Civilinė byla Nr. e2A-205-1120/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00607-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. balandžio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-857-264/2019 pagal ieškovo A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „RAY Investments“, uždaroji akcinė bendrovė „NBP“, E. P., E. Č., R. J., I. J., L. R., R. R., E. R. ir A. B.. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       A. Ž. (toliau – ieškovas) prašė iš A. J. (toliau – atsakovas) priteisti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NBP“ naudai 51 309 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2.       Nurodė, kad nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „NBP“ buvo vienintele UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcininke, kuri kaip akcininkė gaudavo visą naudą dividendų pagrindu. Tačiau 2016 m. spalio 24 d. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ vienintelio akcininko sprendimu Nr. 16-03 ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ vienintelio akcininko sprendimu Nr. 16-02 nuspręsta reorganizuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ prie jos prijungiant nuostolingą UAB „Šiluminės energijos sistemos“. 

3.       UAB „ENG grupė“ valdybos sprendimais inicijuotas UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ reorganizavimas ir vėliau patvirtintos šių įmonių sujungimo sąlygos patvirtina, jog reorganizavimas įvykdytas akcininkų, kuriems buvo naudingas įmonių sujungimas, organų sprendimais, kadangi UAB „NBP“ akcininkai dėl sujungimo iniciavimo ir reorganizavimo sąlygų patvirtinimo nebalsavo.

4.       Reorganizavimas įvykdytas pagal parengtas reorganizavimo sąlygas, kuriose nurodyta, jog naujai veikiančios bendrovės įstatinis kapitalas sudarys 645 000 Eur, bus padalintas į 645 000 vnt. 1 Eur nominalios vertės akcijas. Šiose reorganizavimo sąlygose buvo nurodyta, jog po reorganizavimo veikiančioje bendrovėje UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijos paskirstomos proporcingai atsižvelgiant į 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis. Po reorganizavimo veikiančios bendrovės 82 736 vnt. akcijų atiteko UAB „TS Investments“, o 526 264 vnt. bendrovei – UAB „NBP“. Po reorganizavimo UAB „NBP“ valdomas UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų skaičius sumažėjo nuo 100 proc. iki 87,1727 proc. 

5.       UAB „Šiluminės energijos sistemos“ dirbo nuostolingai ir ne tik negalėjo dalyvauti reorganizavimo procedūroje, bet ir atsakovas tyčia pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis finansinėje atskaitomybėje ir kituose dokumentuose ir šiuo pagrindu įgijo asmeninės naudos sau ir padarė žalą UAB „NBP“. Po UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos patikslinimo matosi, kad ankstesnių metų nepaskirstytas pelnas sumažėjo nuo 337 314 Eur iki 124 074 Eur, kas rodo, kad tais ankstesniais (2015 m.) UAB „Šiluminės energijos sistemos“ deklaruotas pelnas po patikslinimo sumažėjo 213 240 Eur, t. y. buvo ne gautas 9 816 Eur pelnas, o patirtas 203 424 Eur nuostolis.

6.       UAB „Šiluminės energijos sistemos“ savo 2015 m. pelną nurodytą tarpiniame 2016 m. rugsėjo 30 d. balanse dirbtinai pasididino apie 200 000 Eur nesitikima gauti suma, nurodė neteisingą sumą 2016 m. nepaskirstytojo pelno eilutėje. Tokią tarpinę finansinę atskaitomybę panaudojo rengiant reorganizavimo sąlygas. Po minėtų sąlygų parengimo UAB „Šiluminės energijos sistemos“ per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. patyrė papildomą daugiau nei 160 000 Eur nuostolį. Panaudojus neteisingą tarpinę finansinę atskaitomybę reorganizavimo procedūrai atlikti 2017 m. pateikta patikslinta pelno mokesčių deklaracija nurodant tikrąjį pelną 2015 m. bei įtraukiant 2016 m. patirtus nuostolius, o tai lėmė žalos UAB „NBP“ atsiradimą.

7.       UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininkai neturėjo teisės įgyti 12,82735 proc. po reorganizacijos veikiančios UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcijų, nes jų proporcija apskaičiuota pasitelkiant 2016 m. rugsėjo 30 d. dviejų reorganizuojamų bendrovių akcininkų bendrą nuosavybę, kurią nustatant panaudoti neteisingai nurodyti UAB „Šiluminės energijos sistemos“ duomenys apie pelną 2015 m. ir 2016 m.

8.       Atsakovas, būdamas UAB „NBP“ direktoriumi ir UAB „RAY Investments“ direktoriumi ir per susijusius asmenis valdydamas šią bendrovę žinojo apie UAB „Šiluminės energijos sistemos“ susidariusią finansinę situaciją, pasinaudojo savo užimama padėtimi UAB „NBP“ ir ėmėsi veiksmų reorganizuoti UAB „Šiluminės energijos sistemos“ prijungimą prie UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ su tikslu siekti ne naudos UAB „NBP“, o tenkindamas savo asmeninius interesus. Dėl tokios situacijos ir UAB „NBP“ direktoriaus veikimo savo, o ne UAB „NBP“ interesais, UAB „NPB“ patyrė žalos, o direktorius pažeidė savo fiduciarines pareigas bendrovės atžvilgiu.

9.       UAB „NBP“ turtinė žala pasireiškė negautų pajamų suma. Po UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ reorganizavimo, pasikeitus bendrovės akcininkų skaičiui ir akcijų proporcijai (nuo 100 proc. iki 87,1727 proc.), atitinkamai sumažėjo UAB „NBP“ gautina dividendų suma. Tačiau atsakovo gautina nauda nesumažėjo, kadangi atsakovas įgijo dividendų dalį per savo arba susijusių asmenų kontroliuojamas kitas įmones: UAB „TS Investments“, UAB „RAY Investments“ ir UAB „ENG grupė“. 

10.       UAB „NBP“ 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, pažymos duomenimis, 2016 m. bendrovė gavo 348 691 Eur dividendų, kai tuo tarpu nesant reorganizavimo procedūros ir nesumažėjus jos valdomų akcijų skaičiui būtų gavusi 400 000 Eur dividendų. Šis skirtumas yra sąlygotas neteisėtų atsakovo veiksmų ir sudaro 51 309 Eur turtinę žalą, ji nebuvo gauta dėl atsakovo kaltų tyčinių veiksmų ir atiteko kitai atsakovo valdomai įmonei, o atsakovas iš to turėjo asmeninę naudą bendrovės sąskaita.

11.       Atsakovas 

prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po reorganizavimo UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ perėmė daugiau kaip 100 000 Eur vertės UAB „Šiluminės energijos sistemos“ turto; uždirbo 21 proc. didesnes pajamas nei iki reorganizavimo, sudarė sutarčių už daugiau kaip 9 mln. Eur, būtent papildomai (iš UAB „Šiluminės energijos sistemos“ perimtai) veiklai vykdyti. Reorganizavimas tik padidino UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ vertę (tiek turimo turto, tiek veiklos masto prasme), kas reiškia, jog reorganizavimas buvo naudingas bendrovės akcininkui. Apsiribodamas formaliu akcijų proporcijos pasikeitimu ieškovas ignoruoja akivaizdų akcijų vertės padidėjimą, t. y. akivaizdžią akcininko naudą, kuri gauta sustiprinus UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ papildomu turtu, pajamomis bei veiklos perspektyvomis. 

12.       Dividendus iš UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veiklos turėtų gauti šios bendrovės akcininkė UAB „TS Investments“, o ne atsakovas, todėl ieškovas reikalavimą reiškia ne tam subjektui. Atsakovas dividendų iš UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veiklos per UAB „TS Investments“ dar nėra gavęs. UAB „NBP“, UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ pagrindinis akcininkas, sprendimus dėl dividendų išmokėjimo priima savo nuožiūra. 

13.       Tuo atveju, jeigu bendrovės akcijų dalis būtų išlikusi didesnė (100 proc.), kaip kad pageidauja ieškovas, atitinkamai UAB „NBP“ siekiamai išsimokėti dividendų sumai reikėtų skirstyti mažesnę UAB „Elektrėnų energetikos remontas” nepaskirstyto pelno dalį. Taigi, net jeigu akcijų proporcija ir nebūtų pasikeitusi, tai savaime nereiškia, jog būtų buvęs priimtas lygiai toks pat sprendimas dėl UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ pelno skirstymo. Pareikštu ieškiniu ieškovas iš esmės siekia paneigti UAB „NBP“, kaip pagrindinio akcininko, valią dėl UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ pelno skirstymo – ieškovas siekia išmokėti UAB „NBP“ daugiau dividendų, nei faktiškai nuspręsta. Ieškovas yra smulkus UAB „NBP“ akcininkas (20 proc.), todėl menkai tikėtina, jog UAB „NBP“ priimtų būtent tokius sprendimus, kurių pageidauja ieškovas. Suprasdamas smulkiojo akcininko galimybių ribas ieškovas ieškiniu siekia paneigti UAB „NBP“ valią bei išmokėti šiai bendrovei (kurių akcijų jis turi) daugiau lėšų, nei nuspręsta. 

14.       Nurodė, kad nors ieškovas teigia reikalaujantis taikyti atsakovui, kaip bendrovės vienasmeniam valdymo organui, civilinę atsakomybę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio pagrindu, tačiau iš patikslinto ieškinio turinio matyti, jog ieškovas realiai ginčija reorganizavimą. Šiuo atveju žalą ieškovas kildina iš UAB „NBP“ turimos UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų dalies sumažėjimo (nuo 100 proc. iki 87,17 proc.), kurį sąlygojo būtent bendrovių reorganizavimas. Ieškovo reikalavimo tenkinimas galimas iš esmės tik pripažinus, jog akcijų paskirstymas (o kartu ir jį sąlygojęs reorganizavimas) yra neteisėtas. Ieškovas ginčija reorganizavimo teisines pasekmes (UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų paskirstymą). Reorganizavimo metu įvykdyti įstatymo keliami reikalavimai, išpildytos visos sąlygos, nė vienas subjektas, įskaitant ieškovą, nereiškė pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su reorganizavimu. Tokie reikalavimai jau nebegali būti pareikšti, kadangi yra praėję terminai atitinkamų dalyvių ir / ar valdymo organų sprendimų, paties reorganizavimo ginčijimui.

