Civilinė byla Nr. 2A-899-340/2013

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02711-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5; 121.14; 121.18; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atlyginimo už suteiktas bendrojo naudojimo patalpų šildymo paslaugas.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 1229,97 Lt skolą už šilumos energiją, 63,59 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2011-09-20,  5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekė centralizuotą šilumą pastatui adresu (duomenys neskelbtini), kurio negyvenamosios patalpos priklauso atsakovui nuosavybės teise. Teigė, kad atsakovui priklausančiose patalpose yra šildomi 12,54 kv. m., o 49,27 kv. m. nešildomi, todėl jam kaip viso pastato bendrųjų patalpų bendrasavininkui tenka pareiga mokėti ne tik už apšildomų patalpų šildymą, bet ir už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Nurodė, kad už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2011-04-30 susidarė 1229,97 Lt įsiskolinimas. 2011-08-10 atsakovui pareikšta pretenzija dėl skolos apmokėjimo, tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo.

Atsakovas patikslintu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas išrašė sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2011-05-31, kuriose nurodytos kainos paskaičiuotos pagal ieškovo nurodytą 12,54 kv.m. apšildomą plotą. Teigė, kad faktinis šildomas plotas jam priklausančių patalpų yra 10.39 kv.m., todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja sumokėti už 2.15 kv.m. Nurodė, kad paskaičiavus pagal ieškovo išrašytas sąskaitas faktūras suvartota šilumos energija sudarytų: 1039/1254, todėl ieškovui jis skolingas 667, 56 Lt sumą, kurią yra pasirengęs sumokėti. Teigė, kad trečiame PVM sąskaitos-faktūros punkte ieškovo reikalavimas mokėti už bendrus plotus proporcingai nešildomiems plotams yra neteisėtas ir nepagristas. Visus kitus ieškovo reikalavimus prašė pripažinti nepagristais ir atmesti, taip pat prašė įpareigoti Vilniaus energija skaičiuoti 10,39 kv.m. šildomų patalpų plotą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-03-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 667, 56 Lt, 40 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. metines palūkanų už laikotarpį nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl pareigos mokėti už bendrojo naudojimo patalpos šildymą, tačiau atsakovas nesutinka mokėti už ieškovo nurodytą plotą. Taip pat nustatė, kad  2007-11-27 buvo surašytas patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), patikrinimo aktas, kurį surašė ieškovo vadybininkas-šilumininkas. Minėtame akte nurodoma, kad patalpa 14-68 yra bendro naudojimo patalpa, kurios plotas pagal planą yra 10,39 kv.m. ir ji yra šildoma, tuo tarpu patalpa 14-71, kurios plotas 2,03 kv.m. yra šildoma elektra. Teismas nustatė, jog akte užfiksuotus duomenis patvirtina Nekilnojamojo daikto – patalpos (buto), adresu V. Šopeno g. 3, Vilnius, kadastrinių matavimų byla (b.l. 39-41, 87-89), namo dalies brėžiniai (b.l.  42-47), 2004-01-08 namo adresu (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų susirinkimo protokolas dėl atsakovo patalpų rekonstrukcijos (b.l. 96) bei rekonstrukcijos planas (b.l. 97). Nurodė, kad visi minėti įrodymai patvirtina atsakovo pateiktus duomenis, kad dabartiniu metu bendrojo naudojimo patalpos dydis yra 10,39 kv.m. Teismas sprendė, kad šiuo atveju šildomas plotas yra lygus 10,39 kv.m. ir ieškovo atlikti paskaičiavimai pagal šį plotą yra teisingi. Atmetė ieškovo reikalavimą priteisti ir už šildymą 49,27 kv.m. buto plotui, sprendė, kad ieškovas neįrodė šio reikalavimo pagrįstumo, nes pats ieškinyje bendrojo naudojimo patalpos plotą nurodo 12,54 kv.m., todėl konstatavo, kad ieškovo  paskaičiavimas 424,27 Lt sumai yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

              Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-26 sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatyta, kad po naujų kadastrinių matavimų patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), buvo suteikti nauji kadastriniai numeriai, tačiau pažymi, kad atsakovas neatliko veiksmų, būtinų teisėtam naujo ploto įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas numato, jog buto ir kitų patalpų plotas keičiamas nustatyta tvarka įregistruojant Nekilnojamojo turto registre. Nesutinka su pirmos instancijos teismas išvada, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir namo patalpų savininkų susirinkimo protokolas yra pakankamas pagrindas suskaičiuoti mokesčius už šilumą ir priskirtą šilumos energiją 10,39 kv.m., o ne 12, 54 kv.m., nes nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla suderinta, bet ne įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o susirinkimo protokolo pagrindu atsakovui buvo leista tik atstatyti langą į fasado pusę ir pakeisti patalpų paskirtį, o ne patalpų plotą. Teigia, kad atsakovo pateikti paskaičiavimai negali būti vertinami kaip tinkamas įrodymas, nes atsakovas nėra šilumos tiekėjas ir negali apskaičiuoti mokesčių pagal faktą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ir įvertino ieškovo “kliento mokesčių paskirstymo” lentelėje šilumos pardavimo mokestį 6, 36 Lt sumoje kaip mokestį už šildomą plotą. Anot apelianto, teismas leido atsakovui šią sumą įtraukti į paskaičiavimus sudarant proporciją ir neteisėtai pripažino, kad 667, 56 Lt suma atitinka atsakovo pateiktus paskaičiavimus. Nurodo, kad 6, 36 Lt mokestis – šilumos pardavimo vartotojams kaina, kuri skaičiuojama šilumos vartotojams kas mėnesį vadovaujantis Valstybinės kainų energetikos kontrolės komisijos 2008-06-26 nutarimu Nr.O3-76. Teigia, kad teismas suklydo nepriteisdamas iš atsakovo 437, 20 Lt (sprendime nurodyta suma 424, 27 Lt) už 49, 27 kv.m. priskirtą šilumos energiją. Pažymi, kad prašė teismo priteisti įsiskolinimą ne už konkrečių 49, 27 kv. m. šildymą, o už konkrečioms patalpoms (49, 27 kv. m. ) priskirtą šilumos kiekio dalį, kuri vėliau paskirstoma namo bendraturčiams. Toks šilumos kiekis Šilumos paskirstymo metode Nr. 5 įvardijamas kaip šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Atsakovas, kaip bendrojo naudojimo patalpų ir įrenginių bendrasavininkas, privalo apmokėti dalį įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu užfiksuotos šilumos, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildomos jo patalpos. Atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepasisakė dėl 63, 59 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2011-09-20 priteisimo ar nepriteisimo. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje nagrinėjami klausimai, susiję su specifinės srities žiniomis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-26 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad po naujų kadastrinių matavimų patalpoms buvo suteikti nauji kadastriniai numeriai, ką patvirtina į bylą pateikta kadastrinių matavimų byla. Teigia, kad nauji kadastriniai duomenys negali būti neužregistruoti VĮ “Registrų centras”, nes pastaroji institucija išduoda nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų bylas. Pažymi, kad apeliantas nurodo senus patalpų kadastrinius numerius ir taip savo veiksmais patvirtina, kad jis daro paskaičiavimus remiantis senais duomenimis. Teigia, kad apeliantas, vadovaujantis CK 6.388 str. 1 d., privalo teikti sąskaitas tik už faktiškai suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai šildomas plotas yra 10, 39 kv. m., pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad mokėjimas už bendrojo naudojimo patalpų šildymą skaičiuojamas nuo ploto, kuriam šildymo paslaugos yra suteikiamos. Atsakovo manymu, byloje esantis daugiabučio namo savininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad patalpų ploto keitimai buvo teisėti ir tinkamai atlikti, todėl apelianto argumentas apie neteisėtą patalpų plotų pakeitimą atmestinas. Pažymi, kad apeliantas buvo informuotas, kad patalpų plotai pasikeitė ir kad yra šildomi mažesni plotai, negu nurodyta apelianto išrašytose sąskaitose – faktūrose. Atsakovo teigimu, apeliantas dėl 6, 36 Lt paskaičiavimo bando pateikti naujus įrodymus ir paaiškinimus, kurių pirmos instancijos teisme neginčijo, todėl minėti apelianto argumentai neleistini ir atmestini. Nurodo, kad nesutinka dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nes apeliantas nepasinaudojo galimybe dalyvauti teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, neatėjo nei į vieną posėdį, tuo labiau, kad apeliacinėje instancijoje nagrinėjant bylą nauji įrodymai neteikiami, o byloje surinktų dokumentų ir įrodymų yra užtektinai bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkinamas. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes, dėl ko netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartotojo pareigą atsiskaityti už patalpoms teikiamą šilumą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos bylose. Tai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti pilnai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 1229,97 Lt skolą už šilumos energiją, 63,59 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2011-09-20, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo valdomos patalpos, esančioms daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) yra negyvenamos, dalis jų šildoma centralizuotai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo tarp šalių dėl teisinių santykių kvalifikavimo nėra; tarp ieškovo ir atsakovo šalių konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta šilumos energijos tiekimo-vartojimo sutartis; šalių santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatai, skolos susiformavimo metu galiojusios ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygos.

