Civilinė byla Nr. e2A-1324-236/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00891-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1. 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sanresa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sanresa“ ieškinius atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „TOKSIKA“, uždarajai akcinei bendrovei „Žalvaris“, akcinei bendrovei Palemono keramikos gamyklai ir uždarajai akcinei bendrovei „EKOMETRIJA“, išvadą teikiančiai institucijai byloje – Viešųjų pirkimų tarnybai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Sanresa“ 2019-06-21 kreipėsi į teismą su 2019-06-20 ieškiniu atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, prašydama panaikinti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 užfiksuotą sprendimą dėl UAB „Sanresa“ pasiūlymo atmetimo, panaikinti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9014 užfiksuotą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-3596-933/2019).

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas vykdo viešojo pirkimo Nr. 403124 procedūras dėl BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorijoje, esančioje Kaimynų g. 13, Dičiūnų k., Utenos r., laikomų pavojingų atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimo (toliau – ir Konkursas, Pirkimas). Atsakovė 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 nurodė, kad UAB „Sanresa“ pasiūlymas yra atmestas. Tą pačią dieną atsakovas paskelbė pasiūlymų eilę, laimėtoją ir sprendimą sudaryti sutartį su laimėtoju.

3.       Ieškovė UAB „Sanresa“ pažymėjo, kad ji 2019-05-30 pateikė atsakovui pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo, kurią atsakovas 2019-06-10 atmetė. Atsakovas nurodė, kad UAB „Sanresa“  turi turėti Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus (notifikaciją) pagal ES Reglamentą Nr. 1013/2006. UAB „Sanresa“ pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų 23 punkto kvalifikacijos reikalavimų lentelės 1 punkte (turėti teisę verstis pirkimo sutarčiai vykdyti reikalinga veikla).

4.       Ieškovės teigimu, ji visiškai atitiko jai keliamus kvalifikacijos reikalavimus. UAB „Sanresa“ pateikė visus Pirkimo sąlygų 23 punkto kvalifikacijos reikalavimų lentelės 1 punkte nurodytus dokumentus. Pirkimo sąlygoje nebuvo reikalavimo, kad tiekėjai kartu su pasiūlymu turi pateikti Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus (notifikaciją). Reikalavimas pateikti minėtą leidimą yra ne kvalifikacijos, o Pirkimo sutarties vykdymo reikalavimas. Leidimą UAB „Sanresa“ turės gauti ne pasiūlymų pateikimo ar pasiūlymų vertinimo metu, bet Pirkimo sutarties vykdymo metu. Kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo gavimo galima tik tada, kai de  facto valdoma atliekas, kurias ketinama gabenti. Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nepateikė tikslios informacijos apie atliekų pavadinimus, kodus, kiekius bei visų atliekų cheminę sudėtį.

5.       Ieškovė UAB „Sanresa“ pažymėjo, kad perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti tiekėjo UAB „Sanresa“ kvalifikacija, galėjo ir turėjo tikrinti tik tai, ar tiekėjas turi teisę kreiptis ir gauti notifikaciją (leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus), t. y. įsitikinti tiekėjo kompetencija, kvalifikacija ir pajėgumu įvykdyti Pirkimo sutartį. Perkančiosios organizacijos veiksmai Pirkimo procedūrų metu patvirtina, kad pati perkančioji organizacija iki galo nėra apsisprendusi, ar reikalavimą dėl notifikacijos (leidimo vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus) laikyti kvalifikacijos, ar sutarties vykdymo reikalavimu. 2019-03-19 rašte Nr. (4.2)-AD5-4854 Perkančioji organizacija nurodė, kad suteikia 40 dienų notifikacijai pateikti. Tokiu būdu perkančioji organizacija suvokė, kad notifikacija bus išduota vėliau, t. y. po pasiūlymų pateikimo termino dienos. Perkančioji organizacija, leisdama tiekėjui pateikti notifikaciją, išduotą vėliau nei galutinę pasiūlymų pateikimo dieną, suvokė, kad notifikacijos gavimo procedūra yra ne kvalifikacijos, bet sutarties vykdymo reikalavimas. Nenustačius, kad tiekėjas neturi reikiamų dokumentų ar kompetencijos kreiptis ir gauti notifikaciją, tiekėjo pasiūlymas negalėjo būti atmestas.

6.       Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija, reikalaudama, kad tiekėjas UAB „Sanresa“, kuris Pirkime dalyvauja pasitelkęs užsienio subjektą, pateiktų papildomus dokumentus, palyginti su tiekėjais, veikiančiais tik Lietuvoje, pažeidžia viešųjų pirkimų nediskriminavimo principą. Perkančioji organizacija siekia užsienio subjektams sudaryti neproporcingai sudėtingesnes sąlygas dalyvauti Pirkime. Nors UAB „Sanresa“ notifikacijas gauti turi Pirkimo sutarties vykdymo metu, perkančioji organizacija reikalauja, kad UAB „Sanresa“ notifikaciją pateiktų dar iki Pirkimo sutarties sudarymo bei pasiūlymų vertinimo metu.

7.       Ieškovė UAB „Sanresa“ pažymėjo, kad kvalifikacijos reikalavimai ir sutarties vykdymo reikalavimai negali sutapti. Tą patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodikos) 8.6 punktas, kad tiekėjo kvalifikacijai negali būti keliami tokie reikalavimai, kurie yra pirkimo sutarties vykdymo dalykas. Tokio tipo reikalavimai įtraukiami į pirkimo sutarties projekto nuostatas, o jei pirkimo sutarties projektas nerengiamas – į pagrindines pirkimo sutarties sąlygas, nustatomas pirkimo dokumentuose. Kvalifikacijos teisės verstis atitinkama veikla reikalavimui pagrįsti paprastai pateikiami juridinio asmens įstatai (Metodikos 11 p.), o specifiniais atvejais – atitinkami leidimai ir licencijos. Tačiau tokie leidimai ir licencijos būna išduoti tiekėjui siekiant užtikrinti teisę veikti apskritai, o ne vykdyti konkrečią sutartį. Jeigu leidimas ar licencija reikalinga gauti vykdyti konkrečią sutartį, toks reikalavimas laikytinas ne kvalifikacijos, o sutarties vykdymo reikalavimu. Perkančiosios organizacijos reikalavimas pateikti notifikaciją turi būti pripažintas sutarties vykdymo reikalavimu. Nuo 2017-07-01 privaloma tikrinti teisę verstis atitinkama veikla tik tiek, kiek nustatyta Pirkimo sąlygose. Perkančiosios organizacijos gali reikalauti pateikti tik tuos dokumentus, kurie konkrečiai nurodyti Pirkimo sąlygose. Tik Pirkimo sąlygose nurodžius konkrečias licencijas, leidimus ir kitus dokumentus, kuriuos tiekėjas turi pateikti, Perkančioji organizacija gali reikalauti šių dokumentų. Kitu atveju tokius dokumentus tiekėjas turėtų gauti sutarties vykdymo metu.

8.       Ieškovės UAB „Sanresa“ teigimu, nėra aišku, kokį maksimalų atliekų kiekį reikėtų nurodyti, kadangi pagal Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 1 lentelę nurodyti tik preliminarūs kiekiai, o pagal Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 1 lentelės 3 išnašą „Faktinis atliekų kiekis nėra žinomas. <...> nurodytas atliekų svoris, jas tvarkant, gali kisti“. Šioje stadijoje apskritai neįmanoma nurodyti nei minimalaus, nei maksimalaus atliekų kiekio. Pagal Reglamento IC priedo 25 punktą reikalaujama nurodyti tik vieną atliekų kodą. Paraiškoje dėl leidimo (notifikacijos) gavimo būtina nurodyti tikslų atliekų naudojimo ar šalinimo būdą bei technologiją (Reglamento Nr. 1013/2006 IA ir IB formų 11 langelis). Atliekų tikslią sudėtį bus galima nustatyti tik faktinio Pirkimo sutarties vykdymo metu, ir tik tuomet paaiškės galimas atliekų šalinimo ar naudojimo būdas (pvz., R1 arba D10). Perkančioji organizacija nepaneigė ir nepasisakė dėl to, kad teikiant paraišką (pildant pranešimo formą) būtina nurodyti vežimo datą (laikotarpį), vežėją (-us), transporto priemonę (-es), vežimų skaičių (kuris sprendžiamas pagal atliekų kiekį), pakuotės tipą, pakuočių skaičių, atliekų tvarkymo būdą ir technologiją gavėjo įrenginyje. Šioje stadijoje nėra įmanoma gauti šių duomenų, kadangi jie paaiškės tik faktiškai pasvėrus, surūšiavus, supakavus atliekas, jas ištyrus ir nustačius tikslią jų sudėtį bei su pasirinktu vežėju nustačius vežimo sąlygas.

9.       Ieškovė UAB „Sanresa“ nurodė, kad Pirkimo sutarties vykdymo metu paaiškėjus, jog atliekų vežimo sąlygos (pvz., atliekų kiekis, sudėtis, naudojimo ar šalinimo būdas ir pan.) kitokios, bus būtina pateikti naują (kitą) paraišką dėl leidimo vežti atliekas gavimo. Notifikacija (leidimas) turės būti gauta, tačiau tik Pirkimo sutarties vykdymo metu, o jeigu tokio leidimo tiekėjas negautų – tai reikštų esminį Pirkimo sutarties pažeidimą, ir tiekėjas rizikuotų patekti į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Net jeigu Perkančioji organizacija ir būtų pateikusi visus reikalingus duomenis paraiškai dėl notifikacijos (leidimo) gavimo, bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į notifikacijos (leidimo) išdavimo tvarką, išduota notifikacija (leidimu) tiekėjas galėtų pasinaudoti tik vieną kartą, t. y. vykdydamas konkrečią Pirkimo sutartį, todėl perkančiosios organizacijos keliamas reikalavimas yra Pirkimo sutarties vykdymo reikalavimas. Šį reikalavimą ieškovė išpildys Pirkimo sutarties vykdymo metu. Perkančiosios organizacijos keliami reikalavimai laikytini nepagrįstais, pertekliniais, pažeidžiančiais Metodikos 8.6 punktą, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo naikintinas.

10.       Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti.