15.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. Č., R. J., I. J., L. R. ir R. R. pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame prašė netenkinti ieškinio. Nepaisant ieškinio reikalavimo pobūdžio – taikyti civilinę atsakomybę, savo teisiniais padariniais tokio reikalavimo patenkinimas de facto reikštų UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ reorganizavimo pripažinimą negaliojančiu, lemiančiu dar sunkesnes pasekmes nei jo pripažinimas negaliojančiu de jure. Ieškovo pasirinktas kelias kvestionuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų paskirstymą reorganizavimo metu (įrodinėti jo neteisėtumą), tapatinant jį su atsakovo A. J. neteisėtais veiksmais, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga, yra tik siekis pripažinti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ reorganizavimą negaliojančiu. Tretieji asmenys sutiko su atsakovo argumentais, neigiančiais jo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

 

 

 

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

16.       Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas, remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1, 3 dalimis, būdamas UAB „NBP“ akcininku, pareiškė netiesioginį (išvestinį) ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo bendrovei, dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigų, nustatytų ABĮ ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo. 

17.       Teismas nustatė, kad

 nuo 2012 m. sausio 10 d. ieškovas (20 proc.), atsakovas (10 proc.) bei UAB „RAY Investments“ (70 proc.) yra UAB „NBP“ akcininkai, o atsakovas nuo 2011 m. gruodžio 28 d. paskirtas UAB „NBP“ vadovu. UAB „NBP“ nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. buvo vienintele UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcininke.

18.       Iš UAB „Šiluminės energijos sistemos“ reorganizavimo sąlygų prijungiant prie UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ 2 punkto matyti, kad reorganizavimo sąlygos parengtos abiejų bendrovių valdybų, gavus 2016 m. spalio 24 d. akcininkų pritarimus, pasirašytos jų vadovų atitinkamai – A. B. (UAB „Šiluminės energijos sistemos“) ir E. R. (UAB „Elektrėnų energetikos remontas“). Reorganizavimo sąlygų 5.5 papunkčiu nustatyta, kad po reorganizavimo veiklą tęsiančios bendrovės akcijos ir kiekvieno akcininko turimų akcijų dalis įstatiniame kapitale bus paskirstomos laikantis tos pačios proporcijos, kokia yra tarp kiekvienos bendrovės nuosavo kapitalo (turtas minus įsipareigojimai), jo dydį nustatant pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis. Sąlygų 5.6 papunkčiu nurodyta, jog veiklą tęsiančios bendrovės įstatinis kapitalas bus suformuojamas iš UAB „Šiluminės energijos sistemos“ ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ įstatinių kapitalų bei nedidelės dalies bendrovių nepaskirstyto pelno ir bus lygus 645 000 Eur, bus padalintas į 645 000 vnt. 1 Eur nominalios vertės akcijas. Sąlygų 5.5.3, 5.8 papunkčiuose nustatyta, kad bendrovių nuosavų kapitalų tarpusavio santykis yra 12,8273 proc. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ ir 87,1727 proc. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“. 

19.       2016 m. spalio 24 d. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. 16-02 pasirašė vieninteliam akcininkui UAB „TS Investments“ atstovaujantis UAB „TS Investments“ direktorius atsakovas, kuris pasirašė ir 2016 m. spalio 24 d. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ vienintelio akcininko UAB „NBP“ sprendimą Nr. 16-03, būdamas UAB „NBP“ direktoriumi bei akcininku, bei kuriais nuspręsta reorganizuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ prijungiant UAB „Šiluminės energijos sistemos“. Bendrovių reorganizavimo procesas baigtas 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ išregistruota po reorganizavimo 2016 m. gruodžio 21 d.

20.       Iš 2016 m. spalio 20 d. UAB „ENG grupė“ valdybos posėdžio Nr. 2016-6 protokolo, teismas nustatė, kad 7 valdybos narių sprendimu nutarta reorganizuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ prijungimo būdu, kam pritarė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ valdybos 2016 m. spalio 27 d. nutarimais. 2016 m. gruodžio 9 d. UAB „ENG grupė“ valdybos posėdyje 7 valdybos narių sprendimu pritarta parengtoms reorganizavimo sąlygoms, kurias vėliau patvirtino 2016 m. gruodžio 12 d. vienintelio UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininko UAB „TS Investments“ ir vienintelio UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininko UAB „NBP“ vardu direktorius atsakovas. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ turto ir nuosavo kapitalo 2016 m. gruodžio 12 d. perdavimo-priėmimo aktu UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ perduota nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso – 773 100 Eur.

21.       Teismas nustatė, kad priešingai, nei teigia ieškovas, iš reorganizavimo sąlygų matyti, kad UAB „Šiluminės energijos sistemos“ ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų santykis po reorganizavimo pasikeitė, atsižvelgiant į bendrovių nuosavų kapitalų dydžius bei kiekvienos bendrovės 1 akcijos nominalią vertę (UAB „Šiluminės energijos sistemos“ – 28,96 Eur, o UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ – 1 Eur). Todėl UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atiteko 82 736 vnt. akcijų, o veiklą tęsiančios bendrovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ – 562 264 vnt. Tokiu būdu, po reorganizavimo veiklą tęsiančios UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ 82 736 vnt. akcijų (kas sudaro 12,8273 proc.) atiteko vienintelei buvusiai UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininkei – UAB „TS Investments“, o 526 264 vnt. akcijų (87,1727 proc.) UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ buvusiai vienintelei akcininkei iki reorganizavimo – UAB „NBP“. Todėl toks akcijų santykio pasikeitimas buvo privaloma ir svarbi bendrovių reorganizavimo sąlygų dalis.

22.       Kaip matyti iš UAB „Šiluminės energijos sistemos

“ finansinės ataskaitos ir audito 2015 m. gruodžio 31 d. išvados, joje pateikta sąlyginė nuomonė dėl per vienerius metus gautinų sumų iš veiklos realumo. 2015 m. gruodžio 31 d. balansą, kitus finansinės atskaitomybės dokumentus parengė UAB „Šiluminės energijos sistemos“ direktorius A. B. bei vyr. buhalterė J. J.. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 2016 m. rugsėjo 30 d. balansas parengtas 2016 m. spalio 20 d. 2015 – 2016 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos patvirtino, kad UAB „Šiluminės energijos sistemos“ turėjo veiklos nuotolių (2016 m. – 288 532 Eur). UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ 2016 m. gruodžio 31 d. balansą, kitus finansinės atskaitomybės dokumentus parengė šios bendrovės vadovas E. R. ir buhalterė V. M., iš kurių (aiškinamųjų raštų, metinio pranešimo, 2016 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos ir kitų dokumentų) matyti, kad bendrovė 2016 finansinius metus baigė turėdama grynojo pelno 740 706 Eur ir ankstesniu laikotarpiu nepaskirstyto pelno – 187 870 Eur, bendrovės pardavimai 2016 m., lyginant su 2015 m. padidėjo 31,91 proc., veiklos sąnaudos sumažėjo 34,10 proc., tai sudaro 323 000 Eur, 2016 m. perėmė veiklos nuostolių – 113 046 Eur. Po reorganizavimo UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ yra ir šiuo metu veikianti ir vykdanti veiklą bendrovė. UAB „NBP“ 2017 m. gruodžio 31 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis nustatyta, kad per 2017 m. UAB „NBP“ gavo 348 691 Eur dividendų už UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ turimas akcijas. 

23.       2019 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. J., UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ dirbanti buhaltere nuo 2016 m. gruodžio, paaiškino, kad buvo tikslinami prijungtos įmonės finansiniai rezultatai, kurie objektyviai buvo neigiami, o kokie įmonės finansiniai rezultatai už 2017 m. ji negali pasakyti, nes finansinę atskaitomybę rengė tam priimta kita vyriausia buhalterė.

24.       Teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų, teikiančių pagrindą konstatuoti atsakovo kaip UAB „NBP“ vadovo neteisėtus veiksmus, kuomet jis 2016 m. spalio 24 d. pasirašė UAB „NBP“ sprendimą Nr. 16-03 kaip vienintelio UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcininko vadovas, nors pagal bendrovės UAB „NBP“ įstatų 6.6 papunktį jis turėjo gauti ir ieškovo, kaip bendrovės akcininko (20 proc.), pritarimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų lemiamos reikšmės, esant didžiausio akcininko UAB „RAY Investments“ (70 proc. akcijų) sprendimui. Visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip aukščiausio bendrovės organo, veiksmai įpareigoja bendrovės vadovą ir yra jam privalomi. Teismas sprendė, kad remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018), mokios bendrovės akcininkai gali pritarti bendrovės vadovo veiksmams ne tik raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, ir tai yra aplinkybė, neleidžianti vadovo veiksmų kvalifikuoti kaip neteisėtų.

25.       Teismas nustatė, kad verslo sprendimą reorganizuoti bendroves priėmė UAB „ENG grupė“ (per UAB „RAY Investments“), šiuo atveju veikusi per savo valdybą, kurių nei ieškovo, nei atsakovo negalėjo įtakoti reorganizuotų bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų. Ieškovas neginčija atsakovo, trečiųjų asmenų atsiliepimuose į ieškinį nurodytų aplinkybių, kad reorganizavimu buvo siekiama bendrovių veiklos sinergijos, kad toks verslo sprendimas pasiteisino, o UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ yra veikianti bendrovė.

26.       Ieškovas nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. spalio 10 d. buvo UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ vadovu. Nors ieškovas teigė, kad prie UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ prijungta nuostolinga bendrovė – UAB „Šiluminės energijos sistemos“, todėl negalėjo būti reorganizuojama, tačiau nenurodė aplinkybių, kad tiek, būdamas UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ direktoriumi, tiek UAB „NBP“ akcininku, nežinojo ar neturėjo galimybės žinoti apie reorganizavimą, įskaitant reorganizavimo sąlygose numatytą akcijų paskirstymą, ar kad reorganizavimo procedūra nebuvo išviešinta įstatymų nustatyta tvarka. Kad šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos, patvirtino ir 2019 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo E. R.. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kad būtų kreipęsis raštu į UAB „NBP“ vadovą dėl atitinkamos informacijos gavimo, kaip numato ABĮ 161, 18 straipsniai, ar kad norimos informacijos negavo. Ieškovas daugiau nei 2 metus reikalavimo dėl bendrovių reorganizavimo pripažinimo negaliojančiu teisme nepareiškė, be to, vienam iš juridinių asmenų pasibaigus 2016 m. gruodį, tokia galimybė praėjus 6 mėnesių terminui po likvidavimo, išnyko 2017 m. birželį (CK 2.102 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs tai, kad bendrovės vadovo veikimas bendrovės interesais yra preziumuojamas, taip pat ieškovo kaip UAB „NBP“ akcininko veiksmus (žinojimą apie bendrovių reorganizavimą, jo sąlygas), kurie gali būti kvalifikuojami kaip pritarimas bendrovės vadovo sprendimams, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumo – fiduciarinių pareigų pažeidimo.

