Byla Nr. ATP-108-594/2015

Proceso Nr. 4-69-3-06617-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimo N. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimu N. Š. už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone, vairavo automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,19 promilių girtumas), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 1302 str. ir jam paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (ketveriems) metams su transporto priemonės Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

N. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 1302 str. sudėties.

Skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė, 2014 m. rugpjūčio 27 d. apie 21 val. automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nevairavo. Jo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Teismas neteisingai įvertino administracinės bylos faktines aplinkybes bei liudytojų parodymus.

Skunde N. Š. pažymi, kad jam visiškai nesuprantama kodėl ir kokiais duomenimis remdamiesi policijos pareigūnai nusprendė, kad jis vairavo automobilį ir nuvažiavo į griovį. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnams atvykus, jo prie automobilio nebuvo ir jis nesėdėjo automobilio viduje, pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė melagingas aplinkybes apie įvykį.  Skunde taip pat nurodoma, kad apeliantas savo veiksmais sukėlė policijos pareigūnų pasipiktinimą, ko pasekoje policijos pareigūnai pasinaudojo savo įgaliojimais ir surašė tarnybinius pranešimus, kurie iš esmės neatitinka realių faktinių aplinkybių. Policijos pareigūnų pranešimai yra identiški – vienodi, todėl darytina išvada, kad įvykio aplinkybės nurodytos tarnybiniuose pranešimuose surašytos iš anksto sutarus, turint tyčią bet kokiomis priemonėmis patraukti apeliantą atsakomybėn. Skunde taip pat nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra nubraižyta eismo įvykio schema, pridėtos fotonuotraukos, nors minėti dokumentai yra privalomi fiksuojant eismo įvykį. Apeliantas nurodo, kad nebuvo jokio eismo įvykio, todėl ir nėra byloje minėtų dokumentų. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra nei vieno žodžio apie tai, kad jis vairavo automobilį, įvertinus surašytų tarnybinių pranešimų turinį darytina išvada, kad jo kaltė paremta tik prielaida, nuomone, kad galėjo padaryti teisės pažeidimą, o ne objektyviais įrodymais, jų visetu, kurie pagrįstų vienas kitą ir kurių pagrindu būtų galima daryti patikimas išvadas apie jo kaltę įvykdžius teisės pažeidimą. Policijos pareigūno manymas, kad jis vairavo automobilį negali būti vertinamas kaip įrodymas administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas vadovavosi vieno policijos pareigūno parodymais teisme, tačiau minėtų parodymų neužtenka padaryti pagrįstas išvadas apie asmens kaltumą, juo labiau, kai parodymai nėra patvirtinti kita bylos medžiaga. Skunde apeliantas taip pat pažymi, kad buvo pažeistas šalių lygybės principas, nes jam nebuvo leista iškviesti liudytojus, kurie patvirtintų aplinkybes, kurios akivaizdžiai priešingos policijos pareigūnų parodymams.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

N. Š. apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyviosios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog N. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, jog N. Š. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1302 str..

