Civilinė byla Nr. e2-22012-863/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16781-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;
2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.29.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,
sekretoriaujant Dovilei Baronienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui Mariui Bagdonui,
trečiojo asmens atstovei advokatei Agatai Aganauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Meidovis“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, V.‘u P.‘u.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 4 024,72 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2018 m. spalio 9 d. Vokietijoje, V. P., vairuodamas transporto priemonę MAN TGX, valstybinis Nr. KOG 231, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MAN TGX, valstybinis Nr. KOG 231, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pažymėjo, jog dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, eismo įvykio valstybės t. y. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BURO GRUNE KARTE E. V.) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 4 029,52 Eur sumai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimų biurui. Gavęs minėtą reikalavimą ir vadovaudamasis įstatyminiu reglamentavimu sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaują sumą, todėl įgijo teisę reikalauti iš atsakovės išmokėtos sumos grąžinimo.
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos draudikų biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėjo, jog tokio pobūdžio bylose ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, be kita ko, ir transporto priemonės valdytojo prievolės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą. Nurodė, kad ieškovas neįvykdė pareigos pagrįsti ieškinio esmines faktines aplinkybes, kurios turėtų būtų įrodinėjamos tokio pobūdžio byloje, pareiškus reikalavimą t. y. iš ieškovo pateikto ieškinio bei jo priedų neaišku, ar jai priklausančią transporto priemonę vairavusio asmens kaltė apskritai buvo konstatuota pagal Vokietijos teisę ir nėra aišku iš ko susideda prašoma priteisti žala.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nutarė, jog tikslinga pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu, atlikti kitus procesinius veiksmus, reikalingus tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje.
Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog šiuo atveju atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2018 m. spalio 9 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui. Be to, nepaisant tuo, kad atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti Vokietijoje vykusiame 2018 m. spalio 9 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, atsakovė neteikė savalaikių paaiškinimų bei nepateikė savo argumentų pagrindžiančių įrodymų Biurui ir Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui. Nurodė, kad įvertinus aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis teismų praktika, atsakovės atsiliepime pateikti prieštaravimai negali būti vertinami regresinio reikalavimo byloje. Pažymėjo, jog nors atsakovė atsiliepime nurodo, jog vilkikas Nr. KOG 231 buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ bendrovėje ir išmokos jau buvo atliktos, tačiau Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis, eismo įvykio metu dėl transporto priemonės MAN TGX, valstybinis Nr. KOG 231, nei vienas draudikas nebuvo sudaręs eismo įvykio metu galiojusios draudimo sutarties, kas reiškia, jog 2018 m. spalio 9 d. eismo įvykio metu transporto priemonė MAN TGX, valstybinis Nr. KOG 231, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nurodė, jog taip pat nesutinka su atsakovės argumentais dėl netinkamo žalos dydžio apskaičiavimo, kadangi byloje yra pateikti visi įrodymai pagrindžiantys prašomą priteisti sumą, be to vadovaujantis teismų praktika būtent atsakovė turi pareigą paneigti tokius duomenis, įrodant, kad nukentėję asmenys nepatyrė tokios žalos ar kad yra kitų aplinkybių, leidžiančių sumažinti iš jų priteisiamo žalos atlyginimo dydį.
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovo argumentais, jog jos prieštaravimai tūrėjo būti reiškiami Vokietijoje vykusiame žalos administravimo procese, kadangi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, įgyvendindamas proceso šalių teisę į teisminę gynybą, teismas šiuo atveju privalo vertinti atsakovo prieštaravimus ir atsikirtimus regreso tvarka nagrinėjamose bylose. Nurodė, jog ieškovas nagrinėjamu atveju pateikė faktinį savo reikalavimo pagrindą pagrindžiančius įrodymus, kurie pakankami pagrįsti reikalavimą Vokietijoje, tačiau tai nereiškia, kad jų užtenka reiškiant reikalavimą Lietuvoje. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas cituodamas kasacinio teismo praktiką klaidingai ją interpretuoja. Mano, jog priešingai negu nurodo ieškovas ji turi teisę šioje regreso byloje teikti prieštaravimus, paaiškinimus ir atsikirtimus dėl ieškovo pareikšto ieškinio, kadangi eismo įvykio vietos valstybėje (šiuo atveju Vokietijoje ) dėl eismo įvykio nevyko teismo procesas ir ji neturėjo galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Be to, ieškovas regreso teise reikalaudamas atlyginti žalą nepateikia nei vieno įrodymo, įrodančio, jog eismo įvykį Vokietijoje sukėlė jos vairuotojas.
2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi teismas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė V.‘ą P.‘ą.
