Administracinė byla Nr. A-2848-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01795-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Dirvono (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas P. K. (toliau – pareiškėjas) su skundu (b. l. 3–8) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) 6 054 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės (toliau – ir areštinė) kamerose buvo laikomas 2014 m. liepos 9 d., 2014 m. rugpjūčio 13 d., 2014 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. spalio 8 d., 2014 m. lapkričio 5 d., 2014 m. gruodžio 2 d. nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Teigė, jog areštinės kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, todėl buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Skundėsi areštinės kameromis dėl jose nebuvusių skaidraus stiklo langų, blogo apšvietimo, vėdinimo sistemos nebuvimo, drėgmės ir pelėsio, neatlikto remonto. Teigė, kad nebuvo sudarytos sąlygos išsiskalbti rūbus, dėl ko turėjo dėvėti rūkalais dvokiančius ir nešvarius rūbus. Areštinės kamerose nebuvo šilto vandens, skundžiantis sveikatos būkle, pareigūnai nereaguodavo į jo pasakymus, jis negaudavo vaistų. Taip pat teigė, jog nebuvo reaguojama į žodinius skundus, o rašyti skundams neturėjo popieriaus ir rašiklio.  Savo teisių pažeidimą grindė ir aplinkybe dėl vienam asmeniui tenkančio ploto areštinės kamerose neužtikrinimo, tualeto netinkamo atitvėrimo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nemigą, vidinį diskomfortą, pasireiškė agresija, patyrė psichologinį sukrėtimą, kurie turėjo įtakos jo elgesiui ir mastymui, sugniuždė jo asmenybę.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime (b. l. 14–16) prašė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad visi gaunami skundai yra registruojami, o pareiškėjas pats nepateikė ir komisariatas neturi jokių įrodymų, kad pareiškėjas skundėsi komisariato administracijai ar kitoms institucijoms. Akcentavo, kad visiems pageidaujantiems asmenims yra sudaromos sąlygos būti laikomiems atskirai nuo rūkančių asmenų. Areštinės kamerose yra skaidraus stiklo langai, jos yra vėdinamos, drėgmės ir pelėsių nėra, tokius duomenis patvirtino ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu. Nurodė, jog, vadovaujantis Areštinių veiklos taisyklių 7.12 punktu, visi areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti šiltu dušu, gauti išskalbtą patalynę. Karšto vandens padavimo įrengimas policijos areštinės kamerose teisės aktais nėra numatytas ir Klaipėdos AVPK areštinėje nėra įrengtas. Pabrėžė, jog areštinėje yra įsteigtas medicinos punktas, kurio darbuotojai teikia medicinines paslaugas ir išduoda reikiamus vaistus. Pareiškėjas du kartus buvo kreipęsis į medicinos punktą ir jam buvo suteikta reikiama pagalba. Areštinės kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, atitverti 1,20 m aukščio pertvara. Atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu (b. l. 47–54) pareiškėjo P. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 54 Eur  neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi, 44 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas skunde nereiškė reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl atsakovo netinkamų veiksmų, neužtikrinus minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto, tačiau atsikirtime į skundą (taip jį nurodė pareiškėjas) prašė įvertinti atsakovo veiksmus dėl vienam asmeniui tenkančio ploto, todėl spręsta, jog pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildino ir iš atsakovo veiksmų, neužtikrinus jam teisės aktais nustatyto minimalaus ploto. Nustatant vienam sulaikytajam asmeniui laikomam areštinės kameroje tenkančio minimalus ploto normatyvą būtina vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje.

Teismas vadovavosi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto 2015 m. spalio 14 d. tarnybinio pranešimo duomenimis. Nors pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pateikė neteisingus duomenis, tačiau teismas vertindamas šį rašytinį įrodymą – tarnybinį pranešimą – neturėjo pagrindo abejoti tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, kadangi pats pareiškėjas pateikė tik subjektyvią savo nuomonę, nepagrįstą jokiais objektyviais įrodymais. Minėto tarnybinio pranešimo pagrindu teismas konstatavo, kad 18 parų (2014 m. birželio 17 d. / 18 d., 2014 m. liepos 9 d., 2014 m. liepos 10 d. iki 2014 m. liepos 16 d., 2014 m. liepos 17 d., 2014 m. liepos 18 d. iki 2014 m. liepos 21 d., 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d., 2014 m. rugsėjo 29 d. / 30 d., 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. spalio 10 d., 2014 m. lapkričio 6 d. / 7 d.) pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui areštinės kamerose tenkantis plotas (plotas svyravo nuo 3,88 kv. m iki 5,44 kv. m). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas teismui nepateikė duomenų, kiek ploto užima sanitarinis mazgas, spręsta, jog pareiškėjo laikymo sąlygos, kai jam teko plotas iki 6 kv. m., neatitiko teisės aktais nustatyto reglamentavimo. Vertinta, jog tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl tuo metu pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista.

