Pranešėja R. Bartašienė                                                           Civilinė byla Nr. 2A-65-357/2013

Teisėja J. Sedalienė                                                 Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01659-2012-8

                                                           Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6;36.1;52.3;121.21.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vytauto Kursevičiaus,

            teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo biudžetinės įstaigos Šiaulių profesinio rengimo centro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Panevėžio miestprojektas“ ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Šiaulių profesinio rengimo centrui dėl apmokėjimo už atliktas paslaugas, ir

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Panevėžio miestprojektas“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 18 422,25 Lt už atliktas paslaugas, 58,95 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2010-09-30 sudarė Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. BS-10-11/TP 10-031, pagal kurią ieškovas vykdė atsakovo pastato Vytauto g. 267, Šiaulių m., rekonstravimo techninės priežiūros paslaugas. Atsakovas 2011-12-02 raštu informavo, kad nuo 2011-12-16 statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį vienašališkai nutraukia. Atsakovas atsisakė pasirašyti atliktų techninės priežiūros paslaugų aktą Nr. BS-10-11/TP 10-031/1, atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. BS-10-11/TP 10-031/1 bei 2011-12-16 PVM sąskaita-faktūrą Nr. PMP0003122 ir neatsiskaitė už atliktas rekonstravimo techninės priežiūros paslaugas.

           Atsakovas biudžetinė įstaiga Šiaulių profesinio rengimo centras su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad buvo priverstas vienašališkai nutraukti statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį su ieškovu, nes ieškovas netinkamai atliko sutartyje numatytas paslaugas, t.y. nevykdė sutartyje ir jos priede numatytų įsipareigojimų. Teigiama, kad statybos techninis prižiūrėtojas privalėjo išreikšti pritarimą statinio techniniam projektui, pasirašydamas ir pažymėdamas jame „Pritariu, statyti“, tačiau pastato rekonstravimo darbai buvo pradėti be tokio pritarimo. Ieškovas privalėjo rūpintis, kad laiku būtų įforminta juridinė, techninė dokumentacija, tačiau iš ieškovo veiksmų akivaizdu, jog šis reikalavimas apskritai nebuvo vykdomas. Atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl ieškovo kvalifikacijos bei galimybės tinkamai vykdyti savo pareigas, prisiimtas 2010-09-30 statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartimi, nes darbų atlikimas ėmė atsilikti nuo numatytų terminų, vėliau ieškovas visiškai nepagrįstai sustabdė statybos darbus visa apimtimi, nors tam tikrus darbus buvo galima atlikti, todėl iškilo grėsmė, kad pastato rekonstravimui skirtos Europos Sąjungos lėšos nebus įsisavintos. Todėl atsakovas nutraukė sutartį su ieškovu. Bendra pastato rekonstravimo darbų vertė yra 2 795 120,00 Lt, iki sutarties nutraukimo dienos pastato rekonstravimo darbų buvo atlikta už 200 662,97 Lt, t.y. 7,18 %. Su ieškovu statybos techninės priežiūros paslaugų sutartyje buvo suderinta 22 869,00 Lt suma su PVM už 100 % statinio statybos priežiūros paslaugų, kai bus pilnai baigta statinio rekonstrukcija. Todėl ieškovas reikalauja nepagrįstai didelio atlygio už faktiškai galimai atliktas paslaugas, nes jeigu jų ir buvo atlikta, tai žymiai mažiau nei teigia ieškovas. Kadangi iki sutarties nutraukimo dienos rekonstravimo darbų buvo faktiškai atlikta tik 7,18 %, tai ir priteistina ieškovui suma negalėtų būti didesnė negu 7,18 % nuo sutarties kainos, t.y. 1641,99 Lt su PVM. Nurodė, kad atsakovas nesutinka ir su reikalaujamais delspinigiais bei palūkanomis.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Priteisė iš atsakovo Šiaulių profesinio rengimo centras ieškovui UAB „Panevėžio miestprojektas“ 18 422,25 Lt skolos ir 58,95 Lt delspinigių, viso 18 481,20 Lt.

