Baudžiamoji byla Nr. N1-1911-725/2014

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00876-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.13; 1.2.14.3.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 18 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, kaltinamiesiems E. R., E. P., A. K., atstovams pagal įstatymą A. Z., I. P., V. K., gynėjams advokatams Rasai Kalkauskienei, Viliui Mulevičiui, Ingridai Samoškienei, nukentėjusiesiems A. K., D. K., nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą G. K., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams M. K., V. A., A. L., E. B., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, 10 klasėje, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., padarymu,

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, 8 klasėje, turintis 7 klasių išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymu,

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, 8 klasėje, turintis 7 klasių išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

E. P., E. R. ir A. K., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje bei kartu su BK 13 str. 1 d. nustatyto amžiaus nesulaukusiais asmenimis – E. P., gim. (duomenys neskelbtini), E. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), 2013-07-16 apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini) namo, panaudodami fizinį smurtą – sudavę nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau kaip tris nukentėjusiajam mažamečiui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), į įvairias kūno vietas, pagrobė D. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 200“ su SIM kortele, bendros 260 Lt vertės.

Kaltinamasis A. K. kaltu iš esmės prisipažino, paaiškino, kad jis su E. R., E. ir E. P., E. ir D. M. 2013 m. vasarą, apie 21 val., ėjo prie bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini). Pamačius nukentėjusįjį, pravarde „M.“ (A. K.), D. M. pasiūlė eiti su juo pasikalbėti, pavogti iš jo telefoną. Kaltinamajam nesutikus, D. M. pasiūlė pažaisti krepšinį, nes „M.“ (A. K.) turėjo krepšinio kamuolį. Pasiūlius pavogti telefoną, kaltinamasis pasimetė, bet ėjo kartu. D. M. jau buvo sumanęs pavogti telefoną ir pasiūlymas pažaisti krepšinį buvo tiesiog pretekstas. Priėjęs prie nukentėjusiojo, D. M. paprašė parodyti telefoną. Nukentėjusiajam atsisakius, D. M. pasiūlė eiti į stadioną pažaisti krepšinį. N. A. (A. K.) ėjo nenorėdamas, bijodamas. Priėjus namą, D. M. pareikalavo atiduoti telefoną. Nukentėjusiajam vėl atsisakius, D. M. trenkė nukentėjusiajam žemiau peties į ranką ir nugarą, ir paėmė iš kišenės telefoną, teigdamas, jog jam reikia tik paskambinti. D. M., apsimetęs, kad kažkam paskambino, telefoną atidavė nukentėjusiajam, kad pastarasis nepagalvotų, jog iš jo norima pavogti telefoną. Einant toliau, link (duomenys neskelbtini) mokyklos stadiono ir priėjus krūmus, D. M. vėl pareikalavo nukentėjusiojo atiduoti telefoną. Pastarajam atidavus, telefoną įmetė į krūmus. N. A. (A. K.), pamatęs, kur įmetė telefoną, jį susirado ir pasiėmė. Po to D. M. vėl kažkaip iš nukentėjusiojo paėmė telefoną, ir jie visi nuėjo, o A. (A. K.) apsiverkęs ėjo namo. Telefoną kitą dieną jie pardavė lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), už 50 Lt ir pinigus praleido savo reikmėms. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 22, 32 b. l.), kad 2013-07-16 vakare jis kartu su E. V., „D.“ (D. M.), Eriku ir E. P., E. R. buvo (duomenys neskelbtini), netoli 18 namo. Pamačius ateinant „M.“ (A. K.), kuris per telefoną klausėsi muzikos, D. M. visiems pasakė, kad reikia telefoną atimti, nes reikia pinigų. A. K. kartu su visais ir su D. M. priėjo prie „M.“ (A. K.) ir jį apstojo maždaug per metrą nuo „M.“ (A. K.). D. M. paprašė „M.“ (A. K.) duoti telefoną paskambinti, pasakydamas, kad jo neatims. Iš pradžių „M.“ (A. K.) telefono nedavė, bet paskui – padavė. Visi kiti „M.“ (A. K.) nieko nesakė, tiesiog stovėjo. Paėmęs telefoną, D. M. ir visi kiti ėjo link stadiono, esančio prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos. „M.“ (A. K.) irgi ėjo kartu. B. D. M. telefoną „M.“ (A. K.) atidavė. Po to, visiems priėjus prie pievelės, D. M. pargriovė „M.“ (A. K.) ant pievelės, sudavė jam ranka vieną smūgį į galvą bei vieną smūgį į petį ir iš rankų „M.“ (A. K.) ištraukė jo turėtą telefoną „Nokia“. Visi kiti tuo metu stovėjo ir nieko „M.“ (A. K.) nedarė. „M.“ (A. K.) pradėjo verkti, o visi pabėgo link stadiono. Telefoną bandė parduoti (duomenys neskelbtini) mikrorajone, bet niekas nepriėmė, todėl telefoną pasiliko D. M.. Telefoną kitą dieną pridavė lombarde, esančiame centre, paprašę nepažįstamo vyro, kad priduotų telefoną. Pinigus išleido saldainiams. Kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusysis bijojo D. M. ir jų visų ten buvusių, jautė iš jų visų grėsmę. Buvo gaila nukentėjusiojo, bet nesumąstė sustabdyti D. M. nusikalstamų veiksmų. Jis nukentėjusiojo atsiprašė.

