Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-75-530/2023

     Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00285-2022-6

     Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Departamentas) atstovo I. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. vasario 14 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Teismas         

n u s t a t ė :

1.        2022 m. rugsėjo 21 d. Departamento Marijampolės valdybos Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnioji valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. M., vykdydama darbus pagal sutartį, sudarytą su AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kelio juostoje augančių pavojingų medžių šalinimo, šio kelio apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ribose, kelio ruožuose nuo 9,9 km iki 10,1 km, nuo 10,9 km iki 11,5 km ir nuo 13,4 km iki 14,5 km, neturėdama nustatyta tvarka išduoto (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos leidimo, savavališkai sunaikino (nupjovė) 106 (šimtą šešis) saugotinus želdinius: 27 mažalapes liepas, 26 paprastuosius klevus, 1 paprastąjį kaštoną, 15 juodalksnių, 28 paprastuosius uosius, 1 paprastąjį ąžuolą, 1 paprastąją eglę ir 7 karpotuosius beržus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama leidimo, sunaikino - išpjovė saugotinus želdinius, augusius už kelio juostos ribų - kelio apsaugos zonoje. A. M., būdamas atsakingas už sutarties sąlygų vykdymą darbų metu, nevykdė medžių pjovimo darbų kontrolės, todėl saugotini želdiniai ir buvo sunaikinti. Tuo A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

2.       A. M. per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo t. y. nesumokėjus baudos, lygios pusei minimalios baudos, numatytos ANK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje, 2022 m. spalio 25 d. buvo priimtas nutarimas ir A. M. buvo pripažintas kaltu bei jam paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur bauda dėl įvykdymo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 1 dalyje.

3.       A. M., nesutikdamas su minėtu Departamento nutarimu, šį apskundė Marijampolės apylinkės teismui, kuris jo skundą tenkino iš dalies ir Departamento nutarimą skirti administracinę nuobaudą A. M. panaikino kaip nepagrįstą bei bylą grąžino papildomam aplinkybių tyrimui - papildomų faktinių duomenų surinkimui, jų pakartotiniam įvertinimui ir naujo procesinio sprendimo priėmimui dėl nagrinėjamo įvykio byloje.

4.       Apeliaciniame skunde Departamentas prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti 2022 m. spalio 25 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

2.1.        Skunde nurodoma, kad ginčo, jog valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ribose, kelio ruožuose nuo 9,9 km iki 10,1 km, nuo 10,9 km iki 11,5 km ir nuo 13,4 km iki 14,5 km, neturint nustatyta tvarka išduoto (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos leidimo, savavališkai buvo sunaikinti (nupjauti) 106 (šimtas šeši) saugotini želdiniai, nėra. Kaip ir nėra ginčo dėl to, kad fizinį medžių pjovimo darbus už sutarties ribų atliko „(duomenys neskelbtini)“ - samdyti medkirčiai. Tačiau nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju būtina nustatyti saugotinus medžius išpjovusius pjūklininkus ir juos apklausti.

2.2.        Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismo reikalavimas (pageidavimas) atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir nusižengimo vietoje atlikti pakartotinį faktinių aplinkybių patikrinimą tam, kad įsitikinti, jog neteisėtai nupjauti saugotini medžiai jų kamienų apatinėje dalyje tikrai nebuvo paženklinti specialiu ženklu ir specialiais dažais kaip pjautini, yra perteklinis ir įvykio aplinkybių vertinimui neduodantis praktinės naudos.

