Civilinė byla Nr. 3K-3-281/2013

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 114.4; 114.11; 73.2.5; 73.2.5.8 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 6 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo If P&C Insurance AS kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Langvesta“ ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS dėl draudimo išmokos priteisimo; trečiasis asmuo – AB SEB bankas.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

2007 m. vasario 20 d. ieškovas su atsakovu sudarė draudimo sutartį, kuria apdraudė gręžimo įrenginį NEMEK 300 H likutine 238 510 Lt verte, naudos gavėju nurodė trečiąjį asmenį, tačiau šis 2008 m. balandžio 24 d. atsisakė savo kaip naudos gavėjo teisės į draudimo išmoką ieškovo naudai.

2007 m. naktį iš gegužės pirmosios į antrąją kilo apdrausto įrenginio gaisras, kurio metu šis sudegė. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė reikalingų dokumentų draudimo išmokai mokėti, neįrodė, jog yra sudegusio įrenginio savininkas, nebendradarbiavo su draudiku, nustatant nuostolių dydį; kredito sutartimi, sudaryta ieškovo ir trečiojo asmens, buvo susitarta finansuoti kito įrenginio – NEMEK 450 – įsigijimą; tiriant sudegusį įrenginį, nesutapo jo techninės charakteristikos su jo įsigijimą patvirtinančiais dokumentais; ieškovas nepateikė CMR važtaraščio, muitinėje deklaruoto siuntinio vertę pagrindžiančių dokumentų, pirkimo–pardavimo sutarties, sąskaitos faktūros, dokumentų, patvirtinančių sąskaitos apmokėjimą; tarptautinio mokėjimo dokumentai rodo ne įrenginio NEMEK 300 H įsigijimą, o apmokėjimą už kitą įrenginį – NEMEK 450.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 214 659 Lt draudimo išmoką bei 6 proc. procesinių palūkanų.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo 214 659 Lt draudimo išmoką, 6 proc. procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (draudimo sutartį, trečiojo asmens atsisakymą savo kaip naudos gavėjo teisės į draudimo išmoką ieškovo naudai, gaisro ekspertizės aktą, UAB „Transporto studijos“ 2007 m. gegužės 14 d. specialisto išvadą, turto sugadinimo bei sunaikinimo aktą, draudėjo pranešimą draudikui apie draudžiamąjį įvykį), sprendė, kad ieškovui priklausantis gręžimo įrenginys NEMEK 300 H buvo apdraustas, gaisro metu nepataisomai sunaikintas, todėl ieškovas turėjo pagrindą kreiptis į atsakovą dėl draudimo išmokos. Aplinkybę, kad ieškovas yra sudegusio įrenginio savininkas, teismo nuomone, patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto 2009 m. balandžio 20 d. išvada dėl ieškovo ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kurioje nurodyta, kad gręžimo įrenginys NEMEK 300 H bendrovės finansinėje apskaitoje užpajamuotas. Šio įrenginio įsigijimo ieškovo nuosavybėn aplinkybes patvirtina Telšių rajono apylinkės prokuroro 2009 m. liepos 29 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimai ieškovui pateikti tam tikrus dokumentus nesusiję su draudžiamojo įvykio konstatavimu. Anot teismo, aiškinimai, kad galbūt sudegė ne tas įrenginys, kuris apdraustas, ieškovas nebuvo jo savininkas, pinigai Švedijos įmonei buvo sumokėti ne už draustą įrenginį, vertintini kaip siekis išvengti mokėti draudimo išmoką. Teismas nenustatė byloje aplinkybių, leidžiančių taikyti CK 6.993, 6.998, 6.1014 straipsnių nuostatas. Atsakovo prašymą praėjus beveik trejiems metams po gaisro kilimo skirti visiškai sudegusio gręžimo įrenginio vertinimo ekspertizę teismas vertino kaip bylos vilkinimą.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, sumažino iš atsakovo ieškovo naudai priteistą draudimo išmoką iki 178 000 Lt.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį ir bylą perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra atsakovo nurodyto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2007 m. gegužės 8 d. rašto (tyrimo akto, išvados), todėl kaip nepagrįstus atmetė kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama apie įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą bei nukrypimą nuo kasacinio teismo praktikos teismams šioje byloje sprendžiant dėl draudžiamojo (nedraudžiamojo) įvykio fakto.

Įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės ir pakankamumo aspektais įvertinusi ieškovo iniciatyva L. Sankausko firmos „Inžinerinės konsultacijos“ 2010 m gruodžio 28 d. atliktą turto vertinimą, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad jame nurodoma, jog vertinamas turtas buvo apžiūrėtas, o 2011 m. rugsėjo 23 d. rašte nurodyta firma, taip pat kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas L. Sankauskas nurodė priešingai, taip pat parodė, kad, atlikdamas vertinimą, turėjo sutartį ir techninę specifikaciją, nežinojo, jog pastaroji pagal sutartį neatitinka fakto, negali pasakyti, ar tai pakeistų vertinimą. Anot teisėjų kolegijos, jau vien tokie faktiniai bylos duomenys, netgi detaliau nenagrinėjant atlikto vertinimo argumentacijos (atkuriamųjų kaštų bei nusidėvėjimo nustatymas ir t. t.), kelia pagrįstų abejonių šio rašytinio įrodymo patikimumu bei suponuoja išvadą, kad juo remiantis negalima padaryti pagrįstų išvadų dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių apie įrenginio NEMEK 300 H likutinę vertę iki gaisro kilimo ir šia prasme nuostolių bei draudimo išmokos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje teismai klausimų, susijusių su įrenginio NEMEK 300 H likutine verte iki gaisro kilimo ir šia prasme nuostolių bei draudimo išmokos dydžiu, išsiaiškinimui turėjo paskirti teismo ekspertizę, tačiau to nepadarė (CPK 212 straipsnis).

