Administracinė
byla Nr. AS556-115/2009
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2009
m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės
(kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. ir O. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos
apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutarties
administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir O. P. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės
administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems
suinteresuotiems asmenims I. J. ir V. G. dėl
įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai A. K. ir O. P. (toliau
– ir pareiškėjai) 2008 m. gruodžio 10 d. kreipėsi su skundu į teismą prašydami:
1) panaikinti
Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. A1-385
1 punktą;
2) įpareigoti
Klaipėdos apskrities viršininko administraciją suderinti žemės sklypo adresu (duomenys
neskelbtini), UAB „Domo statyba“ 2008 m. gegužės 22 d. parengtą planą;
3) įpareigoti
Palangos miesto savivaldybės administraciją patvirtinti žemės sklypo adresu (duomenys
neskelbtini), planą, dydį, ribas bei apribojimus pagal UAB „Domo statyba“ 2008
m. gegužės 22 d. parengtą planą;
4) laikinai
sustabdyti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 6 d.
įsakymo Nr. A1-385 1 punkto galiojimą.
Pareiškėjai
nurodė, kad ginčijamo įsakymo 1 punktu nustatytos sklypo ribos neatitinka
likusios rėžių sistemos ir išeina už V. G. atkuriamos
žemės buvusios vietos ribų. Ginčijamo sprendimo 1 punktu patvirtintas planas
neatitinka teisės aktų reikalavimų, parengtas pažeidžiant nustatytą tvarką.
Pareiškėjų iniciatyva buvo parengtas žemės sklypo planas tai laisvai
teritorijos daliai, kuri apibrėžta posesija Nr. 167. Planas buvo pateiktas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir Palangos miesto savivaldybės
administracijai suderinimui, tačiau Klaipėdos apskrities viršininko
administracija atsisakė suderinti, o Palangos miesto savivaldybės
administracija atsisakė tvirtinti. Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities
viršininko administracija 2008 m. liepos 1 d. raštu Nr. 2.1-253-(1.14)
informavo pareiškėjus, jog ginčijamu įsakymu patvirtintas sklypo planas yra
teisingas, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2004 m.
balandžio 24 d. įsakymu Nr. 230 patvirtintas planas yra neteisingas, niekas
nebus keičiama, pareiškėjų parengtas planas nebus derinamas dėl to, kad jame
neteisingai uždėta posesijos šiaurinė riba, t. y. ji prieštarauja ginčijamu
sprendimu nustatytai posesijos ribai. Nesutikdami su Klaipėdos apskrities
viršininko administracijos sprendimu dėl ginčo, pareiškėjai kreipėsi su skundu
į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri pareiškėjų skundo netenkino, taip pat nurodė,
kad nesuderinto plano tvirtinti negalima. Pareiškėjų manymu, yra išnaudotos
visos ikiteisminio ginčo procedūros ir byla yra teisminga Klaipėdos apygardos
administraciniam teismui. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2
straipsnio 1 dalimi, ginčijamas įsakymas yra individualus administracinis
aktas. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį skundas dėl ginčijamo įsakymo yra
paduodamas per 20 dienų nuo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme
institucijos sprendimo gavimo. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas buvo
gautas 2008 m. lapkričio 21 d., tai matyti iš pašto voko, todėl terminas
skundui paduoti nėra praleistas.
II.
Klaipėdos
apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti
pareiškėjų skundą dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti
veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37
str. 2 d. 8 p.). Teismas nutarė šiai nutarčiai įsiteisėjus grąžinti skundą su
priedais ir 100 Lt žyminį mokestį pareiškėjams.
Teismas
konstatavo, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką nustato Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau –
ir Atkūrimo įstatymas), kurio nuostatų įgyvendinimą reglamentuoja Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo
tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d.
nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka). Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2
dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995
m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos
grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar
piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12
straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Laisvos (neužstatytos) žemės
plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų
rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus
tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal Tvarkos 106 punktą,
savivaldybė žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus
teritorijos detaliuosius planus turi pateikti informaciją kartografinėje
medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12
straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai
teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, - apie nesuplanuotas
miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą
(neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų
žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine
medžiaga ir su lydraščiu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui
ir savivaldybės administracijos direktoriaus prašo suformuoti žemės sklypus,
organizuoti jų kadastrinius matavimus ir, atlikus žemės sklypo kadastrinius
matavimus, patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų
specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir
miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; nustatyti žemės sklypų pagrindinę
tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą
dėl žemės servitutų nustatymo. Minėtame Tvarkos punkte nurodyta, kad turėtos
žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo
nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarką, patvirtintą
Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Teismas
nurodė, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog Palangos miesto savivaldybės
administracijos direktorius 2008 m. gegužės 6 d. priėmė įsakymą Nr. A1-385,
kuriuo patvirtino žemės sklypų (duomenys neskelbtini), planus, dydžius,
pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą pobūdį,
specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei apribojimus. Pareiškėjai
skundžia šio įsakymo 1 punktą. Teismas nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į
Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu pakeisti ginčijamą
įsakymą, pakoreguoti šiuo įsakymu patvirtinto sklypo ribas. Pareiškėjų prašymai
buvo nagrinėjami Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus Žemės valdymo nuosavybės
teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2008
m. birželio 20 d. posėdyje. Komisija nagrinėjo Palangos miesto žemėtvarkos
skyriuje turimus pretendentų nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius dokumentus
ir visą turimą (išlikusią) planinę medžiagą ir padarė išvadą, kad buvusių
savininkų L. P. (posesija Nr. 166) ir J. V.