Esminiai ieškovo apeliacinio skundo argumentai susiję su atsakovo valdomų patalpų ploto nustatymu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė teigia, kad pertvarkė patalpų šildymo sistemą ir sumažino centralizuotai šildomų patalpų plotą  nuo 12,54 kv.m. iki 10,39 kv.m.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teisėtas šildymo sistemos pertvarkymas sumažinant šildomą plotą iki 10,39 kv.m. nagrinėjamoje byloje neįrodytas. Atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos galimas tik įstatymo numatyta tvarka. Pagal Šilumos ūkio įstatymo (galiojusio 2004-10-25) VII skirsnio nuostatas sprendimą dėl daugiabučių namų atskirų butų savininkų prašymų pakeisti šildymo būdą priima savivaldybė. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (patvirtintų 2003-06-30 Ūkio ministro įsakymu Nr.4-258) nuostatas daugiabučio namo atskiro buto savininkas privalo ne tik pateikti prašymą savivaldybei dėl šildymo būdo pakeitimo, bet ir gauti techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti (Taisyklių 183 str.). Pagal tų pačių Taisyklių 194 straipsnį buto šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, pasirašant jų atjungimo aktą; nuo šio akto pasirašymo dienos vartotojai pripažįstami atjungtais nuo centralizuotos šildymo sistemos. Buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas šių taisyklių ir Šilumos ūkio įstatymo nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų teikiamos šilumos ar karšto vandens buitiniu vartotoju tol, kol neatlieka minėtų taisyklių 194 straipsnyje nurodytų veiksmų (Taisyklių 196 str.). Reikalavimą laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-932/2001; 2002-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1311/2002; 2004-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-94/2004; 2005-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2005; 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-480/2006). Atsakovas savo procesinėse dokumentuose teigė, kad sumažino centralizuotai šildomų patalpų plotą iki 10,39 kv. m.,  likęs negyvenamųjų patalpų plotas šildomas elektra, tačiau nepateikė įrodymų apie  patalpų šildymo budo pakeitimo teisėtumą. Atsakovo pateiktos kadastrinių matavimų bylą, kurioje užfiksuota, kad ginčo patalpų bendras plotas ir indeksai pasikėtė, šildomo ploto sumažinimo neįrodo, tačiau atitinkami pakeitimai viešajame registre neatlikti. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), taigi atsakovo atliko centralizuotai šildomo ploto sumažinimo teisėtumą patvirtins viešojo registro duomenų pakeitimas. Teismas daro išvadą, jog ieškovas apskaičiuodamas šilumos kiekį, pagrįstai rėmėsi viešojo registro duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo išvadomis dėl atsisakymo priteisti iš atsakovo 437,20 Lt už šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Byloje nėra ginčo, kad 49,27 atsakovo valdomų negyvenamųjų patalpų centralizuotai nešildomos, tačiau negalima sutikti su teismo išvada, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti skolą už 49,27 kv.m. atsakovo valdomo ploto šildymą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavo priteisti skolą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą proporcingai atsakovo valdomam nešildomam plotui, o atsakovas reikalavo skaičiuojant mokestį už bendrojo naudojimo patalpų šildymą neįjungti 49,27 kv. m. nešildomų patalpų plotą.

