Civilinė byla Nr. e2A-1096-258/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02434-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14; 3.3.1.18.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Kutrienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Donatra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Donatra“ ieškinį atsakovei UAB „Automenė“, dėl skolos už krovinių pervežimą priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Automenė“ priešieškinį ieškovei UAB „Donatra“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB ,,Aedilis“, Marine Underwriting Services SIA Lietuvos filialas, International Insurance Company of Hannover SE, Ergo Insurance SE.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 7160 EUR skolą, 6 proc. dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė krovinių pervežimo sutartį – 2016-10-27sutartį Nr.01-07/11/2016, pagal kurią krovinys buvo vežamas iš Lietuvos į Norvegiją, 2016-10-27 sutartį Nr.02-07/11/2016, pagal kurią krovinys buvo vežamas iš Lietuvos į Norvegiją ir 2016-10-31 sutartį Nr.03-02/11/2016, pagal kurią krovinys buvo vežamas iš Lietuvos į Norvegiją. Ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo, o bendra įsiskolinimų suma yra 7160 EUR.
2. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė nesąžiningai reiškia reikalavimą dėl apmokėjimo už tariamai tinkamai suteiktas krovinio pervežimo paslaugas. Paaiškino, kad ieškovė nesuteikė paslaugų tinkamai, transportuodamas krovinį pažeidė sutarties sąlygas, padarė kroviniui žalos. Akcentavo, kad sąmoningai ir tikslingai sudarė dvi atskiras sutartis dėl to paties krovinio gabenimo, kadangi, krovinio savininko UAB „Aedilis“ reikalavimu, krovinys privalėjo būti transportuojamas dvejomis transporto priemonėmis – viena transporto priemone turėjo būti gabenama 22 t svorio krovinio dalis, antrąja – 81 svorio krovinio dalis. Nors krovinio pakrovimo vietoje krovinys buvo pakrautas į dvi transporto priemones, į krovinio iškrovimo vietą Norvegijoje krovinys pristatytas tik vienoje transporto priemonėje. Ieškovė nesilaikė šalių sudarytų sutarčių sąlygų, išardė pakrautą krovinį ir perkrovė jį iš dviejų transporto priemonių į vieną, perkraudamas krovinį jį ardė, pažeidė jo pakuotę. 2016-11-18 atsakovė gavo UAB „Aedilis“ pretenziją, kurioje nurodoma, kad pastebėti krovinio (metalo konstrukcijų) pažeidimai, kad vietoje užsakytų dviejų transporto priemonių krovinį gabeno viena transporto priemonė, tad trečiasis asmuo darė išvadą, jog krovinio vežimo metu jis buvo perkrautas, pažeidžiant gamyklinį krovinio pakavimą. 2017-08-22 atsakovė gavo krovinio savininko UAB „Aedilis“ pretenziją, kuria reikalaujama atlyginti krovinio transportavimo metu padarytus nuostolius, iš viso 24.906,32 EUR.
3. Atsakovė priešieškiniu iš ieškovės UAB „Donatra“ prašė teismo priteisti 10 476,02 EUR nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė krovinio gabenimo metu krovinį perkrovė iš dviejų transporto priemonių į vieną ir tai patvirtina CMR važtaraščių duomenys, kuriuose nurodyta, jog abi krovinio dalys buvo iškrautos iš to paties automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nesilaikė šalių sudarytų sutarčių sąlygų, išardė pakrautą krovinį ir perkrovė jį, nors tokie veiksmai grubiai pažeidė sutarties 14 p. nuostatas, taip pat prieštaravo dviejų atskirų sutarčių sudarymo prasmei. 2016-11-18 atsakovė gavo UAB „Aedilis“ pretenziją, o vėliau ir pretenziją dėl 24.906,32 EUR nuostolių atlyginimo. Atsakovė, siekdama įvertinti nuostolių dydį, pretenziją pateikė Marine Underwriting Services SIA Lietuvos filialui, kuris, vertindamas nuostolių dydį, kreipėsi į UAB „Klaipėdos netas“ dėl nuostolių įvertinimo. UAB „Klaipėdos netas“ 2017-11-09 parengė raportą, kuriame nurodė, kad pretenzija yra pagrįsta iš dalies, t. y. 9.291,02 EUR dalyje. Marine Underwriting Services SIA Lietuvos filialas sutiko su UAB „Aedilis“ pareikšta pretenzija, tačiau išmokėti šią sumą UAB „Aedilis“ naudai sutiko tik tuo atveju, jei jis pasirašys atitinkamas formas, kuriomis patvirtins neturintis pretenzijų dėl likusios pretenzijoje nurodytos reikalaujamų nuostolių dalies. Atsakovė atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir sumokėjo 6.061,02 EUR. Atlyginusi trečiojo asmens patirtus nuostolius, atsakovė įgijo regresinio reikalavimo teisę ieškovės atžvilgiu. Be to, dėl neteisėtų ieškovės veiksmų atsakovė taip pat patyrė nuostolių dėl krovinių pervežimo paslaugų teikimo, siekiant pakeisti ieškovės veiksmais sugadintą krovinio dalį nauja (t. y., iš Lietuvos į Norvegiją pervežant naujas krovinio dalis ir į Lietuvą grąžinant sugadintas krovinio dalis) ir patyrė 1.185,00 EUR nuostolių.