Teismas rėmėsi Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182, 274 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009, redakcija, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 1, 6, 20, 23, 26, 31, 50 punktais.

Vertinant pareiškėjo teiginius dėl netinkamai atitverto tualeto teismas pažymėjo, jog byloje atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai: Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 5-V-142 „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-ąją dalį“, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktas, 1999 m. birželio 11 d. Policijos generalinio komisaro patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį, 2005 m. sausio 11 d. Pripažinimo tinkamomis naudotis aktas, įrodo, kad kamerose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa su klozetu buvo atskirta 1,20 m aukščio pertvara nuo likusios kameros dalies, kamerose įrengtas praustuvas ir kitas būtinas inventorius, kamerų vėdinimas: natūralus ir mechaninis. Todėl tokie atsakovo veiksmai atitinka HN 37:2009 20, 23 punktų reikalavimus. Atsakovas teismui pateikė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktą Nr. K3-98, kuriame užfiksuoti faktai tiriant areštinėse laikomų asmenų skundų aplinkybes laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015 m. Patikrinimo metu buvo atlikti patalpų temperatūros, oro judrumo, santykinės drėgmės matavimai ir nenustatyta HN 37:2009 24 punkto reikalavimų pažeidimų. Taip pat konstatuota, kad kamerose yra mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, patikrintose kamerose, dušinėje ant sienų, lubų pelėsių nebuvo, pagal teisės aktų reikalavimus atliekama dezinfekcija, lovų čiužiniai nesuplyšę, kameros švarios, yra skaidraus stiklo langai. Nors paminėtame rašytiniame įrodyme – patikrinimo akte – užfiksuoti 37:2009 21 punkto neatitiktis dėl dirbtinės apšvietos, tačiau pagal HN 37:2009 2 punktą veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl dirbtinės apšvietos neatitikimas nevertinamas kaip pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas areštinės kamerose buvo laikomas 2014 metais, t. y. laikotarpiu, apimančiu patikrinimo laikotarpį, spręsta, jog pateiktas rašytinis įrodymas paneigia pareiškėjo teiginius dėl drėgmės kamerose buvimo, pelėsių buvimo, skaidraus stiklo langų nebuvimo. Šiame kontekste taip pat pažymėta, kad bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas pats nėra teikęs jokių skundų nei policijos komisariato administracijai, nei kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų gyvenimo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų. Ir nors pareiškėjas nurodo, kad policijos komisariatas jo skundų neregistruodavo, nesudarydavo sąlygų (neduodavo popieriaus ir rašiklio), tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcijos) 22.4 punktas nustato, jog į areštinės kameras uždarant asmenis laikomasi izoliavimo taisyklių – rūkantys asmenys – atskirai nuo nerūkančių, jei šie gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog visiems be išimtiems nerūkantiems asmenims, kurie pageidauja būti atskirai nuo rūkančių asmenų, yra sudaromos sąlygos būti laikomiems atskirai. Byloje pareiškėjas nenurodė, jog tokį pageidavimą buvo išreiškęs atsakovui, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad atsakovas neužtikrino Instrukcijos 22.4 punkto laikymosi.

Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 182, 279 punktas nustato, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems areštu suteikiama galimybė nusiprausti duše, gauti išskalbtą patalynę bei apatinius drabužius. Pareiškėjas skunde teigia, jog jis neturėjo galimybės išsiskalbti rūbų, todėl turėjo dėvėti nešvarius rūbus. Pažymėta, jog pagal atsakovo teiktus duomenis pareiškėjas buvo laikomas 7 dienas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 9 d., kitais jo laikymo laikotarpiais terminai buvo trumpesni nei savaitė. Be to, pažymėta, kad teisės aktai nustato galimybę gauti švarius apatinius drabužius, o ne viršutinius, kaip skunde nurodo pareiškėjas. Viršutiniai rūbai skalbiami viešojoje skalbykloje (HN 37:2009 58 p.), o byloje nenustatyta, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti viešąja skalbykla. Todėl pareiškėjo teiginys dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nesudarius jam sąlygų išsiskalbti rūbus atmestas kaip nepagrįstas.

Pagal HN 37:2009 26 punktą, karšto ir šalto vandens tiekimo sistema įrengiama areštinės medicinos punkte, sanitarinėje švarykloje, indų plovykloje, tačiau teisės aktai nereglamentuoja, jog karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta areštinės kamerose, todėl šioje dalyje nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai.