Gyvenamojo namo bendraturčių teises ir pareigas reglamentuoja CK 4 knygos ketvirtojo skirsnio nuostatai. CK 4.82 str. 1 d. nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą; šilumos energijos tiekimo gyvenamajam namui paskirtis yra ne tik atsakovo, kaip šilumos energijos vartotojos, poreikių tenkinimas, bet ir gyvenamojo namo, kaip daikto išlaikymas. Namo bendraturčio subjektinė teisė atsisakyti įstatymo nustatyta tvarka nuo centralizuoto šilumos tiekimo įstatymo nustatyta tvarka yra ginama, tačiau tai neturi įtakos atsakovo, kaip namo bendraturtčio, pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jai suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Taigi atsakovo pozicija, kad jis turi pareigą atsiskaityti tik už šilumos energiją, realiai panaudotą 10,39 kv. m. šildymui, o ieškovas neturi pagrindo reikalauti skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą proporcingai atsakovo valdomam nešildomam plotui yra neteisinga iš esmės.

Atsakovas atsiliepime apeliaciniam skundui nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo formuojama praktika. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje  Nr. 2A-616-623/2011 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimą ir UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atmetė, tačiau išnagrinėtose bylose ginčas tarp šalių vyko dėl skolos už negyvenamųjų patalpų (rūsio) pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), šildymą t.y. išnagrinėto ginčo ir ginčo šioje byloje ratio decidendi iš esmės skiriasi, byla negali būti vertinama kaip precedentas nagrinėjamam ginčui. Priešingai, nei nurodo atsakovas Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-930-467/2009 atmetė D. S. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir konstatavo, kad atsakovas privalo apmokėti visas jam priklausančių negyvenamųjų patalpų išlaikymo išlaidas ir atlyginti ieškovui įsiskolinimą už šilumos energiją, suteiktą jam nuosavybės teise priklausančioms negyvenamosioms patalpoms (duomenys neskelbtini), kurioms šildymo paslaugos buvo teikiamos, remiantis ieškovo apskaičiavimu, t.y. pripažino atsakovo pareigą mokėti už 12,54 kv. m. šildomo ploto ir už bendrojo naudojimo patalpų šildymą proporcingai atsakovo valdomam nešildomam plotui.

Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas keičia skundžiama teismo sprendimą ir tenkina ieškinį pilnai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliantas taip pat pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą CK 6.210 str. pagrindu. Atsakovo prievolę yra piniginio pobūdžio, tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas praleido sąskaitose nurodytus apmokėjimo už jam parduotą šilumą terminus; ieškovo reikalavimas priteisti 63,59 Lt palūkanų tenkinamas (CK 6.210 str.1 d.).

Patenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus teismo sprendimą teismas keičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą – ieškovui priteisiamas žyminis mokestis už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą 120 Lt (70+50) (b.l.1,115). (CPK 93 str. 5 d.). Tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti 5,90 Lt kitų susijusių su  ieškinio parengimu bylinėjimosi išlaidų

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r ė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir išdėstyti taip: UAB „Vilniaus energija“ ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš D. S. 1229,97 Lt skolos, 63,59 Lt palūkanų 125,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (iš viso 1419,46 Lt ( vieną tūkstantį keturis šimtus devyniolika litų 97 centus)), bei 5 proc. metines palūkanų už pritiestos skolos sumą (1229,97 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme(2011-09-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėja                                                        Tatjana Žukauskienė