Baudžiamoji byla Nr. 1A-308-519/2018
Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00216-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.1.2.14.1.1.; 1.2.14.10.1.; 2.1.2.7.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.5.2.; 2.4.7.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,
sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,
dalyvaujant prokurorams Daivai Kaučikienei, A. E.,
išteisintajam E. G. ir jo gynėjui advokatui D. D.,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. B., jos atstovei advokatei Raimondai Klimienei,
nukentėjusiajam T. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro A. E. ir nukentėjusiosios, civilinės ieškovės V. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. išteisintas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. B. ir T. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, išaiškinat, jog jie turi teisę ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
1. E. G. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2017-06-18 iki 2017-08-01 9.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą – V. B. ir T. B. priklausančiame name sugadino elektros instaliaciją, nukirpdamas ir ištraukdamas laidus, padarant 3500 eurų žalą, bei sugadino elektros paskirstymo – saugiklių dėžutę, joje nukirpdamas laidus ir juos sumaišydamas, padarant 770 eurų turtinę žalą, virtuvėje sugadino keraminių plytelių sienų apdailą, jas nuskeldamas ir nulupdamas, padarant 850 eurų žalą, sugadino ventiliacijos angą, sulankstydamas ir sukišdamas į vidų metalinius angos kraštus, padarant 20 eurų žalą, svetainėje sugadino sienų apdailą, nuplėšdamas sieninės spintos duris, padarant 300 eurų žalą, pirmo aukšto kambaryje sugadino sienos apdailą dažais parašydamas užrašą ,,svetimomis vaikų ašaromis ir žmonių skausmu gyvenimo nepastatysite“, padarant 900 eurų žalą, laiptinėje į pastogę sugadino sienų apdailą nudaužydamas keramines plyteles, padarant 650 eurų žalą, antro aukšto kambaryje sugadino sienų ir lubų apdailą išdauždamas skyles, padarant 900 eurų žalą, antro aukšto kambaryje sugadino sienų apdailą, padarant 1100 eurų turtinę žalą, sugadino vandens gręžinį į jį prikišdamas skudurų ir šiukšlių, padarant 250 eurų žalą, svetainėje ir pirmo aukšto kambaryje sugadino šildymo sistemą keturiose vietose pradurdamas cirkuliacinius radiatorių vamzdelius, padarant 200 eurų žalą, tokiu būdu iš viso sugadino 9440 eurų vertės V. ir T. B. turto, padarydamas jiems turtinę žalą, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
1.1. Be to, E. G. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2017-06-18 iki 2017-08-01 9.00 val., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, Raseinių r., Girkalnio sen., Rizgių k. 3, V. B. ir T. B. priklausančiame gyvenamajame name, tyčia pagrobė koridoriaus durų rankeną, 15 eurų vertės, iš namo rūsio hidroforą su prijungimo sistema, 170 eurų vertės, iš holo šviestuvą, 10 eurų vertės, iš virtuvės dvi rozetes, 6 eurų vertės, 2 vnt. apšvietimo LED lempučių su panelėmis, 20 eurų vertės, 1 radiatorių, 300 eurų vertės, iš sandėliuko šviestuvą, 10 eurų vertės, iš vonios kambario vonią, 400 eurų vertės, ir maišytuvą su vandens prijungimo sistema, 100 eurų vertės, klozetą, 100 eurų vertės, su vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, 50 eurų vertės, iš dušo maišytuvą su vandens prijungimo sistema, 100 eurų vertės, kriauklę su maišytuvu, vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, 100 eurų vertės, 6 apšvietimo LED lemputes su panelėmis, 60 eurų vertės, iš svetainės 10 apšvietimo LED lempučių su panelėmis, 100 eurų vertės, 1 rozetę, 3 eurų vertės, sieninės spintos duris, 200 eurų vertės, židinio ventiliacijos angos dėklą, 10 eurų vertės, tris radiatorių šilumos reguliatorius, 60 eurų vertės, iš kambario pirmame aukšte 10 apšvietimo LED lempučių su panelėmis, 100 eurų vertės, 2 radiatorius su prijungimo vamzdeliais, 600 eurų vertės, iš laiptinės 2 apšvietimo LED lemputes su panelėmis, 20 eurų vertės, vieną radiatoriaus šilumos reguliatorių, 20 eurų vertės, iš antro aukšto koridoriaus 5-ių sieninių spintelių 10 vnt. stumdomų durelių, 50 eurų vertės, šviestuvą, 10 eurų vertės, iš antro aukšto kambario klozetą, 100 eurų vertės, 1 radiatorių su prijungimo vamzdeliais, 200 eurų vertės, sieninės spintos slankiojančios sistemos duris, 500 eurų vertės, du šviestuvus, 20 eurų vertės, iš kambario antrame aukšte 23 apšvietimo LED lemputes su panelėmis, 414 eurų vertės, stoglangio guminę tarpinę, 200 eurų vertės, iš kambario antrame aukšte 3 šviestuvus, 30 eurų vertės, radiatorių su prijungimo vamzdeliais, 300 eurų vertės, vieną radiatoriaus šilumos reguliatorių, 20 eurų vertės, iš kambario antrame aukšte 2 šviestuvus, 20 eurų vertės, 1 radiatorių su prijungimo vamzdeliais, 300 eurų vertės, vieną radiatoriaus šilumos reguliatorių, 20 eurų vertės, iš palėpės apšiltinimo medžiagą, 300 eurų vertės, iš kiemo giluminį vandens siurblį su prijungimo ir vandens kėlimo sistema, 200 eurų vertės, tuo iš viso padarė Vaivai ir T. B. 5238 eurų turtinę žalą, tai yra nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras A. E. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjos 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį dėl E. G. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 1 dalies panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.
2.1. Nurodo, kad E. G. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir teigė, jog iš Vaivos ir T. B. nuosavybe tapusio namo pasiėmė tik jam priklausančius daiktus, svetimo turto tyčia negadino, o užrašą ant kambario sienos užrašė išreikšdamas neigiamą emociją naujųjų savininkų atžvilgiu, o ne norėdamas sugadinti turtą. Pažymi, kad teismas šią jo gynybinę versiją priėmė be išlygų, kas, pasak prokuroro, rodo teismo šališkumą.
2.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje dėl išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį teismas nurodė, kad gyvenamojo namo techniniame projekte numatyta inžinerinė įranga buvo suprojektuota, pastatyta ir naudojama vandens, elektros tiekimui, nuotekų šalinimui iš jo užtikrinti. Techniniame namo projekte buvo numatyta tik tai, kad name turi būti įrengti elektros, vandens įvadai, buitinių nuotekų šalinimo tinklai, specialių reikalavimų pastato vidaus inžineriniams tinklams nenustatyta, nurodant, jog vandentiekio, nuotekų, šildymo, elektrotechnikos ir kiti tinklai užsakovo įrengiami savo nuožiūra. Pažymi, jog iš to teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tam, kad gyvenamasis namas būtų pripažintas tinkamu naudotis, užtenka, kad jame būtų įrengti elektros, vandens įvadai, buitinių nuotekų šalinimo tinklai. Teismas tai grindė naujai pastatytų būstų rinkoje susiformavusiais santykiais, kad gyvenamasis būstas parduodamas tik su jame įrengtai elektros, vandens tiekimo įvadais, buitinių nuotekų šalinimo sistema, o visus vidaus inžinerinius tinklus įsirengia būsto įgijėjai savo nuožiūra. Paprotinėje teisėje neva susiformavę tokie santykiai, kad kai parduodamo būsto savininkai palieka būste kokius nors daiktus, paprastai tai aptaria sutartyje, nurodydami konkrečius paliekamus daiktus. Tai, kad E. G. siūlė nukentėjusiesiems Vaivai ir T. B. pirkti name buvusius baldus ir buitinę techniką, o šie atsisakė tai daryti, prokuroro teigimu, teismas įvertino kaip įrodymą, jog jis suvokė visus name esančius daiktus kaip savo nuosavybę ir priėjo išvados, kad kaltinime nurodyti daiktai buvo ir yra kaltinamojo E. G. nuosavybė, jie kaltininkui nėra svetimi, o tai reiškia, kad nėra nusikalstamos veikos sudėties – dalyko.
2.3. Nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėti taip veikti, numatyti jos padarinius ir to norėti, o kaltinamasis E. G. pasiėmė savo daiktus, svetimų daiktų neėmė, siūlė juos pirkti nukentėjusiesiems, šie pirkti atsisakė, o tai reiškia, kad nėra nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios.
2.4. Teigia, kad nuosprendyje, priešingai, nei matosi iš surinktų įrodymų bei teismo proceso metu duotų asmenų parodymų, nurodoma, kad nukentėjusieji gyvena minėtame name nuo tada, kai išsikraustė kaltinamasis, o visi inžineriniai tinklai veikė, jie sugadinti nebuvo, galimybę naudotis inžineriniais tinklais Vaiva ir T. B. turėjo, jais naudojosi ir naudojasi. Pažymi, jog tokie teismo teiginiai yra klaidinantys ir neteisingi, prieštaraujantys byloje esantiems faktiniams duomenims. Iš šių duomenų matyti, kad nukentėjusieji tam, kad E. G. nuniokotas namas, kai jis išmontavo šildymo radiatorius, klozetus, vandens maišytuvus ir kitą namo įrangą, taptų tinkamu gyventi šeimai su mažamečiais vaikais, turėjo atlikti ilgai trukusius ir brangiai kainavusius elektros, vandentiekio, šildymo sistemų atstatymo darbus.
2.5. Pažymi, kad teismas išteisinamajame nuosprendyje nurodė, jog šviestuvai, lemputės, klozetas, kriauklės, rozetės, kranai, vonia, vandens plėtimosi bakelis, maišytuvas, durų rankena, radiatoriai, šilumos reguliatoriai, sieninės, kad ir įmontuojamos, spintos, nėra namo inžinerinių sistemų dalis, be vieno ar kito iš šių daiktų namas gali funkcionuoti, tai nėra esminės gyvenamojo namo dalys, kokiomis galėtų būti stogo anga, langai, įėjimo durys, laikančios sienos ir konstrukcijos, nors prieš tai, aiškindamas daiktinės teisės normas, pažymėjo pagrindinio ir antraeilio daiktų (priklausinio) paskirtį, bei nurodė, kad civilinėje apyvartoje antraeiliai daiktai „seka“ paskui pagrindinius daiktus: antraeilį daiktą ištinka pagrindinio likimas. Pasak prokuroro, tokie teiginiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.14 straipsnio nuostatoms, kad kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas. Prokuroro teigimu, teismo išvada, kad pavyzdžiui radiatorius yra namo šildymo sistemos dalis, ar klozetas yra nuotėkų šalinimo sistemos dalis, ir kad be jų šios sistemos veikia, o namas yra tinkamas gyventi, prieštarauja elementariai logikai. Pažymi, jog šių, o taip pat ir kitų kaltinime nurodytų daiktų paskirtis yra užtikrinti šildymo, vandentiekio, elektros tiekimo, nuotekų šalinimo funkcijas, jie yra neatskiriama gyvenamojo namo dalis ir negali būti prilyginta baldams ar buitinei technikai. Pažymi ir tai, kad teismas išteisindamas E. G. dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, rėmėsi E. G. gynybine versija ir neatsižvelgė į kitus byloje esančius faktinius duomenis.
2.6. Prokuroro teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad E. G., būdamas skolininkas ir įkeitęs savo turtą – gyvenamąjį namą, turėjo laikytis 2007-01-24 sudarytos Hipotekos sutarties sąlygų, kuriose buvo nurodyta: „Įkeičiamo daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šiuo lakštu įkeičiamo daikto. Visi įkeistame žemės sklype esantys, ar vėliau atsiradę įrenginiai, tame tarpe, bet neapsiribojant elektros ir ryšių linijos, pastotės, šilumos trąšos, vandentiekio, kanalizacijos, keliai ir šaligatviai bei kiti infrastruktūriniai elementai yra įkeisti pagal šį lakštą, jei įkeitimas nėra forminamas atskiru lakštu.
2.7. Nurodo, kad nuosprendyje dėl E. G. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, teismas taip pat iš esmės rėmėsi tik kaltinamojo parodymais, jog jis nurodyto turto negadino, name ir taip buvo nusidėvėjimo požymių, nes namas buvo eksploatuojamas, kad jis nežinojo, jog šildymo sistemoje yra skylių, jei taip, kas jas ir kada padarė. Pažymi, jog teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurių viseto pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad turtas buvo sugadintas, nes namas savo funkcinės gyvenamosios paskirties neprarado, nukentėjusieji jame gyvena, jog buvo atliekami tyčiniai turto sugadinimo veiksmai ir kad tokius veiksmus atliko kaltinamasis.