Trečiasis asmuo V. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog eismo įvykio metu buvo atsakovės samdomas darbuotojas, pas atsakovę dirbo nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Pažymėjo, jog tuo metu atsakovė buvo transporto priemonės MAN TGX, valstybinis Nr. KOG 231 naudotoja pagal lizingo sutartį, todėl jai kilo pareiga šią transporto priemonę apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Mano, jog atsakovei neįvykdžius minėtos pareigos, kyla viena iš įstatyme numatytų teisinių pasekmių – civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. Kadangi atsakovė nesielgė rūpestingai ir apdairiai, jai kyla pareiga atlyginti ieškovo žalą. Taip pat pažymėjo, jog negalima objektyviai nustatyti, kas buvo kaltas dėl eismo įvykio, nes po eismo įvykio policijos pareigūnai jokių pretenzijų jam neturėjo, tik padarė transporto priemonių dokumentų kopijas. Apibendrindamas nurodė, jog negali patvirtinti, kad būtent 4 024,72 Eur suma yra teisingai nustatyta ir paskaičiuota, išreiškia savo poziciją, kad dėl eismo įvykio nėra kaltas, tačiau nesant atsakovės įvykdytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimu, jos veiksmai vertintini kaip neteisėti.
Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė pilnai. Paaiškino, jog pateikė visą su eismo įvykiu susijusią medžiagą, taip pat eismo įvykio vietos teisę, tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, jokių įrodymų, paneigiančių prašomą priteisti sumą, nepateikė.
Trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, jog jos atstovaujamasis pateikė jai papildomus paaiškinimus dėl eismo įvykio, todėl juos pagarsino teismui, nurodydama, jog eismo įvykis įvyko gabenant krovinį iš Danijos į Ispaniją. Eismo įvykis įvyko dėl staiga iš dešinės pusės atsiradusios transporto priemonės. Atstovė paaiškino, jog pasak jos atstovaujamojo, kiekviename vilkike yra toks veidrodėlis, kuriame ne viskas matosi, todėl jis tiesiog nepastebėjo transporto priemonės. Kodėl važiavo tiltu, kuriuo vilkikų eismas buvo draudžiamas, nurodė, jog darbdavys (atsakovė) reikalavo degalus pirkti tik ekonomiškiausiu būdu, todėl norėdamas įsipilti degalų kuo pigiau, kartais dėl to teko pažeisti eismo taisykles. Taip pat nurodė, jog jos atstovaujamasis neprisimena, kad kažką tektų pasirašinėti, o dėl baudos sumokėjimo nieko nepakomentavo, tačiau prisimena, jog policija, nufotografavusi dokumentus, leido jam važiuoti.
Atsakovė į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko. Kadangi atsakovei apie bylą ir jos nagrinėjimą - vietą bei datą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos, teismas bylą išnagrinėjo atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 246 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2018 m. spalio 9 d. Vokietijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: Lietuvoje registruota transporto priemonė MAN TGX, valstybinis Nr. KOG 231, ir Vokietijoje registruota transporto priemonė Audi A6, valstybinis Nr. HH-M 8167. Į eismo įvykio vietą buvo iškviesta policija. Iš Hamburgo 14-ojo policijos komisariato dokumentų (pranešimo apie eismo įvykį, pažymos Nr. 014/5V/0658218/2018) matyti, jog eismo įvykis įvyko vienpusio eismo kelyje, ant Lombardo tilto, kuomet sunkvežimis MAN TGX keitė savo eismo juostą ir rikiuodamasis į dešinę eismo juostą nepastebėjo ja važiuojančio lengvojo automobilio Audi A6.
Byloje taip pat nustatyta ir ginčo dėl to tarp šalių nėra, jog eismo įvykio metu transporto priemonės MAN TGX valdytoju buvo atsakovė UAB „Meidovis“, o ją vairavęs V. P. tuo metu buvo atsakovės darbuotojas ir vykdė savo darbines funkcijas. Taip pat nustatyta, jog eismo įvykio metu MAN TGX valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu.
Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu Audi A6 automobiliui padarytą žalą bei pateikė reikalavimą sumokėti 4 029,52 Eur išlaidas, patirtas dėl eismo įvykyje padarytos žalos nustatymo, administravimo ir atlyginimo. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į biurų tarybos vidaus nuostatų 5 straipsnio ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 4 029,52 Eur ir kreipėsi į atsakovę dėl patirtų išlaidų atlyginimo.
Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės prievolės atlyginti dėl eismo įvykio Audi A6 valdytojui patirtą žalą bei dėl žalos dydžio.
TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (valdytojas) (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5 dalį ieškovas taip pat moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju.
Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.
Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog, sistemiškai vertinant aptartas TPVCAPDĮ nuostatas, Lietuvos draudikų biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, kt.). Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieškinio pagrindą. Tai, kad išmoka buvo išmokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog teisės aktuose nėra nustatyta pagrindo tenkinti pareikštą regresinį ieškinį pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį nevertinant tokio reikalavimo pagrįstumo materialiosios teisės aktų prasme ir taip apriboti galimai dėl eismo įvykio atsakingų asmenų teisę į teisminę gynybą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 45-47 punktai; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog į eismo įvykį buvo iškviesta policija, kurį nustatė, Vokietijos Kelių eismo taisyklių 7.5 straipsnio, numatančio, jog visais atvejais eismo juostą galima keisti, jei nesukeliamas pavojus kitiems eismo dalyviams, pažeidimą ir taikė atsakovės vairuotojui įspėjimo procedūrą bei taikė administracinę nuobaudą – įpareigojimą sumokėti 35 Eur baudą. Policijos pažymoje nurodyta, jog bauda buvo sumokėto eismo įvykio vietoje. Aplinkybės apie baudos sumokėjimą trečiasis asmuo V. P. neginčijo. Taip pat, nors procesiniuose dokumentuose, bei teismo posėdžio metu, trečiojo asmens atstovė nurodė, jog jos atstovaujamasis nesijaučia kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo, tačiau taip pat pridūrė, jog iš dešinės pusės atvažiavusiosios transporto priemonės jos atstovaujamasis tiesiog nepastebėjo. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo abejoti Hamburgo policijos pažymoje nurodytomis aplinkybėmis, jog eismo įvykis įvyko dėl MAN TGX vairuotojo kaltės, kuris pažeidė rikiavimosi į kitą eismo juostą taisykles, sukėlė pavojų ir apgadino dešine eismo juostą važiuojančią transporto priemonę Audi A6.
Nesutikdama su ieškiniu atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, jog jai nėra suprantamas žalos dydis, abejones kelia išlaidos išmokėtos transporto priemonių inžinieriui.
Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, jog atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 41 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Todėl su reikalavimu nesutinkančiai atsakovei nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jai tenka našta Europos Sąjungos valstybės narės teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina bei patikimais įrodymais dėl faktinio žalos dydžio pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės 4 024,72 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, nurodė šį prašymą pagrindžiančias aplinkybes, pateikė nuostolių dydį pagrindžiančius rašytinius įrodymus bei žalų administravimo departamento išvadą su paaiškinimai dėl žalos dydžio sudėtinių elementų, nurodydamas, kad žalą sudaro: 32,00 Eur už policijos pažymą bei bylos išrašo persiuntimą, 1 013,29 Eur už žalos ekspertizę dėl sugadintos transporto priemonės Audi A6 pagal sąskaitą faktūrą Nr. CK1903-M, 2 020,00 Eur dėl transporto priemonės Audi A6 visiško netekimo (nustatyta, jog remontas ekonomiškai netikslingas), 25,00 Eur dėl fiksuoto mokesčio (smulkių išlaidų) už bylos vedimą, bylos duomenų rinkimą; 413,64 Eur dėl nukentėjusio asmens interesą atstovavusios advokatų kontoros „Kaessmann & Schwarz” išlaidų; 520,79 Eur žalos administravimo mokestis. Visi įrodymai dėl patirtos žalos dydžio buvo pateikti kartu su dubliku. Atsakovė teikdama į bylą tripliką jokių žalą paneigiančių įrodymų ar aplinkybių nenurodė ir nepateikė, į bylos nagrinėjimą iš esmės neatvyko, todėl konstatuotina, jog nenustatytos jokios aplinkybės leidžiančios abejoti ieškovo Vokietijos draudiku biurui išmokėtos išmos pagrįstumu, nenustatytos jokios aplinkybės, sudarančios pagrindą mažinti išmokėtos išmokos dydį, atitinkamai ieškovo ieškinys tenkintinas pilnai.
Dėl procesinių išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas įstatymas skolininkui numato pareigą mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio; tuo atveju, kai abi sandorio šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys - 6 procentų metines palūkanas. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo, tačiau ieškovo juridinio asmens forma yra asociacija, t. y. ieškovas yra viešas juridinis asmuo (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), ir pagal įstatymą turi teisę į 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Atitinkamai ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 4 024,72 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo 2021 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 91 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 431,61 Eur dokumentų vertimo išlaidų (CPK 80 straipsnio 3 dalis ir 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš viso -522,61 Eur.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (13,88 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – 5,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovės UAB „Meidovis“, juridinio asmens kodas 303143483, 4 024,72 Eur (keturių tūkstančių dvidešimt keturių eurų ir 72 euro centų) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 522,61 Eur (penkių šimtų dvidešimt dviejų eurų ir 61 euro cento) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės UAB „Meidovis“, juridinio asmens kodas 303143483, valstybės naudai 5,24 Eur (penkių eurų ir 24 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Lysionok