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje, esant duomenų apie dvigubo draudimo faktą, apeliacinės instancijos teismas turėjo tirti ir analizuoti su tuo susijusias aplinkybes, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų bei spręsti dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau to nepadarė.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 21 d., iš naujo išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, jį iš dalies tenkino: pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą – sumažino iš atsakovo ieškovui priteistą draudimo išmoką iki 169 200 Lt.

Dėl dvigubo draudimo. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymus, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pateikti ginčo objekto draudimo sutartį, sudaryta su „Baltijos“ draudimo įmone, ir įrodymus, kad ši sutartis buvo pakeista, apdraudžiant kitą turtą. 2012 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad buvo užklaustos draudimo kompanijos, kurių pavadinimas prasideda raide „B“; tiek „BTA Insurance company“, tiek bankrutavusi ADB „Baltikums draudimas“ nurodė, jog šiose įmonėse įrenginio NEMEK 300 H 19926 draudimo sutartis sudaryta nebuvo; be to, ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovo bankroto administratorius įmonės transporto priemonių draudimo sutarčių neturi. Atsižvelgusi į byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija nutarė, kad nėra pagrindo išvadai, jog vienu metu galiojo to paties objekto kelios draudimo sutartys dėl tų pačių rizikų. Kolegija pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas, kurio metu ieškovo buvęs vadovas A. P. nurodė apie ginčo objekto draudimą kitoje kompanijoje, buvo atliekamas dėl galbūt aplaidžiai tvarkomos ieškovo buhalterinės apskaitos; duodamas paaiškinimus dėl gręžimo įrenginio NEMEK 300 H įsigijimo, A. P. nurodė įvykius eilės seka: 1) įrenginį įmonė užpajamavo; 2) tam, kad galėtų įkeisti bankui, apdraudė „Baltijos“ (ar „Balticum“) draudime; 3) bankas konstatavo, kad šis draudimas jiems netinka; 4) įmonė apdraudė ginčo objektą If draudime; 5) įrenginys sudegė; 6) kadangi tuo metu įrenginys dar nebuvo įkeistas bankui, bankas nereikalavo draudimo išmokos, tai jos pareikalavo UAB „Langvesta“. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu  A. P. nedetalizavo, kad apdraudus įrenginį If draudime, ankstesnioji draudimo sutartis buvo nutraukta (vėliau šios pozicijos buvo laikytasi nuosekliai), teisėjų kolegijos nuomone, gali būti paaiškinta ikiteisminio tyrimo tikslu, lėmusiu tyrimo ribas, t. y. buvo aiškinamasi ne įrenginio draudimo, o jo įsigijimo aplinkybės. Kolegija sprendė, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad vienu metu galiojo dvi ginčo objekto draudimo sutartys; nesutiko su apelianto pozicija, kad ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu pripažino dvigubo draudimo egzistavimą – ieškovo atstovas nurodė nežinantis apie sutartį su Balticum draudimu bei manantis, kad reikia remtis ikiteisminio tyrimo parodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti dvigubo draudimo faktą.

