Baudžiamoji byla Nr. 1-818-240/2014

proceso Nr. 1-20-9-01167-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.10.1; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 27 d.

Kaunas

              Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajam M. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1992-04-14 pagal senojo LR BK 146 str. 1 d. pataisos darbai be laisvės atėmimo 2 mėn., išskaičiuojant kas mėnesį iš uždarbio 10 proc. valstybės naudai;
2. 2002-10-11 pagal senojo LR BK 246 str. 3 d. laisvės atėmimo 3 m. su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 m.; pritaikius senojo LR BK 47-1 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;
3. 2005-06-23 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 3 d. (3 epizodai), paskirta bausmė - 40 parų arešto, 2005-09-16 paleistas iš arešto atlikimo vietos, atlikęs bausmę;
4. 2006-05-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 235 str. 1 d., paskirta bausmė -  4 MGL dydžio, tai yra 500 Lt bauda; šią bausmę atlikęs 2007-07-25;
5. 2008-02-01 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 3 d., paskirta bausmė - 7 MGL dydžio, tai yra 910 Lt bauda;
6. 2009-03-06 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 3 d. (2 epizodai), paskirta bausmė - 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d.,  šiuo nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausmė subendrinta su 2008 m. vasario 1 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 7 MGL (910 Lt.) dydžio bauda, jas visiškai sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 90 parų arešto ir 7 MGL dydžio, tai yra 910 Lt bauda; 2009-07-17 paleistas iš arešto atlikimo vietos, atlikęs bausmę;
7. 2010-03-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 3 d., 187 str. 1 d., 182 str. 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 180 str. 1 d., 187 str. 3 d., paskirta galutinė bausmė - 2 m laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;
8. 2010-04-30 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., paskirta bausmės 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 2010 m. rugsėjo 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 m. laisvės atėmimas; 2012-10-22 paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę; septintasis ir aštuntasis teistumai sudaro vieną teistumą;
9. 2013-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 3 d. 45 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;
10. 2013-06-07 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 300 str. 1 d. 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, šios bausmės neatlikęs (bauda nesumokėta), visi teistumai, išskyrus pirmąjį ir antrąjį, neišnykę,

• kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 187 str. 1 d., 235 str. 1 d.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis A. R. 2013 m. birželio 14 d., apie 16.22 val., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, stovėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios Panerių g. už sankryžos su A. S. g., Kaune, ir pamatęs, kad perėja važiuoja automobilis, išbėgo į gatvę ir tyčia atsitrenkė į automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galines dureles, dėl eismo įvykio pradėjus ikiteisminį tyrimą, automobilio vairuotojui M. P. pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.;

Be to, kaltinamasis A. R. 2013 m. birželio 14 d., apie 16.22 val., stovėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios Panerių g. už sankryžos su A. S. g., Kaune, ir pamatęs, kad perėja važiuoja automobilis, išbėgo į gatvę ir tyčia atsitrenkė į M. P. priklausančio automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galines  dureles, tokiu būdu jas įlenkė, padarydamas nukentėjusiajam M. P. 500 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 1 d.;

Be to, kaltinamasis A. R. 2013 m. rugsėjo 10 d., laikotarpyje nuo 11.30 val. iki 12.00 val., Kauno AVPK Kelių policijos valdybos patalpose, esančiose Chemijos g. 4B, Kaune, būdamas įspėtas pagal LR BK 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimą, apklausiamas liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00452-13, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2013-06-14, apie 16.30 val., įsitikinęs, kad nėra automobilių, pradėjo eiti pėsčiųjų perėja, esančia Panerių g., Kaune, ir atvažiavęs automobilis dešinės pusės priekiniu ratu užvažiavo ant kairės kojos pėdos, o pargriuvus užvažiavo dešinės pusės galiniu ratu, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d.

