KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 2 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė,

sekretoriaujant Monikai Kavoliūnaitei,

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „BNB Capital“ atstovei nemokumo administratorei Audronei Pečkienei,

nedalyvaujant atsakovui K. B., jo atstovams advokatams Egidijui Matoniui, Deividui Poškai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „BNB Capital“ patikslintą ieškinį atsakovui K. B. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Teismas

nustatė:

ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „BNB Capital“ (toliau – ir ieškovė, bendrovė, įmonė) atstovė nemokumo administratorė Audronė Pečkienė patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti ieškovei iš atsakovo K. B. (toliau – ir atsakovas) 71 576,12 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (IV t., e. b. l. 98–107).

Ieškovės atstovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad teismas iškėlė bankroto bylą ieškovei. Ieškovės direktoriaus pareigas nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas. Nemokumo administratorė įpareigojo atsakovą perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau jis neįvykdė įpareigojimų. Teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu už aplaidų finansinės apskaitos organizavimą, tai yra, nepateikė užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje medžiagų/produktų užpajamavimo/nurašymo dokumentų, nepateikė užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje duomenų apie prekių ir paslaugų pirkimą ir pinigų sumokėjimą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti ieškovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ieškovės nemokumo administratorė nustatė, kad atsakovui buvo pervedamos lėšos iš bendrovės sąskaitos atsiskaitymams, o jų panaudojimas neaiškus, per (duomenys neskelbtini) metus atsakovui iš bendrovės bankų sąskaitų pervesta ar jo gauta grynais pinigais – 128 623,77 Eur bendrovės lėšų. Per (duomenys neskelbtini) metus atsakovas gavo su darbo santykiais susijusių pajamų – 59 127,62 Eur arba 36 850,69 Eur, atskaičius mokesčius. Atsakovas už prekes ir paslaugas sumokėjo 4 057,35 Eur. (duomenys neskelbtini) metais iš atsakovo asmeninių sąskaitų 16 139,61 Eur buvo panaudota ieškovės naudai. Nėra dokumentų, kurie pagrįstų likusios sumos 71 576,12 Eur atsakovui pinigų išmokėjimo pagrindą. Todėl prašo šią sumą priteisti kaip atsakovo nepagrįstą praturtėjimą (IV t., e. b. l. 98–107).

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas vienintelis turėjo galimybę naudoti ieškovės banko kortelę, priėjimą prie banko sąskaitų. Susipažinus su ieškovės dokumentais, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų 5 445,00 Eur judėjimas neatsispindėjo. Byloje esantys dokumentai, kvitai nuo I t., e. b. l. 947 iki I t., e. b. l. 978 parodo atsakovo naudotas lėšas įmonės interesais. Šias sumas išminusavo iš atsakovo gautų, atsakovui pervestų sumų iš ieškovės. Taip pat išminusavo atlyginimą. Dėl III t., e. b. l. 7, 37 punkte atsakovo nurodytų mokėjimų – sutinka su tuo tokia apimtimi, kiek yra byloje pateikta pirkimo kvitų. Jokių duomenų ieškovės dokumentuose apie rangos darbus nerado (2024 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 18 sek. – 14 min. 15 sek.).