11.       Atsakovas nurodė, kad vykdant viešojo pirkimo Nr. 403124 procedūras (kvalifikaciniai reikalavimai buvo tokie patys kaip ir anksčiau vykdyto viešojo pirkimo Nr. 344205) buvo gautas UAB „Sanresa“ pasiūlymas. Pagal UAB „Sanresa“ pasiūlymo turinį, galutiniam atliekų sutvarkymui pasitelkiamas užsienio valstybės (Danijos) subrangovas. Dėl ieškovės pasitelkiamo užsienio valstybės subrangovo, kaip galutinio atliekų tvarkytojo, taikomas 2006-06-14 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau – ir Reglamentas). Remiantis Reglamentu, viešojo pirkimo Nr. 403124 Techninėje specifikacijoje nurodytų atliekų vežimui Europos Bendrijoje taikoma Leidimo procedūra ir būtina turėti Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus (notifikaciją). Kiti Pirkime dalyvavę tiekėjai nesiūlė atliekų eksporto į kitą valstybę, o numatė Lietuvos Respublikos teritorijoje galutinio atliekų sutvarkymo veiksmus, todėl jiems netaikomas tarpvalstybinius atliekų vežimus reglamentuojantis Reglamentas ir iš jo kylantis reikalavimas tokiems vežimams turėti specialų leidimą – notifikaciją. 

12.       Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pažymėjo, kad 2018-12-07 rašte Nr. (4)-AD5-10891 „Dėl informavimo“ UAB „Sanresa“ nustatė terminą pasiūlymo trūkumams ištaisyti – koreguoti subrangovų, kurių pajėgumais remiamasi, sąrašą. Perkančiosios organizacijos 2019-03-19 rašte Nr. (4.2)-AD5-4854 UAB „Sanresa“ pakartotinai pasiūlyta per 40 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo pateikti perkančiajai organizacijai notifikaciją arba koreguoti pasitelktų subrangovų sąrašą. UAB „Sanresa“ perkančiosios organizacijos reikalavimo neginčijo. Baigiantis perkančiosios organizacijos 2019-03-19 rašte Nr. (4.2)-AD5-4854 nustatytam terminui, UAB „Sanresa“ 2019-04-26 raštu kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama pratęsti notifikacijai gauti nustatytą terminą. Prašymas motyvuotas Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir GPAIS) techniniais gedimais. Dokumentų pateikimo tvarką, esant GPAIS veikimo trikdžiams, reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-01-31 įsakymu Nr. Dl-73 „Dėl Tvarkos, kai negalima naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašas, pagal kurio 15 punktą, net jei ir būtų laikinai negalima pasinaudoti GPAIS, duomenys gali būti pildomi ir popieriniu ar elektroniniu formatu ir pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai, todėl GPAIS veikimo trikdžiai (net jei tokie laikini ir būtų) nėra objektyvi priežastis, galinti sutrukdyti notifikacijos gavimo procedūras. Perkančioji organizacija 2019-04-30 raštu Nr. (4.2)-AD5-7626 kreipėsi į notifikacijas išduodančią instituciją Aplinkos apsaugos agentūrą, siekdama išsiaiškinti, kodėl UAB „Sanresa“ neišduota notifikacija per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą ir kokiame etape yra UAB „Sanresa“ notifikacijos išdavimo klausimas bei inicijavo BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietėje laikomų pavojingų atliekų būklės ir situacijos objekte patikrinimą. Aplinkos apsaugos agentūra 2019-05-03 raštu Nr. (27)-A4(e)-1133 informavo perkančiąją organizaciją, jog UAB „Sanresa“ nebuvo išduotas leidimas (notifikacija), nes per Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą UAB „Sanresa“ informaciją pateikė tik 2019-04-23.

13.       Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad UAB „Sanresa“ per perkančiosios organizacijos nustatytą 40 dienų terminą neatliko veiksmų notifikacijos išdavimo procedūrai pradėti. Notifikacijos išdavimo procedūra nepradėta dėl UAB „Sanresa“ neoperatyvumo, į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl garantijos sumos derinimo kreiptasi tik 2019-04-23. Perkančioji organizacija įvertinusi, jog 2019-03-19 rašte Nr. (4.2)-AD5-4854 buvo nustatytas protingas terminas notifikacijai gauti, o praėjus daugiau nei 60 kalendorinių dienų nuo UAB „Sanresa“ nustatyto termino pradžios, buvo atlikti tik pradiniai notifikacijos gavimo veiksmai, jog UAB „Sanresa“ prašyme pratęsti terminą notifikacijai gauti nenurodytos objektyvios priežastis, kurios galėjo sutrukdyti notifikacijos gavimo procedūrą nustatytu terminu bei viešojo intereso sąlygotą būtinybę kuo operatyviau sutvarkyti pavojingas atliekas, UAB „Sanresa“ 2019-04-26 prašymo Nr. 04/26-02 dėl termino pratęsimo netenkino.

14.       Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė garantijos sumą jau yra susiderinusi su Aplinkos apsaugos agentūra 2019-05-10. Pati ieškovė įrodė, kad informacijos pakanka garantijos sumos derinimui. Reglamento priede pateikti pranešimo pildymo nurodymai, pagal kuriuos pildant 5 langelyje prašomą informaciją apie atliekų kiekį, nereikalaujama nurodyti tikslų, konkretų atliekų kiekį – prašoma nurodyti mažiausią ir didžiausią atliekų kiekį. Pirkimo dokumentuose pateiktoje Techninėje specifikacijoje nurodyti tiek minimalūs, kiek maksimalūs pavojingų atliekų kiekiai. Šios informacijos pakanka pranešimo pildymui. Dėl pavojingų atliekų kodų, nurodytų Techninėje specifikacijoje, pažymėta, jog perkančioji organizacija 2018-11-02 rašte Nr. (4)-AD5-8155 „Dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo ir patikslinimo“ 15 punkte nurodė, jog Techninėje specifikacijoje po 1 lentele esančioje 2 pastraipoje nurodyta, jog atliekos kodas nurodytas pagal atliktų laboratorinių tyrimų išvadas, o kadangi ne visų laikomų atliekų tyrimai buvo atlikti, dalis laikomų atliekų gali būti priskirtos ir kodui 19 12 11*. Todėl Pirkimo dokumentų 1 priede pateiktoje pasiūlymo formoje, šalia kiekvienos zonos preliminaraus atliekų kiekio nurodytas ne tik laboratorinių tyrimų metu nustatytas atliekos kodas, bet ir alternatyvus kodas 19 12 11. Pildant pranešimą notifikacijai gauti galima nurodyti ne vieną, bet kelis atliekų kodus, todėl Techninėje specifikacijoje pateiktos informacijos apie atliekų kodus pranešimui pildyti pakanka, tačiau ieškovė nebandė pildyti pranešimo ir jo pateikti per GPAIS.

15.       Atsakovo teigimu, notifikacija negali būti tapatinama su Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 8.6 punkte reglamentuotais sutarties vykdymo reikalavimais. Tai specialus leidimas išvežti atliekas, kurio išdavimo procedūroje dalyvauja tiek kompetentinga nacionalinė institucija, tiek kompetentinga užsienio valstybės institucija, kuri turi galimybę nesutikti su atliekų importu. Viešojo pirkimo dokumentuose nurodyta informacija yra pakankama notifikacijos gavimo procedūroms. Notifikacijos reikalavimas keliamas ne perkančiosios organizacijos iniciatyva ir valia, bet kyla iš specialaus tarpvalstybinių atliekų vežimo reglamentavimo. 2006-06-14 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo („Išankstinis raštiškas pranešimas ir leidimas“) nustatyti atvejai, kai notifikacija privaloma. Reglamento reikalavimas negali būti laikomas diskriminaciniu, nes jis taikomas visiems subjektams, kurie patenka į Reglamento taikymo sritį.

16.       Trečiasis asmuo UAB „Žalvaris“ procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17.       Trečiasis asmuo UAB „Žalvaris“ nurodė, kad Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodytas reikalavimas pateikti leidimą dėl tarpvalstybinio atliekų vežimo, tačiau ieškovei nurodžius, jog galutinai atliekos bus sutvarkytos ne Lietuvoje, kilo reikalavimas pateikti notifikaciją. Kadangi ieškovės subrangovas registruotas užsienio valstybėje ir galutinė atliekų sutvarkymo vieta bus ne Lietuvoje, atliekos turės būti išvežamos į kitą ES šalį. Tokiu atveju turi būti taikomas 2006-06-14 Europos Tarybos ir Parlamento reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo. Poreikis gauti leidimą kyla iš Reglamento ir nacionalinių teises aktų, kuriuos Perkančioji organizacija ieškovei nurodė raštuose Nr. (4.2)-AD5-3456, Nr. (4)-AD5-9013, Nr. (4)-AD5-10370. Neturint leidimo ieškovės pasirinktas subrangovas negali tvarkyti pavojingų atliekų, esančių Lietuvoje. Todėl ieškovė neatitinka kvalifikacijos reikalavimų. Ieškovei buvo nustatytas protingas terminas trūkumams pašalinti – pateikti perkančiajai organizacijai leidimą arba koreguoti pasitelktų subrangovų sąrašą, tačiau šia galimybe ieškovė nepasinaudojo ir tik praėjus minėtam terminui ieškovės pasiūlymas buvo atmestas.

18.       Trečiasis asmuo UAB „Žalvaris“ pažymėjo, kad leidimas nėra suteikiamas automatiškai, nėra aišku, ar iš viso toks leidimas bus ieškovės gautas, kadangi pagal UAB ,,Žalvaris“ darbo patirtį vežant atliekas į kitas valstybes, ne kartą toks leidimas nebūdavo išduodamas ir tai priklausydavo ne nuo Lietuvos valstybinių institucijų, bet nuo tranzitinių valstybių ar galutinės valstybės gavėjos institucijų sprendimo.