Kaltinamasis A. R. dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. birželio mėn. (galėjo būti 14 diena), po pietų, apie 16.00 val., nuo Vilijampolėje esančios „Maxima“ parduotuvės ėjo į Stulginskio gatvėje esantį autoservisą. Einant Stulginskio gatvėje esančia nereguliuojama pėsčiųjų perėja buvo partrenktas lengvojo automobilio, kurį vairavo nukentėjusysis. Jo pavardę sužinojo vėliau – M. P.. Teigia negirdėjęs atvažiuojančio automobilio garso ir nepastebėjęs jo, tik pajutęs, kad yra partrenktas. Į perėją ėjo ramiai, neskubėdamas, būdamas įsitikinęs, kad nėra jokio artėjančio automobilio ir joks pavojus jam negresia. Iš kur atsirado nukentėjusiojo vairuojamas automobilis kaltinamasis nežino. Pirmiausia automobilis priekiniu ratu pervažiavo jo kairę pėdą. Dėl šios priežasties A. R. pargriuvo. Po to galiniu ratu automobilis dar pervažiavo per tą pačią koją. Automobilis sustojo maždaug už 5-6 metrų nuo perėjos. Pats kaltinamasis liko gulėti ant važiuojamosios kelio dalies. Jį partrenkusiame automobilyje, be vairuotojo M. P., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo kažkokia jauna moteriškė. Pastaroji, iššokusi iš automobilio ir pribėgusi prie kaltinamojo, pradėjo šaukti ant jo, kaltindama A. R., jog jis apsimetinėja, ragino jį kuo greičiau keltis nuo žemės. Padedamas vairuotojo atsistojo. Paprašė kviesti medikus. Pats taip pat bandė skambinti medikams. Tai galėjo daryti ir aplink susirinkę asmenys. Neprisimena ar norėjo, kad būtų kviečiama policija. Pirmiausia atvažiavo greitoji. Medikai suleido vaistų nuo skausmo. Pamena, kad buvo atvykusi ir policija, tačiau neprisimena ką kalbėjo su policijos pareigūnais. Būnant ligoninėje vėl atvyko policijos pareigūnai, kurie ant jo dėl nesuprantamų priežasčių rėkė. Apie ką su jais kalbėjo neprisimena. Buvo šoko būsenoje, todėl pareigūnams prisistatė S. A., kuris tuo metu buvo geras jo draugas. Kodėl prisistatė kito asmens duomenimis, paaiškinti negali. Pareigūnai ligoninėje apžiūrėjo jo daiktus, rankinėje buvo pleistras ir peroksido tirpalas, nes skaldydamas malkas buvo susižalojęs alkūnę. Peroksido tirpalas ir pleistras buvo reikalingi, nes dažnai dezinfekavo ir perrišinėjo sužeistą alkūnę. Tuos daiktus nešiojosi rankinėje, nes jų galėjo prireikti bet kuriuo metu. Kokiu būdu galėjo įlinkti to automobilio, kuris jį partrenkė, galinės keleivio pusės durelės, nežino. Dėl jo sužalojimo autoįvykio metu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Neneigia, kad liudytojo apklausos metu pasirašytinai buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jo parodymai atitinka tikrovę, jų melagingais jis nelaiko. Automobilio vairuotojui pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį, tačiau ikiteisminį tyrimas dėl jam nesuprantamų priežasčių buvo nutrauktas.

Šie kaltinamojo A. R. parodymai, kuriuos teismas laiko jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiojo M. P., liudytojos F. P. parodymais bei kitais įrodymais.