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį (pradinį ir patikslintą) nepateikė. Atsakovo atstovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, kad atsakovas objektyviai negali paaiškinti visų ieškovės finansinių operacijų bei pateikti susijusių dokumentų. Visą ieškovės buhalterinę apskaitą nuo (duomenys neskelbtini) tvarkė pasamdyta vyriausioji buhalterė R. Š., kuriai atsakovas perduodavo visus buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsakovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas kilus įtarimų, kad buhalterė neapskaitė dalies įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir jų negrąžina, galimai juos pradangino. Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. mirė, pradingo dalis jos turėtų ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Kita dalis buhalterinės apskaitos dokumentų buvo paimti ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje, todėl atsakovas jų neturi. Atsakovas negavo nepagrįstų lėšų iš ieškovės. 16 139,61 Eur suma iš atsakovo banko sąskaitos buvo panaudota ieškovės naudai. (duomenys neskelbtini) atsakovas atliko mokėjimus už ieškovę grynaisiais pinigais: už kuro pirkimus, įvairių įmonei reikalingų įrankių, detalių, darbo rūbų ir pan. pirkimą, mokėjo už ieškovei reikalingus rangos darbus (III t., e. b. l. 1–12). Teismo nuosprendyje kalbama apie tai, kad atskiros sąskaitos, pagal kurias ieškovė pirko žaliavą gamybai (naftos produktų atliekos) turėjo būti užpajamuotos pagal atskirą eilutę buhalterinės apskaitos programoje, tačiau vyr. buhalterė tiesiog užpajamavo jas bendrai ir neišskyrė. Pats žaliavų įsigijimo faktas liko nepaneigtas – visos sumos buvo ir yra užpajamuotos, tiesiog neišskaidytos, visos pirkimų pardavimų sąskaitos yra užregistruotos, turtas bendra prasme matosi iš buhalterinės apskaitos dokumentų. Nuosprendyje konstatuota, kad atsakovas pripažino savo kaltę dėl dviejų epizodų: 1) dėl per didelio vienu metu laikomo žaliavos (naftos produktų atliekų) kiekio, 2) dėl aplaidžios buhalterijos (negalima iš dalies nustatyti veiklos, turto). Nors su antruoju kaltinimu (dėl netinkamo apskaitos tvarkymo) atsakovas nesutiko, tačiau tam, kad negaišinti teismo proceso ir dalyvių laiko, advokato patartas, priėmė sprendimą pripažinti kaltę (IV t., e. b. l. 65–69).

Atsakovas ir atsakovo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, atsakovo atstovas advokatas Egidijus Matonis prašė bylą nagrinėti jam ir atsakovui nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Pagal aktualius patikslinto ieškinio pagrindui, dalykui ieškovės atstovės paaiškinimus, atsakovo atstovo rašytinius paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „BNB Capital“ ir įmonės nemokumo administratore paskyrė Audronę Pečkienę (II t., e. b. l. 71–76). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 12 d. (LITEKO duomenys). Atsakovas buvo ieškovės vadovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. y. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo) (IV t., e. b. l. 99).

Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, atsakovui į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor bank, buvo pervesti 68 937,00 Eur (I t., e. b. l. 569, 577, 584, 586, 587, 589, 596, 600, 604, 611, 616, 617, 622–624, 652, 657, 683, 684, 686, 695, 708, 709, 713, 715, 718, 748, 754, 758, 762, 765, 766, 773, 776, 779, 782, 789, 796, 799, 809, 810, 814, 815, 821, 825–827, 831, 836, 837, 845, 849, 850, 854, 856, 858, 863, 864, 870, 872–875, 877, 879, 880, 882, 883, 885, 886, 889–896, 898, 899, 903, 904, 907–909, 911–913, 916–918, 920–922, 924–926, 928, 930, 932, 934, 936–938). Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš ieškovės kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, atsakovas, kuris disponavo kortele, išėmė grynais pinigais arba pervedė ne ieškovės reikmėms 53 141,77 Eur (I t., e. b. l. 169–230, 936–938). Atsakovui iš ieškovės sąskaitos, esančios Paysera Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metais buvo pervesta 1 100,00 Eur (IV t., e. b. l. 108–113). (duomenys neskelbtini) atsakovas priėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)” 5 445,00 Eur grynais pinigais už parduotą ieškovės krautuvą Mitsubishi FG20D (IV t., e. b. l. 114, 115). Duomenų apie 5 445,00 Eur judėjimą po jų paėmimo grynais pinigais ieškovės buhalteriniuose dokumentuose duomenų nėra (2024 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 18 sek. – 14 min. 15 sek.). Per (duomenys neskelbtini) metus atsakovui iš ieškovės banko sąskaitų, banko kortelės pervesta ir jo gauta grynais pinigais – 128 623,77 Eur ieškovės lėšų.