            Priteisė iš atsakovo Šiaulių profesinio rengimo centras ieškovui UAB „Panevėžio miestprojektas“ 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (18 481,20 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisė iš atsakovo Šiaulių profesinio rengimo centras 555,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Panevėžio miestprojektas“ ir 24,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

            Teismas nustatė, kad Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartis tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta 2010-09-30, sutarties dalykas – Šiaulių profesinio rengimo centro pastato Vytauto g. 267, Šiaulių m., rekonstravimo darbų techninės priežiūros paslaugos; pagal sutarties 3.2 p., sutartyje numatytos užduotys turi būti atliekamos iki pastato pripažinimo tinkamu naudoti dienos, planuojama trukmė 18 mėnesių, pagal 9.1.p. – sutarties 9 p. šalys susitarė dėl bendros 22 869,00 Lt su PVM sutarties kainos ir tarpinių bei galutinio mokėjimų.

             Bylos duomenimis teismo nustatyta, kad ieškovas 2010-10-14 parengė ir 2010-12-10 atsakovui perdavė įvadinę ataskaitą, numatytą Techninės specifikacijos 4.2 p., taip pat parengė ir perdavė keturiolika mėnesinių pastato rekonstravimo darbų techninės priežiūros ataskaitų už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio iki 2011 m. gruodžio mėn., bei keturias tarpinės pažangos ataskaitas: Nr. 1 už 2010 m. spalio – gruodžio mėn., Nr. 2 už 2011 m. sausio – kovo mėn., Nr. 3 už 2011 m. balandžio – birželio mėn. ir Nr. 4 už 2011 m. liepos - rugsėjo mėn. (1 t., 70-139, 166-180 b. l.). Nors mėnesinės ir ketvirtinės ataskaitos atsakovui buvo perduotos tik 2011 m. spalio mėnesį, tačiau iš byloje esančio susirašinėjimo tarp ieškovo ir atsakovo teismas matė, kad atsakovas nesutiko tik su duomenimis, nurodytais ataskaitose už 2011 m. gegužės – rugsėjo mėnesius, kurios vėliau ieškovo buvo pataisytos ir perduotos atsakovui. Teismas pažymėjo, kad  duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs kitas mėnesines bei ketvirtines ataskaitas, byloje nėra. 2011-12-02 raštu atsakovas pranešė ieškovui, kad nuo 2011-12-16 sutartį nutraukia vienašališkai, vadovaujantis sutarties 10.3.1, 10.7.2 punktais bei LR CK 6.217 str., 6.218 str. 1 d.. Ieškovas 2011 m. gruodžio 15 d. surašė galutinę ataskaitą, kurioje nurodė paslaugų sutarties vykdymo trukmę nuo sutarties pasirašymo dienos 2010-09-30 iki sutarties nutraukimo 2011-12-16 bei 15 225,00 Lt (be PVM) sumą už atliktas paslaugas. Ieškovo nurodyta, kad surašydami galutinę ataskaitą, 15 225,00 Lt sumą nurodė atsižvelgdami į faktiškai suteiktas paslaugas ir jų trukmę nuo 2010-09-30 iki sutarties nutraukimo dienos 2011-12-16, t.y. už 14,5 mėn., ir paskaičiavo proporcingai visos sutarties kainai (22 869,00 Lt), dalindami lygiomis dalimis kas mėnesį. Atsakovas neginčija, kad ieškovas teikė statybos techninės priežiūros paslaugas pagal 2010-09-30 sutartį, tačiau, jo nuomone, ieškovui priteistina suma neturėtų viršyti 7,18 % statybos techninės priežiūros paslaugų sutartyje numatytos 22 869,00 Lt sumos, t.y. 1641,99 Lt, kadangi iki statybos techninės priežiūros paslaugų sutarties nutraukimo dienos 2011-12-16 buvo atlikta tik 7,18 % rekonstrukcijos darbų. Tačiau teismas laikė, kad toks atsakovo skaičiavimas nėra pagrįstas nei sutarties sąlygomis, nei norminiais aktais, nes STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 17 p. numatyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla prasideda sudarius techninės priežiūros sutartį ir tęsiasi iki statinio statybos užbaigimo akto surašymo, statinio techninis prižiūrėtojas statybos techninę priežiūrą vykdo ir iki statybos darbų pradžios, nes į jo funkcijas įeina statybos darbų leidimo gavimas, juridinės, techninės dokumentacijos įforminimas ir kitų techninėje specifikacijoje bei STR nurodytų funkcijų atlikimas. Iš byloje esančių dokumentų  teismas nustatė, kad nors Šiaulių profesinio rengimo centro pastato rekonstravimo darbai buvo pradėti tik 2011-03-01, tačiau iki darbų pradžios statybos techninis prižiūrėtojas atliko paslaugas, numatytas statybos techniniame reglamente: 2010-11-08 ieškovo įsakymu buvo sudaryta techninės priežiūros darbuotojų grupė, 2010-11-15 gautas statybos leidimas, 2010-11-29 iš užsakovo perimtos rekonstrukcijos techninio projekto bylos, 2010-12-10 surašyta ir atsakovui perduota įvadinė ataskaita. Galutinėje ataskaitoje taip pat nurodyta, kokius darbus paslaugų tiekėjas atliko 2010 m. spalio – 2011 m. vasario mėnesiais. Atsakovo teiginys, kad ieškovo teikiama statybos techninė priežiūra pasibaigė 2011 m. rugpjūčio mėnesį, teismas laikė kaip neatitinkantį tikrovės, nes iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad statybos techninės priežiūros vadovė D. P., o vėliau, 2011-08-10 įsakymo pagrindu ją pakeitęs M. M., dalyvavo dėl pastato rekonstrukcijos rengiamuose pasitarimuose, statinio statybos patikrinimuose, ieškovo darbuotojai teikė savo pastabas, rekomendacijas dėl projekto įgyvendinimo efektyvumo ir rezultatyvumo, dėl jo atitikimo norminių dokumentų reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad 2012-03-20 statybos patikrinimo akte taip pat užfiksuota, kad statybos techninio prižiūrėtojo veikla iš esmės atitinka statybos techninio reglamento reikalavimus, nors yra nemažai pažeidimų. Taigi laikyti, kad ieškovo teiktos pastato statybos techninės priežiūros paslaugos prasidėjo tik 2011-03-01 ir baigėsi 2011 m. rugpjūčio mėnesį teismui nebuvo pagrindo.

