Baudžiamoji byla Nr.1-355-564/2014

Proceso Nr. 1-64-1-01599-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.3; 2.1.10.1.; 2.1.12.2.3.2.

(S)

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Marijampolė,

2014 m. rugsėjo 4 d.

                               Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei,

dalyvaujant prokurorui V. N.,

nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui D. R., jo atstovei advokato padėjėjai Ž. Ž.,

civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 3 d.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

              NUSTATĖ:

Kaltinamasis D. R. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. įtariamas tuo, kad 2013 metų spalio 30 dieną, apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo numeris 2, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 37 p. reikalavimus – nesilakė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje įėjusį pėsčiąjį D. R., jį partrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu D. R. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-10-30, apie 22 val. vairuodamas automobilį AUDI A6 (duomenys neskelbtini), nukreipė žvilgsnį į kelkraštyje buvusius asmenis ir paskutinę akimirką, likus gal 4 m iki paženklintos perėjos, pamatė perėja einantį nukentėjusįjį. Bandė išvengti susidūrimo pasukdamas automobilį, tačiau pėsčiąjį vis tiek kliudė automobilio dešiniąja puse. Toje vietoje yra kelio ženklas, kad pėsčiųjų perėja, jis važiavo apie 50 km/val. greičiu, prieš pėsčiųjų perėją greičio nesumažino. Automobilį vairavo būdamas blaivus. Civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo kompanijoje (duomenys neskelbtini), bendrovei buvo pranešta apie įvykį. Ieškinį dėl neturtinės žalos pripažįsta iš dalies, sutinka atlyginti 30 000 litų. Su nukentėjusiuoju po įvykio bendravo, atsiprašė, teikė pagalbą, davęs išlaidų atlyginimui iki 500 litų, tikslios sumos neatsimena.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir pagrįsta LR BPK 273 str., 291 str. tvarka ištirtais įrodymais- nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo-civilinio ieškovo D. R. parodymų seka, kad eismo įvykio aplinkybių jis neatsimena. Žino, kad 2013-10-30, apie 21 – 22 val., jis su draugais Povilu bei V. B. ėjo namo iš kavinės (duomenys neskelbtini), tačiau kaip įvykio eismo įvykis- nežino, pats tą vakarą buvo kažkiek vartojęs alkoholio (b.l. 118).

Iš liudytojo V. B. parodymų seka, kad 2013-10-30, apie 21.45 val., jis kartu su D. R. bei P. T. ėjo iš kavinės. Visi buvo vartoję alkoholio. Pirmasis per pėsčiųjų perėją, esančią prie (duomenys neskelbtini), ėjo D. R.. Jie su P.T. buvo atsilikę, stovėjo kelkraštyje ir nusprendė praleisti atvažiuojantį automobilį. D. R. jau buvo kirtęs ištisinę liniją, buvo kitoje kelio važiuojamojoje dalyje. Automobilis staiga pasuko į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė D. R.. Kelias buvo šlapias, buvo dulksna, gatvė apšviesta. Nei kitų automobilių, nei pėsčiųjų gatvėje nebuvo (b.l. 116).

Iš liudytojo P. T. parodymų seka, kad 2013-10-30, apie 21.45 val., jis kartu su D. R. bei V. B. ėjo iš kavinės. Pirmasis per pėsčiųjų perėją, esančią prie (duomenys neskelbtini), ėjo D. R., o jis su V. B. buvo atsilikę. Jie stovėjo kelkraštyje, o D. R., eidamas perėja, jau buvo perėjęs ištisinę liniją, kai atvažiuojantis automobilis staiga pasuko į priešpriešinę eismo juostą ir jį kliudė. Gatvė tuo metu buvo apšviesta, lauke buvo nežymi dulksna ( b. l. 117 ).