2.8. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad po E. G. veiksmų namas liko tiek suniokotas, kad nukentėjusieji jame apsigyveno po ilgai trukusių ir brangiai kainavusių darbų. E. G., duodamas teisme parodymus, pats patvirtino, kad išmontuodamas rozetes, paskirstymo dėžutę ir kitą elektros įrangą, jis sudarė tokią situaciją, jog be specialisto pagalbos atstatyti elektros sistemos veikimą buvo neįmanoma. Prokuroro teigimu, tai patvirtino liudytojai S. K., M. M. ir S. D., jog tai matyti iš byloje esančių kitų įrodymų. Pažymi, kad elektros instaliacijai sutvarkyti nukentėjusiesiems prireikė 1065,28 eurų sumos. Tam, kad šildymo sezono metu name būtų galima gyventi, nukentėjusiesiems teko skolintis radiatorius, be kurių šildymo sistemos veikimas neįmanomas. Užpildžius šildymo sistemą vandeniu pastebėta, jog cirkuliaciniuose vamzdeliuose padarytos skylės. Pro jas išsiveržęs vanduo užliejo grindis ir sienas, todėl, pasak prokuroro, E. G. parodymai apie tai, kad galimai jos buvo jam gyvenant, nes šildymo sistemą vandeniu kartais tekdavo papildyti, vertintini kritiškai.
2.9. Apgadinimų pobūdis, kai laidai nukerpami su lyg siena taip, kad prie jų nebūtų galima nieko prijungti, stacionarių, statinio projekte numatytų sieninių spintelių durelių išėmimas, šviestuvų su panelėmis išplėšimas, stoglangio tarpinės išėmimas, šildymo sistemos cirkuliacinių vamzdelių prakiurdymas ir kiti kaltinamojo veiksmai, prokuroro teigimu, parodo, kad E. G. veikos buvo tyčinės. Pažymi, jog E. G. duodamas parodymus apie užrašo aerozoliniais dažais užrašymą ant kambario sienos patvirtino, kad norėjo, jog jo namą iš bankroto administratoriaus įsigiję asmenys jame negyventų. Teismas patikėjo kaltinamojo versija apie tokiu būdu „išreikštą emociją“, „spontanišką veiksmą“, ir nelaikė tokių tyčinių kaltinamojo veiksmų svetimo turto sugadinimu. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje nurodyta, jog nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje nurodyta 200 eurų suma tik minėto kambario sutvarkymui reikalingų medžiagų pirkimui nėra pagrindas nustatyti turto vertę. Pažymi, jog visiškai neatsižvelgta į darbų vertę, nes dažams įsigėrus į tinką ir nesant galimybės užrašo uždažyti, buvo numušamas tinkas, siena iš naujo tinkuojama, glaistoma ir t. t. Nurodo, kad teismo posėdžio metu nukentėjusiesiems užduodamų klausimų apie tai, koks sienos plotas buvo sugadintas, pobūdis nurodo į tai, kad teismas nenuplaunamo ir neuždažomo užrašo „svetimomis vaikų ašaromis ir žmonių skausmu gyvenimo nepastatysite“ užrašymą gyvenamajame kambaryje laikė tik tos vienos sienos konkretaus ploto, ant kurio buvo užpurkšti dažai, galimu sugadinimu. Prokuroro teigimu, kaip iš rūbo iškirpus skiautę sugadinamas visas rūbas, o ne tik minėta skiautė, taip ir užrašo ant sienos padarymas sugadino visą kambario sienų apdailą ir turi būti atitinkamai vertinamas.
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji, civilinė ieškovė V. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį, kuriuo E. G. buvo išteisintas, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje. Priteisti iš kaltinamojo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, suteikiant nukentėjusiajai antrinę teisinę pagalbą.
3.1. Teigia, kad teismas priimdamas E. G. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį jį motyvavo tuo, kad asmuo pagal baudžiamąjį kodeksą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir jeigu jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pažymi, jog teismas pasisakydamas dėl išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nurodė, kad techniniame namo projekte buvo numatyta tik tai, jog name turi būti įrengti elektros, vandens įvadai, bitinių nuotekų šalinimo tinklai, specialių reikalavimų pastato vidaus inžineriniams tinklams nenustatyta, nurodant, jog vandentiekio, nuotekų, šildymo, elektrotechnikos ir kiti tinklai užsakovo įrengiami savo nuožiūra. Iš to teismas padaro išvadą, jog tam, kad gyvenamasis namas būtų pripažintas tinkamu naudotis, pakako, jog jame būtų įrengti elektros, vandens įvadai, buitinių nuotekų šalinimo tinklai. Teismas tai patvirtino argumentu, kad ir naujai pastatytų būstų rinkoje susiformavę santykiai, jog gyvenamasis būstas parduodamas tik su jame įrengtai elektros, vandens tiekimo įvadais, buitinių nuotekų šalinimo sistema, o visus vidaus inžinerinius tinklus įsirengia būsto įgijėjai savo nuožiūra, o kai parduodamo būsto savininkai palieka būste kokius nors daiktus, paprastai tai aptaria sutartyje, nurodydami konkrečius paliekamus daiktus. Pasak nukentėjusiosios, teismas taip pat akcentuoja, jog E. G. netgi siūlė jiems pirkti name buvusius baldus, buitinę techniką, bet jie atsisakėme pirkti. Nukentėjusiosios teigimu, teismas iš to padarė išvadą, kad kaltinime nurodyti daiktai buvo ir yra kaltinamojo E. G. nuosavybė, jie kaltininkui nėra svetimi, o tai reiškia, kad nėra nusikalstamos veikos sudėties dalyko ir nėra nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios. Teigia, jog teismas nuosprendyje ypatingai didelį dėmesį skyrė aiškindamas daiktinės teisės normas, pagrindinio ir antraeilio daiktų (priklausinio) paskirtį, akcentuodamas, kad antraeiliai daiktai yra tokie, kurie susiję su pagrindiniais daiktais: tik su pagrindiniais egzistuojantys, pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susijęs daiktai (CK 4.13 straipsnis), kad civilinėje apyvartoje antraeiliai daiktai „seka“ paskui pagrindinius daiktus: antraeilį daiktą ištinka pagrindinio likimas. Tačiau toliau nuosprendyje nurodoma, kad šviestuvai, lemputės, klozetas, kriauklės, rozetės, kranai, vonia, vandens plėtimosi bakelis, maišytuvas, durų rankena, radiatoriai, šilumos reguliatoriai, sieninės, kad ir įmontuojamos spintos, nėra namo inžinerinių sistemų dalis, be vieno ar kito iš šių daiktų namas gali funkcionuoti, tai nėra esminės gyvenamojo namo dalys, kokiomis galėtų būti stogo anga, langai, įėjimo durys, laikančios sienos ir konstrukcijos. Nukentėjusiosios nuomone, tokie teismo teiginiai prieštarauja nuosprendyje minimo CK 4.14 straipsnio nuostatoms, kad kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas.
3.2. Teigia, jog nuosprendyje visiškai neteisingai nurodyta, kad jie, t. y. nukentėjusieji, gyvena minėtame name nuo tada, kai išsikraustė kaltinamasis. Visi inžineriniai tinklai veikė, jie sugadinti nebuvo, galimybę naudotis inžineriniais tinklais jie, Vaiva ir T. B., turėjo, jais naudojosi ir naudojasi. Nurodo, kad tą pačią dieną, kai E. G. turėjo jiems perduoti raktus, nuvykę į sodybą ir pamatę, kas joje yra padaryta, kreipėsi į Policijos komisariatą. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodo, kad dėl pavogtų daiktų ir sugadintų sistemų jie negalėjo įsikelti į namą ir jame apsigyventi, nes nuo pirmo žingsnio susidūrė su problemomis – nebuvo vonios, klozetų, dalies radiatorių, rozečių, šviestuvų, kurie buvo nuimti, o norint pajungti savus šviestuvus, iš naujo teko pervesti elektros instaliaciją.
3.3. Nurodo, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris atstovavo E. ir I. G. pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarė sutartį pagal kurią įsigijo E. I. G. įkeistą turtą. Pažymi, kad turto vertintojas V. L. apklaustas liudytoju nurodė, jog jis negali pasakyti nei kokios lemputės, nei kokia santechnika buvo name, tačiau nurodė, kad pastato vertei įtakos turi tai, kad name yra įvesta elektros instaliacija, išvedžiota šildymo sistema, vandentiekis. Jeigu šių sistemų name nebūtų, namo vertė būtų mažesnė. Pažymi, jog bendraujant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), pardavimo, nebuvo nurodyta, kad namas būtų įrengtas tik iš dalies. Teigia, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, kiek name yra radiatorių, rozečių, šviestuvų, kokios yra sieninių spintų durys, tačiau tokie duomenys pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodomos, net jeigu tokios nutartys sudaromos ir notarų biure. Pažymi ir tai, kad E. G. siūlė jiems pirkti baldus, buitinę techniką, tačiau kalbos, jog jie atskirai turi sumokėti už radiatorius, vonią, klozetus, šviestuvus, rozetes, nebuvo. Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad turtas, kurį E. L. G. vardu jiems pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo įkeistas hipotekai ir E. I. G. nepriklausė. Jų asmeninės lėšos ir lėšos, kurias jie pasiskolino iš banko, buvo panaudotos E. G. skoloms padengti.
3.4. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad radiatoriai, vonia, klozetai su prijungimo sistemomis, maišytuvai, elektros instaliacija, yra asmeninė E. G. nuosavybė. Jos nuomone, šių daiktų paskirtis yra užtikrinti gyvenamajame name šildymo, vandentiekio, elektros tiekimo funkcijas, ir yra neatskiriama pastato dalis.
3.5. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės nuomone, E. G. veikė tiesiogine tyčia, jis suprato savo veiksmų pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, nes būdamas skolingas ir įkeitęs jam priklausiusį turtą, turėjo laikytis Hipotekos sutarties sąlygų. Pažymi, kad 2007-01-24 Hipotekos sutartyje buvo nurodyta, jog įkeičiamo daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šiuo lakštu įkeičiamo daikto. Visi įkeistame žemės sklype esantys, ar vėliau atsiradę įrenginiai, tame tarpe, bet neapsiribojant elektros ir ryšių linijos pastotės, šilumos trąšos, vandentiekio, kanalizacijos, keliai ir šaligatviai bei kiti infrastruktūriniai elementai yra įkeisti pagal šį lakštą, jei įkeitimas nėra forminamas atskiru lakštu. Pažymi, kad E. G. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nesidomėjo, kas parašyta hipotekos sutartyje, nors teigė supratęs, kad įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
3.6. Atkreipia dėmesį į CK 4.171 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nurodo, kad kai įkeičiamas nekilnojamasis daiktas, kuriam naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, laikoma, kad hipotekos objektu tampa ir tokiam daiktui naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, įskaitant ir tuos, kurie taps įkaito davėjo nuosavybe ateityje, jeigu kitaip dėl kilnojamųjų daiktų įkeitimo (neįkeitimo) nebuvo nustatyta hipotekos sutartyje ar įkeičiamo nekilnojamojo daikto savininko vienašaliame pareiškime įkeisti daiktą.
3.7. Nukentėjusiosios teigimu, teismas pasisakydamas dėl E. G. kaltės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovavosi daugiau E. G. gynybine versija, nei liudytojų parodymais, ar kitais rašytiniais įrodymais.
3.8. Nurodo, kad įsigytame name jie apsigyvenome, tačiau tam, kad bent minimaliai funkcionuotų gyvenamajame name veikusios sistemos, teko samdyti specialistus, papildomai pirkti medžiagų. Teigia, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. M., S. D. patvirtino, kad elektros laidai buvo ištampyti ir susukti taip, kad galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas. Pats kaltinamasis patvirtino, kad jis sugadino elektros instaliaciją taip, kad „naujai atėjęs žmogus nesuprastų“. Nurodo, kad elektros instaliacijai sutvarkyti išleido 1065,28 eurus. Už darbą liko skolingi S. K. 3400 eurus. Prieš šildymo sezoną, pasiskolino radiatorius, kuriuos E. G. pasisavino. Pažymi ir tai, kad užpildžius šildymo sistemą, pro cirkuliaciniuose vamzdeliuose padarytas skylutes, pradėjo fontanais veržtis vanduo. E. G. nurodė, kad sistemą kartas nuo karto tekdavo papildyti, tačiau akivaizdu, kad esant pragręžtiems vamzdeliams ir iš sienų bei grindų besiveržiant vandeniui E. G. šeima nebūtų galėjusi normaliai gyventi. Mano, kad vandens gręžinys buvo sugadintas užkemšant jį skudurais, šiukšlėmis. Teigia, kad SMS žinutėje E. G. buvo nurodęs, kad palieka jiems vandens gręžinį, o teisme jis išsisukinėjo, teigdamas, kad jam gręžinio įranga nepriklausė, ji priklausė kitam asmeniui, tačiau neįvardijo kam, akivaizdžiai slėpdamas tariamą kitą asmenį. Nukentėjusiosios teigimu, išplėštos sieninių spintelių durelės, nišų apdaila, šviestuvų su panelėmis išplėšimas, paliekant skyles sienose, stoglangio sugadinimas pavagiant tarpinę, net šiltinimo medžiagos išardymas ir pavogimas, rodo, kad kaltinamojo veika nebuvo atsitiktinė ir neatsargi. E. G. pasinaudodamas tuo, kad žmogiškai įvertindami situaciją ir leisdami jam iki 2017-08-01 pagyventi jų įsigytame name iki susiras kitą būstą, jis sugadino ką tik galima sugadinti. Tokias aplinkybes nurodė liudytojas T. Š. ir dar paaiškino, jog buvo demontuota viskas, ką galima buvo demontuoti.