19.       Trečiasis asmuo UAB „Žalvaris“ nurodė, kad nors reikalavimas turėti Aplinkos apsaugos agentūros leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus (notifikaciją) pagal ES Reglamentą Nr. 1013/2006 nebuvo įtvirtintas Pirkimo sąlygose, tačiau Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus   2017-06-29 įsakymu patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 11 punkte nurodyta, kad: „Tais atvejais, kai kiti norminiai teisės aktai numato pareigą tiekėjui turėti specifinę teisę verstis sertifikuojama (licencijuojama) veikla, pareiga pateikti pagal specialiuosius teisės aktus išduotus dokumentus ar kitus teisę veikti suteikiančius dokumentus išlieka net ir tais atvejais, kai iš anksto žinomas atitinkamas reikalavimas nebuvo įrašytas į pirkimo dokumentus ar buvo įrašytas klaidingai (galimas pasiūlymų trūkumo taisymas, jei jį lėmė išimtinai netikslios pirkimo dokumentų sąlygos)“.

20.       Trečiojo asmens UAB „Žalvaris“ teigimu, reikalavimas turėti leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus kyla iš Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies. Perkančioji organizacija negali ir neprivalo numatyti visų įmanomų kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams, o tik esminius, kurie leistų tiek tiekėjams, tiek perkančiajai organizacijai įsitikinti pasiūlymų realumu bei tiekėjo galimybėmis, o tiekėjui įsivertinti savo galimybes įvykdyti sutartį. Atsakovas, susipažinęs su ieškovės pasiūlymu, teisėtai ir pagrįstai pareikalavo iš tiekėjo pateikti notifikaciją (leidimą išvežti) atliekas ir tam skyrė pakankamą terminą, kadangi tik šio dokumento turėjimas gali įrodyti ieškovės galimybę tinkamai įvykdyti sutartį. Atsakovas tam suteikė papildomą laiką, o ieškovei per papildomą laiką nepateikus prašomų dokumentų, vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, Pirkimo dokumentų 63.2 punktu, teisėtai ir pagrįstai pripažino ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį kvalifikacinių reikalavimų.

21.       Išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2019-07-15 išvadoje nurodė, kad atsakovo atsiliepime pripažįstama, jog Pirkimo dokumentuose nebuvo įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas turėti teisę vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus, kurią patvirtintų būtinas pateikti specialus leidimas. Toks reikalavimas įtvirtintas 2006-06-14 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo. Pagal Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017-06-19 įsakymu Nr. 1S-105, 11 punktą, tais atvejais, kai kiti norminiai teisės aktai numato pareigą tiekėjui turėti specifinę teisę verstis sertifikuojama (licencijuojama) veikla, pareiga pateikti pagal specialiuosius teisės aktus išduotus dokumentus ar kitus teisę veikti suteikiančius dokumentus išlieka net ir tais atvejais, kai iš anksto žinomas atitinkamas reikalavimas nebuvo įrašytas į pirkimo dokumentus ar buvo įrašytas klaidingai (galimas pasiūlymų trūkumo taisymas, jei jį lėmė išimtinai netikslios pirkimo dokumentų sąlygos). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-02-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 dėl tokių aplinkybių pateikė išaiškinimą. Nurodomas teisinis reguliavimas taikytinas tik tuo atveju, jeigu tiekėjui keliamas reikalavimas turėti specialų leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus yra pripažintinas kvalifikacijos, o ne sutarties vykdymo reikalavimu.

22.       Ieškovė UAB „Sanresa“ 2019-07-15 kreipėsi į teismą su 2019-07-12 ieškiniu atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo (UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“) paskelbimo bei sprendimo sudaryti sutartį su laimėtoju, priteisti bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-3769-933/2019).

23.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 paskelbė pasiūlymų eilę, laimėtoją (UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“) ir sprendimą sudaryti sutartį su laimėtoju. UAB „Sanresa“ 2019-06-23 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl pasiūlymų eilės, laimėtojo (UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“) ir sprendimo sudaryti sutartį su laimėtoju, kurioje ieškovės UAB „Sanresa“ teigimu, laimėtojo pasiūlymas turėjo būti atmestas, kadangi laimėtojas neturi teisės atlikti Pirkimo sutartyje numatytos veiklos – galutinai sutvarkyti tam tikras atliekas. Perkančioji organizacija 2019-07-02 informavo, kad tiekėjo UAB „Sanresa“ pretenzija atmetama.

24.       Ieškovė UAB „Sanresa“ pažymėjo, kad pagal Pirkimo sąlygų 23 punkto lentelės 4 eilutę keliamas reikalavimas tiekėjui UAB „Sanresa“ yra išduotas taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas arba taršos leidimas Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje nurodytų atliekų rūšims ir kiekiui. Vadovaujantis Pirkimų sąlygų Techninės specifikacijos 4 punkto 1 lentelės duomenimis, būtina galutiniu būdu sutvarkyti atliekas kodu 16 10 01* (J, L, C, G, E, H, D ir M zonose). Šios atliekos pagal Aplinkos ministro 2017-10-09 įsakymu Nr. D1-831 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo IV skyriaus lentelę yra apibūdinamos kaip „vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų“. Pagal Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 4 punktą numatoma veiksmų seka: perimtų atliekų perdavimas atliekų tvarkytojams, kurie tvarko atliekas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos kodais (R1-R11) arba (D1–D7), D10. Šios veiklos detalizuotos Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo 1 ir 2 lentelėse. Tiekėjai, dalyvaujantys Pirkime, turi pateikti Taršos integruotos prevencijos kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimus, kurie patvirtintų teisę tvarkyti atliekas kodu 16 10 01* vienu iš šių būdų: kodais (R1-R11) arba (D1–D7), D10.

25.       Ieškovė nurodė, kad nei UAB „TOKSIKA“ TIPK leidimas, nei UAB „TOKSIKA“ atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas nepatvirtina UAB „TOKSIKA“ teisės tvarkyti atliekas kodu 16 10 01* atliekų tvarkymo būdu R10. Nors UAB „TOKSIKA“ TIPK leidimo Nr. 44/T-Š.9-22/2016 2 lentelėje yra nurodytas R10 atliekų tvarkymo būdas, tačiau TIPK leidime turi būti nurodyta, kad R10 atliekų tvarkymo būdu yra leidžiama tvarkyti atliekas kodu 16 10 01*. UAB „TOKSIKA“ atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas nesuteikia teisės R10 būdu tvarkyti atliekų kodu 16 10 01* (vandeninių skystųjų atliekų, kuriose yra pavojingųjų medžiagų), be to, UAB „TOKSIKA“ šiuo dokumentu technologiškai nepagrindžia šių pavojingų atliekų galutinio sutvarkymo apdorojant žemėje. Galiojantis UAB „TOKSIKA“ atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas buvo paskelbtas vėliau nei pasiūlymų pateikimo terminas. Pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo pateikti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, todėl šiuo dokumentu negali būti remiamasi. Pirkimo sąlygose nustačius, jog atitiktis Pirkimo sąlygų 23 punkto lentelės 4 eilutės reikalavimui bus vertinama pagal TIPK leidimą, kitas dokumentas negali būti priimamas kaip lygiavertis TIPK leidimui. Su pasiūlymu nepateikė UAB „TOKSIKA“ atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, o viešoje erdvėje nėra paskelbta UAB „TOKSIKA“ atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, galiojusio iki pasiūlymų pateikimo pabaigos (2018-11-07). Nustačius, kad tiekėjo pasiūlymas neatitinka jam keliamų reikalavimų, toks pasiūlymas turi būti atmestas.

26.       Ieškovė UAB „Sanresa“ pažymėjo, kad neginčija aplinkybės, jog Atliekų tvarkytojų valstybės registre (toliau – ir ATVR) UAB „TOKSIKA“ kaip tvarkytoja yra įsiregistravusi atliekas kodu 16 01 10* reikalaujamu būdu R10. Tačiau šis faktas reiškia tik tai, kad UAB „TOKSIKA“ atitinka Pirkimo sąlygų 23 punkto lentelės 2 eilutės reikalavimą. Siekiant atitikti Pirkimo sąlygų 23 punkto lentelės 4 eilutės reikalavimą, buvo būtina ne būti užsiregistravus ATVR, bet turėti tinkamą TIPK leidimą. Išrašas iš ATVR nėra lygiavertis ir negali patvirtinti aplinkybių, nurodytų TIPK. Pagal teismų praktiką teisę tvarkyti atliekas patvirtina ne registracija ATVR, bet TIPK leidimas. Dėl šios priežasties bet kokios aplinkybės, susijusios su UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“ registracija ATVR, laikytinos nesusijusios su byla bei atitikimu Pirkimo sąlygų 23 punkto lentelės 4 eilutės reikalavimui. TIPK leidimas suteikia teisę tvarkyti tam tikras atliekas tam tikrais būdais. TIPK leidimuose privaloma nurodyti atliekų tvarkymo būdus (kodus) (Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259, 3 priedo 4 priedėlio B dalis). Todėl iš TIPK leidimų turi būti matyti, kokias konkrečiai atliekas įmonė gali tvarkyti kokiais konkrečiai atliekų tvarkymo būdais (kodais). Tiekėjai, dalyvaujantys Pirkime, turi pateikti taršos integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimus, kurie patvirtintų teisę tvarkyti atliekas kodu 16 10 01* vienu iš šių būdų: kodais (R1-R11) arba (D1–D7), D10.

27.       Ieškovės teigimu, UAB „TOKSIKA“ turimas TIPK leidimas nesuteikia teisės tvarkyti atliekų kodu 16 01 10* R10 būdu. Atliekas leidžiama tvarkyti tik S5 (atliekų paruošimas naudoti ir šalinti), D8, D9 ir D14 būdais. Šiose lentelės vietose turi būti nurodyti visi leistini vykdyti tvarkymo būdai konkrečiame objekte. TIPK leidime nėra nurodyta, kad UAB „TOKSIKA“ gali tvarkyti atliekas kodu 16 10 01* atliekų tvarkymo būdu R10. UAB „TOKSIKA“ Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra sudedamoji TIPK leidimo dalis. Tokiame reglamente turi būti detaliai aprašytos konkrečiame įrenginyje taikomos atliekų tvarkymo veiklos (technologijos). UAB „TOKSIKA“ Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente 2 lentelėje nurodyta, kad R10 tvarkymo būdu numatoma tvarkyti tik naftos produktus. UAB „TOKSIKA“ Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas nesuteikia teisės R10 būdu tvarkyti atliekų kodu 16 10 01*, be to, UAB „TOKSIKA“ šiuo dokumentu technologiškai nepagrindžia šių pavojingų atliekų galutinio sutvarkymo apdorojant tokias atliekas žemėje, gerinant aplinkos būklę.