               Statybos techninės priežiūros paslaugų sutarties 10.9. p. numatyta, kad po sutarties nutraukimo užsakovas turi kiek galima greičiau nustatyti ir patvirtinti tinkamai atliktų paslaugų vertę, taip pat parengiama ataskaita apie sutarties nutraukimo dieną esančias paslaugų teikėjo mokėtinas sumas užsakovui ir užsakovo mokėtinas sumas paslaugų teikėjui. Iš byloje esančių dokumentų teismas matė, kad 2011 gruodžio 15 d. ieškovas, gavęs atsakovo pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą prieš terminą, parengė ir pateikė atsakovui galutinę ataskaitą, kurioje išsamiai aprašė projekto įgyvendinimo veiklą nuo 2010-09-30 iki 2011-12-16. Atsakovas 2012-01-13 raštu informavo ieškovą, kad negali pasirašyti gautų dokumentų, tame tarpe ir galutinės ataskaitos, nes paslaugų teikėjo atlikta veikla neatitinka tikrovės, paslaugų suma 15 225,00 Lt nepagrįsta, o visų statybos techninės priežiūros atliktų darbų rezultatas vertintinas pagal įrašus statybos darbų žurnale ir atliktų rekonstravimo darbų aktuose. Tačiau atsakovas, nesutikdamas su galutinėje ataskaitoje nurodyta suma, jo nuomone tinkamai atliktų paslaugų vertės nenustatė, nei ieškovui, nei teismui nepateikė jokio paskaičiavimo, iš kurio matytųsi, už kokią sumą, jo nuomone, ieškovas paslaugų atliko. Teismo vertinimu atsakovo nurodyta 1641,99 Lt suma (7,18 % nuo statybos techninės priežiūros paslaugų sutartyje numatytos 22 869,00 Lt sumos) negali būti laikoma tinkamai paskaičiuota ieškovo atliktų paslaugų vertė dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, be to, ir šis atsakovo teiginys neatitinka paties atsakovo pateiktuose dokumentuose užfiksuoto fakto, kad nuo statybos pradžios iki 2011-12-28 (sutartis nutraukta 2011-12-16) buvo atlikta 16,62 % rekonstravimo darbų.

              Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, teismas laikė, kad ieškovas iš esmės įrodė, jog teikė atsakovo pastato statybos techninės priežiūros paslaugas nuo sutarties pasirašymo dienos 2010-09-30 iki sutarties nutraukimo prieš terminą dienos (2011-12-16), o atsakovas nenuginčijo, kad ieškovo paslaugų atlikta už tokią sumą, kuri nurodyta galutinėje ataskaitoje, t.y. už 15 225,00 Lt (be PVM), todėl ši suma (su PVM) teismo priteista ieškovui.

             Pagal statybos techninės priežiūros paslaugų sutarties 9.8. punktą, užsakovas (atsakovas) įsipareigojo mokėti paslaugų teikėjui (ieškovui) 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną, ieškovas prašo priteisti 58,95 Lt delspinigių sumą, paskaičiuotą iki ieškinio padavimo dienos, todėl teismas šį jo reikalavimą laikė pagrįstu ir tenkino. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovui teismas priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu biudžetinė įstaiga Šiaulių profesinio rengimo centras prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 1641,99 Lt su PVM už ieškovo atliktus darbus, o likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti bei atitinkamai išspręsti procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų pritesimo klausimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas nurodo, kad byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl šalių sutarties 9.4. p. aiškinimo. Teismas šios sutarties normos, t.y. 9.4. p., apskritai nevertino ir neaiškino, dėl jos net nepasisakė sprendime, nors atsakovas ir grindė atsikirtimus šia sutarties sąlyga, todėl teismo sprendimas priteisti ieškovui atlyginimą už atliktus darbus priimtas neaiškiais pagrindais. Apeliantas teigia, kad joks paslaugos priėmimo-perdavimo aktas apskritai atsakovui niekada nebuvo teiktas. Ieškovas atsakovui jokių tarpinių pažangos ataskaitų, tarpinių atliktų darbų aktų ir sąskaitų kiekvieną mėnesį neteikė per visą laiką nuo sutarties sudarymo iki beveik paties jos nutraukimo. Jei šalys būtų siekusios, jog ieškovui būtų mokamas fiksuotas atlygis už atliktą darbą kas mėnesį, tai būtent taip sutartyje ir būtų nurodžiusios. Atsakovas siekė mokėti ieškovui už faktiškai atliktus darbus, o ne fiskuotą užmokestį kas mėnesį. Būtent tokia apmokėjimo tvarka ir buvo įtvirtinta sutarties 9.4. p. Todėl apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 15 225 Lt už suteiktas paslaugas ir teigia, kad ieškovui priteistina suma negali viršyti 7,18 procento statybos techninės priežiūros paslaugų sutartyje numatytos 22 869 Lt sumos, t.y. 1641,99 Lt.

2. Kadangi ieškovas nevykdė dalies savo pareigų ir ieškovo atlikti darbai nebuvo užfiksuoti Statybos darbų žurnale, atsakovas daro išvadą jog šiems darbams techninė priežiūra nebuvo atlikta. Nutraukus sutartį su ieškovu, UAB „SDG" peržiūrėjo šiuos darbus ir įregistravo nustatyta tvarka Statybos darbų žurnale. Todėl apeliantas įsitikinęs, jog užmokestis už šių darbų priežiūrą ieškovui ir negali priklausyti. Apeliantas teigia, kad ieškovas reikalauja pernelyg didelio atlygio už faktiškai atliktas paslaugas, nes jų buvo atlikta žymiai mažiau.  Paskaičiavimai ieškovui ir teismui buvo pateikti atsižvelgiant į atliktų darbų mąstą išreikštą procentine dalimi ir į susitartą visišką pilnai atliktų darbų kainą nustatytą sutartimi.

3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovo teiktos pastato statybos techninės priežiūros paslaugos prasidėjo tik 2011-03-01 ir baigėsi 2011 m. rugpjūčio mėnesį.