27.       Ieškovas turėjo įrodyti, kad padaryta žala trečiajam asmeniui UAB „NBP“ kaip akcininko turtinėms teisėms, nes akcininko turtiniai interesai priklauso nuo įmonės turimo turto. Ieškovas žalos atsiradimo faktą įrodinėjo tik tuo pagrindu, kad po bendrovės reorganizavimo pasikeitus UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų proporcijoms UAB „NBP“ už 2017 m. negavo 51 309 Eur dividendų, bet to nepakanka siekiant konstatuoti žalos atsiradimo faktą. Po reorganizavimo veiklą tęsiančios UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ pasikeitus akcijų proporcijoms, 12,8273 proc. akcijų atiteko vienintelei buvusiai UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininkei – UAB „TS Investments“, o 87,1727 proc. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ buvusiai vienintelei akcininkei iki reorganizavimo – UAB „NBP“, todėl pagal proporcijas 51 309 Eur dividendų suma kaip skaičiuoja ieškovas, ir neturėjo atitekti UAB „NBP“. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad UAB „NBP“ prarado 51 309 Eur vertės bendrovės turtą ir kad turtas apskritai yra prarastas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas priėjo išvados, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

 

28.       Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimą bei ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

28.1.                      Vadovaujantis realiais abiejų reorganizavime dalyvavusių bendrovių nuosavo kapitalo dydžiais akcijų proporcijos būtų buvusios kitokios. Ieškovas ginčijo ne akcijų proporciją, o akivaizdų faktą, kad sujungiant įmones panaudoti realybės neatitinkantys UAB „Šiluminės energijos sistemos“ balanso duomenys, kurie iškreipė ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininko gaunamą akcijų proporciją ir sudarė situaciją, kai realiai nuostolingos įmonės akcininkas po įmonių sujungimo nuosavybės teise įgijo pelningos įmonės akcijas nieko už tai nesumokėdamas. 

28.2.                      Iš 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ balanso matyti, jog nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) praėjusiais finansiniais metais 337 314 
Eur, o finansiniais metais rugsėjo 30 d. sumažėjo iki 207 847 Eur. Matyti, jog ši bendrovė buvo nuostolinga 2016 m., nes ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) – 129 467 Eur.

28.3.                      Iš UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ balanso matyti, kad nepaskirstytas pelnas 62 101 Eur. Tokiu būdu bendras nepaskirstytas pelnas sudarė 399 415 Eur (337 314 Eur + 62 101 Eur). Šios abi sumos ir kitos sumos (įstatinis kapitalas, rezervai, ataskaitinių metų pelnas) neva sudarė 2016 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuotą dviejų reorganizuojamų bendrovių akcininkų bendrą nuosavybę – 1 645 186 Eur, kuria remiantis nustatytos akcijų proporcijos po reorganizavimo veikiančioje bendrovėje. 

28.4.                      Nurodyta finansinė informacija yra klaidinga, kadangi iš UAB „Šiluminės energijos sistemos“ finansinės ataskaitos ir audito išvadų matyti, jog UAB „Šiluminės energijos sistemos“ valdymo organams bei dalyviams prieš reorganizavimą jau buvo žinoma, jog dar 2015 m. ši bendrovė buvo nuostolinga. Finansinės ataskaitos ir audito išvadose matyti, jog į bendrovės pajamas nepagrįstai įtrauktos neįvykdytos sutartys, kurios nepagrįstai išdidino bendrovės pelną apie 200 000 Eur suma. 2015 m. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ balanso eilutėje „per vienerius metus gautinos sumos“ galbūt įtraukta ir abejotino įvykdymo sutartis, t. y. pajamos tyčia išdidintos nesitikima gauti suma už vykdomas sutartis taip siekiant dirbtinai išdidinti bendrovės 2015 m. pajamas ir veiklos rezultatus. Šią aplinkybę teisme patvirtino tuometinis įmones vadovas A. B.. 

28.5.                      Tokias aplinkybes tvirtina ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ finansinės ataskaitos ir audito išvados 3.8 papunktis, kuriame nurodyta, jog: 2016 m. po reorganizacijos bendrovei perėjo reorganizuotos bendrovės ataskaitinių metų nuostolis ir ankstesnių finansinių metų nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) ataskaitinių metų pabaigai 124 074 Eur. Taip pat reorganizuota įmonė patikslino 2015 m. pelno mokesčio deklaraciją, dėl kurios nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigai padidėjo 1 685 Eur. Bendras finansinių metų nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje sudarė 187 870 Eur. Todėl, nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bendras ankstesnių metų nepaskirstytas pelnas sumažėjo 211 545 Eur suma nuo 399 415 Eur iki 187 870 Eur (399 415 Eur – 187 870 Eur).

28.6.                      Šie skaičiavimai rodo, kad UAB „Šiluminės energijos sistemos“ dirbo nuostolingai, ne tik 2016 m., bet ir 2015 m., pateikdami patikslintą 2015 m. pelno mokesčio deklaraciją perskaičiavo 2015 finansinius metus jau po bendrovių reorganizavimo. Jei tai būtų atlikta iki 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. iki bendrovių reorganizavimo, tai UAB „Šiluminės energijos sistemos“ nuosavas kapitalas, nurodytas 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso C eilutėje būtų buvęs su minusu, t. y. – 512 Eur (211 033 Eur – 211 545 Eur). Tokiu būdu nustatant akcijų proporcijas atsižvelgta ne į realius reorganizavime dalyvavusių bendrovių nuosavų kapitalų dydžius, tačiau į realių tik UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ kapitalo dydį, nuslepiant UAB „Šiluminės energijos sistemos“ turimą nuostolį. Todėl pirmosios instancijos teismas tik formaliai vertindamas bendrovių sujungimo faktą, o ne šio sujungimo turinį, negalėjo padaryti išvados, kad bendrovių sujungimas atitiko įmonių turtinę situaciją, o akcininkai pagrįstai įgijo UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijas tokiomis proporcijomis, kokios nustatytos reorganizavimo sąlygose. 

28.7.                      Atsakovas pasirašė 2016 m. spalio 24 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 16-03, kuriuo nuspręsta reorganizuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ prie jos prijungiant nuostolingai dirbančią UAB „Šiluminės energijos sistemos“ kurios finansinės atskaitomybės dokumentuose gautinas pelnas nepagrįstai padidintas nurodant negautas sumas. Taigi, dėl atsakovo veiksmų gelbėjant nuo galimo nemokumo ar turint kitų tikslų per susijusius asmenis valdomą bendrovę, UAB „NBP“ turimų akcijų proporcija pakito ir iš esmės jai priklausančios bedrovės kapitalu padengti kitos bendrovės nuostoliai, o UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininkai nepagrįstai įgijo 12,82735 proc. po reorganizacijos veikiančios bendrovės akcijų, nes jų proporcija apskaičiuota pasitelkiant neteisingus duomenis. 

28.8.                      Tokiu būdu pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ balansą, bendrovės nuosavybė buvo 211 033 Eur. Gavus UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 2015 m. auditorių išvadas, bei patikslintą UAB „Šiluminės energijos sistemos“ deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) (PLN204), kuri pateikta 2017 m. gegužės 3 d., ieškovas sužinojo, kad UAB „Šiluminės energijos sistemos“ nuosavybė faktiškai buvo ne tokia, kaip nurodyta skaičiuojant bendrą nuosavybę, o –512 Eur. Iš to matyti, kad UAB „Šiluminės energijos sistemos“ į bendrą nuosavybę ne tik, kad neįnešė turto (su perduotu turtu UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ perėmė ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ įsipareigojimus, kurie yra didesni negu perduotas turtas), bet faktiškai perdavė ir turimas skolas. Taigi, UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininkas UAB „TS Investments“ 12,8273 proc. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų gavo neatlygintinai, o UAB „NPB“ prarado 12,8273 proc. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų.

28.9.                      Atsakovas, būdamas UAB „NBP“ direktoriumi ir UAB „RAY Investments“ direktoriumi ir per susijusius asmenis valdydamas šią bendrovę, turėjo žinoti ir žinojo apie UAB „Šiluminės energijos sistemos“ susidariusią finansinę situaciją, pasinaudojo savo užimama padėtimi UAB „NBP“ ir ėmėsi veiksmų reorganizuoti UAB „Šiluminės energijos sistemos“ prijungiant ją prie UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ su tikslu siekti ne naudos UAB „NBP“, o tenkindamas savo asmeninius interesus. Atsakovas iki reorganizavimo turėjo 10 proc. UAB „NBP“ akcijų, ir 29 proc. UAB „TS Investments“ akcijų. Tai rodo jo asmenį interesą dėl UAB „Šiluminės energijos sistemos“ veiklos rezultatų.

28.10.                      Teismas sprendime nurodė, jog UAB „Šiluminės energijos sistemos“ finansinės ataskaitos ir audito 2015 m. gruodžio 31 d. išvadoje pateikta sąlyginė nuomonė dėl per vienerius metus gautinų sumų iš veiklos realumo. 2015 m. gruodžio 31 d. balansą, kitus finansinės atskaitomybės dokumentus parengė UAB „Šiluminės energijos sistemos“ direktorius A. B. bei vyr. buhalterė J. J.. Šis teiginys prieštarauja tiek byloje nustatytoms aplinkybėms, tiek teisiniam audito ataskaitos kaip finansinio dokumento vertinimui ir įrodomajai vertei. Atsakovui buvo puikiai žinomos tyčinės finansinių rodiklių iškreipimo aplinkybės su tikslu panaudoti tikrovės neatitinkančius duomenis reorganizavimo procedūroje ir auditoriaus ataskaitoje nurodytos nuomonės pagrįstumas, atitikimas realiai bendrovės finansinei situacijai. Auditoriaus išvada yra sudedamoji finansinės atskaitomybės dokumentų dalis – oficialus dokumentas, kuriame išviešinama juridinio asmens finansinė padėtis. Auditoriaus nuomonė pareikšta nurodant pastabas, negalint panaudoti audito procedūrų apskaičiuoti tikslų sutarties įvykdymo lygį ir gautiną rezultatą, tačiau tai nereiškia, jog ji buvo netiksli ar nepagrįsta audito procedūros metu gautais duomenimis. 

28.11.                      Nepriklausomo auditoriaus išvadoje, kuri yra sudedamoji finansinės atskaitomybės dokumentų dalis, nurodyta, jog UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 2015 m. gruodžio 31 d. balanso straipsnyje „Per vienerius metus gautinos sumos“ parodė sukauptas pajamas apskaičiuotas pagal 25 Verslo apskaitos standartą „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“. Standartas numato pajamų ir sąnaudų pripažinimo ilgalaikių sutarčių atveju tvarką, kai baigiamasis sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, nustatytas darbų pagal sutartį įvykdymo lygis ir pagal tai nustatytos uždirbtos pajamos ir šios pajamoms uždirbti patirtos sąnaudos. Bendrovės pripažintas sutarties įvykdymo lygis ir įvertintas rezultatas yra per didelis. Jei bendrovė atsargiai įvertintų pajamų ir sąnaudų santykį ir dėl to perskaičiuotų sukauptas pajamas, bendrovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso straipsnis „Per vienerius metus gautinos sumos“ sumažėtų, tiek pat sumažėtų 2015 m. pajamos ir veiklos rezultatas. Negalima pritaikyti audito procedūrų, kad būtų galima apskaičiuoti tikslų sutarties įvykdymo lygį ir rezultatą. 