(posesija Nr. 167) turėtos žemės sklypų ribos nustatytos teisingai ir
suplanuotas natūra grąžintinas 1,3858 ha žemės sklypas (duomenys
neskelbtini), yra J. V. turėtoje žemėje. Todėl nėra
pagrindo naikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus
2008 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. A1-385 1 punkto, kuriuo patvirtintas suplanuotas
natūra grąžinamos J. V. pretendentams žemės sklypo (duomenys
neskelbtini), planas bei kiti apribojimai. Apie tai pareiškėjai buvo
informuoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. liepos 1 d. raštu
Nr. 2.1-253-(1.14). Teismas pažymėjo, kad pagal Metodinių nurodymų dėl žemės
valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo
tvarkos 5 punktą komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas apskrities
viršininkui, o apskrities viršininko sprendimas skundžiamas teismui Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato,
kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus
administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti
ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos
išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu
atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo
sprendimo gavimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatavo,
kad Klaipėdos apskrities viršininkas į pareiškėjų skundus atsakė 2008 m. liepos
1 d. raštu, todėl 20 dienų skundo padavimo teismui terminas skaičiuotinas nuo
šio rašto gavimo dienos. Privalomas išankstinis ginčo nagrinėjimas ne teismo
tvarka Nacionalinėje žemės tarnyboje minėtose teisės aktų nuostatose nėra
numatytas. Pareiškėjai praleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą
ir jo atnaujinti ABTĮ 34 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka neprašo. Teismas
pažymėjo, kad atsisakius priimti skundą (prašymą) yra grąžinamas sumokėtas
žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu
prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18
d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas klaidingai
skaičiavo skundo padavimo terminą. Ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra buvo
baigta, kai ją išsprendė ne Klaipėdos apskrities viršininko administracija, o
Nacionalinė žemės tarnyba. Po Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo dėl ginčo
išsprendimo skundo padavimo terminas praleistas nebuvo.
2. Teismas nepagrįstai taikė Metodinių
nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų
dokumentų nagrinėjimo tvarkos 5 punktą. Visų pirma, kilęs ginčas yra ne dėl
dokumentų, įrodančių nuosavybės valdymo faktą, o dėl nuosavybės teisių atkūrimo
procedūrų teisėtumo ir žemės sklypų, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės,
suformavimo pagrįstumo.
3. Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 122 punktu
ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, ginčus dėl nuosavybės teisių
atkūrimo iki apskrities viršininko sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo
nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba. Pastaroji ginčus
nagrinėja tik po to, kai juos išnagrinėja apskrities viršininkas. Tokia
praktika formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės
bylos Nr. AS2-56/2006, AS4-124/2006, AS17-589/2007,
A8-406/2003 ir kt.). Be to, vadovaujantis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi,
net jei įstatymai ir įsakmiai nenumato privalomosios ikiteisminės ginčų
nagrinėjimo tvarkos, tai asmeniui yra suteikiama teisė ja pasinaudoti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis
skundas tenkintinas iš dalies.
Pagrindinės teisės normų aiškinimo ir taikymo
taisyklės nagrinėjant administracines bylas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra
suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų
kolegijos nutartyje, priimtoje 2007 m. spalio 11 d. išnagrinėjus administracinę
bylą Nr. AS11-296/2007.
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams
dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir
vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl
nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo
ne per teismą tvarka. Tokia išvada grindžiama tuo, kad pagal Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir šio
įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997
m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės
teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko
sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos
įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18
straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų
tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir
kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai
ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija
nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.
Vyriausiasis administracinis
teismas 2002 m. kovo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002
(,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 3, P. 184-187), aiškindamas Žemės
reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal šią nuostatą
gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas.
Pareiškėjai skundžia Palangos
miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
aktus, priimtus pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl
nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Tokio pobūdžio ginčams Žemės reformos
įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų
sprendimo tvarka. Pagal šią tvarką, skundas, pirmiausia, turi būti paduodamas
apskrities viršininkui, o po to - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio
ministerijos. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
atsakymą, skundas gali būti paduodamas teismui per dvidešimt dienų nuo šio
atsakymo gavimo dienos (ABTĮ 32 str. 1 d.).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjai privaloma
ikiteismine ginčų sprendimo tvarka pasinaudojo, kaip nurodyta skunde, Žemės
reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pagrindu kreipdamiesi į Klaipėdos
apskrities viršininką, o vėliau – į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio
ministerijos. Taigi skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo Nacionalinės
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymo gavimo dienos, o ne nuo Klaipėdos
apskrities viršininko rašto gavimo dienos.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl
keliamo ginčo nagrinėjimo tvarkos, nepagrįstai vadovavosi Žemės ir miškų ūkio
ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintos Metodinių
nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų
dokumentų nagrinėjimo tvarkos 5 punktu, nes ši tvarka reglamentuoja skirtingą
teisinę situaciją.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios
instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas
perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 str. 4
p.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos
įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų A. K. ir O. P. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m.
gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui
pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Laimė Baltrūnaitė
Arūnas Sutkevičius