Kaltinamasis E. R. kaltu iš esmės prisipažino, paaiškino, kad 2013 m. vasarą, jam kartu būnant su E. ir E. P., D. M., A. K. ir Eduardu, D. M. pasiūlė iš „M.“ (A. K.) atimti telefoną, nes reikėjo pinigų. D. M. paprašė nukentėjusiojo telefono paskambinti. Surinkęs kažkokį numerį ir neva pakalbėjęs, D. M. telefoną įsidėjo į kišenę. Nukentėjusiajam paprašius grąžinti telefoną, D. M. atsakė, kad jam turi perskambinti ir, paėmęs krepšinio kamuolį, pasiūlė pažaisti, kol sulauks skambučio. Einant visiems link (duomenys neskelbtini) mokyklos stadiono ir priėjus krūmus, nukentėjusiajam vėl paprašius atiduoti telefoną, D. M. atsakė, kad neatiduos ir telefoną įmetė į krūmus. Nukentėjusysis pats surado krūmuose telefoną, ir pasiėmęs įsidėjo į kišenę. D. M. vėl pareikalavo nukentėjusiojo duoti telefoną, kurį nukentėjusysis padavė nenorom. D. M., neva parašęs žinutę, telefoną įsidėjo į kišenę. Nukentėjusysis pradėjo verkti, rėkdamas, jog pasakys tėčiui. Tuomet D. M. vėl telefoną įmetė į krūmus, o nukentėjusysis, radęs telefoną, nespėjo jo paimti, nes jį paėmė D. M.. Pastarasis tada telefoną padavė kaltinamajam E. R., o jis – atidavė nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam einant namo, D. M., jį pasivijęs, pargriovė ir iš kišenės paėmė telefoną. Kas nukentėjusįjį mušė, kaltinamasis nematė. Po to visi išsiskirstė. E. R. netikėjo, kad D. M. atims telefoną, galvojo – juokauja. Blogai vertina savo elgesį, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo.

Kaltinamasis E. P. kaltu iš esmės prisipažino, paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku jam būnant kartu su broliu E. ir A. K., E., D. M., pastarasis, pamatęs einant nukentėjusįjį, pravarde „M.“ (A. K.), jiems pasiūlė iš jo atimti telefoną. Jie visi, priėję prie nukentėjusiojo, jį apsupo lanku. D. M. nukentėjusiojo paprašė telefono paskambinti, pagrasino, kad, jei neduos, sumuš. Nukentėjusysis išsigandęs telefoną padavė D. M., kuris, surinkęs kažkokį numerį ir neva pakalbėjęs, telefoną grąžino nukentėjusiajam, paimdamas iš jo krepšinio kamuolį ir nueidamas link (duomenys neskelbtini) mokyklos stadiono. Nukentėjusysis, norėdamas atsiimti kamuolį, ėjo kartu, bet ne savo noru, jiems iš paskos. Priėjus krūmus, D. M. tiesiog parvertė nukentėjusįjį, apieškojo kišenes ir, atėmęs telefoną, jį įmetė į krūmus. Kaltinamasis nepastebėjo, kad nukentėjusiajam būtų kas sudavęs smūgius. Visi apsimetė ieškantys telefono, bet telefoną rado pats nukentėjusysis. Tada D. M., vėl iš nukentėjusiojo atėmęs telefoną, jį atidavė E. R., o šis – padavė nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam einant namo, D. M. jį nusivijo ir, kas buvo toliau, kaltinamasis nematė, nes pastarieji buvo už namo. Jis nukentėjusiojo atsiprašė.