           4. Apeliantas teigia, kad tarpinio atliktų darbų akto atsakovas nepatvirtino, dokumentai turėjo būti abiejų šalių patvirtinti, o išrašytų sąskaitos suma neatitinka faktiškai atliktų darbų. Ieškovo įvardinti kaip paslaugų teikėjo atlikta veikla visiškai neatitinka tikrovės, nes aprašomi atliekami rekonstravimo darbai, nors 2011-11-16 statybos techninis prižiūrėtojas įrašu statybos darbų žurnale sustabdė pastato rekonstravimo darbų atlikimą, be to, nebuvo pritarta pastato Vytauto g. 267, Šiauliai, rekonstravimo techninio projekto techninėms specifikacijoms ir nepritarta darbo projektui, o be šių dokumentų negali būti vykdomi statybos darbai. Aprašant kiekvieną mėnesį atliekamus darbus, 2011-04 ir 05 mėnesių atliktų darbų aprašymai neatitinka atliktų faktinių darbų. Todėl atsakovas atsisakė priimti ir pasirašyti iš ieškovo pateiktus dokumentus, nes jie neatitinka tikrovės. Tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir jų neargumentavo.

5. Atsakovo nurodyta, kad ieškovas reikalauja didesnės sumos nei nustatyta sutartyje 9.3 punkte, nes ieškovas reikalauja iš atsakovo 15 225 Lt be PVM, o sutartis leidžia reikalauti tik 15 120,00 Lt be PVM. Teismas į šiuos argumentus ir į sutarties 9.3. p. visiškai nekreipė dėmesio ir dėl to nepasisakė, vadovavosi tik ieškovo pateikta informacija, o konkrečios sudarytos sutarties punktu dėl pinigų sumos išmokėjimo nesivadovavo. Be to, sutarties 9.9 punkte nurodoma, kad sutartyje numatyta kaina yra vienintelė, kurią gali gauti paslaugų tiekėjas. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus argumentus, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai aiškino sutartį.

6. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.  Sutarties 9.4. p. numatyta, jog tarpinis mokėjimas turi būti pervedamas ne vėliau kaip per 50 darbo dienų nuo sąskaitos pateikimo dienos. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo pridedamos prie ieškinio 2011-12-16 PVM sąskaitos faktūros PMP0003122 pateikimo atsakovui datą. 2012-01-13 raštas Nr. S-376patvirtina, jog dokumentai pas atsakovą buvo gauti 2012-01-06. Atlikus skaičiavimus 50 darbo dienų terminas sueina 2012-03-16. Ieškinys surašytas 2012-03-14. Taigi, terminas apmokėti pateiktą sąskaitą ieškinio surašymo dienai net nebuvo suėjęs. Todėl negali būti apskritai skaičiuojami ir priteisiami už ieškovo nurodytą laikotarpį kokie nors delspinigiai. Atsakovas yra įsitikinęs, kad yra neteisėtai priteistos palūkanos nuo visos ieškinio sumos, nes ieškovui priteistina suma turėtų būti visiškai kita, t.y. tokia, kuri jam priklauso už faktiškai atliktus darbus - 1.641,99 Lt su PVM. Todėl nuo šios sumos galėtų būti priteistos 5 % dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Panevėžio miestprojektas“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

             Apelianto poziciją dėl 1641,99 Lt skolos už atliktus darbus, ieškovas laiko nepagrįsta, neatitinkančia nei sutarties sąlygoms, nei teisės aktų nuostatoms. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo atliktų darbų apimtis iš esmės negali būti siejama vien su rekonstravimo darbų atlikimo apimtimi. Apie ieškovo suteiktas paslaugas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Paslaugų teikimas prasidėjo Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutarties Nr. BS-10-11/TP10-03 pasirašymo dieną 2010-09-30 ir baigėsi 2011-12-16, kai sutartis buvo nutraukta. Atsakovas sutartį nutraukė po to, kai 2011-11-16 techninės priežiūros vadovas, remdamasis VGTU SKMML 2011-10-28 esamo statinio tyrimo aktu Nr. T11-05, paprašė stabdyti statybos darbus. Iki statybos darbų sustabdymo užsakovas Šiaulių profesinio rengimo centras turėjo visą išsamią techninės priežiūros specialistų pateiktą ir susitikimuose išdėstytą informaciją apie statybos eigą bei prastą rekonstruojamo pastato būklę. Užsakovo argumentai, jog techninis prižiūrėtojas leido pradėti rekonstravimo darbus be šio pritarimo, yra nepagrįsti. Be to, statybos darbai buvo sustabdyti pagrįstai ir teisėtai, statybos dalyviams (užsakovui ir rangovui) nevykdant savo pareigų. Atliktų darbų netinkamas įforminimas nepanaikintų užsakovo pareigos sumokėti rangovui už atliktus darbus, taigi, bet kuriuo atveju pareiga apeliantui atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus neišnyksta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

                     Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs  apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės normas. Todėl ieškovo ieškinys tenkintas pilna apimtimi pagrįstai. Kolegijos nuomone, vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, todėl tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ar netinamai taikytos procesinės ir materialinės teisės normos. Apelianto pateikiami argumentai, kad priimtas teismo sprendimas yra šališkas, nemotyvuotas ir nepagrįstas, nepagrįsti bylos įrodymais ir pripažintini nepagrįstais.