28.12.                      Audito išvadas patvirtino ir vėlesni finansinės atskaitomybės dokumentų keitimo veiksmai. Po bendrovių reorganizavimo ir tikrovės neatitinkančių finansinių dokumentų panaudojimo reorganizavimo procedūroje, pateikta patikslinta UAB „Šiluminės energijos sistemos“ pelno nuostolių deklaracija (forma PLN 204). Iš deklaracijos akivaizdu, jog UAB „Šiluminės energijos sistemos“ savo 2015 m. pelną nurodytą tarpiniame 2016 m. rugsėjo 30 d. balanse dirbtinai pasididino apie 200 000 Eur nesitikima gauti suma, pagal tariamą sutartį, pasirašyta su atsakovu ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ susijusia įmone UAB „Ekopartneris“. Aplinkybę, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. įmonė buvo nuostolinga patvirtino A. B. 2019 m. vasario 25 d. vykusio teismo posėdžio metu ir J. J..

28.13.                      Byloje pateikti vienintelių UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ įmonių akcininkų sprendimai, kur matyti, kad atsakovas veikė kaip vienintelis akcininkų įgaliotinis. Atsakovas buvo abiejų kontroliuojančių įmonių valdybos narys, taigi tiesiogiai dalyvavo sprendimų, susijusių su reorganizavimu, priėmime. Atsakovas pats arba per susijusius asmenis valdė visas šioje byloje minimas bendroves, buvo faktinis jų valdytojas, ne tik žinojo visus bendrovėse vykstančius procesus, tačiau tokias žinias panaudojo siekdamas asmeninės naudos sau, o ne UAB „NBP“. 

28.14.                      Aplinkybės, jog iš UAB „NBP“ pusės nebuvo gautas mažojo akcininko pritarimas vertintinos, ne kaip visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas konkliudentiniais veiksmais, o kaip direktoriaus įgaliojimų viršijimas, kas sudaro pagrindą jo veiksmus kvalifikuoti kaip neteisėtus. Visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo šauktas, minėto klausimo nesprendė, sprendimas pasirašytas būtent direktoriaus, o ne pagrindinio akcininko vardu. Tokiu būdu ne visuotinis akcininkų susirinkimas įgaliojo atsakovą pasirašyti minimą sprendimą, o pats atsakovas tą nusprendė ir padarė vienasmeniškai.

28.15.                      Teismo minima praktika šioje byloje negali būti taikoma, nes šioje byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Teismo minimoje byloje kasacinis teismas nurodė, jog vadovas gali išvengti atsakomybės tik įrodydamas, kad bendrovė buvo davusi sutikimą tokiems veiksmams (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką vadovo atsakomybę dėl lojalumo pareigos pažeidimo šalina akcininkų pritarimas veiksmams, kurie yra interesų konflikto sferoje, taip pat faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016 24 punktą). Minimose kasacinio teismo bylose bendrovės vadovas nebuvo ir pagrindinis bendrovės akcininkas, galintis daryti įtaką akcininkų sprendimui, t. y. bendrovės vadovo sprendimui akcininkai pritardavo. Tuo tarpu šioje byloje susidaro situacija, kai vadovas yra ir pagrindinis akcininkas, todėl pats neva konkliudentiniais veiksmais duoda pritarimą savo kaip direktoriaus sprendimui. Šiuo atveju minėta praktika negali būti vadovaujamasi, nes būtų iš esmės pamintos mažųjų bendrovės akcininkų teisės dalyvauti bendrovės valdyme, o visus sprendimus galėtų spręsti tik direktorius. 

28.16.                      Atsakovo, kaip direktoriaus, sprendimo vykdyti nepavedė nei UAB „NBP“ valdyba (nes tokios nėra), nei akcininkai. Jis priimdamas sprendimus kaip UAB „NPB“ direktorius vadovavosi kitų bendrovių, kurios net nėra UAB „NBP“ akcininkės“ valdybos sprendimais, kuriuos teismas laikė panaikinančius UAB „NBP“ vadovo atsakomybę. Tokiu būdu UAB „NPB“ vadovas vadovavosi ne UAB „NBP“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, o kitų, jo valdomų bendrovių valdybos sprendimais. 

28.17.                      Šiuo atveju tiek pagal bendrovės įstatus, tiek pagal ABĮ, analogiškus sprendimus priima ne valdyba ar vadovas, o būtent visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris paveda vadovui tokius sprendimus įgyvendinti. Teismas šioje byloje ne tik sumaišė valdymo organų ir dalyvių kompetenciją, bet ir vienos bendrovės valdymo organų sprendimus laikė pašalinančiais kitos bendrovės valdymo organo atsakomybę. 

28.18.                      Net ir atmetus nurodytus argumentus, valdybos sprendimas nešalina vadovo atsakomybės. Aktuali ABĮ 34 straipsnio 5 dalis, pagal kurią visuotinio akcininkų susirinkimo ar stebėtojų tarybos pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtus sprendimus. Ši norma pagal analogiją taikytina ir bendrovės vadovui, nes, kaip ir valdyba, vadovas yra valdymo organas, o tokia įstatymo taisyklė visiškai atitinka teisės normose įtvirtintą juridinio asmens sampratą. 

28.19.                      Tokiu būdu vien aplinkybės, jog UAB „ENG grupė“ valdyba buvo nusprendusi reorganizuoti UAB „Šiluminės energijos sistemos“ ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, nepanaikina UAB „NPB“ vadovo, vienasmeniškai priėmusio sprendimo reorganizuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, atsakomybės už bendrovei nenaudingo sprendimo priėmimą.

28.20.                      Šioje byloje direktoriaus priimtas sprendimas visų pirma turėjo būti vertinamas ne pagal tai ar UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ yra veikianti bendrovė, bet pagal tai ar toks reorganizavimas atnešė naudos ar padarė žalos būtent UAB „NBP“. 

28.21.                      Tai kad UAB „Šiluminės energijos sistemos“ iki sujungimo pabaigos turėjo tam tikro turto ir jį po sujungimo perdavė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ nesumažina faktinio UAB „Šiluminės energijos sistemos“ nuostolio, kurį ieškovo skaičiavimais sudarė 129 467 Eur. Jeigu UAB „Šiluminės energijos sistemos“ turėjo ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ perdavė apie 100 000 Eur vertės turto, tai šis turtas turėjo būti apskaitytas ir 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ balanse, o tai reiškia, kad net įtraukus turimą turtą, šios bendrovės finansiniai rezultatai išliko neigiami. Nėra objektyvaus būdo identifikuoti perduoto turto realią vertę ir patikrinti pateiktų duomenų tikrumą. Tai kad po sujungimo buvo generuojamos tam tikros pajamos iš UAB „Šiluminės energijos sistemos“ perimtos veiklos, niekaip objektyviai negalima patikrinti, kadangi UAB „Šiluminės energijos sistemos“ po reorganizavimo baigė veiklą. Kitaip tariant visa jos veikla perduota ir integruota į UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir nei apskaitoje, nei kituose dokumentuose UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ viduje nebuvo vedama atskiros apskaitos dėl UAB „Šiluminės energijos sistemos“ perduotų projektų vykdymo ir pelningumo. Tokiu būdu reorganizavimo nauda byloje nebuvo įrodyta. Byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, kuris pavirtintų, jog toks verslo sprendimas naudingas tiek UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, tiek UAB „NBP“, atnešė šioms bendrovės teigiamų rezultatų. 

28.22.                      Ieškovas nesiekė nuginčyti reorganizavimo ar paneigti akcininkų sprendimų, ieškovo tikslas buvo įrodyti, jog sujungiant bendroves sąmoningais atsakovo veiksmais padaryta žala trečiajam asmeniui UAB „NBP“, o atsakovas sudarė sąlygas sau gauti asmeninės naudos, kuri nėra suderinama su fiduciarinėmis atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigomis. Atsakovas siekė ne naudos UAB „NBP“, o išgelbėti UAB „Šiluminės energijos sistemos“ nuo galimo nemokumo, savo valdomą bendrovę UAB „RAY Investments“ nuo jai priklausančios bendrovės praradimo. Ginčas byloje kilo dėl UAB „Šiluminės energijos sistemos“ nuosavybės vertės, kurios pagrindu UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininkas UAB „TS Investments“ gavo UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų, ir dėl to jau atsiradusios žalos UAB „NBP“ skirstant UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ dividendus. 

28.23.                      Atsakovas, dalyvaudamas UAB „Šiluminės energijos sistemos“ valdyme, žinojo apie šios įmonės finansinę būklę. Vienasmeniškai priimdamas reorganizavimo sąlygas pirmiausia padarė žalos UAB „NBP“, kadangi UAB „NBP“ ne tik, kad prarado 12,8273 proc. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų (UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ yra pagrindinis UAB „NBP“ turtas, ir pagrindinis pajamų šaltinis), bei skirstant 2017 m. dividendus, gautus iš UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ už 2016 m., 51 309 Eur atiteko UAB „TS Investments“, kas yra tiesioginis UAB „NBP“ nuostolis. 

28.24.                      Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė UAB „NBP“ kaip vienintelės akcininkės sprendimu reorganizuoti pajėgią, sėkmingai rinkoje veikiančią, pelningą bendrovę UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ prie jos prijungiant kitą nuostolingą bendrovę UAB „Šiluminės energijos sistemos“ ir tokiu būdu sumažinant UAB „NBP“ turimų akcijų skaičių po reorganizavimo veikiančioje bendrovėje.