Taip pat pareiškėjas argumentavo, jog jam nebuvo suteikta medicininė pagalba, neduoti vaistai. Teismas vadovavosi Taisyklių 70 punktu. Atsakovo pateiktais duomenimis Klaipėdos AVPK areštinėje yra įsteigtas medicinos punktas, kurio darbuotojai teikia medicinines paslaugas ir išduoda reikiamus vaistus. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo bei 2015 m. spalio 16 d. pažymos nustatyta, kad pareiškėjas du kartus kreipėsi į medicinos darbuotojus: 2014 m. rugsėjo 26 d. – danties skausmas, 2014 m. spalio 9 d. – sloga, abiem kartais buvo suteikta medicininė pagalba. Vertinta, jog pažymoje nurodyti duomenys sutampa su pareiškėjo laikymo areštinės kamerose laikotarpiu, pažyma pasirašyta bendruomenės slaugytojos St. Pelenienės (yra parašas), todėl teismas rėmėsi šiais įrodymais, kaip tinkamais ir paneigiančiais pareiškėjo teiginį dėl atsakovo netinkamų veiksmų nesuteikiant jam medicininės pagalbos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Nors atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, neužtikrinus higienos normų reikalavimų laikymąsi.

Teismas darė išvadą, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, t. y. teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m kameros ploto. Tai reiškia, jog aptariamu atveju ši viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą, ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, todėl konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus yra pagrindas vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

Pareiškėjas  prašė priteisti 6 054 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Teismo vertinimu, nurodytas kalinimo perpildytoje gyvenamojoje patalpoje laikotarpis bei pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią, be to, toks perpildymas iš dalies trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime. Atsižvelgus į neilgą kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (18 parų iš 46 parų buvo pažeista asmens teisė būti laikomam kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas būtų ne mažesnis kaip 5 kv. m), į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį ir į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, daryta išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Teismas, įvertinęs pareiškėjo kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje trukmę (18 parų), pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, konstatavo, jog pareiškėjui nagrinėjamu atveju priteistina neturtinė žala pinigais. Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala įvertintina 54 Eur (3 x 18) (CK 6.250 str.). Tokio dydžio neturtinės žalos dydis priteisiamas atsižvelgiant ir į formuojamą teismų praktiką – nuo 3 iki 5 eurų už kiekvieną praleistą dieną. Teismo nuomone pareiškėjas nepagrindė, kodėl jo patirta žala turi būti įvertinta būtent  6 054 Eur, skunde nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip neturtinė žala pasireiškė būtent jam, tik atkartojo šabloniškas frazes dėl neturtinės žalos elementų ir jos patyrimo.

Pareiškėjas P. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašo bylą nagrinėti jam dalyvaujant (b. l. 60–63).

Nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, kurias buvo nurodęs. Prašė, kad teismas įvertintų, kiek buvo skirta ploto vienam asmeniui be tualeto, praustuvės, baldų, inventoriaus. Jis ne kartą buvo kreipęsis žodžiu į administraciją, bet niekas nekreipė dėmesio į nusiskundimus. Teigia, kad iš jo buvo pasityčiota, jis buvo diskriminuojamas dėl savo socialinės padėties.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b. l. 68).

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei išaiškino tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes, reikiamai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Pareiškėjas taip pat pateikė atsiliepimą į atsakovo pateiktą atsiliepimą į apeliacinė skundą (apeliacinio skundo papildymą) (b. l. ). Nurodo, kad iš čiaupo vanduo bėgdavo su rūdimis. Jam tekdavo visų akivaizdoje atlikti gamtinius reikalus. Gyvenant nurodytomis sąlygomis, jam teko išgyventi vidinį diskomfortą. Pirmosios instancijos teismo priteistą sumą laiko kaip pasityčiojimą iš jo patirtos skriaudos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos jį laikant Klaipėdos AVPK areštinėje netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo kalinamas neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis, kadangi 18 parų buvo pažeista asmens teisė būti laikomam kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas būtų ne mažesnis kaip 5 kv. m, ir pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 54 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą siejo su tuo, kad, jo teigimu, Klaipėdos AVPK areštinėje jis buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui teko per mažai gyvenamojo ploto, sąlygos kamerose neatitiko higienos normų reikalavimų, be to, pareiškėjui kreipiantis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, jos nebūdavo suteikiamos.