Dėl mokėjimo už darbus priteisimo

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl šalių sutarties 9.4. p. aiškinimo, o teismas šios sutarties normos, t.y. 9.4. p., apskritai nevertino ir neaiškino ir dėl jos nepasisakė.

Apeliantas teigia, kad joks paslaugos priėmimo-perdavimo aktas apskritai atsakovui niekada nebuvo teiktas. Ieškovas atsakovui jokių tarpinių pažangos ataskaitų, tarpinių atliktų darbų aktų ir sąskaitų kiekvieną mėnesį neteikė per visą laiką nuo sutarties sudarymo iki beveik  jos nutraukimo. Jei šalys būtų siekusios ieškovui mokėti fiksuotą atlygį už atliktą darbą kas mėnesį, tai būtent taip sutartyje ir būtų nurodžiusios. Atsakovas siekė mokėti ieškovui už faktiškai atliktus darbus, o ne fiskuotą užmokestį kas mėnesį. Būtent tokia apmokėjimo tvarka ir buvo įtvirtinta sutarties 9.4. p.

Šalių pasirašytos Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutarties 9 p. šalių susitarta dėl bendros 22 869,00 Lt sutarties kainos ir tarpinių bei galutinio mokėjimų (1 t., 7-8 b. l.). Tiek pagal sutarties 9.3 ir 9.4 p. p. tarpiniai mokėjimai atliekami paslaugų teikėjui (ieškovui) pateikus tarpinio mokėjimo sąskaitą po to, kai užsakovas (atsakovas šioje byloje) patvirtina paslaugų teikėjo tarpines (pateikiamas kiekvieną mėnesį) pažangos ataskaitas ir tarpinį atliktų darbų aktą, bendra tarpinių mokėjimų suma numatyta 80 % sutarties kainos, t.y. 15 120,00 Lt. (1 t., b. l. 8). Šios sutarties 9. 5. p. numato, kad galutinis mokėjimas atliekamas po to, kai galutinę ataskaitą, parengtą ir pateiktą pagal sutarties priedo „Techninė specifikacija“ reikalavimus, ir galutinį atliktų darbų aktą patvirtino užsakovas ir paslaugų teikėjas pateikė sąskaitą galutiniam apmokėjimui; galutinis mokėjimas 20 % sutarties kainos, t.y. 3780,00 Lt (1 t., b. l. 8).

             Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 15 225 Lt už suteiktas paslaugas ir teigia, kad ieškovui priteistina suma negali viršyti 7,18 procento statybos techninės priežiūros paslaugų sutartyje numatytos 22 869 Lt sumos, t.y. 1641,99 Lt. Teisėjų kolegija tokią apelianto poziciją laiko nepagrįsta, kadangi neatitinka sutarties sąlygoms bei teisės aktų nuostatoms. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai pastebėta, kad pagal STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra" 17 p., statinio techninis prižiūrėtojas statinio statybos techninę priežiūrą vykdo ir iki statybos užbaigimo akto surašymo, ir iki statybos darbų pradžios. Byloje nėra duomenų paneigiančių, kad ieškovas negavo statybos darbų leidimo, neatliko juridinės, techninės dokumentacijos įforminimo ir kitų techninėje specifikacijoje bei STR nurodytų funkcijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, statinio statybos techninio prižiūrėtojo atliktų darbų apimtis iš esmės negali būti siejama vien su rekonstravimo darbų atlikimo apimtimi. Byloje atsakovo neįrodyta, kad ieškovas atliko netinkamai techninio prižiūrėtojo funkcijas, neginčijo ir šių pareigų atlikimo kokybės iki statybos darbų pradžios. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai nurodyti rašytiniai įrodymai, kurie neabejotinai patvirtina ieškovo suteiktų paslaugų apimtį, darbų atlikimo laiką, kas paneigia ir apelianto argumentą, jog ieškovo teikiama statybos techninė priežiūra pasibaigė 2011 m. rugpjūčio mėn. (1 t., 63, 65-69, 70-139, 166-180 2 t., 56 b. l.). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad paslaugų teikimas prasidėjo Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutarties Nr. BS-10-11/TP10-03 pasirašymo dieną 2010-09-30 ir baigėsi 2011-12-16, kai sutartis buvo nutraukta, laikytina teisėta ir pagrįsta. Byloje esanti 2011 m. gruodžio 15 d. galutinė ataskaita patvirtina paslaugų sutarties vykdymo trukmę nuo sutarties pasirašymo dienos 2010-09-30 iki sutarties nutraukimo 2011-12-16 bei 15 225,00 Lt (be PVM) sumos dydį už atliktas paslaugas, (1 t., 140-180 b. l.).

