Administracinė byla Nr. I-1384-426/2019

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Eligijai Norkienei,

atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Z. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja S. Z. teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – Ambasada) 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-361 „Dėl sprendimo panaikinti Šengeno vizą“ (toliau – Sprendimas), kuriuo panaikinta 2018 m. vasario 8 d. išduota Šengeno viza.

Skunde (b. l. 1–5) nurodo, jog ji – (duomenys neskelbtini) pilietė, ištekėjusi už Lietuvos Respublikos piliečio, su kuriuo 2018 m. rugsėjo 12 d. pirko butą Lietuvoje, susilaukė 2 nepilnamečių vaikų, Lietuvos piliečiai. Sutuoktinis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Rusijoje, todėl vaikai įstatyminį atstovą Lietuvoje turi ją. Atsakovo sprendimas, pasak pareiškėjos, pažeidžia ne tik jos, bet ir vaikų I. Z. ir R. Z. (toliau – vaikai) teises.

Šengeno vizą atvažiuoti į Lietuvą gavo 2018 m. vasario 8 d. Ji buvo išduota metams, tai daugkartinė viza. Kadangi vaikai nuo rudens atvyko kartu ir pradėjo lankyti mokyklą, pareiškėja kreipėsi ne kartą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, nurodydama, jog turi du nepilnamečius vaikus, kurie yra Lietuvos piliečiai ir gyvena Lietuvoje. Lankydamasi bei siųsdama prašymus į Migracijos tarnybą, pridėdavo savo banko sąskaitų išrašus, jog turi pakankamą sumą pinigų jiems išlaikyti. Atkreipia dėmesį, kad vaikai mokykloje gauna nemokamą maitinimą, labai gerai mokosi. Teigia, kad, gaudama 2018 m. vasario 8 d. vizą, įrodė, jog turės lėšų atvažiuoti ir pragyventi.

Skunde aiškina, kad 2018 m. lapkričio 28 d. vaikai kreipėsi į Rusijos Federaciją dėl Rusijos. Vaikai yra tik Lietuvos piliečiai. Dieną prieš šią datą pareiškėjai žodžiu Migracijos tarnyboje Kaune pateikta informacija, jog jos Šengeno viza negaliojanti, pase įspaustas spaudas „Panaikinta“. Vėliau tik elektroniniu paštu gavo raštą, kuriame nurodyta bendro pobūdžio informacija, jog panaikinta viza, nes pareiškėja, neva, nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Skunde tvirtina, kad visuose prašymuose nurodė, jog atvykimo į Lietuvą tikslas yra dėl vaikų, Lietuvos piliečių, jie pareiškė norą grįžti į tėvynę.

Pareiškėja nurodo, jog pagrįstai tikėjo, kad bus suteiktas leidimas, taip pat kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl individualios veiklos vykdymo, kad būtų dirbanti ir mokanti mokesčius, kad turėtų sveikatos draudimą, tačiau pati valstybė atsisakė leisti registruotis mokesčių mokėtoju, tuo pačiu susimokėti sveikatos draudimą.

Pasak pareiškėjos, ši situacija susidarė dėl to, kad atsakovė neteikdavo pilnos informacijos arba ją teikdavo klaidingą.

Skunde aiškina, jog nesvarbu, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, tačiau leidimą, tuo labiau vizą įvažiuoti į Lietuvą, gali gauti dėl to, jog tiek sutuoktinis, tiek vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Tvirtina, kad visa šeima turi teisę gyventi Europos Sąjungoje, Lietuvoje, nes jie yra Lietuvos piliečiai. Pareiškėja mano, jeigu turi teisę į nacionalinę vizą, turi teisę ir į Šengeno vizą, kurią gavo vien dėl to, jog tai patogesnis būdas gyventi Lietuvoje ir tuo metu taip atrodė tinkamiausia. Pareiškėjos nuomone, turimos vizos panaikinimas yra neadekvatus.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – Ministerija) veiksmai per savo įgaliotą įstaigą Maskvoje –Ambasadą – yra antikonstituciniai, antiįstatyminė ir antivalstybinė veika, nes yra nukreipta netgi ne prieš ją, (duomenys neskelbtini)  pilietę, bet prieš nepilnamečius vaikus, Lietuvos piliečius. Ambasada neišsprendė, kaip vaikai vieni galės gyventi Kaune, eiti į mokyklą, jeigu jų motinai liepiama išvykti.

Pažymi, kad panaikinant vizą remtasi Šengenų sienų kodekso 32 straipsniu, o ne šio kodekso 34 straipsniu. Toks vizos panaikinimas, pareiškėjos nuomone, preziumuoja, jog ji, neva, vizą gavo nesąžiningu būdu. Pareiškėja nurodo, jog jai atsiųstas neautorizuotas ir nepasirašytas raštas, kuriame yra tik Lietuvos ambasados antspaudas ir data, o pareigūno, kuris priėmęs tokį sprendimą, vardo, pavardės ir pareigų nenurodyta. Raštas neatitinka Šengeno sienų kodekso, Vizų kodekso reglamentavimo.