28.       Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti.

29.       Atsakovas nurodė, kad Atliekų tvarkymo paslaugų techninės specifikacijos lentelėje nurodyti atliekų kodai (visi kodai pavojingų atliekų – su žvaigždute*), numatomoje veiksmų sekoje nurodytas perimtų atliekų perdavimas atliekų tvarkytojams, kurie tvarko atliekas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos kodais (R1-R11) arba (D1-D7), D10, kaip tai apibrėžia Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217, 2 priedas. Nurodytos atliekų tvarkymo veiklos (R – atliekų panaudojimas; D – atliekų šalinimas) skirtos galutiniam atliekų sutvarkymui (Atliekų tvarkymo taisyklių 51 p.). Specifikacijos 10 punkte nustatyta, kad paslaugų teikėjas privalo už faktiškai atliktas paslaugas pateikti perkančiajai organizacijai atliktų darbų aktą, pateikiant faktiškai sutvarkytų atliekų kiekius, kodus, atliekų sutvarkymą (tam tarpe galutinį) patvirtinančius dokumentus. Nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai paslaugų teikėjams (Konkurso sąlygų III skyriaus lentelė) – tarp jų tiekėjas Techninėje specifikacijoje nurodytas atliekų tvarkymo veiklas (t. y. R1–R11) arba (D1-D7), D10) turi būti įregistravęs Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre ir turi turėti teisę tvarkyti Techninės specifikacijos 1 lentelėje nurodytas atliekas (t. y. nurodytų kodų pavojingas atliekas). Šiuos duomenis patvirtinti teikėjas neprivalo, nes Atliekų tvarkytojų registre informacija skelbiama viešai. Lentelės 4 eilutėje nurodytas reikalavimas, kurį cituoja ieškovė, – tiekėjui yra išduotas Taršos integruotos taršos prevencijos kontrolės leidimas arba taršos leidimas Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje nurodytų atliekų rūšims ir kiekiui, kaip ir 2 eilutės reikalavimas, nereiškia, kad nurodyto kodo 16 10 01* skysta pavojinga atlieka turi būti neapdorota, neparuošta šalinimui ar naudojimui, o tokia, kokia yra, sutvarkyta R1-R11 arba D1-D7, D10 būdu.

30.       Atsakovas pažymėjo, kad nustatant ir tikrinant tiekėjų kvalifikaciją buvo svarbu, kad tiekėjai turėtų teisę tvarkyti pavojingas atliekas (surinkti, vežti, kitaip tvarkyti), o taip pat pats arba subrangovas/partneris turėtų teisę pavojingas atliekas tvarkyti R1-R11 arba D1-D7 arba D10 nurodyta veikla (kad nebūtų tik vežėjas ar surinkėjas). Paruošiant ar apdorojant atliekas vienai iš nurodytų veiklų, jų kodas gali pasikeisti. Identifikuoti atliekas (suteikti jiems atitinkamą kodą) turi pareigą atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 71, 13 straipsniai). UAB „TOKSIKA“, patikrinus jos kvalifikaciją Atliekų tvarkytojų registre, turi teisę 16 10 01* kodo atliekas (vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų) tvarkyti D8, D9, D14, D15, R10, R12, R13, SI, S2, S5 (Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedas) veikla (pagal ieškovės nurodytą UAB „TOKSIKA“ TIPK; be to, ši įmonė dar turi 9 veiklavietes). Sutvarkius atliekas nurodytais būdais, atliekos kodas gali pasikeisti. Atsižvelgiant į Pirkimo tikslą, pirkimo organizacijai nesvarbu, kaip keisis atliekų kodai, kiek ir kaip jos bus paruoštos šalinimui ar naudojimui, tačiau tikrinant tiekėjo kvalifikaciją svarbu, kad įmonė būtų pajėgi jas galutinai sutvarkyti, kad turėtų visus reikalingus leidimus tvarkyti pavojingąsias atliekas.

31.       Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad UAB „TOKSIKA“ registre registruota teisė atliekas kodu 16 10 01* tvarkyti R10 veikla. Vertinant tiekėjų kvalifikaciją būtina vadovautis ATVR duomenimis, kiti dokumentai (TIPK, techninis reglamentas, pavojingų atliekų licencija) negali būti pagrindas, tačiau ieškovė, ignoruodama ATVR duomenis, remiasi būtent jais, taip pat nurodydama, kad techninio reglamento su pasiūlymu nepateikimas yra procedūrinis pažeidimas. Pirkimo pasiūlyme nebuvo būtina pasiūlyti konkretaus galutinio pavojingų atliekų sutvarkymo būdo ir konkretaus technologinio jo aprašymo, todėl teisiškai nepagrįstas kvalifikacijos atitikimo reikalavimams tikrinimas būtent šiuo aspektu. Kvalifikaciją pagal nurodytą lentelės 4 punktą atitinka tie tiekėjai, kurie turi TIPK leidimą tvarkyti nurodytas specifikacijoje atliekas ir jų kiekius, o pagal 2 punktą – ir teisę tvarkyti atliekas R1-R11 arba D1-D7, D10 būdais. Techninis reglamentas – privalomas TIPK priedas, kuriame aprašomos atliekų tvarkymo veiklų technologijos. Esant įrenginio veiklos pokyčiams ar siekiant pakeisti veiklos apimtis ar pobūdį, TIPK ir/ar techninis reglamentas gali būti pakeistas (papildytas). Tačiau keitimo metu TIPK ir techninis reglamentas nenustoja galioti (vienas keičiamas kitu).

32.       Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė pateikė UAB „TOKSIKA“ TIPK Nr.44/T-Š.9-22/2016 techninį reglamentą, iš kurio akivaizdu, kad jis pildomas naujomis veiklomis – R101 ir R12. Kaip matyti iš Aplinkos apsaugos agentūros rašto, atitinkamai papildytos ir TIPK leidimo 2, 6 ir 7 lentelės. Todėl pakeitimai neaktualūs tiekėjo kvalifikacijos vertinimui ir yra teisiškai nereikšmingi.

33.       Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad neturint TIPK leidimo, atliekų tvarkytojas nebus viešinamas ATVR. Ieškovė pateikė UAB „TOKSIKA“ TIPK leidimą Nr.44/T-Š.9-22/2016, o su pretenzija pirkimo organizacijai buvo pateikusi dar 7 UAB „TOKSIKA“ TIPK leidimus, kurių kiekvienas suteikia teisę tvarkyti Techninėje specifikacijoje nurodytas atliekų rūšis (lentelėje nurodytus atliekų kodus). Aiškinant lingvistiškai komentuojamą Pirkimo tiekėjo kvalifikacijos reikalavimą, akivaizdu, kad jeigu tiekėjas turi galiojantį TIPK leidimą tvarkyti (nesvarbu kokia atliekų tvarkymo veikla bet kuria iš R, D ar S sąrašo, nurodyto Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priede) specifikacijoje nurodytas atliekas, jis šį kvalifikacinį kriterijų atitinka. Tikrinant tiekėjo teisę ir pajėgumą sutvarkyti atliekas galutinai neprotinga sieti jo su konkrečiu atliekos kodu. Šiuo aspektu aptariamą kvalifikacinį reikalavimą atitinka tiekėjas, kuris turi teisę Rl-R11, D1-D7 arba D10 tvarkymo būdais tvarkyti pavojingas atliekas.

34.       Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė neginčija, kad UAB „TOKSIKA“ atlieką kodu 16 10 01* pagal pateiktą TIPK leidimą turi teisę tvarkyti tvarkymo būdu R10, tačiau jis jai atrodo netinkamas.

35.       Trečiasis asmuo UAB „Žalvaris“ procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti.

36.       Trečiasis asmuo UAB „Žalvaris“ nurodė, kad Konkurso sąlygų 23 punkto lentelės 4 eilutėje nėra nustatyta, jog TIPK leidime turi būti nurodytos konkrečios veiklos. Reikalavimas TIPK leidime yra turėti galimybę sutvarkyti Techninėje specifikacijoje nurodytas atliekų rūšis ir kiekį. Iš pateikto TIPK leidimo matyti, kad UAB „TOKSIKA“ turi teisę tvarkyti atliekas 16 01 10* bei turi teisę sutvarkyti tokį kiekį, kuris nurodytas Techninėje specifikacijoje. UAB ,,Žalvaris“ ir UAB „TOKSIKA“, veikdami kaip jungtinės veiklos partneriai, atitiko taikomus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, nurodytus Konkurso sąlygų 23 punkto lentelės 4 eilutėje. Konkurso sąlygų 23 punkte esančios lentelės 2 eilutėje informacija yra skelbiama Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR) ir yra viešai prieinama internetiniame puslapyje.

37.       Trečiasis asmuo UAB „Žalvaris“ pažymėjo, kad registruojantis ATVR įregistruojamos atitinkamo subjekto atliekų tvarkymo veiklos ir ši informacija prieinama ir matoma visiems asmenims viešai, t. y. galima matyti, kokias atliekų tvarkymo veiklas yra įregistravusi atitinkama įmonė kokioms ir konkrečioms atliekoms. Iš teikiamų duomenų matyti, kad informacija buvo keista iki 2018-11-07, kada turėjo būti pateikti teikėjų pasiūlymai. Atliekos kodu 16 01 10* gali būti tvarkomis įvairiomis veiklomis, tarp jų – R10.

38.       Trečiasis asmuo UAB „Žalvaris“ nurodė, kad perkančioji organizacija pateikė 2019-07-02 atsakymą į pretenziją, kuriuo ieškovės pretenzija buvo atmesta, tačiau iš EPP teismų sistemos matyti, kad teisme ieškinys gautas tik 2019-07-15, t. y. 3 dienomis vėliau nei numato VPĮ 102 straipsnio 1 dalis. Prašo teismo įvertinti ar nebuvo praleisti terminai ieškiniui pateiki vadovaujantis VPĮ.