  Apeliantas visiškai nepagrįstai remiasi argumentais, kad ieškovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Svarbia aplinkybe laikytina ta, kad atsakovas sutartį nutraukė po to, kai 2011-11-16 techninės priežiūros vadovas, remdamasis VGTU SKMML 2011-10-28 esamo statinio tyrimo aktu Nr. T 11-05, paprašė stabdyti statybos darbus. Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra" 33.5 punkte nustatyta statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareiga rūpintis, jog laiku būtų įforminta juridinė, techninė dokumentacija. Šią savo pareigą UAB „Panevėžio miestprojektas“ vykdė tinkamai, dokumentų įforminimo poreikio ar trūkumų nebuvo. Byloje esantys duomenys teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad iki statybos darbų sustabdymo užsakovas Šiaulių profesinio rengimo centras turėjo visą išsamią techninės priežiūros specialistų pateiktą ir susitikimuose išdėstytą informaciją apie statybos eigą bei prastą rekonstruojamo pastato būklę. Užsakovas ne kartą buvo informuotas apie statinio projekto dokumentų reikalavimų pažeidimus bei negalimumą toliau vykdyti pastato rekonstravimo darbus. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" nuostatas techninis prižiūrėtojas nėra atsakingas ir iš anksto nereguliuoja darbo projekto dokumentų rengimo, nagrinėjamu atveju už darbo projekto parengimą atsakingas rangovas. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pritarimas darbams, kuriems darbo projekto sprendinių dokumentai buvo parengti, buvo duotas.

Byloje esantys dokumentai (b.l.72-100, t.2) teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad rekonstravimo darbų atsilikimą nuo numatytų terminų lėmė aplinkybės, jog patvirtintas techninis projektas, neatitiko leidžiamų statybos sąlygų. Atlikta projekto ekspertizė nustatė, kad techninio projekto sprendinius reikėjo koreguoti, apie ką paslaugos teikėjas (ieškovas) užsakovą ir rangovą buvo ne kartą informavęs. Todėl byloje apeliantas nepaneigė to, kad statybos darbus buvo būtina sustabdyti. Ieškovas, kaip techninis prižiūrėtojas, šią pareigą atliko pagrįstai ir teisėtai, statybos dalyviams (užsakovui ir rangovui) nevykdant savo pareigų. Be to, byloje esantis Šiaulių profesinio rengimo centro pranešimas Nr. S-282 leidžia abejoti, ar užsakovas teisėtai siekė, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas leistų vykdyti statybos darbus pagal netinkamai parengtus dokumentus, kas pažeistų ne tik statybos techninio prižiūrėtojo pareigas ir lemtų jo atsakomybę, bet ir sukeltų grėsmę netinkamam ES lėšų panaudojimui. Tokie užsakovo veiksmai negali būti vertintini kaip teisėtas reikalavimas nepriklausomam statinio statybos techninės priežiūros paslaugų teikėjui. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nepaneigė ir ieškovo nurodytų atliktų darbų apimties, vertinant įrodymų visumą, laikytina teisėta ir pagrįsta. Vykdydamas sutartį ieškovas atliko pastato rekonstravimo techninės priežiūros paslaugas, apie kurias patvirtina atliktų techninės priežiūros paslaugų aktas Nr. BS-10-ll/TP 10-031/1. Atsakovui buvo pateikti atliktų techninės priežiūros paslaugų aktai Nr. BS-10-ll/TP 10-031/1, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma Nr. BS-10-ll/TP 10-031/1 bei 2011-12-16 PVM sąskaita-faktūra Nr. PMP0003122. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 18 422,25 Lt skolos už atliktas ieškovo paslaugas.