3.9. Teigia, kad ant sienos su aerozoliniais dažais išpurkštas užrašas „svetimomis vaikų ašaromis ir žmonių skausmu gyvenimo nepastatysite“ svetainėje buvo paskutinis veiksmas, kuriuo, kaip nurodė E. G., jis išreiškė savo emociją. Po to teigė gailėjęsis, daugiau taip nebūtų elgęsis. Nukentėjusiosios nuomone, neatsargiai padaryti tokių veikų, kuriomis kaltinamas E. G., yra neįmanoma. Kaltinamasis nurodė nesąs registruotas dėl psichikos sutrikimų, todėl mano, jog jis puikiai suprato savo veiksmų esmę, ir siekė tokių pasekmių, kurias jiems sukėlė. Jis apklausiamas teisme patvirtino, kad turėjo tikslą, kad namas nebūtų parduotas, o jiems nusipirkus pastatus, siekė, kad jie (nukentėjusieji) neapsigyventu šiame name. Mano, kad vien gero nelinkintis užrašas ant sienos, patvirtina kaltinamojo tikslus, jog SMS žinučių T. B. turinys leidžia suprasti, kad E. G. suprato ne tik savo veiksmus, bet ir tų veiksmų pasekmes, ir sąmoningai, kryptingai jų siekė.
3.10. Pripažinus E. G. kaltu, nukentėjusiosios manymu, žalą galbūt atlygintų ir draudimo bendrovė, kurioje buvo apsidraudę pastatus. Kadangi yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, šis įvykis laikomas nedraudiminiu, todėl draudikas atsisakė jiems išmokėti draudimo išmoką.
4. Teismo posėdžio metu išteisintasis E. G. ir jo gynėjas prašė prokuroro, nuketėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinius skundus atmesti, prokuroras prašė skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei jos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir E. G. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiosios, civilinės ieškovės V. B. apeliacinis skundas tenkintinas
5. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
6. Prokuroras apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas E. G. atžvilgiu priimdamas išteisinamąjį nuosprendį buvo šališkas, nes E. G. kaltės klausimą sprendė iš esmės remdamasis tik paties E. G. pateikta versija, kad iš Vaivos ir T. B. nuosavybe tapusio namo pasiėmė tik jam priklausančius daiktus, svetimo turto negadino, o užrašą ant kambario sienos užrašė išreikšdamas neigiamą emociją naujųjų savininkų atžvilgiu, o ne norėdamas sugadinti turtą. Taigi prokuroras pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su netinkamu įrodymų vertinimu.
6.1. Pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Svarbu pažymėti ir tai, kad konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2009; Nr. 2K-198/2009; Nr. 2K-195/2010; Nr. 2K-75-677/2016). Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturi būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016 ir kt.). Be to, Europos Žmogaus T. T. praktikoje procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir kt., paprastai taip pat nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (EŽTT sprendimas Boldea prieš Rumuniją (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008).
6.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumai, t. y. netinkamas įrodymų vertinimas, neduoda pagrindo spręsti, jog šios aplinkybės rodo pirmosios instancijos teismo objektyvųjį šališkumą. Todėl prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, atmestinas.
7. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje nors ir išnagrinėjo įrodymus, tačiau priimdamas nuosprendį iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų bei bylos faktinių aplinkybių įvertinimo, tai yra nuosprendyje išdėstyti įrodymai tinkamai neįvertinti, nėra išsamios įrodymų analizės, kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai neišanalizuoti, nelyginti su kitais bylos duomenimis, nėra aiškiai ir išsamiai nurodytos šio teismo išvados dėl kaltinamojo E. G. išteisinimo, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktų nuostatos. Tačiau atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, prokuroro bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. B. apeliaciniuose skunduose išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryti pažeidimai – netinkamas byloje surinktų įrodymų vertinimas, prioritetas teiktas kaltinamojo E. G. nurodytiems parodymams jų nevertinant ir neanalizuojant kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, netinkamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų aiškinimas – apeliacinės instancijos teismo ištaisytini.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados – kaltinime nurodyti daiktai buvo ir yra kaltinamojo E. G. nuosavybė, jie kaltinamajam nėra svetimi, jog byloje nėra įrodymų, kad turtas buvo sugadintas, nes namas savo funkcinės gyvenamosios paskirties neprarado, nukentėjusieji jame gyvena, nėra įrodymų, jog buvo atliekami tyčiniai turto sugadinimo veiksmai ir kad tokius veiksmus atliko kaltinamasis, kurios padarytos vertinant tik paties kaltinamojo E. G. duotus parodymus, aiškinant CK normas, Statybos įstatymo nuostatas, techninio namo projekto duomenis – neteisingos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Todėl išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, jis turi būti panaikintas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais.
9. Teisiamojo posėdžio metu E. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytus daiktus išsikraustydamas pasiėmė, nes tai jo nuosavybė. Durų rankenos neėmė, nes jau seniai jos nebuvo duryse, gal prieš kokius dvejus sulūžo, todėl ją išėmė, o naujos taip ir neįstatė. Neėmė giluminio vandens siurblio su prijungimo ir vandens kėlimo sistema, nes šis siurblys priklausė kitam asmeniui. Nusikabino visus šviestuvus. Iš virtuvės pasiėmė rozetes, nes jos buvo su laikmačiais. Led lempučių nebuvo, lemputės buvo paprastos. Jam atrodo, kad tas lemputes jis paliko. Iš virtuvės pasiėmė radiatorių, iš sandėliuko šviestuvą. Taip pat pasiėmė vonią, maišytuvą, kuriais naudojosi nuo 2005 metų. Taip pat pasiėmė klozetą su gofru, dušo maišytuvą, užuolaidą. Pasiėmė kambaryje buvusias halogenines lemputes. Iš svetainės pasiėmė Led lemputes, gal būt jų vertė 100 eurų. Rozetę vieną išsiėmė. Sieninės spintos durys buvo ant bėgelių, jas pasiėmė ir bėgelius. Židinio grotelės vienos nebuvo vienoje pusėje. Radiatorius su vadinamais reguliatoriais nusiėmė, bet vadinamas reguliatorius tikrai ne 60 eurų vertės. Antrame aukšte nusiėmė 16 lempučių, bet ten buvo ne Led lemputės, nemano, jog jų vertė 100 Eur. Pirmame aukšte irgi nuėmė du radiatorius, o vamzdeliai pasiliko. Iš laiptinės paėmė dvi Led lemputes. Iš antro aukšto pasiėmė stumdomas dureles su bėgeliais. Kur buvo klijuota, tai gal kažkiek apdailą sugadino. Pasiėmė antrame aukšte sieninės spintos duris, jos irgi buvo su bėgeliais. Iš laiptinės šviestuvų neėmė, nes nebuvo jie visai pajungti. Iš kambario su mėnuliu paėmė apšvietimo sistemą, ten jo buvo padaryta, sukurta vietoje šviestuvo. Iš stoglangio tarpinės neėmė, jos ten nebuvo keli metai, net lubos nebuvo visos apšiltintos. Iš vaikų kambario pasiėmė tris šviestuvus, buvo halogeninės lemputės. Iš kambario antrame aukšte, raudoname kambaryje, paėmė šviestuvus, tikrai išimdamas paliko labai trumpus laidus, tiesiog nuimant šviestuvus taip gavosi, galbūt vienas buvo paplėštas. Radiatorius su vadinamais reguliatoriais irgi pasiėmė. Iš palėpės stiklo vata buvo nuimta gyvenat, nes žmonai prasidėjo alergija. Tai buvo padaryta prieš metus laiko. Antras aukštas buvo nešiltintas. Dėl elektros instaliacijos sugadinimo paaiškino, kad jis atjungė gręžinio sistemą, buvo palikti pliki laidai, tačiau kabelis tikrai nebuvo pažeistas. Laidai iš rozečių tikrai nebuvo nukarpyti, jų jis tikrai netrumpino. Antrame aukšte, kai elektros sistema atsijungė, tai ten nuo tų lempučių buvo likę laidai. Sienos tikrai nesugadintos. Virtuvėje plytelės buvo priklijuotos prie asbestinės plokštės, jos buvo atšokusios už garintuvo, bet nesimatė. Kai nusiėmė spintelės, tai ir pasimatė. Į ventiliacijos angą buvo pajungtas garintuvas. Garintuvą jis nusiėmė ir nusiimant gal kažkiek apsigadino, o viena anga buvo nenaudojama, užlankstyta buvo ir skuduru užkimšta. Išimant spintą prie židinio, ji išsiėmė su bėgeliais ir su brūseliu. Sienos buvo nesugadintos. Nuėmus viską kažkiek liko žymių. Brūselį nusiėmė todėl, kad durys buvo ten įstatytos. Ant sienos jis užrašė užrašą, bet tai buvo tik jo emocija. Užrašyta paprastais aerozoliniais dažais. Siena buvo 15 kvadratų. Galbūt reikėjo kažkokios cheminės priemonės panaikinti užrašą, bet nemano, jog dažai įsigėrę į tinką. Nešant baldus iš antro aukšto numušė vieną plytelę. Gręžinys buvo aprištas skudurais, nes nebuvo niekada dangtelio. Jokių šiukšlių ir skudurų specialiai jis nekimšo. Paprasčiausiai buvo užkimšta jo kelnėmis ir apsukta celofanu su lipnia juosta. Sienoje vamzdelių tikrai neperdūrė. Visi daiktai, kuriuos išsivežė ir išsinešė, nebuvo areštuoti. Jam išsikraustant, namas nepasiliko blogesnės būklės, nei jis buvo įkeistas. Iš namų jis pasiėmė savo daiktus. Jis nieko nedarė tyčia. Pripažįsta, kad sugadino sieną su dažais. Įkeitimo momentu, kai buvo atliekamas vertinimas apžiūrint namo vidų, jis buvo suinteresuotas, kad namo vertė būtų didesnė. Jo nuomone, hipotekai buvo įkeistas namas ir žemė. Hipotekos lakšto jis neskaitė. Taip pat E. G. parodė, kad jis negadino jokio turto. Namas buvo pastatytas 2005 m., todėl natūralu, kad iki 2017 m. nusidėvėjo, atsirado trūkumų. Akivaizdu, jog pasiimant daiktus, atsivėrė visos sienos ir lubos, pasimatė trūkumai, kurių anksčiau nesimatė. Skylių šildymo sistemoje jis negręžė. Kažkada buvo perkaitinęs šildymo sistemą, todėl ją nuolat reikėdavo papildyti. Siūlė nukentėjusiajai pirkti daiktus, esančius name, tačiau pastaroji atsisakė. (3 t., b. l. 137–141)