Nukentėjusysis A. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad 2013-07-16 apie 21.15 val. einant prie (duomenys neskelbtini), iš nugaros pusės prie jo pribėgo keturi berniukai, apie 12-14 m. amžiaus. Vienas iš berniukų trenkė jam į pilvą, kitas – pragriovė ant žemės, trečias berniukas su oranžiniais marškinėliais su užrašu „9“ trenkė jam  kumščiu į nugarą, o ketvirtas berniukas pradėjo spardyti kojomis. Visi sudavė apie 10 smūgių. Tuomet berniukas, vilkėjęs „Adidas“ ženklo kelnėmis, pradėjo jam gulinčiam kraustyti kišenes bei iš kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 200“. Tada visi keturi berniukai pabėgo. Vienas iš užpuolusių ir pagrobusių telefoną vaikų buvo vadinamas „D.“ (kaip nustatyta bylos duomenimis – D. M.). Per užpuolimą A. K. labai išsigando, buvo nubrozdintas jo veidas. Mušdamas „D.“ (D. M.) sakė, kad nukentėjusysis nesiskųstų mamai, nes jį vėl primuš. Būtent „D.“ (D. M.) 2013-07-16 apie 21.15 val. apkraustė nukentėjusiojo kišenes ir ištraukė telefoną. „D.“ (D. M.) buvo trečias pagal ūgį iš užpuolikų, bet ne mažiausias iš jų, buvo ir mažesnių. 2013-07-16, kai jį ties (duomenys neskelbtini) namu užpuolė keturi jaunuoliai, jie telefono neprašė ir A. K. jiems jo nedavė. Ar buvo daugiau jaunuolių, nematė, bet A. K. užpuolė ir parvertė  keturiese. Nukentėjusysis paaiškino, kad kitą dieną po įvykio prie „stogelio“, „D.“ (D. M.) jį spardė, trypė jo galvą. Nukentėjusysis nurodė, kad bijojo visų vaikų, buvusių įvykio vietoje. Jo pravardė – „M.“.

              Liudytoja D. K. paaiškino, kad ji 2013-07-16 sūnų A. K. buvo išleidusi nueiti į stadioną pažaisti kamuoliu. Sūnus grįžo vėlokai, sumuštas. Akivaizdžiai matėsi smilkinyje bato pado žymės ir suspardytas ar sumuštas pilvas. Sūnus pasakė, kad iš jo atėmė telefoną ir jį sumušė be D. dar trys ar keturi vaikinai. Sūnui pasidarius bloga, iškvietė policiją. Sūnus turėjo telefoną „Nokia 200“ su kortele, bendros 260 Lt vertės, kuris negrąžintas.

Liudytojas E. P. paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku jam būnant kartu su broliu, E. R., A. K., E. V. ir D. M., sutiko nukentėjusįjį, pravarde „M.“ (A. K.). D. M. pasiūlė iš nukentėjusiojo atimti telefoną. Einant, netoli (duomenys neskelbtini) mokyklos, D. M. telefoną išmetė į krūmus, pasakydamas, jog pametė. Nukentėjusysis pamatė, kur numetė telefoną, ir norėjo jį pasiimti, bet nespėjo – D. M., pats paėmęs telefoną, ištraukė SIM kortelę ir, ją sulaužęs, nubėgo. Nukentėjusysis apsiverkęs nuėjo namo. Visų įvykio aplinkybių neprisimena dėl praėjusio ilgo laiko tarpo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 100 b. l.), kad D. M. jiems buvo pasakojęs, kad jis atiminėja telefonus, ir tą dieną visus pakvietė eiti kartu atimti telefoną. Visi kartu nuėjo prie rajone „M.“ vadinamo berniuko, vardu A. (A. K.) bei visi atsistojo prie jo per ištiestą rankos atstumą. Tada D. M. pareikalavo atiduot telefoną, ir „M.“ (A. K.) telefoną atidavė. D. M., paėmęs telefoną, nubėgo ir išmetė jį į krūmus. Visi kartu to telefono ieškojo, o jį suradus, D. M. telefoną vėl pasiėmė paskambinimui ir „M.“ (A. K.) nebegrąžino, o padavė E. R., kuris ištraukė telefono kortelę, ją sulaužė ir išmetė. „M.“ (A. K.) apsiverkęs išėjo. Tada visi šeši troleibusu nuvažiavo į Laisvės alėjoje esantį lombardą, kur siūlė telefoną, tačiau iš jo nepirko, sakė, kad reikia suaugusio asmens. Po kelių dienų liudytojas sužinojo, kad D. M. telefoną pardavė už 50 Lt ir liko tik 10 Lt, už kuriuos visi kartu Savanorių prospekte esančioje „(duomenys neskelbtini)“ pirko atsigerti ir saldainių. 40 Lt, gautus už telefoną, išleido D. M., M., M. ir E..

