Pranešėja Bronė
Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1A-722-134/2010
T. A. Ridikas
Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 10 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir
Arnoldo Šukaičio,
sekretoriaujant Jolitai
Žukauskienei,
dalyvaujant prokurorei Valdemarai
Chodorcevičienei,
gynėjui advokatui Alfonsui
Mašalui,
nuteistajam S.
Š.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal
nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S.
Š. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. S. Š. išteisintas pagal BK 187 str. 1 d., 3 d., nes
nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o
pagal BK 178 str. 2 d., 2 d.- neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikaltimų
padaryme.
Priteista iš S. Š. : S.
B. – 100 Lt, G. Š. – 700 Lt turtinei žalai atlyginti.
Kolegija, išnagrinėjusi
baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
S.
Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 21 d., apie 2130
val., prie namo, esančio., veikdamas bendrininkų grupėje su N.
P. ir turėdamas vieningą tikslą – palaužti nukentėjusiųjų T.
B. ir A. Š. valią priešintis bei pagrobti pas juos
esantį svetimą turtą, darė poveikį jų psichikai, o būtent: būdami neblaivūs,
pasinaudodami tuo, kad nukentėjusieji juos pažįsta kaip asmenis, darančius
nusikaltimus, kartu priėję prie nukentėjusiųjų, paprašė duoti parūkyti, nukentėjusiesiems
pasakius, kad neturi, kartu pareikalavo, kad nukentėję atiduotų mobiliojo ryšio
telefonus, nukentėjusiesiems T. B. ir A.
Š. mėginant pasišalinti, užstojo kelią ir dar kartą pareikalavo atiduoti
telefonus bei kartu su N. P. apieškojo nukentėjusiųjų
drabužius, ką nukentėjusieji suprato, kaip realią grėsmę, kad priešinantis jų
atžvilgiu bus pavartotas fizinis smurtas, rado nukentėjusiųjų drabužiuose
mobiliojo ryšio telefonus ir nurodę iš telefonų išimti SIM korteles, pagrobė
svetimą – S. B. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio
telefoną „Samsung X200“, kurio IMEI, 100 Lt vertės ir G. Š. priklausantį
turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7500“, kurio IMEI 2, 700 Lt vertės.
Apeliaciniu
skundu nuteistasis S. Š. prašo jį išteisinti dėl plėšimo.
Skunde teigia,
kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų A. Š. ir T. B. parodymais, nes jie ikiteisminio tyrimo metu jo
pirmiausia neatpažino ir tik po metų nurodė, kad jis panašus į nusikaltimą
padariusį asmenį. Nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad jis į į A.
Š. telefoną įdėjo savo SIM kortelę, nes šią kortelę galėjo įdėti bet kuris
asmuo. Nuteistasis prašo įvertinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos
komisariato kriminalistų šališkus veiksmus, nes dėl dalies jų tirtų nusikaltimų
jis šiuo nuosprendžiu išteisintas.
Teismo posėdyje
nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti,
prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas
atmestinas.
Teismas
teisingai įvertino bylos įrodymus ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu pagal
BK 180 str. 1 d. Apelianto kaltė įrodyta nuosprendyje išnagrinėtais įrodymais :
nukentėjusiųjų T. B. ir A. Š., prieš
kuriuos apeliantas tiesiogiai atliko nusikalstamus veiksmus, parodymais,
netiesioginių liudytojų S. B. ir G. Š. parodymais,
asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ir vaizdo įrašų kartotekų protokoluose
užfiksuotais duomenimis, kad nukentėjusysis T. B. atpažino
apeliantą kaip jo ir kito nukentėjusiojo telefonus pagrobusį asmenį (2 t.,
31-32 b.l.). Šis parodymas atpažinti atliktas, laikantis BPK 194 str.
numatytos šio tyrimo veiksmo tvarkos, todėl nesiremti jo rezultatu nėra jokio
pagrindo. Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų parodymų patikimumą, atsižvelgė į
tai, kad nukentėjusieji pirmosiose apklausose neįvardijo prieš juos nusikaltimą
padariusių asmenų ir tai padarė tik vėlesnių tyrimo veiksmų metu. Tačiau ši
apelianto skunde minima aplinkybė nesuteikia pagrindo nukentėjusiųjų parodymus
laikyti neobjektyviais, nes jie įtikinamai paaiškino savo elgesį –
nukentėjusieji bijojo jiems pažįstamų ir žinomų kaip teistų apelianto ir N,P,
todėl iš karto po įvykio nenurodė jų pavardžių. Byloje esantys duomenys apie
telekomunikacijų įvykius patvirtina, kad po nusikaltimo į pagrobtą A. Š. telefoną buvo įdėta apeliantui priklausanti SIM kortelė
(2 t., 71-92 b.l.), todėl skundo argumentas, kuriuo ginčijama ši aplinkybė,
atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminį tyrimą
atlikę policijos pareigūnai būtų nesilaikę BPK reglamentuotos tyrimo veiksmų
atlikimo tvarkos ir suvaržę apelianto teises. Apeliantas pareigūnų veiksmų
šališkumą sieja su teismo priimtu sprendimu jį išteisinti dėl dalies jam
inkriminuotų nusikaltimų, tačiau toks teismo sprendimas visiškai nereiškia
pareigūnų šališkumo, todėl šis skundo argumentas taip pat atmestinas. Išnagrinėjus
apelianto skundo argumentus, tenkinti jo prašymą išteisinti dėl plėšimo
padarymo nėra pagrindo.
Teismas,
skirdamas apeliantui bausmę, teisingai taikė BK 56 str. 1 d. numatytą bausmės
skyrimo recidyvistui taisyklę, BK 54 str. 2 d., 61 str. 1-3 d. nuostatas ir
nuosprendyje išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Apeliantui paskirta
bausmė, nedaug didesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį,
yra tinkamai individualizuota, atitinka jo padaryto nusikaltimo ir asmenybės
pavojingumą, todėl nešvelnintina.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
Nuteistojo S. Š. apeliacinį
skundą atmesti.
Teisėjai
:
Bronė Vidzėnienė
Sigitas Bagdonavičius
Arnoldas Šukaitis