Nukentėjusysis M. P. parodė, kad 2013-06-14, apie 16.20 val. (tikslaus laiko neprisimena), vairavo savo automobilį (duomenys neskelbtini) Kartu važiavo dukra F. P., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Privažiavus Panerių g. ir Stulginskio g. sankirtą ir pravažiuojant nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, staiga išgirdo kaip į dešinio automobilio šono galinę dalį kažkas atsitrenkė. Prieš važiuodamas per tą perėją matė prie jos ant šaligatvio lūkuriuojantį vyriškį, kuris tikrai nesiruošė eiti per perėją. Stovėjo nuo perėjos kelių metrų atstumu. Iš pat pradžių net nesuprato kas atsitiko, sustojo. Tuo metu pamatė pėsčiųjų perėjoje stovintį tą patį vyrą. Prie jo priėjus, šis pasiskundė, kad sužalota koja. Dukra taip pat išlipo iš automobilio. Kaltinamasis, juos pamatęs, tuoj pat atsigulė ant kelio važiuojamosios dalies, norėdamas parodyti, kad stipriai sužalotas. Dukra, kuri yra medikė, apžiūrėjo tą žmogų ir paragino, kad šis nesimuliuotų ir atsikeltų. Tuo tarpu nukentėjusysis iškart pasiūlė kviesti policiją. Į tai tuoj pat sureagavo A. R., sakydamas, kad policijos kviesti nereikia. Dukra paskambino į policiją. Pinigų įvykio vietoje kaltinamasis neprašė. Jis daug nekalbėjo, tik dejavo tarsi būtų stipriai sužalotas. Kaltinamąjį  išsivežė greitoji pagalba. Po to atvyko policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą. Dėl šio autoįvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo ne kartą kviečiamas į policiją bei prokuratūrą. Nukentėjusysis kategoriškai teigia, kad jis jokių kelių eismo taisyklių nepažeidė, greičio neviršijo. Yra įsitikinęs, kad A. R. tyčia atsitrenkė į automobilį. Nukentėjusiojo manymu, kaltinamasis tokiu būdu norėjo gauti pinigų, nes baudžiamojoje byloje buvo nukentėjusiajam pareiškęs 20 000 Lt civilinį ieškinį. Be moralinės, A. R. jam padarė ir turtinės žalos, nes įlenkė automobilio keleivio pusės galines dureles. Dėl durelių sugadinimo jam padaryta 500 Lt turtinė žala. Civilinio ieškinio nereiškia, kadangi, nukentėjusiojo įsitikinimu, nėra jokių galimybių išieškoti iš kaltinamojo kokią nors pinigų sumą, kadangi, kaip suprato nukentėjusysis iš baudžiamosios bylos medžiagos, eilėje kitų jau išnagrinėtų baudžiamųjų bylų iš A. R. daugeliui asmenų yra priteistos įvairios pinigų sumos. Tik ikiteisminio tyrimo metu suprato, kad jis susidūrė su rafinuotu sukčiumi, kurio nusikalstami veiksmai, pasireiškiantys kritimu po automobiliais, yra jo gyvenimo būdas ir pragyvenimo šaltinis.

Analogiškus parodymus davė liudytoja F. P..

Nukentėjusiojo M. P. ir liudytojos F. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Liudytoja J. M. parodė, kad 2013m. birželio mėn., apie vidurį (tikslios dienos neprisimena), apie pietus, buvo Panerių g., ties namu Nr. 65 (Stulginskio g. kampas). Stovėjo iš Stulginskio g. pusės, prie namo aptvertame sodelyje, žiūrėjo žemyn, norėdama įsitikinti ar gerai nupjauta veja. Būdama nurodytoje vietoje išgirdo Panerių g., ties namo kampu esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje atsitrenkimo į skardą garsą. Po to pasigirdo žmogaus riktelėjimas. Pažiūrėjusi link pėsčiųjų perėjos, pamatė kaip per perėją pravažiavo kažkoks lengvasis automobilis. Jam pravažiavus pamatė nugriuvusį ant šaligatvio pėsčiąjį. Minėtas automobilis pavažiavo kelis metrus link Varnių g. ir sustojo. Žmogus gulėjo ant šaligatvio ant nugaros. Jis buvo pusiau sėdom, pasirėmęs ant alkūnių. Priėjusi paklausė ar nereikia atnešti vandens. Iš galvos judesių suprato, kad nereikia. Vizualiai žmogus sužalotas nebuvo, t.y. kraujo nesimatė. Tuo metu iš minėto automobilio išlipo moteris, kuri ant gulinčio pradėjo šaukti. Ką konkrečiai sakė – neišgirdo. Matė, kad vyksta konfliktas, todėl nuėjo į namus. Praėjus mėnesiui laiko ją susirado tas pats žmogus, kuris buvo partrenktas minėtoje vietoje. Prisistatė Artūru, paklausė ar liudytoja galėtų papasakoti ką matė. Paaiškino, kad nematė nei iš kur atvažiavo automobilis, nei kaip įvyko susidūrimas, matė tik po to kaip nuvažinėjo automobilis nuo pėsčiųjų perėjos, po to atbulas griuvo minėtas vyras. Liudytoja taip pat parodė, kad praėjus kuriam laikui po nagrinėjamo įvykio į jos butą įsiveržė nepažįstamas vyriškis, kuris ją sumušė bei išdaužė langus. Mano, kad jos anketinius duomenis galėjo nutekinti tyrėjas, o jos sumušimą ir langų išdaužymą galėjo organizuoti nukentėjusysis.