Liudytoja A. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 81 b. l.), kad E. V. yra jos brolis. D. M., E. R., E. ir E. P. yra jos pažįstami, A. K. yra jos draugas. Tą dieną, kai jie atėmė telefoną iš netoli „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos gyvenančio berniuko, pravarde „M.“ (A. K.), A. V. su jais nedalyvavo, nes buvo išvykusi į kaimą. Kitą dieną jai sugrįžus, D. M. papasakojo, kad atėmė iš „M.“ (A. K.) telefoną. Kas konkrečiai dalyvavo tame įvykyje, ji nežino, nes pati nebuvo, o brolis E. V. pasakojo, kad stovėjo netoli ir nieko „M.“ (A. K.) nedarė, sakė, kad telefoną iš „M.“ (A. K.) atiminėjo D. M.. Dar minėjo, kad kartu su D. M. vaikščiojo po lombardus. Kitą dieną po įvykio, kai iš „M.“ buvo atimtas telefonas, (duomenys neskelbtini) namo ji susitiko D. M., E. R., E. ir E. P., A. K., M. D.. Matė, kad D. M. turi pinigų – kupiūros po 10 ir po 20 litų. Paklausus, iš kur jis turi tiek pinigų, D. M. pasakė, kad „reikia dirbti“. D. M. visiems davė po 2 saldainius. A. V. matė „M.“ (A. K.) su dideliu guzu ant kaktos po kelių dienų po įvykio, jis sakė, kad jį primušė D. M. už tai, kad pasiskundė dėl atimto telefono

Liudytojas E. V., 11 m., paaiškino, kad įvykio metu jis su A. (A. K.) lauke žaidė kamuoliu, po to atėjo D. (D. M.), kaltinamieji. Jiems einat link stadiono, D. prisikabino prie A., prašė duoti telefoną paskambinti draugui. A. padavė telefoną D., o šis telefono negrąžino, pasakydamas, jog draugo telefonas išjungtas, ir nubėgo. A. bėgo iš paskos. Po to D. neva telefoną įmetė į krūmus. A. ieškojo, bet nerado, todėl nuėjo namo pasiimti mamos telefoną paskambinti. Neatsimena, ar D. sudavė nukentėjusiajam. D. nukentėjusįjį pargriovė ant žemės. A. D. bijojo. Kiti draugai stovėjo, nieko nedarė, jie visur ėjo paskui D.. Kitą dieną D. sumušė A., kad šis pasiskundė. Atimtą telefoną pardavė lombarde, gavo 50 Lt, kuriuos turėjo D.. D. už gautus pinigus jiems nieko nenupirko. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad galimai prieš savaitę, dieną, susitikęs su E. P., jo broliu E. P., E. V., E. R. (duomenys neskelbtini) g. pradžioje kiemuose, susitarė eiti padaryti „litų“, kadangi norėjo ką nors nusipirkti. „Eiti pasidaryti litų“ – tai reiškia atimti iš ko nors kokį telefoną. Eidami per kiemus, pamatė rajone „M.“ vadinamą berniuką, vardu A. (A. K.). D. M. pakvietė draugus eiti iki „M.“ (A. K.), nes jis turi gerą „ragelį“. Visi draugai suprato, kad visi „paims“ tą telefoną. Telefonas buvo „Nokia“ su klaviatūra. D. M. A. paprašė telefono, kad parašyti M. K. draugai tuo metu stovėjo netoliese. „M.“ (A. K.) davus telefoną, D. M. parašė SMS žinutę E. ir „M.“ (A. K.) telefoną įmetė į krūmus. „M.“ (A. K.), suradęs telefoną, norėjo iš krūmų jį pasiimti, bet D. M. telefono paimti neleido, pats pasiėmė telefoną ir įsidėjo į kišenę. „M.“ (A. K.) apsiverkė, o D. M. telefoną perdavė E. R. ir apsimetė, kad vėl įmetė į  krūmus, o draugai apsimetė, kad to telefono ieško. Tada „M.“ (A. K.) išėjo. Telefoną bandė priduoti į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini) prospekte, bet nepriėmė. Vėliau telefoną pridavė į lombardą, esantį netoli Laisvės alėjos. Už telefoną gavo 50 litų, už kuriuos bendrai pirko cigarečių, vyno, ir maisto. Išgėrė, suvalgė ir surūkė visi – D. M., E. P., E. P., E. V., E. R., M., A. V.. Po to, kai sužinojo, kad „M.“ (A. K.) pasiskundė dėl telefono, po kelių dienų jį susitikęs netoli jo namų ant garažo stogelių, D. M. pašokinėjo „M.“ (A. K.) ant galvos, o sekmadienį – 2013-07-28 pagrasino jam peiliu.