29.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

29.1.                      Sprendimo dalis dėl žalos, priežastinio ryšio bei kaltės nėra skundžiama, ji įsiteisėjo, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Apeliaciniu skundu ieškovas teigia, jog teismas išnagrinėjęs bylą sprendimu nenustatė vienos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškinį atmetė. Ieškovas ginčija tik teismo išvadą dėl neteisėtų veiksmų, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nenustatęs ne tik neteisėtų veiksmų, tačiau ir kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl žalos, priežastinio ryšio bei kaltės neegzistavimo nėra skundžiamos. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl žalos, kaltės, priežastinio ryšio nebuvimo yra teisėtos bei pagrįstos ir nebeturėtų būti peržiūrimos apeliacine tvarka. Tai reiškia, jog apelianto keliamas reikalavimas – panaikinti teisėtą bei pagrįstą sprendimą bei tenkinti ieškinį – negali būti tenkinamas. Priešingu atveju, byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama išplečiant apeliacinio skundo argumentų sąrašą ir akivaizdžiai išeinant iš bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

29.2.                      Apeliantas nesuformulavo konkrečių apeliacijos pagrindų. Ieškovas apeliaciniu skundu pakartotinai dėsto tą pačią, bylos nagrinėjimo pirmąja instancija metu išdėstytą ir teismo sprendimu įvertintą, poziciją dėl ginčo esmės, neįvardindamas konkrečių pirmosios instancijos padarytų fakto ar teisės klaidų. Apeliantas tiesiog nesutinka su jam nepalankiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir apeliacinės instancijos teismo iš esmės reikalauja atlikti pakartotinį ginčo nagrinėjimą, o ne ištaisyti konkrečias pirmosios instancijos teismo klaidas.

29.3.                      Apeliantas netiesiogiai ginčija bendrovių reorganizavimą, nors tokiam reikalavimui pareikšti yra praleisti ieškinio senaties terminai. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcijų keitimo į UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijas santykis buvo reorganizavimo sąlygų dalis, todėl teismui pripažinus, kad UAB „NBP“ tekęs akcijų skaičius pažeidė įstatymą, tai neabejotinai kartu reikštų, jog ir pats reorganizavimas buvo neteisėtas. Reorganizavimas įvykdytas teisėtai, o jo teisėtumas niekuomet nebuvo (ir jau nebegali būti) ginčo objektu. 

29.4.                      Ieškovas taip ir neįvardino kokie konkretūs atsakovo veiksmai turėtų būti traktuojami kaip neteisėti bei sudaryti pagrindą civilinės atsakomybės taikymui. Byloje privalu nustatyti konkrečius atsakovo veiksmus bei atlikti jų atitikimo aktualioms (vadovo, valdybos nario arba dalyvio) elgesio taisyklėms vertinimą. 

29.5.                      Turi būti sprendžiama dėl konkrečių vadovo atliktų veiksmų teisėtumo jų atlikimo metu, t. y. vadovo elgesys turi būti vertinamas retrospektyviai. Apeliantas remiasi (rėmėsi) aplinkybe, kuri įvyko bei tapo žinoma jau po reorganizavimo – faktu, jog po reorganizavimo UAB „Šiluminės energijos sistemos“ iš apskaitos „išėmė“ pagrįstai numatytas gauti (bei teisėtai apskaitytas) pajamas pagal sutartį su UAB „Ekopartneris“. Tačiau tokia atsakovo pozicija nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovą atlikus neteisėtus veiksmus, kadangi: 1) pajamas pagal sutartį su UAB „Ekopartneris“ į apskaitą įtraukti nusprendė šios bendrovės vadovas A. B.; 2) UAB „Šiluminės energijos sistemos“ veikloje buvo įprasta į buhalterinę apskaitą įtraukti į numatomas gauti pajamas, ką patvirtino tiek bendrovės buhalterė J. J., tiek bendrovės vadovas A. B.; 3) atsakovas nėjo reorganizavime dalyvavusių bendrovių vadovo pareigų, nebuvo atsakingas už šių įmonių apskaitą. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ buhalterinė apskaita buvo vedama J. J. su bendrovės vadovo A. B. nurodymais, ne atsakovas davė nurodymą parengti reorganizavimo procedūroje naudotas 2016 m. rugsėjo 30 d. finansines ataskaitas; 4) apskaita vesta teisingai, ką patvirtino tiek buhalterė J. J., tiek vadovas A. B.. Bendrovėje nebuvo atlikti VMI patikrinimai, kurių metu būtų konstatuoti trūkumai ar pažeidimas bendrovės apskaitoje, o paties ieškovo liudyti kviesta UAB „Remanas“ finansininkė V. M. papildomai patvirtino tokio pajamų apskaitymo metodo teisėtumą; 5) UAB „Šiluminės energijos sistemos“ finansiniai duomenys už 2015 m. audituoti bei pateikti susipažinti akcininkams. Šiuo atveju UAB „ENG grupė“, kuri kontroliavo abejas įmones ir priėmė esminius sprendimus, buvo susipažinusi su audito išvadomis dėl 2015 m. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ pajamų apskaitos, tad atitinkamus sprendimus dėl akcijų paskirstymo bei bendrovių reorganizavimo UAB „ENG grupė“ priėmė būdama supažindinta su visa reikšminga informacija; 6) reorganizavimo sąlygos parengtos bei patvirtintos vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 30 d. finansinėmis ataskaitomis. Reorganizavimą vykdant 2016 m. rugsėjo 30 d. finansiniais duomenimis nustatyta, jog UAB „Šiluminės energijos sistemos“ nepaskirstytą pelną sudaro 207 847 Eur suma, t. y. per pirmus tris 2016 m. ketvirčius bendrovė patyrė ~130 tūkst. Eur nuostolio (337 314 Eur – 207 847 Eur). Šią aplinkybę patvirtino ir paties ieškovo liudytoja, UAB „Remanas“ finansininkė, V. M.. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ nepaskirstytas pelnas (o kartu ir nuosavas kapitalas, pagal kurį buvo skirstomos akcijos) buvo tinkamai atvaizduoti bendrovės (reorganizavimo) finansinėje atskaitomybėje; 7) aplinkybė, jog pajamos už pagal su UAB „Ekopartneris“ sudarytą sutartį atliktus darbus vis tik nebus gautos, tapo žinoma tik 2017 m., t. y. jau po reorganizavimo pabaigos, rengiant po reorganizavimo veiklą tęsusios bendrovės finansines ataskaitas už 2016 m., ką patvirtina liudytojos J. J. paaiškinimai 2019 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu. Atsakovas neatliko įprastą komercinę riziką viršijančių veiksmų ir nepažeidė CK 2.87 straipsnio reikalavimų.

29.6.                      Sprendimus dėl reorganizavimo priėmė ne atsakovas, o reorganizavime dalyvavusių bendrovių kontroliuojantis subjektas – akcininkas UAB „ENG grupė“. Atsakovas (UAB „NBP“ vadovas) neatliko neteisėtų veiksmų, o tik įgyvendino teisėtą kontroliuojančio akcininko (UAB „ENG grupė“) sprendimą, priimtą remiantis teisingais finansiniais duomenimis. Nesutikdamas su reorganizavimu (akcijų paskirstymu), ieškovas turėjo įstatymo nustatyta tvarka ginti savo tariamai pažeistas teises ginčydamas atitinkamus akcininkų sprendimus ar patį reorganizavimą.

29.7.                      UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ po reorganizavimo sugeneravo 11 473 293 Eur pajamų, iš kurių 2,3 mln. eurų arba 20 proc. sugeneruota iš UAB „Šiluminės energijos sistemos“ perimtos veiklos. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininkui UAB „TS Investments“ turėjo atitekti netgi didesnė akcijų dalis (pavyzdžiui, 20 proc. – pagal dalį sugeneruotose pajamose), nei buvo paskirta reorganizavimo sąlygomis (12,83 proc.). 

29.8.                      Apeliaciniu skundu ieškovas teigia, esą atsakovas buvo faktinis UAB „Šiluminės energijos sistemos“ vadovas. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ vadovo pareigas tiek de jure tiek de facto ėjo A. B., ką patvirtina tiek byloje esantis juridinių asmenų registro išrašas, tiek paties A. B., tiek J. J. paaiškinimai 2019 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu. Aplinkybė, esą atsakovas buvo faktinis UAB „Šiluminės energijos sistemos“ vadovas, ieškovo nebuvo nurodyta ir įrodinėjama bylos nagrinėjimo pirmąja instancija metu. Ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi motyvai dėl tariamo atsakovo buvimo faktiniu UAB „Šiluminės energijos sistemos“ vadovu nepatenka į šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas. 

30.       Tretieji asmenys E. Č., I. J., R. J., E. P., L. R. ir R. R. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

30.1.                      Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė ne tik atsakovo neteisėtų veiksmų, bet ir žalos, taip pat sprendė, jog atitinkamai byloje nėra nustatyti ir atsakovo kaltė bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovui pasirinkus apeliaciniame skunde kvestionuoti tik teismo išvadą apie neteisėtų veiksmų neįrodymą, net ir apeliacinės instancijos teismui sutikus su ieškovu, tai, atsižvelgiant į CPK 320 straipsnio 1 dalį, nesudarytų pagrindo (neleistų) tenkinti ieškinį – pripažinti, kad atsakovui kilo pareiga atlyginti žalą (kilo civilinė atsakomybė). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nėra, nes byla nesusijusi su viešuoju interesu.

30.2.                      Nepaisant ieškinio reikalavimo pobūdžio – taikyti civilinę atsakomybę, savo teisiniais padariniais tokio reikalavimo patenkinimas teismo sprendimu de facto reikštų bendrovių reorganizavimo pripažinimą negaliojančiu, lemiančiu dar sunkesnes pasekmes nei jo pripažinimas negaliojančiu de jure.

30.3.                      Būtent su netinkamu UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų paskirstymu, numatytu reorganizavimo sąlygose, ieškovas ir sieja bendrovės patirtą žalą. Kadangi UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcijų keitimo į UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijas santykis buvo privaloma ir svarbi reorganizavimo sąlygų dalis, teismui pripažinus, kad bendrovei tekęs akcijų skaičius pažeidė įstatymą, tai neabejotinai kartu reikštų, jog ir pats reorganizavimas buvo neteisėtas. Toks teismo sprendimas dėl pripažinimo turėtų prejudicinę galią ir galėtų būti naudojamas ieškovo ateityje reiškiant įvairias pretenzijas UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir kitiems akcininkams, susijusias su neteisėtu akcijų paskirstymu. 

30.4.                      Reorganizavimas baigtas 2016 m. gruodžio 20 d., o UAB „Šiluminės energijos sistemos“ nustojo egzistuoti 2016 m. gruodžio 14 d. Ieškinys teismui pateiktas 2018 m. liepos 17 d. – pasibaigus 6 mėn. naikinamajam terminui ginčyti reorganizavimo. Dėl suėjusio naikinamojo 6 mėn. termino reikalavimui pripažinti reorganizavimą negaliojančiu, nebėra teisinės galimybės konstatuoti privaloma reorganizavimo dalimi buvusio UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų paskirstymo bendrovei ir UAB „TS Investments“ neteisėtu, nepaisant, jog toks vertinimas susijęs ne su ieškovo tiesiogiai pareikštu reikalavimu pripažinti reorganizavimą negaliojančiu, o su vienos iš atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – nagrinėjamu. 