9.1. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. G. priklausiusį namą pirko be varžytinių iš turto administratoriaus. Turto administratorius jiems davė E. G. kontaktinius duomenis, su juo susisiekus, jis sutiko, kad jie atvyks apžiūrėti. E. G. papasakojo apie galimus trūkumus, kad elektros pastotė nuosava, kad vanduo atvestas iš kito sklypo, tačiau į vidų neįsileido. Prieš tai E. G. buvo atvykęs pas juos į namus ir bandė įtikinti, kad namo pirkti neverta. Po išorinės namo apžiūros jie nusprendė, kad namą pirkti verta. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą dėl paskolos gavimo, banko darbuotoja pasakė, kad reikalingas turto vertinimas. Turto vertinimą 2017-03-07 atliko VĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. L.. Atliekant vertinimą dalyvavo pats E. G.. Atliekant vertinimą buvo užfiksuoti, nufotografuoti, namuose buvę daiktai ir įrenginiai, taip pat namų valdoje esantis turtas. Remiantis šiuo vertinimu, (duomenys neskelbtini) bankas jai su vyru suteikė paskolą ir šį namą su žeme 2017-06-13 įsigijo už 18500 eurų. 2017-06-14 namą su žemės sklypu užregistravo šeimos vardu. 2017-06-16 iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) seniūnijoje iš minėto namo buvo išregistruota G. šeima, o name prisiregistravo jos trijų asmenų šeima. 2017-06-18 su vyru nuvyko į namą susitarti su E. G. dėl jo išsikėlimo. E. G. jiems aprodė namo vidų ir sklypą. Susitarė, kad E. G. iš namo išsikraustys iki 2017-07-20. 2017 m. liepos 20 d. E. G. dar nebuvo išsikraustęs ir prašė pratęsti išsikraustymo terminą iki 2017-07-31. Minėtą dieną vyrui paskambino E. G. ir paprašė leisti pernakvoti paskutinę naktį, nes jis neturėjo kur miegoti. Raktus nuo namo jis pažadėjo atvežti į vyro darbovietę. 2017 m. rugpjūčio 1 d. apie 9.00 val., kartu su vyru, mama ir patėviu, nuvyko į minėtą namą. Raktus rado dėžutėje. Viduje pamatė, kad namo vidus yra suniokotas ir paskambino savo advokatei, kuri nurodė kviesti policijos pareigūnus. Dar skambino E. G., bet šis neatsiliepė. Jie iškvietė policijos pareigūnus, su kuriais apžiūrėjo namo vidų. Koridoriuje pirmame aukšte buvo sugadinta elektros paskirstymo – saugiklių dėžutė, dėžutės viduje saugiklių buvo likę tik du ir laidai visi sumaišyti, tuo padarė 770 Eur žalą. Visame name yra sugadinta elektros instaliacija, nes elektros laidai yra nukirpti prie pat sienos, o antrame aukšte visi elektros laidai yra išplėšti ir jų nėra. Norint sutvarkyti elektros instaliaciją visame name reikia gadinti sienų ir lubų apdailą, nes laidai buvo išvedžioti po gipso plokštėmis. Tuo E. G. padarė 3500 Eur žalą. Virtuvėje plytelės nuskilusios ir nuluptos tose vietose, kur buvo pakabintos spintelės. Siena apie 7 m2, nuimtos senos plytelės ir sudėtos naujos plytelės, šis darbas yra jau padarytas, medžiagos kainavo 250 eurų, darbas 600 eurų, bendra suma 850 eurų. Virtuvėje ventiliacijos anga sugadinta sulankstant ir į vidų sukišant metalinius angos kraštus taip juos užlenkiant, kurią vertina 20 eurų. Svetainėje sugadinta sienų apdaila toje vietoje, kur buvo sieninės durys, siena sugadinta nuplėšiant sienines duris. Siena yra apie 5 m2, ją reikia paruošti dažymui. Medžiagos kainuotų apie 100 eurų, o darbas apie 200 eurų, bendra suma 300 eurų. Kambaryje pirmame aukšte yra sugadinta siena užrašant užrašą, siena yra apie 10 m2, užrašas yra parašytas su neoniniais giluminiais dažais, norit juos panaikinti reikia ardyti sienos konstrukcija ir iš naujo tinkuoti, paruošti dažymui, dažyti. Medžiagos kainuotų apie 200 eurų, o darbas apie 700 eurų, tai bendra suma 900 eurų. Laiptinėje į pastogę buvo nudaužytos plytelės nuo sienos. Siena apie 20 m2, medžiagos kainavo 150 eurų, darbas 500 eurų, bendra suma 650 eurų. Vaiko kambaryje 2 aukšte sugadinta sienų ir lubų apdaila išdaužiant skyles. Reikia skyles užtaisyti ir paruošti sieną dažymui ir dažyti. Plotas sienų ir lubų apie 40 m2, medžiagos kainuotų 300 eurų, o darbas 600 eurų, bendra suma 900 eurų. Kitame antro aukšto kambaryje sugadinta sienų apdaila, nes toje vietoje, kur nukirptas elektros laida, yra išdaužyta apdaila. Reikia grandyti struktūrinį tinką, iš naujo tinkuoti ir vėl dėti struktūrą. Sienos plotas apie 10 m2, medžiagos kainuotų apie 300 eurų, o darbas 800 eurų, bendra suma 1100 eurų. Vandens gręžinys buvo prikištas skudurų, šiukšlių ir jo išvalymas bei sutvarkymas kainavo 250 eurų. Pirmame aukšte, svetainės kambaryje ir valgomajame, yra pradurti cirkuliaciniai radiatorių vamzdeliai, kurie pravesti po grindimis. Kiekviename kambaryje yra pradurta po dvi skyles. Apsitvarkius vandens sistemą ir bandant pripildyti ją vandeniu pastebėjo, kad pro grindis pradėjo bėgti vanduo ir tada pamatė, kad vamzdeliai yra pradurti. Šiuo metu jie lakinai yra užtaisyti, tačiau neaišku kiek laikys ir jų pakeitimas kainuos 200 eurų. Taip pat parodė, kad dingusi durų rankena, kurią vertina 15 eurų. Iš rūsio pavogtas hidroforas su prijungimo sistema, vertina 100 eurų. Jo pajungimas kainavo 70 eurų. Hole sugadinta elektros instaliacija, nes nukirptas elektros laidas ir pavogtas šviestuvas, šviestuvą vertina 10 eurų. Virtuvėje pavogtos 2 rozetės, kurios vertė 6 eurai, 2 vienetai šviesos diodų LED lempučių su panelėmis ir prijungimo dalimis, vertina apie 20 eurų. Pavogtas radiatorius su prijungimo sistema, vertina 300 eurų. Sandėliuke sugadinta elektros instaliacija nukerpant elektros laidą ir pavogtas šviestuvas, jį vertina 10 eurų. Iš vonios kambario pavogta vonia, vertina 400 eurų, maišytuvas, vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, vertina 100 eurų. Pavogtas klozetas, 100 eurų vertės, su vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, 50 eurų vertės. Iš dušo pavogtas vandens maišytuvas su vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, vertina 100 eurų. Pavogta kriauklė su vandens maišytuvu ir vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, vertina 100 eurų. Taip pat sugadinta elektros instaliacija nukerpant laidus ir pavogtos 6 šviesos LED lemputės su panelėmis ir prijungimo dalimis, jas vertina 60 eurų. Svetainės kambaryje sugadinta elektros instaliacija nukerpant laidus ir pavogta 10 šviesos LED lempučių su panelėmis ir prijungimo dalimis, jas vertina 100 eurų. Pavogta 1 rozetė, vertina 3 eurais. Pavogtos sieninės spintos durys, kurias vertina 200 eurų. Pavogtas židinio ventiliacijos angos dėklas, vertina 10 eurų. Svetainėje palikti trys radiatoriai, tačiau nuo jų pavogti trys šilumos reguliatoriai, vertina 60 eurų (vienetas – 20 Eur). Kambaryje pirmame aukšte sugadinta elektros instaliacija nukerpant laidus ir pavogta 10 šviesos LED lempučių su panelėmis ir prijungimo dalimis, jas vertina 100 eurų. Pavogti du radiatoriai 180x60 cm su prijungimo sistema (vieno vertė 300 eurų) vertina 600 eurų. Iš laiptinės pavogtos 2 šviesos diodų LED lemputės su panelėmis ir prijungimo dalimis, vertina apie 20 eurų. Pavogtas vienas radiatoriaus šilumos reguliatorius jį vertina 20 eurų. Koridoriuje antrame aukšte pavogtos 5 sieninių spintelių stumdomos durelės, vertina 50 eurų. Pavogtas šviestuvas jį vertina 10 eurų. Kambaryje antrame aukšte, t. y. iš vonios kambario klozetas su vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, jį vertina 100 eurų. Pavogtas radiatorius 30x90 cm su prijungimo sistema, vertina 200 eurų. Pavogtos sieninės spintos durys, jas vertina 500 eurų. Pavogti du šviestuvai, juos vertina 20 eurų. Kambaryje antrame aukšte, vadinamame miegamajame kambaryje, sugadinta elektros instaliacija, nes laidai visi išlupti. Pavogtos 23 šviesos diodų LED lemputės su panelėmis ir prijungimo dalimis, vertina apie 414 eurų (vieneto kaina 18 eurų). Pavogta stoglangio guminė tarpinė, ją vertina 200 eurų. Jos draudimui neparodė, nes tik vėliau pamatė. Kambaryje antrame aukšte, vadiname vaikų kambaryje, sugadinta elektros instaliacija taip pat laidai visi išplėšti ir jų nėra. Pavogti trys šviestuvai, vertina 30 eurų. Pavogtas radiatorius 140x40 cm su prijungimo vamzdeliai, vertina jį 300 eurų. Pavogtas radiatoriaus šilumos reguliatorius jį vertina 20 eurų. Kambaryje antrame aukšte sugadinta elektros instaliacija, laidai išplėšti ir jų nėra. Pavogti du šviestuvai, vertina 20 eurų. Pavogtas radiatorius 140x40 cm su prijungimo vamzdeliais, vertina jį 300 eurų. Pavogtas radiatoriaus šilumos reguliatorius vertina 20 eurų. Iš vandens gręžinio yra pavogtas giluminis vandens siurblys su visa prijungimo ir vandens kėlimo sistema, jį vertina 200 eurų. Iš palėpės pavogtos apšiltinimo medžiagos – vata ir polistirolas iš 40 m3 ploto, kurį vertina 300 eurų. (1 t., b. l. 49–50, 64–68, 73–76)
9.2. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Ji parodė, kad E. G. priklausiusį namą pirko be varžytinių iš turto administratoriaus. Turto administratorius jiems davė E. G. kontaktinius duomenis, su juo susisiekus, jis sutiko, kad jie atvyks apžiūrėti. Su S. K. nuvyko apžiūrėti namo, tačiau E. G. į namo vidų neįsileido. Po to bendravo su brokeriui Č.. Namo dokumentų administratorius iki namo pirkimo neturėjo. Jie užsakė kadastro duomenis, vertinimą. Namą pirko su visais jame esančiai daiktais, išskyrus asmeninius daiktus. Namui priklausė vanduo ir elektra. Namo baigtumas buvo 90 procentų, t. y. neįrengtas rūsys. Įsigijus namą, nepraėjus savaitei, pats E. G. su jais susisiekė. Konkrečiai su E. G. nesitarė kas lieka name. Kai įsigijo turtą pats E. G. susitiko su jais ir siūlė jiems pirkti name buvusius baldus, buitinę techniką, gręžinį, sakė, kad išsiveš savo daiktus. E. G. jai sakė, jog ji nenori, jog jis nuimtų radiatorius, išdraskytų sieninę spintą. Ji kreipėsi į advokatę, buvo surašytas ir E. G. išsiųstas raštas dėl išsikraustymo. E. G. parašė, kad jūsų raktai yra padėti ir darykit ką norit.