Iš liudytojos K. P. parodymų seka, jog eismo įvykio metu ji važiavo D. R. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini). Kaip įvyko eismo įvykis, ji nematė, nes tuo metu buvo pasisukusi į D. R. ir su juo kalbėjo. Išgirdusi atsitrenkimo garsą pamatė ant automobilio varikio dangčio žmogų bei suskilusį automobilio priekinį stiklą (b.l. 125).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano seka, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti pėsčiųjų perėja, kuri pažymėta kelio ženklais Nr. 533 ir Nr. 534 („Pėsčiųjų perėja“). Važiuojamoji dalis pažymėta ištisine linija, pėsčiųjų perėjos užrašais. Kelias apšviestas gatvės žibintų šviesa. Pėsčiųjų perėja nereguliuojama. Leistinas važiavimo greitis – 30 km/h. Įvykio vietoje esantis automobilis „Audi A6“ stovi priekiu link (duomenys neskelbtini) gatvės, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Šalia automobilio fiksuota kraujo dėmė bei automobilio stiklo duženos, pėsčiojo užvažiavimo vieta yra pėsčiųjų perėjoje, priešingoje automobilio judėjimo juostoje, už ištisinės linijos (b.l. 3-10).

Iš transporto priemonėms techninės apžiūros akto, daiktų apžiūros protokolo seka, jog atlikus automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūrą nustatyta, jog sutrūkinėjęs šio automobilio priekinis stiklas, sudužęs priekinis dešinys posūkio žibintas, įlenktas variklio dangtis (b.l. 11, 20-23).

Iš asmens tikrinimo alkotesteriu duomenų, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto seka, jog D. R. eismo įvykio metu buvo blaivus – 0,00 promilės alkoholio (b.l. 12-13).

Iš asmens tikrinimo alkotesteriu duomenų seka, jog D. R. 2013-10-30  23.22 val. nustatytas 1,435 prom. girtumas (b.l. 14).

Iš daiktų pateikimo protokolo seka, kad 2013-10-31 pateikti D. R. striukė, megztukas, džinsai, batai, kuriuos jis dėvėjo eismo įvykio metu .Iš daiktų apžiūros protokolo seka, jog 2014-01-14 atlikta pėsčiojo D. R. eismo įvykio metu dėvėtų rūbų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad striukė pilkos spalvos, šviesą atspindinčių atšvaitų nėra. Megztukas tamsiai pilkos spalvos, ant jo šviesą atspindinčių atšvaitų nėra. Batų pora juodos spalvos, ant jų šviesą atspindinčių atšvaitų nėra. Džinsai tamsiai mėlynos spalvos, kairės kojos apačioje matyti kraujo dėmės, ant džinsų šviesą atspindinčių atšvaitų nėra .Daiktai grąžinti 2014-01-28 pagal pakvitavimą motinai D. R.. Pakvitavime nurodyta, jog dėl atsiimtų daiktų pretenzijų neturi. (b.l. 24-30).

Iš Specialisto išvados Nr. G 90/14(09) seka, kad D. R. klinikiniais duomenimis konstatuoti kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio atviras lūžimas, dešinio momenkaulio atviras įspaustinis lūžimas, galvos smegenų sumušimas, vidutinio sunkumo galvos smegenų sukrėtimas, kraujo iššliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės momeninės skilties srityje. Konstatuoti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 121).

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. R., blaivus vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 37 p. reikalavimus – nesilakė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje ėjusį pėsčiąjį D. R., dėl ko įvyko eismo įvykis- kliudė ir partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį D. R., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo D. R. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3d. požymius.