30.5.                      Reorganizavime dalyvavusias įmones visiškai kontroliuoja UAB „ENG grupė“ (per UAB „RAY Investments“), tad savarankiškai nei ieškovas, nei atsakovas neturėjo galimybių įtakoti reorganizuojamų įmonių visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų.

31.       Ieškovas 2019 m. liepos 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo: 1) prijungti teikiamus rašytinius paaiškinimus ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-440-790/2019 prie šios nagrinėjamos bylos; 2) kreiptis į prokurorą dėl veikos galbūt turinčios nusikalstamos veikos požymių – galimo dokumento klastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo. Nurodo šiuos argumentus:

31.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 27 d. civilinėje byloje Nr. e2A-440-790/2019 priėmė nutartį, kurioje konstatavo, jog prijunta įmonė UAB „Šiluminės energijos sistemos“ buvo nuostolinga. 

31.2.                      Teismo minima UAB „Šiluminės energijos sistemos“ patikslinta metinė pelno mokesčių deklaracija pateikta jau po bendrovių sujungimo, o tai suponuoja išvadą apie sąmoningus veiksmus ir galbūt padarytą nusikalstamą veiką. Nurodyta įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta aplinkybė dėl UAB „Šiluminės energijos sistemos“ nuostolingumo reorganizavimo metu reiškia, kad ši aplinkybė turi prejudicinę galią ir šioje byloje, nes viena iš ginčo metu nagrinėjamų aplinkybių yra būtent UAB „Šiluminės energijos sistemos“ nuostolingumas, apie kurį atsakovas žinojo, tačiau siekdamas naudos sau, pažeisdamas fiduciarines pareigas ir sąmoningai veikdamas padarė žalą bendrovei. 

31.3.                      Esant situacijai, kai Lietuvos apeliacinis teismas visapusiškai ištyręs bylos įrodymus, konstatuoja faktą, kuris tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla, ieškovas turi teisę remtis šia aplinkybe kaip teismo tvarka patvirtintu įrodymu, o toliau bylą nagrinėjantys teismai, formuodami vieningą praktiką, privalo šią aplinkybę vertinti ir ja taip pat remtis. 

31.4.                      Lietuvos apeliacinis teismas nutartį civilinėje Nr. e2A-440-790/2019 byloje priėmė daug vėliau nei buvo išnagrinėta ši byla, todėl objektyviai ieškovas neturėjo galimybių pateikti minimos nutarties pirmosios instancijos teismui. 

31.5.                      UAB „Šiluminės energijos sistemos“ reorganizavimo metu buvo nuostolinga, o tai reiškia, kad šiam procesui parengtos ir teiktos finansinės ataskaitos – 2016 m. spalio 20 d. parengtas UAB „Šiluminės energijos sistemos“ balansas suklastotas. Tai reiškia, kad galbūt padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje.

32.       Ieškovas 2019 m. lapkričio 26 d. teismui pateikė prašymą stabdyti civilinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1118-324/2019 (2020 m. bylos Nr. e2-411-324/2020). Prašymą grindžia šiais argumentais:

32.1.                      Ieškovas inicijavo ir Kauno apygardos teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1118-324/2019 (2020 m. bylos Nr. e2-411-324/2020), kurioje sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens UAB „NBP“ veiklos tyrimo. Ieškovas siekia pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios nagrinėjamos ir šioje byloje, t. y. dėl reorganizuotų įmonių tikrosios ekonominės situacijos nustatymo įmonių reorganizavimo metu su tikslu nustatyti jos vadovo atsakovo atsakomybę dėl UAB „NBP“ veiklos rezultato. Juridinio veiklos tyrimui turi būti pasitelkti ekspertai ir atliktas visapusiškas įmonės veiklos vertinimas, kuris objektyviai padėtų nustatyti tikrąją įmonės būklę ir ją susieti su valdymo organų priimtais sprendimais. Tai reiškia, kad atlikus UAB „NBP“ juridinio asmens tyrimą kartu būtų nustatytas ir juridinę reikšmę turintis faktas ar faktų visuma sietina su šioje byloje keliamu reikalavimu atsakovui atlyginti žalą, nes prašomos atlyginti žalos pagrindas kaip tik ir yra tie patys veiksmai, kurie bus tiriami atliekant juridinio asmens veiklos tyrimą.

32.2.                      Atlikus ekspertizę byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir teismui visapusiškai įvertinus juridinio asmens veiklą, bylą dėl žalos atlyginimo (šią bylą) nagrinėjantis teismas turės pagrindą remtis tiek ekspertizės išvadomis, tiek teismo sprendimu kaip prejudiciniu ir susijusiu. Kita vertus, jei juridinio asmens veiklos tyrimas ir bylos rezultatas bus toks, kad nebus nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų ir neteisėtumo bendrovės veikloje, tai bus akivaizdu, kad nesant neteisėtų veiksmų nebus galima ir žalos atlyginimas, kurio prašo ieškovas šioje byloje. 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

33.       Ieškovas prašo priimti 2019 m. liepos 30 d. rašytinius paaiškinimus ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-440-790/2019 prie šios nagrinėjamos bylos. Prašymą grindžia tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutartį civilinėje Nr. e2A-440-790/2019 byloje priėmė daug vėliau nei išnagrinėta ši byla, todėl objektyviai ieškovas neturėjo galimybių pateikti minimos nutarties pirmosios instancijos teismui, o minėtoje byloje nustatyta, kad prijungta UAB „Šiluminės energijos sistemos“ buvo nuostolinga.

34.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

35.       Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priimti į bylą Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-440-790/2019, kurioje iš dalies analizuoti UAB „Šiluminės energijos sistemos“ finansiniai dokumentai, bei nustatyta, kad UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 2017 m. pateikė patikslintus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015 m. finansinius metus, kuriuose nurodoma, kad ankstesni pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai buvo neteisingi. Šie duomenys į nagrinėjamą bylą pateikti 2019 m. liepos 30 d., kadangi byla tvarkoma elektronine forma, šalys turėjo laiko susipažinti su šiais duomenimis, pateikti savo paaiškinimus, šiais paaiškinimais ir nutartimi ieškovas grindžia savo reikalavimus, paaiškinimų ir nutarties priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo rašytinius paaiškinimus ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-440-790/2019.

Dėl kreipimosi į prokurorą

36.       Ieškovas taip pat prašo kreiptis į prokurorą dėl veikos galbūt turinčios nusikalstamos veikos požymių – galimo dokumento klastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo. Prašymą grindžia tuo, kad civilinėje byloje Nr. e2A-440-790/2019 nurodyta aplinkybė dėl UAB „Šiluminės energijos sistemos“ nuostolingumo, rodo ir tai, kad reorganizavimo metu galbūt įvykdyta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje (dokumento suklastojimas, disponavimas suklastotu dokumentu), nes reorganizavimo procesui parengtas 2016 m. spalio 20 d. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ balansas suklastotas. 

37.       Pagal CPK 184 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui. CPK 300 straipsnyje nustatyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

38.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo kreiptis į prokurorą, kadangi aplinkybė, jog 2016 m. spalio 20 d. parengtas UAB „Šiluminės energijos sistemos“ balansas nebuvo tikslus ir vėliau buvo tikslinamas, nesudaro pagrindo teigti, kad balansas parengtas žinomai neteisingais duomenimis, kad buvo tyčia nurodomi neteisingi duomenys. Taip pat, nėra galimybės nustatyti kokio konkretaus asmens veiksmais neteisingi duomenys buvo parengti ir pateikti, todėl nenustačius šių aplinkybių, kreiptis į prokurorą šioje proceso stadijoje nėra pagrindo.

Dėl bylos sustabdymo

39.       Ieškovas prašo stabdyti civilinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1118-324/2019 (2020 m. bylos Nr. e2-411-324/2020). Nurodo, kad minėtoje byloje sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens UAB „NBP“ veiklos tyrimo. Ieškovas siekia pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios nagrinėjamos ir šioje byloje, t. y. dėl reorganizuotų įmonių tikrosios ekonominės situacijos nustatymo įmonių reorganizavimo metu su tikslu nustatyti jos vadovo atsakovo atsakomybę dėl UAB „NBP“ veiklos rezultato. Atlikus UAB „NBP“ juridinio asmens tyrimą kartu būtų nustatytas ir juridinę reikšmę turintis faktas ar faktų visuma sietina su šioje byloje keliamu reikalavimu atsakovui atlyginti žalą, nes prašomos atlyginti žalos pagrindas kaip tik ir yra tie patys veiksmai, kurie bus tiriami atliekant juridinio asmens veiklos tyrimą. Atlikus ekspertizę byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, šią bylą nagrinėjantis teismas turės pagrindą remtis tiek ekspertizės išvadomis, tiek teismo sprendimu kaip prejudiciniu.

40.       CPK 163 straipsnio normos įtvirtina privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

41.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktą ir kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktą; kt.).

42.       Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-411-324/2020 (dėl juridinio asmens veiklos tyrimo), dėl kurios nagrinėjimo ieškovas prašo sustabdyti šią bylą, 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės 2019 m. birželio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-857-264/2019. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. e2-857-264/2019 sprendimas priimtas kovo 28 d., o ne 2019 m. birželio 20 d., kaip nurodo teismas minėtoje nutartyje. Matyti, kad teismas civilinę bylą Nr. e2-857-264/2019 sustabdė kol įsiteisės šioje byloje skundžiamas sprendimas. 