39.       Trečiasis asmuo UAB „Žalvaris“ pažymėjo, kad ieškovės teisės ar teisėti interesai būtų pažeisti prašomu panaikinti atsakovo sprendimu tik tuo atveju, jei teismas pripažintų ieškovės reikalavimą dėl sprendimo, kuriuo perkančioji organizacija pripažino ieškovės kvalifikaciją netinkama, neteisėta ir jį panaikintų. Teismui, nustačius, kad perkančioji organizacija teisėtai pašalino ieškovę iš Pirkimo, ieškovė neturėtų teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir tai būtų pagrindas šį ieškovės reikalavimą atmesti.

40.       Trečiasis asmuo UAB „Žalvaris“ nurodė, kad remiantis ATVR taisyklių reikalavimais, Aplinkos apsaugos agentūra, įregistruodama atliekos kodo 16 10 01* atliekų tvarkymo veiklą R10, patvirtino UAB „TOKSIKA“ teisę atliekas tvarkyti ta veikla, kuriai vykdyti privalu turėti leidimą. Pateikti dokumentai yra lygiaverčiai duomenų juose prasme – atliekų kodų ir pavadinimų, atliekų tvarkymo veiklos kodų ir pavadinimų duomenys ATVR registruojami TIPK leidimo duomenų pagrindu. Atliekų tvarkymo būdo R10 kodu registracija ATVR yra susijusi su byla ir padeda pagrįsti UAB „Žalvaris“ ir UAB „TOKSIKA“ kompetenciją vykdyti laimėjus viešąjį pirkimą sudarytą pirkimo sutartį. UAB „TOKSIKA“ turi teisę tvarkyti visas pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento 2.1 punkto lentelėje naudojamų ir šalinamų atliekų apibūdinamas atliekas, šioje lentelėje nurodytais būdais, tarp jų ir atliekas, žymimas kodu 16 10 01 gali tvarkyti R10 būdu, kaip to reikalauja konkurso sąlygos.

41.       Trečiasis asmuo UAB „EKOMETRIJA“ atsiliepime prašė ieškinius tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad reikalavimas pateikti notifikaciją yra sutarties vykdymo, o ne kvalifikacijos reikalavimas, todėl negalėjo būti pagrindas pasiūlymą atmesti. Perkančioji organizacija reikalavimo pateikti notifikaciją tiekėjams, kurie remiasi užsienio subjektų pajėgumais, nenumatė prikimo sąlygose. Atsakovas numatė galimybę, jog Pirkime dalyvaus užsienio šalių subjektai, kadangi įtvirtino kokius dokumentus jie turi pateikti, tačiau prie jų nenurodė leidimo vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus, taigi nelaikė jo kvalifikacijos reikalavimu.

42.       Trečiasis asmuo UAB „EKOMETRIJA“ pažymėjo, kad notifikacija savaime nėra specialus leidimas, tai išankstinis susitarimas tarp skirtingų šalių subjektų ir juos kontroliuojančių institucijų tik dėl konkrečių pavojingų atliekų (rūšies, kilmės, pavojingumo savybių) judėjimo ir sutvarkymo, todėl atsakovo teiginiai, kad specialieji teisės aktai reikalauja pateikti notifikacija kaip kvalifikacijos pagrindimą yra nepagrįsti.

43.       Trečiojo asmens UAB „EKOMETRIJA“ teigimu, perkančioji organizacija neįvertino, kad Reglamentas pasiūlymo pateikimo metu ieškovei dar netaikomas, kadangi ji nevaldo atliekų. Net jei ieškovė būtų pripažinta atliekų turėtoja, Pirkimo sąlygose pateiktų duomenų nepakanka notifikacijos procedūrai atlikti. Atsižvelgiant, kad perkančioji organizacija pasilieka teisę keisti tvarkomų atliekų apimtis, neįmanoma suplanuoti vežimų skaičiaus.

44.       Trečiasis asmuo UAB „EKOMETRIJA“ pažymėjo, kad atliekas kodu 16 10 01* UAB „TOKSIKA“ gali tvarkyti tik S5 būdu, tai yra ne vienu iš Pirkimo sąlygose numatytų būdų. UAB „TOKSIKA“ leidimo 7 lentelėje prie atliekos kodo 16 10 01* kodas R10 nenurodytas, kas reiškia, kad šios atliekos apdorojimo žemėje, naudingu žemės ūkiui arba gerinančiu aplinką būdu tvarkyti UAB „Toksika“ neturi teisės.

45.       Trečiasis asmuo AB Palemono keramikos gamykla atsiliepime prašė tenkinti ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai reikalavo ieškovės pateikti leidimą vykdyti tarpvalstybinius vežimus (notifikaciją) pasiūlymų vertinimo atitikties kvalifikacijos reikalavimams stadijoje, o jo nepateikus neteisėtai pasiūlymo toliau nebevertino. Taip pat netinkamai atliko UAB „Žalvaris“ ir UAB „TOKSIKA“ pasiūlymo atitikties kvalifikacijos reikalavimams vertinimą ir nepagrįstai juos pripažino Konkurso laimėtojais. Įvertinus Pirkimo dokumentuose pateiktus duomenis apie numatytas tvarkyti atliekas, akivaizdu, kad juose nėra pakankamai išsamios informacijos, jog būtų galima atlikti notifikacijos procedūrą ir gauti Aplinkos apsaugos agentūros išduodamą leidimą vykdyti tarpvalstybinius vežimus. Tik ieškovei pradėjus teikti atliekų tvarkymo sutartimi perkamas paslaugas, būtų sudarytos galimybės atlikti visus būtinus tyrimus ir veiksmus, siekiant nustatyti reikiamus duomenis apie tvarkomas atliekas ir atlikti notifikacijos procedūrą.

46.       Trečiojo asmens AB Palemono keramikos gamyklos teigimu, atsakovas priėmė neteisėtus sprendimus dėl ieškovės ir trečiųjų asmenų pasiūlymų vertinimo, be pagrindo reikalavo ieškovės pateikti notifikaciją pasiūlymų vertinimo stadijoje ir nepagrįstai pripažino UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“ Pirkimo laimėtojais, nors UAB „TOKSIKA“ neatitinka kvalifikacijos reikalavimų.

47.       Išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) nurodė, kad TIPK leidimo turinio bei Reglamento turinio aiškinimas, atsižvelgiant į atliekų tvarkymo specifiką, nėra VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtintos Tarnybos kompetencijos sritys. Remiantis VPĮ nuostatomis ir teismų praktika, byloje svarbu nustatyti, kada atsirado faktinės aplinkybės, dėl kurių tiekėjas įgijo (jeigu įgijo) teisę verstis Atliekų tvarkymo veikla. Pirkimo Techninės specifikacijos 23 punkte nustatyta, jog perkančioji organizacija reikalaus atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančių dokumentų, nurodytų šio punkto lentelėje. Šioje lentelėje nenurodytas imperatyvus reikalavimas pateikti reglamentą (atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą). Siekiant įrodyti savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, trečiasis asmuo turi teisę remtis Pirkimo sąlygose nenurodytais dokumentais, lygiaverčiais Pirkimo sąlygose reikalaujamiems dokumentams. Dėl nagrinėjamoje situacijoje aktualaus reglamento lygiavertiškumo spręstina bylos nagrinėjimo metu.

48.       Vilniaus apygardos teismas 2019-07-24 nutartimi nutarė prijungti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-3769-933/2019 prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3596-933/2019.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

49.       Vilniaus apygardos teismas 2019-10-02 sprendimu nusprendė ieškovės UAB „Sanresa“ 2019-06-20 ieškinį ir 2019-07-12 ieškinį atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų vykdant viešąjį pirkimą (Pirkimo Nr. 403124) atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „Sanresa“ trečiajam asmeniui UAB „Žalvaris“ 1 472 Eur bylinėjimosi išlaidų, sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-06-27 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

50.       Teismas, įvertinęs į ieškovės reikalavimus, sprendė, kad vykdomam Pirkimui taikytinas VPĮ, CK, kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai bei Konkurso sąlygos.

51.       Teismas dėl 2019-06-20 (paduoto 2019-06-21) ieškinio nustatė, kad ieškovė kaip subrangovą taip pat pasitelkė Danijos įmonę.

52.       Teismas pažymėjo, kad Europos Sąjungos teisės aktų taikymas bylose turi tam tikrų ypatumų, kurie numatyti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV). SESV 288 straipsnyje nurodyta, kad, vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Tas pats SESV 288 straipsnis nurodo, kad tiesiogiai taikomi visoje Europos Sąjungoje yra reglamentai. Nagrinėjamo ginčo atveju aktualus 2006-06-14 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo, kuris nustato atliekų vežimo procedūrų ir kontrolės režimą, priklausantį nuo atliekų kilmės, paskirties vietos ir vežimo maršruto, vežamų atliekų tipo ir jų tvarkymo būdo paskirties vietoje. Reglamento 4 straipsnis numato, kad kai pranešėjas ketina vežti 3 straipsnio 1 dalies a arba b punktuose nurodytas atliekas, jis išsiuntimo kompetentingai institucijai pateikia ir per ją pateikia išankstinį pranešimą raštu, o jei pateikia bendrą pranešimą – laikosi 13 straipsnio.

53.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ) nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis; atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas.

54.       Teismas pažymėjo, kad Atliekų vežimo tvarkos aprašo (tekste – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-04-27 įsakymu Nr. D1-207 „Dėl Atliekų vežimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, tikslas – užtikrinti 2006-06-14 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (Reglamentas Nr. 1013/2006) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015-11-10 Komisijos reglamentu (ES) 2015/2002, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo IC ir V priedai, įgyvendinimą. Pranešėjai, atliekų vežimą organizuojantys asmenys, vadovaudamiesi Reglamento Nr. 1013/2006 nustatytais reikalavimais, pildo atitinkamiems atliekų tarpvalstybiniams vežimams reikiamus dokumentus (pranešimo dokumentų (toliau – IA priedo forma) ir (ar) judėjimo dokumentų (toliau – IB priedo forma) formas arba VII priede nurodytą formą (toliau – VII priedo forma)); derina dokumentus, jei reikia, įkelia dokumentų kopijas, teikia duomenis ir (ar) įrašo, pažymi informaciją, reikalingus gauti leidimui (-ams) vežti atliekas ar organizuoti atliekų tarpvalstybinį vežimą (-us), per Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (toliau – GPAIS) (Aprašo 4 punktas). Pagal Reglamento Nr. 1013/2006 3 straipsnyje nustatytas procedūras išvežant atliekas iš Lietuvos, vadovaujantis 16 ir 18 straipsniuose nustatytais reikalavimais, atitinkamus atliekų tarpvalstybinius vežimus lydi pasirašytos IA formos kopija ir IB forma, kurios buvo užpildytos ir atspausdintos per GPAIS, arba pasirašytos VII priedų formos, kurios buvo užpildytos ir atspausdintos per GPAIS (Aprašo 5 punktas). Pranešėjas, atliekų vežimą organizuojantis asmuo, atliekų gavėjas pagal kompetenciją privalo vykdyti priskirtas pareigas pagal Reglamente Nr. 1013/2006 nustatytus reikalavimus (Aprašo 16 punktas).