4. Trečiasis asmuo UAB ,,Aedilis“ atsiliepimu į ieškinį ir priešieškinį nurodė, jog svarbios krovinio pervežimo sąlygos yra dvi transporto priemonės su tentinėmis puspriekabėmis su galimybe pakrauti per šoną ir vežėjas neturi teisės ardyti krovinio, dėti ant jo kito užsakovo krovinio. Atsakovė užsakytam vežimui persamdė ieškovę, tarp jų buvo sudarytos dvi atskiros sutartys, kuriose buvo aptartos atskirų krovinio dalių vežimo sąlygos. Pirmoji krovinio dalis į ieškovės pateiktą transporto priemonę buvo pakrauta 2016-11-08. Šis krovinys gavėjui turėjo būti pristatytas 2016-11-12, o antroji buvo pakrauta 2016-11-12 ir paskirties vietą turėjo pasiekti 2016-11-14/15. Ieškovės pateikiama perkrovimo priežastis – sugriuvęs krovinys, tačiau pasak trečiojo asmens, krovinys galimai buvo sugriuvęs tik vienoje transporto priemonėje, apie perkrovimo galimybę ieškovė nesusisiekė nei su atsakove, nei su trečiuoju asmeniu, o krovinio sugriuvimas nepaaiškina būtinybės perkrauti visą krovinį į kitą transporto priemonę, be to, buvo pašalintos esminės krovinio pakavimo detalės, saugančios krovinį nuo sugadinimo – mediniai tašai.
5. Trečiasis asmuo International Insurance Company of Hannover SE atsiliepime nurodė, kad sutarčių, sudarytų tarp ieškovės ir atsakovės, vykdymo metu, įskaitant ir trečiojo asmens UAB „Aedilis“ priklausančio krovinio sugadinimo metu, atsakovės civilinė atsakomybė dėl žalos, padarytos vykdant krovinių gabenimą keliais bei krovinių ekspedijavimo veiklą, buvo apdrausta draudiko Vokietijos bendrovės International Insurance Company of Hannover SE per Marine Underwriting Services SIA. 2016-02-17 Draudimo polisas Nr. 2016 12367, sudarytas tarp atsakovės ir trečiojo asmens, galiojo laikotarpyje nuo 2016-02-17 iki 2017-02-16, todėl trečiasis asmuo atsakingas už atsakovės padarytą žalą. Tačiau, trečiasis asmuo nėra atsakingas už atsakovės skolų nemokėjimą ir tai nėra laikoma draudiminiu įvykiu. Be to, draudikas turi pareigą atlyginti atsakovei jo patirtą žalą (jeigu įvykis laikomas draudiminiu), tik tuomet, kai atsakovė atlygina klientui jo patirtus nuostolius ir pateikia trečiajam asmeniui patvirtinančius dokumentus. Papildomai pažymėjo, kad trečiojo asmens iniciatyva buvo kreiptasi į nepriklausomų ekspertų įmonę UAB „Klaipėdos Netas“ dėl UAB „Aedilis“ patirtos žalos įvertinimo, t. y. buvo atliktas Ieškovės transportuoto ir UAB „Aedilis“ priklausančio metalo konstrukcijų krovinio, pristatyto į Norvegiją, pažeidimų dokumentinis tyrimas. UAB „Klaipėdos Netas“ įvertino UAB „Aedilis“ reikalaujamos 22.671,27 EUR dydžio žalos pagrįstumą ir nustatė, kad pagrįstas UAB „Aedilis“ dėl krovinio pažeidimo patirtos žalos dydis yra lygus 9.291,02 EUR sumai. Atsakovė dėl pakartotinio naujai pagaminto krovinio transportavimo ir pažeistos krovinio dalies transportavimo į metalo laužo supirkimo vietą Norvegijoje patyrė 1.185 EUR dydžio išlaidas.
6. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį paaiškino, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų buvo pažeistas šių konstrukcijų apsauginis sluoksnis, tačiau akivaizdu, jog tie pažeidimai turėjo būti aptikti krovinio perdavimo gavėjui metu ir turėjo būti įrašyti į CMR važtaraštį, tačiau nei krovinio priėmimo metu, nei per 7 darbo dienas, kaip tai numato CMR Konvencijos 30 straipsnio 1 dalis, pretenzijų pareikšta nebuvo. Ieškovė nurodė, kad priešieškinis buvo pareikštas 2018-04-18, o krovinys pristatytas 2016-11-12, todėl ieškinio senaties terminas, numatytas CMR Konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje, kuris yra 1 metai nuo krovinio pristatymo dienos, yra praleistas. Prašė teismo taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą ir priešieškinį atmesti. Ieškovė dėl padarytos žalos pasisakė, jog reikalaujamos žalos dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes krovinys nebuvo prarastas, o tik galimai sugadintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Teismas priteisė atsakovei UAB „Automenė“ naudai iš ieškovės UAB „Donatra“ 10 476,02 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2018-04-18) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 1 996,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas sprendė, jog ieškovė nesilaikė šalių sudarytų sutarčių sąlygų, o kadangi krovinys buvo pakrautas į dvi transporto priemones, bet atgabentas vienoje, laiko įrodytu, jog ieškovė išardė pakrautą krovinį ir perkrovė jį iš dviejų transporto priemonių į vieną. Tokie veiksmai pažeidė sutarties 14 p. nuostatas, taip pat teismas sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens nuomonėmis, kad iš principo prieštaravo dviejų atskirų sutarčių sudarymo prasmei. Sutarčių 14 p. taip pat nustato, jog pažeidimo atveju vežėjas UAB „Donatra“ prisiima pilną atsakomybę už sugadintą/apgadintą krovinį. Nurodyti argumentai neginčijamai patvirtina patirtų nuostolių faktą ir ieškovės neteisėtus veiksmus netinkamai vykdant sutartis. Atsakovė ir tretieji asmenys nebūtų patyrę nuostolių, jei ieškovė būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir vežusi bei pristačiusi krovinį dvejomis transporto priemonėmis bei neardęs krovinio. Teismas negali ieškovės naudai vertinti jo argumentų, kad jei ieškovė kažką pažeidė, tai nebuvo svarbu, nes laiko įrodytu faktą, jog krovinys buvo atvežtas viena transporto priemone ir apgadintas, be to, argumentai apie blogai sutvirtintą krovinį, apie tai, kad ieškovė negavo pretenzijų, yra niekuo nepagrįsti – apie blogai sutvirtintą ir/ar sugriuvusį krovinį vežėjas privalėjo informuoti arba atsakovą, arba trečiąjį asmenį, bet to nepadarė.
9. Teismas atkreipė dėmesį, į tai kad ieškovė savo ieškinyje reikalauja vežimo atlygio, susijusio su kroviniu pagal abi sąskaitas faktūras: 2016 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DONO 1768 už transporto paslaugas, užsakymo Nr. 01 -07/11/2016 ir 2016 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DON01769 už transporto paslaugas, užsakymo Nr. 02-07/11/2016, nepaisant to, jog faktiškai buvo atlikti ne du, kaip to reikalavo tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovė, o tik vienas pervežimas. Ieškovei neteisėtai persikrovus krovinį į vieną transporto priemonę, nėra galimybės apskritai nustatyti, kuri iš sudarytų sutarčių tarp ieškovės ir atsakovės buvo vykdoma.
10. Teismas sprendė, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad vežėją, t. y. ieškovę, yra pagrindas atleisti nuo atsakomybės dėl vežimo metu apgadinto krovinio, nes ieškovės advokato pateikti argumentai yra deklaratyvūs, formalūs, neįrodyti ir neįtikinami. Ieškovė, neabejotinai žinodama apie tai, kad atsakovė sąmoningai, specialiai sudarė dvi atskiras krovinio vežimo sutartis atskiroms krovinio dalims pervežti, taip pat žinodamas, kad sutartyse yra aiškiai numatytas draudimas vežėjui perkrauti krovinį, ardyti jo pakuotę, nesilaikė šių reikalavimų ir krovinį iš dviejų transporto priemonių perkrovė į vieną. Būtent dėl tokių veiksmų vežimo metu krovinys buvo apgadintas, dėl ko trečiasis asmuo UAB „Aedilis“ ir atsakovė patyrė atitinkamus nuostolius.
11. Pasisakydamas dėl nuostolių dydžio, teismas nurodė, jog į bylą yra pateikta žalos ataskaita dėl krovinio sugadinimo, kurioje yra išsamiai nurodyta ir eile nuotraukų pagrįsta 61 detalės sugadinimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad krovinį sudarė cinkuoto plieno konstrukcijos skirtos aukštos įtampos įrenginiams, dėl ko trečiojo asmens advokatas akcentavo tokių konstrukcijų saugumo būtinybę. Žalos ataskaitoje yra konkrečiai nurodyta, kad 4 detalės turi būti pagamintos iš naujo arba iš naujo cinkuotos, o visos kitos, t. y. 61, turi būti taisomos. Žalos ataskaitoje žalos mastas yra išsamiai pagrįstas, suskirstytas į dvi grupes, iš kurių pirmąją grupę sudaro detalės, kurias reikia keisti ir negalima pataisyti pristatymo vietoje, o antrąją – detalės, kurias galima pataisyti. Ieškovė patvirtino, kad Turto vertinimo konsultacijoje Nr. 18052102 įvertinti detalių, kurių nuotraukos buvo pateiktos turto vertintojui, remonto kaštai yra 1122,05 Eur, tad, įvertindamas tai, jog turto vertintojui akivaizdžiai buvo pateiktos 3 detalių nuotraukos, teismas sutiko, jog vertindamas 3 sugadintas detales, turto vertintojas galėjo nustatyti būtent tokius jų remonto kaštus. Teismas padarė išvadą, kad priešieškinyje nurodytos aplinkybės bei pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė dėl netinkamo ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo patyrė 10 476,02 Eur nuostolių, kuriuos privalo atlyginti ieškovė.
12. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad priešieškinis pareikštas teisme praleidus CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 1 metų nuo krovinio pristatymo dienos terminą. Teismas, nesutikdamas su tokiu ieškovės ieškinio senaties skaičiavimu, nurodė, jog nagrinėjamoje byloje taikytina CMR 32 straipsnio 2 dalis, kuri nurodo, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog ši CMR Konvencijos nuostata vienareikšmiškai nustato, kad rašytinės pretenzijos pateikimas vežėjui sustabdo vienerių metų ieškinio senaties termino skaičiavimą iki tos dienos, kai vežėjas pateikia rašytinį atsakymą į gautą pretenziją, o iš to galima spręsti, kad rašytinio atsakymo į pretenziją nepateikimas reiškia, jog ieškinio senaties skaičiavimas nėra atnaujinamas, atitinkamai, vežėjas negali remtis ieškinio senaties terminu kaip pagrindu atmesti jo atžvilgiu reiškiamą reikalavimą. Atsakovė 2016-11-18 pateikė rašytinę pretenziją, į kurią ieškovė jokio atsakymo nėra pateikusi. 2017-10-12 atsakovė pateikė pakartotinę rašytinę pretenziją, į kurią ieškovė jokio atsakymo taip pat nėra pateikusi. Sprendime teismas aptarė ieškovės elgesį gavus pretenzijas, nurodė, jog atsakymai į pretenzijas nėra gauti iki šiol, o byloje esantys rašytiniai dokumentai neabejotinai patvirtina, kad atsakovė teikė rašytines pretenzijas ieškovei. Nurodyti argumentai patvirtina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas atsakovės priešieškinio reikalavimui pareikšti nėra praleista, todėl ieškovės prašymas atmesti priešieškinį yra nepagrįstas.
13. Teismas papildomai pažymėjo, kad CMR 32 straipsnio 1 dalis nustato, jog tyčinių veiksmų atveju ieškinio senaties terminas yra treji metai. Teismo posėdyje trečiojo asmens advokatas paaiškino, kad ieškovė, perkraudama krovinį į vieną transporto priemonę, kai buvo susitarta krovinį vežti dvejomis transporto priemonėmis ir už tai reikalaudamas skolos apmokėjimo pagal dvi sutartis, taip elgėsi tyčia, norėdamas gauti didesnį pelną. Teismui byloje nustačius, kad kroviniui žala padaryta dėl ieškovės veiksmų krovinį transportuojant viena transporto priemone vietoje dviejų užsakytų transporto priemonių, pripažino, kad ieškovės veiksmuose galima įžvelgti tyčios požymių, ypač atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovės advokatas negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo pakeista pagrindinė ir būtina krovinio pervežimo sąlyga.
14. Teismas nurodė, jog CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Tuo remiantis, atsakovui iš ieškovės priteisė 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Donatra“ ieškinį patenkinti, o atsakovės UAB „Automenė“ priešieškinį atmesti; priteisti apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
15.1. Ieškovė ir atsakovė sudarė krovinių pervežimo sutartis: 1) 2016-10-27 Sutartis Nr. 01-07/11/2016; Krovinys buvo vežamas iš Lietuvos į Norvegiją; 2) 2016-10-27 Sutartis Nr. 02-07/11/2016; Krovinys buvo vežamas iš Lietuvos į Norvegiją; 3) 2016-10-31 Sutartis Nr. 03-02/11/2016; Krovinys buvo vežamas iš Lietuvos į Norvegiją ir pateikė atsakovui PVM sąskaitas – faktūras: PVM SF Nr. DON 01767; PVM SF Nr. DON 01768; PVM SF Nr. DON 01769. Priešieškiniu atsakovė kelia pretenzijų tik dėl 2 vežimų, t. y dėl vežimo pagal 2016-10-27 Sutartį Nr. 01 07/11/2016 ir pagal 2016-10-27 Sutartį Nr. 02 07/11/2016. Dėl vežimo pagal 2016 10 31 Sutartį Nr. 03 02/11/2016 niekas nekėlė ieškovei jokių pretenzijų, dėl jo ginčo nėra. Teismas nepasisakė dėl šio reikalavimo ir nepriteisė 2300 EUR už šį vežimą.
15.2. Ieškovė visą sutartą krovinį nugabeno į paskirties vietą tik ne 3 transporto priemonėmis, o dviem. Teismas negali bendromis frazėmis atmesti ieškovės reikalavimą dėl atsiskaitymo už atliktus vežimus. Teismas turėtų išnagrinėti ieškovės reikalavimą, o po to išspręsti vežėjo civilinės atsakomybės klausimą. Būtent toks ginčo sprendimo modelis atitiktų LAT formuojamą teismų praktiką.