Dėl draudžiamojo (nedraudžiamojo) įvykio fakto. Nagrinėjamu atveju įrodinėjant gaisro ginčo įrenginyje priežastis, remiamasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertizės aktu, neturinčiu teismo ekspertizės statuso, kuriame iškeltos dvi gaisro kilimo versijos: pašalinis atviros ugnies šaltinis ar elektros instaliacijos avarinis darbo režimas, išvadoje nurodant, jog dėl to, kad apžiūros metu nebuvo sąlygų apžiūrėti visų elektros instaliacijos laidų, esančių variklio skyriaus apatinėje dalyje, negalima nustatyti gaisro kilimo priežasties, o norint galutinai atmesti vieną iš priežasčių, būtina sudaryti specialias sąlygas elektros instaliacijos laidams, esantiems variklio skyriuje, apžiūrėti. Kitas byloje esantis įrodymas, kuriuo apeliantas įrodinėjo gaisro priežastis, yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. gegužės 8 d. raštas, kuriame nurodyta, kad gaisro priežastis – labiausiai tikėtina nuo trumpo jungimosi įrenginio variklio instaliacijoje; tarnyba gaisro negesino, o labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis nurodyta, atlikus neatidėliotiną vizualią gaisro vietos apžiūrą, pagal gaisro židinio vietą, ugnies plitimo kelius, įrenginio apgadinimo pobūdį. Taigi, byloje yra pateikti du įrodymai, susiję su gaisro priežastimis, tačiau nė viename jų nėra vienareikšmiškai fiksuotos gaisro kilimo priežasties. Vertindama šiuos įrodymus, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad iš ekspertizės akto matyti, jog Gaisrinių tyrimo centro specialistai atliko išsamesnę, detalesnę sudegusio įrenginio apžiūrą. Kolegija nurodė, kad, nesant vienareikšmiškos specialistų išvados dėl gaisro kilimo priežasties, apeliantas, norėdamas būti atleistas nuo draudimo išmokos išmokėjimo ir turėdamas pareigą įrodyti, kad gaisras kilo dėl nedraudžiamuoju įvykiu pripažįstamų aplinkybių, šiuo atveju – ne dėl išorinių veiksnių, o dėl sudegusio įrenginio vidaus gedimų, privalėjo dėti visas įmanomas pastangas įvykiui ištirti ir tikrosioms priežastims, dėl kurių nekiltų abejonių, nustatyti, juolab kad Gaisrinių tyrimų specialistų pateiktoje išvadoje nėra nurodyta, jog gaisro priežasties nustatyti neįmanoma, tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi priemonių, jog specialistams būtų sudarytos sąlygos dar detalesnei, išsamesnei sudegusio įrenginio apžiūrai. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog gaisras kilo nuo trumpo jungimosi įrenginio variklio instaliacijoje, ir argumentą dėl nedraudžiamojo įvykio atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl draudimo išmokos dydžio. Šalių draudimo polise nurodyta, kad jei turtas bus sunaikintas, prarastas ar sugadintas, draudikas atlygins nuostolius pagal įsigijimo dokumentus, bet ne daugiau rinkos vertės, nustatomos pagal oficialius šios srities rinkos vertintojų pateikiamus duomenis, įvykio dieną. Pagal įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004, kurios yra šalių sudarytos turto draudimo sutarties sudėtinė dalis (CK 6.185, 6.992 straipsniai), 47.4 punktą, kai turtas apdraustas likutine verte ir dėl draudžiamojo įvykio sunaikintas ar prarastas, nuostoliu laikoma turto likutinė vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį, bet neviršijant naujo analogiško turto įsigijimo, pagaminimo ar pastatymo kainos nuostolio skaičiavimo dieną. Taisyklių papildomos sąlygos 310B.5 a papunktyje nustatyta, kad jeigu mobilus įrengimas dėl draudžiamojo įvykio yra visiškai sunaikinamas ar prarandamas, tai nuostolis nustatomas vadovaujantis mobilaus įrengimo likutine verte; remiantis šia sąlyga, likutinė vertė apskaičiuojama iš naujos atkuriamosios vertės atimant nusidėvėjimo procentą, kuris pateiktas lentelėje ir priklauso nuo mobilaus įrengimo amžiaus. Byloje yra du įrodymai dėl įrenginio vertės nustatymo: 1) draudiko pateikta UAB „Transporto studijos“ specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad įrenginio bendra techninė būklė iki gaisro vertintina kaip bloga; įrenginio įvertinimui, nurodant pinigų sumas, reikalinga pateikti šio įrenginio techninę dokumentaciją; 2) draudėjo pateikta L. Sankausko firmos „Inžinerinės konsultacijos“ Kilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita Nr. 10/12-02 (toliau – Ataskaita), kurioje nurodyta, kad gręžimo įrenginio retrospektyvinė vertė 2007 m. gegužės 2 d. yra 189 000 Lt, o po gaisro – 1000 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pasiūlė šalims skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau abi šalys atsisakė, nurodė, jog tai netikslinga, nes gaisro metu sugadintas įrenginys nėra išlikęs. Esant tokiai bylos šalių pozicijai, teismas vadovavosi ir vertino bei savo išvadas grindė byloje esančiais įrodymais. Nors kasacinis teismas konstatavo Ataskaitos ydingumą, šalims nepateikus kitų įrodymų dėl turto vertės, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Dėl Ataskaitos ydingumo tuo aspektu, kad vertintojas L. Sankauskas turto vertę nustatė, neapžiūrėjęs objekto, kolegija pažymėjo, jog buvo nustatinėjama turto retrospektyvinė vertė, kuriai nustatyti naudojami būtent to laikotarpio, kurio vertė nustatinėjama, duomenys, taigi manytina, jog turto vizuali apžiūra retrospektyvinei vertei nustatyti esminės įtakos negalėtų turėti. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuo gaisro, kurio metu objektas buvo beveik sunaikintas, iki turto vertinimo atlikimo buvo praėjęs beveik ketverių metų laikotarpis, kurio metu turtas neišliko. Iš Ataskaitos turinio matyti, kad turtas, be kitų metodų ir šaltinių, kuriais buvo naudojamasi jį vertinant, buvo vertinamas, atsižvelgiant į masinės informacijos priemonėse skelbtą, gautą iš panašia veikla užsiimančių ir analogiškus įrenginius naudojančių įmonių informaciją, lyginamas su analogiškos paskirties ir panašių parametrų Pietų Korėjoje pagaminto mobilaus gręžimo įrenginio Power 4000 kaina. Aplinkybė, kad vertindamas įrenginį NEMEK 300 H, nors turėjo kito įrenginio technines specifikacijas, vertintojas esmingai suklydo, nurodęs vertę, byloje nėra paremta jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad gręžimo įrenginių NEMEK 300 H ir NEMEK 450 H, naudojamų tam pačiam tikslui, vertės būtų iš esmės skirtingos, priešingai – byloje esantys abiejų įrenginių įsigijimo dokumentai nurodo tą pačią vertę – 960 000 Švedijos kronų, šie įrodymai nepaneigti kitais, apeliantas neįrodinėja, kad šie įrenginiai savo specifikacijomis būtų iš esmės skirtingi. Kita vertus, matyti, kad vertintojas vertino būtent gręžimo įrenginį NEMEK 300 H, vadovaudamasis informacija apie analogiškus įrenginius. Šiame kontekste svarbi aplinkybė yra ir ta, kad šalių pasirašytame draudimo polise nurodyta draudimo objekto likutinė vertė yra 238 510 Lt. Draudikas, pasirašydamas polisą, sutiko su tokia turto verte. Kolegijos vertinimu, draudikas, būdamas savo srities profesionalas, turėjo įvertinti visas draudimo sutarties sudarymui svarbias aplinkybes, esant tam tikrų abejonių – prašyti draudėjo papildomos informacijos ir (ar) pats imtis priemonių, ją surenkant, todėl pripažino, kad, pasirašęs sutartį, sutiko su sutartyje nurodytomis sąlygomis, įskaitant fiksuotą įrenginio likutine vertę, prisiėmė visus sutartyje numatytus įsipareigojimus ir (ar) galimas rizikas. Kolegija pažymėjo, kad nuo draudimo sutarties sudarymo (2007 m. vasario 20 d.) iki draudžiamojo įvykio (2007 m. gegužės 2 d.) buvo praėję tik keli mėnesiai, todėl negalima teigti, jog per tokį trumpą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad įrenginys iš esmės susideda iš metalinių konstrukcijų, kuriam išorės (gamtos) veiksniai ypač didelio poveikio neturėtų daryti, daug nuvertėjo. Palyginusi draudimo polise nurodytą likutinę turto vertę su Ataskaitoje nurodyta mažesne, byloje nesant kitų duomenų dėl kitokios turto vertės, teisėjų kolegija sprendė, kad, nustatant draudimo išmokos dydį, turi būti vadovaujamasi Ataskaitos duomenimis. Draudimo polise nurodyta, kad franšizė gaisro ir vagystės rizikai yra 10 proc. nuostolio sumos, bet ne mažiau kaip 10 000 Lt. Nustačius nuostolio sumą 188 000 Lt (189 000 Lt – 1000 Lt), franšizė yra 18 800 Lt, o išmokėtina draudimo išmokos suma – 169 200 Lt (188 000 Lt – 18 800 Lt).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas If P&C Insurance AS prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas apsiribojo labai lakonišku surinktų įrodymų bei bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės nepateikdamas jokių sprendimo motyvų; apeliacinės instancijos teismas įvardijo dalį kasatoriaus argumentų ir pateiktų įrodymų dėl pateikto ieškinio nepagrįstumo, kurių nevertino ir neanalizavo pirmosios instancijos teismas, tačiau juos atmetė kaip nepagristus, neaptardamas dalies savo išvadų teisinių argumentų. Taigi teismai netinkamai, nevisapusiškai ir nepagrįstai įvertino daugelį šioje civilinėje byloje surinktų įrodymų, t. y. nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio aspektu, taip pat nepagrįstai neįvertino daugelio faktinių duomenų, pateiktų šiuose įrodymuose, todėl priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus (CPK 185 straipsnis). Teismai permetė kasatoriui visą pareigą įrodinėti ieškinio nepagrįstumą ir, atleisdami ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos net ir dėl šio pripažintų faktų, kuriuos konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje, iš esmės pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymą civiliniame procese bei paneigė bylos rungtyniškumo principą. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Ta aplinkybė, kad atsakovas neįrodė atsikirtimą sudarančių aplinkybių, yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas sprendžia, ar yra įrodytas faktinis pagrindas ieškovo reikalavimams. Tokios pozicijos laikosi kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. V. v. UAB ,,Parex lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-644/2006). Teismai visiškai nepasisakė dėl kasatoriaus argumentų ir netyrė aplinkybių, susijusių su ginčo dalyko gręžimo įrenginio NEMEK 300 H paslėpimu ir ieškovo nesąžiningu veikimu teisminio nagrinėjimo metu, siekiant užkirsti kelią kasatoriui atlikti įrenginio turto vertinimą likutinei vertei nustatyti, įrenginio draudimu padidinta suma (CK 6.1001 straipsnio 1 dalis), įrenginio NEMEK 300 H įsigijimo aplinkybėmis (byloje pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad įrenginys buvo perduotas ne nuosavybėn, o laikinam naudojimuisi, buvo su trūkumais ir t. t.), įrenginio likutine verte ir jo likimu po gaisro, ignoravo draudimo sutarties sąlygas ir gaisro priežastis, kurios yra pagrindas laikyti įvykį nedraudžiamuoju ir kt. Teismų procesiniuose sprendimuose tik mechaniškai išvardijamos byloje nustatytos aplinkybės ir dalis surinktų įrodymų, neatskleidžiant nei jų turinio, nei įrodomosios reikšmės, o svarbūs kasatoriaus byloje pateikti ar jo prašymu išreikalauti rašytiniai įrodymai sprendimuose net neaptarti, taigi teismų padarytos išvados negrindžiamos faktiniais argumentais (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai). Teismai, nagrinėdami bylą esant prieštaringiems duomenims apie ginčo dalyką, šių prieštaravimų net nepašalino, taigi neatskleidė bylos esmės.