55.       Teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimo nustatymo metodikos (tekste – ir Metodika) tikslas – padėti perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui įgyvendinti VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo ar pirkimo (toliau – pirkimas) sąlygas.

56.       Teismas pažymėjo, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais, šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ryšiai jam bus prieinami. Viena iš tokių rėmimosi formų – subrangovų pasitelkimas. Subrangovai – ūkio subjektai, kurie nelaikytini tiekėjais VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, tačiau kuriems taikomi tam tikri reikalavimai tiekėjams: jiems keliami tiekėjų kvalifikacijos ar kiti kokybinės atrankos reikalavimai bei tikrinama atitiktis jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012). Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti pagal viešojo pirkimo sutartį įsipareigojimus, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. Tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą. Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas; jis yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Be to, pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus). Kilus ginčui dėl konkretaus kvalifikacijos reikalavimo turinio, aplinkybė, kokią ir kokios apimties kvalifikaciją turi turėti pirkime dalyvaujantis tiekėjas, nustatoma to reikalavimo išraišką, ją sistemiškai aiškinant kartu su pirkimo sąlygomis, apibrėžiančiomis pirkimo objektą, techninius reikalavimus jam.

57.       Teismas, įvertinęs proceso dalyvių nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, darė išvadą, kad leidimo gavimas (turėjimas) vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus laikytinas kvalifikaciniu, o ne pirkimo sutarties vykdymo reikalavimu. Tuo atveju, jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas nusprendžia atliekas išvežti iš Lietuvos į kitą valstybę, jis turi perkančiajai organizacijai pateikti atitinkamus įrodymus apie tokio atliekų išvežimo leidimą.

58.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tai, kad perkančioji organizacija nustatė terminą atitinkamiems dokumentams pateikti, kurį vėliau pati ieškovė prašė dar pratęsti, nesudaro pagrindo leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus laikyti pirkimo sutarties vykdymo reikalavimu.

59.       Teismas sutiko su ieškove, kad Pirkimo sąlygose aiškiai nebuvo įvardinta, jog tuo atveju, jeigu tiekėjas ketina išvežti atliekas į kitą valstybę (šiuo atveju Europos sąjungos valstybę) jis turi pateikti leidimą išvežti atliekas į kitą valstybę, tačiau aptariamas reikalavimas kyla iš imperatyvaus teisinio reguliavimo (šiuo atveju Reglamento). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, darė išvadą, kad atsakovas (perkančioji organizacija) ieškovei sudarė galimybę papildomai pateikti dokumentus, būtinus kvalifikacijai pagrįsti, tačiau net ir po perkančiosios organizacijos nustatyto termino leidimas vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus nebuvo pateiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010; 2012-04-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2017-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

60.       Teismas nesutiko su ieškove, kad į Aplinkos apsaugos agentūrą galima kreiptis tik faktiškai valdant atliekas, kurias ketinama pervežti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija buvo pateikusi pakankamai informacijos, kuri būtina siekiant gauti aptariamą leidimą. Be to, kreipusis dėl leidimo išdavimo bei trūkstant atitinkamos informacijos, tiekėjas galėtų kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl tokios papildomos informacijos gavimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokios informacijos būtų trūkę. Teismas sprendė, kad pačios ieškovės elgesys patvirtina, kad informacijos gauti leidimą buvo pakankamai.

61.       Teismas taip pat nesutiko su ieškove, kad pasitelkus užsienio subjektą reikalaujama pateikti papildomus dokumentus, pažeidžia viešųjų pirkimų nediskriminavimo principą. Teismas pažymėjo, kad toks reikalavimas nustatytas Reglamente, todėl nėra pagrindo sutikti su teiginiais dėl nediskriminavimo principo pažeidimo.

62.       Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad atsakovui sudarius galimybę ieškovei pateikti papildomus dokumentus, tačiau šiai per nustatytą terminą to nepadarius, taip pat neįrodžius, jog nustatytas terminas operatyviai bei laiku ėmusis reikiamų priemonių gauti perkančiosios organizacijos prašomą dokumentaciją buvo nepakankamas, atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą netenkinti prašymo dėl termino pratęsimo bei tuo pačiu nurodė, kad ieškovė tolesnėse viešojo pirkimo Nr. 403124 procedūrose nedalyvauja.

63.       Teismas pažymėjo, kad nepripažinus ieškovės reikalavimo panaikinti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 užfiksuotą sprendimą dėl UAB „Sanresa“ pasiūlymo atmetimo, nes ji pagrįstai buvo pašalinta iš Pirkimo procedūrų, kaip neatitinkanti kvalifikacinių reikalavimų, tuo pačiu, vertinant aptariamo 2019-06-20 ieškinio faktinį pagrindą, nėra pagrindo naikinti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9014 užfiksuoto sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo be ieškovės.

64.       Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal 2019-06-20 ieškinio faktinį pagrindą sprendimas dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo buvo ginčijamas kaip išvestinis reikalavimas, ginčijant sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo.

65.       Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad ieškovės 2019-06-20 ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 užfiksuotą sprendimą dėl UAB „Sanresa“ pasiūlymo atmetimo; panaikinti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9014 užfiksuotą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo laikytinas neįrodytu, nepagrįstu, todėl netenkintinas.

66.       Teismas dėl 2019-07-12 ieškinio (paduoto 2019-07-15) nustatė, kad minėtu ieškiniu ieškovė prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo (UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“) paskelbimo bei sprendimo sudaryti sutartį su laimėtoju, kuris iš esmės grindžiamas tuo, kad minėti subjektai neatitiko Pirkimo konkurso sąlygų reikalavimų.

67.       Teismo vertinimu, yra reiškiamas toks pats reikalavimas kaip jau aukščiau išnagrinėtu ieškiniu byloje, tačiau nurodytas kitas tokio ieškinio faktinis pagrindas.

68.       Teismas nesutinka su trečiojo asmens UAB „Žalvaris“ teiginiais, kad ieškovės teisės ar teisėti interesai būtų pažeisti prašomu panaikinti atsakovo sprendimu tik tuo atveju, jei teismas pripažintų ieškovės reikalavimą dėl sprendimo, kuriuo perkančioji organizacija pripažino ieškovės kvalifikaciją netinkama neteisėtu ir jį panaikintų.

69.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė siekė dalyvauti Pirkime, teikė pasiūlymą, turėdama suinteresuotumą jį laimėti. Dėl to teismas darė išvadą, kad vien ta aplinkybė, kad aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu nebuvo tenkintas ieškovės 2019-06-20 ieškinys, kuriuo buvo ginčijamas jos pasiūlymo atmetimas, nepaneigia jos suinteresuotumo ginčyti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo (UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“) paskelbimo, įrodinėjant, jog laimėtojo pasiūlymas neatitiko viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų.

70.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2019-06-03 teikė pretenziją dėl Pirkimo, kurioje pažymėjo, kad nustačius, jog laimėtojas neturi teisės verstis reikalaujama veikla, UAB „Žalvaris“ ir UAB „TOKSIKA“ pasiūlymas privalėjo būti atmestas. Prašė panaikinti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9014 užfiksuotus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo. Atsakovas 2019-07-02 rašte Nr. (4)-AD5-11906 atmetė ieškovės pretenziją. Trečiojo asmens UAB „Žalvaris“ teigimu, perkančioji organizacija atsakymą į pretenziją pateikė 2019-07-02, kuriuo ieškovės pretenzija buvo atmesta, tačiau iš EPP teismų sistemos matyti, kad teisme ieškinys gautas tik 2019-07-15, t. y. 3 dienomis vėliau nei numato VPĮ 102 straipsnio 1 dalis, todėl prašo teismo įvertinti ar nebuvo praleisti terminai ieškiniui pateiki vadovaujantis VPĮ.

71.       Teismas pažymėjo, kad ieškinio pareiškimo teismui terminai sureguliuoti VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje. Vertinant terminų skaičiavimo taisykles pažymėtina, kad termino skaičiavimas prasideda kitą dieną po atitinkamų dokumentų įteikimo (CK 1.118 straipsnis), o 2019-07-13 – 2019-07-14 buvo savaitės dienos – šeštadienis ir sekmadienis. Ieškovės 2019-07-12 ieškinys per EPP sistemą teiktas ir pasirašytas 2019-07-12 15:55:25, o pati byla pagal ieškinį pradėta 2019-07-15. Dėl to teismas sprendė, kad ieškinys buvo pareikštas nepraleidus nustatytų terminų.

72.       Teismas nustatė, kad ieškovė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-05-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-765-381/2019, sprendė klausimą, ar teisė verstis atitinkama atliekų tvarkymo veikla įgyjama tik gavus atitinkamą leidimą ir įregistravus veiklą ATVR, ar pakanka turėti atitinkamą leidimą ir pačiam ūkio subjektui būti registruotam ATVR.