9.2.1. Prie namo įėjimo buvo sugadinti elektros laidai, name buvo palikti atviri laidai. Nusileidus į rūsį iš pažiūros krosnis buvo sveika, bet buvo sugadinta, ją susitvarkė. Prie krosnies nebuvo vandens plėtimosi bakelio, kurį ikiteisminio tyrimo metu pavadino hidroforu. Rūsyje buvo apgadinti laidai. Pirmame aukšte virtuvėje buvo nukritusios kelios plytelės, o kelios plytelės buvo nuskeltos, todėl manė, jog jos buvo tyčia sugadintos. Trūko radiatoriaus, likęs vienas laikiklis ir skylutės, likę ant grindų vamzdeliai, buvo likusios tik kelios lemputės, o kokių 5–6 nebuvo. Buvo sugadintos rozetės, laidai susukti į vieną, tos kurios buvo išimtos, tos buvo susuktos į krūvą. Buvo sugadintos ventiliacijos angos, jos buvo sukištos į vidų. Virtuvėje visiškai sugadintas elektros laidas. Už virtuvės esančiame sandėliuke buvo nukirptas šviestuvas. Hole trūko durų rankenos, nukirptas šviestuvas iki pat lubų, tuo būdu buvo sugadinta elektros instaliacija. Vonios kambaryje trūko šešių lempučių, išdraskyti laidai, nebuvo vonios su visais kranais. Trūko vonioje dalies vamzdžių, nebuvo maišytuvo, paliktos tik skylės. Taip pat nebuvo kriauklės su maišytuvu, klozeto. Dušo padėklas buvo likęs, tačiau nebuvo kranų. Vonioje palikta tik bide. Svetainė nebuvo iš viso elektros laidų lubose. Matėsi stumdomos durys išdraskytos, jos buvo kaip atitvaras nuo kambario. Buvo paliktos tik plytos, išdraskyta apdaila, siena. Taip pat prie židinio išdraskytas ventiliacijos dėklas. Su arka atskirtame kambaryje matėsi ant sienos užrašas, kuris labiausiai skaudino. Bandė uždažyti, bet nepavyko, todėl teko tapetais klijuoti. Reikėjo nuimti dažų sluoksnį, tinką, meistras naudojo gruntą, bandė užglaistyti, uždažyti, tačiau dažai, kuriais buvo užrašytas užrašas, vis tiek matėsi, todėl teko klijuoti tapetus. Nebuvo radiatoriaus, likę buvo tik prijungimo vamzdeliai. Lubose nebuvo 10 lempučių ir vieno šviestuvo. Kai pasijungė kelis likusius radiatorius, pradėjo bėgti vanduo, todėl teko išimti parketą. Rado vamzdžiuose padarytas skyles, po to dar keliose vietose rado tą patį. Tarp valgomojo ir svetainės nebuvo 3 lempučių. Virš židinio nebuvo dviejų lempučių. Buvo nudaužtos dvi apdailos plytelės, lipant į antrą aukštą. Užlipus į antrą aukštą, buvo akivaizdžiai matyti, jog išplėštos spintelių durelės. Ten tikrai buvo stumdomos durelės. Antrame aukšte nebuvo nė vienos lemputės. Antrame aukšte pirmame kambaryje buvo klozetas, ten yra likusi tik skylė. Nebuvo dviejų šviestuvų ir radiatoriaus. Į palėpę iš karto su policija nelipo, tačiau vėliau su meistru nuėjus, pamatė, kad buvo apšiltinta, bet buvo viskas išplėšta. Toliau buvo kambarys su daugybe lempučių, tai jų nebuvo. Skylės dar yra likusios, dabar ten pakabintas vienas šviestuvas. Iš stoglangio išimta tarpinė. Pro stoglangį jau pirmą dieną nakvojant bėgo vanduo. Buvusiame vaikų kambaryje sugadinti jungtukai, nebuvo šviestuvų, sienoje buvo skylutės, nebuvo radiatoriaus. Paskutiniame kambaryje sienų apdaila buvo išskirtinė. Ten nebuvo sienoje buvusių šviestuvų, padarytos dvi skylutės ir nebuvo radiatoriaus. Kieme buvo gręžinys, kuris buvo prikištas skudurų ir šiukšlių, kurį reikėjo susitvarkyti ir išsivalyti. Vamzdyje rado vyriškas trumpikes, šortus, duonos maišelių. Taip pat nukentėjusioji parodė, jog į namo vidų pateko tik po kelių dienų nuo namo pirkimo. Prieš pirkimą matė tik namo išorę, o iš nuotraukų matė, kaip įrengtas namo vidus. (3 t., b. l. 110–112)
9.3. Nukentėjusysis T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su žmona ir pažįstamu statybininku nuvyko prie namo. Jį apžiūrėjo iš išorės. Į namą E. G. jų neįleido. Prieš tai E. G. buvo atvykęs pas juos į namus ir bandė įtikinti, kad namo pirkti neverta dėl blogos jo būklės. Po išorinės namo apžiūros minėtas statybininkas pasakė, kad namą pirkti verta. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini)filialą dėl paskolos gavimo, banko darbuotoja pasakė, kad reikalingas turto vertinimas. Turto vertinimą 2017-03-07 atliko VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojas V. L.. Atliekant vertinimą dalyvavo pats E. G.. Atliekant vertinimą buvo užfiksuoti, nufotografuoti, namuose buvę daiktai ir įrenginiai, taip pat namų valdoje esantis turtas. Remiantis šiuo vertinimu, (duomenys neskelbtini) bankas suteikė paskolą ir šį namą su žeme 2017-06-13 jie įsigijo už 18500 eurų. 2017-06-14 namą su žemės sklypu užregistravo šeimos vardu. 2017-06-16 iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvo išregistruota G. šeima, o name prisiregistravo jo trijų asmenų šeima. 2017-06-18 jis su žmona ir tėčiu nuvyko į namą susitarti su E. G. dėl jo išsikėlimo. E. G. jiems aprodė namų vidų ir sklypą. Susitarė, kad E. G. iš namo išsikraustys iki 2017-07-20. 2017-07-20 E. G. dar nebuvo išsikraustęs ir prašė pratęsti išsikraustymo terminą iki 2017-07-31. 2017-07-31 vakare jis paskambino ir prašė leisti pernakvoti paskutinę naktį, nes neturi kur miegoti. 2017 m. rugpjūčio 1 d. apie 7.00 val. paskambinęs E. G. pasakė, kad namo raktus paliko saldainių dėžutėje prie namo. Apie 9:00 val. jis su žmona nuvyko į minėtą namą. Ten pamatė, kad namo vidus yra suniokotas (1 t., b. l. 106–109).
9.3.1. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis T. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir pritarė savo sutuoktinės V. B. teisme duotiems parodymams, paaiškindamas, jog visus reikalus tvarkė jo žmona. Jo nuomone E. G. visa tai padarė, nes tai sprendžia iš jo bendravimo ir tai, kad jis turėjo namo raktus. (3 t., b. l. 112)
9.4. Liudytojas V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. B. užsakė atlikti turto vertinimą. Šio vertinimo tikslas – turto rinkos vertės nustatytas įkeitimo tikslu banke. Jis susisiekė su turto savininku ir sutarė, kada atvyks. Sutartu laiku, t. y. 2017 m. kovo 7 d., nuvyko į sodybą, nufotografavo, po to surašė vertinimo ataskaitą. Vertinant turtą kreipė dėmesį į viską, t. y. visur apėjo ir viską apžiūrėjo, fotografavo, aprašė ir po to vertino. Turtą apžiūrėjo detaliai. Jei daiktai integruoti, tai kartu vertinami su visu turtu. Jei vonios kambarys, tai vertiname ne tik baldus, bet kas integruota. Dėl durų rankenos pasakyti nieko negali, nes į tai nežiūrėjo. Hidroforo nuotraukos ataskaitoje nemato, todėl negali tvirtinti, kad jis buvo. Mano, jog būtų pažymėjęs, jeigu būtų buvęs. Nuotraukose mato panašų daiktą į hidroforą, tačiau negali tvirtinti, jog tai hidroforas. Nuotraukose yra fiksuotas hole esantis šviestuvas, atskirai tokio daikto nevertina. Virtuvėje paprastai rozečių nefiksuoja, nes tai bendra patalpos apdaila. Nuotraukoje matyti, kad virtuvėje yra trys apšvietimo lemputės, ar jos LED, negali pasakyti, tačiau jos įleidžiamos. Iš nuotraukos matyti, jog virtuvėje kabo radiatorius. Kokia jo vertė, nusidėvėjimo vertė negali pasakyti. Apie sandėliuko šviestuvą nieko negali pasakyti. Nuotraukoje mato, jog vonios kambaryje yra pusvonia, kokia jos vertė, negali pasakyti. Vonios kambaryje sumontuotas maišytuvas, kriauklė sumontuota, atskirų daiktų vertės negali pasakyti. Tualete yra bidė, klozetas, kokia prijungimo sistema, nežino. Maišytuvas paprastai būna dušas, nuotraukoje nefiksuota. Virš dušo zonos yra 3 šviestuvai įmontuojami, vertės nepasakys. Svetainėje fiksuoti lubų fragmentai, matosi 8 sumontuoti šviestuvai. Jiems neprivalu užfiksuoti nė vieno. Gali pasakyti, kad šviestuvai lubiniai įleidžiami. Atskirai rozetė nefiksuota. Svetainėje prie židinio fiksuota sieninė spinta, vertės nežino. Nepamena ventiliacijos angos. Svetainėje mato, kad radiatorius sumontuotas vienas, bet ar yra reguliatorius, nemato. Kambaryje pirmame aukšte matosi bendras vaizdas, matosi vienas kabantis šviestuvas. Būklės ir vertės negali įvertinti. Radiatoriai nefiksuoti. Laiptinės yra bendri vaizdai, apie šviestuvėlius negali pasakyti. Matosi, kad yra radiatorius, bet ar su reguliatoriumi, negali pasakyti. Mato sienoje kažkokius spintos fragmentus. Nepamena, ar buvo antrame aukšte klozetas. Antro aukšto kambaryje dėl sieninės spintos nieko negali atsakyti. Dviejuose kambariuose antro aukšto mato radiatorius, prijungimo vamzdeliai yra, apie vertę negali pasakyti. Viename kambaryje fiksuoti du sieniniai šviestuvai, vertės negali pasakyti. Viename kambaryje buvo sumontuota daug lubose šviestuvėlių, vertės negali pasakyti. Dar viename kambaryje mato kabantį šviestuvą, radiatorių. Palėpėje visai nebuvo. Kieme giluminio siurblio nematė. Turto savininkas jam paaiškino, kad vandentiekis atvestas iš pietinėje pusėje esančios sodybvietės, o ta sodybvietė, kaip jis suprato, yra turto savininko. Jis nefiksavo jokio giluminio gręžinio, vadinasi jo nematė, o gal jam nerodė. Elektros instaliacijos netikrino. Virtuvėje buvo keraminių plytelių apdaila. Namuose ventiliacijos angos gali būti įrengtos, bet jos nefiksuotos. Negali pasakyti kaip svetainėje buvo pritvirtintos spintos durys, jų vertės taip pat negali pasakyti. Matosi koridoriuje klijuotos keraminės plytelės. Jos pavienės, todėl negali pasakyti kokį plotą jos užėmė ir jų vertės. Pastate buvo laibai įvairios apdailos, kambariuose taip pat. Kiekvienas radiatorius pajungtas cirkuliaciniais vamzdeliais, dažniausiai jie paslepiami kažkokia apdaila ir jis nežiūrėjo iš kur tie vamzdeliai ateina, t. y. netikrina kaip jie sumontuoti. Detaliai apžiūrėjus galima buvo konstatuoti, kad apdaila baigta, viskas buvo gerai, išskyrus įtrūkimus lubose. Matė, jog į namą vanduo atvestas, tačiau gręžinio nematė ir jo nefiksavo. Matė tik šulinį. Neprisimena, ar apžiūrėjo stoglangį antrame aukšte. Krano nebuvau atsukęs ir netikrinau, ar teka vanduo. Buvo nustatyta bendra viso turto vertė 21300 eurų. Turtą galima parduoti tik kaip vieną kompleksą. Žemės sklypo sąlyginė vertė 6000 Eur vertė, namo sąlyginė vertė 15300 Eur. Taip pat liudytojas parodė, kad iš buvusios tvarkos pačiame name jam atrodė, kad namo savininkas pastoviai negyvena tame name. Mano, jei šildymo pastate nebūtų, tai šildymo sistema susprogtų. Jei name nėra kelių lempučių, sistema vis tiek yra, jei nėra reguliatorių, šildymas vis tiek yra, jei nėra vieno krano, vis tiek yra vandens sistema. Namo baigtumo laipsnį nustatinėja kiti specialistai, bet šiaip jis buvo kaip baigtas statyti. Šildymo sistema buvo kieto kuro, nes stovėjo kieto kuro katilas. Vizualiai matėsi, kad katilas naudotas. Tačiau jei durys būtų be rankenų ir kt. (radiatoriai ir jų dalys, rozetės, klozetai, praustuvė, ir pan.), vertinama būtų kaip nepilnas apdailos atlikimas. Paprastai 9 procentus vertės sudaro namo apdaila. Jo ataskaitoje fiksuota, kad apdaila atlikta. (3 t., b. l. 40–42)
9.5. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. K. parodė, kad jis dirbo pas nukentėjusiuosius. Jo išsilavinimas yra mūrininkas, tačiau 28 metus dirba statyboje, nusimano ir elektros darbus. Dirbo 21 metus Raseinių statyboje, o dabar dirba pagal verslo liudijimą. Name pamatė, kad elektros skydelyje palikta didelė raizgalynė laidų, viduje laidai nukarpyti, nebuvo šviestuvų, vonioje buvo tuščia: nei maišytuvo nei kriauklės nei klozeto. Antrame aukšte iš viso išplėšti laidai, nebuvo šviestuvų. Pirmame aukšte buvo aprašinėta siena. Jis atliko elektros darbus: išvedžiojo elektrą. Išvedžiojant elektrą reikėjo kai ką praardyti, teko pjaustyti gipsus, kad prieiti prie nupjautų laidų. Po to dar dažė sienas, pakeitė virtuvėje plyteles, nes trys plytelės buvo nuskeltos. Taip pat įjungė gręžinyje siurblį. Šildymo sistemoje pakeitė apsauginį vožtuvą, kadangi pradėjus leisti vandenį pradėjo iš vamzdžių bėgti vanduo. Buvo pradurti du vamzdžiai. Jie pradurti lipant į antrą aukštą. Paskui dar du vamzdžiai kitame kambaryje buvo pradurti. Virtuvėje buvo keli nuimti radiatoriai. Dabar šildymo sistema ir elektra sutvarkyta. Darbus atliko panaudojęs dalį savo atsineštų medžiagų, kitą dalį nupirko nukentėjusieji. Už darbą ir medžiagas jam sumokėjo 3400 eurų. Visų pinigų negavo už darbą. Neprisimena, kiek pastatė naujų radiatorių, gal keturis. Siena buvo aprašinėta raudonais dažais, todėl reikėjo nugrandyti tinką ir po to viską reikėjo atstatyti. Antrame aukšte laidus išvedžiojo per palėpę. Klijavo virtuvėje plyteles. Nors buvo nudaužytos trys plytelės, tačiau teko pakeisti visas. Paskirstymo dėžutės buvo likusi viena dalis, laidai buvo visiškai sumaišyti, atviri ir neizoliuoti. (3 t. b. l. 43)