15.3. Formalus sutarties pažeidimas nėra absoliuti sąlyga patraukti vežėją civilinėn atsakomybėn. Jei yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus, būtinai reikia nustatyti ir įvertinti žalos dydį. CMR Konvencijos 23 str. 1d. numato, kad vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Šiuo atveju krovinis nebuvo prarastas, o tik galimai sugadintas.
15.4. DPS netas raportas Nr. V321.17 turi būti vertinamas itin kritiškai, kadangi šiame raporte nėra vertinama žala padaryta kroviniui, o vertinamos tik UAB Aedelio išlaidos, kurios nėra kompensuojamos pagal CMR Konvenciją. Pastebėtina, kad DPS netas vertino tik dokumentaciją ir pačio krovinio neapžiūrinėdavo. DPS netas atstovų žalos nustatymo pagrindas yra krovinio gavėjo, t. y. metalo konstrukcijų pirkėjo įmonės Goodtech power AS, aktas surašytas 2017-01-25, t. y. po 2 mėnesių nuo pervežimų atlikimo.
15.5. Ieškovė su atsiliepimu į priešieškinį pateikė turto vertinimo konsultaciją Nr. 18052102. Šioje konsultacijoje įvertinti detalių, kurių nuotraukos pateiktos, remonto kaštai – 1122,05 EUR. Ataskaitoje apskaičiuoti remonto kaštai net tų detalių, kurių nuotraukų ar kitų įrodymų apie jų sugadinimą niekas nematė. Jei padaryti prielaidą, kad tos detalės iš tikrųjų buvo sugadintos – remonto kaštai yra 3407,31 EUR. Jei padaryti prielaidą, kad dalis krovinio buvo sugadinta dėl ieškovės kaltės, nustatant kompensacijos sumą, teismas tūrėtų vadovautis CMR konvencijos 25 straipsniu, kuriame nurodyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis. Deja, nustatant žalos dydį teismas vadovaudavosi DPS netas Raportu Nr. V321.17.
15.6. Net gi, jei neatsižvelgti į tą faktą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių rašytinių pretenzijų įteikimo ieškovei fakto, visos šios pretenzijos neatitinka LAT teisėjų senato 2001-06-15 nutarimo Nr. 31 47 punkte išsakinimo. 2016-11-18 pretenzijoje nėra nurodytas žalos dydis, nėra pridėta priedų, kuriais galėjo būti sugadintų detalių nuotraukos. 2017-08-22 pretenzija su priedu (Remonto darbų sąmata). Šis priedas nėra pasirašytas atsakingo asmens, be to nėra pateikta įrodymų apie tai, kad šios išlaidos buvo realios. Reikalaujama 22 671,27 EUR. 2017-10-12 pretenzija be patvirtinančių žalos dydį priedų. Reikalaujama 24906,32 EUR. Galutinai priešieškinis buvo pareikštas dėl 10 476,02 EUR nuostolių. Ieškovės vadovas neginčija to fakto, kad ji dalyvavo susitikimuose su draudikais, jam buvo skambinama, taip iš jos buvo prašoma tai 25 000 EUR, tai 20 000 EUR ir pan., bet ieškovės direktorius nesutinka, kad jam visos nurodytos pretenzijos buvo atsiustos paštu arba kitaip įteiktos. Todėl visos šios pretenzijos negali pristabdyti ieškinio senaties eigos.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „AEDILIS“ prašo ieškovės UAB „DONATRA“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
16.1. Krovinys apelianto buvo perkrautas tokiu pačiu principu, kaip ir pirminio pakrovimo metu, tačiau buvo pašalintos esminės krovinio pakavimo detalės, saugančios krovinį nuo sugadinimo – mediniai tašai. Apeliantė tiek pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, tiek teikdama apeliacinį skundą šią aplinkybę sąmoningai ignoruoja, sumenkina ne tik krovinio pervežimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, tačiau ir jų nesilaikymo svarbą nustatinėjant žalos atsiradimo priežastį. Apeliantės veiksmai nepagrįstai ir neteisėtai perkraunant krovinį iš dviejų transporto priemonių į vieną yra prilygintini apeliantės sąmoningiems ir tyčiniams veiksmams, kurie buvo tiesiogine žalos atsiradimo priežastimi.
16.2. Turto vertinimo konsultaciją UAB „Autosigma“ atliko pagal apeliantės jai pateiktus dokumentus. O turto vertintojui apeliantė sąmoningai pateikė viso labo tik 3 (tris) apgadinto krovinio nuotraukas, nors į civilinę bylą jų yra pateikta gerokai daugiau. Kodėl turto vertintojui nepateikė kitų nuotraukų, apeliantės atstovas teismo posėdžio metu paaiškinti negalėjo.