Liudytojas J. M. parodė, kad 2013-06-14 d., apie 16 val., buvo prie savo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini). Dirbdamas kieme išgirdo „bumtelėjimą“. Išėjo iki Panerių g. ir matė kaip už perėjos link Varnių g. pavažiavo žalios spalvos automobilis „PEUGEOT“, kuris sustojo prie dešinio šaligatvio pagal savo važiavimo kryptį. Pėsčiųjų perėjoje ant nugaros gulėjo lieso kūno sudėjimo vyras – teisiamojo posėdžio salėje esantis kaltinamasis A. R.. Iš automobilio išlipo vairuotojas ir keleivė. Priėjo prie gulinčio kaltinamojo. Girdėjo kaip keleivė kaltinamajam pasakė, kad kodėl jis specialiai išbėgo į perėją ir specialiai palindo po automobiliu. Vairuotojas, kaip ir keleivė, reikalavo, kad gulintis vyriškis atsikeltų. Pastarasis atsakė, kad to padaryti negali, kadangi jam yra sulaužyta koja. Vairuotojas padėjo atsistoti gulėjusiam vyrui. Automobilio keleivė paklausė J. M., ar jis matė įvykį. Atsakė, kad pačio automobilio ir kaltinamojo kontakto nematė. Pakeltą vyrą vairuotojas pavedė ant šaligatvio. Paklausė ar nereikia kviesti medikų. Keleivė pasakė, kad ji pati juos iškvies. Vairuotojas iškvietė medikus. Gulėjusio ant kelio pėsčiojo jis nepažįsta, jo niekada nėra matęs. Taip pat nepažįsta automobilio „PEUGEOT“ vairuotojo ir keleivės. Atvyko GMP automobilis, kuris pėsčiąjį išvežė iš įvykio vietos. Po to atvyko policijos pareigūnai. Liudytojas nežino ar kaltinamasis pėsčiųjų perėjoje buvo sužalotas atsitiktinai, ar avarija įvyko dėl vairuotojo kaltės, ar kaltinamasis specialiai metėsi po automobilio ratais.

Liudytoja L. J. parodė, kad ji šiuo metu yra kaltinamojo A. R. sugyventinė. Teigia, kad nagrinėjamo įvykio dieną A. R. išėjo iš namų sveikas – jam nebuvo sulaužyta koja. Vėliau sužinojo, kad sugyventinis tą dieną pateko į avariją ir buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje.

Teisiamojo posėdžio metu sutinkamai su LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. buvo balsu perskaityti liudytojo S. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l 27).