2. Dėl nepagrįsto ginčo dalyko užsidegimo fakto pripažinimo draudžiamuoju įvykiu, neteisėto draudimo apsaugos išplėtimo, sutarčių laisvės principo pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas gaisro faktą laikė draudžiamuoju įvykiu, nesigilindamas į draudimo sutarties sąlygas (nes gaisro priežastys yra reikšmingos sprendžiant, ar įvykis gali būti pripažintas draudžiamuoju), ignoravo kasatoriaus argumentus dėl Taisyklių papildomos sąlygos Nr. 310 B 4 punkto m papunkčio, kuriame nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl turto vidaus gedimų, kai žala atsiranda ne dėl išorinių jėgų poveikio turtui. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertizės aktu, neturinčiu teismo ekspertizės statuso, atmesdamas kaip neįrodantį gaisro kilimo priežasčių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. gegužės 8 d. raštą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nustatinėdamas gaisro kilimo priežastį, pažeidė įrodinėjimo taisykles. Civiliniame procese galiojant labiausiai tikėtino fakto taisyklei, vien tai, kad tyrimo išvadoje gaisro priežastis nurodyta kaip labiausiai tikėtina, nėra pakankamas pagrindas paneigti šios išvados įrodomąją reikšmę, būtina įvertinti išvados santykį su tyrimo medžiaga ir kitais bylos įrodymais, jeigu tokia išvada nepaneigiama svaresniais įrodymais, jos įrodomoji reikšmė byloje turi būti pripažįstama. Apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino Gaisrinių tyrimų centro Ekspertizės aktą dėl to, kad tariamai juo atlikta detalesnė ir kruopštesnė sudegusio įrenginio apžiūra, nors faktiškai jokie tyrimai nebuvo atlikti ir buvo apsiribota tik vizualia apžiūra. Tai, kad nebuvo įrenginio padegimo, patvirtina ir draudėjo veiksmai: bylos nagrinėjimo metu draudėjas nekėlė tokios versijos, nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl jam priklausančio turto sunaikinimo, 2007 m. gegužės 3 d. pranešime draudikui apie įvykį nurodė priežastį „užsidegė ir visiškai sudegė gręžimo įrenginys“. Tai paneigia versiją apie įrenginio padegimo faktą. Gaisrinių tyrimų centras sudegusį įrenginį apžiūrėjo tik po ilgo laiko, o Mažeikių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atvyko į įvykio vietą ir apžiūrėjo įrenginį kitą dieną po įvykio; tai rodo Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktos išvados apie gaisro tikėtiną priežastį didesnę įrodomąją reikšmę. Šiame kontekste liko neįvertintos ir UAB „Transporto studijos“ ekspertų specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės apie blogą sudegusio įrenginio techninę būklę iki įvykio, nes akivaizdu, kad bloga techninė būklė ir galėjo lemti savaiminį įrenginio užsidegimą.