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai prieš savaitę (apklaustas 2013-07-30), dieną, jis susitiko su E. P., jo broliu E. P., E. V., E. R., (duomenys neskelbtini) g. pradžioje, kiemuose. Susitarė atimti iš ko nors kokį telefoną, kadangi norėjo ką nors nusipirkti. Eidami per kiemus, pamatė rajone „M.“ vadinamą berniuką, vardu A. (A. K.). Tada D. M. draugams  pasiūlė eiti iki „M.“ (A. K.), nes jis turi gerą telefoną, ir draugai suprato, kad visi tą telefoną pavogs. Telefonas buvo „Nokia“ su klaviatūra. D. M. paprašė A. (A. K.) duoti telefoną parašyti M. T. metu kiti liudytojo draugai stovėjo netoliese. „M.“ (A. K.) davus telefoną, D. M. draugui parašė SMS žinutę ir „M.“ (A. K.) telefoną įmetė į krūmus. „M.“ (A. K.) telefoną surado, norėjo pasiimti iš krūmų, bet D. M. paimti telefono neleido – pats pasiėmė telefoną ir įsidėjo į kišenę. „M.“ (A. K.) apsiverkė. Telefoną D. M. perdavė E. R., paskui apsimetė, kad įmetė į krūmus, o draugai apsimetė, kad to telefono ieško. Tada nukentėjusysis išėjo. Telefoną pridavė lombarde, esančiame netoli Laisvės alėjos. Už telefoną gavo 50 litų. Už tuos pinigus visi bendrai pirko cigarečių, vyno ir maisto, kurį visi išgėrė, suvalgė ir surūkė. Po to, kai sužinojo, kad „M.“ (A. K.) dėl telefono pasiskundė, po kelių dienų jį susitikęs netoli jo namų, ant garažo stogelių, pašokinėjo „M.“ (A. K.) ant galvos.  Paskutinį kartą jam sekmadienį – 2013-07-28 pagrasino peiliu (1 t., 91-92 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 8-10 b. l.).

2013-07-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad mažametis nukentėjusysis A. K. atpažino D. M. iš fotonuotraukų kaip asmenį, kurį visi vadina „D.“, ir kuris jį sumušė 2013-07-21 bei 2013-07-16 dalyvavo atimant jo telefoną, „D.“ apkraustė nukentėjusiojo kišenes ir ištraukė iš kišenės telefoną (1 t., 20-21 b. l.).

Nors kaltinamieji E. P. ir E. R. nenurodė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, tačiau buvus šią nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę patvirtino kaltinamasis A. K.. Visgi nukentėjusysis A. R. ir kaltinamasis A. K. nurodo skirtingą nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. K. parodymais, tačiau teismas mano, kad nukentėjusysis A. K. dėl patirto šoko, išgąsčio įvykio metu, taip pat dėl kitą dieną jo atžvilgiu to paties asmens naudojamo fizinio smurto, gali neteisingai atgaminti įvykio aplinkybes, bei, jas nupasakodamas sąžiningai klysti. Todėl nesant objektyvių duomenų, dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių, dėl nusikaltimo dieną padarytų sužalojimų, teimas laiko, kad nukentėjusiajam buvo suduotas nenustatytas smūgių skaičius, tačiau ne mažiau kaip trys (kaltinamojo A. K. teigimu, D. M. pargriovė A. K. ant pievelės, sudavė jam ranka vieną smūgį į galvą bei vieną smūgį į petį). 