73.       Teismas, įvertinęs nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išaiškinimus, pažymėjo, kad nurodytos bylos aplinkybės nėra iš esmės tapačios nagrinėjamai bylai: toje byloje subjektas turėjo leidimą, tačiau jis nebuvo registruotas ATVR; šioje byloje sprendžiamas klausimas, kas konkrečiai pagal Techninės specifikaciją bei Konkurso sąlygas turėtų būti nurodyta leidime, ir ką konkrečiai tiekėjas, norėdamas dalyvauti Konkurse turėjo pateikti pagal Konkurso sąlygų 23 punkto lentelės 2 ir 4 punktus. Teismas taip pat nurodė, kad pagal ATVR nuostatų 21.9. punktą registre taip pat registruojami duomenys apie registro objektui išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą, jeigu vykdomai atliekų tvarkymo veiklai jo reikia pagal teisės aktų reikalavimus: leidimo numeris, išdavimo data, leidimo pakeitimo, galiojimo panaikinimo data; Konkurso sąlygos negali būti aiškinamos plečiamai ir negali sukurti didesnių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, nei nurodyta Konkurso sąlygose.

74.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atliekų kodai buvo numatyti Techninės specifikacijos 1 lentelėje. Paslaugos tiekėjas privalo atitikti šiuos reikalavimus – turėti teisę verstis viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla, turėti teisės aktais nustatytus reikiamus leidimus, licencijas, kvalifikacijas ir atitikti pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Konkurso sąlygose Pirkimo objektas apibrėžiamas kaip pavojingų atliekų tvarkymo paslaugos; tiekėjas, dalyvaujantis Pirkime, turi atitikti šiame punkte nustatytus kvalifikacijos reikalavimus (Konkurso sąlygų 23 p.). Pagal Konkurso sąlygų 23 punkto lentelės 4 punktą: pirma, tiekėjui turi būti išduotas taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas arba taršos leidimas; antra, leidimas turi būti Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje nurodytų atliekų rūšims ir kiekiui <...>. Pagal į bylą teiktą Aplinkos apsaugos agentūros pakeistą Taršos intergtuotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 44/T-Š.9-22-/2016 UAB „TOKSIKA“ gali atliekas tvarkyti kodu 16 10 01* (vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų). UAB „TOKSIKA“ pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente taip pat yra numatytas atliekų tvarkymo kodas 16 10 01 * (vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų). Į bylą taip pat teiktas ATVR išrašas dėl UAB „TOKSIKA“. Be to, pati ieškovė nurodė, jog ji byloje neginčijo faktinės aplinkybės, jog ATVR UAB „TOKSIKA“ kaip tvarkytoja yra įsiregistravusi atliekas kodu 16 01 10* reikalaujamu būdu R10. Tačiau šis faktas reiškia tik tai, kad UAB „TOKSIKA“ atitinka Pirkimo sąlygų 23 punkto lentelės 2 eilutės reikalavimą. Teikto leidimo antroje lentelėje UAB „Toksika” Šiaulių filialo potencialiai pavojingų atliekų tvarkymo aikštelė nurodytas ir atliekų tvarkymo kodas pagal atliekų tvarkymo taisykles R10 (apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklės). Pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente taip pat nurodyta atliekos naudojimo ir šalinimo veikla R10.

75.       Teismas, aiškindamas Konkurso sąlygas (23 punkte numatytą kvalifikacinio reikalavimo lentelės 4 punktą), sprendė, kad pagal nurodytas sąlygas tiekėjas turėjo pateikti TIPK leidimą techniniame projekte nurodytų atliekų rūšims ir kiekiui. Toks kvalifikacinio reikalavimo (Konkurso sąlygų 23 straipsnio 1 lentelės 4 punktas) numatymas atitiko perkančiosios organizacijos tikslą. Toks UAB „TOKSIKA“ leidimas buvo pateiktas į bylą. Reikiamos atliekų tvarkymo veiklos yra įregistruotos ATVR. Dėl to teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, jog UAB „TOKSIKA“ turimas TIPK leidimas nesuteikia teisės tvarkyti atliekų pagal atsakovo suformuotas Konkurso sąlygas.

76.       Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, daro išvadą, kad ieškovės 2019-07-12 ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo (UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“) paskelbimo bei sprendimo sudaryti sutartį su laimėtoju, laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

77.       Teismas sprendė, kad netenkinus ieškovės ieškinių nėra pagrindo jai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų.

78.       Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Žalvaris“ prašė priteisti 1 472 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į priimamą teismo sprendimą, į teiktus įrodymus apie patirtą išlaidų dydį, vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisinto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatomis, sprendė, kad trečiajam asmeniui UAB „Žalvaris“ priteistina 1 472 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „Sanresa“ (CPK 93 str. , 98 str.).

79.       Teismas atsižvelgdamas į į priimamą teismo sprendimą, sprendė, kad šiam sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Vilniaus apygardos teismo 2019-06-27 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti atsakovei Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, sudaryti atviro konkurso būdu pagreitinta procedūra vykdomame viešajame pirkime „Pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimas“, kurio pirkimo Nr. 403124, Pirkimo sutartį, o jei Pirkimo sutartis sudaryta – sustabdyti Pirkimo sutarties vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

80.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Sanresa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo     2019-10-02 sprendimą ir ieškinius tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

81.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

81.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sprendė, kad leidimo gavimas (turėjimas) vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus laikytinas kvalifikaciniu, o ne pirkimo sutarties vykdymo reikalavimu. Tuo tarpu, reikalavimas dėl Aplinkos apsaugos agentūros leidimo vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus (notifikaciją) pagal Reglamentą Nr. 1013/2006 priskirtinas prie pirkimo sutarties vykdymo, o ne kvalifikacijos (tiekėjo teisės verstis atitinkama veikla) reikalavimų. Tarpvalstybinio atliekų vežimo (notifikacijos) leidimo gavimo procese pagrindinį sprendimą dėl atliekų įvežimo (leidimo įvežti) į konkrečią šalį priima atliekų gavėjo šalies kompetentinga institucija, ir tik jai pritarus, Aplinkos apsaugos agentūra aprobuoja (pritaria tokiam sprendimui) pasirašydama, antspauduodama ir įrašydama datą į pranešimo dokumentą, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 1013/2006 9 straipsnyje. Atitinkamai, leidimas vykdyti tarpvalstybinį atliekų vežimą yra susijęs tik su konkrečia siunta, todėl nelaikytinas specialiuoju leidimu, suteikiančiu teisę verstis atitinkama (šiuo atveju atliekų tvarkymo) veikla.

81.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nebeaktualia teismų praktika ir netaikė naujosios VPĮ redakcijos, įsigaliojusios nuo 2017-07-01. Teismas daugiausia vadovavosi 2010-2012 metų kasacinio teismo praktika. Tik vienu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2017 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau cituojama kasacinio teismo nutartis buvo priimta 2017-02-14, t. y. dar prieš įsigaliojant esminiams VPĮ pakeitimams.

81.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „TOKSIKA“ pateiktas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 44/T-Š.9-22/2016 suteikia teisę tvarkyti atliekas pagal Pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus. Faktiškai nei vienas subjektas, veikiantis Lietuvos Respublikoje, šiuo metu neturi teisės atliekų kodu 16 10 01* tvarkyti R10 naudojimo būdu, todėl bet kuriuo atveju siekiant visiškai įvykdyti Pirkimo sutartį (galutinai sutvarkyti atliekas) yra būtina užsienio subjekto pagalba.

81.4.                      Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pagal į bylą teiktą Aplinkos apsaugos agentūros pakeistą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 44/T-Š.9-22-/2016 UAB „TOKSIKA“ gali atliekas tvarkyti kodu 16 10 01* (vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų). Pažymėtina, kad šiame leidime nėra nurodyta, kokiu konkrečiu būdu gali būti naudojamos atliekos 16 10 01* (lentelės 5-7 grafos yra tuščios), nurodyta, kad atliekos gali būti tvarkomos tik S5 (atliekų paruošimas naudoti ir šalini) būdu, todėl darytina išvada, kad atliekos 16 10 01* negali būti tvarkomos R10 būdu (apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę). Be to, minėtame leidime nurodyta, kad leidžiama laikyti atliekas kodu 16 10 01*, tačiau Pirkimo esmė yra ne laikyti, o sutvarkyti atliekas galutiniais atliekų tvarkymo būdais.

81.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad teikto leidimo antroje lentelėje nurodytos UAB „TOKSIKA” Šiaulių filialo potencialiai pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės nurodytas ir atliekų tvarkymo kodas pagal Atliekų tvarkymo taisykles R10 (apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklės), kad pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente taip pat nurodyta atliekos naudojimo ir šalinimo veikla R10. Pažymėtina, kad tai neįrodo, jog UAB „TOKSIKA“ turi teisę R10 būdu tvarkyti atliekas kodu 16 10 01*. TIPK leidime aiškiai nurodyta, jog atliekas kodu 16 10 01* galima naudoti tik S5 būdu, todėl darytina išvada, kad UAB „TOKSIKA“ neturi teisės vandeninių skystųjų atliekų, kuriose yra pavojingųjų cheminių medžiagų (16 10 01*) tvarkyti apdorojimo žemėje, naudingu žemės ūkiui ar gerinančiu aplinkos būklę (R10) būdu.

82.       Atsiliepimu į ieškovės UAB „Sanresa“ apeliacinį skundą atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2019-10-02 sprendimą palikti nepakeistą.

83.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

83.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei motyvuotai konstatavo, kad notifikacija yra  būtinas, išplaukiantis iš Reglamento Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo, kvalifikacinis, pagrindžiantis tiekėjo galimybes ir pajėgumu įvykdyti Pirkimo sutartį, reikalavimas.

83.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „TOKSIKA“ turėjo TIPK leidimą Pirkimo techniniame projekte nurodytų atliekų kiekiui ir rūšims, taip pat turėjo teisę tvarkyti atliekas galutinai ir dėl to UAB „TOKSIKA“ atitinka kvalifikacinius Pirkimo reikalavimus.

83.3.                      Lietuvos apeliaciniam teismui 2019-10-03 nutartimi (civilinė byla Nr. e2-1198- 302/2019) panaikinus Vilniaus apygardos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas sudarė pagal šį Pirkimą sutartį su UAB „Žalvaris“ ir UAB „TOKSIKA“, kuri šiuo metu vykdoma.

84.       Atsiliepimu į ieškovės UAB „Sanresa“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Žalvaris“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2019-10-02 sprendimą palikti nepakeistą.