Nors N. Š. neigia savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, tačiau skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmos instancijos teismui ir kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Pareiškėjo iškelta versija, kad jis automobilio būdamas neblaivus nevairavo bei kiti paaiškinimai apie įvykio aplinkybes, yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma, o apelianto keliama versija vertinama kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Policijos pareigūnas A. D. tarnybiniame pranešime nurodė, kad iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavus pranešimą ir atvykus į įvykio vietą, rado šalikelėje vienu ratu nuo kelio sankasos nuvažiavusį automobilį, kuris buvo pakibęs ant dugno, už vairo sėdėjo N. Š.. Minėtas asmuo pradėjus bendrauti sakė, kad netyčia nuvažiavo nuo kelio sankasos ir prašė dėl to nepykti, o pradėjus forminti teisės pažeidimą, neigė vairavęs (b. l. 5). Teisme liudytoju apklaustas pareigūnas A. D. parodė, kad gavo pranešimą, jog yra įvykęs eismo įvykis, automobilis nuvažiavęs nuo kelio ir vairuotojas galimai neblaivus ir atrodo su keleiviu. Nuvykus į įvykio vietą, rado nuvažiavusį nuo kelio automobilį Opel Zafira, pilnai automobilis nebuvo nuvažiavęs, laikėsi ant ratų, pusiau griovyje. Ar automobilyje kas buvo nepamena. Asmenis rado kažkur aplink įvykio vietą, tarp jų buvo N. Š., kuris tvirtino, kad vairavo, paskui aiškino, kad nevairavo. Įvertinus laiko poveikį prisiminimams, akivaizdu, jog minėto asmens apklausoje nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. D. parodymais bei tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojas A. D., būdamas policijos pareigūnas, vykdė tiesiogines savo pareigas. Joks šio policijos pareigūno neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių minėtas policijos pareigūnas būtų šališkas ir suinteresuotas nepagrįstai pareiškėją apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip įrodymą vertino policijos pareigūno parodymus, paneigiami policijos pareigūno nurodytomis aplinkybėmis ir laikytini pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas savo veiksmais sukėlė policijos pareigūnų pasipiktinimą, ko pasekoje policijos pareigūnai pasinaudojo savo įgaliojimais ir surašė tarnybinius pranešimus, kurie iš esmės neatitinka realių faktinių aplinkybių, prieštarauja apelianto parodymams pirmosios instancijos teisme, kur jis pats nurodė, kad policininkų nepažįsta, pirmą kartą juos matė, jie neprisistatė, jis jų neįžeidė ir jie neturėjo ant jo piktumo (b. l. 29). Skundo argumentai dėl policijos pareigūnų pranešimų vienodumo, parodymų nepatikimumo grindžiami subjektyviu paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aplinkybių vertinimu, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Pastebėtina, jog vien tai, kad policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose surašė vienodas įvykio aplinkybes, patvirtina patį administracinio teisės pažeidimo faktą ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareigūnas yra suinteresuotas melagingai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kadangi natūralu, kad atvykę pagal pranešimą pareigūnai matė analogiškas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas N. Š. kaltu dėl ATPK 1302 str., nesivadovavo vieno iš policijos pareigūnų, t.y. J. B. tarnybiniu pranešimu, neapklausus jo teisme.

Nors skunde nurodoma, kad bylos medžiagoje nėra nubraižyta eismo įvykio schema, pridėtos fotonuotraukos, nors minėti dokumentai yra privalomi fiksuojant eismo įvykį, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad eismo įvykis, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus apibrėžiamas sekančiai, t.y. eismo įvykis - įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, žin., 2013, Nr. 68-3401). Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. Š. inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas numatytas ATPK 1302 str., t.y. transporto priemonės vairavimas neblaiviam, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., kuris nėra siejamas su eismo įvykio padarymu, todėl apelianto argumentai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti eismo įvykio schemos, fotonuotraukos nepagrįsti.

Atmestini ir apelianto teiginiai, kad jo kaltė paremta tik prielaida, nuomone, kad jis galėjo padaryti teisės pažeidimą, o ne objektyviais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarnybinis pranešimas – dokumentas, kuriame pareigūnas aprašo aplinkybes, susijusias su įvykiu, ir kuriuo remiantis nustatomi faktiniai duomenys, reikalingi bylai teisingai išspręsti. Policijos pareigūno A. D. tarnybiniame pranešime (b. l. 5) nurodyta, kad N. Š. pradėjus bendrauti minėjo, jog netyčia nuvažiavo nuo kelio sankasos ir prašė dėl to nepykti, o pradėjus forminti teisės pažeidimą neigė vairavęs. Iš esmės tas pačias aplinkybes A. D. nurodė teismo posėdžio metu, t.y. kad pradžioje Š. tvirtino, kad vairavo, paskui aiškino, kad nevairavo (b. l. 37). Teismo nuomone, policijos pareigūno konstatuotos aplinkybės tiek nurodytame tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdžio protokole yra faktinių aplinkybių konstatavimas, o ne prielaida.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (nutartis Nr. N444-7275/­2009), kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1302 str., būtina nus­ta­tyti: pirma, pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; antra, toks pažeidimas pa­ten­ka į ATPK 1302 str. minimų pažeidimų sąrašą, trečia, už šį pažeidimą skirta nuobauda įsi­tei­sėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 str. įtvirtintas terminas; ket­virta, naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto prie­monių vai­ra­vimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psi­chotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas nurodytas ATPK 1302 str. sąlygas, jas tinkamai ištyrė ir pagrįstai argumentavo.

