Civilinė byla Nr. 2S-305-340/2017

                                                                                 Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03139-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.2.2.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4023-855/2015 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4023-855/2015, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – I. P. ieškinį atmesti (b. l. 78-80).
2. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4023-855/2015 priteisdamas turtinę žalą, įvardino R. Ž. neteisėtus veiksmus, vadovavosi civilinės atsakomybės nuostatomis, todėl buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą.
3. Be to, kaip nurodo pareiškėjas R. Ž., teismas turėjo pasiūlyti ieškovei įtraukti į procesą notarę D. B., tvirtinusią mainų sutartį, ir aiškintis, kodėl mainų sutartis buvo patvirtinta, kuri neva ieškovei padarė turtinę žalą.
4. Pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4023-855/2015 kopijos negavęs, o apie priimtą minėtą teismo sprendimą sužinojęs 2016-04-01, kuomet antstolis areštavęs jo sąskaitą. Teigia, jog iš antstolio raginimo įvykdyti skolos išieškojimą geruoju, kas aiškiai apibrėžta CPK 655 straipsnyje, negavęs; taip pat pareiškėjas remiasi CPK 657 straipsniu, kuriame nurodyta raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarka bei (duomenys neskelbtini) straipsniu, kad kai nežinoma skolininko buvimo vieta ar skolininkas slapstosi, ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje.
5. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog teismui nagrinėjant ginčą jam nebuvo įteiktas nė vienas procesinis dokumentas, apsiribota viešo paskelbimo būdu tvarka (CPK 130 str.). Nurodė, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo žinoma, o ieškovei esant pasiturinčiai, teismas turėjo pasiūlyti kuratoriaus paskyrimą CPK 39 straipsnyje numatyta tvarka; paaiškino, jog nebuvo galima vadovautis vien deklaruota gyvenamąja vieta, o kadangi grįždavo dokumentai, teismui turėjo kilti abejonė dėl jo (R. Ž.) kitos gyvenamosios vietos. Pareiškėjas R. Ž. kelia klausimą dėl dokumentų įteikimo per antstolį (CPK 634 str.). Nurodė, jog apskųsti (teismo sprendimo) negalėjęs, nes buvo grubiai pažeistos pareiškėjo teisės skųsti teismo sprendimą, kurio jis negavęs.
6. Prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4023-855/2015 CPK 366 straipsnio 7 d., 9 d. pagrindais.
7. Suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepime į patikslintą pareiškimą su juo visiškai nesutiko, prašė jį atmesti (b. l. 84-87). Nurodė, kad atsakovas savo prašyme nenurodė CPK 366 straipsnyje nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui, o reikalauti atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 7 dalį, nėra teisinio pagrindo.
8. Be to I. P. nurodė, jog kitos R. Ž. nurodomos aplinkybės neturi esmės sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, pareiškėjas siekia tik sutrukdyti ar užvilkinti vykdymo procesą.
9. Prašymus dėl proceso atnaujinimo prašė atmesti bei priteisti iš pareiškėjo I. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

10. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. Ž. prašymo dėl civilinės bylos Nr. e2-4023-855/2015 proceso atnaujinimo; priteisė iš pareiškėjo R. Ž. 382,70 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens I. P. naudai (b. l. 94-98).
11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4023-855/2015 pareiškėjas R. Ž. buvo atsakovu, todėl jis nėra tinkamas subjektas paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų.
12. Teismas nustatė, jog teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti 2015-08-27, 2015-09-11, 2015-10-07, 2015-10-26, 2015-12-15 datomis, grįžo neįteikti; 2015-10-26 procesiniai dokumentai (ieškovės prašymu) atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas į teismą nesikreipė, nagrinėjama civiline byla nesidomėjo, prašymų atidėti civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė, teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai, apie nagrinėjamą civilinę bylą pareiškėjas buvo informuotas bei turėjo galimybę teikti teismui atsiliepimus į ieškinį, paaiškinimus, įrodymus, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad civilinės bylos nagrinėjimo negyveno deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
13. Pažymėjo, jog pareiškėjas neįvertino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-14 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4023-855/2015 nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-706/2015 nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjas (R. Ž.) patvirtino, kad jo motina neturėjo ir nereiškė jokių teisių į ginčo ūkinį pastatą, jis jo nepaveldėjo ir negalėjo paaiškinti, kodėl dalį šio pastato perleido mainų sutartimi I. P..
14. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kurias padarė įvertinęs byloje esančius duomenis, įrodymus, tačiau tai nelaikytina padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas nenurodo, kokios teisės normos teismas netaikė, ar taikė netinkamai, todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas atmetė kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4023-855/2015 (b. l. 112-114). Skunde nurodė šiuos argumentus:

15.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl proceso atnaujinimo instituto yra akcentavęs asmens teisių apsaugą ir tai, kad šis institutas turi būti taikomas, kai asmuo kitaip negali apginti savo teisių, tačiau teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas tokios teisės neturi;