9.6. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. S. parodė, jog jis yra bankroto administratorius, administruoja G. bankroto bylą. Vykdant G. turto padalinimą, dalis turto buvo pardavinėjama per varžytines ir dalis ne. Prieš metus buvo parduotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, tai gyvenamasis namas su žemės sklypu. Name esantis turtas laikomas turtas neatskiriamas nuo namo funkcionavimo. Pardavė pastatą ir žemės sklypą remiantis mokumo atkūrimo planais. Su juo niekas nederino, kas turėjo būti palikta namuose. Su E. G. nebuvo diskusijos dėl to, ką parduoda. Sutarties projekte buvo numatyta kas parduodama ir nukentėjusioji su tuo buvo susipažinusi. Žino, kad nukentėjusioji važiavo ten kelis kartus, sakė, kad jai trukdoma įeiti į namą. Jeigu pardavinėja kitą turtą, pavyzdžiui: baldai, buitinė technika, tai būna prie sutarties priedai ir ten tie daiktai atskirai išvardijami. Prie šios sutarties priedų nebuvo. Prieduose šildymo elementai, klozetas neįvardijami, nes tai namo dalis. Negali atsakyti, ar tame sklype yra gręžinys. Ar parduodamas namas buvo su veikiančia elektros sistema, šildymu, negali atsakyti. Paskutinį kartą namas buvo apžiūrėtas 2014 metais. 2014 metų yra nuotraukos išlikusios, yra registrų centro vertinimas. Buvo 90 procentų namo baigtumas. Jei ten buvo gyvenama, tai buvo parduodamas namas su klozetu, su šildymo sistema, elektros sistema. 2017 metais parduodant turtą, įmonės darbuotojas neapžiūrėjo iš naujo turto. (3 t., b. l. 130–131)
9.7. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. M. parodė, jog jis kaip pareigūnas dalyvavo apžiūrint įvykio vietą E. G. namuose dėl sugadintų daiktų. Įvykis buvo 2017 metų liepos mėnesį. Nukentėjusioji atvyko į policijos komisariatą ir pranešė, kad įsigijo namą ir jis buvo suniokotas. Jis priėmė pareiškimą. Vyko apžiūrėti įvykio vietą į (duomenys neskelbtini) seniūniją. Namas medinis, kieme buvo iškasti keli medžiai, namo viduje buvo ištraukti laidai, kur buvo pajungti šviestuvai. Buvo paliktos skylės, matėsi, kad šviestuvai ištraukti. Antrame aukšte nebuvo spintelių durelių, kažkas buvo nuardyta prie židinio. Nebuvo klozeto, likęs tik klozeto padas kur jis stovėjo, tiesiog matėsi. Ant sienos kažkas buvo užrašyta rožine spalva ir mano, kad tai buvo padaryta aerozoliniais dažais. Elektros skydelyje buvo sumaišyti laidai, chaotiškai palikti. Kambariuose trūko daug šviestuvų. Nukentėjusioji sakė, kai pirko namą, šviestuvai buvo. Apžiūrint namą šviestuvų nebuvo, buvo tik skylės, o jų buvo daug. Šildymo sistemoje trūko radiatorių, t. y. kai kuriuose patalpose jų nebuvo, nes matėsi žymės, kad jie ten buvę, skyrėsi toje vietoje sienos spalva. Prisimena, kad sienos buvo išklijuotos plytelėmis, bet tikrai nežinai kokios ir ar buvo dalis nukritusių. Apžiūros metu buvo fotografuojama. Buvo kažkoks giluminis gręžinys kieme. Matėsi pievoje vamzdis. Tai, kad sugadinimai piktybiškai padaryti rodė tai, kad palikti netvarkingi laidai, ant sienos dažais užpurkštas užrašas. Patvirtino, kad įvykio vietos protokole viskas yra surašyta teisingai. (3 t., b. l. 109–110)
9.8. Liudytojas A. U. apklausiamas teisme parodė, kad pagal gautą iškvietimą su kolega S. D. nuvyko į vieną sodybą, kuri randasi (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Nuvykus į tą sodybą, kiek prisimena, buvo moteris, kuri paaiškino, kad nuomotojai išsikraustydami suniokojo turtą. Kiek prisimenu trūko kažkokių dokumentų ir pareiškimas buvo iš karto nepaimtas tuo metu. Į namo visų buvo įėjęs, tačiau kas ten yra nelabai žiūrėjo. (3 t., b. l. 131–132)
9.9. Liudytojas S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino tik tiek, kad teko vykti į sodybą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Nukentėjusioji sakė, kad nusipirkusi iš varžytinių sodybą ir skundėsi, kad rado ją nuniokotą. Įėjus į namo vidų matėsi, kad yra suniokoti laidai, nebuvo rozečių, aprašyta siena. Žino, kad tą dieną nebuvo paimtas pareiškimas, vėliau buvo liepta nukentėjusiajai atvykti į policijos komisariatą. Galėjo būti liepos ar rugpjūčio mėnuo praeitų metų. Sodyboje buvo nukentėjusioji ir dar keli žmonės, gal giminaičiai. Matė name atvirus laidus, rozečių buvo tuščios angos. Sienos buvo aprašytos raudonais dažais. Lauke, prie namo, matė geodezinio gręžinio akivaizdžius apgadinimas. Lubose nebuvo šviestuvų, nes buvo atviros paliktos skylės. Įvykio vietoje nieko nerašė, tik padarė nuotraukas, kurias vėliau sukėlė į sistemą. Apie šildymo sistemą nepamena kas ten buvo. Name apėjo visas patalpas. Ar palėpėje buvo, neprisimena. Apie durų rankenas irgi nepamena. Siena akivaizdžiai buvo aprašyta, tai vienas iš vandalizmo požymių. Kažkoks buvo užrašas, nuotraukose turėjo būti užfiksuota. (3 t., b. l. 132)
9.10. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. Š. parodė, kad nukentėjusieji yra draudimo klientai. Pagal klientės pranešimą jis su jais susitiko ir nuvyko su jais kartu į sodybą. Klientė įvardino, kad tai jos nuosavybė. Jį įleido į vidų, parodė sugadintas name vietas. Darė nuotraukas, surašė aktą, viską užfiksavęs išvyko. Kada tai buvo tiksliai nepamena, galėjo būti praeitų metų rugsėjo mėnuo. Žino, kad buvęs savininkas išsikraustė iš sodybos ir toks vaizdas buvo, kad išsikraustė su visais gerbuviais. Nebuvo šviestuvų, ant sienos buvo raudonais dažais užrašas „svetimų vaikų ašaromis laimingi nebūsite“ ar kažkas panašaus. Kas prieš tai buvo, nematė. Klientė jam nurodė, kad buvęs namo savininkas visa tai galėjo padaryti. Matėsi sugadinta lubų, sienų apdaila, nebuvo laidų. Iš nukentėjusiosios žodžių tik žino, ko nebuvo, tai radiatorių, klozeto. Matėsi, kad radiatoriai buvo, nes buvo pasilikę tvirtinimo taškai. Apie gręžinį prisimena tik nukentėjusiosios teiginį, kad buvo siurblys ir dabar jo nėra. Jis nuostolių nevertino. Turtas buvo apdraustas jų įmonėje, bet negali pasakyti kada ir kokia suma, reikia žiūrėti į sutartį. Negali atsakyti, ar sprendimas dėl draudimo išmokos yra priimtas. (3 t., b. l. 132–133)
9.11. Liudytoja I. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymus atsisakė (3 t., b. l. 137).
9.12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja G. G. parodė, kad E. G. buvo išsigręžęs gręžinį, o jos sūnus nupirko įrangą gręžiniui. Iš gręžinio tekėjo vanduo į jos ir jos tėvų namus. Gręžinys buvo E. G. namo kieme. Jie visi naudojosi tuo gręžiniu.
9.13. Liudytojas A. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad žino, jos E. G. namas buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Jis gyvena tame pačiame kaime. Atstumas nuo jo namo iki G. namo yra 500 metrų. E. G. namui vanduo buvo tiekiamas iš giluminio gręžinio. Gręžinį išgręžė E. G.. Už gręžinio iškasimą pinigai buvo sumokėti E. G.. Visą įrangą, reikalingą vandeniui tiekti, daviau jis. Buvo toks susitarimas, kad įrangą jis pasirūpins. parūpinsiu. Pusę kilometro nuo G. sodybos iki savo namų buvo nutiesęs vamzdį. Gręžiniui įrangą pirko 2004 ar 2005 metais. Buvo įgytas giluminis siurblys, elektros kabelis šiam siurbliui, kur leidžiasi į gręžinį, ir plastikinis vamzdis prijungti prie siurblio. Už šią įrangą mokėjo apie 500 litų. Nėra išsaugojęs šio gręžinio įrangos įsigijimo dokumentų, nes dalis įrangos buvo pirkta iš turgaus, dalis iš parduotuvės, o čekių neišsisaugojo. Po to, kai E. G. namas buvo parduotas, giluminio gręžinio įrangą išsiėmė ir pernešė į kitą gręžinį, kad turėtu vandens, o gręžinį paliko uždengtą ir juo buvo galima naudotis. Išėmė siurblį, vamzdį ir kabelį. Išsiplėtimo bakas ir magnetinės relės yra taip pat perkelti į kitą gręžinį. Pirko ir išsiplėtimo baką. Išsiplėtimo bakas buvo sumontuotas E. G. gyvenamojo namo sklepe. Magnetinės relės buvo sumontuotos koridoriuje prie visos elektros instaliacijos. Jis išmontavo siurblį, išsiplėtimo baką, magnetines reles, vamzdį ir kabelį, juos perdėjo į kitą gręžinį. Šią giluminio gręžinio įrangą ir dabar pas save naudoja. Kai išėmė siurblį iš gręžinio, gręžinys buvo uždengtas. Gręžinys buvo uždengtas neperšlampama striuke. Gal ir buvo skudurų ant gręžinio viršaus. Kai gręžinyje buvo siurblys, jis buvo uždengtas, o kai pasiėmė siurblį, uždengė jį striuke. Jis pats išmontavo gręžinio elektros dalį. Laidai buvo sudurti, trumpi, juos sudurti kvietėsi elektriką, kad padėtų. Kai atjungė laidus, jie susimaišė. Tai galėjo būti prieš trejus metus, kai pajunginėjo gręžinio elektros dalį. Taip pat liudytojas parodė, kad E. G. namas buvo iki galo nesuremontuotas, bet gyvenamas. Kai perkėlinėjo gręžinio įrangą, žinojo, kad namas parduotas. Tai galėjo būti 2017 metų vasarą. Pusbroliui nepadėjo kraustytis iš namų, išnešti daiktus. Kai pusbrolis gyveno name, šildymo sistema veikė. Namuose buvo radiatoriai. E. G. 10 metų išgyveno su šeima šiame name.
9.14. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuoti įvykio vietos, kuri yra (duomenys neskelbtini) esančioje V. ir T. B. sodyboje, apžiūros rezultatai (1 t., b. l. 51–55).
9.15. 2017 m. birželio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartyje nurodyta, kad 2017 m. birželio 13 d. I. G. ir E. G. parduoda, o T. B. ir V. B. perka nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60–63).
9.16. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) esantį namą ir žemės sklypą V. B. ir T. B. 2017 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruotos nuo 2017 m. birželio 14 d. (1 t., b. l. 57–59).
9.17. Nekilnojamo turto vertinimo ataskaitoje ir jo prieduose yra užfiksuota 2017 m. kovo 7 d. I. G. ir E. G. namo ir sklypo būklė (1 t., b. l. 111–171).
9.18. V. B. pateikė 15 vnt. kasos aparatų čekių, kuriais patvirtino dalį – 503,82 eurų sumai, gyvenamojo namo sutvarkymo išlaidų (1 t., b. l. 80–87).
9.19. V. B. pateikė kompaktą su nuotraukomis, kurios patvirtino gyvenamojo namo palėpėje nesant izoliacinės medžiagos – stiklo vatos, bei 7 vnt. kasos aparatų čekių, kuriais patvirtino dalį gyvenamojo namo sutvarkymo išlaidų, t. y. 501,32 eurų sumai (1 t., b. l. 89–103).
9.20. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija apie E. ir I. G. buvusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 3–4).
9.21. Iš hipotekos lakšto matyti, jog buvo įkeistas E. G. priklausantis žemės sklypas su priklausiniu – gyvenamuoju namu (2 t., b. l. 38–41)
9.22. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje medžiagoje užfiksuoti T. B. ir V. B. nusipirkto gyvenamojo namo apgadinimai (2 t., b. l. 52–84).
9.23. Nukentėjusioji V. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 61–90, 93–100).
10. Nors E. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų, tačiau, teismo vertinimu, tai yra tik E. G. gynybinė versija, kuri yra paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.
11. Sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pažymėjo, jog techniniame namo projekte numatyta tik tai, kad name turi būti įrengti elektros, vandens įvadai, buitinių nuotekų šalinimo tinklai, specialių reikalavimų pastato vidaus inžineriniams tinklams nenustatyta, nes vandentiekio, nuotekų, šildymo, elektrotechnikos ir kiti tinklai užsakovo įrengiami savo nuožiūra, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog tam, kad gyvenamasis namas būtų pripažintas tinkamu naudotis, pakako, kad jame būtų įrengti elektros, vandens įvadai, buitinių nuotekų šalinimo tinklai, kad šviestuvai, lemputės, klozetas, kriauklės, rozetės, kranai, vonia, vandens plėtimosi bakelis, maišytuvas, durų rankena, radiatoriai, šilumos reguliatoriai, sieninės įmontuojamos spintos, nėra namo inžinerinių sistemų dalis, be vieno ar kito iš šių daiktų namas gali funkcionuoti, tai nėra esminės gyvenamojo namo dalys, kokiomis galėtų būti stogo anga, langai, įėjimo durys, laikančios sienos ir konstrukcijos. Taip pat nepagrįstai nuosprendyje akcentuojama tai, jog E. G. siūlė nukentėjusiesiems pirkti name buvusius baldus, buitinę techniką, tačiau jie atsisakė, todėl kaltinime nurodyti daiktai buvo ir yra kaltinamojo E. G. nuosavybė, jie kaltininkui nėra svetimi, o tai reiškia, kad nėra nusikalstamos veikos sudėties dalyko ir nėra nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios.
11.1. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į CK 4.14 straipsnio nuostatas, kurios nustato, kad kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas. CK 4.171 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai, išskyrus daikto pajamas. Antraeiliai daiktai laikomi įkeistais hipoteka, nors jie ir nenurodyti sandoryje.
11.2. Teisme apklaustas liudytojas V. L. patvirtino, kad detaliai apžiūrėjus gyvenamąjį namą buvo akivaizdu, kad pastatas baigtas statyti, šildomas, apdaila visose patalpose pilnai atlikta, jog viskas buvo gerai, išskyrus įtrūkimus lubose. Taip pat liudytojas pažymėjo, jog jeigu daiktai integruoti, tai jie kartu vertinami su turtu. Paaiškino ir tai, jeigu būtų durys be rankenų ir pan., tai būtų vertinama kaip nepilnas apdailos atlikimas ir tai būtų turėję įtakos turto vertinimui, namo vertė mažėtų. Liudytojas K. S. paaiškino, jog jeigu parduodamas kitas turtas, pavyzdžiui: baldai, buitinė technika, tai tada prie sutarties būna priedai, kuriuose atskirai išvardinami parduodami daiktai. Šildymo elementai, klozetas prieduose neįvardijamas, nes tai yra namo dalis ir jie neatskiriami nuo namo funkcionavimo. Taigi vertinant šių liudytojų parodymus bei atsižvelgiant į anksčiau aptartas CK nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad radiatoriai, vonia, klozetai su prijungimo sistemomis, maišytuvai, elektros instaliacija ir kiti E. G. kaltinime nurodyti daiktai yra E. G. nuosavybė ir jie jam nėra svetimi.
11.3. Pats E. G. neneigia, kad jis nusikabino visus šviestuvus, iš virtuvės paėmė rozetes, radiatorių, iš sandėliuko šviestuvą, pasiėmė vonią, maišytuvą, klozetą su gofru, dušo maišytuvą, užuolaidą, kambaryje buvusias halogenines lemputes. Iš svetainės jis pasiėmė LED lemputes, rozetę, sieninės spintos duris su bėgeliais, radiatorius su reguliatoriais. Antrame aukšte nusiėmė lemputes, stumdomas dureles su bėgeliais, sieninės spintos duris su bėgeliais. Iš kambario su mėnuliu, pasiėmė apšvietimo sistemą, iš vaikų kambario pasiėmė tris šviestuvus, halogenines lemputes. Iš kambario antrame aukšte paėmė šviestuvus, radiatorius su reguliatoriais. E. G. teigia, jog šiuos daiktus jis pasiėmė, nes tai buvo jo nuosavybė. Tačiau vertinant liudytojų V. L., K. S. paaiškinimus bei atsižvelgiant į tai, kad E. ir L. G. turtas (gyvenamasis namas, žemės sklypas) buvo įkeistas hipotekai, į anksčiau aptartas CK normas, teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinime nurodyti daiktai – nėra E. G. nuosavybė, o šie daiktai yra gyvenamojo namo dalis ir jie neatskiriami nuo namo funkcionavimo.
12. Be to akivaizdu ir tai, E. G. buvo žinoma, jog jam priklausantis turtas yra įkeistas, jog jis turi laikytis 2007 m. sausio 24 d. sudarytos hipotekos sutarties sąlygų. Taip pat jam buvo žinoma ir nekilnojamo turto vertinimo ataskaita, kurią atliko V. L., kurioje buvo pažymėta, kad apdaila gyvenamojo namo patalpose pilnai atlikta ir tai turėjo įtakos gyvenamojo namo vertės nustatymui. Pats E. G. teisme parodė, kad turto įkeitimo momentu, kai buvo atliekamas turto vertinimas apžiūrint namo vidų, jis buvo suinteresuotas, jog namo vertė būtų didesnė. Liudytojas V. L. patvirtino, kad apžiūrint turtą dalyvavo turto savininkas E. G.. Šios aplinkybės paneigia E. G. keliamą versiją, kad jis kaltinime nurodytus daiktus išsikraustydamas pasiėmė, nes tai jo nuosavybė.
13. Nukentėjusioji V. B. tiek pareiškime, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisiamajame posėdyje parodė, kad E. G. išsikraustydamas pagrobė jiems priklausantį turtą – tai koridoriaus durų rankeną, iš namo rūsio hidroforą su prijungimo sistema, iš holo šviestuvą, iš virtuvės dvi rozetes, 2 vnt. apšvietimo LED lempučių su panelėmis, vieną radiatorių, iš sandėliuko šviestuvą, iš vonios kambario vonią ir maišytuvą su vandens prijungimo sistema, klozetą su vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, iš dušo maišytuvą su vandens prijungimo sistema, kriauklę su maišytuvu, vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, 6 apšvietimo LED lemputes su panelėmis, iš svetainės 10 apšvietimo LED lempučių su panelėmis, 1 rozetę, sieninės spintos duris, židinio ventiliacijos angos dėklą, tris radiatorių šilumos reguliatorius, iš kambario pirmame aukšte 10 apšvietimo LED lempučių su panelėmis, 2 radiatorius su prijungimo vamzdeliais, iš laiptinės 2 apšvietimo LED lemputes su panelėmis, vieną radiatoriaus šilumos reguliatorių, iš antro aukšto koridoriaus 5-ių sieninių spintelių 10 vnt. stumdomų durelių, šviestuvą, 10 eurų vertės, iš antro aukšto kambario klozetą, 1 radiatorių su prijungimo vamzdeliais, sieninės spintos slankiojančios sistemos duris, du šviestuvus, iš kambario antrame aukšte 23 apšvietimo LED lemputes su panelėmis, stoglangio guminę tarpinę, iš kambario antrame aukšte 3 šviestuvus, radiatorių su prijungimo vamzdeliais, ieną radiatoriaus šilumos reguliatorių, iš kambario antrame aukšte 2 šviestuvus, vieną radiatorių su prijungimo vamzdeliais, vieną radiatoriaus šilumos reguliatorių, iš palėpės apšiltinimo medžiagą, iš kiemo giluminį vandens siurblį su prijungimo ir vandens kėlimo sistema. Taip pat nurodė šių pavogtų daiktų vertę.
13.1. Kaip matyti iš teisme duotų E. G. parodymų, jis pripažino jog dalį daiktų pasiėmė. Tačiau nepripažįsta ėmęs durų rankeną, nurodo, jog ji buvo sulūžusi, todėl ją išėmė. Nurodo, kad nebuvo vienoje pusėje židinio grotelės. Virtuvėje nebuvo LED lempučių, jog ten buvo paprastos lemputės ir jų jis neėmė. Iš stoglangio tarpinės neėmė, nes jos ten nebuvo keleri metai. Iš palėpės stiklo vata buvo nuimta dar gyvenant, nes žmonai prasidėjo alergija. Giluminio siurblio su prijungimo ir vandens kėlimo sistema neėmė, jog jį pasiėmė kitas asmuo, kuriam šie daiktai ir priklausė. Taip pat E. G. nesutinka su daiktų vertėmis, mano, jog negalėjo jie tiek kainuoti, kaip nurodė nukentėjusioji.
14. Apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai G. G. ir A. G. patvirtino, kad gręžinį iškasė E. G., o giluminio gręžinio įrangą pirko A. G.. Liudytojai patvirtino, kad po to, kai E. G. pardavė namą, giluminio gręžinio įrangą, t. y. siurblį, vamzdį, kabelį, išsiplėtimo baką ir magnetines rėles pasiėmė A. G. ir pernešė šiuos daiktus į kitą gręžinį. Taigi vertinant paties E. G., šių liudytojų nurodytas aplinkybes, kad giluminio gręžinio įranga priklausė A. G. ir jis šią įrangą pasiėmė, sprendžia, jog šių daiktų – giluminio vandens siurblio su prijungimo ir vandens kėlimo sistema bei namo rūsyje buvusį vandens plėtimosi bakelį su prijungimo sistema, kaip nukentėjusioji nurodė hidroforą su prijungimo sistema – E. G. nepagrobė ir šios aplinkybės šalintinos iš E. G. pareikšto kaltinimo.
14.1. Taip pat iš E. G. pareikšto kaltinimo šalintinos aplinkybės, jog jis iš palėpės pagrobė apšiltinimo medžiagą. Kaip nurodė pati nukentėjusioji V. B., į palėpę su policija nelipo, tačiau vėliau su meistru nuėjusi pamatė, kad buvo apšiltinta, bet buvo viskas išplėšta. Pateiktame turto sunaikinimo, sugadinimo akte draudimo bendrovei nukentėjusioji V. B. taip pat nenurodė, kad buvęs sodybos savininkas E. G. išsikraustydamas iš jau jai priklausančio namo, iš palėpės pagrobė apšiltinimo medžiagą. Duomenų, kad apšiltinimo medžiaga buvo palėpėje, kai buvo atliekamas gyvenamojo namo vertinimas ir kad turto vertintojas V. L. tai būtų apžiūrėjęs, užfiksavęs ir įvertinęs, nėra. Pats E. G. teigė, kad iš palėpės stiklo vata buvo nuimta dar gyvenant, nes žmonai prasidėjo alergija. Taigi šiuo atveju nėra bylos duomenimis patvirtinta, kad E. G. pagrobė iš palėpės apšiltinimo medžiagą.
15. Tačiau dėl kitų daiktų, t. y. dėl durų rankenos, židinio ventiliacijos angos dėklo, lempučių, stoglangio tarpinės, kurias E. G. neigia paėmęs, pagrobimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, nes tai yra užfiksuota gyvenamojo namo atliekamo vertinimo metu, tiek ir įvykio vietoje darytose nuotraukose. Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir V. L., S. K. parodymai, turto sunaikinimo, sugadinimo akte draudimo bendrovei užfiksuotos aplinkybės.
16. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nurodytomis pavogtų daiktų vertėmis. Nors nebuvo pateikti visi pagrobtų daiktų vertę pagrindžiantys dokumentai, tačiau tai neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais kai buvo nurodoma daiktų vertė. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes dėl pavogtų daiktų vertės.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina E. G. kaltę, jog jis laikotarpiu nuo 2017-06-18 iki 2017-08-01 9.00 val., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), V. B. ir T. B. priklausančiame gyvenamajame name, tyčia pagrobė koridoriaus durų rankeną, 15 eurų vertės, iš holo šviestuvą, 10 eurų vertės, iš virtuvės dvi rozetes, 6 eurų vertės, 2 vnt. apšvietimo LED lempučių su panelėmis, 20 eurų vertės, 1 radiatorių, 300 eurų vertės, iš sandėliuko šviestuvą, 10 eurų vertės, iš vonios kambario vonią, 400 eurų vertės, ir maišytuvą su vandens prijungimo sistema, 100 eurų vertės, klozetą, 100 eurų vertės, su vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, 50 eurų vertės, iš dušo maišytuvą su vandens prijungimo sistema, 100 eurų vertės, kriauklę su maišytuvu, vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, 100 eurų vertės, 6 apšvietimo LED lemputes su panelėmis, 60 eurų vertės, iš svetainės 10 apšvietimo LED lempučių su panelėmis, 100 eurų vertės, 1 rozetę, 3 eurų vertės, sieninės spintos duris, 200 eurų vertės, židinio ventiliacijos angos dėklą, 10 eurų vertės, tris radiatorių šilumos reguliatorius, 60 eurų vertės, iš kambario pirmame aukšte 10 apšvietimo LED lempučių su panelėmis, 100 eurų vertės, 2 radiatorius su prijungimo vamzdeliais, 600 eurų vertės, iš laiptinės 2 apšvietimo LED lemputes su panelėmis, 20 eurų vertės, vieną radiatoriaus šilumos reguliatorių, 20 eurų vertės, iš antro aukšto koridoriaus 5-ių sieninių spintelių 10 vnt. stumdomų durelių, 50 eurų vertės, šviestuvą, 10 eurų vertės, iš antro aukšto kambario klozetą, 100 eurų vertės, 1 radiatorių su prijungimo vamzdeliais, 200 eurų vertės, sieninės spintos slankiojančios sistemos duris, 500 eurų vertės, du šviestuvus, 20 eurų vertės, iš kambario antrame aukšte 23 apšvietimo LED lemputes su panelėmis, 414 eurų vertės, stoglangio guminę tarpinę, 200 eurų vertės, iš kambario antrame aukšte 3 šviestuvus, 30 eurų vertės, radiatorių su prijungimo vamzdeliais, 300 eurų vertės, vieną radiatoriaus šilumos reguliatorių, 20 eurų vertės, iš kambario antrame aukšte 2 šviestuvus, 20 eurų vertės, 1 radiatorių su prijungimo vamzdeliais, 300 eurų vertės, vieną radiatoriaus šilumos reguliatorių, 20 eurų vertės, tuo iš viso padarė Vaivai ir T. B. 4568 eurų turtinę žalą.