Kauno teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš atsakovų draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) ir ( arba ) D. R. 26 026,95 Lt žalai už nukentėjusiojo asmens gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Civilinis ieškovas D. R. prašo priteisti iš atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 2672,67 Lt turtinės žalos ir negautas pajamas po 816,56lt kas mėnesį nuo 2013 m. lapkričio 1d. iki 2014 m. gegužės 16 d. , iš viso 5307,64 litus ir po 579,41 Lt kas mėnesį nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki 2014 m. lapkričio 15 d., iš viso 3476,46 Lt, bei 17264 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti iš civilinio atsakovo D. R. 42 736 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad eismo įvykio metu buvo sugadinti jo rūbai: apiplėšyti ir kruvini džinsai, kruvina ir įplyšus striukė, kruvinas megztinis, batai gal nenukentėjo, bet buvo paimti pas tyrėją. tyrimo metu grąžino visus daiktus, tačiau rūbai nebuvo tinkami naudojimui, todėl buvo pirkti nauji ir tai patvirtina prie ieškinio pridėti pirkimo čekiai. Visis rūbai buvo pirkti prieš tą sezoną, kai įvyko eismo įvykis. Dėl gydymosi pobūdžio negalėjo valgyti sunkesnio maisto, todėl gydymosi metu pagal žodinę gydytojų rekomendaciją reikėjo papildomo maitinimo- jogurtų, sriubų ir kt. Nedarbingas buvo iki 2014 m. gegužės 19 d., nuo šios dienos iki 2014-11-15 nustatytas nedarbingumo lygis. Šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) dvi valandas per dieną. Taip pat prašo tenkinti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo-dėl patirtų sužalojimų likę pasekmės- šiek tiek šlubuoja, gali kelti iki 15 kg, kojoje dar yra plokštelė, dėl jos šalinimo bus sprendžiama ateityje, dėl galvos sužalojimų neteko dalies galvos kaulo, įdėta metalinė plokštelė, gali pradėti prastėti atmintis, skaudėti galvą. Iki įvykio dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, darbas susijęs su judėjimu, o dėl patirtų sužalojimų tai ribojama. Kaltinamasis gydymosi metu davė iki 400 litų ir šia suma prašo mažinti neturtinę žalą. Nedarbingumo laikotarpiu išmokų negavo, nes įvykio metu buvo šiek tiek neblaivus.

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies.

Civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovas pateiktame atsiliepime į ieškinį  nurodęs, kad su ieškiniais sutinka iš dalies. Nukentėjusiojo ieškinį dėl 17 264 Lt neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta ir sutinka išmokėti jo reikalaujamą sumą neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies dėl prašomų priteisti 576,00 Lt išlaidų, patirtų įsigyjant naujus drabužius paaiškinęs, kad ieškovas nepateikęs įrodymų pagrindžiančių žalos padarymo faktą ir dydį- -nėra aišku kokie drabužiai buvo dėvėti eismo įvykio metu, koks jų nusidėvėjimo laipsnis, vertė, kokie sugadinimai padaryti, mano, kad vien tik naujų drabužių įsigijimo dokumentai nėra pagrindas pilnai tenkinti ieškinį. Neabejoja, jog eismo įvykio metu galėjo būti sugadinti nukentėjusiojo drabužiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nepagrindžia aplinkybių, kokie drabužiai tiksliai buvo sugadinti, nėra aiški jų vertė ir nusidėvėjimo laipsnis, todėl jo reikalaujama priteisti suma pagrįstai turi būti mažintina 50 proc. ir sudaryti nedidesnę nei 288,00 Lt dydžio sumą. Ieškinį dėl 374,02 Lt išlaidų maistui  prašo atmesti kaip nepagrįstą, kadangi būtinumas dėl papildomo maitinimo nepagrįstas medicininiais dokumentais, negalima neginčytinai pripažinti, kad visais sveikatos sužalojimo atvejais yra būtinas papildomas, pagerintas maitinimas. Civiliniam atsakovui, kaip draudikui, kyla pareiga atlyginti išimtinai tik būtinąsias, su sveikatos atstatymu susijusias išlaidas, taigi įskaitant ir papildomą maitinimą. Ieškinį dalyje dėl negautų pajamų, skaičiuojant po 816,56 Lt per mėnesį nuo 2013-11-01 iki bus pripažintas darbingu laiko pagrįstu ir sutinka atlyginti šią sumą priklausomai nuo nustatyto ir įrodyto nedarbingumo laikotarpio. Ieškinį dėl 578,35 Lt medicininių išlaidų bei dėl 1 077,40 Lt išlaidų kurui civilinis atsakovas, vadovaudamasis jam pateiktais kvitais, pripažįsta šį reikalavimą ir sutinka atlyginti. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta iš dalies, nesutinka su reikalavimu 14 716,74 Lt dalyje ir laiko jį nepagrįstu. Nurodo, kad 2014-03-14 ieškovė kreipėsi į draudiką (civilinį atsakovą) su pretenziniu reikalavimu dėl 6 153,37 Lt žalos atlyginimo. Šią žalą PSDF patyrė dėl byloje aptariamo eismo įvykio sužaloto nukentėjusiojo gydymo paslaugų suteikimo. Kartu su pretenziniu reikalavimu ieškovė pateikė ir žalą pagrindžiantį išrašą apie visas nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Išrašas patvirtintas ieškovės antspaudu bei pasirašytas jo rengėjos, nurodyta sudarymo data. Iš šio išrašo matyti, kad nukentėjusiajam nuo 2013-10-31 iki 2013-11-22 buvo suteikta medicininių paslaugų už 5 089,88 Lt. Nurodyta, suteiktos kaukolės ir veido operacijų paslaugos. Ieškovė prie teismui pateikto 2014-04-18 ieškinio taip pat prideda išrašą apie nukentėjusiajam suteiktas medicinines paslaugas, kuriame nurodyta, kad tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013-10-31 iki 2013-11-22, nukentėjusiajam buvo suteikta medicininių paslaugų jau už 19 806,62 Lt. Išrašas nėra patvirtintas (pasirašytas) jį rengusio asmens. Toks suteiktų paslaugų kainų skirtumas (14 716,74 Lt) yra itin ženklus ir reikalauja tikslaus jo pagrindimo, ieškovė privalo pagrįsti savo reikalavimus taip, kad iš pateiktų žalą įrodančių duomenų tiek teismui, tiek atsakovui nekiltų abejonių dėl jos pagrįstumo.

BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. D. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini). Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tokiu būdu šioje byloje civiliniams ieškovams padarytą žalą privalo atlyginti draudikas- draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) ir tik nepakankant draudimo atlyginimo-kaltinamasis D. R..

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Ieškinio dydį ir pagrindą patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai  (t. 1, b. l. 49-52,t. 2 b. l. 45-61 ) ir civilinio ieškovo paaiškinimas teisme. Iš pateiktų rašytinių įrodymų ir atstovo paaiškinimo seka, kad pateikiant draudimo bendrovei pretenziją dėl nukentėjusiojo D. R. gydymo išlaidų atlyginimo, neteisingai buvo nurodyta pagrindinė diagnozė, dėl kurios jis pateko ir buvo gydomas KMUK. Atlikus medicininių dokumentų patikrinimą buvo nustatyta, kad D. R. į KMUK pateko dėl gyvybinių indikacijų, taip pat buvo atliekamos operacijos, kurios vertinamos kaip gyvybę gelbstinčios ir šiuo pagrindu pasikeitė gydymo išlaidų suma. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas bei įrodytas ir turi būti tenkintas visiškai, šią sumą priteisiant tik iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), kadangi draudimo išmokos visiškai pakaka padarytai turtinei žalai atlyginti ( LR CK 6.254 str.. 6.280  str., 6.283 str. 1 d.  ).

Nukentėjusiojo D. R. ieškinys tenkintinas iš dalies. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Pagal LR CK 6.249 str. 1d. žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ) ir negautos pajamos. Pagal CK 6.283 str., nustatantį deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, nukentėjusysis turi būti grąžintas į tokią padėtį, kokia būtų, jeigu jis nebūtų sužalotas. Nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias pajamas sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sutrikdymo, tapęs visiškai ar iš dalies darbingas. Nukentėjusysis D. R. prašo priteisti negautas pajamas po 816,56 Lt kas mėnesį nuo 2013 m. lapkričio 1d. iki 2014 m. gegužės 16 d., iš viso 5307,64 litus ir po 579,41 Lt kas mėnesį nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki 2014 m. lapkričio 15 d., iš viso 3476,46 Lt. Kaip seka iš nukentėjusiojo paaiškinimo ir pateiktų dokumentų ( t. 1, b. l. 76-96,102, t. 2 b. l. 7-10, 13-16 ) - medicininių pažymų ir duomenų apie darbo užmokestį, SODROS duomenų, darbingumo lygio pažymos, nukentėjusysis eismo įvykio metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini), gavo pastovias pajamas, o įvykus eismo įvykiui nuo 2013-11-16 iki 2014-05-16 buvo nedarbingas, šiuo laikotarpiu socialinio draudimo išmokos ir darbo užmokestis nebuvo mokamas, o nuo 2014-05-16 iki 2014-11-15 jam nustatytas darbingumo lygis 40 proc. ir dėl šios priežasties jis šiuo metu dirba trumpesnį darbo laiką, dėl ko sumažėjo jo gaunamos pajamos. Ieškovo prašomų priteisti negautų pajamų dydį pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Neabejotinai nustatyta, kad jis nurodytų pajamų negavo ir dalies šiuo metu negauna dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir jų pasekmių, t. y. betarpiškas priežastinis ryšys. Civilinis atsakovas ieškinį šioje dalyje iš esmės pripažįsta, byloje yra pateikti įrodymai patvirtinantys nedarbingumo laikotarpį. Esant šioms aplinkybėms ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir priteistina iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 8784,10 Lt negautų pajamų atlyginimo, kadangi draudimo išmokos visiškai pakaka padarytai turtinei žalai atlyginti ( LR CK 6.254 str.. 6.280  str., 6.283 str. 1 d.  ).