15.2. Buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes ieškovė nepateikė visų teismo sprendimų, susijusių su mainų sutarties nuginčijimu, savaip interpretavo savo patirtus nuostolius dėl nepriteistų bylinėjimosi išlaidų, neįrodžiusi, kad galėjo mainyti ir sandėliuką kaip pagrindinio daikto priklausinį, pareiškė ieškinį dėl žalos priteisimo;

15.3. Teismas negalėjo apsiriboti ir dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas turėjo ieškovei siūlyti įteikti dokumentus per antstolį ar vesti bylą per kuratorių, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas gyvenamojoje vietoje gyvena, tačiau neatsiima dokumentų, nebuvo pateikta aiški oficiali pašto darbuotojo parašu, vardu, pavarde patvirtinta pažyma, nurodyta data, buvo aiškus pašto tarnybos darbuotojų pareigų nevykdymas.

16. Suinteresuotas asmuo I. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, paskirti pareiškėjui 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos sumos skiriant suinteresuotam asmeniui, priteisti iš apelianto suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos atsiliepimo argumentus:
1. Visi pareiškėjui siųsti procesiniai dokumentai buvo siųsti jo gyvenamosios vietos adresu, kurį pareiškėjas nurodo ir nagrinėjamoje byloje, tačiau grįžo neįteikti;
2. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, dalyvavęs byloje atsakovu, neturi teisės reikalauti atnaujinti procesą tuo pagrindu, kas į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas kitas asmuo – notarė D. B.. Kodėl nesutinka su kasacinio teismo šiuo klausimu suformuota praktika, pareiškėjas nenurodo, kaip ir tai, dėl kokių notarės teisių ir pareigų buvo nuspręsta;
3. Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo teiginiai apie netinkamą procesinių dokumentų įteikimą, įrodymų vertinimą sprendžiant dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų, nesudaro pagrindo išvadai, kad sprendime buvo padaryta aiški ir esminė teisės taikymo klaida;
4. Sprendimą teismas priėmė įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, išsamiai susipažinęs su jų turiniu ir tinkamai nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus bei kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Pareiškėjas pateikia tik savitą byloje esančių įrodymų interpretaciją, nesutinka su padarytomis išvadomis, o tai negali būti laikoma aiškia ir esmines teisės normos taikymo klaida;
5. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, net ir atstovaujamas profesionalios teisininkės, pateikia akivaizdžiai nepagrįstus argumentus, todėl jam turi būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