Akcentuoja, kad Ministerijos darbo trūkumai tinkamai neaiškinant pareiškėjai dėl kokių priežasčių jiems atsisako suteikti vizas, fiksuoti jau 2015 metais Seimo Kontrolierių įstaigos pažymoje Nr. 4D-2015/1-736. Pareiškėjai akivaizdu, jog atsakovė į minėto kontrolieriaus rekomendacijas neatsižvelgė.

Pareiškėja tvirtina, kad dėl jos teisinės padėties valstybė pažeidė įstatymus, nes trukdė dirbti individualiai, pačiai susikurti darbo vietą. Panaikinant vizą apkaltino, jog ji neva nenurodė, kad turi pajamų. Skunde paaiškina, kad Lietuvos pareigūnai nesilaikė Šengeno sienų ir Vizų kodeksų, juos pažeidė, pažeidė Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių (1963), nes dokumento nepasirašė bei neautorifikavo. Tokiu būdu pareiškėja tvirtina, jog negaliojančio dokumento pagrindu jai kilo teisinės pasekmės.

Pareiškėja aiškina, kad pateikė įrodymus, jog pragyvens už 480 eurų per mėnesį, kad finansinė situacija yra geresnė negu penktadalio Lietuvos gyventojų, todėl tai negali būti priežastimi naikinti vizą. Vaikai maitinami valstybės lėšomis, nors ambasada vaikų klausimo iš viso nekėlė.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad pareiškėja turi didelį pažįstamų ratą, ji lankėsi pas vyro brolį ir vyro giminę. Laikėsi išduotoje vizoje nurodytų sąlygų. Vaikai lankė gimnaziją Lietuvoje. Pažymi, kad vaikai negali gyventi Rusijoje, o ji – Lietuvoje.

Atsakovė Ministerija su skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Pasak atsakovės, pareiškėja netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia ir iškraipo faktines bylos aplinkybes.

Atsiliepime (b. l. 34–41) nurodo, kad pareiškėja 2018 m. vasario 8 d. kreipėsi į Ambasadą dėl vizos vykti į Lietuvą gavimo, prašyme nurodytas pagrindinis kelionės tikslas – šeimos ar draugų lankymas (21 punktas), leidžiant atvykti daug kartų (24 punktas), išduoti vizą, galiojančią nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2019 m. vasario 22 d., nedirbanti, laikino apgyvendinimo vietas – Vilnius, viešbutyje, kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia pati prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo – grynieji pinigai.

Ambasados konsulinis pareigūnas 2018 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, galiojančią nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2019 m. vasario 22 d.

Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje konsuliniam pareigūnui pakartotinai patikrinus Šengeno vizos išdavimo pareiškėjai pagrįstumą, t. y. numatomo jos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų pagrindimą, nustatė, kad pareiškėja faktiškai nepagrindė numatomo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų.

Atsakovė atkreipia dėmesį, nors pareiškėja savo prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, jog jos kelionės tikslas – šeimos ar draugų lankymas, tačiau nepateikė jokio kvietimo, jos sutuoktinis                           R. Z. dokumentų pateikimo metu jau nebuvo Lietuvos Respublikos rezidentas, nes 2017 m. liepos 13 d. jis deklaravo išvykimą iš Lietuvos į Rusijos Federaciją. Ministerijai žinomas faktas, kad pastarasis atlieka bausmę Rusijos Federacijos įkalinimo įstaigoje. Tokiu būdu pareiškėja niekaip nepagrindė, kokius šeimos narius ar draugus Lietuvoje ketino lankyti. Taip pat nepagrindė buvimo sąlygų Lietuvoje. Prašyme išduoti Šengeno vizą pareiškėja nurodė, kad yra bedarbė, tačiau nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje. Be to nepateikė įrodymų, kad turi tinkamą ir galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu.

Ambasados konsulinis pareigūnas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii), iii) ir vii) papunkčiais, Sprendimu panaikino jai išduotą Šengeno vizą.

Atsakovė teigia, kad Ministerijos konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui pakartotinai svarstant pareiškėjos prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo bei pateiktus vykimo tikslą ir buvimo sąlygas pagrindžiančius dokumentus kilo pagrįstos abejonės dėl jos vykimo į Lietuvą tikrojo tikslo ir buvimo sąlygų, dėl jos ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl Ministerijos konsulinis pareigūnas turėjo teisę priimti Sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą vizą.