17.1. Taip pat įrodymų visuma nustatyta, kad E. G. žinodamas, kad jam nuosavybės teise priklausantis turtas yra įkeistas ir kad įkeistą turtą įsigijo nukentėjusieji V. ir T. B., ir tai, kad name esantys integruoti daiktai, kuriuos jis pagrobė, yra gyvenamojo namo dalis ir jie neatskiriami nuo namo funkcionavimo, suprato jog daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip elgtis, suvokė, jog dėl jo daromos nusikalstamos veikos bus padaryta žala nukentėjusiesiems ir to siekė.
17.2. Ši E. G. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl yra teisingai kvalifikuota.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendimą išteisinti E. G. dėl svetimo turto sugadinimo motyvavo tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, būtų galima neginčijamai spręsti, kad E. G. yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje. Šią išvadą teismas padarė remdamasis faktiškai tik paties E. G. nurodytomis aplinkybėmis, kad kaltinime nurodyto turto negadino, jog name buvo nusidėvėjimo požymių, nes namas buvo eksploatuojamas. Taip pat jis paaiškino, kad kai kurie namo trūkumai pasimatė tik po to, kai jis iškraustė daiktus. Jis nežino ar šildymo sistemoje yra skylių, jei taip, tai kas jas ir kada padarė. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, jog byloje surinkti įrodymai, tai nukentėjusiųjų, teisme apklaustų liudytojų M. M., S. K., K. S., A. U., S. D., T. Š., įvykio vietos apžiūros metu darytos nuotraukos, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, paneigia E. G. versiją.
18.1. Nukentėjusiosios V. B. nurodytas aplinkybes, kad namo vidus buvo suniokotas, elektros laidai buvo ištampyti, atviri, nebuvo rozečių, sienos buvo aprašytos raudonais dažais, lubose nebuvo šviestuvų, sugadintas prie namo esantis gręžinys, antrame namo aukšte nebuvo spintelių durelių, kažkas buvo nuardyta prie židinio, nebuvo klozeto, likęs tik klozeto padas, šildymo sistemoje trūko radiatorių, patvirtino į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai M. M., S. D., A. U.. Tai, kad buvo sugadintas ir kitas nukentėjusiosios nurodytas turtas, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, tai įvykio vietoje darytos nuotraukos, AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, liudytojų S. K., T. Š. parodymai.
18.2. Byloje nustatyta, kad E. G. nuosavybės teise priklausantis turtas buvo įkeistas ir šį turtą įsigijo nukentėjusieji V. ir T. B.. Kaip nurodė nukentėjusieji, šių aplinkybių neneigė ir pats E. G., jog jam buvo duotas laikas per kurį jis privalėjo iš namo išsikraustyti. Taigi nėra abejonių, jog nukentėjusiesiems nuosavybės teise priklausantį turtą sugadino būtent E. G.. Be to, E. G. nurodė, kad užrašą ant sienos dažais užrašė jis, tačiau jo teigimu tai padarė dėl emocijos, jog tenka išsikraustyti.
18.3. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su apeliacinių skundų argumentais ir daryti priešingą išvadą, jog apgadinimų pobūdis, kai laidai nukerpami su lyg siena taip, kad prie jų nebūtų galima nieko prijungti, stacionarių, statinio projekte numatytų sieninių spintelių durelių išėmimas, šviestuvų su panelėmis išplėšimas, stoglangio tarpinės išėmimas, šildymo sistemos cirkuliacinių vamzdelių prakiurdymas, apdailos gadinimas nudaužant keramines plyteles, dažais parašant užrašą „svetimomis vaikų ašaromis ir žmonių skausmu gyvenimo nepastatysi“, kuris akivaizdžiai nemalonus nukentėjusiesiems, gręžinio sugadinimas prikišant į jį skudurų ir šiukšlių, rodo E. G. padarytos veikos pavojingumą. Akivaizdu, kad E. G. gadindamas nukentėjusiųjų turtą suprato, jog gadina svetimą turtą ir tokių pasekmių norėjo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Taigi šiuo atveju visi anksčiau nurodyti E. G. veiksmai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog gadindamas nukentėjusiesiems priklausantį turtą padarys jiems turtinę žalą.
18.4. Nėra pagrindo abejoti, jog E. G. atliktais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems dėl sugadinto turto buvo padaryta turtinė žala. Kaip nurodė nukentėjusieji, jog tam, kad E. G. nuniokotas namas, kai jis išmontavo šildymo radiatorius, klozetus, vandens maišytuvus ir kitą namo įrangą, taptų tinkamu gyventi šeimai su mažamečiais vaikais, turėjo atlikti ilgai trukusius ir brangiai kainavusius elektros, vandentiekio, šildymo sistemų atstatymo darbus. Teisme apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad nukentėjusiųjų namuose atliko elektros darbus: išvedžiojo elektrą, jog priėjimui prie nupjautų laidų, reikėjo ardyti sieną, pjaustyti gipso plokštes. Po to dar dažė sienas, pakeitė virtuvėje plyteles, nes trys plytelės buvo nuskeltos. Taip pat įjungė gręžinyje siurblį. Šildymo sistemoje pakeitė apsauginį vožtuvą, kadangi pradėjus leisti vandenį pradėjo iš vamzdžių bėgti vanduo, nes buvo pradurti du vamzdžiai. Dar buvo pradurti du vamzdžiai kitame kambaryje. Virtuvėje buvo keli nuimti radiatoriai. Dabar šildymo sistema ir elektra sutvarkyta. Siena buvo aprašinėta raudonais dažais, todėl reikėjo nugrandyti tinką ir po to viską reikėjo atstatyti. Antrame aukšte laidus išvedžiojo per palėpę. Klijavo virtuvėje plyteles. Nors buvo nudaužytos trys plytelės, tačiau teko pakeisti visas. Darbus atliko panaudojęs dalį savo atsineštų medžiagų, kitą dalį nupirko nukentėjusieji. Už darbą jam sumokėjo 3400 eurų. Nukentėjusioji pateikė teismui skolos raštelį, iš kurio matyti, kad S. K. už darbą yra skolingi 3400 Eur. Taigi šiuo atveju didžiąją sugadinto turto vertę sudaro ne tik pirktos medžiagos sugadinimams sutvarkyti, bet ir buvo samdomas specialistas, kuris tai viską sutvarkytų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų nurodyta sugadinto turto vertė, tiek ir patirtos išlaidos sugadinto turto sutvarkymui – 9440 Eur, laikytina pagrįsta.
18.5. Taigi aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad E. G. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
18.6. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, juos sugretinus tarpusavyje, konstatuojama, kad E. G. laikotarpiu nuo 2017-06-18 iki 2017-08-01 9.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą – V. B. ir T. B. priklausančiame name sugadino elektros instaliaciją, nukirpdamas ir ištraukdamas laidus, padarant 3500 eurų žalą, bei sugadino elektros paskirstymo – saugiklių dėžutę, joje nukirpdamas laidus ir juos sumaišydamas, padarant 770 eurų turtinę žalą, virtuvėje sugadino keraminių plytelių sienų apdailą, jas nuskeldamas ir nulupdamas, padarant 850 eurų žalą, sugadino ventiliacijos angą, sulankstydamas ir sukišdamas į vidų metalinius angos kraštus, padarant 20 eurų žalą, svetainėje sugadino sienų apdailą, nuplėšdamas sieninės spintos duris, padarant 300 eurų žalą, pirmo aukšto kambaryje sugadino sienos apdailą dažais parašydamas užrašą ,,svetimomis vaikų ašaromis ir žmonių skausmu gyvenimo nepastatysite“, padarant 900 eurų žalą, laiptinėje į pastogę sugadino sienų apdailą nudaužydamas keramines plyteles, padarant 650 eurų žalą, antro aukšto kambaryje sugadino sienų ir lubų apdailą išdauždamas skyles, padarant 900 eurų žalą, antro aukšto kambaryje sugadino sienų apdailą, padarant 1100 eurų turtinę žalą, sugadino vandens gręžinį į jį prikišdamas skudurų ir šiukšlių, padarant 250 eurų žalą, svetainėje ir pirmo aukšto kambaryje sugadino šildymo sistemą keturiose vietose pradurdamas cirkuliacinius radiatorių vamzdelius, padarant 200 eurų žalą, tokiu būdu iš viso sugadino 9440 eurų vertės V. ir T. B. turto, padarydamas jiems turtinę žalą. Tokie E. G. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
19. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
19.1. E. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
19.2. Skirdama E. G. bausmę už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į tai, kad E. G. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, nusikalto būdamas neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 138–139), bedarbis, vedęs.
19.3. Įvertinusi visas minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. G. už jo padarytus nusikaltimus laisvės apribojimo bausmes, kurių dydis artimas BK 48 straipsnyje numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui. Taip pat skirtinos BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir 6 dalies 5 punkte numatyti įpareigojimai – per visą laisvės apribojimo laiką nesilankyti (duomenys neskelbtini), esančioje V. ir T. B. sodyboje bei per vienerius metus išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
19.4. Kadangi nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje, E. G. padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už šiuos abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).
20. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Iš byloje esančios valstybės garantuojamos pagalbos pateiktų 2018-07-11 Nr. (2.19) NTP-7-4241 ir 2018-11-13 Nr. (2.19) TP-7-6868 pažymų matyti, kad prašoma už nukentėjusiajai V. B. suteiktas advokato paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, apeliacinio skundo surašymą, atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, priteisti 553,83 Eur patirtų išlaidų.
20.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 553,83 Eur suma yra adekvati ir proporcinga advokato atliktiems veiksmams tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Advokatė dalyvavo visuose pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose, ruošė civilinį ieškinį, ruošė apeliacinį skundą, kuris tenkintas visa apimtimi, dalyvavo visuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Todėl 553,83 Eur suma laikytina bylinėjimosi išlaidomis ir pilnai priteisiama ir E. G. valstybės naudai.
21. Nukentėjusieji V. B. ir T. B. pateikė civilinį ieškinį prašydami iš E. G. priteisti 14678.00 Eur turtinę žalą ir 1000 Eur neturtinę žalą. (3 t., b. l. 31–33) Pirmosios instancijos teismas išteisindamas E. G., nukentėjusiųjų civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu. Kadangi nei prokuroras, nei nukentėjusioji, civilinė ieškovė V. B. apeliaciniais skundais neprašo spręsti klausimo dėl civilinio ieškinio, apeliacinės instancijos teismas negalėdamas peržengti pateiktų apeliacinių skundų ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir tai, kad civilinio ieškinio klausimo sprendimas šiuo atveju, pablogintų E. G. teisinę padėtį, o tai draudžia įstatymas (BPK 320 straipsnio 4 dalis), pripažįsta nukentėjusiųjų teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.
22. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiesiems pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, 2018 m. vasario 12 d. E. G. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas bankų sąskaitoms: (duomenys neskelbtini) unijos sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB „(duomenys neskelbtini)“ saskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 152–153) paliktinas galioti iki bus išspręstas civilinio ieškinio klausimas.
23. Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Daiktiniai įrodymai: kompaktiniai diskai, esantys byloje, ir namo techninio projekto kopija, kurie pridėti prie baudžiamosios bylos, paliktini prie baudžiamosios bylos (BPK 91 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme;
E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. G. per visą laisvės apribojimo laiką nesilankyti Raseinių rajono savivaldybės, Girkalnio seniūnijos, Rizgių kaime 3, esančioje Vaivos ir T. B. sodyboje bei per vienerius metus išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Panaikinti E. G. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Pripažinti nukentėjusiesiems V. B. ir T. B. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Palikti galioti E. G. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą bankų sąskaitoms: (duomenys neskelbtini) unijos sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB „(duomenys neskelbtini)“ saskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus išspręstas civilinio ieškinio klausimas.
Priteisti iš E. G. į valstybės pajamas 553,83 Eur nukentėjusiajai, civilinei ieškovei V. B. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Nuteistajam išaiškinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas pasirinktuose bankuose, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinius diskus ir namo techninio projekto kopiją esančius prie bylos, – palikti saugoti prie bylos.
Teisėjai Nijolė Matuzevičienė
Gražvydas Poškus
Virginija Žindulienė