Liudytojas S. A. parodė, kad 2013-06-14 d., apie 15 val., jam paskambino asmuo ir prisistatė esąs  iš policijos. Paklausė kur liudytojas yra ir ar nėra patyręs sužalojimų eismo įvykio metu. Apie eismo įvykį girdėjo pirmą kartą, nurodytu laiku buvo savo namuose, Kaune, A. K. g. 20-24 ir jokių sužalojimų nepatyrė. Į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie parodė neva sužaloto S. A. nuotrauką, kuris tuo metu buvo Kauno klinikų priimamajame. Iš nuotraukos atpažino A. R.. A. R. pažįsta nuo vaikystės. Iš seniau žinojo, kad A. R. užsiėminėjo neteisėta veikla, t.y. specialiai inscenizuodavo eismo įvykį, t.y. pakišdavo koją, ar atsitrenkdavo į automobilius, o po to iš vairuotojų išsireikalaudavo naudos. Tai jam buvo pragyvenimo šaltinis. Žino, kad už tą veiklą jis buvo teistas ir atliko bausmę. Prieš penkis metus ar ankščiau į liudytojo darbovietę buvo atėjęs raštas, kad jis Kaune, Vytauto pr. prie „Kauno autobusų stoties“ ne perėjoje yra perėjęs gatvę ir turi sumokėti baudą. Tokio pažeidimo niekada nepadarė ir toje vietoje nėra tuo metu buvęs. 2008 m. pasikeitė vairuotojo pažymėjimą. Tuo metu namuose buvo A. R., kuris draugiškai neva juokaudamas paprašė parodyti vairuotojo pažymėjimą. Paskui iš karto atidavė. Kuomet 2013 m. pas jį apsilankė policijos pareigūnai ir parodė A. R. nuotrauką, suprato, kad A. R. vėl neteisėtai pasinaudojo liudytojo vardu. Po minėto įvykio A. R. nematė. Žinojo A. R. telefono numerį, todėl po policijos apsilankymo paskambino A. R. ir iškoneveikė už liudytojo vardo pasisavinimą. Ar 2013-06-14 A. R. vėl užsiėminėjo savo nusikalstama veikla, ar netyčia pakliuvo į eismo įvykį jis nežino, nes A. R. apie tai nepasakojo.

Liudytojų J. M., J. M., L. J., S. A. parodymai neprieštarauja nuosekliems ir argumentuotiems nukentėjusiojo M. P. ir liudytojos F. P. parodymams, todėl jai netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinamojo A. R. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiojo M. P., liudytojos F. P. parodymų, taip pat įrodyta: Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta įvykio vieta – Panerių g. už sankryžos su Stulginsko g., Kaune, užfiksuota, kad apgadintos automobilio (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galinės durelės (b.l. 10); 2013-06-14 Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos vyresniojo tyrėjo N. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad tiriant eismo įvykį, kuomet pagal pirminius duomenis 2013-06-14, apie 16.25 val., Panerių g. ir Stulginskio g. sankirtoje pėsčiasis atsitrenkė į automobilį, buvo nuvykta į Kauno klinikas, kur pėsčiasis prisistatė S. A.; prie savęs asmens dokumentų neturėjo, tačiau rankinėje turėjo binto, vandenilio peroksido tirpalo. Tai  sukėlė įtarimą, todėl patikrinus minėtą asmenį buvo nustatyta, kad tai ne S. A., o A. R., gim. 1968 m. (b.l. 15); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5779/13(01), kurioje užfiksuota, kad kaltinamasis A. R. prisistatė S. A. asmens duomenimis (b.l. 30); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Teismas mano, kad kaltinamasis A. R., taip pateikdamas įvykius, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo versija atmetama todėl, kad ją pilnai paneigia kiti byloje esantys ir nagrinėjimo teisme metu surinkti įrodymai, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo (nukentėjusiojo M. P., liudytojos F. P. parodymai), bei nepatvirtina kita byloje esanti medžiaga (liudytojai J. M., J. M. tiesiogiai eismo įvykio nematė, nėra galimybės nustatyti, kada A. R. buvo padaryti sužalojimai), o A. R. parodymai nėra patikimi, atsižvelgus į tai, kad jis įsiteisėjusiais nuosprendžiais anksčiau eilę kartų teistas už nusikalstamų veikų padarymą ir pasikėsinimus padaryti nusikalstamas veikas, imituojant eismo įvykius ir to pasekoje apgaule įgyjant svetimą turtą, teistas už žinomai melagingų parodymų davimą.