2.3.        Skunde pažymima, kad Rangovo atstovas A. B. 2022 m. birželio 2 d. liudytojo apklausos protokole yra nurodęs, jog nukirsti medžius už sutarties ribų paprašė (duomenys neskelbtini) seniūnas R. K., su seniūnu sutarė, kad A. B. atstovaujama įmonė, t. y. Rangovas, už suteiktą paslaugą pasiims medieną ir tai rodo Rangovo turtinį interesą. Liudytojas taip pat nurodė, kad medžių pjovimo rytą atvyko seniūnaitė ir parodė vietas, kuriose reikia pjauti medžius bei teigė, kad medžių pjovimui vadovavo D. D.. Patvirtino, jog nepaprašė leidimo, nes R. K. pasitikėjo. Iš tokių A. B. parodymų akivaizdu, kad sprendimą kirsti medžius už sutarties ribų priėmė ne medkirčiai iš (duomenys neskelbtini), o Rangovo atstovai, kurie suprato ir matė, kad medžiai bus pjaunami už sutarties ribų, ir, kad šie medžiai kaip kirstini projekte nenumatyti bei medžių ir krūmų pašalinimo žiniaraštyje neapskaityti, ir tai yra papildomas darbas, iš kurio atstovaujama įmonė gali uždirbti žaliavos biokuro gamybai. Tuo tarpu Užsakovo atstovė I. B. 2022 m. liepos 14 d. liudytojo apklausos protokole, taip pat yra parodžiusi, kad ji, (duomenys neskelbtini) kaimo seniūnas, ir A. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susitikę ir kartu pravažiavo kelio ruožą, o susitikimo tikslas buvo aptarti pjaunamus medžius, nes įmonė norėjo pjauti tuopas augančias už kelio apsaugos juostos ribų, esančias gyventojų sklypuose. Seniūnas buvo reikalingas tam, kad nustatyti gyventojus, kurių sklypuose auga minėtos tuopos. Iš tokių liudytojos parodymų akivaizdu, kad Rangovas, o ne Subrangovas, planavo atlikinėti medžių šalinimo darbus už sutarties su Užsakovu ribų, ir tie darbai vėliau buvo atlikti. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmiausiai turi būti tiriamas, vertinamas ir išspręstas tiesiogiai neteisėtą saugotinų medžių išpjovimą atlikusio asmens (-ų) administracinės atsakomybės klausimas. Departamentas nesutindamas su tuo teigia, jog šiuo atveju atsakomybė už neteisėtą saugotinų želdinių sunaikinimą (iškirtimą) kyla Rangovo vadovui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. M..

2.4.        Skunde nurodoma, jog Departamentas neįrodinėja, kad Rangovo vadovas pats fiziškai atlikinėjo želdinių kirtimo darbus ar organizavo tokių neteisėtų darbų atlikimą. Rangovo vadovas priešingą teisei veiką padarė savo neveikimu, kadangi A. M. jokiam savo darbuotojui nedelegavo atsakomybės už tinkamą darbų vykdymą, už darbų proceso priežiūrą ir tuo pačiu už sutarties sąlygų vykdymą, todėl atsakomybė šiuo atveju tenka pačiam įmonės vadovui. Akcentuojant ir tai, kad įmonės vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės reikalavimai nei eiliniam darbuotojui, todėl jis, vykdydamas savo pareigas, privalo vadovautis ne tik teisės aktais, bet ir tiesiogiai jo veiklą reglamentuojančiais dokumentais bei bendraisiais teisės principais - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, veiklą organizuoti ir vykdyti taip, kad ji neprieštarautų jo vadovaujamos bendrovės veiklos tikslams. Pasielgus priešingai, kyla juridinio asmens vadovo atsakomybės klausimas.

2.5.        Pasak Departamento, šiuo konkrečiu atveju atsakomybė kyla ne iš tiesioginio dalyvavimo teisės aktų reikalavimams priešingoje veikoje, o iš to, kad A. M., būdamas juridinio asmens vadovas, pasirašęs sutartį su Užsakovu ir būdamas atsakingas už sutartyje numatytų sąlygų vykdymą, neužtikrino tinkamos ir pakankamos darbų kontrolės, tinkamai neišsprendė jam pavaldžių ir/ar samdomų darbuotojų atsakomybės klausimo, ko pasėkoje ir atsirado pažeidimas.

2.6.        Skunde teigiama, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tam tikri Rangovui pavaldžių darbuotojų veiksmai buvo daromi peržengiant sutarties objekto ribas (tarėsi su seniūnu dėl želdinių kirtimo už kelio juostos ribų, nors sutartis buvo sudaryta tik dėl želdinių kirtimo kelio juostos ribose, žymėjo želdinius, esančius už kelio juostos ribos, iškirtimui) ir be vadovo žinios. Iš 2022 m. sausio 1 d. įgaliojimo matyti, kad Rangovo atstovams suteiktos beveik neribotos teisės, bet įgaliotinio kontrolė iš vadovo pusės buvo nepakankama. Pažymint, kad ir formuojama teismų praktika reikalauja iš įmonių vadovų kontroliuoti asmenis, kurie įgalioti atlikti tam tikras funkcijas, kad būtų išvengta pažeidimų, dėl kurių gresia administracinė atsakomybė.