Pagal valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatyta, kad per (duomenys neskelbtini) metus atsakovas gavo su darbo santykiais susijusių pajamų – 36 850,69 Eur (atskaičius mokesčius) (I t., e. b. l. 939–944). Atsakovas (duomenys neskelbtini) metais už grynus pinigus pirko prekių ar paslaugų ieškovės interesais už 1 910,39 Eur, (duomenys neskelbtini) metais – už 2 146,96 Eur, viso – 4 057,35 Eur (I t., e. b. l. 945–978; II t., e. b. l. 17–52). Atsakovas (duomenys neskelbtini) metais iš savo asmeninių banko sąskaitų panaudojo 16 139,61 Eur ieškovės naudai (III t., e. b. l. 24–92, 121–576).

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės 71 576,12 Eur sumos perėjimo atsakovui pagrįstumo. Ieškovės atstovė teigia, kad iš atsakovo (duomenys neskelbtini) metais gautos iš ieškovės 128 623,77 Eur sumos, atėmus dokumentais pagrįstas sąnaudas (36 850,69 Eur atsakovui priskaičiuotą ir priklausantį išmokėti darbo užmokestį po mokesčių atskaitymo, 4 057,35 Eur, kuriuos, jis sumokėjo už ieškovės naudai pirktas prekes ir paslaugas, atsakovo 16 139,61 Eur iš savo asmeninių banko sąskaitų panaudojus ieškovės naudai), laikytina, kad atsakovas per (duomenys neskelbtini) metų laikotarpį iš ieškovės be pagrindo gavo 71 576,12 Eur. Atsakovas su tuo nesutinka, nurodo, kad iš ieškovės gautas sumas panaudojo ieškovės reikmėms, jų nepasisavino. Atsakovas nurodo, kad iš savo banko sąskaitų atliko 16 139,61 Eur mokėjimus ieškovės naudai, taip pat atliko mokėjimus už ieškovę grynaisiais pinigais: už kuro pirkimus, įvairių įmonei reikalingų įrankių, detalių, darbo rūbų ir pan. pirkimą, mokėjo už ieškovei reikalingus rangos darbus. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčo objektu yra 71 576,12 Eur piniginė suma, kurią ieškovės teigimu, be teisėto pagrindo gavo atsakovas.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).

CK 6.242 straipsnis reglamentuoja nepagrįsto praturtėjimo institutą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).

Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje yra nustatytos visos nepagrįstam praturtėjimui taikytinos sąlygos, t. y. atsakovas praturtėjo 71 576,12 Eur suma, gavęs šią sumą iš ieškovės banko sąskaitų, kortelės bei paėmęs grynaisiais pinigai. Tai atitinkamai lėmė ieškovės turto sumažėjimą. Pažymėtina, kad atsakovas, gavęs minėtas lėšas, jų negrąžino ieškovei, byloje nėra duomenų, kad juos panaudojo ieškovės naudai, todėl nustatytinas priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo.

Atsakovo praturtėjimui nenustatytas teisinis pagrindas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020). Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktas). 

Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad jis 16 139,61 Eur sumą iš savo banko sąskaitos panaudojo ieškovės naudai, taip pat atliko mokėjimus už ieškovę grynaisiais pinigais: už kuro pirkimus, įvairių įmonei reikalingų įrankių, detalių, darbo rūbų ir pan. pirkimą, mokėjo už ieškovei reikalingus rangos darbus, todėl neegzistuoja nepagrįsto praturtėjimo sąlygos. Teismas pažymi, kad ieškovė, gavusi duomenis apie atsakovo atliktus mokėjimus ieškovės naudai sumažino reikalavimus 16 139,61 Eur suma, pareikšdama patikslintą ieškinį (I t., e. b. l. 1–7, IV t., e. b. l. 98–107). Ieškovės atstovė taip pat paaiškino, kad atsakovas pirko grynais pinigais ieškovės naudai prekes, paslaugas, todėl iš ieškovės atsakovo gautos 128 623,77 Eur sumos atėmė dokumentais pagrįstas sąnaudas – 4 057,35 Eur, kuriuos, atsakovas sumokėjo už ieškovės naudai pirktas prekes ir paslaugas (IV t., e. b. l. 98–107; 2024 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 18 sek. – 14 min. 15 sek.). Teismo vertinimu, atsakovo argumentas, kad jis iš savo banko sąskaitos panaudojo ieškovės naudai pinigus, atliko mokėjimus už ieškovę grynaisiais pinigais, todėl 71 576,12 Eur nėra nepagrįsto praturtėjimo suma, yra nepagrįstas. Byloje esantys duomenys, ieškovės atstovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovės atstovė įvertino atsakovo iš asmeninių banko sąskaitų panaudotų lėšų sumą ieškovės interesais, už grynus pinigus pirktas prekes ir paslaugas, kurių įsigijimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Ieškovės atstovė neprašo priteisti iš atsakovo kaip nepagrįsto praturtėjimo minėtų sumų. Ieškovė prašo priteisti 71 576,12 Eur sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą, kurios perėjimas iš ieškovės atsakovui nėra pagrįsti jokiu teisiniu pagrindu. Kaip minėta, tokį pagrindą pareiga įrodyti tenka atsakovui. Atsakovas nurodė, kad ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkė vyriausioji buhalterė, dalis dokumentų yra pradingę, kita dalis – paimta teisėsaugos institucijų. Sutiktina su atsakovu, kad ieškovės dalis buhalterinių dokumentų yra dingę (I t., e. b. l. 981–1051; III t., e. b. l. 1–12, 95–96, 98, 106–11, 113–114). Tačiau atsakovas nagrinėjamoje civilinėje byloje nepasinaudojo kitomis įrodinėjimo priemonėmis (neteikė paaiškinimų žodžiu, neprašė iškviesti liudytojų ar kt.). Taigi atsakovas, kuriam teko pareiga įrodyti, kad jis gavo pinigus esant teisiniam pagrindui, to neįrodė. Todėl teismas daro išvadą, kad egzistuoja sąlyga – atsakovo praturtėjimui nėra teisinio pagrindo.

Teismo vertinimu, nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį: ieškovės atstovė įrodė, kad atsakovas 71 576,12 Eur sumą nepagrįstai gavo (duomenys neskelbtini) metais, tuo tarpu ieškinys (registracijos Nr. CBP-1212) pareikštas 2024 m. sausio 19 d. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, kurios turtas sumažėjo, buvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką. Teismo vertinimu, nustačius, kad atsakovo praturtėjimui nėra teisinio pagrindo, ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Todėl nagrinėjamojoje byloje ieškovė savo pažeistas teises gali ginti tik reikšdama ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas patikslintas ieškinys ir ieškovei iš atsakovo priteistina 71 576,12 Eur kaip be pagrindo gautos lėšos, taip pat 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.237 straipsnio 1 dalis, CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Byloje nėra duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (dėl sumokėto žyminio mokesčio) (III t., e. b. l. 13–14). Tenkinus patikslintą ieškinį atsakovo atžvilgiu, minėtos išlaidos atsakovui nepriteistinos iš ieškovės.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis (1 299,00 Eur) priteistinas valstybei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalis 8 punktas).

Valstybės bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „BNB Capital“, juridinio asmens kodas 302793916, atstovaujamai nemokumo administratorės Audronės Pečkienės, iš atsakovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 71 576,12 Eur (septyniasdešimt vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 12 ct) nepagrįstai gautas pinigines lėšas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (71 576,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 299,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                         Raminta Liubinienė