16.3. Priešingai nei skunde bando teigti apeliantė, Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta, jog CMR konvencijoje vartojama sąvoka „nuvertėjimas“ apima ne tik prarastą vertę, bet taip pat ir daikto būklės atstatymo išlaidas. Priešingu atveju nuostolius patyręs asmuo netektų galimybės iš atsakingo asmens susigrąžinti tiek nuostolių, kiek iš tikrųjų buvo patirta. Toks aiškinimas prieštarautų civilinėje teisėje taikomam visiško nuostolių atlyginimo principui. Apeliantė, siekdama sumenkinti UAB „Klaipėdos Netas“ sudarytą raportą bei jo įrodomąją vertę, apeliaciniame skunde kelia naujus klausimus, kurių apeliantei nekilo civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu – dėl nuotraukose užfiksuoto krovinio identifikavimo. Nors žodinio civilinės bylos nagrinėjimo metu apelianto atstovo paklausus, kodėl užsakant turto vertinimo konsultaciją šios nuotraukos nebuvo pateiktos turto vertintojui, pastarasis paaiškinti negalėjo bei jokių abejonių dėl nuotraukose užfiksuoto krovinio neišreiškė.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Automenė“ prašo ieškovės UAB „Donatra“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:
17.1. Nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde pateikiamais samprotavimais, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino šalių sudarytos trečios krovinio vežimo sutarties ir nepagrįstai nepriteisė ieškovės naudai tariamos skolos pagal šią sutartį. Atsakovė pažymi, kad priešieškiniu reikalautų priteisti nuostolių dydis buvo apskaičiuotas inter alia vertinant ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodomą sandorį, atlikus visų reikalavimų įskaitymą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą.
17.2. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių. Šiuo atveju, byloje nėra surinkta jokių duomenų, sudarančių pagrindą šalinti ieškovės (vežėjo) atsakomybę dėl vežimo metu apgadinto krovinio, todėl VMAT sprendimu pagrįstai nustatyta ieškovės pareiga atlyginti visus vežimo metu sukeltus nuostolius.
17.3. Ieškovė, neabejotinai žinodamas apie tai, kad atsakovė sąmoningai sudarė atskiras krovinio vežimo sutartis atskiroms krovinio dalims pervežti, taip pat žinodamas, kad sutartyse yra aiškiai numatytas draudimas vežėjui perkrauti krovinį, ardyti jo pakuotę, sąmoningai nesilaikė šių reikalavimų ir krovinį iš dviejų transporto priemonių perkrovė į vieną, tokiu būdu grubiai pažeisdamas sutartyse nustatytus reikalavimus. Kaip patvirtina byloje nustatyti duomenys, dėl tokių ieškovės veiksmų vežimo metu krovinys buvo apgadintas, dėl ko trečiasis asmuo UAB „Aedilis“ ir atsakovė patyrė nuostolius.
17.4. Ieškovė pripažino, kad UAB „Autosigma“ savo konsultaciją parengė turėdama tik mažą dalį aktualios medžiagos, kas neabejotinai reiškia, jog šioje ataskaitoje pateikiamos išvados yra netikslios. Pačioje ataskaitoje UAB „Autosigma“ nurodo, kad vertinamas turtas nebuvo apžiūrėtas. UAB „Autosigma“ išvadą, jog 61 detalė yra neremontuotina, turto vertintojas padarė apžiūrėjęs 3 foto nuotraukas, kuriose apskritai visos detalės nesimato (matosi tik 3 detalės). Nesuprantama kokiu būdu UAB „Autosigma“ galėjo įvertinti 61 detalės būklę ir poreikį jas remontuoti, jei vertintojui net nebuvo pateiktos nuotraukos, kuriose šios dalys matomos.
17.5. Atsakovė nepraleido CMR 30 str. 1 d. nustatyto termino ir tinkamai pareiškė ieškovei pretenziją dėl pervežimo metu kroviniui padarytos žalos per nustatytą 7 darbo dienų terminą. Kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai, ieškovė krovinį gavėjui pristatė 2016 m. lapkričio 17 d. Jau sekančią dieną – 2016 m. lapkričio 18 d. – atsakovė pateikė pretenziją ieškovei, kurioje nurodė apie transportavimo metu apgadintą krovinį. Tai patvirtina, kad atsakovė ieškovei pretenziją dėl krovinio pervežimo metu kroviniui padarytos žalos pareiškė dar 2016 m. lapkričio 18 d., t.y. per vieną darbo dieną po krovinio pristatymo. Nurodyti argumentai patvirtina, kad atsakovė nepraleido CMR Konvencijos 30 str. 1 d. nustatyto 7 darbo dienų termino pareikšti pretenzijai dėl pervežimo metu kroviniui padarytos žalos.
17.6. Ieškovės apeliacinio skundo samprotavimai dėl netinkamo atsakovės pretenzijų turinio yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Atsakovė pabrėžia, kad pretenzijose buvo aiškiai nurodytos visos reikšmingos aplinkybės, žalos padarymo faktas. Žalos dydis pretenzijose taip pat buvo tinkamai nurodytas vos tik žalos dydis buvo apskaičiuotas. Tai, kad skirtingose pretenzijose žalos dydis kito nėra pagrindas teigti, jog pretenzijų turinys buvo netinkamas. Bet kuriuo atveju, teismo sprendimu atsakovės naudai priteistas nuostolių dydis yra mažesnis už pretenzijose nurodytus nuostolių dydžius, t.y. pretenzijose nurodytos sumos sprendimu priteistą sumą visiškai apėmė.