Civilinis ieškinys dėl 578,35 Lt nukentėjusiojo gydymosi išlaidų ir 1144,30 Lt išlaidų degalams pagrįstas, įrodytas nukentėjusiojo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais ( t. 1, b. l. 64-72, 75,t.2, b. l. 11-12), civilinis atsakovas ieškinį šioje dalyje pripažįsta visiškai, todėl tenkintinas ir priteistinas iš atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) ( CK 6.254 str., 6.263 str.).

Civilinis ieškinys dėl išlaidų naujiems rūbams įsigyti atmestinas. Nors nukentėjusysis nurodo, kad eismo įvykio metu buvo sugadinti ir netinkami naudojimui rūbai ( striukė, bliuzonas ), kuriuos jis vilkėjo eismo įvykio metu ir batai, tačiau šie daiktai buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu ir iš daiktų apžiūros protokolo duomenų ( t. 1, b. l. 24-28, 30, ) seka, kad jokių šių rūbų pakenkimo požymių neužfiksuota ( nustatyti tik džinsų pažeidimai), rūbai grąžinti nukentėjusiojo motinai, kuri pakvitavime nurodžiusi, jog dėl atsiimtų daiktų pretenzijų neturi. Jokių kitų įrodymų dėl rūbų sugadinimo ir jų netinkamumo naudoti nukentėjusysis nepateikė. Nors teismui pateikti rūbų įsigijimą patvirtinantys dokumentai, tačiau jie nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad buvo būtinybė juos pirkti dėl ankstesnių rūbų sugadinimų. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys dėl žalos atlyginimo už šiuos daiktus atmestinas.

Civilinis ieškinys dėl išlaidų maistui atmestinas. Kaip seka iš pateiktų teismui maisto pirkimo kvitų, akivaizdu, kad buvo įsigyjami kasdieniam vartojimui naudojami maisto produktai, jų pirkimo suma proporcinga išlaidoms, reikalingoms kasdieniam vartojimui. Jokių įrodymų, kad dėl sužalojimų buvo nustatytas kitoks nei įprastas maitinimosi pobūdis, nėra. Civilinis atsakovas ieškinio šioje dalyje taip pat nepripažįsta. Civiliniam atsakovui, kaip draudikui, kyla pareiga atlyginti išimtinai tik būtinąsias su sveikatos atstatymu susijusias išlaidas. Išlaidos papildomam maitinimui, kaip ir kitos medicininės priemonės sveikatai atstatyti, gali būti atlyginamos tik vadovaujantis gydytojų rekomendacijomis (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu A/r. 795, 7 punktas). Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių būtinybę tokioms išlaidoms, ieškinys atmestinas.