Iš alkotesterio kvito matyti, kad N. Š. 2014-08-27, 21.11 val. buvo nustatytas 3,19 promilių girtumas (b. l. 2). Iš baustumo pažymos matyti, kad jis 2009-01-12 nutarimu yra baustas pagal ATPK 129 str. (b. l. 12), tačiau minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad 2014 m. sausio 1 d. buvo nutrauktas nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas, suėjus senaties terminams. Aptariamu atveju atsižvelgiant į nuobaudos galiojimą, būtina įvertinti Lietuvos Respublikos ATPK 36 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jog jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas pabrėžia, kad nuobaudos vykdymo pasibaigimu laikomas visos nutarimu paskirtos nuobaudos pasibaigimas, t. y. tiek specialiosios teisės atėmimo, tiek baudos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 36 straipsniu, pagrįstai padaryta išvada dėl pažeidimo pakartotinumo, kadangi tik 2015 m. sausio 1 d., t. y. praėjus metams nuo tos dienos, kai pasibaigė nuobaudos vykdymas, būtų laikoma, kad asmuo nebuvo baustas už šios rūšies teisės pažeidimą. Kadangi naujas pažeidimas – vairavimas esant neblaiviam, padarytas 2014-08-27, t.y. nepraėjus 1 metams po to, kai 2009-01-12 nutarimo vykdymas dėl pažeidimo numatyto ATPK 129 str. buvo nutrauktas suėjus senaties terminui, todėl teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 1302 str..

Aukštesnysis teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą konstatuoja, kad apelianto teiginiai, jog buvo pažeistas šalių lygybės principas, nes apeliantui nebuvo leista iškviesti liudytojus, kurie patvirtintų aplinkybes, kurios akivaizdžiai priešingos policijos pareigūnų parodymams, yra nepagrįsti, nes kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 29), apeliantui nurodžius asmenis, neva galinčius patvirtinti jo nekaltumą, jam buvo sudaryta galimybė pasikviesti šiuos asmenis į sekantį teismo posėdį ir padaryta pertrauka. Be to, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą, suteikė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybę nurodyti liudytojų adresus, kad teismas galėtų juos iškviesti į teismo posėdį (b. l. 38), tačiau sekančiame teismo posėdyje, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. Š. nurodė, kad neturi liudytojų adresų ir neieškos, nereikia tų liudytojų (b. l. 41), t.y. atsisakė jam suteiktos teisės, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo teisė teikti įrodymus buvo pažeista.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas visapusiškai išanalizavo 2014 m. rugpjūčio 27 d. įvykio aplinkybes, nuodugniai patikrino N. Š. gynybos versiją ir ją motyvuotai atmetė. Pažymėtina, kad nors pažeidėjas nurodė, kad jis pažeidimo nepadarė, nes alkoholį vartojo jau po to, kai automobilį paliko kelkraštyje nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Kaip matyti iš policijos pareigūnų surinktos medžiagos, jie šį pažeidimą išaiškino gavę pranešimą apie padarytą pažeidimą, o ne atsitiktinai, todėl akivaizdu, jog apelianto automobilis buvo pastatytas taip, kad kėlė abejonių ar tai nėra eismo įvykis. Nors pažeidėjas nurodė, kad jis palikęs automobilį kelio kelkraštyje alkoholį neva vartojo kieme pas pažįstamą, tačiau pastarojo bylos nagrinėjimo metu taip ir nenurodė, o tai, kad automobilis buvo rastas kelkraštyje, o ne asmens, kurio kieme buvo vartojamas alkoholis, tik patvirtina, kad minėta aplinkybė yra pažeidėjo išgalvota.

Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo apklausti apelianto liudytojai, tačiau šie liudytojai bei jų adresai nenurodyti ir apeliaciniame skunde, prašymas dėl jų apklausos pareikštas nebuvo, kas leidžia teigti, kad teiginiai apie esamus liudytojus yra deklaratyvūs.

Konstatuotina, jog išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad N. Š. atsakomybėn pagal ATPK 1302 str. patrauktas pagrįstai, administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, pavojingumą visuomenei, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis baustas administracine tvarka.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo - nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

N. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                        Albinas Antanaitis