17.7. Bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovė ieškovei teikė rašytines pretenzijas, o jų pateikimas, vadovaujantis CMR Konvencijos 32 str. 2 d. nuostatomis, sustabdė ieškinio senaties termino skaičiavimą. Tuo pačiu pažymi, kad CMR 32 str. 1 d. nustato, kad tyčinių veiksmų atveju (o kroviniui žala padaryta dėl akivaizdžiai tyčinių ieškovės veiksmų krovinį transportuojant viena transporto priemone vietoje dviejų užsakytų) ieškinio senaties terminas yra treji metai.
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Marine Underwriting Services SIA ir International Insurance Company of Hannover SE prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:
18.1. Trečiasis asmuo Marine Underwriting Services SIA į nagrinėjamą civilinę bylą buvo įtrauktas nepagrįstai. Trečiasis asmuo Marine Underwriting Services SIA nėra atsakovės civilinės atsakomybės draudikas. Pagal 2016-02-17 draudimo sutartį Nr. 2016 12367 (toliau – Draudimo sutartis) atsakovės draudikas yra trečiasis asmuo International Insurance Company of Hannover SE.
18.2. Draudimo sutarties pagrindu trečiasis asmuo International Insurance Company of Hannover SE apdraudė atsakovės krovinių gabenimo keliais bei krovinių ekspedijavimo veiklą, t. y. apdraudė atsakovės atsakomybę sugadinant krovinį, esant išlaidoms dėl nepristatyto ar laiku nepristatyto krovinio ir esant panašiems atsakovės nuostoliams, tačiau trečiasis asmuo nėra atsakingas už atsakovės skolas ar dėl skolų nemokėjimo patirtas išlaidas. Vadovaujantis Bendrųjų draudimo taisyklių 5.1.2. p., nėra draudžiama jokia rizika, atsiradusi dėl atsakovės nemokumo ar skolų nemokėjimo bei vėlavimo apmokėti skolas.
18.3. Pritaria trečiojo asmens UAB „Aedilis“ argumentams, nurodytiems atsiliepime į ieškovės pareikštą apeliacinį skundą.
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
19. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
20. Ieškovė su apeliaciniu skundu pareiškė teisme prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl skolos dydžio pagal pareikštą ieškinį
23. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas išnagrinėjo ne visus jos reikalavimus. Nurodo, kad priešieškiniu atsakovė kelia pretenzijų tik dėl 2 vežimų, t. y dėl vežimo pagal 2016-10-27 Sutartį Nr. 01 07/11/2016 ir pagal 2016-10-27 Sutartį Nr. 02 07/11/2016, o dėl vežimo pagal 2016 10 31 Sutartį Nr. 03 02/11/2016 niekas nekėlė ieškovei jokių pretenzijų, dėl jo ginčo nėra, tačiau teismas nepasisakė dėl šio reikalavimo ir nepriteisė 2300 EUR už šį vežimą. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovės argumentu sutinka.
24. Šioje byloje ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 7160 EUR skolą, kurią kildino iš trijų su atsakove sudarytų krovinių pervežimo sutarčių: 2016-10-27 sutarties Nr.01-07/11/2016, pagal kurią krovinys buvo vežamas iš Lietuvos į Norvegiją; 2016-10-27 sutarties Nr.02-07/11/2016, pagal kurią krovinys buvo vežamas iš Lietuvos į Norvegiją ir 2016-10-31 sutarties Nr.03-02/11/2016, pagal kurią krovinys buvo vežamas iš Lietuvos į Norvegiją. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, vertino tik ieškovės reikalaujamos skolos pagrįstumą pagal 2016 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DONO 1768 už transporto paslaugas, užsakymo Nr. 01-07/11/2016 ir 2016 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DON01769 už transporto paslaugas, užsakymo Nr. 02-07/11/2016. Teismas sprendime nurodė, kodėl už šias 2 sutartis ieškovė neturi teisės gauti apmokėjimo. Sprendime teismas konstatavo, kad ieškovė neabejotinai žinodama apie tai, kad atsakovė sąmoningai specialiai sudarė dvi atskiras krovinio vežimo sutartis atskiroms krovinio dalims pervežti, taip pat žinodama, kad sutartyse yra aiškiai numatytas draudimas vežėjui perkrauti krovinį, ardyti jo pakuotę, nesilaikė šių reikalavimų ir krovinį iš dviejų transporto priemonių perkrovė į vieną, kas lėmė krovinio sugadinimą ir trečiojo asmens UAB „Aedilis“ nuostolius. Įvertinus bylos duomenų visetą bei atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindą daryti išvadą, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjęs ieškovės reikalavimo dėl vežimo pagal 2016-10-31 Sutartį Nr. 03 02/11/2016, neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenurodė jokių motyvų, kodėl ieškovė neturi teisės gauti apmokėjimo pagal 2016-10-31 Sutartį Nr. 03-02/11/2016. Pažymėtina, jog užsakymo Nr. 01-07/11/2016 ir užsakymo Nr. 02-07/11/2016 sutartinių nuostatų pažeidimas negalėjo būti priežastis nepriteisti skolos pagal 2016-10-31 Sutartį Nr. 03-02/11/2016, nebent tuo atveju, jei priešieškinio nuostolių suma viršija ieškovės reikalaujamą priteisti skolą pagal visas 3 sutartis. Kadangi dalis ieškinio aplinkybių, susijusių su 2016-10-31 Sutartimi Nr. 03-02/11/2016, visiškai neįvertinta ir dėl jų nepasisakyta, kaip ir nenurodyta, ar priteisiant atsakovės nuostolius buvo vertinama 2018-10-31 sutartis, sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas negali būti laikoma pagrįsta.