Iš viso civiliniam ieškovui iš draudimo bendrovės priteistina 10506,75 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Neturtinė žala visada atlyginama, kai asmeniui neteisėtais veiksmais buvo padarytas sveikatos sutrikdymas Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. R. padarė neatsargų nusikaltimą. Šios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė stresą įvykio metu, didelį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų ir jų gydymo patyrė nepatogumus buityje. Nukentėjusysis ilgą laiką gydėsi, dėl patirtų sužalojimų, jų pobūdžio-buvo lūžę galvos, kojos kaulai- turėjo nepatogumus, ribojančius jo galimybę rūpintis savimi, dėl gydymosi negalėjo dirbti, buvo apribotas jo bendravimas, o dėl liekamųjų reiškinių- dalies darbingumo netekimo dirba nepilnu krūviu, dalies darbingumo netekimas nustatytas laikinai. Tačiau ypatingų pastovių liekamųjų sveikatos sužalojimo pasekmių nenustatyta. Be to vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, civiliniam ieškovui žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tačiau tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims, kaltinamasis KET pažeidė būdamas blaivus, tai jo veiką daro mažiau pavojingesnę nei tyčinis nusikaltimas ( Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis Nr. 2K-228/2007) .Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis žymiai viršija priteistinos turtinės žalos dydį. Kaltinamasis nedirba, turto neturi, turi išlaikytinių, tačiau yra jauno amžiaus ir darbingas.

Neturtinė žala yra teismo nustatyta pinigų suma. Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes, patirtos neturtinės žalos pobūdį, apimtį, siekdamas užtikrinti kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad D. R. ieškinys tenkintinas iš dalies, nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkantį padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes atlygintiną neturtinės žalos dydį 40 000 litų. 

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 5000 eurų ( 17 264 litai). Kadangi teismo nustatyta padaryta neturtinė žala viršija mokėtiną maksimalią draudimo išmoką, iš draudimo bendrovės priteistina ši maksimali suma , o likusioji neturtinės žalos suma priteistina iš kaltinamojo D. R. ( CK 6.254 str. ), priteistiną sumą sumažinus nukentėjusiojo nurodyta suma- 400 litų, iš viso priteistina 22336 Lt.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažįsta ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką, savo noru atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. R. neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, dirba, charakterizuojamas teigiamai. D,R. padarė neatsargų nusikaltimą, kurio pasekmės- kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Sprendžiant apie jo padarytos veikos pavojingumą, atsižvelgtina ir į tai, kad jo nusikalstami veiksmai nebuvo šiurkštūs, pasireiškė neatidumu ir nerūpestingumu. Kadangi kaltinamasis dirba, gauna pastovias pajamas, nusikalto pirmą kartą, bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, neskirtina, įvertinus padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad jam skirtina sankcijoje numatyta bauda, mažesnė negu vidurkis. Nors kaltinamasis D. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise- vairuodamas transporto priemonę-, įvertinus veikos pobūdį ir pasekmes, bei tai, kad vairavo blaivus, baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones neskirtina(LR BK 68 str. )

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-305 str., 307 str., 308 str., teismas

              NUSPRENDĖ:

              D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. ir paskirti 30 ( trisdešimties ) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 3900 ( trijų tūkstančių devynių šimtų litų ) baudą. LR BK 641 str. pagrindu bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę 20 ( dvidešimties ) minimalių gyvenimo lygių , t. y. 2600 ( dviejų tūkstančių šešių šimtų ) litų, kas atitinka 753 EUR ( septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6801, baudos sumokėjimą patvirtinantis kvitas pateiktas teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) buveines adresas (duomenys neskelbtini):

-civiliniam ieškovui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 10506,75 ( dešimt tūkstančių penkis šimtus šešis litus ir 75 centus), kas atitinka 3042,97 EUR ( tris tūkstančius keturiasdešimt du litus ir  97 euro centus ) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 17 264Lt ( septyniolika tūkstančių du šimtus šešiasdešimt keturis ) litus, kas atitinka 5000 EUR ( penkis tūkstančius ) eurų, nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.  

-civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 26 026,95 Lt ( dvidešimt šešis tūkstančius dvidešimt šešis litus ir 95 centus ), kas atitinka 7537,93 EUR( septynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt septynis eurus ir 93 euro centus ) turtinei žalai dėl nukentėjusiojo D. R. gydymo išlaidų atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamojo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civiliniam ieškovui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 22 336 Lt( dvidešimt du tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis litus, kas atitinka 6468,95 EUR ( šešis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 95 euro centus ) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                   Audronė Šiupšinskaitė