2.7.       Skunde pažymima, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiant tinkamo subjekto klausimą, taikytinos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, kuriose nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams - už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis). CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos - sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-357-313/2019, 80 punktas; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197- 469/2020, 32 punktas). Aptartos CK 6.650 straipsnio nuostatos, atspindinčios sutarties privalomumo ir sutarties uždarumo principus esant užsakovo-rangovo-subrangovo sutarčių grandinei, iš esmės reiškia sutarčių grandinės santykio nepertraukiamumą ir negalėjimą „šokinėti per grandis“ - šalys tarpusavio reikalavimus esant sutarčių grandinei gali reikšti tik tai šaliai (-ims), su kuria (-iomis) yra susisaisčiusios sutartimi. Nurodytos užsakovo-rangovo-subrangovo tarpusavio santykius ir jų riziką paskirstančios CK 6.650 straipsnio 3 ir 4 dalyse esančios taisyklės, kad užsakovas turi reikalavimo teisę tik į rangovą, bet ne subrangovą ar jo subrangovą, užtikrina teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir stabilumą. Šio sutarties uždarumo principo laikymasis užkerta kelią rangovui samdytis nekompetentingus subrangovus ir juos kaip skydą naudoti atsakomybei išvengti. Be to ir ANK 281 straipsnio 1 dalyje, už neteisėtą saugotinų želdinių naikinimą yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams, kurie kaip žinia patys fizinius darbus retai atlieka. Todėl neteisinga būtų manyti, kad įmonės vadovui šiame straipsnyje numatyta sankcija galėtų būti taikoma tik tuomet, kai jis pats tiesiogiai dalyvavo kertant medžius ar davė tiesioginius nurodymus tai daryti.

2.       Atsiliepime A. M. atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė prašo Departamento apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį nepakeistą.

3.1.        Atsiliepime teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo darbus atlikti išimtinai tik sutartyse numatytose vietose ir A. M., kaip Rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovas, yra atsakingas tik už atliktus medžių kirtimo darbus kelio juostoje. Tuo tarpu nei AB „(duomenys neskelbtini)“, nei „(duomenys neskelbtini)“ įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pretenzijų dėl sutartimis prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo, todėl Departamentas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnyje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo I. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

3.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. 

4.       Nagrinėjamu atveju, Departamentas pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu administracinio nusižengimo byloje atlikti papildomus tyrimo veiksmus, t. y. atlikti pakartotinį faktinių aplinkybių patikrinimą tam, kad įsitikinti, jog neteisėtai nupjauti saugotini medžiai jų kamienų apatinėje dalyje nebuvo paženklinti specialiu ženklu ir specialiais dažais kaip pjautini bei nustatyti saugotinus medžius išpjovusius pjūklininkus ir juos apklausti, kadangi šie veiksmai Departamento tvirtinimu yra pertekliniai ir įvykio aplinkybių teisiniam vertinimui neturintys reikšmės, todėl prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Departamento 2022 m. spalio 25 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

5.       Apygardos teismas pažymi, kad remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6.       Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

7.       Iš apylinkės teismo nutarties matyti, jog ji buvo priimta, o administracinio nusižengimo byla Departamentui buvo grąžinta iš naujo tirti bei nagrinėti vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Šiame kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismas grąžinti bylą tyrimo įstaigai gali ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, tačiau tik išimtinais atvejais – kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą (taip pat ir skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose) yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Teismo pozicija, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimą, be kita ko yra užtikrintas ir ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostatose, leidžiančiose bylą nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą, taip pat ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatose, leidžiančiose teismui šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją įrodymus pateikti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022).

8.       Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik nusižengimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu ir kaip nurodyta aukščiau, prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, įpareigoti teikti įrodymus teismui bei imtis iniciatyvos, kad nustatyti neaiškumai būtų pašalinti, tačiau apylinkės teismas šiuo nagrinėjamu atveju to nepadarė ir įpareigojo Departamentą atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, įvertinti visas bylai nagrinėti reikšmingas aplinkybes ir laikantis įstatymu nustatytų administracinės teisenos taisyklių priimti pagal tyrimo rezultatus bylos duomenimis pagrįstus procesinius sprendimus. Šiuo atveju, jeigu apylinkės teismas manė, kad skundo išnagrinėjimui yra reikalinga papildoma medžiaga, jis galėjo pavesti tai padaryti Institucijai. Aukštesniojo teismo vertinimu toks apylinkės teismo sprendimas neatitinka teisingam ir teisėtam procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis naikinama ir administracinio nusižengimo byla grąžinama apylinkės teismui, nagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismui neištyrus visų aplinkybių ir neįvertinus proceso dalyvių argumentų, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų jų teisę į apeliaciją, todėl apygardos teismas Departamento apeliaciniame skunde ir A. M. atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė atsiliepime dėstomų aplinkybių plačiau nevertina ir dėl jų nepasisako, kadangi apeliacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nes taip būtų pažeistas skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų nagrinėjančio teismo nepriklausomumas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. vasario 14 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                           Danutė Giačaitė