3. Dėl vadovavimosi įstatymo reikalavimų neatitinkančia turto vertinimo ataskaita ir nukrypimo nuo privalomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje išdėstytų išaiškinimų (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalis turto vertintoją įpareigoja vadovautis Vyriausybės patvirtinta metodika, kurios 18 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad vertinamas turtas yra apžiūrimas, surašomas vertinamo turto apžiūrėjimo aktas arba žiniaraštis. Jokių išimčių, kada vertinamas turtas gali nebūti apžiūrimas ir vertinamo turto apžiūrėjimo aktas arba žiniaraštis nesurašomas arba surašomas remiantis ne turto vertinimo dieną, o iš anksčiau turimais duomenimis, net jei vertinamas turtas buvo apžiūrėtas nepraėjus ilgam laiko tarpui, nei įstatyme, nei metodikoje nenustatyta. L. Sankausko firmos „Inžinerinės konsultacijos“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita surašyta net neapžiūrėjus turto, todėl ji neturi jokios juridinės galios. Juolab kad jos įrodomoji reikšmė apskritai abejotina. Turto vertintojas nustatinėjo gręžimo įrenginio NEMEK 300 H vertę iki gaisro įvykio, tačiau net neturėjo jokių duomenų apie įrenginio pagaminimo metus ir amžių. Tai aplinkybė, kuri turi įtakos įrenginio vertei. Akivaizdu, kad turto vertintojo pateikta išvada dėl įrenginio verčių yra neobjektyvi ir neparemta jokiais turto vertinimo metodais. Šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas ignoravo. Apeliacinis teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pateikė nepagrįstus ir neteisėtus motyvus. Kasatoriui nesuprantama, kokiais kriterijais remdamiesi apeliacinės instancijos teismas ir turto vertintojas nustatė įrenginio retrospektyvinę vertę, konstatavo aplinkybę apie NEMEK 300 H paskirties ir parametrų panašumą į Pietų Korėjoje pagamintą mobilaus gręžimo įrenginį Power 4000. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino, kad bylos nagrinėjimo metu dingo ginčo dalykas. Ataskaitos surašymo metu šis įrenginys dar buvo ieškovo bankroto administratoriaus žinioje, nes administratorius jį fotografavo, pateikė nuotraukas turto vertintojui. Tačiau vėliau įrenginys dingo ir ieškovo administratorius nevykdė apeliacinės instancijos teismo nutarties nurodyti jo buvimo vietą ir leisti jį apžiūrėti kitiems ekspertams. Tokie veiksmai patvirtina ieškovo nesąžiningumą procese, juolab kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, jog ėmėsi priemonių turtui surasti ar kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl jo vagystės. Dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų procese buvo užkirsta galimybė atlikti byloje ekspertizę.

4. Dėl įrenginio dvigubo draudimo bei nepagrįsto visos šios aplinkybės įrodinėjimo pareigos perkėlimo kasatoriui. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytas įrenginio dvigubo draudimo faktas. Ši aplinkybė buvo nustatyta kasatoriaus prašymu teismui išreikalavus baudžiamąją bylą, ją pripažino teisminio nagrinėjimo metu ir ieškovo atstovas. Teismas dvigubo draudimo aplinkybę laikė esmine, siekiant objektyviai išnagrinėti šią bylą, ir todėl įpareigojo ieškovą pateikti teismui draudimo sutartį su kitu draudiku ir įrodymus apie tai, kad sutartis yra negaliojanti (nutraukta), tačiau, ieškovui nepateikus šios draudimo sutarties su kitu draudiku, o užėmus poziciją, kad jos neturi, apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad kasatorius neįrodė dvigubo draudimo. Jei draudimo sutartis su kitu draudiku būtų negaliojanti arba nutraukta, ieškovas būtų pateikęs į bylą tai patvirtinančius dokumentus, o ne atsisakęs pateikti bet kokius draudimo dokumentus su kitu draudiku. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jam perkėlė visą dvigubo draudimo fakto įrodinėjimo pareigą. Esant ieškovo pripažintiems faktams apie draudimo sutarties sudarymą su kita draudimo bendrove dėl to paties draudimo objekto, esant ieškovo atsisakymui pateikti draudimo sutartį, įrodinėjimo našta turėjo būti paskirstyta, t. y. ieškovas turėjo paneigti dvigubo draudimo faktą, bet jo nepaneigė.

