Civilinė byla Nr. 2S-254-601/2013
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13278-2011-5
Civilinė byla Nr. 2S-290-601/2013
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13278-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija: 101; 129.1; 121.18; 121.21
(S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) P. M. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. ir 2012 m. lapkričio 12 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. patikslintą ieškinį atsakovei L. M. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo bei atsakovės L. M. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovas P. M. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę L. M. leisti ieškovui naudotis 15/100 dalimi 519,28 kv. m. namo ir 15/100 dalimi kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovę L. M. netrukdyti ieškovui P. M. naudotis jai priklausančia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalimi. Nutarė nutartį vykdyti skubiai.
Atsakovė 2012 m. gegužės 9 d. antstolės raginimu įvykdyti sprendimą buvo informuota, kad ji per 10 dienų nuo raginimo gavimo turi netrukdyti ieškovui naudotis jai priklausančia namo dalimi (civ. b. Nr. 2S-254-601/2013; b. l. 32). Kadangi nuvykus pas atsakovę 2012 m. gegužės 28 d. ir 2012 m. liepos 2 d. nebuvo galimybės patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaunas (civ. b. Nr. 2S-254-601/2013; b. l. 32), antstolė 2012 m. birželio 18 d. pareiškimu Nr. 0088/12/00392 ir 2012 m. liepos 3 d. pareiškimu Nr. 0088/12/00392 kreipėsi į teismą prašydama atsakovei L. M. skirti baudą už teismo nutarties nevykdymą už kiekvieną pradelstą dieną (civ. b. Nr. 2S-254-601/2013, b. l. 78; civ. b. 2S-290-601/2013, t. 2, b. l. 59-60).
- Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas, apeliacinės instancijos teismui panaikinus Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį ir perdavus klausimą dėl baudos paskyrimo nagrinėti iš naujo, 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi antstolės 2012 m. birželio 18 d. pareiškimą atmetė. Nurodė, kad G. A. akte nenurodyta, kad atsakovė neįleido ieškovo į namus, ar kitokiais veiksmais atsisakė vykdyti minėtą nutartį. Atsakovė yra atsisakiusi vykdyti nutartį, nes visomis patalpomis taip pat naudojasi dukra, kuri kategoriškai atsisako duoti sutikimą. Pagal 2007 m. birželio 20 d. sutartį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovė neturi nei vienos izoliuotos patalpos, kuria galėtų naudoti asmeniškai. Teismas pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje ieškovą pripažinus kaltu dėl grasinimo nužudyti atsakovę ir jos dukras, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartimi panaikino 2012 m. balandžio 5 d. nutartį, pripažindamas, kad atsakovė nors ir nevykdė teismo nutarties, tačiau to neatliko dėl objektyvių priežasčių (civ. b. Nr. 2S-254-601/2013, b. l. 107-108).
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi antstolės 2012 m. liepos 3 d. pareiškimą taip pat atmetė. Nutartyje iš esmės nurodė tas pačias, kaip ir 2012 m. lapkričio 2 d. nutartyje, nustatytas aplinkybes (civ. b. Nr. 2S-290-601/2013, b. l. 111-113).
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Ieškovas (apeliantas) atskiraisiais skundais prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. ir 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis panaikinti (civ. b. 2S-254-601/2013, b. l. 114-117; civ. b. Nr. 2S-290-601/2013, t. 1, b. l. 117-119). Atskirųjų skundų, kuriuose iš esmės dėsto tas pačias aplinkybes, motyvuose nurodė:
- Teismas netyrė ir nevertino, kokius konkrečius veiksmus atsakovė atliko, ar kokių konkrečiai veiksmų neatliko, kad įvykdytų Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartį.
- Apylinkės teismas nenurodė nei vienos aplinkybės, kokiais veiksmais kaltinamasis baudžiamojoje byloje P. M. gali trukdyti bylos nagrinėjimui, o abipusiai konfliktai negali būti pagrindas sunkinti neįgalaus 72 m. pensininko (ieškovo) teisinės padėties, uždraudžiant jam naudotis vieninteliu turimu gyvenamuoju plotu.
- Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartyje nurodė, kad atsakovės prašymas dėl įpareigojimo įgyventi skyrium yra ydingas, kadangi reiškia faktinį ieškovo iškeldinimą iš gyvenamojo būsto, dėl kurios nuosavybės sprendžiamas šalių ginčas.
- Nėra duomenų, kad ieškovas turi kitą gyvenamąjį būstą. Šiuo metu ieškovas glaudžiasi draugui priklausančioje malkinėje, kurioje nėra sanitarinių sąlygų.
- Ieškovas buvo nukentėjęs nuo atsakovės dukterų ir dėl to buvo kreipęsis į Valstybinės teismo ekspertizės prie LR TM Kauno skyrių.
- Apie klausimo dėl baudos paskyrimo nagrinėjimą sužinojo tik 2012 m. spalio 29 d., kai pašto skyriuje pasiėmė šaukimą, kai tuo tarpu byla dėl baudos paskyrimo buvo nagrinėjama 2012 m. spalio 26 d., t. y. išnagrinėta ieškovui apie tai nieko nežinant.
Atsakovė atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. ir 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis palikti nepakeistas (civ. b. Nr. 2S-254-601/2013, b. l. 164-166; civ. b. Nr. 2S-290-601/2013, t. 1, b. l. 163-165). Motyvuose nurodė:
- Antstolės patvarkymai surašyti nepagrįstai. Apie antstolės 2012 m. gegužės 28 d. ir 2012 m. liepos 2 d. apsilankymą nebuvo pranešta, o namuose buvusi dukra, kuri yra 20/100 namo savininkė, nėra įpareigota vykdyti teismo nutarties. Apie 2012 m. liepos 2 d. apsilankymą taip pat nebuvo pranešta, atsakovė tuo metu buvo išvykusi į Druskininkus.
- Gavus antstolės raginimą buvo pateiktas paaiškinimas, kad namo dalies bendraturtė D. B. kategoriškai atsisako įleisti P. M. į namus, antstolei jos atsisakymas taip pat buvo pateiktas. Atsakovė sutiko vykdyti teismo sprendimą, tačiau to padaryti negalėjo esant nuo jos nepriklausančių aplinkybių.
- Pagal 2007 m. birželio 20 d. sutartį dėl naudojimo tvarkos nustatymo atsakovė su D. B. bendrai naudojasi 35/100 gyvenamojo namo ir visomis patalpomis po ½ dalį, tačiau atsakovė neturi nei vienos izoliuotos patalpos ir neturi jokios galimybės leisti naudotis kokia nors patalpa ieškovui be bendraturtės sutikimo.
- Iki kreipimosi į teismą dienos ieškovas realizavimo visą jo vardu registruotą turtą, tačiau juo naudojasi iki šiol. Sudaryti transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ar jachtos pardavimo sandoriai yra akivaizdžiai fiktyvūs, kai realiai 2012 metais atsakovas vertėsi individualia veikla ir siūlydavo pasiplaukiojimus Kauno mariomis.
- Ieškovas gali išsinuomoti kitą būstą, jam asmeninė nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kauno raj., kurį realizavus galės įsigyti gyvenamąjį būstą. Nepagrįsti teiginiai, kad jis gyvena sandėliuke.
- Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo L. M. netrukdyti ieškovui P. M. naudotis jai priklausančia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalimi. Atsakovei antstolės raginimas įvykdyti sprendimą geruoju įteiktas 2012 m. gegužės 15 d., o 2012 m. gegužės 28 d. ir 2012 m. liepos 3 d. surašyti aktai, kuriuose nurodyta, kad 2012 m. gegužės 28 d. ir 2012 m. liepos 2 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nebuvo galimybės patekti į namus, atsakovė L. M. neįleido P. M. į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaunas.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimis, kuriomis netenkinti antstolės prašymai dėl baudos skyrimo atsakovei L. M. už teismo nutarties, kuria ji įpareigota netrukdyti ieškovui P. M. naudotis jai priklausančia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalimi, nevykdymą.
CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda priėmusiam sprendimą teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 str. 5 d.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad L. M. nors ir nevykdė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet šios nutarties nevykdė dėl objektyvių priežasčių. 2007 m. birželio 20 d. notarinė sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamosios paskirties ir kitos paskirties statiniais nustatymo, patvirtina, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendraturčiai yra R. P. B., sutuoktinė A. B., A. B., A. B., D. B. ir L. M. (civ. b. Nr. 2S-290-601/2013, t. 2, b. l. 16-19). L. M. ir D. B. bendrai priklauso 35/100 (atitinkamai 15/100 dalis ir 20/100 dalis) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, jos abi nuolatinai naudojasi patalpomis G-1, P-9, P-10, P-11, P-12, P-13, P-14, P-15, 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-11, 2-8 ir 2-9 (D. B. papildomai dar priklauso patalpa 2-10). Minėtos patalpos atsakovei ir D. B. priklauso bendrąja daline nuosavybės teise, joms nustatyta naudojimosi tvarka ne konkrečiomis patalpos, o tik naudojimosi patalpomis dalis, t. y. šiuo atveju po ½. Teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovui P. M. naudotis jai priklausančia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalimi. Taigi matyti, kad teismo nutartis adresuota atsakovei ir jos vykdymas nukreiptas į atsakovei nuosavybės teise priklausančią 15/100 namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, dalį.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalines nuosavybės teise valdomas objektas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Nurodyta teisės norma imperatyviai reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto bendraturčių pareigą gauti kito bendraturčio sutikimą tam, kad atlikti tam tikrus veiksmus su bendrai valdomu turtu. Kaip minėta, L. M. ir D. B. yra aukščiau nurodytų patalpų bendraturtės, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarka nenustatyta, turtas iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra atidalintas, patalpos į kurias įpareigojama atsakovė įleisti ieškovą nėra izoliuotos, priklauso ir naudojamos bendrai, todėl atsakovė norėdama tinkamai vykdyti teismo nutartį turėjo (privalėjo) gauti bendraturtės D. B. sutikimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė sutiko vykdyti teismo sprendimą, tačiau tam trukdė objektyvios ir ne nuo jos valios priklausančios priežastys, t. y. tokio sutikimo nedavė teisėta patalpų, į kuriuo nukreiptas teismo sprendimo vykdymas, bendraturtė D. B.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė negalėjo vykdyti teismo sprendimo neatsižvelgdama į bendraturtės išreikštą valią, nes priešingu atveju, įgyvendinant P. M. teisių apsaugą (įleidžiant į minėtas patalpas), būtų pažeistos ir nepagrįstai ribojamos bendro turto savininkės D. B. teisės ir teisėti interesai.
Pagrindas nevykdyti teismo įpareigojimo buvo ne tik bendraturtės sutikimo nebuvimas, bet ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendis, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu grasinus nužudyti D. B., L. M. ir R. B. (nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. sausio 25 d.) ir kuriuo P. M. 6 mėnesių laikotarpiui apribota laisvė, uždraudžiant jam bendrauti su L. M., R. B. ir D. B.. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo nusikalstami veiksmai atlikti 2011 m. birželio 20 d., dar iki teismo nutarties, įpareigojančios atsakovę L. M. leisti ieškovui naudotis 15/100 dalimi namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, priėmimo. Taigi, egzistuojant atsakovės pareigai netrukdyti ieškovui patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, tarp šalių ne tik kad buvo konfliktiški santykiai, bet jau egzistavo aplinkybės, tikėtinai pažeidžiančios L. M. ir jos dukters D. B. teisėtus interesus gyventi saugiai joms nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas. Vadovaudamasis bylose esančių aplinkybių visetu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad formaliai L. M. nutarties pagrindu nors ir kilo pareiga vykdyti teismo nutartį, tačiau ji jos negalėjo vykdyti dėl objektyvių priežasčių.
Be to, nustačius, kad apeliantas kelia grėsmę ir pažeidžia atsakovės ir jos dukters D. B. interesus, laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojusios atsakovę netrukdyti apeliantui naudotis minėtomis patalpomis, yra panaikintos Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartimi (Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi ši nutartis palikta nepakeista, t. y. įsiteisėjusi), kas tik patvirtina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė antstolės prašymus skirti atsakovei baudas.
Kiti atskirųjų skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Ieškovo P. M. atskiruosius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. ir 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis palikti nepakeistas.
Teisėjas Evaldas Burzdikas