Pasak atsakovės, pareiškėja yra neteisi, teigdama, jog ji konsului pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į Lietuvą tikslą ir buvimo sąlygas. Ministerija mano, kad pareiškėja nepaisė teisės normų reikalavimo, jog pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Atsakovės teigimu, pareiškėja netinkamai aiškina teisės normas bei teisminėje praktikoje suformuotas taisykles, kuriose nustatyta konsulo diskrecija vertinti pareiškėjų pateiktus dokumentus, o konsului kilus pagrįstoms abejonėms, priimti sprendimą atsisakyti išduoti vizą arba panaikinti jau išduotą vizą. Teigia, kad Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes Ministerijos konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjos prašymo dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija pagrįstumą ir Šengeno vizos išdavimo pagrįstumą, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes informacija, kuri pareiškėjos buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, buvo prieštaringa, todėl Ministerijos konsulinis pareigūnas turėjo teisę panaikinti pareiškėjai išduotą Šengeno vizą.

Pareiškėjos skunde teismui pateikti argumentai ir dokumentai, atsakovės nuomone, nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad prašyme pareiškėja nurodė vykimo tikslą (21 punktas). Kadangi pareiškėja nusprendė apsigyventi Lietuvos Respublikoje, taip ji pažeidė vizos išdavimo tvarką. Nepateikė įrodymų dėl lėšų turėjimo, gyvenamosios vietos. Pažymi, kad apsigyventi Lietuvoje galima kitais pagrindais, naudojantis kitomis procedūromis. Akcentuoja, kad šiandien teismui pateikti dokumentai neturi jokios teisinės reikšmės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Ambasados Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. vasario 8 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti Šengeno vizą (b. l. 39–42). Pildydama specialios formos prašymą išduoti Šengeno vizą, nurodė, kad kelionės tikslas – šeimos ar draugų lankymas (21 punktas), leidžiant atvykti daug kartų (24 punktas), vizą, galiojančią nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2019 m. vasario 22 d. (29 punktas), nedirbanti (19 punktas), laikino apgyvendinimo vietas – Vilnius, viešbutyje (31 punktas), kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia pati prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo – grynieji pinigai (32 punktas). Pareiškėja su prašymu pateikė R. Z. paso kopiją, santuokos liudijimo kopiją, savo paso kopiją (b. l. 49–50). Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje konsulinis pareigūnas 2018 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą išduoti S. Z. Šengeno vizą, galiojančią nuo 2018 m. vasario 23 d. iki  2019 m. vasario 22 d.

Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje konsulinis pareigūnas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii), iii) ir vii) papunkčiais, 2018 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą Šengeno vizą.

Sprendime nurodė, kad Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje konsuliniam pareigūnui pakartotinai patikrinus Šengeno vizos išdavimo S. Z. pagrįstumą, t. y. numatomo jos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų pagrindimą, pareigūnas nustatė, kad pareiškėja faktiškai nepagrindė numatomo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Pareiškėja prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, jog jos kelionės tikslas – šeimos ar draugų lankymas, tačiau nepateikė jokio kvietimo; pareiškėjos sutuoktinis R. Z. dokumentų pateikimo metu jau nebuvo Lietuvos Respublikos rezidentas, nes 2017 m. liepos 13 d. jis yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos į Rusijos Federaciją; be to, žinomas faktas, kad jis atlieka bausmę Rusijos Federacijos įkalinimo įstaigoje. Tokiu būdu, pareiškėja niekaip nepagrindė, kokius šeimos narius ar draugus Lietuvoje ketino lankyti; nepagrindė buvimo sąlygų Lietuvoje. Prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, kad yra bedarbė, tačiau nepateikė dokumentų, įrodančių, kad turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje; pareiškėja nepateikė įrodymų, kad turi tinkamą ir galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu (b. l. 46).

Pareiškėja nesutinka su Sprendimu teigia, kad atsakovė netinkamai įvertino aplinkybes, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas (toliau – Vizų kodeksas), kurio 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtina, kad ne ilgiau kaip tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga, kad jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nustatyta, kad vizą išduoti atsisakoma, jei užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų (iii papunktis); nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama (vii papunktis).

Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą. 

Vizų kodekso 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viza panaikinama, kai paaiškėja, kad tos vizos išdavimo metu nebuvo patenkintos vizos išdavimo sąlygos, visų pirma jei yra rimtų priežasčių manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu. Paprastai vizą panaikina valstybės narės, kuri išdavė vizą, kompetentingos institucijos. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.

Svarbu pažymėti ir tai, kad Vizų kodekso preambulės 3 straipsnyje viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą. Be to, Vizų kodekse prašymų gauti vizą nagrinėjimo vieni iš pagrindinių kriterijų yra tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir juose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms” priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui.

Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, pareiškėjai viza panaikinta tuo pagrindu, kad ji nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad turi pragyvenimo lėšų ir galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. Pareiškėjai buvo įteiktas standartinės formos sprendimas ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjos nuomone, ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas.

Pažymėtina, kad, remiantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio                     1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis. Tačiau Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą yra priimamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje yra pažymimos atsisakymo išduoti vizą priežastys. Taigi, priimant sprendimą neišduoti vizos, naudojama standartinė forma, kurioje nepateikiama išsami informacija apie nustatytas aplinkybes. Asmuo apie tai yra informuojamas naudojant nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai. Ambasados konsulinis pareigūnas – antroji sekretorė – priėmė motyvuotą sprendimą, kuriame išdėstė detalius argumentus, pagrindžiančius sprendimą panaikinti Šengeno vizą (b. l. 46).

Teismo vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas, įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus. Toks vertinimas yra konsulinio pareigūno diskrecija.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovo pateiktais dokumentais, matyti, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjos prašymą ir su juo pateiktus dokumentus,

Kaip minėta, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą užsienietis turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas. Taigi, būtent asmeniui, siekiančiam gauti vizą, kyla pareiga pateikti Ambasadai išsamią ir tikslią informaciją apie savo kelionės tikslus, tačiau iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad ji nepagrindė deklaruoto atvykimo į Lietuvą tikslo, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad turi pragyvenimo lėšų ir kad turi tinkamą ir galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. Tokių dokumentų ji Ambasadai nebuvo pateikusi.

Ta aplinkybė, kad pareiškėja įsigijo nekilnojamąjį turtą, rodo, jog ji pažeidė vizos išdavimo tvarką. Minėta, kad nurodyto tikslo – šeimos ar draugų lankymas – nepagrindė jokiais duomenimis. Toks tikslas negali būti siejamas su nuolatiniu pareiškėjos gyvenimu Lietuvoje, t. y. būsto įsigijimas ar vaikų išleidimas į mokyklą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja asmeniškai pateikė prašymą išduoti vizą ir Sprendimu ji buvo panaikinta, todėl jos skunde nurodyti argumentai, susiję su vaikais, šeimos susijungimo teise, neturi teisinės reikšmės ir nevertintini. Be to, ir pareiškėjos skundo argumentai, kad jai netinkamą informaciją pateikė Ambasada, yra lakoniški ir neaišku, kokią neteisingą ar klaidinančią informaciją jai suteikė.

Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti dokumentai negali būti laikomi pagrindžiančiais jos atvykimo tikslą ir sudarantys pagrindą naikinti Sprendimą. Akcentuotina, kad pareiškėjos pateikti dokumentai su prašymu išduoti iš vizą yra ginčui reikšmingi ir aktualūs iki priimant Sprendimą.  Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad konsulinis pareigūnas turėjo teisę peržiūrėti pareiškėjai išduotą vizą ir, nustatęs kodekso 32 straipsnyje egzistuojančias sąlygas, turėjo teisę panaikinti išduotą Šengeno C vizą. Akivaizdu, kad pareiškėja pažeidė vizos išdavimo nustatytas sąlygas, t. y. ji deklaravo tikslą aplankyti šeimą ir draugus, tačiau realiai siekė apsigyventi Lietuvos Respublikoje,  t. y. įsigijo nekilnojamąjį turtą, vaikus leido į mokyklą Lietuvoje. Pažymėtina, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl pažeistų vaikų teisių yra teisiškai nereikšmingi šiam ginčui ir nekeičia jo esmės.

Teismas sutinka su konsulinio pareigūno padarytomis išvadomis ir vertinimu, t. y. pareigūnui pakartotinai svarstant pareiškėjos prašymą išduoti Šengeno vizą bei su juo pateiktus vykimo tikslą ir buvimo sąlygas pagrindžiančius dokumentus, kilo pagrįstos abejonės dėl jos vykimo į Lietuvą tikrojo tikslo ir buvimo sąlygų, dėl jos ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo pabaigos, todėl konstatuotina, kad konsulinis pareigūnas turėjo teisę priimti Sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą vizą. Akivaizdu, kad kilo abejonių dėl jos realaus atvykimo tikslo ir ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo pabaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad šiuo metu jau yra pasibaigęs išduotos vizos galiojimo terminas, t. y. ji galiojo iki 2019 m. vasario 22 d.

Be to, pareiškėja turi teisę Lietuvoje apsigyventi ir kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Šioje byloje buvo vertintas būtent Sprendimo panaikinti vizą teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsižvelgęs į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo            84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos S. Z. skundą atmesti kaip nepagristą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                        Jolanta Malijauskienė

         Rūta Miliuvienė 

         Henrikas Sadauskas