Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-328-159/2013
Loreta Bajorinienė (Proceso Nr. 2-46-3-00421-2011-6)
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
124.2.4; 122.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. vasario 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties pagal pareiškėjo A. O. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Televizijos komunikacijos“,
nustatė:
ieškovas A. O. 2012-10-18 padavė prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo. Juo teismo prašė atnaujinti procesą Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-01-09 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10-607/2012 pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Televizijos komunikacijos“ dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-05-07 nutarties pagrindu gali patekti į ieškovo, t. y. į A. O., nuomojamą butą priverstinai, tačiau minėtoje 2009-05-07 teismo nutartyje neparašyta, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija turi ieškovą privestinai filmuoti. Buto filmavimas ir ieškovo, kaip asmenybės, filmavimas, yra du skirtingi dalykai. Savivaldybės administracija mano, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-05-07 nutarties pagrindu gali priverstinai patekti į butą, priverstinai filmuoti ieškovą ir po to rodyti per kabelinę televiziją. Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-27 priimtoje nutartyje neteisingai konstatuota, kad ieškovas matosi tik iš profilio. 2009-05-26 parodžius reportažą per kabelinę televiziją ir ieškovui mieste sutikus pažįstamus asmenis, jie klausinėjo, dėl kokių priežasčių jis buvo rodomas per kabelinę televiziją. Išeitų, kad ieškovą rodant per kabelinę televiziją jis buvo atpažintas pažįstamų žmonių. Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-27 nutartyje neteisingai parašyta, kad ieškovas žinojo apie 2009-05-26 per kabelinę televiziją transliuojamą reportažą. A. O. nežinojo apie 2009-05-26 reportažo transliavimą per kabelinę televiziją, nes apie tai sužinojo 2009-05-26 pamatęs save reportažo per kabelinę televiziją metu. Tauragės rajono savivaldybės administracija ieškovui padarė moralinę žalą, nes pažemino jo garbę, orumą ir dalykinę reputaciją. Ieškovas A. O. 25 dienas nuo 2012-09-04 iki 2012-09-28 buvo priverstinai izoliuotas, todėl prašo teismo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą. Vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktu išnagrinėtoje civilinėje byloje procesą prašo atnaujinti dėl nusikalstamo Klaipėdos apygardos teismo teisėjo Almanto Padvelskio teisėjavimo (b. l. 92–97).
Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-11-13 nutartimi atmetė pareiškėjo A. O. prašymą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindą, buvimo. Tai, kad teisėjas Almantas Padvelskis byloje esančius duomenis vertino ne taip, kaip pageidavo ieškovas, nesudaro pagrindo teigti, kad teisėjo veiksmai buvo neteisėti ir nusikalstami (102–103).
Pareiškėjas A. O. 2012-11-19 padavė atskirąjį skundą. Juo prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-11-13 nutartį ir procesą civilinėje byloje atnaujinti. Nurodo, kad apygardos teismo priimtoje 2012-06-27 nutartyje kolegijos pirmininkas A. Padvelskis tyčia neteisingai konstatavo, kad ieškovas 2009-05-21 buvo valstybinėje žemėje, todėl jis galėjo būti filmuojamas savivaldybės administracijos priverstinai ir dėl to savivaldybės administracijos atsakomybės nėra. Ieškovui 2009-05-21 savivaldybė padarė moralinę žalą filmuodama priverstinai, nes sugadino jo dalykinę reputaciją, pažemino asmens garbę ir orumą (b. l. 110–111).
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Nustatyta, kad atskirąjį skundą pareiškėjas A. O. padavė dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, ja atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10-607/2012.
Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).
Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-01-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-607/2012 ieškovo A. O. ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo UAB „Televizijos komunikacijos“, dėl 5 000 Lt moralinės žalos priteisimo atmetė (b. l. 62–65). Klaipėdos apygardos teismas 2012-06-27 nutartimi ieškovo A. O. apeliacinį skundą atmetė ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 85–86).
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. dėl nusikalstamo Klaipėdos apygardos teismo teisėjo A. Padvelskio teisėjavimo. CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad procesas byloje gali būti atnaujinamas, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos padarytos nagrinėjant tą bylą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pareiškėjas nepateikė įstatyme numatytų įrodymų, pagrindžiančių jo prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas teismui nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame būtų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo teisėjas, priimdamas 2012-06-27 nutartį, padarė nusikalstamą veiką (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą Tauragės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10-607/2012, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Eugenija Morkūnienė
Kolegijos teisėjos Albina Pupeikienė
Virginija Nijolė Griškevičienė