5. Dėl draudimo padidinta verte. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje yra tas atvejis, kai dvigubas draudimas (CK 6.1001 straipsnio 4 dalis) yra kartu su draudimu, viršijančiu draudimo vertę (CK 6.1001 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės nevertino nė vienas bylą nagrinėjęs teismas. Sudarant draudimo sutartį kasatorius neapžiūrėjo draudimo objekto, nes pasikliovė ieškovo pateikta informacija; prašymą sudaryti draudimo sutartį pateikė juridinio asmens vadovas, parašu ir spaudu patvirtino pateiktos informacijos teisingumą. Juridinis asmuo tvarko apskaitą remdamasis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, ir šią informaciją apie turtą, likutines vertes galima patikrinti. Sudarydamas draudimo sutartį, kasatorius neturėjo pagrindo abejoti draudėjo sąžiningumu. Pagal CK 6.998 straipsnį draudimo suma po sutarties sudarymo gali būti ginčijama tik tuo atveju, jeigu draudikas, nepasinaudojęs savo teise įvertinti draudimo riziką, buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė arba buvo padaryta aritmetinė ar rašybos klaida. Tai, kad kasatorius buvo sąmoningai suklaidintas, patvirtina ir žemiau nurodytos aplinkybės, kurių bylą nagrinėję teismai iš esmės nevertino. 2007 m. gegužės 10 d. įrenginio apžiūros metu, kuriame dalyvavo ieškovo, kasatoriaus ir UAB „Transporto studijos“ atstovai, ieškovas pateikė įrenginio įsigijimo dokumentus, kuriuose buvo nurodytas visai kitas gręžimo įrenginys NEMEK 450, kurio specifikacija ir techninė būklė visiškai neatitiko tariamo gaisro vietoje apdegusio įrenginio techninės specifikacijos ir techninės būklės; buhalterinėje pažymoje pateikta informacija akivaizdžiai neatitiko informacijos, kuri buvo nurodyta kitame ieškovo pateiktame dokumente, kuriame teigiama, kad ši įranga yra perduota laikinai naudotis be atlyginimo iki bus įvykdytos sutarties sąlygos, taip pat tarptautinių mokėjimo nurodymų, kiti ieškovo pateikti dokumentai, kasatoriaus nuomone, patvirtina tai, jog ieškovas juos klastojo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismų formuojama praktika visiško apdrausto turto sunaikinimo atveju, kad draudimo išmoka yra lygi draudimo sumai, minusavus franšizę, prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, iš esmės paneigia draudimo kompensacinę paskirtį, ir būtų pagrindas nepagrįstam draudėjo praturtėjimui bei pažeistų viešąjį interesą (t. y. draudimo teisinių santykių stabilumą, nes būtų pažeisti kitų draudėjų interesai – nepagrįsta išmoka būtų išmokėta iš jų sumokėtų įmokų). Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai neatskleidė sisteminio CK įtvirtinto draudimo teisinių santykių reglamentavimo, ir, remdamiesi draudimu draudikui ginčyti draudimo sumą (CK 6.998 straipsnis), neatsižvelgė į draudimo, viršijančio draudimo vertę, teisinius padarinius. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju lieka neatskleistas CK įtvirtintų imperatyviųjų teisės normų santykis (CK 6.997 straipsnio 2 dalies, 6.1001 straipsnio 1 dalies ir 6.998 straipsnio). Šios bylos atveju akivaizdu, kad apdrausto gręžimo įrenginio rinkos vertė yra dukart mažesnė nei draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma (tokią išvadą kasatorius daro remdamasis netiesioginiais įrodymais, kurių neįvertino byla nagrinėję teismai). Taigi draudimo sutarties dalis, viršijanti pusę draudimo sumos (238 510 Lt/2=119 255 Lt), negalioja. Draudėjui turėtų būti išmokama draudimo išmoka (119 255 Lt–franšizė) su sąlyga, jei nėra pagrindų, leidžiančių draudikui atsisakyti mokėti arba sumažinti mokėtiną draudimo išmoką, taip pat su išlyga, kad nėra dvigubo draudimo. Ši situacija negali būti traktuojama kaip draudimo sumos ginčijimas (CK 6.998 straipsnis). Analogiškai šiuo klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-128/2003. Kasatoriaus nuomone, CK 6.998 straipsnyje įtvirtintas draudimas po sutarties sudarymo ginčyti draudimo sumą taikomas tik sumų draudimui ir esant nuostolių draudimui tuo atveju, jei turtas yra apdraudžiamas „pirmosios rizikos draudimu“. Šiuo atveju nebuvo „pirmosios rizikos draudimo“. Jei kasacinis teismas manys, kad įrenginio gaisro faktas laikytinas draudžiamuoju įvykiu, apskaičiuojant draudimo išmoką turi būti atsižvelgiama į tai, kad šiuo atveju dvigubas draudimas yra kartu su draudimu, viršijančiu draudimo vertę, todėl, atsižvelgiant į įrenginio vertę (119 255 Lt), priteistina draudimo išmoka turėtų būti apskaičiuojama taip: 119 255  Lt/2–10 000 Lt franšizė, t. y. 49 627,50 Lt.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas bankrutavusi UAB „Langvesta“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl dvigubo draudimo. Byloje nėra jokių duomenų apie dvigubą draudimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti dvigubo draudimo fakto.

2. Dėl draudžiamojo (nedraudžiamojo) įvykio fakto. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad įvykis, kurio metu buvo sugadintas gręžimo įrenginys, yra nedraudžiamasis, nes įrenginyje kilo gaisras dėl išorinių veiksnių. Draudėjas tinkamai atliko Taisyklėse nurodytas pareigas: apie įvykį pranešė draudikui, išsaugojo po įvykio likusį turtą (liekanas), kol atvyko draudiko atstovai, parodė sugadintą turtą (liekanas), suteikė draudiko atstovams galimybę tirti įvykio priežastis bei aplinkybes. Kasatorius turėjo galimybę samdyti ekspertus, nustatant įvykio priežastis, tačiau to nedarė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neprašė teismo skirti ekspertizę įvykio priežastims nustatyti, prašė skirti ekspertizę tik nuostolio dydžiui nustatyti.

