Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-465-478/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00703-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.11; 21.11.10

 (S)

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimo V. L. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. kovo 12 d. nutarimu V. L. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta nuobauda - 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui. Jis nubaustas už tai, kad 2019 m. liepos 22 d., 17.18 val., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) g., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, automobiliu atliko pavojingus manevrus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles; važiavo kelyje, kuriame yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, nerodydamas įspėjamųjų signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę; toliau važiuodamas ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė ta pačia krypti važiuojantį automobilį lenkti draudžiamoje vietoje, pėsčiųjų perėjoje; toliau važiuodamas kelio viduriu, dalinai išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, įvažiavo į papildomą eismo juostą, kuria eismas galimas tik į kairę, nesilaikė kelio ženklinimo ir važiavo tiesiai taip apvažiuodamas du ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius; automobilio „BMW” vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir esant intensyviam eismui, nesant būtinybei ne kartą keitė eismo juostą. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais automobilio „BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, nepaisydamas kelių eismo taisyklių, demonstravo savo išskirtinumą ir pirmumą pieš kitus eismo dalyvius, savo veiksmais niekino elementarias moralės bei elgesio normas, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Nurodytais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 8, 140.4, 82.2, 86, 126, 110 punktų reikalavimus.

2.       Kauno apylinkės teismas V. L. skundą dėl Institucijos 2020 m. kovo 12 d. priimto nutarimo panaikinimo tenkino: panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-3769-2020 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną V. L. atžvilgiu nutraukė.

3.       Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir palikti galioti Institucijos 2020 m. kovo 12 d. nutarimą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai panaikino Institucijos nutarimą. Mano, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą, kurį panaikino teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Nurodo, kad iš ištirtų aplinkybių matyti, jog V. L. tik supratęs pažeidimo padarymo pasekmes, t. y. jog dėl padaryto pažeidimo yra atimama specialioji teisė vairuoti transporto priemones, paaiškino, kad ne jis naudojosi pažeidimo metu minėta transporto priemonę, kad ją naudotis galėjo bet kuris įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojas. Institucijos nuomone, apeliantas taip siekia išvengti administracinės atsakomybės ir ja kilsiančių pasekmių. Pabrėžia, kad pats V. L. 2020-01-13 prie policijos pareigūnės užpildė pranešimą dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuriame nurodė, kad transporto priemone naudojosi būtent jis, tai patvirtino savo parašu. Pažeidėjo kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija.

3.2. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

4.       Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą V. L. atstovė advokatė Aušra Ručienė prašo netenkinti Institucijos apeliacinio skundo ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį. Atsiliepime advokatė teigia, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jos atstovaujamojo asmens kaltę, jokių V. L. kaltės įrodymų nenurodyta ir apeliaciniame skunde, jis grindžiamas tik interpretacijomis. Advokatės vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išanalizavo visus surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, jog V. L. padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo kaltinamas, todėl teismas priėmė teisingą sprendimą administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

8. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi V. L. skundą dėl Institucijos 2020 m. kovo 12 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas, atmetė ir paliko Institucijos nutarimą nepakeistą. V. L. apeliacinis skundas, kuriame jis prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį ir Institucijos 2020 m. kovo 12 d. nutarimą, o administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, buvo tenkintas iš dalies, aukštesniajam teismui konstatavus, kad ši administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus byloje esančių įrodymų, nesprendžiant dėl galimybės rinkti naujus įrodymus, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta kaip neteisėta bei nepagrįsta, o administracinio nusižengimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenis, konkrečiai išdėstė aplinkybes, kurios nebuvo ištirtos ir dėl kurių patikimumo bei pagrįstumo kyla abejonės, prieštaravimus tarp įrodymų bei jais grindžiamų kaltinime konstatuotų aplinkybių bei nurodė, ką reikia padaryti, siekiant šiuos prieštaravimus ir abejones pašalinti, kad galima būtų byloje priimti neginčijamais duomenimis paremtą sprendimą. Aukštesnysis teismas pažymėjo, kad byloje pateiktoje vaizdo medžiagoje užfiksuotos aplinkybės neatitinka 2020 m. sausio 13 d. administracinio nusižengimo protokole ir 2020 m. kovo 12 d. Institucijos nutarime išdėstytų KET pažeidimo aplinkybių, kas sukėlė abejonių dėl tinkamo šio įrodymo ištyrimo ir įvertinimo, tačiau teisme nebuvo apklausti Institucijos atstovai, kurie galėtų duoti paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su administracinio nusižengimo protokole išdėstyta Kelių eismo taisyklių pažeidimo esme, nebuvo apklaustas ir Institucijos pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą bei apklausęs V. L. dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybių. Be to, nustatyti prieštaravimai dėl policijos komisariate vykusio pokalbio tarp V. L. ir 2020 m. sausio 13 d. tarnybinį pranešimą surašiusios specialistės J. S. turinio, nes jie abu nurodė skirtingas aplinkybes. Byloje yra duomenų, kad kabinete tuo metu buvo ir kita specialistė - V. K., kuri taip pat galėtų nurodyti tam tikras administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apklausos aplinkybes ir jo pateiktus paaiškinimus dėl KET pažeidimo, tačiau ji taip pat nebuvo apklausta. Byloje nėra pateiktas ir išreikalautas tarnybiniame pranešime minimos vaizdo kameros įrašas, galintis objektyviai patvirtinti vykusio pokalbio turinį. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad nei bylos tyrimo metu Institucijoje, nei teisme nebuvo aiškinamasi vaizdo įrašą pateikusio asmens tapatybė ir jis nebuvo apklaustas. Šioje apygardos teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, taip pat būtina įvertinti ir V. L. nurodytas aplinkybes, susijusias su jo darbu minėtoje įmonėje pažeidimo metu (ką galėtų patvirtinti/paneigti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai), tikslinga išreikalauti ir prijungti oficialius duomenis apie tai, jog pažeidimo padarymo metu jis apskritai dirbo įmonėje (VSDFV duomenys), išsiaiškinti, kam nuosavybės teise pažeidimo padarymo metu priklausė automobilis.

 10. Kaip minėta, pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju, aukštesnysis teismas, patikrinęs žemesniojo teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta bei nurodė, kokie procesiniai pažeidimai buvo padaryti ir kokius veiksmus jų pašalinimui reikia atlikti. Apibendrindamas nurodytus argumentus, aukštesnysis teismas pažymi, kad teismų procesinis savarankiškumas taikomas ta apimtimi, kiek aukštesnės grandies teismai negali duoti konkrečių, privalomų nurodymų dėl bylos baigties, tačiau jis savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, gali nepaisyti aukštesniojo teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikintas žemesniosios instancijos teismo sprendimas. Tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, neįvykdė nė vieno iš aukštesniojo teismo nurodymų, nerinko jokių naujų įrodymų, nekvietė į teismą ir neapklausė liudytojų, o vertino tik tuos pačius duomenis, kurie buvo byloje prieš nagrinėjant V. L. apeliacinį skundą pirmą kartą.   

11. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinęs nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. L. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus ir nenustačius visų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis naikintina ir V. L. administracinio nusižengimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs tokį sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės turi būti įvertintos iš naujo nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą V. L. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja           Jūratė Jakubonienė