Taigi baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu yra įrodyta, kad kaltinamieji E. P., E. R. ir A. K., veikdami bendrininkų grupėje bei kartu su mažamečiais E. P., E. V. ir D. M., mažamečiui D. M. panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, kaltinamiesiems bei kitiems mažamečiams stovint šalia ir taip sudarant nukentėjusiajam A. K. bauginančią situaciją, pagrobė svetimą, D. K. priklausantį, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 200“ su SIM kortele, bendros 260 Lt vertės. Nors kaltinamieji E. P., E. R. ir A. K. neatliko jokių aktyvių nusikalstamų veiksmų, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog plėšimas yra turto grobimas naudojant ne tik fizinę, bet ir psichologinę prievartą. Todėl kaltinamųjų E. P., E. R. ir A. K. buvimas šalia, nukentėjusiajam A. K. suvokiant, kad greta esantys visi asmenys yra vienos bendrininkų grupės nariai, jaučiant grėsmę nuo visų šalia jo esančių asmenų, nors tik vienas iš grupės naudojo fizinį smurtą, atitinka grasinimą, t. y. psichologinį smurtą – vieną iš plėšimo požymių. Įstatymas nereikalauja, kad visi bendrininkai, kartu veikdami atliktų visus įstatyme numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Taigi tiek kaltinamasis E. P., tiek kaltinamasis E. R., tiek ir kaltinamasis A. K., pakviesti mažamečio jų draugo eiti atimti telefoną iš nukentėjusiojo A. K., taigi, žinant tikslą, prieidami prie A. K. bei, D. M. atliekant aktyvius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu – suduodant smūgius nukentėjusiajam bei grobiant pastarojo turtą, stovėdami šalia, nukentėjusiojo neapgynė, tokių veiksmų nenutraukė, taigi pritarė tokiems D. M. veiksmams, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė tokių nusikalstamų veikų pasekmes ir leido joms kilti. Kaltinamųjų E. P., E. R. ir A. K. veika rodo, kad kartu su kito mažamečio bendro naudojamu smurtu nukentėjusiajam A. K. buvo sukurta bauginanti situacija, kurią pastarasis suprato kaip realų grasinimą panaudoti dar didesnį fizinį smurtą. Taigi kaltinamieji E. P., E. R. ir A. K. tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu kaltinamieji disponavo pagal savo valią.

Kadangi kaltinamieji veikų padarymo metu ir šiuo metu yra nepilnamečiai, teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54 str., 90-91 str.).

Kaltinamasis E. P. padarė apysunkį nusikaltimą, nusikaltimo padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-10-31 duomenimis, E. P. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio neregistruotas (1 t., 124 b. l.), (duomenys neskelbtini) mokyklos 2014-04-22 charakterizuojamas teigiamai: mokyklą lanko puikiai, pamokų metu mokosi, atlieka visas užduotis, II trimestro pažymių vidurkis 7,9 balo, užfiksuotų drausmės pažeidimų neturi, aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje, sutaria ir su klasės draugais, ir su mokyklos darbuotojais, mama sūnumi rūpinasi (1 t., 127 b. l.). Mama I. P. bausta administracine tvarka (1 t., 131-133 b. l.).

Kaltinamasis E. R. padarė apysunkį nusikaltimą, nusikaltimo padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, E. R. motina A. Z. apskaitoje dėl psichotropinių medžiagų vartojimo registruota nuo 2010 metų, E. R. skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio neregistruotas, skyriaus specialistams berniukas žinomas kaip neturintis mokymosi motyvacijos, ribotų gebėjimų mokytis vaikas (1 t., 153 b. l.), (duomenys neskelbtini) mokyklos 2013-11-07 charakterizuojamas patenkinamai (1 t., 151 b. l.). E. R. motina A. Z. bausta administracine tvarka dėl jos padarytų administracinės teisės pažeidimų (1 t., 165-170 b. l.)