85.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

85.1.                      UAB „Žalvaris“ ir atsakovas ginčo Pirkime jau yra sudarę Pirkimo sutartį.

85.2.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad leidimo gavimas (turėjimas) vykdyti tarptautinius atliekų vežimus (notifikacija) laikytinas kvalifikaciniu, o ne sutarties vykdymo reikalavimu.

85.3.                      Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos teismų praktika, kadangi rėmėsi nutartimis, kurios buvo priimtos prieš įsigaliojant aktualiai VPĮ redakcijai. Pažymėtina, kad teisės akto pakeitimai savaime nepaneigia iki tol suformuotos teismų praktikos.

85.4.                      Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad UAB „TOKSIKA“ TIPK leidimas Nr. 44/T-Š.9-22/2016 suteikia įmonei teisę tvarkyti atliekas pagal Pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus. Ginčas iš esmės vyksta dėl to, ar UAB „TOKSIKA“ turi teisę atliekas kodu 16 10 01* (vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų) tvarkyti atliekų naudojimo veikla kodu R10.

85.5.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino UAB „TOKSIKA“ kvalifikaciją pagal Pirkimo sąlygas.

86.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-11-26 gautas ieškovės UAB „Sanresa“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

87.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl leidimo reikšmės ir jo aiškinimo

88.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sprendė, kad leidimo gavimas (turėjimas) vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus laikytinas kvalifikaciniu, o ne pirkimo sutarties vykdymo reikalavimu. Teisėjų kolegija šiuos teiginius laiko nepagrįstais.

89.       Byloje nustatyta, kad ieškovė (apeliantė), pateikdama atsakovui savo pasiūlymą, pasiūlyme nurodė, jog subtiekėju pasirinko Danijoje esantį subrangovą Fortum Waste Solutions A/S. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu apeliantė pasirinko Pirkimo sutarties vykdymo būdą gabenant pavojingas atliekas į kitą ES valstybę.

90.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju vykdomas tarptautinis atliekų vežimas ES ribose. Pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamo ginčo atveju aktualus 2006-06-14 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo, kuris nustato atliekų vežimo procedūrų ir kontrolės režimą, priklausantį nuo atliekų kilmės, paskirties vietos ir vežimo maršruto, vežamų atliekų tipo ir jų tvarkymo būdo paskirties vietoje.

91.       Remiantis mintu Reglamentu, Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodytų atliekų vežimui Europos Bendrijoje taikoma Leidimo procedūra ir būtina turėti Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus (notifikaciją). Notifikacija – tai specifinis leidimas, kuris tolygus vienkartinio naudojimo leidimui kaip sutarties vykdymo sąlyga. Notifikacijai gauti yra būtinas ne tik ją išduodančios institucijos (Aplinkos apsaugos agentūros) pritarimas, bet ir kompetentingos užsienio valstybės, kurioje bus priimamos atliekos, institucijos sutikimas. Pažymėtina, kad kompetentingos užsienio valstybių institucijos turi galimybę nesutikti su atliekų importu. Tai reiškia, kad pirminio vertinimo, ar tiekėja gali kreiptis dėl notifikacijos išdavimo, nepakanka, kad perkančioji organizacija galėtų įsitikinti tiekėjos pajėgumu vykdyti sutartį, nes nėra garantijos, kad net ir turėdama galimybę kreiptis dėl notifikacijos suteikimo, ji bus suteikta.

92.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais, šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ryšiai jam bus prieinami. Viena iš tokių rėmimosi formų – subrangovų pasitelkimas. Subrangovai – ūkio subjektai, kurie nelaikytini tiekėjais VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, tačiau kuriems taikomi tam tikri reikalavimai tiekėjams: jiems keliami tiekėjų kvalifikacijos ar kiti kokybinės atrankos reikalavimai bei tikrinama atitiktis jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012). Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti pagal viešojo pirkimo sutartį įsipareigojimus, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. Tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą. Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas; jis yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Be to, pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus). Kilus ginčui dėl konkretaus kvalifikacijos reikalavimo turinio, aplinkybė, kokią ir kokios apimties kvalifikaciją turi turėti pirkime dalyvaujantis tiekėjas, nustatoma to reikalavimo išraišką, ją sistemiškai aiškinant kartu su pirkimo sąlygomis, apibrėžiančiomis pirkimo objektą, techninius reikalavimus jam.

93.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į notifikacijos gavimo procedūrą, sprendžia, kad reikalavimas pateikti leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus pirmosios instancijos teismo buvo teisingai įvertintas kaip kvalifikacijos reikalavimas. 

94.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu kad tai, jog perkančioji organizacija nustatė terminą atitinkamiems dokumentams pateikti, kurį vėliau pati ieškovė prašė dar pratęsti, nesudaro pagrindo leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus laikyti pirkimo sutarties vykdymo reikalavimu.

95.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad, priešingai nei teigia ieškovė (apeliantė), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 užfiksuotą sprendimą dėl UAB „Sanresa“ pasiūlymo atmetimo. Ieškovė pagrįstai buvo pašalinta iš Pirkimo procedūrų, kaip neatitinkanti kvalifikacinių reikalavimų.

Dėl UAB „TOKSIKA“ galimybės atliekas kodu 16 10 01* tvarkyti R10 naudojimo būdu ir UAB „TOKSIKA“ teisės tvarkyti atliekas R10 būdu

96.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, kad nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog pagal į bylą teiktą Aplinkos apsaugos agentūros pakeistą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 44/T-Š.9-22-/2016 UAB „TOKSIKA“ gali atliekas tvarkyti kodu 16 10 01* (vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų).

97.       Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju atliekų kodai buvo numatyti Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 1 lentelėje. Paslaugos tiekėjas privalo atitikti šiuos reikalavimus – turėti teisę verstis viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla, turėti teisės aktais nustatytus reikiamus leidimus, licencijas, kvalifikacijas ir atitikti pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Konkurso sąlygose Pirkimo objektas apibrėžiamas kaip pavojingų atliekų tvarkymo paslaugos. Tiekėjas, dalyvaujantis Pirkime, turi atitikti šiame punkte nustatytus kvalifikacijos reikalavimus (Konkurso sąlygų 23 p.). Pagal Konkurso sąlygų 23 punkto lentelės 4 punktą: pirma, tiekėjui turi būti išduotas taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas arba taršos leidimas; antra, leidimas turi būti Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje nurodytų atliekų rūšims ir kiekiui <...>.

98.       Pagal į bylą pateiktą Aplinkos apsaugos agentūros pakeistą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 44/T-Š.9-22-/2016 UAB „TOKSIKA“ gali atliekas tvarkyti kodu 16 10 01* (vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų). UAB „TOKSIKA“ pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente taip pat yra numatytas atliekų tvarkymo kodas 16 10 01 * (vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų). Į bylą taip pat teiktas ATVR išrašas dėl UAB „TOKSIKA“. Be to, pati ieškovė nurodė, jog ji byloje neginčijo faktinės aplinkybės, jog ATVR UAB „TOKSIKA“ kaip tvarkytoja yra įsiregistravusi atliekas kodu 16 01 10* reikalaujamu būdu R10. Šis faktas reiškia tai, kad UAB „TOKSIKA“ atitinka Konkurso sąlygų 23 punkto lentelės 2 eilutės reikalavimą.

99.       Priešingai nei teigia apeliantė, pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad teikto leidimo antroje lentelėje nurodytos UAB „TOKSIKA“ Šiaulių filialo potencialiai pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės nurodytas ir atliekų tvarkymo kodas pagal Atliekų tvarkymo taisykles R10 (apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklės), kad pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente taip pat nurodyta atliekos naudojimo ir šalinimo veikla R10.

100.       Tiekėjo UAB „TOKSIKA“ teisę atliekas kodu 16 10 01* tvarkyti būdu kodu R10 suteikia kompetentingos institucijos, t. y. Aplinko apsaugos agentūros, išduotas TIPK leidimas Nr. 44/T-Š.9-22/2016. Tiekėją UAB „TOKSIKA“ atliekant atliekų tvarkymo veiklą saisto norminių ir kitų teisės aktų reikalavimai bei jai kompetentingos institucijos išduotos TIPK leidimo sąlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad UAB „TOKSIKA“, laikydamasi TIPK leidimo Nr. 44/T-Š.9-22/2016 sąlygų, veikia teisėtai ir turi teisę tvarkyti atliekas kodu R10 žymimu būdu.

101.       Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad tiekėjas UAB „TOKSIKA“ atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus tiekėjo kvalifikacijai.

102.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo (UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“) paskelbimo bei sprendimo sudaryti sutartį su laimėtoju, laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Dėl teismų praktikos

103.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad laikytini nepagrįstais apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nebeaktualia teismų praktika ir netaikė naujosios VPĮ redakcijos, įsigaliojusios nuo 2017-07-01, kad pirmosios instancijos teismas daugiausia vadovavosi 2010-2012 metų kasacinio teismo praktika, kad tik vienu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2017 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau cituojama kasacinio teismo nutartis buvo priimta 2017-02-14, t. y. dar prieš įsigaliojant esminiams VPĮ pakeitimams. 

104.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės akto pakeitimai savaime nepaneigia iki tol suformuotos teismų praktikos. Cituojamoje praktikoje yra aiškinamos ne konkrečios teisės normų formuluotės, o principinės nuostatos, kurios ne visada kinta keičiantis tų teisės aktų redakcijoms.

105.       Apeliantės minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-23-248/2017, pateiktas VPĮ 34 straipsnio („Kandidatų ir dalyvių teisė verstis veikla“), galiojusio nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01, išaiškinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, galiojant aktualiai VPĮ redakcijai, minėtas išaiškinimas yra aktualus, kadangi minėta nuostata iš esmės yra  įtvirtinta VPĮ 47 straipsnyje („Tiekėjo kvalifikacijos tikrinimas“).

106.       Teisėjų kolegija pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ir bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados atitinka aktualią kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką.

        Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų                        

107.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

        Dėl procesinės bylos baigties

108.       Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

109.       Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2019-10-02 sprendimas paliktinas nepakeistu.

         Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

110.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

111.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB „Sanresa“ nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).

112.       Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir trečiasis asmuo UAB „Žalvaris“ prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.  

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

        Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d.  sprendimą palikti nepakeistą.