17. Atskirasis skundas atmestinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
19. Byloje kilo ginčas dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką, taikymo. Proceso civilinėje byloje atnaujinimo instituto tikslas – papildomos, su instancine teismų procesinių sprendimų patikra nesusijusios, galimybės peržiūrėti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų sprendimus sukūrimas. Tokia galimybė savo esme yra konkuruojanti su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 str.), neigiamai įtakojanti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, todėl negali būti vertinama kaip absoliuti. Dėl nurodytos priežasties proceso atnaujinimo instituto teisiniu reglamentavimu turi būti sukuriama pusiausvyra tarp konkuruojančių pamatinių teisinių vertybių. Praktinė šios pusiausvyros įgyvendinimo išraiška – CPK 370 str. 3 d., pagal kurią prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkinamas tik teismui nustačius aplinkybių, jog prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino ir egzistuoja CPK 366 str. 1 d. nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, visumą.
20. Nustatyta, kad civilinėje byloje e2-4023-855/2015 buvo nagrinėjamas ieškovės I. P. ieškinys atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo R. Ž. ieškovei I. P. 3040,56 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovas, nesutikdamas su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4023-855/2015 priteisdamas turtinę žalą, įvardino R. Ž. neteisėtus veiksmus, vadovavosi civilinės atsakomybės nuostatomis, todėl buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą. Be to, teismas turėjo pasiūlyti ieškovei įtraukti į procesą notarę D. B., tvirtinusią mainų sutartį, ir aiškintis, kodėl mainų sutartis buvo patvirtinta, kuri neva ieškovei padarė turtinę žalą. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog teismui nagrinėjant ginčą jam nebuvo įteiktas nė vienas procesinis dokumentas, apsiribota viešo paskelbimo būdu tvarka (CPK 130 str.). Prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4023-855/2015 CPK 366 straipsnio 7 d., 9 d. pagrindais.
21. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. Ž. prašymo dėl civilinės bylos Nr. e2-4023-855/2015 proceso atnaujinimo. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas į teismą nesikreipė, nagrinėjama civiline byla nesidomėjo, prašymų atidėti civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl konstatavo, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai, apie nagrinėjamą civilinę bylą pareiškėjas buvo informuotas bei turėjo galimybę teikti teismui atsiliepimus į ieškinį, paaiškinimus, įrodymus, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kurias padarė įvertinęs byloje esančius duomenis, įrodymus, tačiau tai nelaikytina padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.
22. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde apeliantas nurodė, jog teismas pažeidė apelianto turimą ir kasacinio teismo ne kartą akcentuotą asmens teisių apsaugą, kuomet atnaujinimo institutas turi būti taikomas tada, kai asmuo kitaip negali apsiginti savo teisių. Teismo nuomone, šiuo skundo argumentu apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria pasisakyta, jog pareiškėjas negali paduoti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi nėra tinkamas objektas.
23. Pažymėtina, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtina, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje įvardyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pateikdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pareiškėjas turi nurodyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, jog teismas sprendime pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeisti pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2008). Tai reiškia, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir nagrinėjant bylą, esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.).
24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas yra netinkamas subjektas prašyti atnaujinti bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4023-855/2015 pareiškėjas R. Ž. buvo atsakovu, todėl jis nėra tinkamas subjektas paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Jeigu apeliantas turi omenyje notarės D. B. nedalyvavimą nagrinėjant bylą, nurodytina, jog skunde apeliantas nenurodė jokių argumentų, kaip minėtas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas pažeidė notarės teises ar pareigas (CPK 178 straipsnis), pati notarė su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą šiuo pagrindu taip pat nesikreipė.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).
26. Skunde apeliantas nurodė, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes ieškovė nepateikė visų teismo sprendimų, susijusių su mainų sutarties nuginčijimu, savaip interpretavo savo patirtus nuostolius dėl nepriteistų bylinėjimosi išlaidų, neįrodžiusi, kad galėjo mainyti ir sandėliuką kaip pagrindinio daikto priklausinį, pareiškė ieškinį dėl žalos priteisimo.
27. Teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydamas aukščiau paminėtus teiginius, apeliantas nenurodė šiuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų. Susipažinus su apelianto pateikto atskirojo skundo turiniu, sutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybe, jog apeliantas pateikia tik savitą byloje esančių įrodymų interpretaciją, nesutinka su padarytomis išvadomis, o tai negali būti laikoma aiškia ir esmines teisės normos taikymo klaida.
28. Galiausiai skunde apeliantas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo apsiriboti ir dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Pasak apelianto, teismas turėjo ieškovei siūlyti įteikti dokumentus per antstolį ar vesti bylą per kuratorių, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas gyvenamojoje vietoje gyvena, tačiau neatsiima dokumentų, nebuvo pateikta aiški oficiali pašto darbuotojo parašu, vardu, pavarde patvirtinta pažyma, nurodyta data, buvo aiškus pašto tarnybos darbuotojų pareigų nevykdymas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto teiginiais.
29. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 117 straipsnio 1 dalimi, teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais kodekse nurodytais būdais. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 123 straipsnio 1, 3 dalys). Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
30. Civilinės bylos Nr. e2-4023-855/2015 duomenimis, teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2015-08-27, 2015-09-11, 2015-10-07, 2015-10-26, 2015-12-15, tačiau grįžo neįteikti. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu, buvo patikrinta dėl atsakovo darbovietės ir gauti duomenys, jog atsakovas nedirba. 2015-10-26 procesiniai dokumentai ieškovės prašymu buvo įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovei pasiūlyti įteikti dokumentus per antstolį ar vesti bylą per kuratorių, kadangi tai tik teismo teisė, o ne pareiga. Be to, kaip jau minėta, pati ieškovė išreiškė prašymą įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. 
31. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog nebuvo pateikta aiški oficiali pašto darbuotojo parašu, vardu, pavarde patvirtinta pažyma, nurodyta data, buvo aiškus pašto tarnybos darbuotojų pareigų nevykdymas, kadangi visi į bylą grįžę atsakovui neįteikti vokai yra su pašto spaudais ir nurodytomis įteikimo ir/ar bandymo įteikti datomis (CPK 178 straipsnis).

Dėl prašymo skirti baudą apeliantui.

32. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė I. P. prašė apeliacinės instancijos teismo paskirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pasak ieškovės,  pareiškėjas atskirajame skunde nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, net ir atstovaujamas profesionalios teisininkės, pateikia akivaizdžiai nepagrįstus argumentus.
33. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, nustatęs šio straipsnio 1 dalyke numatytus piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5792 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirojo skundo pareiškimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi atsakovas pats pasirenka, kokiu būdu ginti teises ir kokius motyvus nurodyti procesiniuose dokumentuose. Šiuo atveju baudos už procesinių dokumentų pateikimą ginant savo teises paskyrimas galėtų būti vertinamas kaip teisės į teisminę gynybą ribojimas, todėl ieškovei nenurodžius pagrįstų ir neginčijamų įrodymų, jog apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, prašymas netenkinamas (CPK 178 straipsnis).
34. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
35. Suinteresuotas asmuo I. P. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš apelianto 110,39 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, prašymas tenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

n u t a r i a:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 110,39 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

  Teisėja                                                                Tatjana Žukauskienė