Kaltinamasis A. K. padarė apysunkį nusikaltimą, nusikaltimo padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre registruotas dėl sutrikimo vartojant tabaką, specialisto išvada – teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius duomenų apie A. K. bei jo šeimą neturi (2 t., 37 b. l.), (duomenys neskelbtini) mokyklos 2013-11-07 duomenimis, A. K. mokyklos praktiškai nelanko (2 t., 46 b. l.). M. V. K. du kartus baustas administracine tvarka pagal (duomenys neskelbtini) str. dėl sūnaus padarytų teisės pažeidimų (2 t., 49-50 b. l.)

Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą I. P. paaiškino, kad sūnus yra pats geriausias iš jos turimų vaikų, gerai mokosi, ji neturi su sūnumi problemų. Po įvykio sūnus labai gailėjosi, pergyveno, mano, kad sūnus suprato ir tokie įvykiai nebepasikartos.

Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą A. Z. (kaltinamojo E. R. mama) paaiškino, kad sūnus mokosi vidutiniškai, nes neturi motyvacijos mokytis. Mano, kad sūnus pasielgė taip, nes ji tuo metu jo nesužiūrėjo. Dabar sūnus supranta, kad pasielgė negerai. Šiuo metu jų šeima išsikrausčiusi gyventi kitur, todėl ir sūnaus draugai jau kiti.

Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą V. K. paaiškino, kad su sūnum problemų neturėjo, kol neatsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) gatvę. Namie sūnus jai labai geras, padeda, prižiūri aštuonių metų dukterėčią. Šiuo metu ir mokytis geriau pradėjo. Sūnus dėl įvykio labai išgyvena. Jos nuomone, tai daugiau nepasikartos.

Nors kaltinamųjų parodymuose, pasakojant apie įvykį, yra gana daug neatitikimų tiek tarpusavyje, tiek su nukentėjusiojo parodymais, tačiau nusikaltimo padarymo aplinkybės, neaiškus jo motyvas rodo kaltinamųjų dar gana vaikišką mąstymą, lengvabūdiškumą, nebrandumą, savo veiksmų rimtumo nesuvokimą, kas rodo, kad kaltinamieji nevisiškai supranta teisines sąvokas, kaip prisipažinimą padarius nusikaltimą, dėl ko kaltinamieji, suprasdami, kad elgėsi neteisingai, vis tik mano, kad yra kaltas tik aktyvius veiksmus naudojęs asmuo. Todėl, kaltinamiesiems, dar tik neseniai sulaukusiems amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio nusikaltimus, vaikiškai baiminantis pasirodyti prieš draugus iš, jų nuomone, neigiamos pusės, kadangi, esant šiam paauglystės laikotarpiui, nepilnamečiui yra ypač svarbi kitų draugų nuomonė apie jį, todėl duodant ne itin išsamius ir tikslius parodymus, tačiau jiems iš esmės kaltais prisipažinus, teismas laiko, kad yra jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Kadangi kaltinamieji E. P., E. R. ir A. K. nusikalto būdami nepilnamečiais, šiuo metu taip pat yra nepilnamečiai (E. R. ir A. K. 15 m. amžiaus, E. P. 16 m. amžiaus), neteisti, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino, gailisi, pasižadėjo ateityje taip nebesielgti, jų vaidmuo nusikaltimo metu buvo antraeilis, įstatyminių atstovų nuomone, kaltinamieji ateityje nedarys teisei priešingų veiksmų, kaltinamieji mokosi, charakterizuojami patenkinamai, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamieji E. P., E. R. ir A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d., yra visos sąlygos kaltinamuosius E. P., E. R. ir A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti, taikant kaltinamiesiems auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos BK 82 str., ir tuo padedant nepilnamečiams pakeisti elgesį, sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktinis įrodymas – CD diskas su įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

n u s p r e n d ė :

E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d., ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

              Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., E. P. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose.

              Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

              E. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d., ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

              Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., E. R. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose.

              Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d., ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

              Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., A. K. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose.

              Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

              Išaiškinti kaltinamiesiems E. P., E. R. ir A. K., kad jiems nevykdant ar netinkamai vykdant auklėjamojo poveikio priemones, ir dėl to būnant ne mažiau kaip du kartus įspėtiems, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Daiktinį įrodymą – CD diską su įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                    Živilė Bliūdžiuvienė