3. Dėl draudimo išmokos dydžio. Draudimo sutartimi buvo apdraustas būtent gręžimo įrenginys NEMEK 300 H 19926, visa likutine verte (draudimo suma 238 510 Lt). Dėl draudimo įmokos sumokėjimo ginčo nėra, draudikas, pasirašydamas polisą, sutiko su tokia turto verte. Su kaltinimais dėl nesąžiningumo ieškovas nesutinka. L. Sankausko firmos „Inžinerinės konsultacijos“ gręžimo įrenginio vertinimas buvo atliktas 2010 metų pabaigoje, žiemos metu, reiškia, gręžimo įrenginys įvykio vietoje išbuvo daugiau kaip trejus metus ir kasatorius turėjo galimybę atlikti ekspertizes ir dėl įvykio priežasčių bei aplinkybių, ir dėl nuostolio dydžio, ir ne vieną kartą, todėl kaltinimai dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų procese nepagrįsti. Priešingai, būtent kasatoriaus veiksmai (neveikimas) turėtų būti vertinami kaip nesąžiningi, nes jis nesiėmė jokių veiksmų surinkti įrodymams, kurie patvirtintų jo teiginius dėl įvykio priežasčių ir aplinkybių, dėl nuostolio dydžio bei dvigubo draudimo.

4. Dėl draudimo padidinta verte. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad jis sąmoningai siekė suklaidinti kasatorių; neginčija to fakto, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl gręžimo įrenginio NEMEK 450 pirkimo, tačiau jį gavus buvo nustatyta, jog jis yra sugedęs, pardavėjas apie tai buvo informuotas ir įsipareigojo šį įrenginį suremontuoti, remonto laikui išnuomotas kitas tos pačios paskirties gręžimo įrenginys NEMEK 300 H, jeigu buvęs ieškovo direktorius nebūtų ėmęsis aktyvių veiksmų išsireikalaujant kito tos pačios paskirties įrenginio, būtų likęs ir be gręžimo įrenginio, ir be pinigų, nes netrukus pardavėjo įmonė bankrutavo. Šios aplinkybės atitinka pirkimo–pardavimo dokumentų surašymo seką ir turinį, todėl nėra pagrindo teigti, kad kasatorius buvo sąmoningai suklaidintas. Ieškovas mokėjimo nurodymais nemokėjo už dvejus gręžimo įrenginius, nes gręžimo įrenginys NEMEK 300 H buvo pateiktas ne kartu su, o vietoje sugedusio gręžimo įrenginio NEMEK 450.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo bylose dėl draudimo išmokos priteisimo

 

Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas reikalavimas priteisti draudimo išmoką. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vitulas“ v. UAB DB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, Nr. 3K-3-257/2009; kt.).

Draudimo įstatymo 82 straipsnio (byloje taikytina įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2007 m. gruodžio 10 d.) 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas; 3 dalyje – kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Khaled Kh Kh Y Alghunaim v. AB ,,Lietuvos draudimas”, bylos Nr. 3K-3-213/2006).

Atsižvelgiant į tai, byloje sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, turėjo būti nustatinėjama, ar įvyko draudžiamasis įvykis.

Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Viena tokių materialiosios teisės normų – Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatomos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2006; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „HUAN YU“ v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-225/2010).

Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004, esančių šalių draudimo sutarties dalimi, Papildomos sąlygos Nr. 310B „Išplėstinis mobilių įrengimų draudimas“ 310B.3 punkte nustatyta, kad draudžiamasis įvykis yra apdrausto turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl bet kokių atsitikimų, staiga ir netikėtai įvykusių draudimo apsaugos galiojimo metu, išskyrus atsitikimus, nurodytus šios papildomos sąlygos 310B.4 punkte, kuriame apibrėžti nedraudžiamieji įvykiai, vienas jų – turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl turto vidaus gedimų, kai žala atsiranda ne dėl išorinių jėgų poveikio turtui (m papunktis).

Remiantis pirmiau aptartu reglamentavimu dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymu, draudėjui tenka pareiga įrodyti, kad įvyko draudžiamasis įvykis (nagrinėjamos bylos atveju – kad apdraustas turtas buvo sugadintas; dėl šio fakto byloje ginčo nėra), o draudikui, atsisakančiam mokėti draudimo išmoką – kad šis įvykis yra nedraudžiamasis (nagrinėjamos bylos atveju – kad apdraustas turtas sugadintas dėl jo vidaus gedimų, o ne dėl išorinių jėgų poveikio jam).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini tik teismams nagrinėjant analogiškas ar iš esmės panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Kasaciniame skunde nurodytoje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2006, pateiktas išaiškinimas, kad jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo į ieškinį, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas, netaikytinas nagrinėjamoje byloje, nes bylų faktinės aplinkybės turi esminių skirtumų: nurodytoje byloje buvo sprendžiama dėl uždarosios akcinės bendrovės valdybos nario atsistatydinimo pareiškimo įteikimo, o ne dėl draudžiamojo (nedraudžiamojo) įvykio, kurio įrodinėjimo pareigos paskirstymo ypatumai nustatyti specialiosiose materialiosios teisės normose, buvimo.