A. R. už iš esmės analogiškas (BK 182 str.) veikas (eismo įvykių imitavimą ir to pasekoje apgaule įgytą svetimą turtą) teistas Kauno apylinkės teismo 2005-06-23 nuosprendžiu, Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-03-06 nuosprendžiu teistas už vienos, iš esmės analogiškos veikos (eismo įvykių imitavimą ir to pasekoje apgaule įgytą svetimą turtą) padarymą (BK 182 str. 1 d.) ir dviejų veikų pasikėsinimą padaryti (BK 22 str. 182 str. 3 d.). Už vienos, iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (eismo įvykio imitavimą ir to pasekoje apgaule įgytą svetimą turtą) jis teistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-02-01 baudžiamuoju įsakymu (BK 182 str. 3 d.). Už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką (eismo įvykių imitavimą ir to pasekoje apgaule įgytą svetimą turtą) A. R. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-15 įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas pagal dvi analogiškas (BK 182 str. 3 d.) nusikalstamas veikas ir pasikėsinimą padaryti analogišką nusikalstamą veiką (BK 182 str. 1 d.). Be to, A. R. teistas už žinomai melagingų parodymų davimą, susiejusį su automobiliu (BK 235 str. 1 d.) (Kauno miesto apylinkės teismo 2006-05-15 nuosprendžiu).

Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esančiuose įsiteisėjusiuose nuosprendžiuose, kuriuose kaltinamasis A. R. ankstesnėse išnagrinėtose baudžiamosiose bylose buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str., nustatytas aplinkybes apie kaltinamojo iš žmonių išviliotus pinigus apgaule, skirtingais būdais imituojant eismo įvykius ir tariamai jam padarytus kūno sužalojimus, yra pakankamas pagrindas daryti kategorišką išvadą, kad ir šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis A. R., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, krisdamas pėsčiųjų perėjoje ant asfalto, imitavo eismo įvykį ir tariamai jam padarytą žalą. Tokią teismo išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis A. R., reikalaudamas iš nukentėjusiojo jam padarytos tariamos žalos atlyginimo, buvo prisistatęs ne savo, o kito žmogaus - pil. S. A. vardu ir pavarde.

Teismo manymu, kaltinamasis siekia suklaidinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamojo parodymais teismas turi pagrindo netikėti. Įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo A. R. kaltė dėl pasikėsinimo apgaule įgyti svetimą turtą, svetimo turto sugadinimo ir melagingų parodymų davimo yra pilnai įrodyta, todėl jo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimų, numatytų LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 187 str. 1 d., 235 str. 1 d., požymius.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis A. R. padarė tris tyčinius nusikaltimus, juos padarė turėdamas eilę neišnykusių teistumų už tyčinių (jų tarpe – analogiškų) nusikaltimų padarymą, taikyti jo atžvilgiu LR BK 54 str. 3 d. ir 62 str. nuostatas - nėra pagrindo, taikyti LR BK 75 str. – netikslinga, todėl jam, kaip recidyvistui, skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), į tai, kad visos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad du nusikaltimai yra baigti, o trečias nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į A. R. asmenybę (teistas, teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka, nedirba, išsituokęs), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str. str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str. str.,

n u s p r e n d ž i a :

              A. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 187 str. 1 d., 235 str. 1 d. ir nuteisti:

• pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
• pagal LR BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;
• pagal LR BK 235 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Sutinkamai su LR BK 63 str. 1, 4 d. d. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Sutinkamai su LR BK 63 str. 1, 3, 9 d. d. šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2013-06-07 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bei neatlikta bausme - 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę pakeisti į suėmimą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo (faktinio sulaikymo) dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                              Bronislovas Liatukas