstatymu, ja užtikrinama visuomenės pažeidžiamo asmens – vaiko – teisių apsauga bei tokia teise nėra paneigiamos kitų asmenų (kreditorių) teisės ir turtiniai interesai, tik galimai laikinai (iki vaikui sueis pilnametystė) apribojamos jų įgyvendinimo maksimaliai palankiomis sąlygomis galimybės. Atsižvelgiant į tokį teisinį regulavimą ir pirmiau nurodytą teismų praktiką, tais atvejais, kai suotuoktiniai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, nepriklausomai nuo to, ar pridedamoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių nustatyta vaiko teisė į uzufruktą, ar ne, teismas ex officio turi įvertinti tokios vaiko teisių užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą konkrečioms bylos aplinkybėms. Įstatyme įtvirtinta teisė nustatyti uzufruktą, kol vaikui sueis pilnametystė, negali būti ribojama ar paneigiama šalių susitarimu.

Vadovaudamasi pateiktais išaiškinimais teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo šalių susitarimas, jog įkeičiamo daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šiuo lakštu įkeičiamo daikto, taip pat be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei pasunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą (Hipotekos lakšto 8 punktas), negali paneigti būtinumo užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą. Dėl to, vykdydamas pareigą užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, teismas neturėtų reikalauti hipotekos rašte nustatyto hipotekos kreditoriaus sutikimo dėl nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą suvaržymo, tačiau turėtų spręsti dėl vaiko interesų užtikrinimo geriausiomis priemonėmis. Priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, kuria būtų iš dalies apribotos kreditorių teisės, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę teisę. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, t. y. ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamųjų būstų, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste. Visų šių aplinkybių bylą nagrinėję teismai nevertino, o tai galbūt lėmė netinkamą materialiosios teisės normų aiškinimą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipnio 1 dalies 5 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamas klausimas dėl hipotekos lakšte nustatytų sąlygų, t. y. kasatoriaus (skolininko) prisiimtų įsipareigojimų neapriboti ir nepasunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą, pažeidimo nėra reikšmingas, nes šis sandoris nesaisto teismo, privalančio užtikrinti tinkamą vaiko interesų apsaugą. Net jeigu tokio įsipareigojimo kasatorius nebūtų prisiėmęs hipotekos sutartimi, teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo padarinių ir vertindamas vaiko teisių užtikrinimo galimybes, turėtų spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos užtikrinimo garantijų ir, kaip vieną iš galimybių,vertinti uzufrukto nustatymą.

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 43,86 Lt tokių išlaidų.

Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį ir bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                  Egidijus Laužikas

                                                                                                                Janina Stripeikienė

                                                                                                                Dalia Vasarienė