 

Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje nustatant, ar įvykis buvo draudžiamasis (nedraudžiamasis)

 

CPK 353 straipsnio 1 dalies pagrindu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinis teismas netiria iš naujo fakto klausimų ir neturi kompetencijos nustatyti kitokių, negu nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, faktinių aplinkybių, tačiau, tikrindamas sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, sprendžia, ar teismai, nustatydami faktines aplinkybes, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 178, 185 straipsniai ir kt.), ir kasacinio teismo suformuotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja; įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra suformuota (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7  d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lietuva Statoil“ v. UAB „DL logistika“ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2012; kt.)

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti, kad įvykis, dėl kurio ieškovas reikalauja draudimo išmokos, yra nedraudžiamasis, t. y. kad gaisras kilo ne dėl išorinių jėgų poveikio, o dėl apdrausto turto vidaus gedimų, kilo kasatoriui.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nustatinėdamas gaisro kilimo priežastį, pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes rėmėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertizės aktu, atmesdamas kaip neįrodantį gaisro kilimo priežasčių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. gegužės 8 d. raštą, be to, neįvertino UAB „Transporto studijos“ ekspertų specialisto išvadoje konstatuotų aplinkybių apie blogą sudegusio įrenginio techninę būklę iki įvykio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais. Tiek Gaisrinių tyrimų centro Ekspertizės akto, tiek Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. gegužės 8 d. rašto išvados dėl gaisro kilimo priežasties nėra kategoriškos, o tik tikėtinos: akte iškeltos dvi gaisro kilimo versijos (pašalinis atviros ugnies šaltinis ar elektros instaliacijos avarinis darbo režimas), rašte – kad tikėtina, jog gaisras kilo nuo trumpo jungimosi įrenginio variklio instaliacijoje. Vertindamas šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Gaisrinių tyrimo centro specialistai atliko išsamesnę, detalesnę sudegusio įrenginio apžiūrą. Nesant vienareikšmiškos specialistų išvados dėl gaisro kilimo priežasties, kasatorius nesiėmė priemonių, kad specialistams būtų sudarytos sąlygos dar detalesnei, išsamesnei sudegusio įrenginio apžiūrai, nors tokią pareigą, minėta, turėjo, siekdamas įrodyti, jog įvykis nėra draudžiamasis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde nurodyta UAB „Transporto studijos“ ekspertų specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog apdrausto įrenginio bendra techninė būklė iki gaisro vertintina kaip bloga, buvo atlikta siekiant nustatyti ne gaisro kilimo priežastį, o gręžimo įrenginio vertę, todėl šis įrodymas negali patikimai pagrįsti gaisro kilimo priežasties.

 

Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje nustatant draudimo išmokos dydį

 

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Šioje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistinos draudimo išmokos dydį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo privalomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi įstatymo reikalavimų neatitinkančia turto vertinimo ataskaita, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, buvo iškelta abejonių šio rašytinio įrodymo patikimumu bei nurodyta, kad teismai klausimų, susijusių su įrenginio NEMEK 300 H likutine verte iki gaisro kilimo ir šia prasme nuostolių bei draudimo išmokos dydžiu, išsiaiškinimui turėjo paskirti teismo ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentus, pasiūlė šalims skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau abi šalys atsisakė, nurodydamos, jog tai netikslinga, nes gaisro metu sugadintas įrenginys nėra išlikęs. Esant tokiai bylos šalių pozicijai, teismas vadovavosi ir vertino bei savo išvadas grindė byloje esančiais įrodymais: kasatoriaus pateikta UAB „Transporto studijos“ specialisto išvada, kurioje įrenginio vertė nenurodyta, ir ieškovo pateikta L. Sankausko firmos „Inžinerinės konsultacijos“ Kilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita, kurioje nurodyta, kad gręžimo įrenginio retrospektyvinė vertė 2007 m. gegužės 2 d. yra 189 000 Lt, o po gaisro – 1000 Lt, motyvuotai pagrindė savo išvadas dėl Ataskaitos tinkamumo turto vertei nustatyti, vertino ją kartu su kitu šalių pasirašytu draudimo polisu, kuriame nurodyta draudimo objekto likutinė vertė 238 510 Lt. Kasatorius skunde nurodė, kad apdrausto gręžimo įrenginio rinkos vertė yra dukart mažesnė nei draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma, nes, jo manymu, ieškovas sutartyje nurodytą sumą sumokėjo ne už vieną, o už du įrenginius, tačiau byloje nenustatyta dviejų skirtingų gręžimo įrenginių buvimo pas ieškovą fakto, taigi atmestini kaip teisiškai nepagrįsti skundo argumentai dėl draudimo padidinta verte.

 

Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje nustatant dvigubo draudimo faktą

 

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytas įrenginio dvigubo draudimo faktas, ieškovas jį pripažino. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymus ir siekdamas išsiaiškinti galimo įrenginio dvigubo draudimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas buvo įpareigojęs ieškovą pateikti papildomus įrodymus, tačiau šie nepatvirtino, kad vienu metu galiojo dvi ginčo objekto draudimo sutartys; pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas, kurio metu ieškovo buvęs vadovas nurodė apie ginčo objekto draudimą kitoje kompanijoje, buvo atliekamas dėl galbūt aplaidžiai tvarkomos ieškovo buhalterinės apskaitos, t. y. buvo aiškinamasi ne įrenginio draudimo, o jo įsigijimo aplinkybės, taigi nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu pripažino dvigubo draudimo egzistavimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos bylos duomenis, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas dvigubo draudimo faktą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

 

Patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasaciniame teisme patirta 43,07 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atmetus kasacinį skundą, priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

           

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš If P&C Insurance AS (Estijos Respublikos registro kodas 10100168) 43,07 Lt (keturiasdešimt tris litus 7 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                            Gražina Davidonienė

 

 

                                                                                                                        Algis Norkūnas

 

 

                                                                                                                        Janina Stripeikienė