43.       Kadangi civilinė byla, dėl kurios nagrinėjimo šią bylą sustabdyti prašo ieškovas, yra sustabdyta, nėra pagrindo stabdyti šią bylą, kadangi byloje, dėl kurios prašoma stabdyti šią bylą procesiniai veiksmai neatliekami, nes laukiama galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje. Prašymo patenkinimas prieštarautų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis), kadangi būtų laukiama teismo sprendimo sustabdytoje civilinėje byloje. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-411-324/2020 teismas priėmė nutartį sustabdyti bylą nustatęs bylų Nr. e2-411-324/2020 ir Nr. e2-857-264/2019 panašumus (reikalavimai grindžiami taip pačiais įrodymais, nurodomos analogiškos aplinkybės, sutampa ieškovų reikalavimų pagrindai abiejose bylose, prašoma apklausti tuos pačius liudytojus, sutampa bylų dalyviai), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad civilinė byla Nr. e2-857-264/2019 pradėta anksčiau (ieškinys pateiktas 2018 m. liepos 18 d.) nei byla Nr. e2-411-324/2020 (ieškinys pateiktas 2018 m. gruodžio 13 d.), be to, civilinė byla Nr. e2-411-324/2020 sustabdyta teismui nustačius, kad civilinėje byloje Nr. e2-857-264/2019 ieškinys atmestas, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos atsiradimo fakto. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ši civilinė byla pradėta anksčiau, esant sustabdytai bylai, dėl kurios prašoma stabdyti šią bylą, nors ir esant bylų įrodinėjamų aplinkybių panašumui, spręstina, kad šiuo atveju bylos sustabdyti nėra pagrindo. Šioje byloje įrodinėtinas aplinkybės šioje byloje teismas gali nustatyti ir pats, nelaukęs teismų procesinių sprendimų kitose bylose.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

44.       Nuo 2012 m. sausio 10 d. ieškovas (20 proc.), atsakovas (10 proc.) bei UAB „RAY Investments“ (70 proc.) yra UAB „NBP“ akcininkai, atsakovas nuo 2011 m. gruodžio 28 d. paskirtas UAB „NBP“ vadovu. UAB „NBP“ nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. buvo vienintele UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcininke. Nuo 2015 m. sausio 6 d. UAB „RAY Investments“ vienintelė akcininkė yra UAB „ENG grupė“. UAB „ENG grupė“ nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. akcininkai yra: R. J. (80 proc.), I. J. (5 proc.), J. J. (5 proc.) ir N. J. (10 proc.). UAB „TS Investments“ akcininkai nuo 2016 m. lapkričio 24 d. yra atsakovas (29 proc.) ir UAB „RAY Investments“ (71 proc.). Nuo 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcininkai yra UAB „TS Investments“ (12,8273 proc.) ir UAB „NBP“ (87,1727 proc.). UAB „TS Investments“ vadovu nuo 2013 m. sausio 22 d. yra atsakovas.

45.       2016 m. spalio 20 d. UAB „ENG grupė“ 7 valdybos narių sprendimu nutarta reorganizuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ prijungimo būdu. Tam pritarė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ valdybos 2016 m. spalio 27 d. nutarimais. 2016 m. spalio 24 d. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. 16-02 pasirašė vienintelio akcininko UAB „TS Investments“ direktorius – atsakovas, kuris pasirašė ir 2016 m. spalio 24 d. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ vienintelio akcininko UAB „NBP“ sprendimą Nr. 16-03, būdamas UAB „NBP“ direktoriumi bei akcininku. Minėtais sprendimais nuspręsta reorganizuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ prijungiant UAB „Šiluminės energijos sistemos“. 

46.       2016 m. gruodžio 9 d. UAB „ENG grupė“ valdybos posėdyje 7 valdybos narių sprendimu pritarta parengtoms reorganizavimo sąlygoms, kurias vėliau patvirtino 2016 m. gruodžio 12 d. vienintelio UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininko UAB „TS Investments“ ir vienintelio UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininko UAB „NBP“ vardu veikiantis direktorius atsakovas. Pagal reorganizavimo sąlygų, UAB „Šiluminės energijos sistemos“ prijungiant prie UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, 2 punktą, reorganizavimo sąlygos parengtos abiejų bendrovių valdybų, gavus 2016 m. spalio 24 d. akcininkų pritarimus, pasirašytos jų vadovų – A. B. (UAB „Šiluminės energijos sistemos“) ir E. R. (UAB „Elektrėnų energetikos remontas“). Reorganizavimo sąlygų 5.5 papunktyje numatyta, kad po reorganizavimo veiklą tęsiančios bendrovės akcijos ir kiekvieno akcininko turimų akcijų dalis įstatiniame kapitale bus paskirstomos laikantis tos pačios proporcijos, kokia yra tarp kiekvienos bendrovės nuosavo kapitalo (turtas minus įsipareigojimai), jo dydį nustatant pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis. Sąlygų 5.6 papunkčiu nustatyta, kad veiklą tęsiančios bendrovės įstatinis kapitalas bus suformuojamas iš UAB „Šiluminės energijos sistemos“ ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ įstatinių kapitalų bei nedidelės dalies bendrovių nepaskirstyto pelno ir bus lygus 645 000 Eur, bus padalintas į 645 000 vnt. 1 Eur nominalios vertės akcijas. Sąlygų 5.5.3, 5.8 papunkčiuose nustatyta, kad bendrovių nuosavų kapitalų tarpusavio santykis yra 12,8273 proc. UAB „Šiluminės energijos sistemos“ ir 87,1727 proc. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“. 

47.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, teigdamas, kad atsakovas, per kontroliuojamas įmones priėmęs sprendimus reorganizuoti UAB „Šiluminės energijos sistemos“ ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ padarė žalos buvusiai vienintelei UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcininkei UAB „NBP“, kadangi po reorganizavimo sumažėjo jos turimų UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų, todėl sumažėjo ir UAB „NBP“ gaunamų dividendų suma.

48.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi sprendimai priimti ne vien paties atsakovo, taip pat teismas nenustatė, jog dėl ieškovo nurodomų atsakovo veiksmų, UAB „NBP“ patyrė realios žalos. Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad egzistuoja visos atsakovo atsakomybės sąlygos ir yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus.

Dėl apeliacinio skundo

49.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

50.       Apeliaciniame skunde ieškovas iš esmės teigia, kad egzistuoja pagrindas atsakovo atsakomybei kilti, egzistuoja visos atsakovo atsakomybės sąlygos, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, šiais veiksmais padarytos žalos, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus.

51.       Nagrinėjamu atveju vertintina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis ir ar teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

52.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nepakanka duomenų, teikiančių pagrindą konstatuoti atsakovo kaip UAB „NBP“ vadovo neteisėtus veiksmus, kuomet jis 2016 m. spalio 24 d. pasirašė UAB „NBP“ sprendimą Nr. 16-03 kaip vienintelio UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcininko vadovas. 

53.       Byloje nustatyta, atsakovas pasirašė 2016 m. spalio 24 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 16-03 reorganizuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ prie jos prijungiant UAB „Šiluminės energijos sistemos“. Dėl šių atsakovo veiksmų UAB „NBP“ turimų akcijų proporcija pakito, UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininkai įgijo 12,82735 proc. po reorganizacijos veikiančios bendrovės akcijų, o UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcininkų valdomas akcijų skaičius atitinkamai sumažėjo. 

54.       Ieškovas teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis priėmė sprendimą reorganizuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ žinodamas, kad akcininkų proporcijos paskirstomos remiantis neteisingais UAB „Šiluminės energijos sistemos“ finansiniais duomenimis. Ieškovo teigimu, UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti neteisingi duomenys apie gautą pelną. Atskaitomybės dokumentuose nurodyta, kad įmonė gavo 9 816 Eur pelno, ieškovo apskaičiavimais UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 2015 m. patyrė 203 424 Eur nuostolių. 

55.       Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas, UAB „NBP“ smulkusis akcininkas, reiškia išvestinį ieškinį atsakovui, UAB „NBP“ direktoriui, CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. Pagal ieškovo pareikšto reikalavimo faktinį pagrindą, ieškovui teko pareiga įrodyti, kad atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas UAB „NBP”, kai įgyvendindamas UAB „NBP” akcininko teises priėmė sprendimą dėl UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ reorganizavimo.

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vadovas priima verslo sprendimą, jo veiksmų teisėtumas vertintinas pagal verslo sprendimo priėmimo taisyklę. Vadovui atsakomybė taikytina ne už vienaip ar kitaip susiklosčiusį sprendimo finansinį rezultatą, bet už verslo sprendimo priėmimo tinkamumą – jei priimdamas sprendimą vadovas nepažeidė fiduciarinių pareigų, sprendimo pasekmių teismas nevertina ir žalos atlyginimo prievolė vadovui apskritai nekyla, net jei sprendimas turėjo neigiamų pasekmių. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui būtina įrodyti ne tik iš sprendimo kilusias neigiamas pasekmes, bet ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Jei ieškovas įrodo fiduciarinių pareigų pažeidimą, verslo sprendimo priėmimo taisyklė nebesaugo vadovo nuo atsakomybės už sprendimo sukeltą žalą, jam tenka pareiga įrodyti, kad sprendimas buvo priimtas išimtinai bendrovės interesais.

57.       Verslo sprendimu laikomas toks vadovo (ar valdybos) veiksmas, kurio atlikimas nebuvo susijęs su imperatyvų, nustatytų įstatymuose ir įmonės įstatuose įvykdymu, t. y. vadovas turėjo galimybę priimti konkretų sprendimą ar atsisakyti jį priimti ir tuo metu nebuvo žinoma, ar šis sprendimas pasiteisins. Nagrinėjamu atveju vadovas neprivalėjo priimti sprendimo reorganizuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, taigi jo teisėtumas turi būti vertinamas pagal verslo sprendimo priėmimo taisyklėje įtvirtintus kriterijus. 

58.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad verslo sprendimą reorganizuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ priėmė akcijų daugumą šiose bendrovėse valdančio UAB „RAY Investments“ akcininkas UAB „ENG grupė“, veikęs per savo valdybą, todėl atsakovui apskritai netaikytina atsakomybė už šį sprendimą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aplinkybę, kad galiojančiame reguliavime nėra specialių taisyklių įmonių grupių valdymui ir taikomos bendros ABĮ taisyklės bei jas aiškinanti teismų praktika, nesutiktina, kad kontroliuojančio daugumos akcininko sprendimas šalina vadovo atsakomybę už jam patikėtos valdymo funkcijos įgyvendinimą. 

59.       ABĮ 20 straipsnio 2 dalis aiškiai nurodo, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti tik tuos bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal ABĮ tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos. Ši nuostata yra perkelta ir UAB „NBP“ įstatuose (5.2 papunktis). ABĮ numatyta, kad valdybos sprendimai dėl ilgalaikio turto, priimti su visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimu nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtus sprendimus (ABĮ 34 straipsnio 5 dalis). Jeigu valdyba nesudaroma, kaip nagrinėjamu atveju, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus priskirtus valdybos kompetencijai (ABĮ 37 straipsnio 10 dalis), tačiau ir vadovo atveju galioja taisyklė dėl valdymo funkcijos išimtinio priskyrimo vadovui ir atleidimo nuo atsakomybės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu galimumo tik išimtiniais atvejais.

60.       Vadovas priimdamas verslo sprendimą privalo visų pirma atsižvelgti į jo vadovaujamos bendrovės interesą, o ne visos įmonių grupės interesą. Dėl akcininkų susirinkimo pritarimo, kaip šalinančio vadovo atsakomybę už verslo sprendimą, pažymėtina, kad toks atleidimas nuo atsakomybės galimas tik tais atvejais, kai visi akcininkai pritarė šiam sprendimui. Nagrinėjamu atveju, ginčo sprendimą priėmė net ne UAB „NBP“ daugumos akcininkas, o daugumos akcininką kontroliuojančios įmonės valdyba, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėtas sprendimas atleido atsakovą nuo pareigos užtikrinti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ interesus.