Pareiškėjas, pagrįsdamas prašomą atlyginti neturtinę žalą, savo skunde išvardijo atitinkamas HN 37:2009 normas ir teigė, kad sąlygos Klaipėdos AVPK areštinėje šių normų reikalavimų neatitiko. Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės tik citavo teisės akto nuostatas, Klaipėdos AVPK areštinėje buvusių sąlygų iš esmės nedetalizuodamas. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo ypatumus viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, kurie ne kartą akcentuoti tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 5-V-142 „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-ąją dalį“ (b. l. 19), Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktą (b. l. 20–21), 1999 m. birželio 11 d. Policijos generalinio komisaro patvirtintą leidimą pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį (b. l. 23–24), 2005 m. sausio 11 d. Pripažinimo tinkamomis naudotis aktą (b. l. 26), Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktą Nr. K3-98 (b. l. 27–30), Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 30-V-41 patvirtintą Areštinėje laikomų asmenų teisės pasinaudoti šiltu dušu grafiką (b. l. 31)), kuriais remiantis pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavo, nenurodė jokių šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis Klaipėdos AVPK administracijai, kreipęsis dėl to į Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją. Nors pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos teikti skundus, tačiau šį teiginį galinčių pagrįsti įrodymų nenurodė ir nepateikė, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kuris nusprendė, kad pagal bylos duomenis nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, neužtikrinus higienos normų reikalavimų laikymąsi. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl visų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys duomenys. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų jo nurodytų aplinkybių, tačiau, kokios būtent aplinkybės liko neįvertintos, jis nenurodė.

Pareiškėjo teiginius dėl nesuteikiamų medicinos paslaugų paneigia į bylą pateikta 2015 m. spalio 16 d. pažyma (b. l. 18), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas du kartus kreipėsi į medicinos darbuotojus: 2014 m. rugsėjo 26 d. – dėl danties skausmo, 2014 m. spalio 9 d. – dėl slogos, abiem atvejais jam buvo suteikta medicininė pagalba. Pareiškėjas nenurodė konkrečių datų, kada jis būtų kreipėsi į administraciją ar medikus, tačiau pagalba jam nebūtų suteikta. Atkreiptinas dėmesys, jeigu pareiškėjas nesutinka su jam suteiktų medicininių paslaugų kokybe, o tai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014), su skundu turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad jam nebuvo užtikrinta minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma, pažymėtina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pirmosios instancijos teismas pagal tokį teisinį reguliavimą ir skaičiavo pareiškėjui tekusį plotą areštinės kamerose – kadangi atsakovas nenurodė, kiek tiksliai ploto užėmė sanitarinis mazgas, teismas sprendė, kad teisės normos reikalavimus pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas atitikdavo tik tada, kai jam tekdavo mažiausiai 6 kv. m. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, jam tekusį gyvenamąjį plotą teismas apskaičiavo atsižvelgęs į sanitarinio mazgo užimamą plotą. Tačiau taip pat pažymėtina, kad nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo, pagal kurį skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą, reikėtų eliminuoti užstatytą gyvenamąjį plotą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, jog vienam asmeniui tenkantis plotas turėjo būti apskaičiuojamas, be kita ko, atimant ir baldų bei kito inventoriaus užimamą plotą, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas ir tinkamai skaičiavo vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, tačiau, apskaičiuodamas, kiek dienų pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje neužtikrinant 5 kv. m ploto, nurodė neteisingą dienų skaičių. Iš bylos duomenų (2015 m. spalio 14 d. tarnybinio pranešimo dėl P. K. skundo, b. l. 17) matyti, kad iš viso pažeidžiant asmens teisę būti laikomam kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas būtų ne mažesnis kaip 5 kv. m, pareiškėjas buvo laikomas 25 dienas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė tam tikrus naujus nusiskundimus tik savo atsiliepime į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą (apeliacinio skundo papildyme). Šių aplinkybių pareiškėjas nebuvo nurodęs savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, su jais nebuvo siejamas žalos, prašomos atlyginti nagrinėjamoje byloje, atsiradimas. Atsižvelgiant į tai, naujai nurodytos aplinkybės, kuriomis nebuvo grindžiamas pareiškėjo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, reikalavimas, kurios taip pat nebuvo nurodytos apeliaciniame skunde, nėra vertinamos.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutiko su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinus konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekiant teisingo kompensavimo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas iš viso 25 dienas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose, neužtikrinant jam minimalaus 5 kv. m gyvenamojo ploto vienam asmeniui normos. Taigi Klaipėdos AVPK areštinės administracija CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos neigiamos pasekmės. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją (šiai bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2014 m. liepos 9 d. iki 2014 m. gruodžio 2 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 patvirtinta 1 000 Lt, 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 – 1 035 Lt minimali mėnesinė alga); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną kalint areštinės kamerose teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama apie 7 eurus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2207/2014; 2015 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2373-520/2016)), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias pažeidimų mastu, trukme ir intensyvumu, atsižvelgusi į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjui padaryta skriauda yra tokia, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, t. y. 6 054 Eur, ir 170 Eur suma laikytina pagrįsta ir proporcinga dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 170 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui P. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato,170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

                                                        Arūnas Dirvonas