Dėl priešieškinio senaties termino ir pretenzijų
25. Apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuotos aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties terminu priešieškiniui pareikšti. Pasak ieškovės atsakovės į bylą pateiktos 2016-11-18, 2017-08-28, 2017-10-12 pretenzijos negali sustabdyti ieškinio senaties eigos. Priešieškinis šioje byloje buvo pareikštas 2018-04-18, o krovinys pristatytas 2016-11-12. CMR konvencijoje nustatyti senaties terminai taikomi tiek ieškiniams ir pretenzijoms, taip pat priešieškiniams bei priešinių reikalavimų įskaitymams. Krovinio dalinio sugadinimo atveju senaties termino skaičiavimo eiga prasideda sekančią dieną po krovinio pristatymo dienos ir baigiasi po vienerių metų. Tyčinių veiksmų atveju (pvz. nesilaikant esminių sutarties sąlygų) senaties terminas yra treji metai. Ieškinio senaties termino eiga pareiškus pretenziją sustabdoma iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus.
Dėl ieškovės kaltės
26. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo iš jos pagal atsakovės priešieškinį priteisti nuostoliai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog buvo įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, o taip pat netinkamai buvo įvertintas nuostolių dydis. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apeliacinio skundo argumentų, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės priešieškinį, pagrįstai sprendė, kad atsakovė netinkamai įvykdė dvi 2016 m. spalio 27 d. sudarytas ieškovės ir atsakovės sutartis. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, ginčo tarp šalių, jog ieškovė ir atsakovė sutarė, kad pakrovimo vietoje krovinys buvo pakrautas į dvi transporto priemones, nebuvo. Pagal minėtų šalių sudarytų sutarčių 14 p. vežėjas neturi teisės ardyti krovinio, dėti ant krovinio kito užsakovo krovinį, pažeidus šią sąlygą visa atsakomybė už apgadintą/sugadintą krovinį tenka vežėjui. Bylos duomenimis, ieškovė šias sutarties nuostatas pažeidė, nes ieškovė nuvykusi į savo bazę Tauragėje, apie tai neįspėjusi nei atsakovės, nei trečiojo asmens, išardė pakrautą krovinį, pašalinusi krovinio pakavimo detales (medinius tašus), saugančius krovinį nuo sugadinimo, perkrovė krovinį iš dviejų transporto priemonių į vieną. Nesilaikant sutartinių nuostatų, ieškovei kyla pareiga atlyginti nuostolius.
Dėl atsakovės nuostolių
27. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad vežėjas nesilaikė draudimo perkrauti krovinį, ardyti jo pakuotę, krovinį iš dviejų transporto priemonių perkrovė į vieną ir būtent dėl tokių veiksmų vežimo metu krovinys buvo apgadintas.
28. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo naują aplinkybę, jog dalis krovinio detalių galėjo būti pažeista krovinio iškrovimo metu. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjimo dalyku. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovės pateiktu įrodymu – UAB „Klaipėdos netas“ raportu. Ieškovės pateiktoje UAB „Autosigma“ Turto vertinimo konsultacijoje Nr.18052102, taip pat yra nurodoma, kad vertinamas turtas nebuvo apžiūrėtas. Šioje konsultacijoje nurodyti remonto kaštai įvertinti nesant duomenų apie cinkuotų plieno konstrukcijų (atramų) pažeidimų plotį arba bendrą pažeidimų plotą. Pažymėtina, kad atsakovė, pareikšdama priešieškinį, nurodė, kad jos 10 476,02 EUR dydžio nuostoliai susidarė dėl netinkamai ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal 2016 m. spalio 27 d. sudarytas 2 sutartis. Pirmosios instancijos teismas šį priešieškinį tenkino neatsižvelgdamas į tai, kad ieškiniu ieškovė prašė priteisti skolą ne tik pagal 2016 m. spalio 27 d. sutartis, bet ir pagal 2016 m. spalio 31 d. sutartį. Galutinis šios bylos rezultatas priklauso nuo tinkamai išnagrinėto tiek ieškinio, tiek priešieškinio. Neišnagrinėjus visų ieškinio reikalavimų nėra galimybės pasisakyti dėl priešieškinio sumos ir atitinkamai galutinio sprendimo rezultato.
Dėl procesinės bylos baigties
29. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į išdėstytą kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti dėl nevisapusiškai išnagrinėto ieškinio, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui(CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėjai Ona Gasiulytė
Rita Kisielienė
Danutė Kutrienė