61.       Taigi atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimuose į ieškinį nurodytos aplinkybės, kad sprendimas reorganizuoti įmonių grupės kontekste buvo ekonomiškai pagrįstas, reorganizavimu buvo siekiama UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ veiklos sinergijos, kad toks verslo sprendimas pasiteisino, nėra reikšmingi vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą priimant sprendimą dėl UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ reorganizavimo, nes tai argumentai, pagrindžiantys sprendimo naudą įmonių grupės, o ne konkrečios bendrovės atžvilgiu.

62.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas priėmė verslo sprendimą reorganizuoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir jo veiksmų teisėtumas toliau vertinamas šiuo aspektu. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad tam, jog vadovą nuo civilinės atsakomybės saugotų verslo sprendimo priėmimo taisyklė, teismas turi nustatyti, kad vadovas sąžiningai veikė bendrovės interesais – nepažeidė rūpestingumo pareigos (tinkamai ištyrė informaciją prieš sudarydamas ginčo sandorius, neveikė ultra vires ir pan.) ir (ar) lojalumo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018).

63.       Lojalumo pareiga įtvirtinta ir CK 2.87 straipsnio 2–3 dalyse, kuriose numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad vadovas privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

64.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016 22 – 23 punktus).

65.       Atsakovas ginčo sprendimą priėmė atstovaudamas ir reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos bendrovės akcininkus, taip pat jis buvo netiesioginiu abiejų reorganizavime dalyvavusių bendrovių akcininku (UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcijas valdė per UAB „TS Investments“, UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ – per UAB „NBP“), dar daugiau- UAB „Šiluminės energijos sistemos“ jis turėjo beveik tris kart daugiau akcijų, nei UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, todėl buvo asmeniškai suinteresuotas palankesne UAB „Šiluminės energijos sistemos“ padėtimi reorganizavime. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas pažeidė lojalumo pareigą UAB „NBP“ ir atsakovo nesaugo verslo sprendimo priėmimo taisyklė, nes jis veikė interesų konflikto įtakoje, todėl jam teko pareiga įrodyti, kad ginčo sprendimas yra priimtas nepaisant asmeninių interesų, atsižvelgus išimtinai į UAB „NBP“ interesus. Iš byloje esančių duomenų išvados, kad vadovas elgėsi rūpestingai ir lojaliai daryti negalima, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų rūpestingai ištyręs informaciją ir pasitelkęs nepriklausomus ekspertus (auditorius) nustatyti ar po reorganizavimo pasibaigiančių bendrovių akcijų keitimo į po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų santykis, taip pat akcijų skirstymo akcininkams taisyklės atitinka UAB „NBP“ interesus.

66.       Aplinkybę, kad buvo pagrindas tirti UAB „Šiluminės energijos sistemos“ finansinių dokumentų, kurių pagrindu buvo nustatyta reorganizavime dalyvavusios bendrovės (UAB „Elektrėnų energetikos remontas“) proporcija, patikimumą, patvirtina šie bylos duomenys: po įmonių reorganizavimo UAB „Šiluminės energijos sistemos“ tikslino 2015 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) ir šios bendrovės deklaruotas 9 816 Eur pelnas už 2015 m., nurodytas UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 2015 m gruodžio 31 d. pelno nuostolių ataskaitoje po tikslinimo tapo nuostoliu (- 203 423 Eur) (e. b. l. 79–88, II t.). Byloje taip pat pateikta nepriklausomo auditoriaus išvada apie tikėtinas gauti pajamas, kurioje nurodyta, kad UAB „Šiluminės energijos sistemos“ vertindama vienos iš vykdomų sutarčių gautiną naudą, netinkamai vertino gautinas pajamas (e. b. l. 43–44, I t.). Išvadoje nurodoma, kad UAB „Šiluminės energijos sistemos“ pripažintas sutarties įvykdymo lygis ir įvertintas rezultatas yra per didelis. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-440-790/2019 nustatyta aplinkybė, kad liudytoja J. J., dirbanti buhaltere UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ nuo 2016 m. gruodžio, paaiškino, kad buvo tikslinami prijungtos įmonės (UAB „Šiluminės energijos sistemos“) finansiniai rezultatai ir jie objektyviai buvo neigiami. Minėtas aplinkybes patvirtino UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 2016 m. kovo 19 d. užpildytoje patikslintoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (dokumentas gautas VMI sistemoje 2017 m. gegužės 3 d.) fiksuojamas 203 423 Eur nuostolis, todėl yra pagrindas pritarti ieškovo argumentams, jog UAB „Šiluminės energijos sistemos“ veikla 2015 m. nebuvo tokia, kaip nurodyta reorganizavimo dokumentuose.

67.       Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas būdamas UAB „NBP“ direktoriumi ir UAB „RAY Investments“ direktoriumi ir per susijusius asmenis valdydamas šią bendrovę žinojo apie UAB „Šiluminės energijos sistemos“ susidariusią finansinę situaciją, pasinaudojo savo užimama padėtimi UAB „NBP“ ir ėmėsi veiksmų reorganizuoti UAB „Šiluminės energijos sistemos“ prijungiant ją prie UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ su tikslu siekti ne naudos UAB „NBP“, o tenkindamas savo asmeninius interesus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors konstatuoti, kad atsakovas žinojo ir suplanavo šiuos veiksmus įrodymų nepakanka, nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad atsakovas pažeidė lojalumo pareigą veikdamas interesų konflikto įtakoje ir neužtikrindamas, kad sprendimas būtų priimtas tinkamai ištyrus informaciją ir skaidriai atstovaujant visų akcininkų interesus.

68.       Nors atsakovas nebuvo nei UAB „Šiluminės energijos sistemos“ nei UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ vadovu, ar asmeniu, atsakingu už šių įmonių finansinės atskaitomybės dokumentų ruošimą ar tvirtinimą bei šių duomenų teisingumą, tačiau įvertinus interesų konfliktą, kurio įtakoje buvo reorganizuojamos įmonės, spręstina, kad ieškovas turėjo įsitikinti nepriklausomo audito ar kitu objektyviu būdu apie šių įmonių finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pažeidė lojalumo pareigą neužtikrindamas sprendimo priėmimo skaidrumo – negaudamas visų akcininkų sutikimo sandoriui ir (ar) nepasitelkdamas nepriklausomų auditorių patvirtinti, kad sprendimas, net ir esant interesų konfliktui, padarytas „ištiestos rankos“ principu. 

69.       Dėl nurodytų argumentų, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovas, žinodamas apie galbūt neteisingus reorganizuojamų įmonių finansinės atskaitomybės duomenis, priimdamas sprendimus dėl įmonių reorganizavimo, atliko neteisėtus veiksmus.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio

70.       Žalos faktas ir dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019). Ieškovo vertinimu, dėl atsakovo, kaip UAB „NBP“ vienasmenio vadovo veiksmų UAB „NBP“ padaryta žala, ne tik sumažėjo UAB „NBP“ valdomų akcijų skaičius, bet UAB „NBP“ negavo pajamų dividendų pagrindu. Todėl atsakovo neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su UAB „NBP“ patirta žala.

71.       Šiuo atveju UAB „NBP“ turtinės žalos dydis, ieškovo nuomone, pasireiškia negautomis pajamomis – dėl po reorganizavimo sumažėjusio akcijų kiekio gaunama mažesne dividendų suma. Iki reorganizavimo procedūros UAB „NPB“ valdė 100 proc. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų ir turėjo teisę gauti 100 proc. skiriamų dividendų. Tačiau po reorganizavimo procedūros UAB „NPB“ valdomų akcijų skaičius sumažėjo 12,8273 proc. Analogišku procentu sumažėjo ir bendrovės gaunamų dividendų suma, kuri ir sudaro turtinę žalą. Iš UAB „NBP“ 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog 2016 m. UAB „NPB“ gavo 348 691 Eur dividendų, kai tuo tarpu nesant reorganizavimo procedūros ir nesumažėjus jos valdomų akcijų skaičiui būtų gavusi 400 000 Eur dividendų. Šis skirtumas (51 309 Eur), ieškovo vertinimu, sudaro UAB „NPB“ turtinę žalą.

72.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog negauta dividendų dalis yra žala, susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais. Visų pirma, ieškovas neįrodė, kad neatlikus reorganizavimo, būtų gauta būtent tokia dividendų suma. Šiuo atveju ieškovo pozicija dėl žalos kilimo remiama prielaida, kad jeigu UAB „NBP“ būtų išlikusi 100 proc. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų savininke, ji būtų skirsčiusi tokią pat sumą UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ pelno. Ieškovas taip pat neįrodo aplinkybės, kad jei tokia pelno suma ir būtų gauta, būtų priimtas sprendimas išmokėti dividendus, nes bendrovės dividendus skirsto visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių ar tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį (ABĮ 59 straipsnio 1 dalis). 

73.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo nurodoma suma yra atsakovo neteisėtais veiksmais UAB „NBP“ padaryta žala, kadangi dividendų išmokėjimas ar neišmokėjimas priklauso nuo daugiau UAB „NBP“ akcijų turinčio akcininko (UAB „RAY Investments“ (70 proc.)) valios. 

74.       Teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentams, jog net jeigu UAB „NBP“ turimų akcijų proporcija ir nebūtų pasikeitusi, tai nereiškia, jog būtų buvęs priimtas toks pat sprendimas dėl UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ pelno skirstymo. Ieškovas (20 proc.) yra smulkusis UAB „NBP“ akcininkas, kiti du akcininkai yra atsakovas (10 proc.) bei UAB „RAY Investments“ (70 proc.), šių akcininkų balsų pakanka sprendimams dėl pelno skirstymo priimti, todėl nėra pagrindo teigti, jog UAB „NBP“ priimtų būtent tokius sprendimus, kurių pageidauja ieškovas. Dėl nurodytų argumentų spręstina, jog ieškovas neįrodė atsakovo veiksmais padarytos žalos UAB „NBP“.

75.       Byloje nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau ieškovui neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir sumažėjusių UAB „NBP“ dividendų, nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad ieškovo reikalavimai tenkinti. Nors pirmosios instancijos teismas ir atmetė ieškovo ieškinį, tačiau vadovavosi iš dalies nepagrįstais argumentais, ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas šioje nutartyje išdėstytais argumentais. 

Dėl bylos baigties 

76.       Ieškovui apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nepaneigus pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Kazys Kailiūnas

 

 

Agnė Tikniūtė

 

 

Jūratė Varanauskaitė