    Apeliantas teigia, kad ieškovas reikalauja pernelyg didelio atlygio už faktiškai atliktas paslaugas, nes jų buvo atlikta žymiai mažiau. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas iki šiol nėra pateikęs paskaičiavimo dėl ieškovo paslaugų atlikimo vertės. Todėl apelianto nurodyta 1641,99 Lt suma (7,18 % nuo statybos techninės priežiūros paslaugų sutartyje numatytos 22 869,00 Lt sumos), kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, neatitinka paties atsakovo pateiktuose dokumentuose užfiksuoto fakto, kad nuo statybos pradžios iki 2011-12-28 (sutartis nutraukta 2011-12-16) buvo atlikta 16,62 % rekonstravimo darbų (2 t., 156 b. l.). Taigi apeliantas nėra nuginčijęs fakto, kad ieškovas tinkamai atliko techninės priežiūros paslaugas už tokią sumą, kokia nurodyta galutinėje ataskaitoje, t.y. už 15 225 Lt (be PVM). Pažymėtina ir tai, kad atsakovo nurodyta 1 641,99 Lt suma su PVM,  kaip už ieškovo atliktus darbus, kurios neginčija apeliantas, pagal Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutarties kainą, ieškovo atliktų darbų apimtį, bei atsižvelgiant į teiktų paslaugų pagal sutartį terminą, laikytina aiškiai per maža.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovas reikalauja didesnės sumos nei nustatyta šalių sutarties 9.3 punkte, nes ieškovas reikalauja iš atsakovo 15 225 Lt be PVM, o sutartis leidžia reikalauti tik 15 120,00 Lt be PVM. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sutarta dėl bendros 22 869,00 Lt sutarties kainos ir tarpinių bei galutinio mokėjimų (1 t. 7-8 b. l.). Pagal sutarties 9.3 ir 9.4 p. p. bendra tarpinių mokėjimų suma numatyta 80 % sutarties kainos, t.y. 15 120,00 Lt ir 20 % sutarties kainos, galutinio mokėjimo (1 t., b. l. 8). Todėl ieškovas pagrįstai nurodo, kad per ataskaitinį laikotarpį jis atliko darbų už 15 225,00 Lt, ir išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 18 422,25 Lt sumai (paslaugų vertė 15 225,00 Lt plius 3197,25 Lt PVM), kas neviršija 18 900 Lt sumos nurodytos sutarties 9.3. punkte.

Prie apeliacinio skundo apeliantas pateikė papildomą įrodymą - UAB „SDG" 2012-10-29 raštą Nr. S-078, kuris atsakovo teigimu patvirtina kokie darbai iki sutarties nutraukimo nebuvo tinkamai užregistruoti Statybos darbų žurnale ir laiko, kad šiems darbams techninė priežiūra ieškovo nebuvo atlikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad atsakovas vienašališkai nutraukdamas sutartį su ieškovu būtų pareiškęs pretenzijas dėl šių darbų neužfiksavimo Statybos darbų žurnale. Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų ir apie tai, kad UAB „SDG“ paskirtam statybos techniniam prižiūrėtojui iš rangovo UAB „Rotonda“ priimant minėtame rašte nurodytus darbus, būtų dalyvavęs ieškovo atstovas.

Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo

Apeliacinio skundo argumentai dėl delspinigių priteisimo atmestini. Sutarties 9.4. p. ir 9.5 p. numatyta, jog tiek tarpinis, tiek galutinis mokėjimas turi būti pervedamas ne vėliau kaip per 50 darbo dienų nuo sąskaitos pateikimo dienos, tačiau ir suėjus 50 darbo dienų terminui 2012-03-16, atsakovas prievolės neapmokėjo. Todėl ir pateikus ieškinį teismui, ieškovas neprarado teisės reikalauti delspinigių išieškojimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl palūkanų priteisimo ir laiko, kad iš atsakovo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisėtai ir pagrįstai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir  priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

             Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikta bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jos nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                               Rasa Bartašienė

Teisėjai                                                                                             Egidijus Mockevičius

                                                                                                             Vytautas Kursevičius